6a0fcb6b-d4e2-4ace-9d67-e833ae41206e · Lietuvos apeliacinis teismas

                   Civilinė byla Nr. 2-1713/2013                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00492-2012-5                       Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                        32.1; 121.21                                                                                                                                                                                                        LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R.

A. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovo R. A. ieÅ¡kinys atsakovui likviduojamai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių pripažinimo terminuoto indėlio sutartimis civilinėje byloje Nr. 2-2474-611/2013, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas ginčas dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių pripažinimo terminuoto indėlio sutartimis.IeÅ¡kovas prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2011-07-07 su atsakovu sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr.20110707K990019 ir 2011-07-09 sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr.20110709K990010, pripažinti, kad minėtos sutartys yra terminuotųjų indėlių sutartys bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad su atsakovu 2010-07-09 buvo sudaręs terminuotojo indėlio sutartis Nr.DE20100709K990093 dėl 30000 Lt indėlio ir Nr.DE 20100709K990092 dėl 10000 Lt indėlio. Pagal sudarytas sutartis abiejų indėlių termino pabaiga buvo 2011 07 09. Likus dviem dienoms iki terminuotųjų indėlių termino pabaigos (2011 07 07) ieÅ¡kovas atvyko pas atsakovÄ pasikonsultuoti dėl Å¡ių indėlių termino pratęsimo ar naujų terminuotųjų indėlių sutarčių sudarymo. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad gali bÅ«ti sudaryta terminuotojo indėlio, susieto su obligacijomis, sutartis už kuriÄ bankas moka didesnes palÅ«kanas.

Kartu ieÅ¡kovui buvo paaiÅ¡kinta, kad jis niekuo nerizikuoja, kadangi pagal jam siÅ«lomÄ sudaryti sutartį investuoti pinigai, jei suma nevirÅ¡ija 100000 eurų, yra apdrausti VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, o to patvirtinimui buvo pateikta banko Snoras forma „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“. Tikėdamas, kad ieÅ¡kovui siÅ«loma terminuotojo indėlio, susieto su obligacijomis, sutartis, dar nesibaigus terminuotųjų indėlių sutartims, 2011-07-07 pasirašė atsakovo pateiktÄ sutartį Nr.FO20110707K990019 17593,84 Lt sumai, o pasibaigus terminuotųjų indėlių terminui -2011-07-09 tokiÄ pačiÄ atsakovo pateiktÄ sutartį Nr.FO20110709K990010 40985,65 Lt sumai.

IeÅ¡kovas nurodo, kad, nebÅ«damas profesionaliu investuotoju, pagal jam suteiktÄ informacijÄ manė, kad yra sudaręs terminuotųjų indėlių, susietų su obligacijomis, sutartis, todėl pagrįstai tikėjo, kad investicija yra saugi, nes yra apdrausta VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“. Sudarant Å¡ias sutartis, atsakovas elgėsi neprofesionaliai neatidžiai ir nerÅ«pestingai bei suklaidino ieÅ¡kovÄ dėl esminių sutarčių sÄ lygų, kadangi tinkamu bÅ«du neatskleidė informacijos, kuriÄ pagal sutarčių sudarymo metu galiojusius įstatymus buvo bÅ«tina atskleisti, t.y nepaaiÅ¡kino, kad pateiktos ne terminuotųjų indėlių sutartys, bet obligacijų pirkimo sutartys.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo sudarytos su atsakovu sutartys yra sudarytos iÅ¡ esmės suklydus ir naikintinos CK 1.90 str. pagrindu. Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad, vadovaudamasis Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 22 p., iÅ¡ anksto pateikė ieÅ¡kovui taisyklių 30-45 punktuose nurodytÄ informacijÄ , o ieÅ¡kovas raÅ¡tu patvirtino, kad Å¡iÄ informacijÄ gavo. Mano, jog byloje esantys įrodymai liudija, kad ieÅ¡kovas siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius, tikėdamasis gauti didesnę piniginę grÄ Å¾Ä , ir tai jam neabejotinai buvo suprantama.

IeÅ¡kovas, sudarydamas ginčo sutartis, veikė laisva valia ir objektyviai turėjo suvokti Å¡ių sandorių esmę. IeÅ¡kovo pasiraÅ¡yta neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis yra tipinė sutartis, kurios nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sistemiÅ¡kai, atsižvelgiant į tai, kokio pobÅ«džio paslaugas atsakovas teikė ieÅ¡kovui ir kokio pobÅ«džio sutartys buvo papildomai sudarytos. Minėtos sutarties specialiosios dalies 3 p. nuostata dėl kliento lėšų grÄ Å¾inimo užtikrinimo turi bÅ«ti aiÅ¡kinama bÅ«tent sÄ skaitoje laikomų lėšų atžvilgiu, bet ne paties banko obligacijų atžvilgiu.

Å i sutarties nuostata jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad absoliučiai visi atsakovo įsipareigojimai investuotojams yra apdrausti. IeÅ¡kovas, kadangi anksčiau buvo sudaręs terminuoto indėlio sutartis, objektyviai negalėjo nepastebėti esminių skirtumų tarp obligacijų ir terminuoto indėlio. IeÅ¡kovas buvo tinkamai informuotas ne tik apie obligacijos kaip finansinės priemonės esmę, bet ir apie egzistuojančiÄ rizikÄ , kad bankas neiÅ¡pirks obligacijų dėl bankroto. Trečiasis asmuo prašė ieÅ¡kinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi nutarė civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. A. ieÅ¡kinį atsakovui likviduojamam AB bankui SNORAS dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimų prijungti prie civilinės bylos Nr. B2-2267-611/2013 ir laikyti minėtos bylos dalimi ir ieÅ¡kovo R. A. ieÅ¡kinį atmesti.Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas suklaidino ieÅ¡kovÄ ir nurodė, kad ieÅ¡kovo klaidingas tam tikrų sudaromų sutarčių sÄ lygų supratimas negali bÅ«ti pripažintas esminiu suklydimu dėl sandorių esmės (CK 1.90 str.).

Byloje esantys duomenys taip pat nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas buvo atsakovo apgautas. Teismas nurodė, kad obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių 1.22 punkte ieÅ¡kovas patvirtino, kad yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis bei su jomis sutinka ir kad jis buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes, o sutarčių sÄ lygos atitinka ieÅ¡kovo valiÄ . Be to, neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ ieÅ¡kovas patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ .

IeÅ¡kovas fakto, kad buvo susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis, finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymu, neginčija. Baziniame Prospekte yra pastaba, kad investuotojas, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ dėl investavimo, turi susipažinti su jo sÄ lygomis, o prospekte yra atskleidžiamos su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos, įskaitant ir rizikÄ , kad atsakovas nustatytais terminais ir sÄ lygomis gali neatsiskaityti su investuotojais, kas iÅ¡ esmės atitinka atsakovo nemokumo rizikÄ .

IeÅ¡kovas pirko atsakovo obligacijas pagal 2 sutartis skirtingais laikotarpiais, 2011-07-07 sutartimi pirko obligacijas, įneÅ¡damas tam tikslui lėšas į banko sÄ skaitÄ , o 2011-07-09 sutartimi pirko obligacijas, pasibaigus terminuoto indėlio sutartims. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė iniciatyvÄ sudaryti su ieÅ¡kovu ginčijamas sutartis, kad atsakovas kvietė ieÅ¡kovÄ atvykti į bankÄ , kad sudaryti ginčo sutartis. IeÅ¡kovas pats vyko į atsakovo bankÄ ir domėjosi galimais investicijų bÅ«dais.

IeÅ¡kovas pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ gauti didesnę grÄ Å¾Ä , sutikdamas prisiimti didesnę rizikÄ , o pagal obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis atsakovas mokėdavo didesnes palÅ«kanas nei sudarant terminuoto indėlio sutartis. Nei obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyse, nei prospekte ar galutinėse sÄ lygose, su kuriomis ieÅ¡kovas buvo susipažinęs, nėra nuorodos, jog obligacijos yra draudžiamos pagal IÄ®IDÄ® nuostatas. Nors taip pat nėra nuostatos, kad jos nėra draudžiamos (IÄ®IDÄ® 13 str. 1 d.), tačiau, teismo vertinimu, nesant informacijos, jog obligacijos yra draudžiamos, ieÅ¡kovas kaip vidutiniÅ¡kai rÅ«pestingas ir atidus asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sutartis galėjo ir turėjo pasidomėti ar obligacijos yra draudžiamos, tačiau to neatliko dėl savo neatidumo.

Be to, ieÅ¡kovo iniciatyva apklaustas byloje liudytojas M. G. teismo posėdyje patvirtino, kad bÅ«damas atsakovo darbuotoju ir siÅ«lydamas klientams pirkti obligacijas, visuomet jiems žodžiu paaiÅ¡kindavo, jog obligacijos nėra draudžiamos pagal IÄ®IDÄ®. IeÅ¡kovo iniciatyva apklaustas liudytojas V. G. tik patvirtino faktÄ , kad girdėjo, bÅ«damas Å¡alia ieÅ¡kovo atsakovo banke, ieÅ¡kovo ir atsakovo darbuotojo pokalbio nuotrupas bei, kad kalba ėjo apie obligacijų įsigijimÄ , tačiau pokalbio turinio negalėjo atskleisti.

Teismas pažymėjo, kad liudytojas M. G., teikdamas parodymus, pripažino, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas jį liudyti teisme, bandė užsiminti, kad liudytojas neprimintų aplinkybės dėl ieÅ¡kovo informavimo apie draudimo apsaugos negaliojimÄ perkamoms obligacijoms, kas, teismo manymu, atspindi ieÅ¡kovo tam tikrÄ nesÄ Å¾iningumÄ . Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas bÅ«tų platinęs produktÄ â€“ terminuotÄ indėlį, susietÄ su obligacijomis. IeÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, sudarančių pagrindÄ laikyti, kad jis sudarė tokiÄ jo įsivaizduojamÄ sutartį, nes obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis savo turiniu ir forma akivaizdžiai skiriasi nuo terminuoto indėlio sutarties.

O ieÅ¡kovo klaidingas įsivaizdavimas nesudaro pagrindo pripažinti niekinėmis sudarytas obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis. Taip pat nėra pagrindo minėtas sutartis pripažinti terminuoto indėlio sutartimis, kadangi ieÅ¡kovas neįrodinėjo ir nepateikė įrodymų, kad minėtos ginčo sutartys yra tariami sandoriai, kad Å¡alys siekė sudaryti terminuoto indėlio sutartis.Taip pat teismas nurodė, jog, kadangi pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės yra susijęs su kreditoriaus reikalavimo tenkinimo eiliÅ¡kumu bei galimybe gauti draudimo iÅ¡mokÄ pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymÄ , todėl Å¡is reikalavimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsakovo bankroto byloje, todėl nagrinėjama byla prijungtina prie atsakovo bankroto bylos ir iÅ¡sprendžiama nutartimi bankroto byloje (Ä®BÄ® 10 str. 7 d., 15 str. 2 d., 21 str. 1 d., Bankų įstatymo 85 str., CPK 163 str. 5 p.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas R. A. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovas pasirašė ginčijamas sutartis, nes buvo klaidinamas dėl sudaromų sutarčių sÄ lygų, atsakovas tinkamu bÅ«du neatskleidė visos informacijos, nepaaiÅ¡kino, kuo obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartys skiriasi nuo terminuotų indėlių sutarčių, todėl ieÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas ginčijamas sutartis, buvo įsitikinęs, kad tarp jam pasiÅ«lytų obligacijų ir turėtų terminuotų indėlių nėra esminio skirtumo.Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas buvo susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis, prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytai pozicijai, iÅ¡dėstytai teismo posėdžio metu.Teismas neteisingai traktavo liudytojo M.

G. parodymus, nes iÅ¡ tiesų liudytojas nurodė, kad konkrečių ginčijamų sutarčių pasiraÅ¡ymo aplinkybių jis neprisimena, be to, Å¡iam liudytojui galimai buvo daromas spaudimas iÅ¡ atsakovo pusės, nes atsakovas M. G. prašė įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu, kad, esant pagrindui, ateityje jam galima bÅ«tų pareikÅ¡ti regresinius reikalavimus. AnalogiÅ¡koje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1950-658/2012 kaip liudytoja apklausta banko darbuotoja patvirtino, kad ji pati buvo įsitikinusi, kad pinigai yra apdrausti, nes banko darbuotojams vykusių mokymų metu vadovybė akcentuodavo ir rekomenduodavo aiÅ¡kinti klientams, jog viskas drausta banko turtu.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas BUAB bankas „Snoras“ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas vienÄ iÅ¡ ginčijamų sutarčių sudarė nepasibaigus ieÅ¡kovo su banku sudarytai terminuotojo indėlio sutarčiai, įrodo, kad ieÅ¡kovas savo aktyviais veiksmais siekė pelningai investuoti laikinai laisvas lėšas.Užpildydamas kliento anketÄ , ieÅ¡kovas nurodė, jog nori investuoti už didesnę grÄ Å¾Ä , prisiimdamas didesnę rizikÄ .IeÅ¡kovas neįrodė, kad banko darbuotojas jam teigė, jog obligacijos yra draustos.

Tuo tarpu liudytojas M. G. byloje teigė prieÅ¡ingai. Atsakovas tinkamai įvykdė FPRÄ® 22 str. 3 p. numatytÄ pareigÄ suteikti klientui visÄ reikalingÄ informacijÄ , nes pateikė ieÅ¡kovui priedo prie Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punkte nurodytus dokumentus, kurių gavimÄ ieÅ¡kovas patvirtino savo paraÅ¡u, o įrodymų, kad Å¡ių dokumentų negavo, į bylÄ nepateikė. Be to, Å¡ie dokumentai buvo vieÅ¡ai skelbiami atsakovo interneto svetainėje, o ieÅ¡kovas Aptarnavimo sutartyje patvirtino raÅ¡tu, kad turi galimybę nuolatos naudotis interneto ryÅ¡iu.

Ieškovo teiginiai, kad liudytojui M. G. buvo daromas spaudimas iš banko pusės, yra subjektyvus vertinimas, grindžiamas prielaidomis. Atskirajame skunde nurodomoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1950-658/2012 buvo vertinamos kitos teisinės bei faktinės aplinkybės, toje byloje apklausta buvusi banko darbuotoja nedalyvavo ieškovui sudarant ginčijamus sandorius, todėl jos parodymai nesusiję su nagrinėjama byla. Iki ginčijamų sandorių sudarymo ieškovas sudarinėjo su atsakovu terminuotojo indėlio sutartis, todėl negalėjo nepastebėti, kad jo pasirašomos sutartys iš esmės skiriasi nuo terminuotojo indėlio sutarčių savo forma ir turiniu.

Be to, pats ieÅ¡kovas domėjosi banko platinamomis obligacijomis, o jo pokalbis su banko vadybininku užtruko 30-40 min, taigi, per tokį laikotarpį ieÅ¡kovas galėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti visus sudaromo sandorio niuansus. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ praÅ¡o atskirojo skundo netenkinti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo trečiajam asmeniui bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas buvo susipažinęs su visa aktualia informacija, yra teisėta ir pagrįsta visa bylos medžiaga.

IeÅ¡kovo teiginiai dėl liudytojo M. G. nesÄ Å¾iningumo yra nepagrįsti. IeÅ¡kovo nurodomoje Kauno apygardos teisme nagrinėtoje byloje nustatytos aplinkybės negali bÅ«ti naudojamos Å¡ioje byloje, nes toje byloje nebuvo nagrinėjamos Å¡ioje byloje ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybės.Atskirajame skunde nepateikiami teisiniai argumentai dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, patikrinant apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus. Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pripažinti negaliojančiomis, kaip sudarytomis dėl suklydimo, ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytas obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis ir jas pripažinti terminuoto indėlio sutartimis.Savo reikalavimÄ ieÅ¡kovas grindė tuo, kad, sudarydamas ginčo sandorius, nežinojo, jog obligacijos nėra indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas, kad atsakovas, sudarant sutartis, jam nesuteikė visos informacijos, o prieÅ¡ingai – elgėsi neprofesionaliai, neatidžiai ir nerÅ«pestingai, klaidindamas ieÅ¡kovÄ dėl esminių sutarčių sÄ lygų, t.y. nurodė, kad jo investuojamos lėšos yra apdraustos.Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį.

Å iame straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sÄ lygos yra tokios: pirma, turi bÅ«ti konstatuotas suklydimo faktas, antra, suklydimas turi bÅ«ti kvalifikuotas kaip esminis, trečia, suklydimo faktÄ galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007, kt.).

Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio Å¡alies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sÄ lygų. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį bÅ«tina vertinti, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. ar kitas normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje bÅ«tų sudaręs tokį pat sandorį.

Be to, vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, iÅ¡simokslinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000, 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantas argumentuoja, kad pagal atsakovo jam pateiktÄ informacijÄ , jis buvo įsitikinęs, kad nėra esminio skirtumo tarp turėtų terminuotų indėlių ir jam pasiÅ«lytų obligacijų.

Å iame kontekste pažymėtina, kad atsakovui, kaip finansų įmonei, santykyje su ieÅ¡kovu – neprofesionaliu klientu, taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad finansų maklerio įmonė turi aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visÄ reikalingÄ informacijÄ , kurios pagrindu jie galėtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

Informacija gali bÅ«ti pateikiama standartizuota forma. Pagal Å¡io įstatymo 22 straipsnio 5 dalį, finansų maklerio įmonė, prieÅ¡ pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimÄ ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymÄ , privalo surinkti informacijÄ apie kliento ar potencialaus kliento:

1) žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis;

2) finansinę padėtį;

3) tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytose Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyse ieÅ¡kovas savo paraÅ¡u patvirtino, kas visos sutarties sÄ lygos su juo buvo aptartos ir paaiÅ¡kintos, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, jis su jomis sutinka ir jos iÅ¡reiÅ¡kia investuotojo valiÄ , kad jis yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sÄ lygomis bei su jomis sutinka ir kad jis buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes, o sutarčių sÄ lygos atitinka ieÅ¡kovo valiÄ (Sutarčių 1.22 p. (t.

I, b.l. 4-5)). Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ ieÅ¡kovas, be kita ko, patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ (2 p. (t.I, b.l. 3)). Kliento aptarnavimo sutarties priedas Nr. 1-F (t. I, b.l. 29-30) patvirtina, kad bankas surinko įstatymo reikalaujamÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovÄ . Vadovaujantis Å¡iais duomenimis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje esantys ieÅ¡kovo pasiraÅ¡yti dokumentai patvirtina, kad atsakovas įstatyme numatytÄ pareigÄ tinkamai informuoti klientÄ , t.y. ieÅ¡kovÄ Ä¯vykdė tinkamai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nors nei obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyse, nei prospekte ar galutinėse sÄ lygose, su kuriomis ieÅ¡kovas buvo susipažinęs, nėra nuorodos, jog obligacijos yra draudžiamos pagal IÄ®IDÄ® nuostatas, bet taip pat nėra nuostatos, kad jos nėra draudžiamos, o bylos aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovas banko buvo klaidinamas ar kad bankas nesuteikė ieÅ¡kovui galimybės tinkamai ir visiÅ¡kai įvertinti sudaromų sandorių rizikos bei (ne)įvykdymo galimybių.

Bylos medžiaga (teismo posėdžio protokolas t. I, b.l. 204-207) nustatyta, kad ne banko iniciatyva, o pats ieÅ¡kovas savo iniciatyva prieÅ¡ pasibaigiant jo su banku sudarytų terminuotų indėlių sutarčių terminui atvyko į bankÄ pasikonsultuoti dėl tolesnio lėšų panaudojimo bÅ«do, kur jam buvo pasiÅ«lyta įsigyti obligacijų. Pokalbis su banko vadybininku truko pakankamai ilgÄ laikÄ , t.y. 30-40 min., per kurias ieÅ¡kovas objektyviai turėjo galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti visus jam aktualius klausimus.

Kadangi tÄ pačiÄ dienÄ sutartys nebuvo sudarytos, matyti, kad agresyvios skatinimo ar spaudimo politikos iÅ¡ banko pusės ieÅ¡kovo atžvilgiu nebuvo, to neteigia ir ieÅ¡kovas, taip pat nebuvo nurodyta jokio termino apsisprendimui. Taigi, ieÅ¡kovas turėjo pakankamai laiko apsvarstymui, susiradimui informacijos apie ketinamÄ Ä¯sigyti produktÄ ir detaliam susipažinimui su ja. Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ieÅ¡kovas po pokalbio su banko vadybininku klausė jo patarimo ir jis pataręs pasidomėti sÄ lygomis.

Byloje esanti banko skrajutė, susijusi su obligacijomis (t. I., b.l. 178-183) patvirtina, kad buvo pateikta vieÅ¡a informacija, jog indėlių draudimas obligacijoms negalioja ir tai yra vienas iÅ¡ Å¡ių vertybinių popierių skirtumų nuo indėlių (t. I, b.l. 183). IeÅ¡kovui Å¡i skrajutė taip pat buvo pateikta susipažinimui. Be to, ieÅ¡kovas savo paraÅ¡u patvirtino, kad turi galimybę nuolatos naudotis interneto ryÅ¡iu (t. I, b.l. 22), taigi, visÄ reikiamÄ informacijÄ galėjo susirasti ir internete.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas sudarė dvi obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis kelių dienų skirtumu, todėl dėl antrosios sutarties sudarymo turėjo dar daugiau laiko apsispręsti. Be to, obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių turinys ir forma skiriasi nuo jo anksčiau sudarytų terminuotojo indėlio sutarčių (t.I, b.l. 6-7), todėl apelianto teiginys, kad jog jis buvo įsitikęs, kad nėra esminio skirtumo tarp turėtų indėlių ir jam pasiÅ«lytų obligacijų, vertintinas kritiÅ¡kai, nes apeliantas, akivaizdžiai matydamas sutarčių skirtumus, be to, žinodamas, kad jam siÅ«lomų obligacijų palÅ«kanos yra dvigubai didesnės negu palÅ«kanos už terminuotus indėlius ir bÅ«tent siekdamas investuoti už didesnę grÄ Å¾Ä , tuo pačiu prisiimdamas didesnę rizikÄ , kÄ pats ir nurodė (t.

I, b.l. 29), bÅ«damas vidutiniÅ¡kai apdairus ir rÅ«pestingas, privalėjo detaliau pasidomėti ketinamo sudaryti sandorio esme, prisiimamomis rizikomis, tuo labiau, kad, kaip minėta, turėjo pakankamai laiko apsisprendimui. Kita vertus, nuo obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių (2011-07-07 ir 2001-07-07) iki teisės teikti licencines finansines paslaugas atsakovui apribojimo buvo keli mėnesiai, per kuriuos ieÅ¡kovas, apsisprendęs, kad prisiimta rizika jam per didelė, turėjo teisę sutartį nutraukti ar reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip sudaryto suklydimo įtakoje, tačiau to nepadarė ir į teismÄ kreipėsi jau po bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo.

Nors apeliantas teigia, kad teismas neteisingai traktavo liudytojo M. G. parodymus, apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu neturi pagrindo sutikti, nes, nors teismas nutartyje ne visiškai tiksliai pacitavo liudytojo parodymus, tačiau esmė nebuvo iškreipta. Iš teismo posėdžio protokolo (t.I, b.l. 206) matyti, kad šis liudytojas paaiškino, jog konkrečios situacijos neprisimenantis, tačiau nurodė, kad klientams nenurodydavo, jog viskas yra apdrausta. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje svarbi ir aplinkybė, kad liudytojas M.

G. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas buvo du kartus atėjęs, siÅ«lė susitarti, t.y., kaip nurodė pats liudytojas – bandė jį paveikti. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tai atspindi tam tikrÄ ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ , kÄ teismas, darydamas sprendimÄ , vertina visų kitų bylos aplinkybių kontekste. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad banko nesÄ Å¾iningumÄ , t.y. banko politikÄ neatskleisti klientams teisingos informacijos patvirtina Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1950-658/2012 nustatytos aplinkybės, nes toje byloje kaip liudytoja apklausta banko darbuotoja patvirtino, kad ji pati buvo įsitikinusi, jog pinigai yra apdrausti, nes banko darbuotojams vykusių mokymų metu vadovybė akcentuodavo ir rekomenduodavo aiÅ¡kinti klientams, jog viskas drausta banko turtu.

Dėl Å¡io argumento, pažymėtina, kad pagal CPK 185 straipsnį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tuo tarpu apelianto nurodomoje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje nebuvo vertinamos ir analizuojamos ieÅ¡kovo su atsakovu sudaryto ir Å¡ioje byloje ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybės, ieÅ¡kovas neteigia ir akivaizdu, kad ieÅ¡kovo nurodoma liudytoja nedalyvavo ginčijamo Å¡ioje byloje sandorio sudaryme, Å¡i liudytoja nagrinėjamoje byloje apklausta nebuvo, todėl remtis kitoje byloje buvusios banko darbuotojos duotais parodymais kaip įrodymu nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo.

Be to, nagrinėjamoje byloje buvęs banko darbuotojas M. G. paliudijo prieÅ¡ingai, t.y., kad per mokymus buvo pabrėžiama, kad obligacijos nėra draustos, kad klientams paklausus, kodėl mokami didesni procentai, jis atsakydavo, jog bankas nemoka draudimo, todėl gali siÅ«lyti didesnes palÅ«kanas. Ä®vertinęs bylos įrodymų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir/ar įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ .

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jis buvo atsakovo suklaidintas, kad jam nebuvo tinkamai atskleistos esminės sudaromų sandorių sÄ lygos, kad jo valia buvo kitokia ginčijamų Obligacijų sutarčių pasiraÅ¡ymo metu.

Todėl teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, jų pakankamumÄ , leistinumÄ ir sÄ sajumÄ pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, suformuluotas CPK 176 –220 straipsniuose, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijami sandoriai negalioja CK 1. 90 straipsnio pagrindu. Ta aplinkybė, kad pats apeliantas galimai neiÅ¡siaiÅ¡kino visų sutarčių sÄ lygų, neįsigilino į galimas rizikas, nepasidomėjo, ar įsigyjamos obligacijos yra draudžiamos, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais, nes byloje nustatyta, kad atsakovas savo, kaip finansų įstaigos prievolę tinkamai informuoti ieÅ¡kovÄ apie galimas rizikas, įvykdė tinkamai.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl jÄ keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau Lietuvos apeliaciniam teismui nepateikė Å¡ių iÅ¡laidų faktÄ ir dydį patvirtinančių dokumentų, todėl Å¡is trečiojo asmens praÅ¡ymas atmetamas (CPK 93, 98 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjos                                                                      Virginija Čekanauskaitė                                                                               Rasa Gudžiūnienė                                                                                                                                         Egidija Tamošiūnienė