6a23f07a-8a3f-4a30-bdd5-7d358deae91f · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas V

Nr.1A – 471 - 383/2010 Proceso numeris:56-1-00702-08 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4.                            (S)

Pranešėjas V. Vitunskas

Teisėja A. Žemantauskienė

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 27 d.

Kaunas

         Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko,  sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, nuteistajam R. T. , nukentėjusioms

V. Z. , E. Z. , teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010-04-15 nuosprendžio, kuriuo:

           R. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas Â

4 ( keturiems) metams.

R. T. nuteistas pagal  Lietuvos Respublikos BK 144 str. ir  jam paskirta bausmė  - laisvės apribojimas 1 ( vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant bei BK 65 str. 1d. 1p.b papunkčiu laisvės apribojimo bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę, galutinė subendrinta bausmė paskirta  - 4 metai ir

4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams laiko, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

Civilinių ieškovų UADBB (duomenys

neskelbtini), V. Z. ir E. Z. Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai žalai atlyginti palikti nenagrinėtais, pripažinta civiliniams ieškovams teisė

į ieÅ¡kinių patenkinimÄ , klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka ( BPK 115 str.2d.).

1000 Lt pripažinta proceso išlaidomis ir priteista iš kaltinamojo R. T. 1000 litų advokato atstovavimo išlaidų UADBB (duomenys neskelbtini) naudai,  ir

   n u s t a t ė :

 R. T. nuteistas už tai, kad jis 2008-11-02 apie 22.53 val. Vilkaviškio mieste, (duomenys neskelbtini), neatsargiai vairuodamas automobilį TOYOTA CAMRY SOLARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausantį uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9 punkto (toliau p.), 28 p., 133 p.,

134 p., 135 p., 231.1 p., 231.2 p. reikalavimus, nesilaikė bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nebÅ«tų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, virÅ¡ijo tame gyvenvietės ruože leistinÄ 40 km/h greitį, važiuodamas ne mažesniu kaip 84 km/h greičiu, kelio vingyje į kairę, nesuvaldė automobilio, dėl ko vairuojama transporto priemonė prarado stabilų judėjimÄ ir slysdama Å¡onu, nuvažiavo nuo kelio į deÅ¡inę ir virto bei atsitrenkė į gyvenamuosius namus esančius (duomenys neskelbtini), Å¡io eismo įvykio metu žuvo automobilio TOYOTA CAMRY SOLARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis A. Z. , bei keleiviui K. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Be to, jis 2008-11-02 apie 22.53 val. Vilkaviškio mieste, (duomenys neskelbtini), tarp gyvenamųjų namų pažymėtų Nr.

24 ir 26, įvykus eismo įvykiui dėl paties neatsargių veiksmų, t.y. vairuojant automobilį TOYOTA CAMRY SOLARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , nesilaikant bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nebÅ«tų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinkus saugaus važiavimo greičio, bei virÅ¡ijant leistinÄ greitį gyvenvietėje ir tame kelio ruože, nesuvaldė automobilio, dėl ko vairuojama transporto priemonė prarado stabilų judėjimÄ ir slysdama Å¡onu, nuvažiavo nuo kelio į deÅ¡inę, virto bei atsitrenkė į gyvenamuosius namus, tokiu bÅ«du sukėlęs pavojų, kurio metu buvo sužalotas automobilio TOYOTA CAMRY SOLARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis A. Z., ir turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiuoju asmeniu jam nepagelbėjo, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, kai grėsė pavojus A. Z. gyvybei, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbÄ .

Apeliaciniu skundu VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas praÅ¡o pakeisti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010-04-15 nuosprendį: panaikinti tÄ nuosprendžio dalį, kuria R. T. atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas; pagal LR BK 68 str. R. T. uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams; panaikinti tÄ nuosprendžio dalį, kuria V. Z. , E. Z. , valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėti; priteisti solidariai iÅ¡ R. T. ir draudimo bendrovės AAS (duomenys neskelbtini) nukentėjusios

V. Z. naudai 33865,02 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti; priteisti solidariai iš R. T. ir draudimo bendrovės AAS (duomenys neskelbtini) nukentėjusios E. Z. naudai 50 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti; priteisti solidariai iš R.

T. ir draudimo bendrovės AAS (duomenys neskelbtini)  Valstybinės ligonių kasos naudai 760 Lt padarytai turtinei žalai atlyginimo už K. P. gydymÄ ; kitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

             Prokuroras skunde neginčija nuosprendžiu nustatytų kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, paskirtos galutinės bausmės dydžio bei rÅ«Å¡ies klausimų. Skunde nurodoma, jog teismas, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymÄ , netinkamai taikė BK 75 str., tai yra netinkami pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Teismas priimdamas sprendimÄ atidėti bausmės vykdymÄ , netinkamai įvertino visas bylos aplinkybes – tai yra padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kilusias pasekmes, kaltininko asmenybę. R. T. sÄ moningai Å¡iurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, turėdamas praktinės vairavimo patirties, jis dirbo profesionaliu vairuotoju, ir daugiau nei dvigubai virÅ¡ijo tame gyvenvietės ruože leistinÄ 40 km/h greitį, važiuodamas ne mažesniu nei 84 km/h greičiu. Be to, jis sÄ moningai nesilaikė visų bÅ«tinų papildomų atsargumo priemonių, kai tuo metu  šalia sėdėjo keleivis A. Z. , ir savo veiksmais galimai kėlė pavojų saugiam vairavimui.  Dėl virÅ¡yto greičio R. T. nesuvaldė vairuojamo automobilio, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio kilo labai sunkÅ«s neatitaisomi padariniai – žuvo automobilio keleivis A. Z. , nežymiai sužalotas K. P. , sugadintas svetimas turtas.  R. T. turėdamas   pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusius asmeniu A. Z. Å¡iam nepagelbėjo, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino kai grėsė pavojus A. Z. gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbÄ , kadangi pats įvykio metu nebuvo sužalotas. R. T. apie eismo įvykį nepranešė, pats iÅ¡

karto neprisistatė policijos pareigūnams, savo kaltę pripažino tik iš dalies.  Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti

atidėtas, turėjo būti įvertintos visos aplinkybės, susijusios su nuteistojo asmenybe.  Teismas įvertino tik R. T. asmenybės teigiamas savybes, tačiau neįvertino tas aplinkybės, kad jo atžvilgiu jau buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė praeityje – 2006-05-10 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str.

1 d. vadovaujantis BK 38 str. 1 d. jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, R. T. jau buvo baustas administracine tvarka 2 kartus, tačiau savo elgesio nekoregavo, ir toliau darė administracinius teisės pažeidimus. Jis savo elgesiu nesistengė įrodyti, kad pasitaisys, savanoriškai

nukentėjusiems ir civiliniams atstovams neatlygino bent dalies  padarytos žalos. Visuma teisės pažeidimų rodo,

kad nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobÅ«džio, todėl nėra prielaidų padaryti iÅ¡vadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymÄ .  Atsižvelgiant

į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pasekmes, bei nustačius, kad R. T. sistemingai pažeidinėjo KET, kartu su bausme skirtina

baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 str. – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, kadangi nustatyta, kad jis naudodamasis teise vairuoti

kelių transporto priemonę padarė nusikalstamas veikas.  Be to, teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį

įstatymÄ , pripažindamas V. Z. , E. Z. , valstybinės ligonių kasos teisę į ieÅ¡kinių patenkinimÄ . Dėl to, kad nepriimtas sprendimas ikiteisminiame tyrime dėl galimos automobilio, kurį vairavo R. T. , vagystės, teismas motyvavo, kad nėra galimybės spręsti, ar Å¡ioje byloje AAS (duomenys neskelbtini) lieka atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ , neaiÅ¡kus civilinis atsakovas.  Taip pat teismas nurodė, kad byloje visiÅ¡kai nėra įrodymų dėl neturtinės žalos pagrįstumo, nors teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, privalo iÅ¡spręsti civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ , ir tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Nustatyta turtinė ir neturtinė žala kilo dėl padarytų R. T. veiksmų, automobilis autoįvykio metu buvo apdraustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl civilinis atsakovas – draudimo bendrovė AAS (duomenys neskelbtini) solidariai atsako už padarytÄ Å¾alÄ , nepriklausomai nuo ikiteisminio tyrimo dėl automobilio vagystės rezultatų. Be to, teismas nustatė, kad AAS (duomenys neskelbtini) dėl nagrinėjamo įvykio padarytÄ Å¾alÄ R. T. veiksmais atlygino nukentėjusiajai R. D. .  Valstybinė ligonių kasa, nukentėjusieji pateikė teismui tiksliai apskaičiuotus civilinius ieÅ¡kinius, patirtÄ turtinę žalÄ pagrindžiančius raÅ¡ytiniais dokumentais. Teisme ginčo dėl ieÅ¡kiniuose

nurodytos turtinės žalos dydžio nekilo. Neturtinę žalÄ nukentėjusios V. Z. , E. Z. neabejotinai patyrė.

Teismas nepagrįstai apribojo nukentėjusiųjų V. Z. , E. Z. teisę baudžiamajame procese gauti dėl nusikalstamos

veikos padarytos žalos atlyginimÄ .

Teismo posėdyje nuteistasis ir nuteistojo gynėja  advokatė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, prokuroras ir nukentėjusios prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas tenkintinas dalyje dėl civilinių ieškinių.

 Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismas, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymÄ , netinkamai taikė BK 75 str. nuostatas.  Kolegijos nuomone, teismas teisingai pritaikė BK 75 str. nuostatas  R. T. atžvilgiu. Asmenims, padariusiems BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas teismų praktikoje taikomas dažnai. Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padarytu kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu, ir su nuteistojo asmenybe. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas reikalauja motyvuotos teismo iÅ¡vados, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokiais atvejais labai svarbu visapusiÅ¡kai įvertinti kaltininko asmenybę, nes bÅ«tent tai ir lemia, kad bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Å iuo atveju teismas savo sprendimÄ dėl BK 75 str. taikymo motyvavo, atsižvelgė į R. T. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas neatsargus nusikaltimas kelių transporto eismo saugumui, kurio metu vienas žmogus žuvo, vienas buvo sužalotas, taip pat padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, veikų baigtumo stadijÄ , kaltininko asmenybę (praeityje neteistas ( b.l. 110, t.2), baustas administracine tvarka 2009-07-05 pagal ATPK 134 str.1d. 100 Lt bauda ( b.l. 108-109, t.2), ir nutarė, kad Å¡i nuobauda nėra reikÅ¡minga, charakterizuojant kaltinamÄ jį, nes jis yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai ( b.l.  107, t.2). Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ ,  kad kaltinamajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, atidėjus jos vykdymÄ trims metams, ir teisingai nusprendė, kad Å¡i baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti kaltinamÄ jį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, paveikti kaltinamÄ jį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Nenustatyta, kad R. T. padarė eismo įvykį

būdamas neblaivus, dėl ko teismas nebūtų taikęs BK 75 str. nuostatų.  Teismų praktikoje tokie atvejai, kai asmuo,

apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar bÅ«na sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , nes nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad bausmės

paskirtis šiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo. Kolegijos nuomone, bausmės vykdymas R. T. atidėtas teisingai.

Prokuroras praÅ¡o vadovaujantis  LR BK 68 str. R. T. uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Kolegija vadovaujasi tuo, kad BK 67 straipsnyje nustatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstant  uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ , atsižvelgtina į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimÄ asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismų praktikoje uždraudžiant kaltininkui vairuoti transporto priemonę atsižvelgiama ir į tai, kad Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas gali apsunkinti jo darbinę veiklÄ , jeigu Å¡i susijusi su transporto priemonės vairavimu. Uždraudus Å¡iÄ teisę, jis bÅ«tų priverstas ieÅ¡koti kito darbo ir galima tikimybė, kad dėl to sumažėtų jo pajamos, pablogėtų turtinė padėtis, o kartu kiltų daugiau problemų dėl civilinių ieÅ¡kinių padengimo ir nukentėjusiųjų turtinių interesų patenkinimo. Todėl skundo  argumentas atmestinas, kadangi teismų praktika rodo, kad svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimo klausimÄ teismai atsižvelgia į tai, ar tai neužkirs kelio atlyginti nukentėjusiesiems žalÄ , ir ar nebus pažeistos jo darbinės teises. Todėl teismas teisingai nuosprendyje pažymėjo, kad sankcijoje numatytÄ uždraudimÄ naudotis specialia teise netikslinga taikyti, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kelių eismo saugumo taisykles pažeidė, nebÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių, kitų stipriai veikiančių medžiagų ( BK 68 str.1d.). Be to, nusikalstama veika yra padaryta žala, todėl, siekiant, kad ji bÅ«tų atlyginta, netikslinga atimti iÅ¡ R. T. teisę vairuoti transporto priemones, kadangi jo darbinė veikla susijusi bÅ«tent su vairavimu – jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju.

Prokuroro skunde nurodoma, jog teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , pripažindamas V. Z. ,

E. Z. , Valstybinės ligonių kasos teisę į ieÅ¡kinių patenkinimÄ . Argumentas pagrįstas ir Å¡tai dėl ko. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad dėl to, jog nepriimtas sprendimas ikiteisminiame tyrime dėl galimos automobilio, kurį vairavo R. T. , vagystės, nėra galimybės spręsti, ar Å¡ioje byloje AAS (duomenys neskelbtini) lieka atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ , nes yra neaiÅ¡kus civilinis atsakovas. Kolegija laiko, kad  toks teismo sprendimas yra neteisingas.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žalos ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai.

Civilinio ieškinio procesas

baudžiamojoje byloje grindžiamas dvišališkumu:  šiame procese dalyvauja dvi šalys – civilinis

ieÅ¡kovas ir nusikalstama veika žalÄ padaręs asmuo (kaltinamasis) ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (atsakovas).  Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ kyla dviem asmenims: draudikui ir žalÄ padariusiam asmeniui (draudėjui). Å ių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalÄ neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalÄ padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalÄ kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieÅ¡kovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 str.

1 d., 6.263 str. 2, 3 d.). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) visiÅ¡kai nepadengia iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ Å¾alos dalį atlygina jÄ

padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Po draudiminio įvykio nukentėjęs trečiasis

asmuo įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko ar draudėjo (CK 6.987 straipsnis, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnis). Šiuos asmenis su nukentėjusio asmens pareikšto civilinio ieškinio dalyku sieja materialusis teisinis ryšys.

Šioje byloje nukentėjusioji V. Z. pareiškė civilinį ieškinį 33865,02 litų turtinei ir 100000 litų neturtinei žala atlyginti. Nukentėjusioji

E. Z. pareiškė civilinį ieškinį 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kauno teritorinė ligonių kasa apreiškė civilinį ieškinį 760 Lt turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiojo

K. P. gydymÄ . Nurodyti civiliniai ieÅ¡kiniai pareikÅ¡ti civiliniams atsakovams

- R. T. ir draudimo bendrovei AAS (duomenys neskelbtini).

Teismas nukentėjusiųjų, Valstybinės ligonių kasos civilinius ieÅ¡kinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtais, pripažino civiliniams ieÅ¡kovams teisę į ieÅ¡kinių patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinių dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Toks teismo sprendimas yra neteisingas, nes liko neapgintos nukentėjusiųjų teisės. Teismas sprendimÄ netinkamai motyvavo tuo, kad nepriimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime dėl galimos automobilio, kurį įvykio metu vairavo R. T. vagystės, todėl nėra galimybės spręsti, ar Å¡ioje byloje AAS (duomenys neskelbtini) lieka atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ , neaiÅ¡kus civilinis atsakovas.

Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas privalo iÅ¡spręsti civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ . Tik iÅ¡imtinais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos ieÅ¡kinys gali bÅ«ti neiÅ¡nagrinėtas, pripažįstant civiliniams ieÅ¡kovams teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl

ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.). Nustatyta turtinė ir neturtinė

žala kilo dėl padarytų R. T. veiksmų, automobilis autoįvykio metu buvo apdraustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu,

todėl civilinis atsakovas - draudimo bendrovė AAS (duomenys neskelbtini) solidariai atsako už padarytÄ Å¾alÄ , nepriklausomai nuo ikiteisminio

tyrimo dėl automobilio vagystės rezultatų.

Be to, teismas nustatė, kad AAS (duomenys neskelbtini) dėl nagrinėjamo įvykio padarytÄ Å¾alÄ , padarytÄ R. T. veiksmais atlygino nukentėjusiajai R. D. .

Valstybinė ligonių kasa, nukentėjusios V.

Z. ir E. Z. pateikė teismui tiksliai apskaičiuotus civilinius ieÅ¡kinius, patirtÄ turtinę žalÄ pagrindžiančius raÅ¡ytinius duomenis. Teisme ginčo dėl ieÅ¡kiniuose nurodytos turtinės žalos dydžio nekilo. Neturtinės žala priskiriama vertinamajai kategorijai, atsižvelgiant į patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, artimo žmogau netekimo skausmÄ , patirtus nepatogumus. TokiÄ neturtinę žalÄ nukentėjusios

V. Z. ir E. Z. neabejotinai patyrė, teismo posėdžio metu davė parodymus apie patirtos neturtinės žalos pobūdį, nusikalstamų veikų sukeltas pasekmes, savo turtinę padėtį, pajamas. Taip pat aiškintasi R.

T. turtinė padėtis bei pajamos. Civilinių ieÅ¡kinių nagrinėjimas kartu su baudžiamÄ ja byla

suteikė nukentėjusioms galimybę ginti savo teisėtus interesus, reikalauti žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo to,

ar nukentėjusios pasinaudojo ikiteismine tvarka ir kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo,

todėl ieškiniai turėjo būti išspręsti. Teismas nepagrįstai apribojo nukentėjusiųjų V. Z. ir E. Z.

teisę baudžiamajame procese gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (LR BPK

44 str. 10 d.). Tuo pačiu pažymėtina, kad draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , LR Transporto priemonių valdytojų civilinės

atsakomybės draudimo įstatymo 22 str. pagrindu turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu yra paminėto įstatymo 22 str. numatytos sÄ lygos.

IÅ¡ to seka, kad teismo motyvas, jog nepriimtas

procesinis sprendimas dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo dėl galimos automobilio vagystės, todėl nėra

galimybės spręsti, ar Å¡ioje byloje AAS (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas lieka atsakinga už padarytÄ

žalÄ , todėl neaiÅ¡kus civilinis atsakovas,Â

todėl nukentėjusiųjų civilinių ieškovų V. Z. , E. Z. , Valstybinės ligonių kasos dėl K.

P. gydymo išlaidų, UADBB (duomenys neskelbtini) dėl automobilio vertės civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais, neteisingas.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi (2007 m. birželio 11 d. įstatymo redakcija), kurioje  nustatyta, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: iki 2009 m. gruodžio 10 d. – 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui.

Nuteistasis R. T. nusikaltimÄ (BK 281 straipsnio 5 dalis) padarė vairuodamas automobilį ir jo, kaip transporto priemonės

valdytojo, civilinė atsakomybė buvo apdrausta. CK 6.254 str. 1 d. įteisintas civilinės atsakomybės draudimas, t. y.

atvejai, kai pareiga atlyginti žalÄ perkeliama draudimo kompanijai, kuri, drausdama civilinę atsakomybę, atlygina padarytÄ Å¾alÄ nevirÅ¡ydama draudimo

sumos.  Sistemiškai aiškinant CK 6.250 str. 2 d., 6.254 str. ir CK 6.263 str. 2 d., nustatančias civilinę atsakomybę civilinės

atsakomybės draudimo atveju, darytina iÅ¡vada, kad draudimo kompanija ir žalÄ padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai atlyginant neturtinę žalÄ . Taigi civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , – žalÄ padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. ŽalÄ padaręs asmuo turi atlyginti žalÄ , kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo iÅ¡moka), taip pat tais atvejais, kai draudiko pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ neatsiranda, pavyzdžiui, kai žalÄ sukėlęs veiksmas nėra draudiminis įvykis arba yra padaryta tokia žala, kurios neapima civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Taigi, nors pareigÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ turi žalÄ padaręs asmuo ir draudikas, tačiau Å¡ios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. ŽalÄ padariusio asmens pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. ŽalÄ padariusiam asmeniui, kaip deliktinės prievolės subjektui, taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalÄ kyla visiÅ¡kai kitu pagrindu – iÅ¡ draudimo sutarties. Tai reiÅ¡kia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačiÄ draudimo sutartį. BÅ«tent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokiÄ Å¾alÄ ir kokia apimtimi atlygina draudikas. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje aiÅ¡kiai numatytos trys žalos rÅ«Å¡ys: žala asmeniui, žala turtui ir neturtinė žala. Ginčo santykių atsiradimo metu galiojusio Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 5 d. analogiÅ¡kai numatyta eismo įvykio žala. Todėl nukentėjusiems asmenims pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį (2007 m.

birželio 11 d. įstatymo redakcija) turi būti draudiko išmokama 1000 eurų (V. Z. ir E. Z. - po 1726,40 Lt kiekvienai)

dydžio iÅ¡moka neturtinei žalai atlyginti, o likusi  neturtinės žalos dalis priteistina iÅ¡ R. T. ; turtinė žala Å¡ioje byloje yra pagrįsta, todėl priteistina nukentėjusiosios V. Z. naudai 33865,02 Lt turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ draudiko. Priteisiant neturtinę žalÄ nukentėjusiems, yra vadovaujamasi teismine praktika Å¡ios kategorijos bylose dažniausiai priteisiama suma, kai eismo įvykio metu žūsta žmogus. Todėl neturtinės žalos civilinis ieÅ¡kinys mažintinas iki 30 000 litų.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apeliacinio skundo motyvai dėl civilinių ieškinių klausimo išsprendimo yra pagrįsti, dėl to Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas toje dalyje yra tenkinamas dalinai. Pirmos instancijos teismo nuosprendis yra  keičiamas BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p. pagrindu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

n u t a r i a :

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-04-15 nuosprendį pakeisti.

       Panaikinti tÄ nuosprendžio dalį, kuria V. Z. ,  E. Z. ,  Valstybinės ligonių kasos  ieÅ¡kiniai buvo palikti nenagrinėtais.

         Priteisti iš draudimo bendrovės AAS (duomenys neskelbtini)  nukentėjusios V.

Z. naudai 33865,02 litus padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1726 litus neturtinei žalai atlyginti.

          Priteisti iš draudimo bendrovės AAS (duomenys neskelbtini)  nukentėjusios E. Z. naudai  1726 litus neturtinei žalai atlyginti.

         Priteisti  iš R. T. nukentėjusioms

E. Z. naudai 28274 litus ir V. Z. naudai 28274 litus padarytai neturtinei žalai atlyginti;

         Priteisti iÅ¡  draudimo bendrovės AAS (duomenys neskelbtini)  Valstybinės ligonių kasos naudai 760 litų padarytai turtinei žalai atlyginti už K. P. gydymÄ .

                    KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas

                                     Valdas   Vitunskas

        Teisėjai                               Danguolė Å iugždinytė                     Â

                                                                                                                             Gytis   Večerskas