2018-11-21 Nr. AB-21134-3-61-3-00038-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1952-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00038-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. V. skundą atsakovui Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2016 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. 3-349 „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti jo 2016 m. gruodžio 28 d. pareiškimą (toliau – ir Pareiškimas).

2. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo pateikto Rašto į jo Pareiškimą turiniu, teigė, jog jo Pareiškime aiškiai išdėstyti reikalavimai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) įtvirtintą prašymo sąvoką. Atsakovas turėjo nagrinėti pateiktą Pareiškimą ir atsakyti jam vienu iš Taisyklėse nustatytų atsakymo būdų. Pareiškėjas taip pat prašė atsakovo atsižvelgti į faktą, jog į dalį jo laimėtų bylų teismuose valstybės tarnautojai nekreipia dėmesio. Pareiškėjas atsakovo atsisakymą jam suteikti informaciją laikė neteisėtu, vertino kaip atsakovo klastotę. Pareiškėjas akcentavo, kad jo Pareiškimas nebuvo tinkamai išnagrinėtas dėl nepateisinamų ir subjektyvių priežasčių, į jį atsakyta kitą dieną, visiškai neįsigilinus į esmę.

3. Atsakovas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir atsakovas, Vyriausybės atstovas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo Pareiškimo esmės nebuvo galima identifikuoti, todėl jo nagrinėjimas buvo nutrauktas ir apie tai teisės aktuose nustatyta tvarka pranešta pareiškėjui. Atsakovas teigė, kad nesant galimybės nustatyti, kokiu konkrečiu klausimu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, neturėjo galimybės Pareiškimo išnagrinėti ar persiųsti institucijai, kuri būtų kompetentinga jį nagrinėti. Atsakovas nurodė, kad negali pareiškėjo Pareiškimo nagrinėti iš naujo, kadangi dokumentą sudaro įvairių institucijų raštų, teismo sprendimų ir nutarčių dalių kopijos, kurios tarpusavyje nesusiję. Be to, Pareiškime nesuformuluotas reikalavimas, nors jo priėmimo metu pareiškėjo buvo prašoma nurodyti, kokios jo teisės buvo pažeistos ar kokių veiksmų tikimasi iš Vyriausybės atstovo. Atsakovas pabrėžė, kad skundžiamas Raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo teisme dalyku. Pareiškėjas gali pateikti tinkamai surašytą prašymą. Atsakovas paaiškino, kad susipažinus su pareiškėjo Pareiškimu nebuvo galima nustatyti esant pažeistą viešąjį interesą ar tai, jog pareiškėjas negalėtų ginti savo teisių teisme, todėl pareiškėjo Pareiškimo nagrinėjimas buvo nutrauktas, o Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. nėra pagrindo jo naikinti.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo I. P. V. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 28 d. Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje pateikė Pareiškimą „Dėl sklypo dalies aneksijos ir kt.“. Vyriausybės atstovas, vadovaudamasis Taisyklių 38 punktu, nutraukė Pareiškimo nagrinėjimą, nustatęs, kad Pareiškimo turinys yra nekonkretus ir nesuprantamas, t. y. jį sudaro skirtingų institucijų raštų dalių kopijos, kurios iš esmės tarpusavyje nesusijusios, atsakovas negali nustatyti, kurioje Pareiškimo vietoje dėstomos pareiškėjo mintys, o kurioje pateiktos teismų sprendimų ar tam tikros institucijos kopijuotos dokumentų dalys. Taip pat Pareiškime nesuformuluotas ir pareiškėjo reikalavimas, nors atsakovas prašė pareiškėją nurodyti, kokios jo teisės pažeistos arba kokių jis tikisi veiksmų iš atsakovo.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas pareiškėjo Pareiškimo nagrinėjimą nutraukė vadovaudamasis Taisyklių 38 punktu, kuriame nustatyta, jog jeigu institucija, užregistravusi asmens prašymą, nustato, kad prašymas grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba prašymo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to institucija negali tokio prašymo išnagrinėti, prašymo nagrinėjimas institucijos vadovo sprendimu nutraukiamas, o apie tokio prašymo nagrinėjimo nutraukimą institucija nedelsdama praneša asmeniui.

8. Teismas, įvertinęs Pareiškimo turinį, konstatavo, kad jo turinys yra neaiškus, nekonkretus ir nesuprantamas: jame cituojamos dokumentų ištraukos, teismų procesinių sprendimų dalys, tekste nurodyti prierašai ranka, pridėtos schemos, brėžiniai. Teismas vertino, kad atsakovas tinkamai įvertino Pareiškimo turinį ir, negalėdamas nustatyti ginčo esmės, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog Pareiškimo nagrinėjimas nutraukiamas.

9. Teismas pareiškėjo teiginius, kad jo pateiktas prašymas atitinka Taisyklių 5 punkte įtvirtintą prašymo sąvoką ir dėl jo atsakovas privalėjo priimti Taisyklėse nustatytą administracinės procedūros sprendimą, laikė nepagrįstais, bes būtent pats pareiškėjas atsakovui turėjo pateikti tokio turinio prašymą, kad iš jo būtų aiškus kreipimosi turinys, suformuluotas konkretus reikalavimas. Taisyklės suteikia atsakovui teisę nepriimti administracinės procedūros sprendimo, bet užregistravus prašymą ir įvertinus jo turinį, spręsti, ar gali būti pradėta administracinė procedūra, ar atitinkamai prašymo nagrinėjimas nutraukiamas. Teismas sprendė, kad atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo 2016 m. gruodžio 28 d. Pareiškimą ir, nustatęs, jog jo negali nagrinėti, nutraukė jo nagrinėjimą. Atsakovas operatyviai, nevilkindamas prašymo nagrinėjimo, įvertinęs jo turinį, kitą dieną po prašymo gavimo Rašte išdėstė argumentuotą poziciją dėl prašymo nagrinėjimo nutraukimo, o pareiškėjo teisės tokiu operatyviu atsakymu nebuvo pažeistos.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, negalėdamas nustatyti prašymo turinio esmės, negalėjo pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį prašymo persiųsti nagrinėti pagal kompetenciją viešojo administravimo subjektui, kuriam būtų suteikti įgaliojimai nagrinėti prašyme keliamus klausimus.

11. Teismas pažymėjo, kad Raštu pareiškėjui nesukeliamos neigiamos teisinės pasekmės. Pareiškėjas, pateikęs konkretų ir aiškų prašymą, su konkrečiai apibrėžtu reikalavimu, galėtų kreiptis į atsakovą ir atitinkamai ginti pažeistas teises. Pareiškėjas nei prašyme atsakovui, nei skunde teismui nenurodė, kokią konkrečią subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą jis siekia apginti, kuo pasireiškia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimas. Savo skunde jis nurodė tik abstrakčias aplinkybes dėl jau išnagrinėtų bylų įvairių pakopų teismuose, valstybinės žemės sklypo ribų nustatymo. Skunde pareiškėjas nenurodė, kokių veiksmų atsakovas neatliko arba atliko netinkamai. Teismas vertino, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl reikalavimas panaikinti Raštą negali būti tenkinamas.

12. Teismas konstatavo, kad net ir panaikinus ginčijamą Raštą, atsakovas negalėtų iš naujo vertinti Pareiškimo ir tinkamai jo išnagrinėti, nes nuo paties pareiškėjo kreipimosi konkretumo ir aiškumo priklauso tinkamas jo galbūt pažeistų teisių gynimas.

13. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis gali ginti galbūt pažeistas savo teises, teikdamas atsakovui naują prašymą, jame nurodydamas faktines aplinkybes, prašomus spręsti klausimus ir suformuluodamas konkretų reikalavimą.

III. 14. Pareiškėjas I. P. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą.

15. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, kad jis nenurodė, kokią konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą siekia apginti, kuo pasireiškė jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimas, jog nurodė tik abstrakčias aplinkybes dėl jau išnagrinėtų bylų įvairių pakopų teismuose, o skunde nenurodė, kokių veiksmų atsakovas neatliko ar atliko netinkamai. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, juo palaikoma atsakovo pozicija. Pareiškėjas teigia, kad Pareiškime išdėstė Vyriausybės atstovui informaciją apie nustatytas prejudicines aplinkybes.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo teismų sprendimų, valstybinių institucijų raštų ištraukas, nuotraukas, schemas, pastabas dėl šių dokumentų.

17. Atsakovas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsakovas nurodo, kad pagrįstai ir vadovaudamasis Taisyklėmis atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, Rašte nurodyta tiksli jo apskundimo tvarka, kuria pareiškėjas pasinaudojo pateikdamas skundą administraciniam teismui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokio juridinio pagrindo, nenurodė, kokių faktinių aplinkybių teismas galbūt netyrė ar į kuriuos reikalavimus neatsakė ir / ar atsakydamas jų nemotyvavo, kokias teisės normas taikė netinkamai ar jų netaikė. Apeliacinis skundas sudarytas iš įvairių dokumentų, nuotraukų, planų ištraukų su ranka rašytais komentarais, todėl į tokio turinio apeliacinį skundą nėra įmanoma tinkamai atsikirsti. Atsakovo nuomone, vien šiuo pagrindu galima atmesti apeliacinį skundą. Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, sprendimą tinkamai motyvavo, teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo I. P. V. skundas, teisėtumas ir pagrįstumas.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjo Pareiškimo turinys buvo neaiškus, nekonkretus ir nesuprantamas, jis nenurodė, kokią konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą siekia apginti, kuo pasireiškė jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimas, o atsakovas tinkamai įvertino Pareiškimo turinį ir, negalėdamas nustatyti ginčo esmės, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog Pareiškimo nagrinėjimas nutraukiamas, be to, pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kokių veiksmų atsakovas neatliko ar juos atliko netinkamai.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu, teigia, kad jis nemotyvuotas, o teismas palaikė atsakovo poziciją.

22. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su Pareiškimu, kuris buvo sudarytas iš įvairių institucijų raštų, teismų procesinių dokumentų ištraukų, papildytų ranka rašytomis pareiškėjo pastabomis; parengtas dokumentas pavadintas „Dėl sklypo aneksijos ir kt.“, jo pabaigoje pateikiamas prierašas: „viešasis interesas – neginamas, aneksuotos žemės valdininkai nenori matyti, už žemę sumokėta – gal taip ir turi būti?“. Atsakovas, gavęs pareiškėjo Pareiškimą, Rašte, kuris yra skundžiamas nagrinėjamoje byloje, nurodė, kad Pareiškimo nagrinėjimo metu nustatė, jog Pareiškimo turinys nekonkretus, negalima nustatyti, kurioje vietoje dėstomos pareiškėjo mintys, o kurioje – pateiktos teismų sprendimų ar tam tikros institucijos kopijuotos dokumentų dalys, nesuformuluotas pareiškėjo reikalavimas, nors Pareiškimo priėmimo metu buvo prašoma nurodyti, kokios pareiškėjo teisės pažeistos arba kokių veiksmų tikimasi iš Vyriausybės atstovo institucijos, todėl tokio Pareiškimo išnagrinėti negalima. Pareiškėjas Raštu informuotas, kad vadovaujantis Taisyklių 38 punktu, Pareiškimo nagrinėjimas yra nutraukiamas.

23. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.) 2 straipsnio 14 dalis nustatė, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pagal šio straipsnio 15 dalį skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, o pagal 16 dalį pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimo tvarka reglamentuota Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles.

24. Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d.) 38 punktas nustatė, kad jeigu institucija, užregistravusi asmens prašymą, nustato, jog prašymas grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba prašymo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to institucija negali tokio prašymo išnagrinėti, prašymo nagrinėjimas institucijos vadovo sprendimu nutraukiamas; apie tokio prašymo nagrinėjimo nutraukimą institucija nedelsdama praneša asmeniui. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtinas ir Taisyklių 8 punktas, nustatęs, kad asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo institucijoje išsiunčia prašymą Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai, kartu praneša apie tai asmeniui, paaiškina jo prašymo persiuntimo priežastis.

25. Vyriausybės atstovo įgaliojimai apibrėžti Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį, manydamas, kad savivaldybės administravimo subjekto priimti teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) pažeidžia viešąjį interesą, Vyriausybės atstovas dėl tokių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (nurodoma įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 56 straipsnio 1 dalį. Pagal minėto straipsnio 8 dalį Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl savivaldybės administravimo subjektų neveikimo ar priimtų individualių teisės aktų, kurių apskundimo tvarką nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai.

26. Aptartas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad, pirmiausia, asmens prašymo, pateikiamo viešojo administravimo institucijai ar įstaigai, turinys turi būti konkretus (aiškus) ir suprantamas, jame turi būti suformuluojamas konkretus reikalavimas, t. y. ko asmuo pageidauja, jog viešojo administravimo institucija atliktų pagal kompetenciją, nurodytos konkrečios asmens teisės ar įstatymų saugomi interesai, jei asmuo kreipiasi dėl jų pažeidimo. Tik gavęs aiškų, konkretų ir suprantamą prašymą, viešojo administravimo subjektas turi pareigą jį nustatyta tvarka nagrinėti, arba, jei neįgaliotas spręsti jame išdėstytų klausimų, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo, išsiųsti prašymą Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai, kartu pranešant apie tai asmeniui.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo Pareiškimo turinį, Rašte nurodytas atsakovo nustatytas aplinkybes bei argumentus, konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo Pareiškimą, kadangi iš Pareiškimo turinio nėra aiški jo esmė, jis sudarytas iš įvairių institucijų raštų, teismų procesinių dokumentų ištraukų, papildytas ranka rašytomis pastabomis, iš Pareiškimo turinio negalima suprasti ir jo reikalavimo, todėl negalima spręsti, kad atsakovas galėjo ir turėjo jį nagrinėti pagal kompetenciją, jam priskirtą Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo. Sutiktina ir su atsakovo išdėstyta pozicija, kad iš Pareiškimo turinio nebuvo įmanoma nustatyti ir kito viešojo administravimo subjekto, kuriam Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka pagal kompetenciją galėtų būti persiųstas nagrinėti pareiškėjo Pareiškimas.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai ištyrė ir įvertino visas ginčui aktualias aplinkybes ir byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kurioms apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria ir papildomai jų nekartoja. Kartu akcentuotina, kad pareiškėjas apeliacinį skundą parengė iš esmės analogišku būdu, kaip ir Pareiškimą – apeliacinis skundas taip pat sudarytas iš įvairių institucijų ir teismų procesinių dokumentų ištraukų, papildytas ranka rašytomis pastabomis ir prierašais, pateiktas procesinis dokumentas struktūriškai nenuoseklus, jame dėstomi teiginiai nesujungti nei teisiniu, nei loginiu požiūriu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė konkrečių aplinkybių ar įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas neištyrė, nenurodė, kokios konkrečios materialiosios ar proceso teisės normos galbūt buvo pažeistos.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei juos vertina pareiškėjas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, teismas palaikė atsakovo argumentus, t. y. galbūt buvo šališkas, pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, jog sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje I. prieš Slovakiją). Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje G. ir kiti prieš Prancūziją). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje F. ir S. prieš Italiją). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas.

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra nurodęs jokių įrodymų, kurie pagrįstų pirmosios instancijos teismo šališkumą, o priimtas sprendimas yra motyvuotas, nes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas pareiškėjo ir atsakovo nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, nurodė išsamius motyvus, dėl kurių atsakovo Raštas pripažintas pagrįstu ir teisėtu, o pareiškėjo skundas atmestas. Vien ta aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aplinkybes vertino ne taip, kaip pageidavo pareiškėjas, nesant konkrečių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių tokio pobūdžio teiginius, nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu bei daryti išvadą, kad sprendimas yra nemotyvuotas.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

33. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir 2018 m. lapkričio 19 d. pateikti papildomi dokumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė