2019-02-13 Nr. AB-4090-3-62-3-01447-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1037-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01447-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. R. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, Pataisos namai) direktoriaus 2017 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. 49-1525 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 2S-4064.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam Alytaus PN direktoriaus 2017 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 49-1525 paskirta nuobauda – papeikimas. Pareiškėjas nesutiko su minėtu nutarimu, kadangi nuobauda skirta neatlikus išsamaus tyrimo, tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, nors pareiga įrodyti nustatytos tvarkos pažeidimą ir asmens kaltę tenka institucijai.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad nuobauda jam paskirta už tai, jog jis 2017 m. gegužės 4 d. 10.53 val. buvo sulaikytas prie nuteistųjų parduotuvės, kur tuo metu pagal nuteistųjų apsipirkimo grafiką prekes pirko 17 būrio nuteistieji, o jis tuo metu neturėjo teisės ten būti. Pažymėjo, kad iki 2017 m. birželio 1 d. turėjo leidimą lankytis Alytaus PN vidurinėje mokykloje, o šis leidimas jam užtikrino teisę praeiti pro Pataisos namų parduotuvę, nes kito kelio į mokyklą nėra.

4. Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. gegužės 4 d. 10.53 val. pareiškėjas sulaikytas prie parduotuvės, kai tuo metu joje pagal grafiką apsipirkinėjo 17 būrio nuteistieji. Pareiškėjas paskirtas gyventi į 9 būrį ir leidimo apsipirkti tuo metu neturėjo. Atsakovas teigė, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 73.11 punkto reikalavimus.

6. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skundo argumentas, jog jis eidamas iš 9 būrio į mokyklą turi praeiti pro parduotuvę, kadangi kito kelio nėra, yra nepagrįstas. Paaiškino, kad kelias į mokyklą veda pro 3 KPP ir parduotuvė lieka nuošalyje.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentą, jog jis į mokyklą gali nueiti tik keliu, kuris veda per parduotuvę, paneigia byloje esantys objektyvūs įrodymai, t. y. Alytaus PN stacionariųjų ir mobiliųjų postų schema, iš kurios matyti, jog pareiškėjui bausmę atliekant 9 būryje (9 lokalinis sektorius) ir einant į Pataisos namų mokyklą, nėra jokios būtinybės praeiti pro parduotuvę, kuri net ir nėra pareiškėjo kelyje į mokyklą.

9. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Pataisos namų nuteistųjų apsipirkimo parduotuvėje 2017 m. gegužės mėn. grafiką Nr. 5.10-276, Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto R. M. 2017 m. gegužės 4 d. tarnybinį pranešimą Nr. 739-2262 ir to paties specialisto parodymus, duotus teismo posėdžio metu, vertino, jog pareiškėjas, net ir eidamas į mokyklą pro parduotuvę, stovėti prie nuteistųjų laukiančių eilėje nurodytu laiku neturėjo teisės.

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs BVK 142 straipsnyje numatytas nuobaudų rūšis, sprendė, jog pareiškėjui paskirta adekvati nuobauda padarytam pažeidimui, o ginčijami Alytaus PN direktoriaus 2017 m. gegužės 11 d. nutarimas Nr. 49-1525 ir Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. 2S-4064 yra teisėti ir pagrįsti.

III. 11. Pareiškėjas S. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

12. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teigia, jog jis nepažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punkto reikalavimų, kadangi turėjo leidimą lankytis Alytaus PN vidurinėje mokykloje, o šis leidimas jam užtikrino teisę praeiti pro Pataisos namų parduotuvę. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog jis būtų apsipirkinėjęs Pataisos namų parduotuvėje tam neskirtu laiku, todėl nepažeidė ir BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų.

13. Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, kad pareiškėjo teiginiai apie neteisėtai paskirtą nuobaudą neparemti faktiniais įrodymais. Teigia, kad pareiškėjas remiasi tik abstrakčiais teiginiais, kurie nesudaro pagrindo panaikinti paskirtą nuobaudą.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų. Pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Mano, kad nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar panaikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Alytaus PN direktoriaus 2017 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 49-1525 ir Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 2S-4064 teisėtumo bei pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad ginčijami Alytaus PN direktoriaus 2017 m. gegužės 11 d. nutarimas Nr. 49-1525, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas, ir Kalėjimų departamento 2017 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. 2S-4064, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas ir paliktas galioti Alytaus PN direktoriaus 2017 m. gegužės 11 d. nutarimas Nr. 49-1525, yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš skundžiamo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinio skundo motyvus.

22. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kad turėtas leidimas lankytis Alytaus PN vidurinėje mokykloje jam suteikė teisę praeiti pro Pataisos namų parduotuvę, o duomenų, jog jis būtų apsipirkinėjęs Pataisos namų parduotuvėje tam neskirtu laiku, byloje nėra.

23. Pažymėtina, kad ginčijamu Alytaus PN direktoriaus 2017 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 49-1525 pareiškėjui nuobauda paskirta ne už tai, jog jis praėjo pro Pataisos namų parduotuvę, o už tai, kad jis buvo prie parduotuvės, kai tuo metu apsipirkinėjo 17 būrio nuteistieji.

24. Iš byloje pateikto Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto R. M. 2017 m. gegužės 4 d. tarnybinio pranešimo Nr. 739-2262 matyti, kad 2017 m. gegužės 4 d. apie 10.53 val. nuteistasis S. R. sulaikytas prie nuteistųjų parduotuvės, kur tuo metu pirko prekes 17 būrio nuteistieji. Pareiškėjas neturėjo leidimo ten būti (b. l. 48). Teismo posėdžio metu duodamas parodymus liudytojas R. M. patvirtino minėtame tarnybiniame pranešime nurodytas įvykio aplinkybes ir papildomai paaiškino, jog įvykio dieną pareiškėjas stovėjo eilėje prie nuteistųjų, laukiančių eilės apsipirkti Pataisos namų parduotuvėje.

25. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti minėto liudytojo (pareigūno) šališkumu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi jo paaiškinimais kaip vienu iš įrodymų savo išvadoms pagrįsti. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

26. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pareiškėjo minimas leidimas lankytis Alytaus PN vidurinėje mokykloje nesuteikė jam teisės apsipirkti Pataisos namų parduotuvėje ne grafike nustatytu laiku. Pareiškėjo ketinimą įsigyti prekių Pataisos namų parduotuvėje patvirtina aplinkybė, jog sulaikymo metu jis stovėjo eilėje nuteistųjų, laukiančių galimybės apsipirkti, todėl atmestini kaip neapgrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė iš esmės tinkamai, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė