2021-03-24 Nr. AB-7161-3-61-3-02054-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-936-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02054-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Akepus“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2019 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. ATK2-78/19 (toliau – ir Nutarimas) ir bylą nutraukti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Nutarimu jis buvo nubaustas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 4 dalies pažeidimą, nustačius, jog 2019 m. vasario 21 d. apie 21.25 val. į pareiškėjai priklausantį barą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užėjus neblaiviam vyriškiui, jam buvo parduota alaus, kuris buvo išpilstytas į du vienkartinius bokalus. Išėjęs iš baro vyriškis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jam buvo nustatytas 3,5 prom. girtumas.

3. Pareiškėjo teigimu, pardavėja nepastebėjo jokių pirkėjo neblaivumo požymių. Vyras kalbėjo rišliai, nesvyravo, tinkamai atsiskaitė, nesijautė alkoholio kvapo. Be to, iš vaizdo įrašų, kuriuos padarė policijos pareigūnai, nematyti, kad į barą užėjęs asmuo elgėsi kaip akivaizdžiai neblaivus. Asmens neblaivumas alkotesteriu buvo fiksuotas 21.34 val., o pagal kasos čekį gėrimas buvo pirktas 21.25 val. ir tai reiškia, kad buvo padaryta klaida atliekant patikrinimo procedūrą – asmens blaivumas buvo tikrintas iš karto po to, kai šis asmuo vartojo alkoholinius gėrimus. Todėl ir buvo fiksuotas didelis girtumas. Pareiškėjui nebuvo pasiūlyta pateikti paaiškinimus, taip pat pareiškėjui nebuvo pateikta bylos medžiaga. Byla Departamente išnagrinėja nedalyvaujant pareiškėjui.

4. Pareiškėjo nuomone, byloje nebuvo tinkamai konstatuotas pirkėjo neblaivumas. Pirkėjo neblaivumas turėjo būti konstatuotas surašant faktų fiksavimo protokolą, tačiau prie protokolo nebuvo pridėti jokie su blaivumo patikrinimu susiję dokumentai. Pareiškėjo manymu, pareigūnai surašydami faktų fiksavimo protokolą iš viso neturėjo duomenų apie pirkėją ir jo neblaivumą. Nei pareiškėjas, nei jo darbuotojas neturi galimybės patikrinti, ar asmuo yra neblaivus.

5. Pareiškėjas teigė, kad AKĮ pažeidimai nebuvo konstatuoti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Faktų fiksavimo protokolas nėra tas dokumentas, kuriame fiksuojamas įstatymo pažeidimas. Atliekant tyrimą ir priimant Nutarimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros. Procedūriniai pažeidimai pasireiškė tuo, kad protokolas turėjo būti surašomas dalyvaujant pareiškėjui, gavus jo paaiškinimą. Pareiškėjui nedalyvaujant tuo metu, kai buvo surašomas protokolas, buvo pažeista teisė teikti paaiškinimus, naudotis advokato pagalba. Pareiškėjas nurodė, jog iš Departamento nustatytų aplinkybių sunku spręsti, kas ir kokius įsigijo alkoholinius gėrimus. Departamentas neapklausė nei pareiškėjo, nei patikrinime dalyvavusių pareigūnų.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad į pareiškėjo barą įeinantį neblaivų vyriškį matė net šeši AKĮ priežiūros funkcijas vykdantys pareigūnai. Pažeidimo faktą patvirtina surinkti rašytiniai įrodymai (paaiškinimai, protokolas ir kt.). Pirkėjo neblaivumo požymiai buvo aiškiai matomi, todėl jų nepastebėti nebuvo galima. Pirkėjas, išsinešęs gėrimus, juos tik prilietė lūpomis, todėl toks nežymus prisilietimas lūpomis prie alkoholio negalėtų nulemti tokios didelės alkotesterio parodymų paklaidos. Be to, pirkėjo neblaivumą patvirtinantys įrodymai buvo ne tik alkotesterio duomenys, tačiau ir kiti rašytiniai įrodymai. Iš vaizdinės medžiagos taip pat matyti, kad pirkėjas, prieš įeidamas į parduotuvę, akivaizdžiai svirduliavo, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Neblaivumą patvirtinantys požymiai buvo akivaizdūs, todėl pardavėja turėjo visas galimybes juos nustatyti, tačiau to nepadarė.

8. Atsakovas nesutiko su argumentais, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie protokolo surašymą ir bylos nagrinėjimą. Su patikrinimo metu surašytu 2019 m. vasario 21 d. faktų fiksavimo protokolu Nr. ATK2-44 (toliau – ir Faktų fiksavimo protokolas) buvo raštiškai supažindinta pareiškėjo darbuotoja. 2019 m. kovo 25 d. protokolas Nr. ATK2-54, kuriuo pareiškėjas kaltinamas dėl AKĮ 18 straipsnio 4 dalies pažeidimo (toliau – ir Protokolas), pareiškėjui buvo įteiktas 2019 m. balandžio 2 d. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką. Tik dėl techninės klaidos Protokolas nebuvo pateiktas su tyrimo medžiaga. Taigi Departamentas užtikrinimo galimybę pareiškėjui teikti paaiškinimus, tačiau šia galimybe pareiškėjas nepasinaudojo ir į bylos nagrinėjimą neatvyko.

9. Atsakovas nurodė, kad nors tyrimo medžiagoje nurodyti skirtingi alkoholinio gėrimo pavadinimai, tačiau bet kuriuo atveju pirkėjui buvo parduotas alkoholinis gėrimas. Alkoholinio gėrimo pavadinimas didelės reikšmės neturi. Pirkėjo neblaivumo laipsnis taip pat buvo fiksuotas atitinkamuose dokumentuose ir reikiamomis priemonėmis. Departamento darbuotojai pardavėjai pasiūlė pateikti paaiškinimus, tačiau ji atsisakė, todėl Faktų konstatavimo protokole pardavėjos paaiškinimai nebuvo fiksuoti. Faktų fiksavimo protokolas atitinka teisės aktų reikalavimus, jis surašytas dalyvaujant pareiškėjo atstovei, kurį jį pasirašė, ir ji laikytina tinkama pareiškėjo atstove.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

11. Teismas nurodė, kad remiantis byloje pateiktais 2019 m. vasario 21 d. Faktų fiksavimo protokolu Nr. ATK2-44, Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyr. specialisto M. V. 2019 m. vasario 25 d. Tarnybiniu pranešimu Nr. TP-6, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Vilniaus m. 6 policijos komisariato 2019 m. vasario 21 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 17-ANR-P-117-2019, alkotesterio duomenimis, galima daryti prielaidą dėl pareiškėjo darbuotojos nepakankamo atidumo. Iš surinktos rašytinės medžiagos turinio nustatyta, kad Departamento darbuotojai, bendradarbiaudami su Vilniaus AVPK pareigūnais 2019 m. vasario 21 d. atlikdami neplaninį pareiškėjo patikrinimą nustatė, kad apie 21.25 val. prie viešojo maitinimo vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvyko automobilis, iš kurio išlipo vyras, kuris svirduliavo į šonus, t. y. jo eisena buvo nestabili, ir kuris įėjo į viešojo maitinimo vietą. Po 5 min. vyras išėjo su 2 plastikiniais alaus bokalais rankose ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Departamento darbuotojai, priėję prie vyriškio, nustatė, kad vyriškio kalba buvo nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas, patikrinus blaivumą alkotesteriu buvo nustatytas 3,5 prom. girtumas (sunkus girtumo laipsnis). Taigi šios nustatytos aplinkybės patvirtino alų pirkusio asmens neblaivumo akivaizdumą. Pareigūnams užėjus į maitinimo patalpą barmenė patvirtino, kad minėtam vyrui pardavė alų. Teismo vertinimu, nurodytų faktinių aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad byloje aptariamas alkoholinių gėrimų pardavimas neblaiviam asmeniui įvyko dėl pareiškėjo darbuotojos netinkamo savo pareigų atlikimo, t. y., pardavėjos kaltės, o atsižvelgiant į ūkio subjekto ir jo darbuotojo veiksmų sąsają, ir paties pareiškėjo kaltės. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad jo darbuotoja neturėjo galimybės konstatuoti alų pirkusio asmens neblaivumo, nes nebuvo jokių tai patvirtinančių požymių.

12. Teismas nustatęs, jog iš Faktų fiksavimo protokolo turinio matyti, kad asmens, pirkusio alų, neblaivumas buvo konstatuotas 2019 m. vasario 21 d. apie 21.25 val., t. y. tą pačią valandą (5 min. skirtumu), kada buvo konstatuotas AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimas, 2019 m. vasario 21 d. data yra nurodyta ir alkotesteryje, kuriame fiksuotas 3,5 promilių neblaivumas, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neteisus teigdamas, kad pareigūnai, surašydami Faktų fiksavimo protokolą, neturėjo duomenų apie pirkėją ir jo neblaivumą. Teismas taip pat nenustatė pagrindo abejoti Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyr. specialisto M. V. 2019 m. vasario 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. TP-6 fiksuotais duomenimis apie pirkėjo neblaivumo požymius, tuo labiau, kad šių duomenų teisingumą patvirtina į bylą pateikta vaizdinė medžiaga.

13. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad buvo pažeista neblaivumo nustatymo tvarka, teismas pažymėjo, kad, kaip nurodyta surinktoje medžiagoje apie padarytą pažeidimą, pirkėjas į pareiškėjai priklausančią maitinimo įstaigą atvyko jau būdamas neblaivus (vaizdinė medžiaga, pareigūnų parodymai), todėl pritarė Departamento išvadai, kad pirkėjui išsineštą alkoholį tik prilietus lūpomis (tai matyti ir iš vaizdinės medžiagos), tokia alkotesterio paklaida, objektyviai vertinant, negalėtų susidaryti. Be to, pirkėjo neblaivumo faktą patvirtino ne tik alkotesterio duomenys, tačiau ir pareigūnų tarnybiniai pranešimai, protokolai ir kt.

14. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju Departamento pareigūnai nusprendė, kad pažeidimui pagrįsti reikalinga surinkti papildomus duomenis, todėl patikrinimo rezultatus buvo nutarta fiksuoti Faktų fiksavimo protokole. Departamento pareigūnai konstatuoto pažeidimo pirmines aplinkybes užfiksuodami Faktų fiksavimo protokole, teisės aktų nuostatų nepažeidė. Departamentas, susipažinęs su visa tyrimo medžiaga, priėmė 2019 m. kovo 25 d. protokolą Nr. ATK2-54, kuris atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 609 straipsnio reikalavimus, kurio pagrindu priėmė skundžiamą Nutarimą.

15. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė teikti paaiškinimus, naudotis teise į gynybą. Teismas nurodė, jog, kaip atsiliepime nurodė Departamentas, surašant Faktų fiksavimo protokolą pareiškėjo darbuotojai buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimus, tačiau tai daryti ji atsisakė. Be to, jos paaiškinimas fiksuotas vaizdo įraše (darbuotoja patvirtino, kad pardavė alų minėtam vyrui, taip pat darbuotoja skambino įmonės vadovui, kuris davė nurodymus, kaip elgtis). Taigi galimybė teikti paaiškinimus pareiškėjo darbuotojai buvo sudaryta. Pareiškėjo atstovė pasirašė Faktų fiksavimo protokolą, jame nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo, todėl šis protokolas buvo pasirašytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Teismas priėjo prie išvados, kad šiuo aspektu procedūrinių pažeidimų nenustatyta.

16. Atsižvelgęs į Departamento paaiškinimus, kad pranešimas apie konstatuotą pažeidimą pareiškėjui buvo įteiktas 2019 m. balandžio 2 d., juo pareiškėjas buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, įskaitant ir susipažinimą su byla, teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui buvo apribotos galimybės į tinkamą gynybą bylą nagrinėjant Departamente. Kaip atsiliepime nurodė Departamentas, pareiškėjas 2019 m. vasario 28 d. el. laišku Departamentui atsiuntė papildomus dokumentus ir tai reiškia, kad apie atliekamą tyrimą pareiškėjui buvo žinoma. Be to, baro darbuotoja su pareiškėjo vadovu bendravo ir pažeidimo nustatymo dieną, taigi apie atliktą patikrinimą ir jo pasekmes pareiškėjui buvo žinoma nuo pirmosios patikrinimo dienos. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjui kaip nors buvo apribota galimybė teikti paaiškinimus, įrodymus. Departamentas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui tyrimo medžiaga su Nutarimu nebuvo išsiųsta dėl techninės klaidos, tačiau pareiškėjas, apie pažeidimo konstatavimą žinodamas nuo pažeidimo padarymo dienos bei siekdamas objektyvaus ginčo aplinkybių ištyrimo, galėjo domėtis (teikti pastabas, paaiškinimus ir kt.) Departamente atliekamu tyrimu.

17. Apibendrindamas teismas nurodė, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos, tinkamai įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais pareiškėjo kaltę padarius nustatytą pažeidimą. Nutarimas yra tinkamai pagrįstas, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, paskirta nuobauda atitinka įstatymo reikalavimus.

III. 18. Pareiškėjas UAB „Akepus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Pareiškėjo darbuotojai nekilo jokių abejonių dėl jo blaivumo – tai ji paliudijo ir teisme. Ji nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn už alkoholinių gėrimų paradavimą neblaiviems asmenims. Nei pareiškėjas, nei jo darbuotoja neturi galimybės patikrinti pirkėjo blaivumą prietaisais. Departamentas bei pirmosios instancijos teismas apie pirkėjo neblaivumą sprendė iš aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pareiškėjo darbuotojai: ji neturėjo galimybės matyti, kaip pirkėjas išlipa iš automobilio ir eina į barą, ji su pirkėjais bendrauja per langelį ir neturėjo tiesioginio kontakto su pirkėju. Departamento darbuotojai su pirkėju tiesiogiai nekontaktavo. Su juo nebendravo ir jo neblaivumą nustatė patikrinime dalyvavę policijos pareigūnai, o Departamento pareigūnai tuo metu užėjo į baro vidų ir jame atliko patikrinimą. Iš pateikto vaizdo įrašo nematyti, kad pirkėjas svyruoja, negalima spręsti apie nerišlią jo kalbą ar nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo apklausti liudytojais patikrinime dalyvavusius pareigūnus ir pirkėją. Pardavėja nebuvo informuota apie pirkėjo neblaivumo patikrinimą. Visi neaiškumai turi būti vertinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

18.2. Surašant 2019 m. vasario 21 d. Faktų fiksavimo protokolą Departamento darbuotojai neturėjo jokių dokumentų, patvirtinančių pirkėjo neblaivumą. Faktų fiksavimo protokole nurodyti priedai „foto nuotraukos, vaizdo įrašai“ surašant minėtą protokolą nebuvo perduoti nei pareiškėjui, nei jo darbuotojai, taip pažeidžiant nustatytą tvarką. Patikrinime dalyvavusių pareigūnų tarnybiniai pranešimai taip pat surašyti vėliau. Pirkėjo neblaivumas buvo tikrintas jo administracinio nusižengimo byloje, kurią Departamentas gavo tik 2019 m. spalio 13 d. Prie Faktų fiksavimo protokolo nebuvo pridėti patikrinimo alkotesteriu rezultatai.

18.3. Iš į bylą pateikto vaizdo įrašo matyti, kad išėjęs iš baro pirkėjas lauke gėrė alų. Tikrinant pirkėjo blaivumą iš karto po to, kai jis vartojo alkoholį, buvo pažeista neblaivumo nustatymo tvarka. Nei bylą nagrinėjant Departamente, nei teisme nebuvo apklausti patikrinime dalyvavę pareigūnai ir pirkėjas; niekur nėra fiksuotas pirkėjo po alaus įsigijimo bare išgertas jo kiekis. Pateiktas vaizdo įrašas yra labai trumpas ir baigiasi iš karto po to, kai pirkėjas geria alų (ar šis asmuo po įrašo pabaigos toliau iki jo neblaivumo nustatymo vartojo alų, nėra nustatyta). Teismas padarė nepagrįstą prielaidą, kad pirkėjas prie alkoholio prisilietė tik lūpomis. Atliekant tyrimą Departamente ši aplinkybė iš vis nebuvo tiriama ir Nutarime nėra minima. Nėra nurodyta, ar pirkėjo buvo klausiama apie jo išgertą alkoholio kiekį iki to momento, kai jis pirko alų bare.

18.4. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl procedūrinių pažeidimų. Faktų fiksavimo protokolas nėra tas dokumentas, kuriame fiksuojamas AKĮ pažeidimais, kaip tai numatyta AKĮ 35 str. 1 d. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar AKĮ 35 straipsnyje nurodytas protokolas buvo surašytas teisėtai, turėjo vertinti ne Faktų fiksavimo protokolo, o Protokolo surašymą. 2019 m. kovo 25 d. Protokolas buvo surašytas pažeidžiant ANK nustatytą tvarką – surašytas nedalyvaujant pareiškėjui, jo neinformavus ir nepaprašius pateikti paaiškinimų. AKĮ reikalauja įforminti įstatymu (ANK) nustatyto turinio protokolą. Atsižvelgiant į ANK 608 ir 609 straipsnių nuostatas, Protokolas turėjo būti surašomas dalyvaujant pareiškėjui (pareiškėjo vadovui ir/ar įgaliotam asmeniui), gavus jo paaiškinimus, bei pasirašytas pareiškėjo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teisė teikti paaiškinimus ir dalyvauti konstatuojant jo galimą pažeidimą buvo realizuota surašant Faktų fiksavimo protokolą, nes surašant šį dokumentą pareiškėjas net nebuvo kaltinamas padaręs AKĮ pažeidimą. Pareiškėjo paaiškinimas nebuvo paimtas ir surašant Faktų fiksavimo protokolą.

18.5. Pareiškėjo teisė teikti paaiškinimus buvo nurodyta tik su bylos medžiaga pareiškėjui pateiktame Departamento 2019 m. balandžio 1 d. rašte Nr. S-866(3), tačiau nepateikti jokie įrodymai, kada ir kokia forma šis dokumentas buvo išsiųstas pareiškėjui; šis raštas surašytas jau po 2019 m. kovo 25 d. Protokolo surašymo, t. y. jau konstatavus pažeidimą. Departamentas nekvietė pareiškėjo bei jo atstovų į Protokolo surašymą ir atskirai apie jo surašymą neinformavo.

18.6. Pareiškėjo pardavėja neįgaliota veikti pareiškėjo vardu atliekant pareiškėjo AKĮ pažeidimo tyrimą bei teikti paaiškinimus pareiškėjo (juridinio asmens) vardu, ji nelaikytina pareiškėjo atstove. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pasisakęs, kad AKĮ nustato savarankišką atsakomybę juridiniams asmenims, kurie verčiasi prekyba alkoholiniais gėrimais, ir jų veiksmai turi būti vertinamai atskirai nuo šių subjektų darbuotojų veiksmų. Pareiškėjo darbuotojos paaiškinimas šioje byloje gali būti vertinamas tik kaip liudytojo parodymai, bet ne kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas. Tai akivaizdžiai patvirtina ir tas faktas, kad darbuotoja teisme buvo apklausiama kaip liudytoja. Teismas neįvertino, kad tuo pačiu metu buvo atliekamas ne tik pareiškėjo, kaip įmonės, padaryto galimo AKĮ pažeidimo tyrimas ir fiksavimas, bet ir pačios pardavėjo atžvilgiu turėjo būti atliekamas jos administracinio nusižengimo tyrimas ir fiksavimas. Atliekant du skirtingus dviejų skirtingų asmenų padarytus nusižengimų tyrimus negalima apsiriboti tik vieno iš asmenų informavimu apie atliekamą tyrimą ir galimą pažeidimo fiksavimą. Be to, neaišku, kokioje byloje (administracinio nusižengimo byloje, ar pareiškėjo atžvilgiu Departamento pradėtoje galimo AKĮ pažeidimo byloje) buvo prašoma pareiškėjo darbuotojos pateikti paaiškinimus.

19. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nepateikė – vietoje jo pateiktas Departamento atsiliepimas į apeliacinį skundą kitoje administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, jog tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

22. Dėl įrodymų vertinimo:

22.1. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

22.2. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

22.3. Teisėjų kolegija, vertindama šios Nutarties 18.1–18.3 punktuose nurodytus apeliacinio skundo argumentus, juos pripažįsta nepagrįstais.

22.4. Įrodymų vertinimo taisyklės suponuoja, kad tik įrodymų visuma lemia išvadą, ar aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, pripažįstamos įrodytomis, ar ne. Šiuo atveju asmens, kuriam neteisėtai buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, elgesys iki įeinant į barą (Nutarties 11 p.) akivaizdžiai liudijo jo girtumą, taigi jo būsena įėjus į vidų objektyviai negalėjo pasikeisti taip, kad kvalifikuotas (patyręs) subjektas – baro darbuotoja, būdama rūpestinga ir atidi negalėtų suprasti, kad parduodama alkoholinius gėrimus tokiam lankytojui daro pažeidimą. Tai patvirtina ir faktinės aplinkybės, nustatytos lankytojui išėjus iš baro (Nutarties 11 p.). Todėl konstatuotina, kad įrodyta, jog pareiškėjo darbuotoja turėjo realią galimybę įvertinti lankytojo būseną pagal jo elgseną ir suprasti tikrąją reikalų padėtį.

22.5. Lankytojo girtumas ir visi girtumą apibūdinantys elgsenos ypatumai yra fiksuoti leistinomis ir įrodymais tokio pobūdžio bylose esančiomis priemonėmis bei dokumentais, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija argumentų dėl šių aplinkybių nekartoja.

22.6. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad faktų, nustatytinų šioje byloje, aspektu būtų svarbios ar kaip nors pakeistų galutinius įvykių vertinimus patikrinime dalyvavusių pareigūnų ir pirkėjo apklausos teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį pareiškėjo prašymą atmetė.

22.7. Byloje nenustatyta, kad atliekant neblaivumo patikrinimą būtų pažeistos procedūros, dėl kurių iš esmės kistų faktiniai duomenys. Jau minėta, kad iki neblaivumo patikrinimo buvo akivaizdūs alkoholinius gėrimus įsigijusio asmens girtumo požymiai, todėl tai, kad šis asmuo prieš pat neblaivumo patikrinimą bandė išgerti ar išgėrė įsigyto alkoholio, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog šios aplinkybės lėmė jo girtumą.

23. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant ANK nustatytą tvarką – surašytas nedalyvaujant pareiškėjui, jo neinformavus ir nepaprašius pateikti paaiškinimų, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į AKĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad AKĮ 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų kontrolės institucijų tam įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio Įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Administracinių nusižengimų kodekse nustatyto turinio protokolą, prieina prie išvados, kad ANK 609 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų dėl pažeidėjo dalyvavimo ir jo procesinių teisių įgyvendinimo užtikrinimo surašant pažeidimo protokolą nebuvo laikytasi. Tačiau toks pažeidimas būtų pagrindas panaikinti ginčijamą nutarimą tik tuo atveju, jei būtų teisinis pagrindas konstatuoti, kad dėl šių pažeidimų pareiškėjui nebuvo užtikrintos pagrindinės procesinės teisės: žinoti kaltinimų esmę, teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus. Pažymėtina, kad ANK 609 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad kai protokolas surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, paaiškinimą dėl padaryto nusižengimo ir pastabas dėl protokolo turinio šis asmuo turi teisę pateikti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjo atstovai į bylos nagrinėjimą Departamente neatvyko, pareiškėjo prašymų nebuvo gauta. Šios Nutarties 15 ir 16 punktuose nurodytos aplinkybės, patvirtinančios, kad pareiškėjo darbuotojai galimybė teikti paaiškinimus buvo sudaryta, kad pareiškėjo atstovė pasirašė Faktų fiksavimo protokolą, jame nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo, pranešimas apie konstatuotą pažeidimą pareiškėjui buvo įteiktas 2019 m. balandžio 2 d., juo pareiškėjas buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, įskaitant ir susipažinimą su byla, liudija, kad pareiškėjui buvo užtikrintos pagrindinės procesinės teisės, o tai suponuoja, kad pažeidimai surašant protokolą vertintini kaip neturintys esminės reikšmės pareiškėjo procesinių teisių įgyvendinimui.

24. Teisėjų kolegija šios Nutarties 23 punkte nurodomų argumentų kontekste pažymi, kad dėstant tokius teisinius vertinimus remiamasi LVAT formuojama teisės taikymo praktika panašiose bylose (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62–2928/2011; LVAT 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1536-261/2019).

25. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, AKĮ prasme ūkio subjekto darbuotoja laikytina tinkamu bendrovės atstovu, kuri dalyvavo fiksuojant pažeidimo aplinkybes, turėjo teisę teikti paaiškinimus, pasirašyti patikrinimo eigoje parengtus dokumentus be atskiro Bendrovės vadovo įgaliojimo ar leidimo (žr., pvz., LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A-517-858/2016). Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, nurodyti šios Nutarties 18.6 punkte, teisėjų kolegijos atmestini, kaip nepagrįsti.

26. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys