2019-10-29 Nr. AB-21624-3-62-3-01526-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1447-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01526-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui (teisių perėmėjas – valstybės įmonė Registrų centras), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. Z. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. birželio 12 d. sprendimą dalyje dėl reikalavimo panaikinti teritorinio registratoriaus 2017 m. balandžio 6 d. atsakymą Nr. (3.1.6.)KAS-490 „Dėl informacijos pateikimo“; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir VĮ Registrų centras, atsakovas) 2017 m. balandžio 6 d. atsakymą Nr. (3.1.6.)KAS-490; 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą pateikti pareiškėjui arba advokatei D. J. informaciją į 2017 m. kovo 29 d. prašymą, kada ir kokiu pagrindu buvo pakeisti visų pastato (duomenys neskelbtini) butų plotai, savininkai, pateikiant visų dokumentų, susijusių su tų pakeitimų įregistravimu, kopiją.

2. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 1993 metų yra namo, adresu (duomenys neskelbtini), vieno iš butų gyventojas, siekiantis įstatymų nustatyta tvarka butą privatizuoti. Pareiškėjui žinoma, jog nuo 1976 metų iki šiol pastate nebuvo atlikti jokie statybos ar butų (patalpų) pertvarkymo darbai, kurie lemtų pastato patalpų ar butų matmenų (plotį, ilgį, aukštį ir pan.) pasikeitimą.

3. VĮ Registrų centras 2014 m. rugpjūčio 7 d. raštu informavo pareiškėją, kad pastato (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 472,44 kv. m. VĮ Registrų centras 2017 m. kovo 22 d. raštu informavo, kad šio pastato bendras plotas yra 472,59 kv. m. Atsakovas atsisakė pateikti pareiškėjui informaciją, kada ir kokiu pagrindu buvo pakeisti pastato butų (patalpų) plotai, motyvuodamas, jog ši informacija konfidenciali ir gali būti suteikta tik advokatui. Pareiškėjas kreipėsi į antrinę teisinę pagalbą teikiančią advokatę D. J., kuri 2017 m. kovo 29 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama suteikti pareiškėjo pageidautą informaciją.

4. VĮ Registrų centras 2017 m. balandžio 6 d. rašte nepateikė informacijos apie butų (patalpų) plotų pakeitimo pagrindus, datas, o tik lentelėje nurodė, kurių butų (patalpų) plotai buvo pakeisti. Rašte buvo nurodyta, jog dėl tikslesnių matavimo prietaisų, kompiuterinio plotų skaičiavimo, ankstesnių matavimų netikslumų gyvenamojo namo 1A3p plotas yra 472,59 kv. m (buvo 472,44 kv. m).

5. Pareiškėjas pabrėžė, kad pagal teisės aktuose reglamentuotas normas registro tvarkytojas duomenų apie objekto pakeitimą ar atsisakymą pakeisti duomenis, privalo atlikti sprendimu, taip pat privalo saugoti dokumentus, kuriais buvo pagrįsti tiek nauji duomenys, tiek buvę bei pateikti išsamią tuose duomenyse esančią informaciją teisėtam tos informacijos prašytojui. Pareiškėjo nuomone, nepateikdamas konkrečių administracinių aktų (sprendimų) su konkrečia data dėl duomenų apie butų (patalpų) plotų (kadastrinių duomenų) pakeitimo, teritorinis registratorius neteisėtai nepateikė 2017 m. kovo 29 d. pareiškėjo atstovės advokatės D. J. prašymu prašytos informacijos.

6. Atsakovas VĮ Registrų centras su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas), yra išskaidytas į atskirus turtinius vienetus (butus). Dalis šių butų priklauso Kauno miesto savivaldybei, likusi dalis – privatiems fiziniams asmenims. Pareiškėjui nėra įregistruotos nuosavybės teisės į kurį nors šiame name esantį butą. Kadastro duomenimis (2009 m. lapkričio 9 d.) bendras namo plotas 472,59 kv. m.

8. 2017 m. kovo 29 d. VĮ Registrų centre gautas advokatės D. J., atstovaujančios R. Z., prašymas informuoti, kokiu pagrindu ir kada name pakeisti visų butų plotai, visų butų numeracija ir savininkai, taip pat prašoma pateikti visų dokumentų, susijusių su šiais pakeitimais, kopijas. VĮ Registrų centras 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. (3.1.6.)KAS-490 advokatei pateikė dokumentų kopijas. Sprendimą apskundus Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, ši 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. csprl-135 minėtą teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti.

9. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintais Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 12, 32.2.7 punktais, Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 2 straipsnio 5 punktu, 11 straipsnio 8 dalies 1 punktu. Pažymėjo, jog statinio plotą kadastrinių matavimų metu nustato matininkas bei vadovaudamasis kadastrinių matavimų duomenimis parengia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Už kadastrinių matavimų teisingumą atsako matininkas, o VĮ Registrų centras atlieka tik nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose matininkų užfiksuotų kadastro duomenų išviešinimo funkciją.

10. Atsakovas 2017 m. balandžio 6 d. sprendime Nr. (3.1.6.)KAS-490, atsižvelgdamas į pareiškėjo advokatės prašymo turinį, suteikė informaciją apie namo patalpų plotus, lentelėje nurodydamas, kokie buvo patalpų plotai tam tikrais metais, paaiškino, kad namo archyvinėje kadastro ir registro dokumentų byloje yra matininkės S. G. paaiškinamasis raštas, jog dėl tikslesnių matavimo prietaisų pasikeitė ankstesnių matavimų netikslumai – namo plotas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad advokatės prašymo turinys yra labai abstraktus, jame nenurodoma, kokie reikalingi konkretūs dokumentai susiję su namo patalpų plotų pasikeitimais. Atsakovas, siekdamas geranoriškai padėti besikreipiančiam asmeniui, prie 2017 m. balandžio 6 d. rašto Nr. (3.1,6.)KAS-490 ne tik kad pridėjo butų (patalpų), esančių name, sąrašą, kuriame aiškiai atsispindi visa aktuali informacija apie patalpų savininkus, patalpų žymėjimą, tikslius plotus, bet ir papildomai minėtame rašte išsamiai išdėstė, kaip keitėsi namo patalpų plotai skirtingų kadastrinių matavimų eigoje nuo 1976 metų iki 2009 metų, paaiškino pokyčių atsiradimo priežastis.

11. Nurodė, jog pareiškėjas, net ir nebūdamas namo patalpų savininku, turi teisę susipažinti su namo kadastrinių matavimų bylose saugomais kadastro duomenimis (planais, formomis) ir gauti jų kopijas. Tuo atveju, jeigu yra reikalingi ir kadastro duomenų teisiniai pakeitimo pagrindai (nurodyti Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje), su šiais dokumentais susipažinti gali tik pareiškėjo advokatė, kuri taip pat gali gauti šių dokumentų kopijas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, jog pareiškėjo atstovė advokatė D. J. 2017 m. kovo 29 d., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 38 ir 44 straipsniais, kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą (teisių perėmėjas – VĮ Registrų centras), prašydama informuoti, kokiu pagrindu ir kada pakeisti visų butų plotai, visų butų numeracija, savininkai (nurodant jų anketinius duomenis), adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė pateikti visų dokumentų, susijusių su aukščiau minėtų pakeitimų įregistravimu, kopijas, kurie bus pateikti Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje.

14. VĮ Registrų centras 2017 m. balandžio 6 d. sprendime Nr. (3.1.6.)KAS-490 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė pareiškėjo atstovei advokatei D. J. informaciją apie gyvenamojo namo 1A3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), butų (patalpų) savininkus, patalpų plotus, lentelę, matininkės S. G. paaiškinamus, kad gyvenamojo namo 1A3p plotas yra 472,59 kv. m (buvo 472,44 kv. m), bei pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. A-1504 „Dėl numerių patalpoms (duomenys neskelbtini) suteikimo“ nuorašą (1 lapas), butų (patalpų) sąrašas pastate (1 lapas), dokumentų, kurių pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės, kopijas (43 lapai).

15. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. cspr1-135 pareiškėjo reikalavimą dėl VĮ Registrų centro 2017 m. balandžio 6 d. rašto Nr. (3.1.6.)KAS-490 panaikinimo, netenkino bei atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti pastato (duomenys neskelbtini), patalpų ir butų plotų pakeitimus.

16. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 14 dalimi, Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 49 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 28 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos.

17. Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo R. Z., atstovaujamo advokatės D. J., skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (administracinė byla Nr. eI-65-423/2018).

18. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje skundą teismui dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus padavė ir pasirašė pareiškėjas R. Z.. Pareiškėjas skunde nurodė, jog nepateikdamas konkrečių administracinių aktų (sprendimų), nurodytų konkrečia data, butų patalpų plotų (kadastrinių duomenų pakeitimo), teritorinis registratorius neteisėtai nepateikė 2017 m. kovo 29 d. pareiškėjo atstovės advokatės D. J. prašymu prašytos informacijos, todėl skundu prašė įpareigoti VĮ Registrų centrą pateikti pareiškėjui arba advokatei D. J., advokatės 2017 m. kovo 29 d. prašytą informaciją, kada ir kokiu pagrindu buvo pakeisti visų pastato (duomenys neskelbtini), butų plotai, savininkai, pateikiant visų dokumentų, susijusių su tų pakeitimų įregistravimu, kopijas.

19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, pažymėjo, jog Advokatūros įstatymo 44 straipsnio paskirtis – nustatyti advokato teisių apimtį, o pats straipsnis yra pateiktas įstatymo skirsnyje, reglamentuojančiame advokatų teises, pareigas bei veiklos garantijas. Taigi analizuojamos teisės normos aiškinimas lingvistiniu bei sisteminiu teisės aiškinimo metodais rodo, kad ši norma nėra tiesiogiai skirta advokato kliento (advokato teikiamų teisinių paslaugų gavėjo) teisinių santykių su nurodytomis institucijomis (informacijos teikėjais) reglamentavimui (žr., pvz., LVAT 2008 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-938/2008; 2006 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje A11-1026/2006; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2655/2012).

20. Šiuo atveju teisiniai santykiai dėl teisės gauti informaciją atsirado tarp minėtos advokatės D. J. ir VĮ Registrų centro (VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, priėmusios sprendimą išnagrinėjus administracinį ginčą) jie yra reglamentuojami specialaus teisės akto – Advokatūros įstatymo. Advokato teisė gauti atitinkamą informaciją yra kildinama iš įstatymo, reglamentuojančio jo profesinę veiklą, o ne iš atstovavimo teisinių santykių, apibrėžtų pavedimo, ribomis. Todėl tokios teisės teisminės gynybos gali siekti tik pats advokatas. Tuo tarpu advokato kliento (šiuo atveju pareiškėjo) interesas gauti minėtą informaciją yra išvestinis iš jo teisės gauti iš advokato kokybišką teisinę pagalbą, o ne iš teisės pačiam gauti šią informaciją iš Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nurodytų informacijos tiekėjų.

21. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui nustatyta tvarka būtų pavesta ginti advokatės D. J. teises, pripažintina, kad tokiu atveju Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu toks pareiškėjo interesas negali būti ginamas, t. y. pareiškėjas neturi keliamų reikalavimų teisės, nes šiuo nagrinėjamu atveju į atsakovą VĮ Registrų centrą su prašymu dėl informacijos pateikimo kreipėsi pareiškėjo atstovė advokatė D. J. ir VĮ Registrų centro 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. (3.1.6.)KAS-490 „Dėl informacijos pateikimo“ taip pat buvo adresuotas advokatės D. J. kontoros advokatei D. J., o pats pareiškėjas į VĮ Registrų centrą su prašymu dėl informacijos pateikimo nesikreipė (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų.

III. 22. Pareiškėjas R. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad teisiniai santykiai dėl teisės gauti informaciją atsirado tarp advokatės D. J. ir VĮ Registrų centro, ir reglamentuojami specialiu teisės aktu – Advokatūros įstatymo. Teismas netinkamai aiškino teisės normas, nustatančias atstovavimo ribas, bei tai, jog advokato kliento interesas gauti minėtą informaciją yra išvestinis iš jo teisės gauti iš advokato kokybišką teisinę pagalbą.

22.2. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais. Pažymėjo, jog informaciją apie trečiuosius asmenis prašė pateikti pareiškėjo atstovė advokatė, teikianti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą administracinėje byloje. Taigi, užklausimas VĮ Registrų centrui buvo teikiamas pareiškėją atstovaujančios advokatės vardu, bet pareiškėjo interesais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo aiškinimas, kad pareiškėjas į VĮ Registrų centrą nesikreipė, yra nesuvokiamas. Kartu pažymi, kad pareiškėjas pats kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas paaiškino, kad informacijos neteiks, kadangi informacija konfidenciali (apie trečiuosius asmenis).

22.3. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino įrodymus. Vykdant teismo įpareigojimą, atsakovas teismui pateikė virš 100 lapų dokumentų, kai tuo tarpu pagal advokatės paklausimą buvo pateikta vos 43 lapai. Be to, advokatei pateikta informacija neturėjo jokio ryšio su prašoma pateikti informacija, t. y. buvo prašoma pateikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) butų plotus, butų plotų pasikeitimus, visų butų numeraciją, savininkų pasikeitimus, o gauta informacija buvo apie paveldėjimo teisių atsiradimą į visiškai kitus objektus.

22.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime kaip pagrindu atmesti pareiškėjo skundą rėmėsi administracinėmis bylomis, kurios iš esmės neatitinka šio ginčo dalyko. Be to, teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl skundo argumento – atsakovo informacijos pateikimo apimties ir išsamumo, todėl vertintina, kad teismas nepasisakė dėl bylos ginčo iš esmės.

23. Atsakovas VĮ Registrų centras nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

24. Sutinka su teismo išvada, kad teisiniai santykiai dėl teisės gauti informaciją atsirado tarp advokatės D. J. ir VĮ Registrų centro ir šie santykiai reglamentuojami Advokatūros įstatymo. Pareiškėjo interesas gauti informaciją yra išvestinis iš jo teisės gauti iš advokato kokybišką teisinę pagalbą, o ne iš teisės pačiam gauti ši informaciją, todėl tik advokatė turėjo teisę spręsti, ar VĮ Registrų centras jai suteikė pakankamą kiekį informacijos, kad ji tinkamai galėtų atstovauti pareiškėjo interesus. Suteikta informacija netenkino tik paties pareiškėjo, tačiau jį atstovaujanti advokatė jokių pretenzijų dėl informacijos pateikimo VĮ Registrų centrui nereiškė.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. birželio 12 d. sprendimo dalies bei valstybės įmonės Registrų centro 2017 m. balandžio 6 d. atsakymo Nr. (3.1.6.)KAS-490, pagrįstumo ir teisėtumo. Taip pat dėl įpareigojimo valstybės įmonės Registrų centrą pateikti pareiškėjui arba advokatei D. J. informaciją.

27. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, nurodytų Nutarties 22.1 punkte, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad teisiniai santykiai dėl teisės gauti informaciją iš VĮ Registrų centro atsirado tik tarp advokatės D. J. ir VĮ Registrų centro.

28. Atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas turi teisę gauti atitinkamą informaciją Advokatūros įstatymo 44 straipsnio pagrindu. Šios bylos kontekste svarbu yra tai, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalimi, dokumentų, kuriais remiantis nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijos motyvuotu prašymu teikiamos tik: jo savininkams; daiktinių teisių turėtojams; asmenims, turintiems teisę paveldėti mirusio asmens daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą; teismams ir teisėtvarkos institucijoms; advokatams (advokatų profesinėms bendrijoms) ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms. Pareiškėjas nepatenka nei į vieną nurodytų subjektų grupę. Todėl tokio pobūdžio informaciją pareiškėjas turi galimybę gauti tik pasinaudodamas advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, kuris ir yra įstatyme nustatytas subjektas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalis).

29. Paneigti faktą, kad advokato teisė gauti informaciją, nurodytą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje, kyla ne autonomiškai, o vykdant teisinių paslaugų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, teisinių pagrindų nėra. Tačiau teisinės situacijos šioje byloje specifika, suponuota Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nuostatų dėl subjektų, turinčių teisę gauti čia nurodytus duomenis, lemia, kad šios bylos kontekste nėra aktualu vertinti, kiek savarankiškų teisių, esant teisinių paslaugų teikimo sutartiniams teisiniams santykiams ir iš to kylančiai advokato pareigai bei Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje įtvirtintai teisei rinkti informaciją, turi pats klientas (Advokatūros įstatymo 48 str.). Todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad šios bylos kontekste teisiniai santykiai dėl teisės gauti informaciją iš VĮ Registrų centro susiformavo išimtinai tarp advokatės D. J. ir VĮ Registrų centro, nes pareiškėjas teisės pats gauti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją neturi.

30. Dėl šių argumentų darytina išvada, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, ką, iš esmės, pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

31. Pripažinus, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ir dėl to jo skundas pagrįstai atmestas, teisėjų kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės šios bylos baigčiai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius