2022-02-23 Nr. AB-4384-3-62-3-01031-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-50-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01031-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 53.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K., E. J., R. S., K. T.-Š., R. K., G. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K., E. J., R. S., K. T.-Š., R. K., G. P. prašymą dėl termino atnaujinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K., E. J., R. S., K. T.-Š., R. K., G. P. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, 191-oji butų savininkų bendrija, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai A. K., E. J., R. S., K. T.-Š., R. K., G. P. (toliau – ir pareiškėjai) 2020 m. balandžio 16 d. kreipėsi su patikslintu skundu į teismą, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. A-1957 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 8SK-429-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Sprendimas).

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2021 m. spalio 11 d. elektroninių ryšių priemonėmis gautas pareiškėjų prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Pareiškėjai prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad apie Įsakymą ir Sprendimą (toliau abu kartu – ir ginčijami aktai) sužinojo ir jiems jie buvo įteikti tik 2019 m. rugpjūčio 22 d. – 2019 m. rugpjūčio 28 d., t. y. kai pareiškėjai dėl gretimo namo savininkų kliudymo statyti automobilius kieme kreipėsi į 191-ąją butų savininkų bendriją (toliau – ir 191 Bendrija), kuri nurodė, kad prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pastatas) žemės sklypas nėra suformuotas, o greta yra suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame yra nustatytas 371 kv. m kelio servitutas, suteikiantis teisę Pastato savininkams ir naudotojams važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas).

Pareiškėjai teigė, jog Įsakymas buvo paskelbtas 2016 m. liepos 5 d. Kauno miesto savivaldybės interneto tinklalapyje (www.kaunas.lt) ir 2016 m. liepos 4 d. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS), teisės norminiuose aktuose numatytos privalomos Įsakymo viešo paskelbimo procedūros galutinai buvo baigtos 2016 m. liepos 4 d. Pareiškėjai nurodė, kad būtų neproporcinga reikalauti iš jų, neturinčių teisinio išsilavinimo ar specialių sklypų formavimo žinių, nuolat sekti internete arba vietinėje spaudoje viešinamus skelbimus apie rengiamus detaliuosius planus visame Kauno mieste bei nuosavybės teise įsigyjant butus kreiptis į Administraciją dėl visų gretimų sklypų planų pateikimo.

Įsakymas buvo priimtas ne dėl pareiškėjų, jie nebuvo administracinio proceso, susijusio su projekto rengimu, dalyviais, su pareiškėjais nebuvo derinami projektas ir jo sprendiniai, pareiškėjams nebuvo pranešta informacija apie projektą, jo sprendinius, apie galimybę pateikti pastabas arba prieštaravimus jo rengimo metu. Pareiškėjai, išsiaiškinę, kad egzistuoja ginčijami aktai, galintys turėti įtakos jų teisėms suformuoti žemės sklypą prie Pastato tokio dydžio, kad jis atitiktų istoriškai susiklosčiusias žemės sklypo ribas, nedelsdami kreipėsi į teismą.

Nepraleidę vieno mėnesio nuo sužinojimo apie ginčijamus aktus, kurie pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, termino, jie kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą administracinėje byloje Nr. I3-2161-809/2020, tačiau teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir nurodė kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-261-502/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėjai teigė, jog nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nustatytas vieno mėnesio terminas skundui paduoti dėl ginčijamų aktų buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, o termino atnaujinimas konkrečiu atveju neprieštaraus teisinio saugumo principui, dėl kurio yra nustatytas procesinių terminų institutas. Pareiškėjai nurodė, kad klausimas dėl termino pareiškėjų skundui paduoti atnaujinimo jau buvo išspręstas iš esmės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-423-415/2020 (toliau – ir LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutartis).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjų A. K., E. J., R. S., K. T.-Š., R. K., G. P. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nutraukė administracinę bylą Nr. eI3-229-505/2021 pagal pareiškėjų skundą atsakovams Administracijai, NŽT, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas), 191 Bendrijai, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai (toliau – ir Bendrija), dėl Sprendimo ir Įsakymo panaikinimo. Teismas atmetė pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tenkino trečiojo suinteresuoto asmens Bendrijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir iš pareiškėjų priteisė Bendrijai 1 398 Eur (iš kiekvieno pareiškėjo po 233 Eur) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 1 dalies 9 punktu, rėmėsi LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutartimi ir priėjo prie išvados, kad LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutartimi termino atnaujinimo klausimas buvo sprendžiamas dėl kitų aplinkybių ir kitais motyvais. Tačiau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl sužinojimo apie ginčijamus aktus, teismas sprendė termino atnaujinimo klausimą.

Vertindamas, ar teisme bylą nagrinėjant iš esmės paaiškėjo kokios nors reikšmingos aplinkybės, paneigiančios LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutartyje pateiktą vertinimą, teismas konstatavo, kad tiek atsakovas Administracija, tiek NŽT atsiliepimuose į skundą nurodė, jog pareiškėjai apie Įsakymą ir Sprendimą anksčiausiai turėjo sužinoti 2018 m. sausio 15 d., o vėliausiai 2018 m. balandžio 6 d., todėl tai pripažino naujomis aplinkybėmis (ir atsakovų argumentais), kurios nebuvo vertintos LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutartyje, sprendžiant dėl pareiškėjų skundo priėmimo ir termino atnaujinimo kilusį ginčą.

Teismas nustatė, kad Įsakymas priimtas 2016 m. birželio 30 d., Sprendimas priimtas 2017 m. gegužės 31 d. Pareiškėjai, siekdami juos nuginčyti, 2020 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, teigdami, kad apie ginčijamus aktus jiems tapo žinoma tik 2019 m. rugpjūčio 22 d. – 2019 m. rugpjūčio 28 d., kai juos pateikė 191 Bendrija. Pareiškėjai pripažino, kad praleido terminą skundui paduoti, prašė jį atnaujinti, motyvuodami tuo, jog Įsakymas buvo paskelbtas 2016 m. liepos 5 d., tačiau, norėdami sužinoti apie Įsakymą iš Kauno miesto savivaldybės tinklalapio, pareiškėjai turėjo nuolat tikrinti teikiamą informaciją, o tai yra jiems neproporcinga našta. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai nurodė, kad, nepraleidę vieno mėnesio nuo sužinojimo apie ginčijamus aktus termino, jie kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą administracinėje byloje Nr. I3-2161-809/2020. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi pakartotinai nurodžius, jog skundas teismingas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, pareiškėjai pateikė skundą šiam teismui.

Teismas vadovavosi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios teisės normos taikymo aspektu, rėmėsi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, nuostatomis ir sutiko su pareiškėjų teiginiais, kad sužinojimo apie Įsakymą data negali būti laikoma 2016 m. liepos 4 d., t. y. diena, kada teisės aktų nustatyta tvarka ŽPDRIS buvo paskelbta informacija apie parengtą ir patvirtintą projektą, kuri taip pat buvo paskelbta ir Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje, kadangi Įsakymas buvo priimtas ne dėl pareiškėjų ir jiems būtų neproporcinga ir sudėtinga nuolat sekti informaciją apie rengiamus detaliuosius planus visame Kauno mieste.

Iš Administracijos, NŽT paaiškinimų, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-54-505/2019 (Nr. eI-543-505/2018) pagal pareiškėjos L. N. skundą atsakovui NŽT, trečiajam suinteresuotam asmeniui Administracijai, kuriuo buvo prašoma:

1) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 8SK-429-(14.8.100); 2) įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, kuriuo būtų nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms ir naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastato (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams; 3) įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių papildyti ir patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Topoprojektas“ matininko D.

S. 2016 m. liepos 29 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 8SK-429-(14.8.100), nustatant žemės sklypui 62 kv. m kelio servitutą (tarnaujantysis daiktas), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms ir naudotis pėsčiųjų taku pastato (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams. Teismas nurodė, kad šioje byloje pareiškėja L. N., atstovaujama atstovės advokatės L. D., kaip ir pareiškėjai, nagrinėjamoje administracinėje byloje atstovaujami advokatės L.

D., pateikė prašymą įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Pastato savininkus / valdytojus (tarp jų ir 191 Bendrijos pirmininkę M. D. B.) (iš viso 27 asmenis). 2018 m. sausio 15 d. nutartimi visi nurodyti asmenys buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, jiems išsiųsti teismo pranešimai kartu su pareiškėjos skundu. Teismas pažymėjo, kad į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas buto Pastate savininkas pareiškėjas A. K., taip pat buvęs buto Pastate savininkas M. A. (nuo 2018 m. balandžio 4 d. buto savininkė pareiškėja K.

T.-Š.), buvusi buto Pastate savininkė V. K. (nuo 2018 m. gruodžio 11 d. buto savininkė pareiškėja R. K.), buvusi buto Pastate savininkė V. J. (nuo 2018 m. balandžio 5 d. buto savininkė pareiškėja E. J.). Taip pat į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktos butų Pastate savininkės R. B. ir J. P. (pareiškėjų teigimu, šiuo metu šie butai yra valdomi panaudos pagrindais pareiškėjos R. S. (nuo 2015 m. spalio 1 d.) ir G. P. (nuo 2016 m. vasario 2 d.)). Teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartimi M. D. B. buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje, 2018 m. sausio 18 d. jai išsiųstas teismo šaukimas, prie kurio buvo pateiktas skundas ir prašymas dėl skundo tikslinimo.

Teismo šaukimas jos sutuoktiniui įteiktas 2018 m. sausio 19 d. M. D. B. dalyvavo 2018 m. vasario 13 d. vykusiame teismo posėdyje. Nors teismo posėdyje teismas nutarė nelaikyti M. D. B. trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau apie parengtą projektą, Įsakymą ir Sprendimą 191 Bendrijos pirmininkė M. D. B. sužinojo ar turėjo realią galimybę sužinoti nuo teismo šaukimo šioje byloje įteikimo dienos, kai turėjo realią galimybę susipažinti su visais byloje esančiais dokumentais.

Teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-5519-422/2018 pagal pareiškėjo 191 Bendrijos 2018 m. gegužės 8 d. skundą, pateiktą atstovės advokatės L. D., atsakovams Administracijai, NŽT, Bendrijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Departamentui, kuriuo pareiškėjas prašė:

1) panaikinti Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. A-1957 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“;

2) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 8SK-429-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“;

3) panaikinti 2018 m. kovo 26 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 8SŽN-119-(14.8.55.) nuo jos sudarymo momento;

4) išregistruoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pateikiant duomenis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialui, kad minėtas valstybinės žemės sklypas, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su šiuo valstybinės žemės sklypu, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas nurodė, kad teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo teismui termino ir atsisakė priimti pareiškėjo 191 Bendrijos skundą.

Teismas nustatė, kad terminas skundui paduoti praleistas. Administracinėje byloje Nr. eI-543-505/2018 (Nr. eI-54-505/2019) pareiškėja L. N., atstovaujama Advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) ir partneriai atstovės advokatės L. D., pateikė 2018 m. sausio 3 d. prašymą įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Pastato, kurį administruoja 191 Bendrija, savininkus / valdytojus (27 asmenis) (taip pat ir 191 Bendrijos pirmininkę M. D. B.). Teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartimi pirmininkė M. D. B. buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje, 2018 m. sausio 18 d. jai išsiųstas teismo šaukimas, prie kurio buvo pateiktas skundas ir prašymas dėl skundo tikslinimo.

Teismo šaukimas jos sutuoktiniui įteiktas 2018 m. sausio 19 d. M. D. B. dalyvavo 2018 m. vasario 13 d. vykusiame teismo posėdyje. Nors teismo posėdyje teismas nutarė nelaikyti M. D. B. trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau apie parengtą projektą, Įsakymą ir Sprendimą 191 Bendrijos pirmininkė M. D. B. sužinojo ar turėjo realią galimybę sužinoti nuo teismo šaukimo šioje byloje įteikimo dienos, kai ji turėjo realią galimybę susipažinti su visais byloje esančiais dokumentais. Nustatytos faktinės aplinkybės paneigė pareiškėjo tvirtinimą, kad apie skundžiamą Įsakymą jam tapo žinoma jo atstovės pirmininkės M.

D. B. pokalbio su Bendrija metu. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, gindamas galbūt pažeistas savo teises, nebuvo pakankamai rūpestingas ir aktyvus, terminas, per kurį jis padavė skundą teismui, negali būti laikomas protingu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eAS-598-756/2018 pagal pareiškėjo 191 Bendrijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo 191 Bendrijos skundą atsakovams Administracijai, NŽT, Bendrijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Departamentui dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutartį, o pareiškėjo 191 Bendrijos atskirąjį skundą atmetė.

Teismas taip pat nustatė, kad 191 Bendrija 2018 m. kovo 23 d. kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo, pertvarkymo, sutarčių sudarymo stabdymo. NŽT Kauno miesto skyrius 2018 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 8SD-1788-(14.8.7.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas), atsakydamas į 191 Bendrijos prašymą, nurodė 191 Bendrijai (pirmininkei M. D. B.) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo principus, paaiškino viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūras, jų eigą. 191 Bendrijos atstovė advokatė L. D. kreipėsi su pareiškimu į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių, kuriuo prašė ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl:

1) Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A-1957 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ panaikinimo;

2) NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 8SK-429-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ panaikinimo; 3) 2018 m. kovo 26 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 8SŽN-119-(14.8.55.) panaikinimo;

4) valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro. 191 Bendrijos nuomone, šalia Pastato suformavus per didelį žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), buvo pažeisti šio namo gyventojų, t. y. 191 Bendrijos, interesai (galimybė eksploatuoti teritoriją). Žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdomas NŽT, todėl sudarant sandorius dėl šio sklypo nuomos vyrauja viešasis interesas, kuris buvo pažeistas ir būtina jį apginti.

Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius, atlikdamas patikrinimą pagal 191 Bendrijos atstovės advokatės L. D. pareiškimą, 2018 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo teisėtumo. NŽT Kauno miesto skyrius 2018 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 8SD-6743-(14.8.9.) „Dėl informacijos pateikimo“, atsakydamas į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus raštą, nurodė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo principus ir paaiškino viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūras, jų eigą.

Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjai A. K., R. S., G. P., atstovaujami atstovės advokatės L. D. pagal 2019 m. spalio 23 d. sutartį Nr. TPS102342-23-1019 dėl teisinių paslaugų teikimo (toliau – ir Sutartis) ir 191 Bendrijos pirmininkės M. D. B., 2018 m. sausio 19 d. galėjo ir turėjo visas galimybes sužinoti (suvokti) apie ginčijamus aktus priėmusias institucijas (asmenį), priėmimo datą, ginčijamais aktais nustatomas teises ar pareigas; pareiškėjai K. T.-Š., E. J., atstovaujami advokatės L. D. pagal Sutartį ir 191 Bendrijos pirmininkės M. D. B., 2018 m. balandžio 6 d. galėjo ir turėjo visas galimybes sužinoti (suvokti) apie ginčijamus aktus priėmusias institucijas (asmenį), priėmimo datą, ginčijamais aktais nustatomas teises ar pareigas; pareiškėja R. K., atstovaujama advokatės L. D. pagal Sutartį ir 191 Bendrijos pirmininkės M. D. B., 2018 m. gruodžio mėnesį galėjo ir turėjo visas galimybes sužinoti (suvokti) apie ginčijamus aktus priėmusias institucijas (asmenį), priėmimo datą, ginčijamais aktais nustatomas teises ar pareigas. Teismas sprendė, kad vėliausiai 2018 m. gruodžio mėnesį visi pareiškėjai galėjo ir turėjo sužinoti apie Įsakymą ir Sprendimą bei galbūt jais pažeidžiamas teises, susipažinti su kitais žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo dokumentais. 191 Bendrijos pirmininkė M. D. B. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad visi pareiškėjai dalyvavo neeiliniame 191 Bendrijos narių susirinkime svarstant kreipimosi ginti viešąjį interesą klausimą, kai 191 Bendrijos atstovė advokatė L. D. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių su pareiškimu ginti viešąjį interesą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai turėjo pareigą domėtis bylų, prašymų nagrinėjimo eiga ir pateikiamais dokumentais, šios nustatytos faktinės aplinkybės paneigė pareiškėjų tvirtinimą, kad apie ginčijamus aktus jiems tapo žinoma 2019 m. rugpjūčio 22 d. – 2019 m. rugpjūčio 28 d. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai, sužinoję apie ginčijamus aktus, nebuvo pakankamai rūpestingi ir aktyvūs, todėl, 2019 m. rugsėjo 23 d. kreipdamiesi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, 2020 m. balandžio 16 d. kreipdamiesi į Regionų apygardos administracinį teismą, jie žymiai praleido terminą skundui paduoti. Teismas taip pat nenustatė pagrindo daryti išvadą, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausančių priežasčių.

Teismas vadovavosi ABTĮ 52 straipsnio 3 dalimi ir konstatavo, kad praleistas terminas skundui paduoti buvo atnaujintas be pagrindo, todėl administracinę bylą nutraukė (ABTĮ 103 str. 9 p.).

Teismas, vertindamas pareiškėjų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad sprendimas priimtas pareiškėjų nenaudai, todėl jie neturi pagrindo gauti išlaidų atlyginimą iš atsakovų. Įvertinęs Bendrijos prašymą priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas, teismas sprendė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę reikalauti iš pareiškėjų atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Teismas priėjo prie išvados, kad, nagrinėjant bylą Regionų apygardos administraciniame teisme, trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija patyrė 1 398 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurias priteisė iš pareiškėjų.

III. Pareiškėjai A. K., E. J., R. S., K. T.-Š., R. K., G. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį.

Pareiškėjai atskirajame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes ir nurodo, jog klausimas dėl termino pareiškėjų skundui paduoti atnaujinimo jau buvo išspręstas iš esmės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-423-415/2020, kuri yra neskundžiama, o teismas neturėjo teisinio pagrindo pakartotinai nagrinėti praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą. Pareiškėjai vadovaujasi ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, 16 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir akcentuoja, kad esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui.

Pareiškėjai teigia, jog byloje nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, todėl teismas nepagrįstai, pažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei neteisingai nustatydamas ginčo sprendimui aktualias faktines aplinkybes, priėmė neteisingą sprendimą ir bylą nepagrįstai nutraukė. Teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėjai A. K., R. S., G. P. apie Įsakymą ir Sprendimą sužinojo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-54-505/2019, kai 2018 m. sausio 15 d. nutartimi jie buvo įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Minėtoje administracinėje byloje Nr. eI-54-505/2019 trečiuoju suinteresuotu asmeniu iš šios bylos pareiškėjų buvo įtrauktas tik A. K., jam nebuvo įteiktas šaukimas ar pranešimas apie bylos nagrinėjimą, todėl tokie teismo argumentai yra atmestini. Šaukimai nebuvo įteikti ir kitiems įtrauktiems minėtoje byloje tretiesiems suinteresuotiems asmenimis, iš kurių vėliau pareiškėjai įgijo nuosavybę į butus, esančius Pastate. Administracinė byla Nr. eI-54-505/2019 vyko pagal (duomenys neskelbtini), namo gyventojos skundą dėl servituto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatymo, suteikiančio teisę juo naudotis pastato (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams, bei nesusijusi su šioje byloje keliamais reikalavimais (panaikinti Administracijos Įsakymą ir NŽT Sprendimą). Pareiškėjai, kurie panaudos pagrindais valdo gyvenamąsias patalpas, panaudos sutartis sudarė iki projekto patvirtinimo (butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 1 d. panaudos sutartimi yra perduotas valdyti R. S.; butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 2 d. panaudos sutartimi – G. P.), todėl šis teismo argumentas taip pat atmestinas. Teismas, nurodydamas naujai paaiškėjusias aplinkybes apie pareiškėjų galimybę susižinoti apie ginčijamus administracinius aktus, skundžiamoje nutartyje taip pat remiasi NŽT Raštu, adresuotu 191 Bendrijai. Šioje byloje 191 Bendrija nėra pareiškėjas, todėl jo sužinojimas apie Įsakymą ir Sprendimą niekaip nėra sietinas su pareiškėjų sužinojimu. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog nėra ginčo dėl to, kad būtent 191 Bendrija informavo pareiškėjus apie Įsakymą ir Sprendimą, tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė. Šį faktą pareiškėjai nurodė savo skunde.

Pareiškėjai nesutinka su teismo vertinimu, kad ankstesnėje byloje pareiškėjų advokatė L. D., atstovaudama kitiems asmenims, turėjo galimybę susipažinti su ginčijamais aktais. Advokatės atstovavimas kitiems asmenims kitose bylose negali būti siejamas su pareiškėjų sužinojimu. Pareiškėjai skunde nurodė, kad jie, neatstovaujami advokato, pirmą kartą kreipėsi į teismą ir tuo metu dar buvo nepraleidę vieno mėnesio termino nuo susižinojimo apie ginčijamus aktus. Pareiškėjai sudarė Sutartį su advokate tik 2019 m. spalio 23 d. Ši aplinkybė buvo žinoma Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, priimant 2020 m. liepos 1 d. nutartį, kurioje konstatuota, kad pareiškėjai veikė sąžiningai, savo teisę į teisminę gynybą siekė įgyvendinti nedelsdami, o kreipimosi į teismą terminą jie praleido dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjai teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė ir nenurodė jokių naujų aplinkybių ar argumentų, kurių pagrindu galėtų būti iš naujo sprendžiama dėl pareiškėjų termino skundui paduoti atnaujinimo, skundžiama nutartis, kuria nutraukta byla, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 9 punktu, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Administracija nurodo, kad teismas, vadovaudamasis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagrįstai aiškinosi aplinkybes, kada pareiškėjai faktiškai sužinojo ir kada jie galėjo sužinoti apie Įsakymą ir Sprendimą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priimant 2020 m. liepos 1 d. nutartį, nebuvo žinomos aplinkybės, jog pareiškėjams apie ginčijamus aktus tapo žinoma daug anksčiau, nei jie nurodė, atitinkamai teismas negalėjo jų įvertinti ir pasisakyti dėl jų pagrįstumo. Todėl priešingai, nei teigiama atskirajame skunde, šiuo metu nėra jokio įsiteisėjusio teismų priimto procesinio spendimo, kuriame būtų įvertintos aplinkybės, susijusios su pareiškėjų galimybe sužinoti apie ginčijamus aktus anksčiau, nei buvo nurodyta jų skunde.

Administracija nurodo, kad pareiškėjai atskirajame skunde klaidingai įrodinėja, kad teismas pakartotinai sprendė dėl termino atnaujinimo, nepagrįstai remiasi ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, 16 straipsnio 1 dalimi bei teismų praktika dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumo. Nagrinėjamu atveju LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutartimi administracinė byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, ji nebuvo užbaigta, nebuvo nustatytos ir ištirtos visos bylai svarbios aplinkybės ir įrodymai, ginčas tarp šalių nebuvo išspręstas ir galutinis procesinis sprendimas nebuvo priimtas, todėl galima teigti, kad LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutartis neįgijo res judicata galios.

Administracija nurodo, kad teismas detaliai išnagrinėjo visas aplinkybes, tinkamai jas įvertino ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjai praleido terminą kreiptis į teismą dėl Įsakymo ir Sprendimo ginčijimo, o pareiškėjų 2021 m. spalio 11 d. pateiktame prašyme nurodytos priežastys negali būti laikomos tinkamu pagrindu atnaujinti praleistą terminą.

Administracija akcentuoja, kad pareiškėjai R. S. ir G. P. nagrinėjamoje byloje neturi subjektinės teisės ginčyti ginčijamus aktus, nes jie panaudos pagrindais valdo butus, esančius Pastate. Nurodyti pareiškėjai, remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.629 straipsnio 2 dalimi, klaidingai teigia, kad jie, panaudos teise valdydami butus Pastate, panaudos laikotarpiu turi teisę inicijuoti žemės sklypo, esančio prie Pastato, formavimo procedūras ir išsinuomoti panaudos laikotarpiui proporcingai tenkančią šio žemės sklypo dalį. Valstybinės žemės nuomą reglamentuoja CK 6.551 straipsnis, tačiau ši nuostata negali būti taikoma asmenims, kurie pastatais, statiniais ar įrenginiais naudojasi panaudos teise. Minėtos panaudos sutartys nėra įregistruotos viešame registre, todėl jos neturi galios prieš trečiuosius asmenis ir atitinkamai neturi jokios teisinės reikšmės šioje byloje.

Administracija nurodo, kad 191 Bendrija, atstovaujama tos pačios atstovės advokatės L. D., kuri atstovauja ir pareiškėjams, 2018 m. gegužės 8 d. kreipėsi į teismą dėl tų pačių administracinių aktų (Įsakymo ir Sprendimo), kurie ginčijami šioje byloje, panaikinimo, tačiau teismai skundo padavimo termino neatnaujino ir skundą atsisakė priimti. 191 Bendrija, atstovaujama atstovės, 2018 m. kovo 23 d. kreipėsi į NŽT dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo, 2018 m. lapkričio mėnesį ji kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą su prašymu kreiptis į teismą dėl Įsakymo ir Sprendimo panaikinimo, ginant viešąjį interesą. Bylos nagrinėjimo metu 191 Bendrijos pirmininkė patvirtino, kad gretimo suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), klausimas nuo 2018 metų buvo nuolat nagrinėjamas 191 Bendrijos visuotiniuose susirinkimuose. Pareiškėjų skundas yra visiškai tokio paties turinio, kaip ir 191 Bendrijos skundas teismui, jis grindžiamas tais pačiais įrodymais, kurių parengimo datos yra ankstesnės, nei tariamas pareiškėjų sužinojimo apie ginčijamus aktus laikotarpis, visi nagrinėjamoje byloje pateikti dokumentai dėl apmokėjimo už teisines paslaugas taip pat yra susiję išimtinai su 191 Bendrija: visose advokatų bendrijos išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodoma, kad teisinė pagalba teikiama pirkėjui – 191 Bendrijai, mokėjimo pavedimai patvirtina, kad išimtinai 191 Bendrija mokėjo už teisines paslaugas. Iš nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad, 191 Bendrijai nepavykus nuginčyti Įsakymo ir Sprendimo, į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreipėsi pareiškėjai.

Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

NŽT sutinka su teismo argumentais dėl faktinių aplinkybių vertinimo, palaiko atsakovo Administracijos argumentus, susijusius su 191 Bendrijos skundu dėl Įsakymo ir Sprendimo panaikinimo, ir akcentuoja, kad teismas šioje byloje sprendė klausimą dėl pareiškėjų teisės kreiptis į teismą dėl ginčijamų aktų nuo jų priėmimo momento, o pareiškėjai savo teisę kreiptis į teismą išimtinai grindžia LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutartimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra nagrinėjęs klausimo dėl pareiškėjų teisės kreiptis į teismą dėl Įsakymo ir Sprendimo panaikinimo, todėl atskirasis skundas turėtų būti atmestas. NŽT nurodo, kad pareiškėjų prašymas dėl išlaidų atlyginimo yra grindžiamas 191 Bendrijai išrašytomis sąskaitomis-faktūromis bei teisinių paslaugų sutartimis Nr. TPS101147-23-0418, Nr. TPS102342-23-1019. Nors pareiškėjai nurodo, kad su ginčijamais aktais susipažino 2019 m. rugpjūčio 22 d. – 2019 m. rugpjūčio 28 d., tačiau galima daryti išvadą, kad jie sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatų kontora 2018 m. balandžio 23 d.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas prašo dėl atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo 191 Bendrija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti ir panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį.

191 Bendrija palaiko atskirojo skundo argumentus bei papildomai nurodo, kad teismas nevertino, ar esami bei buvę butų, esančių Pastate, savininkai bei naudotojai dalyvavo 191 Bendrijos susirinkimuose, ar apskritai gyveno Pastate ir ar turėjo realią galimybę sužinoti apie Įsakymą, 191 Bendrijai gavus duomenis apie jį. 191 Bendrijai buvo pateiktas NŽT Raštas, kuriame nurodyta tik Įsakymo data bei registracijos numeris, prie Rašto nebuvo pridėtas dokumentas, NŽT šiame Rašte neužsiminė apie Sprendimą. Byloje nėra duomenų, kada NŽT Raštas 191 Bendrijai buvo išsiųstas ir kada ji jį gavo. Teismas darė tik prielaidą, kad 191 Bendrijai, visiems jos nariams minėtas NŽT raštas buvo įteiktas jo registracijos dieną – 2018 m. balandžio 6 d. NŽT Raštas bei jo pateikimas 191 Bendrijai nelaikytina naujai paaiškėjusia ir esmine aplinkybe, galėjusia turėti įtakos priimant LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutartį ir atnaujinant pareiškėjams terminą skundui paduoti.

191 Bendrija nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-54-505/2019 2018 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu teismas nutarė tam tikrų asmenų nebelaikyti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, kadangi jiems nepavyko įteikti šaukimų ir dėl to buvo vilkinamas procesas. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė šios aplinkybės ir jos nevertino. Administracinėje byloje Nr. eI-54-505/2019 buvo kilęs ginčas dėl Sprendimo panaikinimo, tačiau byloje nebuvo pateiktas ir su šaukimais nebuvo išsiųstas valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas, Įsakymas, Įsakymu patvirtintas planas ar kita grafinė medžiaga, kuri leistų Pastato savininkams spręsti, ar, suformavus valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo pažeistos jų teisės.

191 Bendrija teigia, kad teismas vertino, jog vienai iš buto, esančio Pastate, savininkių M. D. B., einančiai 191 Bendrijos pirmininkės pareigas, 2018 m. sausio 19 d. įteikus šaukimą per jos sutuoktinį, faktas, kad nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. vasario 13 d. ji turėjo procesinę teisę susipažinti su administracine byla Nr. eI-54-505/2019, reiškia, jog 191 Bendrija taip pat žinojo ir dėl to visi šios bendrijos nariai žinojo apie Įsakymą ir Sprendimą, suvokė šių administracinių aktų turinį ir suprato, kad jie pažeidžia jų teises. Teismas nutartyje nepasisakė, ar ši loginė grandinė yra proporcinga pareiškėjų atžvilgiu, ar ji nėra per daug nutolusi nuo ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pradžios nustatymo kriterijaus administraciniam aktui apskųsti.

191 Bendrija pažymi, jog teismas, nutartyje nurodydamas, kad 191 Bendrijos pirmininkė M. D. B. bylos nagrinėjimo metu teigė, jog 2018 metų gruodžio mėnesį neeiliniame bendrijos narių susirinkime dalyvavo visi pareiškėjai, nustatė klaidingas aplinkybes bei nutartį grindė prielaidomis. 191 Bendrijos pirmininkė nurodė, jog 2018 metų gruodžio mėnesį buvo organizuotas visuotinis bendrijos narių susirinkimas, tačiau jame nedalyvavo visi 191 Bendrijos nariai, pirmininkei bylos nagrinėjimo metu užduodami klausimai buvo neaiškūs ir sunkiai girdimi, ji posėdžio metu išreiškė prašymą pakartoti jai užduodamus klausimus, proceso dalyvius kalbėti aiškiau bei garsiau, tačiau į šiuos prašymus nebuvo atsižvelgta. Byloje nėra pateiktas 2018 metų gruodžio mėnesį vykusio 191 Bendrijos visuotino narių susirinkimo protokolas, teismas, spręsdamas, ar pareiškėjai galėjo būti šio susirinkimo metu informuoti, neįsitikino, ar apskritai pareiškėjai dalyvavo susirinkime ir, ar šis susirinkimas buvo organizuotas.

191 Bendrijos vertinimu, teismas pareiškėjams (buvusiems Pastato savininkams) keldamas tokius pačius atidumo, sąžiningumo ir rūpestingumo kriterijus, kokie yra keliami 191 Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, paneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, jog tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Tiek Sprendimo, tiek Įsakymo neatsiejamos turinio dalys yra grafinės dalys (planai), kurios būtent pareiškėjams ir leido suprasti, kad jų teisės yra pažeistos, bei lėmė jų apsisprendimą ginti savo pažeistas teises teisme. 191 Bendrija supažindino pareiškėjus su šiais dokumentais, išsiųsdama registruotus laiškus, kurie pareiškėjams buvo įteikti nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d.

191 Bendrijos įsitikinimu, teismas delsė pusantrų metų dėl neaiškių priežasčių ir, praėjus trims teismo posėdžiams, kurių metu buvo keliami su bylos esme ir ginčijamų aktų teisėtumu susiję klausimai, iškėlė klausimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių, kaip nurodo teismas, LVAT neįvertino 2020 m. liepos 1 d. nutartyje. Tokiu būdu teismas pažeidė proceso operatyvumo principą, o proceso dalyviai patyrė bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjų A. K., E. J., R. S., K. T.-Š., R. K., G. P. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nutraukta administracinė byla Nr. eI3-229-505/2021 pagal pareiškėjų skundą Administracijai, NŽT, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Departamentui, 191 Bendrijai ir Bendrijai dėl Sprendimo ir Įsakymo panaikinimo, pagrįstumas ir teisėtumas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad terminas skundui paduoti buvo atnaujintas nesant tam pagrindo, tenkino trečiojo suinteresuoto asmens Bendrijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atmetė pareiškėjų prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad visi pareiškėjai apie Įsakymą ir Sprendimą bei galbūt pažeidžiamas jų teises galėjo ir turėjo sužinoti vėliausiai 2018 m. gruodžio mėnesį, kai visi pareiškėjai dalyvavo neeiliniame 191 Bendrijos narių susirinkime, svarstant kreipimosi ginti viešąjį interesą klausimą, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 9 punktu, skundžiama nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjai A. K., R. S., G. P. 2018 m. sausio 19 d. galėjo ir turėjo visas galimybes sužinoti apie ginčijamus aktus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-54-505/2019, kai 2018 m. sausio 15 d. nutartimi jie buvo įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, pareiškėjai K. T.-Š., E. J. galėjo ir turėjo visas galimybes sužinoti apie ginčijamus aktus 2018 m. balandžio 6 d., pareiškėja R. K. – 2018 m. gruodžio mėnesį, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pripažino naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo vertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartyje, sprendžiant pareiškėjų skundo priėmimo ir termino atnaujinimo klausimą.

Pareiškėjai atskirajame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, akcentuoja, kad klausimas dėl termino pareiškėjų skundui paduoti atnaujinimo jau buvo išspręstas iš esmės LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutartimi, kuri yra neskundžiama, teismas nenustatė ir nenurodė jokių naujų aplinkybių ar argumentų, kurių pagrindu klausimas dėl termino pareiškėjų skundui paduoti atnaujinimo galėtų būti sprendžiamas iš naujo. Pareiškėjų vertinimu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Dėl pareiškėjų atskirojo skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo administracinę bylą nutraukti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nutraukimo pagrindai yra nurodyti ABTĮ 103 straipsnyje. Teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad praleistas terminas skundui paduoti buvo atnaujintas be pagrindo (ABTĮ 103 str. 9 p.).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi pareiškėjams buvo atnaujintas terminas skundui dėl Administracijos direktoriaus Įsakymo bei NŽT Sprendimo paduoti ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduotas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo. Kaip matyti iš LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutarties, skundo padavimo administraciniam teismui terminas skaičiuotas nuo ginčijamų aktų įteikimo pareiškėjams dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 22 d., kai pareiškėjai sužinojo apie jų priėmimą bei esmę, buvo įvertintos aplinkybės, susijusios su pareiškėjų kreipimusi į teismus (į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2019 m. rugsėjo 23 d., t. y. nepraleidus ABTĮ įtvirtinto skundo padavimo termino, į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus 2020 m. balandžio 16 d., be kita ko, prašant atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą, į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą) ir prieita prie išvados, kad, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2020 m. balandžio 1 d. nutartį, pareiškėjai, 2020 m. balandžio 16 d. pateikdami skundą pirmosios instancijos teismui, veikė sąžiningai, savo teisę į teisminę gynybą siekė įgyvendinti nedelsdami, o kreipimosi į teismo terminą jie praleido dėl svarbių priežasčių.

Pagal ABTĮ 151 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai, pateikti LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutartyje dėl aplinkybių, kuriomis remiantis termino skundui paduoti praleidimo priežastys pripažintos svarbiomis ir atnaujintas terminas pareiškėjų skundui dėl Administracijos direktoriaus Įsakymo ir NŽT Sprendimo, yra privalomi pirmosios instancijos teismui. Pastebėtina, kad pareiškėjų patikslintas skundas pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti.

Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nustatė, kad visi pareiškėjai apie ginčo Įsakymą ir Sprendimą ir galbūt pažeidžiamas teises vėliausiai galėjo ir turėjo sužinoti 2018 m. gruodžio mėnesį, kai jie dalyvavo neeiliniame 191 Bendrijos narių susirinkime, svarstant kreipimosi ginti viešąjį interesą klausimą. Šiuo aspektu nustatyta, kad byloje nėra duomenų (neeilinio 191 Bendrijos narių susirinkimo protokolo, dalyvių sąrašo) apie visų pareiškėjų dalyvavimą minėtame susirinkime, taigi nėra pagrindo teigti, kad, pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš esmės, paaiškėjo kokios nors reikšmingos aplinkybės, paneigiančios LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutartyje pateiktą vertinimą.

Pirmosios instancijos teismo išvados apie pareiškėjų, atstovaujamų Advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) ir partneriai advokatės L. D. ir 191 Bendrijos pirmininkės M. D. B., galimybes sužinoti apie Įsakymą ir Sprendimą 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. balandžio 6 d. pripažintinos nepagrįstomis, nes byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o taip pat akivaizdžių įrodymų, jog pareiškėjai teikė teismams, sprendžiantiems jų skundo priėmimo ir termino atnaujinimo klausimus, tikrovės neatitinkančią, melagingą informaciją.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutartyje pateiktas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje nenustatė ir nenurodė jokių naujų reikšmingų aplinkybių ar argumentų, akivaizdžių įrodymų, kurie galėtų paneigti LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutartyje pateiktą išvadą, kad pareiškėjai veikė sąžiningai, nedelsdami siekė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, o kreipimosi į teismą terminą jie praleido dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamos 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir administracinė byla nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 9 punkto pagrindu, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau nepateikia jokių argumentų dėl jos dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą; kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 1 ir 3 d.). Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai bylą nutraukė, darytina išvada, kad šiuo procesiniu sprendimu byla negalėjo būti baigta, todėl ir išlaidų atlyginimo klausimas negalėjo būti sprendžiamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, panaikinama ir pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. K., E. J., R. S., K. T.-Š., R. K., G. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Regionų apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rasa Ragulskytė-Markovienė Ernestas Spruogis Vaida Urmonaitė-Maculevičienė