2022-04-07 Nr. BB-2538-1-01-1-50769-2019-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-110-489-2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50769-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.5.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžių.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Šiuo nuosprendžiu nuteista ir S. B., o kaltinamoji N. A. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindais, tačiau dėl jų kasacine tvarka nesiskundžiama.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendis pakeistas, nuteistojo E. B. gynėjo advokato Simono Slapšinsko apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, pašalinta iš nuosprendžio nustatomosios dalies E. B. įrodyta pripažinta aplinkybė, kad jis, duodamas parodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog žino, kad nepažįstama mergina bute susimušė su S. B. Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl N. A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir N. A. M. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. B. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teisme, esančiame Laisvės al. 103, Kaune, teismo posėdžio nuo 13.15 val. iki 14.15 val. metu, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, apklausiamas kaip liudytojas ir prisiekęs sakyti tik tiesą, nieko nenutylėti bei būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, siekdamas padėti savo draugui M. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės, Kauno apylinkės teismo teisėjai Rasai Paulauskaitei davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad M. M. prašymu apie 1.00 val. nakties nuvežė nepažįstamą merginą į M. M. nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), po to maždaug apie 4.00–5.00 val. merginą iš buto išvežė.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžio dalį, kuria jo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, ir baudžiamąją bylą nutraukti, E. B. veiksmuose nesant nusikalstamos veikos požymių, arba grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti yra melagingi parodymai ne apie bet kokias aplinkybes, o būtent apie esmines aplinkybes, reikšmingas tiriamoje ar nagrinėjamoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-222/2020).

2.2. Iš Kauno apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje E. B. davė parodymus, matyti, kad buvo nagrinėtos šios aplinkybės: M. M. 2018 m. lapkričio 29 d. ryte, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų – kokaino, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia tarpusavio konflikto metu S. B. sudavė daugybę smūgių kumščiais, taip pat ir į veidą, spardydamas kojomis į įvairias kūno vietas, griebdamas už plaukų ir per prievartą parklupdęs ant žemės, mesdamas S. B. į galvą alaus skardinę ir išpildamas alų jai ant galvos, padarė poodinių kraujosruvų veide, akių vokuose, taip nežymiai sutrikdė jai sveikatą, po M. M. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų S. B. buvo sutrikdyta psichikos sveikata ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. 2019 m. spalio 2 d. teismo posėdžio Kauno apylinkės teisme metu duodamas parodymus E. B. parodė, kad: 1) jis padėjo M. M. ir S. B. susirasti ir išsinuomoti butą; 2) baudžiamojoje byloje nurodytu laiku paskambino M. M. ir paprašė į butą atvežti E. B. nepažįstamą merginą, šis tai ir padarė, o vėliau tą merginą iš M. M. buto išvežė; 3) ryte žiniasklaidoje pamatė informaciją, jog tą naktį S. B. buvo sumušta, iš to ir sužinojo apie įvykį. Parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka E. B. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnį buvo taikyta tik dėl to, kad jis 2019 m. Kauno apylinkės teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu davė neva melagingus parodymus apie tai, kad naktį jam paskambino M. M. ir paprašė į butą atvežti E. B. nepažįstamą merginą, tai paprašytas jis ir padarė, o paryčiais merginai paprašius būti paimtai iš buto, jis ją iš M. M. buto parvežė į namus.

2.3. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turėjo išsamiai išnagrinėti, ar E. B. 2019 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teisme posėdžio metu duoti parodymai apie paimtą ir nuvežtą, o vėliau ir parvežtą merginą, kurie teismų buvo pripažinti neatitinkančiais tiesos, yra reikšmingi ir tiek susiję su esminėmis baudžiamosios bylos aplinkybėmis (nesunkiu S. B. sveikatos sutrikdymu), kad dėl jų davimo E. B. galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Apygardos teismas turėjo padaryti išvadą, kad E. B. duoti parodymai apie šalutines, neesmines aplinkybes, nesusijusias su smurtiniais veiksmais prieš S. B., negali būti laikomi tokiais, dėl kurių galėtų kilti baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

2.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino E. B. parodymų atitikties tikrovei, jo veiksmų intensyvumo, kaip to reikalauja BK 235 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis. E. B. nesiekė, kad būtų pakviestas dalyvauti teismo posėdyje ir duoti parodymus apie jam žinomas aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teismo posėdžio metu, tai padaryti buvo įpareigotas teismo, nedėjo pastangų jį suklaidinti. Taigi E. B. veiksmai neatitinka BK 235 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties. Apeliacinės instancijos teismas deklaratyviai nurodė, kad E. B. galėjo padaryti baudžiamajame įstatyme įtvirtintą nusikalstamą veiką, nes negalėjo atsisakyti padėti savo tėčio draugui. Šie argumentai niekuo nepagrįsti ir nelogiški.

2.5. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo E. B. apeliacinio skundo, motyvuotai neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamu baudžiamojo įstatymo (BK 235 straipsnio 1 dalies) taikymu, esminiais BPK pažeidimais, surašant kaltinamąjį aktą, neatitinkantį BPK 219 straipsnio reikalavimų, bei pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio turinio trūkumais. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes jame nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti pareikštus įtarimus dėl BK 235 straipsnio 1 dalies inkriminavimo. Po Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo ikiteisminis tyrimas, kuriame buvo surašytas ir kaltinamasis aktas, netruko net dviejų mėnesių, nebuvo atlikti jokie tyrimo veiksmai (pvz., patikrinti M. M. ir E. B. mobiliųjų telefonų duomenys, ar jie 2018 m. lapkričio 29 d. tarpusavyje kontaktavo, ar kasatoriui paryčiais skambino nurodytoji mergina, nustatytos mobiliųjų telefonų buvimo vietos, gauti gatvės vaizdo kamerų duomenys, apklausti kaimynai ar kt.). Kauno apygardos teismas į visus šiuos apeliacinio skundo teiginius atsakė deklaratyviai.

2.6. Nors pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu E. B. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, tačiau apkaltinamajame nuosprendyje nėra nurodytas joks E. B. veiksmų kvalifikavimas, kaip pasireiškė jo nusikalstami veiksmai, tyčia, kokiais konkrečiais įrodymais grindžiami E. B. inkriminuotos veikos subjektyviosios ir objektyviosios pusės požymiai. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumų (procesinis sprendimas neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų). Apeliacinės instancijos teismas šabloniškomis, deklaratyviomis formuluotėmis atmetė apeliacinį skundą. Neatsakymas į esminius apeliacinio skundo argumentus nelaikytinas tinkamu apeliacinio skundo išnagrinėjimu, todėl turėtų būti konstatuota, kad taip apeliacinės instancijos teismas pats pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias skundo nagrinėjimo ribas, ir šie pažeidimai laikytini esminiais.

3. Atsiliepimu į nuteistojo E. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime prokuroras nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad kasatoriaus versija apie įvykio aplinkybes buvo sąmoningai pateikta teisiamojo posėdžio metu, siekiant suklaidinti teismą tam, kad M. M. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamajame procese visi įrodymai vertinami pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles, nesuteikiant nė vienam įrodymui išskirtinės įrodomosios reikšmės. Kasaciniame skunde bandoma ypatingą reikšmę suteikti paties E. B. parodymams. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus bylos duomenis, palygino visus įrodymus tarpusavyje.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas keitė pirmosios instancijos teismo sprendimą tik iš dalies. Teismų išvados buvo padarytos remiantis visetu ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, kurie teisiamajame posėdyje buvo ištirti, įvertinti ir pripažinti įrodymais, ir remiantis jų visuma buvo pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu gautais duomenimis ir nutartyje išdėstė motyvus, kuriais remiantis E. B. padaryta nusikalstama veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

3.3. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus. Todėl teigti, kad teismai priėmė nepagrįstus ir naikintinus sprendimus dėl to, jog ne taip, kaip to nori nuteistasis ar jo gynėjas, vertino surinktus įrodymus, nėra pagrindo.

3.4. Iš apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo matyti, kad apeliacinės instancijos teismas apie galimas kaltinamojo akto neatitiktis BPK 219 straipsnio reikalavimams pasisakė atsakydamas į kitų apeliacinių skundų argumentus, o galimi ikiteisminio tyrimo intensyvumo, jo taktikos ar netinkamo organizavimo klausimai, kelti E. B. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose, yra labiau prokuroro kontrolės nei bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas. Apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas tinkamai, atsakyta į visus esminius apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas gana išsamiai pasisakė ir dėl kasaciniame skunde minimų argumentų apie galimai netinkamai taikytą baudžiamąjį įstatymą ir apie galimai padarytus BPK pažeidimus.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo E. B. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Taigi kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu, prašoma, atsižvelgiant į atskiras aplinkybes, įrodymus, jų pagrindu daryti kitokias išvadas dėl apkaltinamojo nuosprendžio ir nutarties išvadų atitikties bylos aplinkybėms, nesant argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo E. B. kasacinio skundo argumentai nagrinėtini tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl BK 235 straipsnio 1 dalies taikymo

6. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas teisme. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Duodamas melagingus parodymus, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, jis patvirtina savo parašu. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305-788/2015, 2K-3-489/2016, 2K-288-696/2017, 2K-121-222/2019).

7. Taip pat pažymėtina, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti negali būti nors ir objektyvios tikrovės neatitinkantys parodymai, jeigu liudytojas pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir todėl klydo, duodamas parodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-505/2013). Asmenų parodymai baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme) yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo įvykį, kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Taigi, pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti yra melagingi parodymai apie esmines aplinkybes, reikšmingas tiriamoje ar nagrinėjamoje byloje.

8. Šioje byloje teismai tyrė, nustatė ir teisingai įvertino, dėl kokių bylai reikšmingų, teisingumą klaidinančių aplinkybių liudijimo E. B. tyčia veikė, melagingai liudydamas Kauno apylinkės teisme.

9. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad E. B. nuteistas už tai, jog teismo posėdžio Kauno apylinkės teisme metu, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, apklausiamas kaip liudytojas, siekdamas padėti savo draugui M. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl nukentėjusiosios S. B. sveikatos sutrikdymo, davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad M. M. prašymu nuvežė nepažįstamą merginą į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), o vėliau merginą iš buto išvežė. Kasatorius teisus teigdamas, kad išties apie tiesiogines baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėtas nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo aplinkybes jis teismo posėdžio metu neparodė, o ir negalėjo to padaryti, nes veikos prieš S. B. metu jo akivaizdoje nebuvo. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar E. B. parodymų turinys atspindi esmines, reikšmingas bylos nagrinėjimui aplinkybes ir kiek jo parodymų davimas apsunkino teisingumo nustatymą teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą.

10. Pažymėtina, kad pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas – išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir nebūtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-465/2012). Įgyvendindamas šią pareigą, teismas vertina visus byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, kiekviena tiek tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu kylanti baudžiamosios bylos versija apie nusikalstamą veiką padariusį asmenį, veikos padarymo aplinkybes turi būti kruopščiai tiriama ir patikrinama. O melagingi parodymai, liudytojų pastangos iškraipyti tiesą, netgi nutylėti reikšmingas bylai aplinkybes atitinkamai gali pakreipti tyrimą ar bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena iš esminių prielaidų priimti neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, taigi tokiais veiksmais yra sutrikdoma normali teismo veikla.

11. E. B. Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo iškviestas M. M. prašymu, būdamas teismui prisiekęs, įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip liudytojas parodė, kokios aplinkybės jam žinomos apie 2018 m. lapkričio 29 d. įvykius, į M. M. butą atvežtą merginą, apie kurios veiksmus ir konfliktą su S. B. M. M. bute teismas aiškinosi. Taip dėl gynybos liudytojo – E. B. – teismui pateiktos informacijos, kuria netiesiogiai buvo tvirtinama S. B. versija bei kaltinamojo M. M. parodymai, Kauno apylinkės teismas turėjo kruopščiai tikrinti kitokią nei kaltinime nurodytą, išgalvotą įvykio versiją dėl S. B. galimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybių ir ją sužalojusio asmens. Liudydamas apie nebūtas, tikrovėje neįvykusias aplinkybes, E. B. bandė pakreipti teisminį bylos nagrinėjimą klaidinga kryptimi. Prisiekęs sakyti tiesą ir nieko nenutylėti, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, E. B. melagingai parodė apie moters atvežimą į M. M. butą ir pasiėmimą iš jo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Tiek iš pirmosios, tiek iš apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų turinio matyti, kad nėra nustatyta aplinkybių, suteikiančių pagrindą spręsti, jog E. B. dėl savo parodymų detalių klydo, pamiršo tam tikras aplinkybes, faktus ar juos neteisingai interpretavo ar suprato. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas, pašalindamas kaltinime nurodytas kai kurias faktines aplinkybes, kiek susiaurino E. B. kaltinimo apimtį, nesuteikia pagrindo teigti apie likusios kaltinimo dalies nepagrįstumą. Spręsti, kad E. B. veika nustatyta ir kvalifikuota netinkamai, kad yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nėra teisinio pagrindo.

Dėl kasaciniame skunde nurodomų BPK pažeidimų

12. Nuteistasis E. B. kasaciniame skunde taip pat teigia, kad kaltinamasis aktas jam neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes nebuvo pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių kaltinimą dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje nustatytos ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad šis argumentas taip pat buvo nurodytas ir nuteistojo E. B. bei jo gynėjo apeliaciniame skunde, į jį apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė, o kasaciniame skunde jokių naujų argumentų ar apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo kritikos nėra pateikiama. Taip pat kasatorius skunde teigia, kad nebuvo atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas šabloniškomis frazėmis grindė savo nuosprendį. Tokie kasaciniame skunde nurodomi argumentai nepagrįsti. Iš apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo matyti, kad jo turinys yra aiškus ir įtikinantis. Analizuotas teismo posėdžio metu duotų E. B. parodymų turinys, jo parodymai lyginti su S. B. parodymais dėl neva buvusių aplinkybių su moterimi, kurią E. B. naktį atvežė į M. M. butą, vėliau išvežė, atkreiptas dėmesys į tai, kad pats E. B. negalėjo savo versijoje nurodytos merginos apibūdinti. Tai, kad teismo išvados netenkina kasatoriaus lūkesčių, siektų pateikiant apeliacinį skundą, nėra aplinkybė, suteikianti pagrindą teigti, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo E. B. ir jo gynėjo Kauno apygardos teismui paduotą apeliacinį skundą.

13. Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo nagrinėjimo ribas, nėra pagrindo įžvelgti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir kasatoriaus nurodytus esminius BPK nuostatų pažeidimus, dėl kurių reikėtų panaikinti E. B. teismų priimtus nuosprendžius, juos keisti ar bylą pagal nuteistojo E. B. ir jo gynėjo advokato S. Slapšinsko apeliacinį skundą grąžinti apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo E. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Audronė Kartanienė

Tomas Šeškauskas