2016-09-13 Nr. AB-17356-3-66-3-00026-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. R-5-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00026-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjai K. S.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui R. S.,

trečiojo suinteresuoto asmens politinės partijos „Drąsos kelias“ atstovei E. P.-M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant politinei partijai „Drąsos kelias“, dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja K. S. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, Vyriausioji rinkimų komisija, VRK) 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. Sp-185 1 dalį, kuria pagal politinės partijos „Drąsos kelias“ pareiškimą nuspręsta panaikinti kandidatės į Lietuvos Respublikos Seimo narius K. S. registravimą vienmandatėje Panemunės Nr. 18 ir daugiamandatėje apygardose, ir atstatyti buvusią kandidatės K. S. registraciją.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas be jos žinios nutarė panaikinti jos kandidatės į Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) rinkimus registraciją, remdamasis politinės partijos „Drąsos kelias“ ir kitų kandidatų pranešimais. Pareiškėja nesutinka su Vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmais, mano, jog jie atlikti grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – ir Seimo rinkimų įstatymas) 39 straipsnio 6 dalį. Paaiškina, jog politinė partija „Drąsos kelias“ 2016 m. rugsėjo 6 d. pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai pranešimą, kurio kopiją jai atsiuntė tik 2016 m. rugsėjo 8 d. elektroniniu paštu. Jame nurodyta, jog politinė partija „Drąsos kelias“ nori atšaukti pareiškėją iš rinkimų dėl to, jog pareiškėja neva pažeidė rinkimų agitaciją, trukdo partijai. Vyriausioji rinkimų komisija neatkreipė dėmesio, jog Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje aiškiai kalbama apie visų arba dalies pareiškinių dokumentų atsiėmimą, o ne apie bendro pobūdžio svarstymus, ką norima išbraukti iš sąrašų. VRK ėmėsi nagrinėti pareiškimą, kuris nebuvo pateiktas, kaip tai numatoma Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje. Pareiškimas turi atitikti procesinius reikalavimus, jame turi būti nurodytos aplinkybės, pridedami įrodymai, taip pat kviečiamas apklausai žmogus, kurio pareiškiniai dokumentai atsiiminėjami, nes dokumentai, teikti pareiškėjos vardu, yra jos pareiškiniai dokumentai, ir niekas už ją, neturėdamas įgaliojimo, jų atsiimti negali. Politinė partija „Drąsos kelias“ nenurodė, kuriuos pareiškinius dokumentus ir kurioje dalyje nori atsiimti, ir paprašė pareiškėją pašalinti iš registruotų Seimo kandidatų sąrašų, kaip tai numatyta Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnyje. Įstatymas reglamentuoja labai griežtą tvarką, kada jau įregistruotas kandidatas gali būti išbraukiamas.

Pareiškėjos teigimu, išbraukimas iš Seimo rinkimų yra kraštutinė priemonė, ji taikoma už labai grubius rinkimų taisyklių pažeidimas. Kokį pažeidimą padarė pareiškėja – nėra nurodoma. Be to, tokie teisiniai procesai, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, negali vykti asmeniui nedalyvaujant, nes sprendžiama jo konstitucinė atsakomybė, asmuo turi teisę į atstovą ir į betarpišką dalyvavimą, kaip visuose procesuose, asmuo turi teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, atsikirsti, teikti savo įrodymus.

Pareiškėja paaiškina, jog 2016 m. rugsėjo 1 d. kandidatė į Seimą K. S. išsiuntė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad jos partijos sekretorė E. P.-M. prisijunginėja iš kito asmens R. P. paskyros. 2016 m. rugsėjo 3 d., susipažinusi su politinės partijos „Drąsos kelias“ agitaciniu laikraščiu, pareiškėja pastebėjo, jog jame yra iškraipyta jos biografija, nurodyta, jog ji dirba ne S. individualioje veikloje, tačiau Povilo Stulgos muziejuje. Be to, buvo įdėti 2 jos autoriniai darbai, labai geri ir plačiai skaitomi straipsniai, tačiau už juos nebuvo sumokėta. Kadangi su partijos atsakingais asmenimis susisiekti nepavyko, buvo parašytas skundas į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl Seimo rinkimų agitacijos pažeidimo. Įtraukimas į rinkimų sąrašą nesuteikia galimybės versti žmogų dirbti nemokamai. Tokio pažeidimo, kai išleidžiamas laikraštis 150 000 tiražu, iškraipius pareiškėjos biografiją, pareiškėja negalėjo leisti, nes rinkiminė agitacija nesiderina su šmeižtu bei autorinėmis vagystėmis.

Pareiškėja nurodo, jog politinė partija „Drąsos kelias“ jau ilgokai trukdė pareiškėjai vykdyti agitaciją, todėl visas aplinkybės VRK privalėjo aiškintis. VRK nė vieno pareiškėjos skundo nenagrinėjo, bet nuteisė pareiškėją už akių ir pašalino iš rinkimų, net nepranešdama nei apie skundo nagrinėjimo laiką, nei apie pareiškėjos teises dalyvauti, bent išklausyti, kuo ji yra kaltinama. Pareiškėjos teigimu, J. V. savo pranešime, kuris neatitinka Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų – turi būti surašytas pareiškimas, tai yra procesinis dokumentas, jis turi būtinas sudedamąsias dalis – nurodo, jog ne partija, o pareiškėja neva pažeidė partijos agitaciją. Tačiau pareiškėjos skundai buvo pateikti pirmiau. Seimo rinkimų įstatymas nenumato galimybės duomenis keisti likus 32 dienoms iki Seimo rinkimų, o išregistruoti kandidatą galima tik esant labai grubiems pažeidimams, kurie pareiškėjos atveju nėra nurodyti (Seimo rinkimų įstatymas 39 str. 6 d.).

Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog partija gali atsiimti savo pareiškinius dokumentus. Kokius savo pareiškinius dokumentus atsiimti pageidavo politinė partija „Drąsos kelias“, neaišku, nes to nėra nurodyta dokumente, kuris pavadintas pranešimu, ir tai neatitinka įstatymo reikalavimų. VRK galėjo ir privalėjo spręsti situaciją, kas atsitiko su rinkimų agitacija, o ne iš viso išbraukti pareiškėją iš sąrašų. VRK, skirdama griežčiausią nuobaudą, tačiau nenurodydama Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje numatytų pagrindų, priėmė savavališką sprendimą ir peržengė savo kompetencijos ribas. VRK sprendime, be kita ko, pažymėta, jog remiamasi dar ir kitų kandidatų pranešimais. Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje tokia teisė, kad kolegos kandidatai gali siūlyti išbraukti konkurentą, nenumatyta, be to, nenurodyta, ką tie kiti kandidatai nurodė, ir, be to, jeigu tai vėlgi buvo kalba apie rinkimų pažeidimus, turėjo būti sprendžiama dėl grubių pažeidimų ir priimamas sprendimas pagal Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 6 dalį. Seimo rinkimų įstatymas taip pat numato, jog išbraukti kandidatą galima, jeigu jis nebėra politinės kampanijos dalyvis. Pareiškėjos teigimu, yra labai grubiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, sprendimų priėmimo procedūra, pritaikyta neteisinga įstatymo formuluotė, ji yra nuteista už akių, jai pritaikyta konstitucinė atsakomybė už tai, kad pranešė apie kitų asmenų daromus nusižengimus.

Teismo posėdyje pareiškėja skundą palaikė iš esmės jame nurodytais argumentais.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašo pareiškėjos skundą atmesti.

VRK atsiliepime paaiškina, kad atsakovas neturėjo pagrindo abejoti politinės partijos „Drąsos kelias“ pateiktu dokumentu, kuriame yra realizuota politinės partijos „Drąsos kelias“ valia pagal Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalį. Pažymi, jog kadangi K. S. kandidatūra buvo iškelta politinės partijos „Drąsos kelias“, politinė partija „Drąsos kelias“ yra atsakinga už informavimą dėl savo pateiktos kandidatūros atšaukiamų pareiškinių dokumentų. Tais atvejais, kai asmuo yra atstovaujamas partijos ir partija jį atšaukia ne ginčo tvarka, VRK tokio asmens atskirai neinformuoja. Priimdamas sprendimą atsakovas neturėjo duomenų, kad politinė partija „Drąsos kelias“ nėra suderinusi pareiškėjos registravimo panaikinimo klausimų su pačia pareiškėja, svarstant ir priimant sprendimą jokių prieštaravimų pareikšta nebuvo. K. S. posėdyje nedalyvavo, nors VRK 2016 m. rugsėjo 7 d. posėdžio darbotvarkė buvo paskelbta viešai www.vrk.lt.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo politinė partija „Drąsos kelias“ atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Politinė partija „Drąsos kelias“ nurodo, kad remiantis politinės partijos „Drąsos kelias“ įstatais, 2016 m. rugsėjo 5 d. partijos Koordinacinė taryba priėmė sprendimą (2016 m. rugsėjo 5 d. protokolas Nr. 13, klausimas Nr. 1.2) atšaukti K. S. registravimą Panemunės vienmandatėje apygardoje Nr. 18 ir išbraukti kandidatę iš daugiamandatės apygardos kandidatų sąrašo, kuriame ji buvo įrašyta Nr. 4. 2016 m. rugsėjo 6 d. VRK buvo išsiųstas pranešimas Nr. 2016/17 dėl priimto sprendimo. K. S., už kurią partija sumokėjo ir rinkimų užstatą, pateikdama partijai pareiškinius dokumentus dėl jos iškėlimo politinės partijos „Drąsos kelias“ atstovaujamąja partijos kandidate Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. spalio 9 d. rinkimuose, suvokė savo įgaliojimų perdavimą partijai dėl pareiškinių dokumentų pateikimo/atšaukimo VRK. 2016 m. rugsėjo 3 d. partijos pirmininkas J. V. raštu pakvietė K. S. atvykti 2016 m. rugsėjo 5 d. 10.30 val. į sušauktą posėdį, tačiau pareiškėja raštu pranešė apie savo ketinimus nedalyvauti posėdyje. VRK posėdžiai yra vieši, o partijai nėra siunčiami informaciniai pranešimai dėl VRK rengiamų posėdžių laiko, dienotvarkes ir kt.

Trečiojo suinteresuoto asmens politinės partijos „Drąsos kelias“ atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. Sp-185 1 dalies, kuria Vyriausioji rinkimų komisija panaikino K. S. registravimą kandidate į Lietuvos Respublikos Seimo narius vienmandatėje Panemunės Nr. 18 ir daugiamandatėje rinkimų apygardose, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja Vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. Sp-185 dalį, susijusią su jos registravimo kandidate į Seimo narius panaikinimu, ginčija tuo aspektu, kad VRK, priimdama ginčijamą sprendimą, netinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, pažeidė Seimo rinkimų įstatymo normas ir sprendimo priėmimo procedūrą.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog tarptautiniu mastu teisė į laisvus rinkimus yra įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 3 straipsnyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad Konvencijos 1 protokolo 3 straipsnis garantuoja asmeniui tiek teisę rinkti, tiek teisę būti renkamam (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje M.-M. ir C. prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnio („Teisė į laisvus rinkimus“) nuostatas, yra nurodęs, jog šiame straipsnyje laiduojamos teisės (taip pat ir teisė būti išrinktam) nėra absoliučios teisės, joms gali būti taikomi apribojimai (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95). Valstybės Konvencijos dalyvės savo vidaus teisės sistemose nustato šių teisių įgyvendinimo sąlygas, kurios pagal Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnį iš esmės yra galimos. Šioje srityje joms yra suteikta plati diskrecijos laisvė (2006 m. kovo 16 d. sprendimas byloje Ždanoka prieš Latviją, pareiškimo Nr. 58278/00), tačiau tokios sąlygos negali apriboti šių teisių taip, kad pakenktų pačiai jų esmei ir dėl jų tos teisės taptų neveiksmingos, sąlygos turi būti nustatytos siekiant teisėto tikslo bei pritaikytos priemonės turi būti proporcingos (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9267/81; 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26772/95; 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 74025/01).

Nagrinėjamoje byloje skundžiamas institucijos sprendimas priimtas vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsniu (2012 m. kovo 29 d. įstatymo Nr. XI-1957 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. balandžio 14 d.), įtvirtinančiu teisę atšaukti ar papildyti rinkimų pareiškinius dokumentus. VRK priėmė sprendimą gavusi partijos pareiškimą dėl partijos teiktų pareiškinių dokumentų dalies (dėl pareiškėjos kandidatūros) atšaukimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnis suteikia galimybę kandidatus į Seimo narius teikusiam subjektui apsispręsti dėl šio kandidato atšaukimo, nenurodant tokio veiksmo motyvų. Tai sudaro pagrindą Vyriausiajai rinkimų komisijai panaikinti kandidato į Seimo narius registraciją neatliekant vertinimo, ar šis kandidatas atitinka teisės būti renkamu sąlygas. Taigi Vyriausioji rinkimų komisija pagal nacionalinės teisės aktus netyrė ir susiklosčiusioje situacijoje neprivalėjo tirti, ar kandidatas atitiko nustatytus teisės būti renkamu kriterijus.

VRK 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. Sp-185 preambulėje nurodyta, kad jis priimtas remiantis partijos bei kandidatų pareiškimais ir vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija tik 1 minėto sprendimo dalį, iš kurios matyti, jog registravimas kandidate į Seimo narius panaikintas pagal politinės partijos „Drąsos kelias“ pareiškimą. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėja, kitų kandidatų pareiškimais pareiškėjos atveju nebuvo vadovaujamasi, dėl to pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai tuo aspektu, kad VRK sprendime nenurodyta, kokius pareiškimus jos atžvilgiu pateikė kiti kandidatai, nėra reikšmingi. Iš VRK 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. Sp-185 matyti, jog dėl kitų kandidatų pareiškimų buvo nuspręsta minėto sprendimo 2 dalyje, kuris nėra susijęs su pareiškėja ir kuris nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas.

Šiuo atveju iš byloje susiklosčiusios situacijos matyti, jog pareiškėja yra politinės partijos „Drąsos kelias“ narė. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog politinė partija – tai pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę (Politinių partijų įstatymo 2 str. 4 d.). Politinių partijų įstatymo 10 straipsnyje numatyta, jog visos politinės partijos Lietuvos Respublikos teritorijoje veikia laisvai ir savarankiškai. Valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, jų pareigūnams, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims kištis į politinių partijų vidaus reikalus draudžiama.

Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kandidatus į Seimo narius gali kelti: daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose partija, įregistruota pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą ne vėliau kaip likus 185 dienoms iki rinkimų, atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus ir neturinti partijos, kuriai inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos teisinio statuso (1 p.); vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų. Jeigu partija nekelia kandidatų sąrašo, partijos keliamą kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje parašais turi paremti ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų (2 p.). To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija kandidatus į Seimo narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti iš jos nustatytos eilės. Jeigu partijos įstatai nenumato kitaip, kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose ir kandidatų, surašytų iš eilės, sąrašas daugiamandatėje rinkimų apygardoje turi būti patvirtinti partijos suvažiavimo ar konferencijos. Kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) negali būti mažiau kaip 25 ir daugiau kaip 141 kandidatas.

Iš Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio, kuriame aptarti kandidatų iškėlimo pareiškiniai dokumentai ir rinkėjų parašų rinkimo lapai, 1 dalies matyti, kokius pareiškinius dokumentus partija turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai (pareiškimą dalyvauti rinkimuose, savo registracijos dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą, rinkimų programą, daugiamandatėje rinkimų apygardoje keliamų kandidatų sąrašą, kandidatų, keliamų vienmandatėse rinkimų apygardose sąrašą ir kt.). Byloje nėra ginčo dėl to, jog būtent politinė partija „Drąsos kelias“ įteikė Vyriausiajai rinkimų komisijai politinės partijos „Drąsos kelias“ pareiškinius dokumentus, pagal kuriuos kandidatė į Seimo narius K. S. buvo užregistruota vienmandatėje Panemunės Nr. 18 ir daugiamandatėje rinkimų apygardose (kandidatės numeris sąrašą – 4).

Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnyje yra aptarta teisė atšaukti ar papildyti rinkimų pareiškinius dokumentus. Ginčui aktualioje minėto straipsnio 1 dalyje, kuria vadovaujantis buvo priimtas ginčijamas sprendimas, įtvirtinta, jog partija ar rinkimų koalicija, taip pat pilietis, iškeltas ar išsikėlęs kandidatu į Seimo narius vienmandatėje rinkimų apygardoje arba politinės organizacijos sąraše, bet kuriuo metu patys gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 28 dienoms iki rinkimų. Partija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu, pilietis – pareiškimu, patvirtintu notarine tvarka, ir apie tai yra informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 41 straipsnyje. Iki pareiškinių dokumentų įteikimo laiko pabaigos, nustatytos šio įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje, papildomai galima teikti naujus pareiškinius dokumentus keičiant kandidatų sąrašo eilę arba keliant naujus kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta partijos ar rinkimų koalicijos, taip pat piliečio, iškelto ar išsikėlusio kandidatu į Seimo narius vienmandatėje rinkimų apygardoje arba politinės organizacijos sąraše, teisė savo pareiškinius dokumentus paskelbti visiškai ar iš dalies atšauktais. Kalbant apie pareiškinių dokumentų paskelbimo atšauktais tvarką, iš minėtos teisės normos matyti, jog pareiškinių dokumentų paskelbimo atšauktais terminas – ne vėliau kaip likus 28 dienoms iki rinkimų. Tai, jog pareiškiniai dokumentai visiškai ar iš dalies gali būti atšaukiami bet kuriuo metu, tačiau ne vėliau kaip likus 28 dienoms iki rinkimų, yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2016 m. rugsėjo 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-3-624/2016). Partija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai apie pareiškinių dokumentų paskelbimą atšauktais praneša pareiškimu, pilietis – pareiškimu, patvirtintu notarine tvarka.

Sisteminis ir lingvistinis Seimo rinkimų įstatymo 38 ir 44 straipsnių aiškinimas sudaro pagrindą vertinti, jog politinei partijai įteikus Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškinius dokumentus (tokius kaip pareiškimą dalyvauti rinkimuose, savo registracijos dokumentų nuorašą, taip pat daugiamandatėje rinkimų apygardoje keliamų kandidatų sąrašą, kandidatų, keliamų vienmandatėse rinkimų apygardose sąrašą ir kt.), būtent politinė partija turi teisę savo pareiškinius dokumentus paskelbti visiškai ar iš dalies atšauktais.

Iš byloje pateikto politinės partijos „Drąsos kelias“ 2016 m. rugsėjo 6 d. pranešimo Nr. 2016/17, pagal kurį buvo priimta VRK 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. Sp-185 1 dalis, matyti, jog, remiantis politinės partijos „Drąsos kelias“ Koordinacinės tarybos 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimu, politinės partijos „Drąsos kelias“ iškelta atstovaujamoji kandidatė į Seimo narius K. S. yra atšaukiama iš Panemunės vienmandatės apygardos Nr. 18 ir išbraukiama iš politinės partijos „Drąsos kelias“ daugiamandatės rinkimų apygardos sąrašo, kuriame buvo įrašyta 4 numeriu. Pranešime taip pat nurodyta, jog K. S. veiksmuose nustatytas veikimas prieš politinę partiją „Drąsos kelias“ ir jos rinkiminę kampaniją. Paaiškinama, jog politinės partijos „Drąsos kelias“ daugiamandatės rinkimų apygardos kandidatų sąrašas, jų reitingo eilė pasislenka po vieną eilės numerį aukštyn.

Byloje susiklosčiusi situacija sudaro pagrindą vertinti, jog politinė partija „Drąsos kelias“ pateikdama pranešimą Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl politinės partijos „Drąsos kelias“ iškeltos kandidatės į Seimo narius K. S. atšaukimo, pasinaudojo Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje politinėms partijoms suteikta teise savo pareiškinius dokumentus paskelbti iš dalies atšauktais. Tai politinė partija „Drąsos kelias“ padarė nesuėjus Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui, t. y. ne vėliau kaip likus 28 dienoms iki rinkimų (iki Seimo rinkimų 2016 m. rugsėjo 6 d. buvo likusios 33 dienos). Kaip jau minėta anksčiau, politinė partija, įteikusi Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškinius dokumentus, turi teisę pagal Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalį savo pareiškinius dokumentus paskelbti visiškai ar iš dalies atšauktais, dėl to pareiškėjos argumentai, jog pareiškėjos pareiškinių dokumentų už ją niekas, neturėdamas įgaliojimo, atsiimti negali, yra nepagrįsti. Be to, priešingai nei nurodo pareiškėja, įrodymų ir motyvų, kuriais vadovaujantis pareiškiniai dokumentai paskelbiami visiškai ar iš dalies atšauktais, pagal Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalį nereikalaujama nurodyti. Dėl to nėra pagrindo vertinti aplinkybių, kurios lėmė politinės partijos „Drąsos kelias“ pareiškinių dokumentų paskelbimą iš dalies atšauktais, pagrįstumą.

Pareiškėja teismo posėdžio metu išdėstė abejones dėl politinės partijos „Drąsos kelias“ Koordinacinės tarybos posėdžio 2016 m. rugsėjo 5 d. vykimo, kurio metu buvo priimtas sprendimas atšaukti K. S. registravimą Panemunės vienmandatėje apygardoje Nr. 18 ir išbraukti kandidatę iš daugiamandatės apygardos kandidatų sąrašo, kuriame ji buvo įrašyta Nr. 4, realumo bei minėto posėdžio protokolo išrašo tikrumo. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjos argumentais ir abejoti politinės partijos „Drąsos kelias“ pateiktu Koordinacinės tarybos 2016 m. rugsėjo 5 d. posėdžio protokolo Nr. 13 išrašo tikrumu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis. Tai, jog minėtas posėdis įvyko ir jame dalyvavo protokole išvardyti asmenys, teismo posėdžio metu patvirtino trečiojo suinteresuotojo asmens atstovė, o pareiškėja konkrečių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti šio protokolo išrašo tikrumu, nepateikė. Be to, tokių argumentų pareiškėja nebuvo nurodžiusi ir teismui pateiktame skunde.

Pareiškėja nurodo, kad išregistruoti kandidatą galima tik esant labai grubiems pažeidimams, kurie pareiškėjos atveju nėra nurodyti (Seimo rinkimų įstatymas 39 str. 6 d.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju buvo inicijuota ne pareiškėjos nurodytoje Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje numatyta kandidato į Seimo narius registravimo panaikinimo procedūra, kuri yra inicijuojama Vyriausiajai rinkimų komisijai po kandidato į Seimo narius įregistravimo nustačius minėtame straipsnyje numatytas reikšmingas aplinkybes (pvz., kandidatas neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalį ir kt.). Šiuo atveju K. S. – kandidatės į Seimo narius – registravimas buvo panaikintas anksčiau aptartos Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatytos pareiškinių dokumentų visiškai ar iš dalies paskelbimo atšauktais procedūros pagrindu, kurios metu tyrimas dėl kandidato pažeidimų neatliekamas.

Pareiškėjos manymu, politinė partija „Drąsos kelias“ netinkamai įgyvendino savo pareiškinių dokumentų atsiėmimą – pagal Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, turi būti surašytas pareiškimas, kuris turi turėti sudedamąsias dalis. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Vien tik tai, jog politinė partija „Drąsos kelias“ dokumentą, kuriuo dalį savo pareiškinių dokumentų paskelbė atšauktais (atšaukė pareiškinius dokumentus pareiškėjos kandidatūros atžvilgiu) pavadino pranešimu, o ne pareiškimu, nesudaro pagrindo tokį dokumentą vertinti kaip iš esmės neatitinantį Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalies. Šiuo atveju iš politinės partijos „Drąsos kelias“ pateikto pranešimo aiškiai matyti politinės partijos „Drąsos kelias“ valia ir siekis – savo pareiškinius dokumentus paskelbti iš dalies atšauktais, t. y. atšaukti minėtos partijos iškeltą kandidatę į Seimo narius iš Panemunės vienmandatės apygardos Nr. 18 bei išbrauti iš politinės partijos „Drąsos kelias“ daugiamandatės rinkimų apygardos sąrašo, dėl to vien tik formalių reikalavimų netenkinimas (klaidingo pavadinimo nurodymas) nesudaro pagrindo tokį dokumentą vertinti kaip neatitinkantį Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalies esmės.

Pareiškėja skundžiamo sprendimo dalį ginčija ir tuo aspektu, jog minėtas sprendimas buvo priimtas be jos žinios, jai nedalyvaujant ir jos neišklausius.

Kalbant apie VRK posėdžius pažymėtina, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių organizavimo tvarką, sprendimų priėmimo ir paskelbimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 11 ir 12 straipsniai. Šio įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija jos kompetencijai priklausančius klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai savo posėdžiuose (1 d.); Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiai ir balsavimai yra vieši. Visuomenei apie Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį paskelbiama pastate, kuriame yra jos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir interneto svetainėje, o komisijos nariams pranešama asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios (4 d.); Vyriausioji rinkimų komisija interneto svetainėje paskelbia posėdžių darbotvarkes (5 d.); Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžius gali stebėti partijų, kandidatų į Seimo narius atstovai ir stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus, taip pat visuomenės informavimo priemonių atstovai, pateikę tarnybinius ar darbo pažymėjimus (6 d.); kandidatas į Seimo narius gali dalyvauti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje, kuriame sprendžiama dėl jo asmeninės veiklos ar dėl tiesiogiai su juo susijusių aplinkybių arba kuriame dalyvauti jį pakvietė komisijos pirmininkas (7 d.); Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ir televiziją (8 d.); Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiai tiesiogiai transliuojami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka (9 d.).

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnyje inter alia nustatyta, kad įgyvendindama savo įgaliojimus, Vyriausioji rinkimų komisija leidžia aktus – sprendimus, kuriuos pasirašo komisijos pirmininkas (1 d.); Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma, kai balsai pasidalija po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas (2 d.); Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai skelbiami įstatymų nustatyta tvarka (4 d.).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog klausimas dėl K. S. pareiškinių dokumentų atšaukimo buvo svarstomas 2016 m. rugsėjo 7 d. 16.00 VRK posėdyje. VRK darbotvarkė buvo viešai paskelbta Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje (www.vrk.lt).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 11 straipsniu nustatytas teisinis reguliavimas suinteresuotiems Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiais ir juose svarstomais klausimais asmenims suteikia plačias ir įvairias galimybes sužinoti apie šios komisijos posėdžius, juose dalyvauti, stebėti jų eigą ir sužinoti rezultatus. Informacija apie Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo organizavimą taip pat yra vieša (žr. 2012 m. spalio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R146-24/2012). Taigi pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiama informacija ir pareiškėjos paaiškinimai patvirtina, kad ji susipažino su minėta viešai skelbiama informacija. Minėta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiai yra vieši ir jie tiesiogiai transliuojami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 11 str. 4 ir 9 d.). Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje asmenims, kurie nori susipažinti su šios komisijos posėdžiais, yra prieinamas posėdžių vaizdo įrašų archyvas (http://www.vrk.lt/vaizdo-irasu-archyvas), iš kurio matyti, kad VRK posėdžio tiesioginė transliacija vyko ir 2016 m. rugsėjo 7 d.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nei anksčiau išvardytose Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo nuostatose, nei Seimo rinkimų įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta, jog spręsdama dėl kandidato registravimo panaikinimo pareiškimo pareiškinius dokumentus paskelbti visiškai ar iš dalies atšauktais pagrindu Vyriausioji rinkimų komisija turi atlikti aplinkybių vertinimą ir nustatyti, dėl kokių priežasčių ir ar pagrįstai tai buvo padaryta bei kviesti į posėdį asmenį (kandidatą), su kuriuo pareiškinių dokumentų dalies atšaukimas yra susijęs. Taigi įstatymas nenustato Vyriausiajai rinkimų komisijai pareigos asmeniškai informuoti asmenį (kandidatą į Seimo narius) apie Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį, kuriame spendžiamas jo registracijos panaikinimas, politinei partijai pareiškinius dokumentus paskelbiant visiškai ar iš dalies atšauktais. Pareiškėjos argumentus, kad atsakovas, priimdamas 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. Sp-185, padarė procedūrinį pažeidimą, nes laiku ir tinkamai neinformavo jos apie 2016 m. rugsėjo 7 d. posėdį, paneigia minėtos įstatymo normos ir pateikti įrodymai, kad atsakovas apie minėtą posėdį paskelbė įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas, asmeniškai neinformavęs pareiškėjos apie vyksiantį posėdį, teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjos teisių nepažeidė.

Pareiškėja taip pat nurodo, jog jai nebuvo pranešta apie skundžiamo VRK 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. Sp-185 priėmimą.

VRK 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. Sp-185 Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka buvo paskelbtas Teisės aktų informacinėje sistemoje (Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje (www.vrk.lt) įdėta nuoroda į elektroninę Seimo dokumentų bazę). Pareiškėja skunde pripažino, kad ji su 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. Sp-185 turiniu susipažino kitą dieną (2016 m. rugsėjo 8 d., likus 31 d. iki Seimo rinkimų) po šio sprendimo priėmimo. Nėra duomenų, jog atsakovas būtų pažeidęs sprendimo paskelbimo tvarką. Pareiškėja su skundu dėl 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. Sp-185 panaikinimo kreipėsi į teismą nepraleisdama Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto 5 dienų termino. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių darbotvarkės skelbimas interneto tinklapyje, numatyta teisė kandidatams į Seimo narius dalyvauti šios komisijos posėdžiuose, galimybė stebėti komisijos posėdžius užtikrina greitą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ir jų turinio sužinojimą tiek kandidatams į Seimo narius, tiek ir plačiai visuomenei (žr. 2004 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R15-8/2004).

Atsižvelgdama į minėtą įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą, ištyrusi įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vyriausioji rinkimų komisija, priimdama 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. Sp-185 1 dalį, veikė įstatymų jai suteiktos kompetencijos ribose, pranešimų apie posėdžius, sprendimų priėmimo bei paskelbimo tvarkos ir pareiškėjos teisių nepažeidė.

Pareiškėja taip pat paaiškina, jog Vyriausiajai rinkimų komisijai ji teikė skundus dėl rinkimų agitacijos pažeidimo, tačiau VRK jų nenagrinėjo. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjos Vyriausiajai rinkimų komisijai teikti skundai dėl rinkimų agitacijos pažeidimo nelaikytini nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, dėl to šie argumentai nenagrinėtini.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vyriausioji rinkimų komisija 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. Sp-185 1 dalimi teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjos K. S. registravimą į Seimo narius vienmandatėje Panemunės Nr. 18 ir daugiamandatėje rinkimų apygardose, todėl šio sprendimo minėtoje dalyje naikinti nėra pagrindo.

Netenkinus reikalavimo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. Sp-185 dalies, kuria Vyriausioji rinkimų komisija panaikino K. S. registravimą kandidate į Lietuvos Respublikos Seimo narius vienmandatėje Panemunės Nr. 18 ir daugiamandatėje rinkimų apygardose, panaikinimo, netenkintinas ir savo esme išvestiniu esantis skundo reikalavimas atstatyti K. S. registraciją kandidate į Seimo narius vienmandatėje Panemunės Nr. 18 bei daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos K. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas Irmantas Jarukaitis Veslava Ruskan