2018-03-29 Nr. AB-6737-3-61-3-04369-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-184-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04369-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 31

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Linkotelus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Linkotelus“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Linkotelus“ (toliau – ir Bendrovė) su 2015 m. rugpjūčio 31 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2015 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. 1V-902 „Dėl ekonominės sankcijos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei atlyginti pareiškėjo patirtas teismo išlaidas.

2. Bendrovė paaiškino, kad Tarnybos direktorius 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1V-959 jai nustatė įpareigojimą Lietuvos Respublikoje taikyti tokią skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ judriojo ryšio tinkle Lietuvos Respublikoje kainą, kokią taiko didieji Lietuvos operatoriai, tačiau atsakovas tokią kainą nustatė taikyti tik tiems skambučiams, kurie yra užbaigiami Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėjo, kad UAB „Linkotelus“ judriojo telefono ryšio tinklas geografiškai nėra ribojamas, o pagrindiniai tinklo elementai yra už Lietuvos Respublikos ribų, todėl absoliuti dauguma pareiškėjo klientų skambučių yra užbaigiami ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, taigi nėra ir negali būti reguliuojami Tarnybos. Be to, nė vienas iš didžiųjų Lietuvos operatorių nesiūlo tokių paslaugų, kokias siūlo UAB „Linkotelus“, todėl pareiškėjas negali taikyti tarifų, kurių netaiko kiti didieji Lietuvos operatoriai.

3. UAB „Linkotelus“ pažymėjo, kad Įsakyme nėra nurodyta, už kokius konkrečius skambučius jis neteisingai pritaikė tarifus ir kam tokie tarifai buvo pritaikyti, t. y. kur skambutis buvo inicijuotas, kur persiųstas, kaip atsidūrė Bendrovės judriojo ryšio tinkle bei kurioje vietoje buvo užbaigtas. Ši informacija yra aktuali, kadangi visi skambučiai į judriojo ryšio tinklą patekdavo per fiksuotojo ryšio tinklą. Skambučio užbaigimo paslaugos geografinis apibūdinimas taip pat svarbus, kadangi Tarnyba yra kompetentinga vertinti pareiškėjo veiklą tik Lietuvos Respublikoje ir neturi teisės reguliuoti jo veiklos, vykdomos už Lietuvos Respublikos ribų, ir už tai taikyti sankcijų.

4. UAB „Linkotelus“ akcentavo, kad Tarnybai yra žinoma, jog jo judriojo telefono ryšio tinklas yra neribotos teritorijos, o bazinė stotis yra įrengta Latvijos Respublikos teritorijoje, taip pat kad didžioji dalis Bendrovės klientų yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nė vienas Lietuvos Respublikos operatorius nėra tiesiogiai sujungęs tinklų su jo judriojo ryšio tinklu, kurio bazinė stotis yra Latvijos Respublikoje, todėl nė vienas Lietuvos Respublikos operatorius net teoriškai negali pirkti vien tik skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle paslaugos. Pažymėjo, kad akcinė bendrovė (toliau – AB) „TEO LT“ savo tinklus yra sujungusi su pareiškėjo fiksuotojo ryšio tinklu, per kurį skambutis tranzitu yra perduodamas į judriojo ryšio tinklą ir jame užbaigiamas. Tokia skambučių schema, Bendrovės nuomone, patvirtina, jog ji turi teisę gauti atlyginimą už abi paslaugas, t. y. skambučių tranzitą per fiksuotojo ryšio tinklą bei skambučių užbaigimą judriojo ryšio tinkle. UAB „Linkotelus“ teigė, kad visiems didiesiems operatoriams siūlė inicijuoti tiesioginį tinklų sujungimą (tokiu atveju iš kainos dedamosios būtų pašalinta tranzito paslaugų kaina), tačiau tokiu pasiūlymu niekas nepasinaudojo, o tai reiškia, kad visus Lietuvos operatorius tenkino nustatyti judriojo telefono ryšio tarifai, taip pat ir skambučių tranzito įkainiai.

5. Bendrovė pažymėjo, kad atsakovo daug kartų prašė nurodyti, ką jis vertina kaip nustatytų įpareigojimų pažeidimą, tačiau Tarnyba nepateikė jokios informacijos, kaip pareiškėjas turėtų elgtis, kad tinkamai įgyvendintų atsakovo nustatytus reikalavimus. Tokia informacija nebuvo pateikta ir Įsakyme. UAB „Linkotelus“ nuomone, toks Tarnybos elgesys iš esmės pažeidžia pagrindinį visų bausmių skyrimo principą, kad skirdama bausmę, valstybės institucija turi aiškiai įvardyti, už ką konkrečiai ją skiria (taiko sankciją). Bendrovė, siekdama kuo efektyvesnio situacijos ištyrimo ir įvertinimo, bendradarbiavo su atsakovu, tačiau jis su pareiškėju nebendradarbiavo.

6. Pareiškėjas nurodė, kad dėl itin mažo darbuotojų skaičiaus tik UAB „Linkotelus“ vadovas gali efektyviai atstovauti pareiškėją ginčuose, tačiau Bendrovės direktorius R. L. nuo 2015 m. birželio 5 d. iki 2015 m. liepos 11 d. atostogavo ir iki 2015 m. liepos 3 d. buvo išvykęs iš Lietuvos. Pareiškėjas atsakovo prašė atidėti posėdį ir sudaryti galimybę jame dalyvauti jos vadovui, tačiau Tarnyba tokį prašymą atmetė. Ji taip pat atmetė pareiškėjo prašymą gauti bylos kopijas, o galimybę susipažinti su byla sudarė tik paskutinę dieną prieš posėdį. Pažymėjo, kad nesudarius galimybės UAB „Linkotelus“ efektyviai dalyvauti procese skiriant ekonominę sankciją, akivaizdžiai nebuvo įvertintos visos faktinės aplinkybės, turinčios esminę reikšmę tariamo pažeidimo vertinimui.

7. Bendrovė atkreipė dėmesį, kad atsakovas visiškai nevertino jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių – bendradarbiavimo, visos svarbios turėtos informacijos teikimo, pažeidimo pripažinimo ir sutikimo jį pašalinti, sudarančių pagrindą pritaikytą ekonominę sankciją mažinti.

8. Pareiškėjas, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. A-3096-525/2015, kurioje UAB „Linkotelus“ prašė panaikinti Tarnybos 2014 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. 1V-959, kuriame buvo nustatyta skambučių užbaigimo kaina Bendrovės judriojo telefono ryšio tinklo dalyje, esančioje Lietuvos Respublikoje, prašė administracinę bylą sustabdyti, kol bus išnagrinėta nurodyta administracinė byla.

9. Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Linkotelus“ atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

10. Atsakovas Ryšių reguliavimo tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas paaiškino, kad Įsakymu Bendrovei buvo skirta 1 448 Eur dydžio bauda už Tarnybos direktoriaus 2014 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-959 3.2.1 papunktyje nustatyto kainų kontrolės įpareigojimo pažeidimą – pareiškėjas privalėjo nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. taikyti ne didesnę nei 0,0104 Eur/min. balso skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkle paslaugų kainą bet kuriuo paros metu. Tarnyba pažymėjo, kad UAB „Linkotelus“ rėmėsi iš esmės analogiškais argumentais, kuriais rėmėsi administracinėje byloje Nr. I-4593-580/2015 pagal jo skundą dėl Tarnybos direktoriaus 2014 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-959 panaikinimo ir kurie yra susiję su balso skambučių užbaigimo Bendrovės viešajame judriojo ryšio tinkle rinkos apibrėžimu, jos geografine teritorija, UAB „Linkotelus“ teikiamų paslaugų specifika ir kt. Tarnyba pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtoje byloje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o priimtas sprendimas yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, taigi, Bendrovei nustatytų įpareigojimų pagrįstumas ir teisėtumas nėra paneigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o UAB „Linkotelus“ nurodymas, kad jam nėra aišku, už ką yra baudžiamas, turi būti vertinamas kaip klaidinantis teismą ir kaip bandymas užvilkinti šios bylos nagrinėjimą.

12. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad Bendrovės skunde nurodytų teiginių, jog jai nebuvo aišku, ką konkrečiai atsakovas laikė nustatytų įpareigojimų pažeidimu, nepagrįstumą įrodo faktinės aplinkybės, kad nuo 2015 m. sausio mėnesio tarp pareiškėjo ir atsakovo vyko intensyvus susirašinėjimas dėl UAB „Linkotelus“ Tarnybos direktoriaus 2014 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-959 3.2.1 papunktyje nustatyto kainų kontrolės įpareigojimo vykdymo. Tarnyba nustatė, kad pareiškėjas už suteiktas skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkle paslaugas taiko 0,0362 Eur/min. piko metu ir 0,0181 Eur/min. ne piko metu kainą. Atsakovas pažymėjo, kad įrodinėjimo, jog kainos atitinka nustatytą kainų kontrolės įpareigojimą, našta tenka operatoriui, kuriam nustatytas įpareigojimas. Tarnyba 2015 m. kovo 27 d. rašte Nr. (24.16)1B-892 Bendrovei nurodė, kuo remiantis buvo nustatytas pažeidimas, ir informavo apie ekonominių sankcijų taikymą, jeigu jis nebus nutrauktas, tačiau UAB „Linkotelus“, užuot pateikęs informaciją apie pažeidimo nutraukimą, papildomai pateikė klausimus dėl pažeidimo nustatymo fakto. Atkreipė dėmesį, kad Bendrovė, ginčydama Įsakymą, neneigė, jog padarė pažeidimą.

13. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo nurodytą bendradarbiavimo su Tarnyba aplinkybę akivaizdžiai paneigia faktas, jog Tarnybos atstovei nuėjus į Bendrovės būstinę ir bandant tiesiogiai įteikti 2015 m. balandžio 23 d. raštą Nr. (17.1)1B-1899, ji nebuvo įleista, o priimti korespondenciją buvo atsisakyta ir dėl to buvo surašytas aktas. Taigi, atsakovas, UAB „Linkotelus“ skirdamas sankciją, pagrįstai jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

14. Atsakovas pažymėjo, kad jo direktoriaus įgaliotas pareigūnas, išnagrinėjęs surinktą medžiagą, 2015 m. birželio 10 d. teikime Nr. 37.7-2T-2 nustatė, jog Bendrovė nesilaiko jai 2014 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-959 3.2.1 papunktyje nustatyto kainų kontrolės įpareigojimo. Buvo pasiūlyta už padarytą pažeidimą UAB „Linkotelus“ skirti ekonominę sankciją – 1 448 Eur baudą.

15. Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjui apie 2015 m. birželio 30 d. posėdį buvo pranešta 2015 m. birželio 10 d. raštu Nr. (7.1.)1B-1742, kuriuo jis taip pat buvo informuotas apie galimybę susipažinti su Tarnybos surinkta medžiaga ir pateikti visus įrodymus, turinčius reikšmės ekonominei sankcijai skirti, todėl jis turėjo pakankamai laiko ir galimybių pateikti paaiškinimus bei realizuoti teisę susipažinti su medžiaga dėl ekonominės sankcijos skyrimo. Bendrovė elektroniniu paštu buvo informuota, kad susipažinti su medžiaga gali atvykti bet kurią darbo dieną jai patogiu metu. Atkreipė dėmesį, kad ūkio subjekto, kuriam ketinama skirti sankciją, nedalyvavimas nekliudo surengti posėdį, tuo labiau, kad atostogos nėra laikomos svarbia neatvykimo į posėdį priežastimi. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad pareiškėją atstovauja profesionalus teisininkas K. D., kuris yra susipažinęs su Tarnybos surinkta medžiaga. Taigi faktas, kad Bendrovės vadovas nuo 2015 m. birželio 5 d. iki 2015 m. liepos 11 d. atostogavo, negali būti laikomas jos teisių suvaržymu ar pagrindu nevykdyti teisės aktais nustatytų pareigų, o UAB „Linkotelus“ direktorius, netgi būdamas ne Lietuvoje, turėjo galimybę ir pakankamai laiko užtikrinti tinkamą pareiškėjo atstovavimą jo atostogų metu, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, kad Ekonominių sankcijų skyrimo komisija (toliau – Komisija) vienbalsiai pritarė siūlymui Bendrovei skirti 1 448 Eur dydžio baudą.

16. Atsakovas nurodė, kad priimdamas Įsakymą, jis veikė savo kompetencijos ribose ir laikėsi ekonominių sankcijų skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų; Įsakymas buvo priimtas visapusiškai ir objektyviai išanalizavus visas ekonominės sankcijos skyrimui reikšmingas aplinkybes, o pareiškėjui skirta ekonominė sankcija yra proporcinga jo padarytam pažeidimui bei ekonominės sankcijos tikslams.

17. Klausimą dėl administracinės bylos stabdymo Tarnyba paliko spręsti teismui.

18. Teismo posėdyje atsakovo Ryšių reguliavimo tarnybos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 15 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Linkotelus“ skundą atmetė.

20. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai aptaręs faktines aplinkybes, pažymėjo, kad Tarnyba Įsakymu ekonominę sankciją pareiškėjui skyrė konstatavusi, jog jis pažeidė Tarnybos direktoriaus 2014 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-959 3.2.1 papunktyje nustatytą įpareigojimą už suteiktas balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle paslaugas taikyti ne didesnį nei nustatytas maksimalų tarifą.

21. Teismas nustatė, kad Tarnybos direktoriaus 2014 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-959 teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4593-580/2015, kuriuo UAB „Linkotelus“ skundas dėl minėto atsakovo direktoriaus įsakymo panaikinimo buvo atmestas ir kuris įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2016 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-968-525/2016, kuria nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

22. Įvertinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo turinį nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, teismas padarė išvadą, kad šiame sprendime buvo išsamiai atsakyta į UAB „Linkotelus“ argumentus, susijusius su Tarnybos kompetencija reguliuoti jo veiklą, Bendrovės teikiamų paslaugų, geografinės rinkos, kurioje šios paslaugos teikiamos, apibrėžties bei Tarnybos direktoriaus 2014 m. liepos 15 d. įsakyme Nr. 1V-959 UAB „Linkotelus“ nustatytų įpareigojimų pagrįstumo ir teisėtumo. Tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendime, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartyje konstatavo, kad Bendrovės teikiama balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle paslauga vartotojo požiūriu atitinka GSM ryšio operatorių teikiamas balso skambučių užbaigimo kituose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose paslaugas, t. y. abiem atvejais vartotojui yra teikiama telefono ryšio paslauga, todėl jos gali būti, o atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą technologinio neutralumo principo įgyvendinimą, – ir turi būti lyginamos tarpusavyje; Tarnyba, kaip elektroninių ryšių veiklą reguliuojanti nacionalinė institucija, turi turėti tam tikrą veikimo laisvę įgyvendinti Elektroninių ryšių įstatymo 8 straipsnyje numatytus tikslus ir uždavinius, o šiai diskrecijai yra priskirtas ir palyginamų subjektų nustatymas, ypač kiek tai susiję su ex ante (lot. iš anksto) reguliuojamomis rinkomis ir įpareigojimų juose nustatymu. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo argumentų, susijusių su jo palyginamumu su palydovinio ryšio operatoriais, teismas nevertino, o Bendrovės teiginius, kad atsakovas 2014 m. liepos 15 d. įsakyme Nr. 1V-959 negalėjo reguliuoti UAB „Linkotelus“ veiklos, ir su jais susijusius argumentus atmetė.

23. Teismas pažymėjo, kad Įsakymo turinys patvirtina, jog pareiškėjui ekonominė sankcija buvo skirta nustačius, kad jis, nesilaikydamas Tarnybos direktoriaus 2014 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-959 3.2.1 papunktyje įtvirtinto įpareigojimo, nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. už suteiktas balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle paslaugas taikė 0,0362 Eur/min. (0,1251 Lt/min.) piko metu ir 0,0181 Eur/min. (0,0626 Lt/min.) ne piko metu kainą, nors turėjo taikyti ne didesnę nei 0,0104 Eur/min. kainą bet kuriuo paros metu. Įsakymas iš esmės buvo grindžiamas Tarnybos atlikto pažeidimo tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis: UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ neturi viešųjų ryšių sujungimo su UAB „Linkotelus“ tinklu, todėl šių operatorių tinkluose esančių abonentų inicijuoti skambučiai iki 2015 m. vasario 7 d. buvo siunčiami per AB „TEO LT“ viešąjį fiksuotojo ryšio tinklą tranzitu ir nukreipiami į UAB „Linkotelus“ tinklą; AB „TEO LT“ tokius skambučius į Bendrovės tinklą nukreipdavo vadovaudamasi tarp AB „TEO LT“ ir UAB „Linkotelus“ pasirašyta telekomunikacijų tinklų sujungimo sutartimi Nr. 2005/LTP-33 (toliau – Sutartis); atsiskaitymai tarp GSM operatorių UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“, UAB „Tele2“ ir UAB „Linkotelus“ vyko netiesiogiai, o per AB „TEO LT“. Teismas pažymėjo, kad AB „TEO LT“ 2015 m. kovo 4 d. rašto Nr. 01-1-03-66 ir prie jo pridėtų nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. pareiškėjo išrašytų sąskaitų faktūrų bei ataskaitų turinys patvirtina, kad jos buvo išrašytos už pagal Sutartį suteiktas nacionalinio terminavimo (numeracija 3705XXXXXXX) ir už nacionalinio terminavimo (numeracija 3706XXXXXXX) paslaugas. Įvertinęs administracinėje byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Tarnyba atlikto tyrimo metu ir Įsakyme atitikties Tarnybos 2014 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-959 3.2.1 papunkčiui atžvilgiu vertino tik pareiškėjo nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. teiktų nacionalinio terminavimo (numeracija 3706XXXXXXX) paslaugų, kurios buvo suteiktos judriojo ryšio tinkle, įkainius ir nevertino įkainių už šiuo laikotarpiu Bendrovės teiktas nacionalinio terminavimo (numeracija 3705XXXXXXX) paslaugas, kurios buvo suteiktos fiksuoto ryšio tinkle.

24. Pirmosios instancijos teismas, byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste įvertinęs Sutarties turinį, neturėjo pagrindo nepritarti Tarnybos išvadoms, kad prie AB „TEO LT“ 2015 m. kovo 4 d. rašto Nr. 01-1-03-66 pridėtos sąskaitos faktūros tiek, kiek pareiškėjas jas pateikė apmokėti už nacionalinį terminavimą (numeracija 3706XXXXXXX) judriojo ryšio tinkle, buvo išrašytos už UAB „Linkotelus“ suteiktas balso skambučių užbaigimo Bendrovės tinkle paslaugas, už kurias pareiškėjas privalėjo taikyti ne didesnį nei Tarnybos 2014 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-959 3.2.1 papunktyje nustatytas maksimalų tarifą. Taigi, UAB „Linkotelus“ teiginys, kad Įsakyme nėra nurodyta, už kokius konkrečius skambučius jis neteisingai pritaikė tarifus bei kam tokie tarifai buvo pritaikyti, turi būti vertinami kritiškai.

25. Teismas nustatė, kad Tarnyba, vadovaudamasi Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, 71 straipsnio 1 dalimi ir to paties straipsnio 3 dalies 1 punktu, ne kartą reikalavo Bendrovės pagrįsti jos taikomas balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle paslaugų kainas. Teismo nuomone, šie atsakovo reikalavimai buvo pagrįsti ir teisėti, o nustatyti vykdymo terminai atitiko protingumo kriterijus, tačiau Bendrovė šių teisėtų ir pagrįstų reikalavimų nei per Tarnybos nurodytus terminus, nei vėliau nevykdė, arba juos vykdė formaliai, t. y. nurodydamas vis kitokias ir prieštaringas delsimo juos vykdyti priežastis. Pareiškėjas nepagrindė, kad jo taikyti tarifai atitinka Tarnybos 2014 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-959 3.2.1 papunktyje įtvirtintą įpareigojimą ir nepateikė aiškių įrodymų, kad prie AB „TEO LT“ 2015 m. kovo 4 d. rašto Nr. 01-1-03-66 pridėtas sąskaitas faktūras pateikė ne už nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. suteiktas paslaugas, kurioms yra taikomas minėto įsakymo 3.2.1 papunktyje įtvirtintas įpareigojimas, o už kitas paslaugas, kurioms šis įpareigojimas netaikomas, todėl deklaratyvūs Bendrovės teiginiai, kad visi skambučiai į judriojo ryšio tinklą patekdavo per fiksuotojo ryšio tinklą, kad didžioji dalis jos klientų yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad nė vienas Lietuvos Respublikos operatorius net teoriškai negali pirkti vien tik skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle paslaugos, kad pareiškėjas turi teisę gauti atlyginimą už abi paslaugas, t. y. skambučių tranzitą per fiksuotojo ryšio tinklą bei skambučių užbaigimą judriojo ryšio tinkle, turi būti vertinami kritiškai. Pirmosios instancijos teismo nuomone, Tarnyba, atlikdama pažeidimo tyrimą, surinko pakankamai įrodymų ir Įsakyme tinkamai juos įvertino.

26. Teismas pažymėjo, kad Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatyme ir Tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1V-293 patvirtintose Ekonominių sankcijų skyrimo taisyklėse (toliau – Ekonominių sankcijų skyrimo taisyklės) nustatytomis teisės normomis, reguliuojančiomis ekonominių sankcijų skyrimo tvarką. Pagrindinių ekonominių sankcijų skyrimo procedūrų buvo laikomasi: Įsakymas buvo priimtas po to, kai Komisija 2015 m. birželio 30 d. posėdyje vienbalsiai pritarė siūlymui pareiškėjui skirti 1 448 Eur dydžio baudą už Tarnybos 2014 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-959 3.2.1 papunktyje įtvirtinto įpareigojimo nevykdymą ir prieš tai gavęs Tarnybos tarybos nutarimą Nr. (1.4)TN-10, kuriame buvo pasiūlyta UAB „Linkotelus“ skirti ekonominę sankciją – 1 448 Eur dydžio baudą.

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad apie Komisijos posėdį Bendrovė buvo informuota prieš protingą terminą ir tinkamai, jai buvo sudarytos visos galimybės susipažinti su Tarnybos atlikto pažeidimo tyrimo medžiaga ir atsiųsti savo atstovą į Komisijos posėdį, todėl Tarnybos direktorius 2015 m. birželio 23 d. įsakyme Nr. 1V-778 pagrįstai pripažino, kad UAB „Linkotelus“ 2015 m. birželio 16 d. rašte Nr. 15-06/38 nurodytos jos atstovo neatvykimo į Komisijos posėdį priežastys yra nesvarbios, ir pareiškėjo prašymą nukelti Komisijos posėdį atmetė. Teismas atkreipė dėmesį, kad Bendrovės vadovas nedalyvavo ir 2016 m. birželio 28 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama ši administracinė byla, jame pareiškėją atstovavo advokato padėjėjas K. D., atstovavęs UAB „Linkotelus“ ir administracinėje byloje, kurioje buvo priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis, todėl, veikdama sąžiningai, siekdama operatyvaus ginčo išnagrinėjimo Komisijoje ir manydama, kad Bendrovės dalyvavimas Komisijos posėdyje yra būtinas, siekiant tinkamai apginti UAB „Linkotelus“ interesus, laikinai pareigas ėjusi Bendrovės vadovė turėjo teisę ir galimybę pavesti pareiškėjo interesus atstovauti minėtam teisininkui.

28. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas, atlikdamas pažeidimo tyrimą, esminių procedūrinių pažeidimų nepadarė.

29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Tarnybos direktorius už nustatytą pažeidimą ekonominės sankcijos – baudos – dydį nustatė, be kita ko, vadovaudamasis Elektroninių ryšių įstatymo 74 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 75 straipsnio 9 dalimi ir Ekonominių sankcijų skyrimo taisyklių 41 punktu. Byloje nustatytas faktines aplinkybes įvertinęs nurodyto Elektroninių ryšių įstatyme ir Ekonominių sankcijų skyrimo taisyklėse įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas, parinkdamas pareiškėjui skirtos baudos dydį, būtų pažeidęs Elektroninių ryšių įstatyme ir Ekonominių sankcijų skyrimo taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, ar kad ši bauda būtų neproporcinga Bendrovės padarytam pažeidimui. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas per nurodytus protingus terminus nevykdė teisėtų ir pagrįstų Tarnybos prašymų pagrįsti jo taikomas balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle paslaugų kainas arba šiuos reikalavimus vykdė formaliai, nurodydamas vis kitokias ir prieštaringas delsimo juos vykdyti priežastis. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovas turėjo pagrindą teigti, jog nagrinėjamu atveju lengvinančių aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti pritaikytą ekonominę sankciją, nėra.

30. Nenustatęs nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Įsakymą, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad nors Bendrovė skunde išdėstė ir daugiau argumentų, jos nuomone, pagrindžiančių skunde išdėstytų reikalavimų pagrįstumą, tačiau jie teismo padarytų išvadų nekeičia. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas kitų argumentų nenagrinėjo. Teismas atkreipė dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

III. 31. Pareiškėjas UAB „Linkotelus“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Linkotelus“ skundą patenkinti visiškai.

32. Apeliantas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo dvi esminę įtaką turinčias faktines aplinkybes, t. y. tai, jog: 1) Bendrovė turi ne vieną telefono ryšio tinklą, o du – judriojo telefono ryšio tinklą ir fiksuotojo telefono ryšio tinklą; 2) UAB „Linkotelus“ su AB „TEO LT“ buvo sujungęs tik savo fiksuotojo telefono ryšio tinklą, o jo judriojo telefono ryšio tinklas nebuvo ir nėra tiesiogiai sujungtas su AB „TEO LT“ valdomais tinklais. Pažymi, kad šios dvi faktinės aplinkybės suponuoja loginę išvadą, jog skambučiai iš AB „TEO LT“ į UAB „Linkotelus“ judriojo telefono ryšio tinklą patekdavo tik po to, kai Bendrovė juos tranzitu persiųsdavo per UAB „Linkotelus“ fiksuotojo ryšio tinklą į judriojo ryšio tinklą, todėl akivaizdu, kad Bendrovė turėjo teisę gauti atlyginimą už tokių skambučių tranzitą per UAB „Linkotelus“ fiksuotojo telefono ryšio tinklą, o toks tranzitas nėra reguliuojamas Tarnybos. Pareiškėjo nuomone, atsakovas laikėsi pozicijos, kuri prieštarauja jo paties priimtiems įsakymams, t. y. jog UAB „Linkotelus“ turi tik vieną telefono ryšio tinklą, kuris tuo pačiu metu yra ir judriojo telefono ryšio tinklas, ir fiksuotojo telefono ryšio tinklas, todėl negali teikti jokių tranzito paslaugų. Su tokia tiek Tarnybos, tiek teismo padaryta išvada pareiškėjas nesutinka.

33. UAB „Linkotelus“ pažymi, kad faktą, jog jis valdo du visiškai skirtingus telefono ryšio tinklus, patvirtina Tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 1V-1525 ir 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 1V-1588, kuriais buvo sureguliuota atitinkama UAB „Linkotelus“ veikla. Akcentuoja, kad Bendrovė atsakovui yra pateikusi pranešimus dėl veiklos vykdymo tiek judriojo telefono ryšio tinkle, tiek fiksuotojo telefono ryšio tinkle, tai viešai savo interneto puslapyje skelbia Tarnyba. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi palikdamas galioti atitinkamą Tarnybos įsakymą, iš esmės įtvirtino teisinį reguliavimą, pagal kurį pagrindinis ir vienintelis kriterijus, apibrėžiant tiek telefono ryšio tinklų kiekį, tiek jų pobūdį, tiek aprėpiamą teritoriją, yra telefono tinkle naudojami telefono ryšio numeriai, t. y. naudojant judriojo telefono ryšio numeracijai priskirtinus numerius su nacionaliniu kodu (+370 6XX XXXX), yra laikoma, jog tai yra Lietuvos Respublikos nacionalinis judriojo telefono ryšio tinklas (neatsižvelgiant į faktinę tinklo aprėptį), o naudojant fiksuotojo telefono ryšio numerius su nacionaliniu kodu (+370 5 XXXXXXX), yra laikoma, jog veikla vykdoma Lietuvos Respublikos fiksuotojo ryšio tinkle. Remiantis šiomis taisyklėmis, nekyla ginčų, kad UAB „Linkotelus“ AB „TEO LT“ paslaugas teikė tiek fiksuotojo telefono ryšio tinkle, tiek judriojo telefono ryšio tinkle, o atitinkama numeracija yra nurodyta tiek Sutartyje, tiek PVM sąskaitose faktūrose.

34. Bendrovė akcentuoja, kad skambučiai iš AB „TEO LT“ tinklo neturi techninių galimybių patekti tiesiogiai į UAB „Linkotelus“ judriojo telefono ryšio tinklą. Pažymi, kad Sutarties sudarymu Bendrovė nevykdė judriojo telefono ryšio tinklo veiklos, kadangi judriojo telefono ryšio numeracija nėra nurodyta pirminėje Sutarties versijoje, o UAB „Linkotelus“ pranešimą atsakovui apie judriojo telefono ryšio veiklą pateikė tik 2009 m. rugsėjo 21 d., todėl tik nuo šios dienos įgijo teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Taigi, yra akivaizdu, kad tinklų sujungimo sutarties dalyku buvo AB „TEO LT“ ir Bendrovės fiksuotojo telefono ryšio tinklų sujungimas.

Sutartis nenumatė ir nenumato, kad pagal ją būtų tiesiogiai sujungtas UAB „Linkotelus“ judriojo telefono ryšio tinklas, kurio bazinė stotis yra Latvijos Respublikoje. Pagal Sutartį nėra įrengtos jokios infrastruktūros tarp Bendrovės judriojo telefono ryšio tinklo bazinės stoties ir AB „TEO LT“ fiksuotojo telefono ryšio tinklų. Nepaisant to, šalys, siekdamos efektyvumo ir paprastumo, 2010 m. susitarė, jog AB „TEO LT“, remdamasi Sutartimi, siųs skambučius į UAB „Linkotelus“ judriojo telefono ryšio tinklą ir Bendrovė šiuos skambučius užbaigs judriojo ryšio tinkle už šalių sutartą kainą.

Vienintelė galimybė, kaip skambučiai iš AB „TEO LT“ tinklų galėjo pasiekti UAB „Linkotelus“ judriojo ryšio tinklą – per Bendrovės fiksuotojo ryšio tinklą, kuris buvo sujungtas su AB „TEO LT“ tinklais. Šalys 2010 m. nesusitarė ir nesujungė jokių naujų tinklų, tačiau nepaisant to, UAB „Linkotelus“ turėjo galimybę skambučius iš vieno savo tinklo persiųsti į kitą tinklą, todėl AB „TEO LT“ teikė skambučių užbaigimo Bendrovės judriojo telefono ryšio tinkle paslaugas, kurios apėmė tiek skambučių tranzitą per UAB „Linkotelus“ fiksuotojo telefono ryšio tinklą, tiek skambučių užbaigimą Bendrovės judriojo telefono ryšio tinkle.

Pareiškėjas akcentuoja, kad situacija yra iš esmės analogiška AB „TEO LT“ ir UAB „Omnitel“ įmonių situacijai – UAB „Omnitel“ yra dukterinė AB „TEO LT“ įmonė, tačiau šios įmonės valdo skirtingus tinklus, todėl UAB „Omnitel“ pirkdavo skambučių tranzito paslaugas iš AB „TEO LT“ tam, kad jo skambučiai pasiektų UAB „Linkotelus“ tinklą. Bendrovės atveju vienintelis skirtumas tai, jog ji, būdama viena įmone, valdo du skirtingus tinklus, tačiau tai niekaip nekeičia fakto, jog tik UAB „Linkotelus“ fiksuotojo telefono ryšio tinklas buvo sujungtas su AB „TEO LT“ tinklu.

35. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netinkamai aiškino tarp Bendrovės ir AB „TEO LT“ susiklosčiusius faktinius teisinius santykius ir išvadą, jog AB „TEO LT“ buvo sujungusi tinklus tiesiogiai su Bendrovės judriojo ryšio tinklu, padarė remdamasis vien tik Sutartimi ir UAB „Linkotelus“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Bendrovės nuomone, teismas klaidingai aiškina šiuos dokumentus. Akcentuoja, kad Sutarties dalyku negalėjo būti UAB „Linkotelus“ judriojo telefono ryšio tinklo sujungimas su AB „TEO LT“ tinklu, nes tuo metu pareiškėjas tokio tinklo neturėjo, o 2010 m. padaryti Sutarties pakeitimai numatė tik skambučių persiuntimo paslaugų teikimą, tačiau nenustatė naujo UAB „Linkotelus“ judriojo telefono ryšio tinklo prijungimo prie AB „TEO LT“ tinklo. Po 2010 m. sudarytų Sutarties pakeitimų nebuvo įgyvendintas joks papildomas AB „TEO LT“ ir Bendrovės judriojo telefono ryšio tinklo sujungimas. UAB „Linkotelus“ tik pasirašė AB „TEO LT“ parengtą Sutartį ir jos pakeitimus, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalimi, Sutartis turi būti aiškinama pareiškėjo naudai. Be to, ji negali būti aiškinama atsietai nuo faktinio tinklų sujungimo įgyvendinimo. Aplinkybė, kad AB „TEO LT“ pasiūlė netikslias formuluotes Sutarties pakeitimams, o Bendrovė vėliau jas naudojo išrašydama sąskaitas, nepakeičia UAB „Linkotelus“ teiktų paslaugų turinio. AB „TEO LT“ nepristatė nei vieno skambučio tiesiogiai į Bendrovės judriojo telefono ryšio tinklą. UAB „Linkotelus“ judriojo telefono ryšio tinklo bazinė stotis yra Latvijos Respublikoje, o byloje nėra jokių įrodymų, jog AB „TEO LT“ turėtų bent kokį nors sujungimą su šios bazinės stoties buvimo vieta. Byloje nėra jokių duomenų apie AB „TEO LT“ ir Bendrovės judriojo telefono ryšio tinklo sujungimą.

36. UAB „Linkotelus“ atkreipia dėmesį, kad aptartas realus fizinių skambučių perdavimo mechanizmas lėmė tai, jog Bendrovė AB „TEO LT“ teikė skambučių užbaigimo paslaugas, kurios susidėjo iš dviejų dalių: skambučių tranzito UAB „Linkotelus“ fiksuotojo telefono ryšio tinkle ir skambučių užbaigimo Bendrovės judriojo telefono ryšio tinkle, t. y. skambučių perdavimo nuo UAB „Linkotelus“ judriojo telefono ryšio bazinės stoties iki galutinio vartotojo. Būtent paslaugų, kurios apima abi šias dedamąsias, tarifai ir buvo nustatyti Sutartyje ir tokius tarifus Bendrovė taikė. Pareiškėjas pažymi, kad jokie teisės aktai ar Tarnybos priimti įsakymai nedraudžia jam teikti skambučių tranzito paslaugų ir nereguliuoja už tokias paslaugas gaunamo atlyginimo dydžio. Nurodo, kad jeigu vienintelė klaida, kurią padarė UAB „Linkotelus“, yra tai, jog PVM sąskaitose faktūrose neišskaidė teiktų paslaugų į dvi atskiras eilutes, jis gali tai nedelsiant padaryti ir PVM sąskaitose faktūrose išskaidyti vieną tarifą į dvi dedamąsias, tačiau tai visiškai nepakeis šio ginčo esmės. Atlikus tokį veiksmą, būtų pasiektas nebent tik formalus sąvokų tikslumas, tačiau tai nepakeistų nei sąskaitų sumų, nei teiktų paslaugų apimties.

37. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad visiškai analogiškas skambučių tranzitas buvo ir iš AB „TEO LT“ bei UAB „Omnitel“ – abi šios įmonės priklauso tai pačiai įmonių grupei, UAB „Omnitel“ netgi yra dukterinė AB „TEO LT“ įmonė, tačiau UAB „Linkotelus“, norėdamas persiųsti skambučius per tą patį tinklų su AB „TEO LT“ sujungimą į UAB „Omnitel“ judriojo telefono ryšio tinklą, AB „TEO LT“ privalėtų mokėti už tokių skambučių tranzitą, tačiau atsakovo sprendimu analogiško atlyginimo UAB „Linkotelus“ neturi teisės gauti.

38. Bendrovės nuomone, Tarnybos sprendimas jai skirti baudą už tai, kad teikė tranzito paslaugas AB „TEO LT“, yra nepagrįstas ir neteisėtas, ypač atsižvelgus į tai, jog AB „TEO LT“ teikia analogiškas tranzito paslaugas ir reikalauja atlyginimo iš UAB „Linkotelus“.

39. Atsakovas Ryšių reguliavimo tarnyba prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

40. Tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė UAB „Linkotelus“ skundą, teismo sprendimas yra teisėtas, jame padarytos išvados yra pagrįstos ir motyvuotos; teismas UAB „Linkotelus“ skundą išnagrinėjo iš esmės, nustatė visas bylai svarbias faktines aplinkybes, į jas atsižvelgė bei visapusiškai ištyrė. Skundžiamame sprendime, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalimi, iš esmės yra atsakyta į visus skunde pareikštus pagrindinius reikalavimus. Pažymi, kad apeliantas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo skundo pagrįstumą, o apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas vien subjektyvia Bendrovės nuomone ir abejotinu faktinių aplinkybių interpretavimu savo naudai.

41. Atsakovas neneigia, jog UAB „Linkotelus“ negali valdyti dviejų viešųjų ryšių tinklų, tačiau atkreipia teismo dėmesį, kad pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių įrodymų, pagrįstų faktinių aplinkybių, detalios techninės informacijos ar kt. apie savo turimus viešuosius ryšių tinklus ir jų esminius skirtumus. Tarnyba nuosekliai tiek šioje byloje, tiek administracinėje byloje Nr. I-4593-580/2015 laikėsi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių kriterijų, apibrėžiant tiek viešųjų ryšių tinklų kiekį, tiek jų pobūdį ir kt., yra viešajame ryšių tinkle naudojami telefono ryšio numeriai, t. y. naudojant judriojo telefono ryšio numeracijai priskirtinus telefono ryšio numerius su nacionaliniu kodu (+370 6XX XXXX), yra laikoma, jog tai yra viešasis judriojo ryšio tinklas, o naudojant fiksuotojo telefono ryšio numeracijai priskirtinus telefono ryšio numerius su nacionaliniu kodu (pvz., +370 5 XXX XXXX), yra laikoma, jog tai yra viešasis fiksuotojo ryšio tinklas, tai patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-968-525/2016 palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą. Atsakovas pabrėžia, kad vien apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis valdo du viešuosius ryšių tinklus, nereiškia, kad tos pačios komutacinės stotys ir kiti įrenginiai fiziškai negali būti naudojami bendrai abejuose viešuosiuose ryšių tinkluose arba tinklų sujungimui realizuoti. Tai, pats sau prieštaraudamas, patvirtina ir UAB „Linkotelus“, apeliaciniame skunde teigdamas, kad šalys 2010 m. nesusitarė ir neįgyvendino jokio papildomo tinklų sujungimo.

42. Tarnyba pažymi, kad apelianto teigimu, Sutarties dalykas yra skambučių siuntimas iš AB „TEO LT“ fiksuotojo ryšio tinklo į Bendrovės fiksuotojo ryšio tinklą, todėl vadovaujantis Sutartimi, AB „ TEO LT“ neturi tiesioginio tinklų sujungimo su UAB „Linkotelus“ judriojo ryšio tinklu, tačiau apeliaciniame skunde jis taip pat pateikia argumentus, kurie iš esmės prieštarauja aukščiau nurodytiems argumentams, kadangi Bendrovė patvirtina, jog AB „TEO LT“ ir UAB „Linkotelus“ 2010 m. susitarė dėl skambučių siuntimo iš AB „TEO LT“ fiksuotojo ryšio tinklo į Bendrovės judriojo ryšio tinklą. Pažymi, kad 2010 m. susitarimas nustato, jog UAB „Linkotelus“ AB „TEO LT“ teikiamos paslaugos yra nacionalinis terminavimas į numeraciją +3706XXXXXXX. Atkreipia dėmesį, kad nei terminavimo apibrėžime Sutartyje, nei 2010 m. susitarime nėra nurodytos jokios papildomos tranzito ar kitos paslaugos, kurias neva Bendrovė teikia AB „TEO LT“. UAB „Linkotelus“ savo teiginiams pagrįsti nei Tarnybai, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad AB „TEO LT“ skambučius į pareiškėjo judriojo ryšio tinklą siuntė kaip nors kitaip, nei taip pat, kaip į Bendrovės fiksuotojo ryšio tinklą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 2010 m. susitarimo nuostatos patvirtina šalių susitarimą, jog UAB „Linkotelus“ AB „TEO LT“ teiks skambučių užbaigimo Bendrovės judriojo ryšio tinkle paslaugas, o tai akivaizdžiai parodo, jog jokių papildomų techninių sprendimų, kad AB „TEO LT“ iš savo fiksuotojo ryšio tinklo galėtų siųsti skambučius į UAB „Linkotelus“ judriojo ryšio tinklą, nereikia.

43. Tarnyba akcentuoja, kad Bendrovė, kaip elektroninių ryšių paslaugų teikėja, turi teisę pati spręsti ir įgyvendinti įvairius techninius sprendimus, kaip valdys savo fiksuotojo ryšio tinklą ir judriojo ryšio tinklą, tačiau ūkio subjekto techniniai sprendimai, kaip realizuoti paslaugų teikimą, nėra susiję su jo pareiga vykdyti valstybės institucijos teisės aktu nustatytų įpareigojimų. Be to, Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kad skambučiai buvo siunčiami per UAB „Linkotelus“ fiksuotojo ryšio tinklą į jo judriojo ryšio tinklą. Taigi, 2010 m. susitarimas tarp UAB „Linkotelus“ ir AB „TEO LT“ įrodo, kad AB „TEO LT“ turėjo technines galimybes siųsti skambučius į Bendrovės judriojo ryšio tinklą, o pareiškėjas, norėdamas pakeisti skambučių srautų siuntimo tvarką ir sąlygas, turėjo teisę dėl to kreiptis į AB „TEO LT“. Tranzito paslaugų neegzistavimą patvirtina ir 2014 m. rugpjūčio 1 d.–2015 m. sausio 31 d. laikotarpio PVM sąskaitos faktūros, išrašytos AB „TEO LT“, kuriose nurodyta, kad jos išrašytos tik už skambučių užbaigimo (terminavimo) paslaugą. Be to, iš kartu su nurodytomis sąskaitomis pateiktų ataskaitų matyti, kad AB „TEO LT“ buvo suteiktos skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ judriojo ir (ar) fiksuotojo ryšio tinkle paslaugos ir nurodytos jų kainos.

44. Atsakovas nurodo, kad jo direktoriaus 2014 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-959 3.2.1 papunkčiu UAB „Linkotelus“ buvo nustatytas kainų kontrolės įpareigojimas užtikrinti, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. balso skambučių užbaigimo Bendrovės viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugų kaina nebūtų didesnė nei Tarnybos ūkio subjektams UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ nustatyta skambučių užbaigimo atitinkamos bendrovės judriojo ryšio tinkle kaina, t. y. ji negali būti didesnė nei 0,0104 Eur/min. (be PVM) bet kuriuo paros metu.

Įsakymu UAB „Linkotelus“ buvo skirta 1 448 Eur dydžio bauda už Tarnybos 2014 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-959 3.2.1 papunktyje nustatyto kainų kontrolės įpareigojimo pažeidimą. Atsakovas, gavęs AB „TEO LT“ 2015 m. sausio 16 d. rašto Nr. 04-00010, skirto UAB „Linkotelus“, kopiją, kuriame AB „TEO LT prašė Bendrovės sumažinti paslaugų kainą iki Tarnybos 2014 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-959 3.2.1 papunktyje nustatytos kainos, pradėjo tyrimą ir nuo 2015 m. sausio mėnesio tarp UAB „Linkotelus“ ir atsakovo vyko intensyvus susirašinėjimas dėl Tarnybos 2014 m. liepos 15 d.

įsakymo Nr. 1V-959 3.2.1 papunktyje nustatyto kainų kontrolės įpareigojimo tinkamo vykdymo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas ne kartą teisėtai reikalavo pareiškėjo pagrįsti jo taikomas balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle paslaugų kainas, tačiau Bendrovė to nepadarė. Kadangi atsižvelgiant į Elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, našta įrodyti, kad kainos atitinka nustatyta kainų kontrolės įpareigojimą, tenka operatoriui, kuriam nustatytas įpareigojimas, teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nevykdė (netinkamai vykdė) pareigą per Tarnybos nustatytą terminą įrodyti balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ judriojo ryšio tinkle paslaugų kainų pagrįstumą.

Jis nepagrindė, kad taikyti tarifai atitinka Tarnybos 2014 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-959 3.2.1 papunktyje įtvirtintą įpareigojimą ir nepateikė aiškių įrodymų, kad prie AB „TEO LT“ rašto Nr. 01-1-03-66 pridėtas sąskaitas faktūras pateikė ne už nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. suteiktas paslaugas, kurioms yra taikomas Tarnybos 2014 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-959 3.2.1 papunktyje įtvirtintas įpareigojimas, o už kitas paslaugas, kurioms šis įpareigojimas netaikomas. Atsižvelgiant į tai, deklaratyvūs Bendrovės teiginiai, kad visi skambučiai į judriojo ryšio tinklą patekdavo per fiksuotojo ryšio tinklą, kad didžioji dalis pareiškėjo klientų yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad nė vienas Lietuvos Respublikos operatorius net teoriškai negali pirkti vien tik skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle paslaugos, kad Bendrovė turi teisę gauti atlyginimą už abi paslaugas, t. y. skambučių tranzitą per fiksuotojo ryšio tinklą bei skambučių užbaigimą judriojo ryšio tinkle, turi būti vertinami kritiškai.

45. Tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Įsakyme nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Atsakovui nustatant Tarnybos 2014 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-959 3.2.1 papunktyje UAB „Linkotelus“ nustatytą kainų kontrolės įpareigojimo pažeidimą, buvo įvertintos visos pažeidimui nustatyti būtinos ir reikšmingos aplinkybės, o AB „TEO LT“ kartu su išrašytomis sąskaitomis pateikė ataskaitas, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodytos (detalizuotos) skambučių užbaigimo kainos į Bendrovės judriojo ryšio tinklą, kurios akivaizdžiai neatitinka UAB „Linkotelus“ nustatyto kainų kontrolės įpareigojimo nuostatų.

46. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nuo 2015 m. sausio mėnesio iki Įsakymo priėmimo dienos, vykstant susirašinėjimui tarp jo ir Tarnybos dėl kainų kontrolės įpareigojimo pažeidimo, kelis kartus keitė savo poziciją: tiek neigė padarytą pažeidimą, tiek nurodė, kad yra pasirengęs jį nutraukti, tiek pažymėjo, kad AB „TEO LT“ mokėjimus nuo 2014 m. rudens faktiškai vykdo pagal Tarnybos 2014 m. liepos 15 d. įsakyme Nr. 1V-959 patvirtintas kainas, nors sąskaitos išrašomos pagal UAB „Linkotelus“ nustatytus tarifus. Be to, Bendrovė, ginčydama Įsakymą, neneigė, kad padarė pažeidimą, skunde nurodydama, jog Tarnyba visiškai nevertino jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių – pažeidimo pripažinimo bei sutikimo jį pašalinti.

47. Tarnyba pažymi, kad pareiškėjui dar 2015 m. sausio–gegužės mėnesiais vykstant susirašinėjimui su Tarnyba dėl galimo ekonominės sankcijos skyrimo, buvo nustatytas pakankamas terminas pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti Tarnybai iš naujo AB „TEO LT“ išrašytas kreditines sąskaitas, įrodančias, jog jose nurodyta suteiktų paslaugų kaina atitinka Tarnybos 2014 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-959 3.2.1 papunktyje nustatytą kainų kontrolės įpareigojimą (ar perrašyti šias sąskaitas į dvi dedamąsias), tačiau jis to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, UAB „Linkotelus“, kaip nuo 2003 m. vykdančio elektroninių ryšių veiklą Lietuvoje ūkio subjekto, pasisakymas apeliaciniame skunde, kad tuo atveju, jeigu vienintelė klaida, kurią jis padarė, yra tai, jog savo PVM sąskaitose faktūrose neišskaidė teiktų paslaugų į dvi atskiras eilutes, Bendrovė gali tai nedelsiant padaryti, turi būti vertinamas kaip nekorektiškas bandymas pateisinti Tarnybos nustatytą ir įrodytą pareiškėjo pažeidimą, už kurį jam Įsakymu teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta ekonominė sankcija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 48. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-902, kuriuo pareiškėjui UAB „Linkotelus“ už Tarnybos direktorius 2014 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-959 3.2.1 papunkčio pažeidimą buvo paskirta 1 448 Eur dydžio bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

49. Nustatyta, kad Tarnybos direktorius 2014 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-959 „Dėl ūkio subjekto UAB „Linkotelus“, turinčio didelę įtaką balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle rinkoje“ 3.2.1 papunkčiu Bendrovę įpareigojo užtikrinti, kad balso skambučių užbaigimo Bendrovės viešajame judriojo ryšio tinkle paslaugų kaina nebūtų didesnė nei Tarybos ūkio subjektams UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ nustatyta balso skambučių užbaigimo ūkio subjektų UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele2“ viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose paslaugų kaina. Atsižvelgiant į šį papunktį bei vadovaujantis Tarybos direktoriaus priimtais įsakymais, pareiškėjas privalėjo nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. taikyti ne didesnę nei 0,0104 Eur/min. balso skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkle paslaugų kainą bet kuriuo paros metu.

50. Administracinėje byloje esančios PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad Bendrovė už suteiktas balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ judriojo ryšio tinkle paslaugas 2014 m. rugpjūčio 1 d.–2015 m. sausio 31 d. taikė 0,0362 Eur/min. (0,1251 Lt/min.) piko metu ir 0,0181 Eur/min. (0,0626 Lt/min.) ne piko metu kainą (b. l. 70–81). Pažymėtina, kad atsakovas vertino tik pareiškėjo nurodytu laikotarpiu teiktų nacionalinio terminavimo (numeracija +3706XXXXXXX) paslaugų, kurios buvo suteiktos judriojo ryšio tinkle, įkainius. Priešingai nei teigė UAB „Linkotelus“, Įsakyme yra aiškiai nurodyta, už kokius skambučius jis neteisingai pritaikė tarifus bei kam tokie tarifai buvo pritaikyti. Nors pareiškėjo ne kartą pagrįstai buvo reikalauta pagrįsti jo taikomas balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ tinkle paslaugų kainas (b. l. 64, 67), tačiau jis to nepadarė.

51. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Tarnybos direktoriaus 2014 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-959 teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendime bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartyje. Šiuose teismų sprendimuose buvo išsamiai atsakyta į pareiškėjo argumentus, susijusius su Tarnybos kompetencija reguliuoti Bendrovės veiklą, jos teikiamų paslaugų, geografinės rinkos, kurioje šios paslaugos teikiamos, apibrėžties bei UAB „Linkotelus“ Tarnybos direktoriaus 2014 m. liepos 15 d. įsakyme Nr. 1V-959 nustatytų įpareigojimų pagrįstumo ir teisėtumo. Minėtose teismų sprendimuose buvo konstatuota, kad Bendrovės teikiama balso skambučių užbaigimo UAB „Linkotelus“ viešajame judriojo ryšio tinkle paslauga vartotojo požiūriu atitinka GSM ryšio operatorių teikiamas balso skambučių užbaigimo kituose viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose paslaugas. Taigi, Tarnyba, priešingai nei teigia pareiškėjas, 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1V-959 galėjo reguliuoti Bendrovės veiklą.

52. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad UAB „Linkotelus“, teigdamas, jog valdo du skirtingus viešųjų ryšių tinklus, nepateikė jokių įrodymų ar detalios techninės informacijos apie turimus viešuosius ryšių tinklus ir jų esminius skirtumus, o savo poziciją grindė vien deklaratyviais teiginiais. Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių kriterijų, apibrėžiant tiek viešųjų ryšių tinklų kiekį, tiek jų pobūdį, yra viešajame ryšių tinkle naudojami telefono ryšio numeriai: naudojant judriojo telefono ryšio numeracijai priskirtinus telefono ryšio numerius su nacionaliniu kodu +370 6XX XXXX, laikoma, jog tai yra viešasis judriojo ryšio tinklas, o naudojant fiksuotojo telefono ryšio numeracijai priskirtinus telefono ryšio numerius su nacionaliniu kodu +370 5 XXX XXXX, laikoma, jog tai yra viešasis fiksuoto ryšio tinklas.

Remiantis šia taisykle, nekyla ginčų, kad UAB „Linkotelus“ AB „TEO LT“ paslaugas teikė tiek fiksuotojo telefono ryšio tinkle, tiek judriojo telefono ryšio tinkle, atitinkama numeracija yra nurodyta PVM sąskaitose faktūrose, tačiau, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, vien aplinkybė, kad UAB „Linkotelus“ valdo du viešuosius ryšių tinklus, nereiškia, kad tos pačios komutacinės stotys ir kiti įrenginiai negali būti naudojami bendrai abejuose viešuosiuose ryšių tinkluose arba tinklų sujungimui realizuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad pati Bendrovė pabrėžė, jog šalys nesusitarė ir neįgyvendino jokio papildomo tinklų sujungimo, tačiau AB „TEO LT“ ir UAB „Linkotelus“ 2010 m. susitarė dėl skambučių siuntimo iš AB „TEO LT“ fiksuoto ryšio tinklo į Bendrovės judriojo ryšio tinklą, o tai patvirtina, kad AB „TEO LT“ turėjo technines galimybes siųsti skambučius į pareiškėjo judriojo ryšio tinklą.

Pažymėtina, kad PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos tik už skambučių užbaigimo (terminavimo) paslaugą. Nei terminavimo apibrėžime Sutartyje, nei kituose teismui pateiktuose dokumentuose nėra nurodytos jokios papildomos tranzito ar kitos paslaugos, kurias Bendrovė teigė teikusi AB „TEO LT“. Administracinėje byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad AB „TEO LT“ skambučius į pareiškėjo judriojo ryšio tinklą siuntė kitaip, nei į jo fiksuotojo ryšio tinklą, o tai suponuoja išvadą, jog jokie papildomi techniniai sprendimai, kad AB „TEO LT“ iš savo fiksuotojo ryšio tinklo galėtų siųsti skambučius į UAB „Linkotelus“ judriojo ryšio tinklą, nebuvo būtini.

53. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertinęs Tarnybos veiksmus, susijusius su pažeidimo nustatymu, sankcijos skyrimu ir jos dydžiu, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas esminių procedūrinių pažeidimų nepadarė. Pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams ir atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde procedūros teisėtumas nėra ginčijamas, teisėjų kolegija dėl jos pagrįstumo motyvų nepateikia.

54. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad padariusi išvadą, jog skambučių užbaigimo kainos į UAB „Linkotelus“ judriojo ryšio tinklą neatitiko Bendrovei nustatyto kainų kontrolės įpareigojimo nuostatų, Tarnyba pagrįstai jai taikė ekonominę sankciją. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nustatė visas ginčo santykių kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, bylą ištyrė išsamiai, materialinės teisės normas aiškino ir taikė tinkamai, procesinės teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pareiškėjo UAB „Linkotelus“ apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Linkotelus“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė