6a07fd1a-da3b-4c4b-b171-66459cbbfa7c · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-146-626/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38322-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.3; 1.1.6.2; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.22.1.1; 1.2.23.2.1; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, nuteistajam T.

B., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, nuteistojo A. P. gynėjui advokatui Renui BradÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato Reno BradÅ«no, nuteistojo T. B., jo gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo: A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 70 (septyniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme; - pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 20 (dvideÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir A. P. paskirta galutinė subendrinta 85 (aštuoniasdešimt penkių) parų arešto bausmė. T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi subendrinta bausme, paskirta pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 18 d. ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžius, ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme bei T.

B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 18 (aÅ¡tuoniolika) metų 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai laisvės atėmimo. Tuo pačiu nuosprendžiu G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nėra gauta. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. T. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, A. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad A.

P., G. V. ir T. B., organizavęs labai didelio kiekio narkotinių medžiagų neteisėtÄ Ä¯gijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ ir platinimÄ , veikdami bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami tikslÄ platinti, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų (A. P. ir G. V. nesuvokiant, kad narkotinių medžiagų kiekis labai didelis), t. y. A. P. vykdydamas T. B. parengtÄ nusikalstamos veikos planÄ , pagal kurį turėjo nuvykti prie transformatorinės, esančios laukuose, prie iÅ¡važiavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini) miesto, kur prie Å¡alia transformatorinės esančio stulpo turėjo paimti tyrimo metu nenustatyto asmens paliktÄ paketÄ su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, A.

P. šį paketÄ turėjo laikyti pas save iki kol gaus atskirÄ T. B. nurodymÄ , o gavęs nurodymÄ turėjo susisiekti su bendrai veikiančiu G. V., kuriam A. P. turėjo perduoti paketÄ su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, kuris įgytÄ paketÄ turėjo supakuoti ir, vykdydamas T. B. nurodymÄ , turėjo toliau platinti, t. y. permesti paketÄ su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – heroino, į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijÄ . Vykdydamas T. B. nurodymus, A. P. 2019 m., laikotarpiu nuo rugpjūčio 26 d. iki rugsėjo 6 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, savo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko prie transformatorinės, esančios laukuose, prie iÅ¡važiavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini) miesto, kur prie elektros stulpo surado paliktÄ folijos paketÄ su labai dideliu kiekiu – 28,105 g narkotinių medžiagų – heroino, kurį įsidėjo į savo vairuojamo automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, kur jį laikė bei gabeno iki kol gavo T.

B. nurodymÄ , po ko, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2019 m. rugsėjo 6 d. susisiekė su G. V. bei tarpusavyje susitarė susitikti apie 13 val., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties, adresu (duomenys neskelbtini), po ko A. P. nuvykus į sutartÄ vietÄ ir G. V. įsėdus į jo automobilį, jis (A. P.) G. V. perdavė šį folijos paketÄ su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, kurias G. V. pagal nurodymÄ supakavo ir toliau turėjo platinti nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, t. y. permesti šį paketÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), tačiau permetimo neatliko, nes 2019 m. rugsėjo 6 d., laikotarpiu nuo 13 val. iki 13.15 val., po policijos pareigÅ«nų persekiojimo A.

P. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas prie namo, (duomenys neskelbtini), o G. V. laikomas paketas su labai dideliu kiekiu – 28,105 g narkotinės medžiagos – heroino, iÅ¡mestas per automobilio langÄ , tačiau buvo surastas ir paimtas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nų.

2. Be to, A. P. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ , t. y. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2019 m. rugsėjo 6 d., 15.05 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro Umarex mod. Champion dujinį revolverį Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol jo neteisėtai laikytÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ 2019 m. rugsėjo 6 d. kratos metu surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai.

II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas advokatas Renas BradÅ«nas apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendį pakeisti - A. P. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo (BK 37 straipsnis); taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir A. P. paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais.

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. 3.1. Apeliantai, nesutikdami su skundžiamame nuosprendyje išdėstytomis išvadomis dėl A. P. inkriminuoto BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumo, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė šiam nuteistajam BK 37 straipsnio nuostatų ir jo padarytos veikos nepripažino mažareikšme. 3.2. Nurodo, kad kratos metu A. P. gyvenamojoje vietoje rastas ir paimtas šaunamasis ginklas - pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis revolveris, skirtas šaudyti dujiniais ir imitaciniais (signaliniais) šoviniais, priskiriamas „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. 2019 m. lapkričio 4 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad revolveris yra netvarkingas, tačiau tinkamas šaudyti atlikus papildomus veiksmus, t. y. atliekant šūvius užstrigus ir neprasisukus būgneliui, jį reikia pasukti ranka ir atlikti šūvį.

Nors ginklas ir pripažintas Å¡aunamuoju, tačiau, apeliantų manymu, atsižvelgiant į jo susidėvėjimÄ , techninę bÅ«klę, laikytinas suvenyru, bet ne Å¡aunamuoju ginklu, tinkamu naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį. Juolab, kad kratos metu nebuvo rasta nei vieno Å¡ovinio ar jo dalies, taip pat tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog ginklas kada nors buvo naudojamas pagal tiesioginę paskirtį. 3.3. Nagrinėjamu atveju A. P., laikydamas savo gyvenamojoje vietoje Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kaip suvenyrÄ , nesikėsino ir nepažeidė baudžiamuoju įstatymu saugomo objekto.

Jo veika tik formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo saugomÄ gėrį - visuomenės saugumÄ , ir atitinka tik objektyviuosius Å¡ios veikos požymius. Aptariamos veikos sudėties bÅ«tinasis subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, byloje nebuvo nustatytas. A. P. gyvenime nėra susijęs su Å¡aunamaisiais ginklais, todėl neįrodžius subjektyviosios pusės, galimas tik vienas sprendimas - iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas) ar, atsižvelgiant į veikos aplinkybes, pripažinti veikÄ mažareikÅ¡me ir atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu. 3.4.

Pirmiau aptartų aplinkybių kontekste apeliantai, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo redakcija, pagal kuriÄ dujiniai revolveriai ir pistoletai laikomi „C“ kategorijos Å¡aunamaisiais ginklais privalo bÅ«ti registruojami registre ir jiems įsigyti reikalingi leidimai, įsigaliojo tik 2011 m. kovo 1 d. Å i aplinkybė, sugretinus jÄ su A. P. parodymais apie tai, kad jis minimÄ ginklÄ Ä¯sigijo galimai 2009 metais, leidžia spręsti, kad ginklas įgytas tuo metu, kai jam nereikėjo jokio leidimo ir tik vėliau pasikeitęs teisinis reglamentavimas revolverį prilygino Å¡aunamajam ginklui. 3.5.

Apygardos teismo motyvas, jog A. P. tėvo teigimu, sÅ«nus planavo ginklÄ panaudoti, norėdamas pagÄ sdinti kitus ar savigynai, yra nepagrįstas. Å is teiginys apie galimÄ ginklo naudojimÄ buvo iÅ¡girstas ne iÅ¡ paties A. P., o iÅ¡ jo tėvo. Tėvo manymas apie galimÄ ginklo panaudojimÄ nebÅ«tinai atitinka paties A. P. požiÅ«rį į ginklÄ bei jo laikymo tikslus. Be kita ko, ginklas buvo laikomas ir nenaudojamas 10 metų. 3.6. Taigi įvertinus tai, jog A. P. veiksmai, susiję su Å¡aunamojo ginklo laikymu, nors formaliai ir atitinka nusikaltimo požymius, tačiau, atsižvelgiant į paties ginklo savybes, į tai, kad jis buvo laikomas kaip suvenyras, o ne kaip Å¡aunamasis ginklas, nebuvo nustatytas nei vienas jo, kaip Å¡aunamojo ginklo, panaudojimo atvejis, A.

P. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas BK 37 straipsnyje numatytais pagrindais. Dėl pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės. 3.7. Apeliantai skunde aptardami baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, susijusius su bausmės skyrimo procesu, teisės į teisingÄ teismÄ , teisingumo principo, skiriant bausmę, įgyvendinimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė A.

P. BK 75 straipsnio nuostatų. Pasak apeliantų, teisiniai pagrindai paminėtų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymui yra, faktinės aplinkybės, kiti bylos duomenys patvirtina, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo. 3.8. Nors A. P. praeityje ir teistas, tačiau teistumas seniai išnykęs, be to, jo ankstesnė nusikalstama veika nėra susijusi su narkotinėmis medžiagomis. Tai nebuvo planuotas nusikaltimas, greičiau spontaniškas emocijų prasiveržimas bei neadekvati reakcija į policijos pareigūnų elgesį.

A. P. dirba, charakterizuojamas teigiamai tiek darbovietėje, tiek bendruomenėje pagal gyvenamÄ vietÄ . Gyvenamosios vietos bendruomenės vadovas apeliantÄ apibÅ«dina kaip draugiÅ¡kÄ , paslaugų, mandagų asmenį, visada pasirengusį padėti kitiems. A. P. iki mirties ((duomenys neskelbtini) metais) slaugė bei prižiÅ«rėjo sunkia onkologine liga sirgusiÄ motinÄ , kuriai, tenkinant net elementarius buitinius ir asmens higienos poreikius, buvo bÅ«tina kito asmens pagalba. Jis pats taip pat serga sunkia (duomenys neskelbtini) liga, kuriai reikalinga nuolatinė kontrolė.

Bet koks stresas, iÅ¡gyvenimai sukelia pakitimus, dėl ko reikalingas nuolatinis kontaktas su gydančiu gydytoju dėl gydymo taktikos, medikamentų parinkimo, atsižvelgiant į sveikatos bÅ«klės pasikeitimus. Apelianto tėvas S. P. teisme parodė, kad nuo tos pačios ligos jau yra miręs nuteistojo brolis, kas patvirtina, jog liga yra pavojinga ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Å ios aplinkybės, pasak apeliantų, leidžia teigti, kad bausmė, kuria yra nuteistas A. P., nors tik kelių mėnesių laikotarpiui apriboja jo laisvę, judėjimÄ , taip pat kontaktavimÄ su gydytoju, bÅ«tų pavojinga jo sveikatai ir gyvybei. 3.9.

Pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste apeliantai pažymi ir tai, kad nusikaltimas buvo padarytas nesiekiant turtinės naudos sau, jis buvo padarytas dėl mylimo žmogaus. A. P. į laisvės atėmimo vietÄ permesti telefonus sutiko, papraÅ¡ytas jo draugės, su kuria draugavo ilgÄ laikÄ , laikė jÄ savo Å¡eimos nariu, galbÅ«t ir sutuoktine. Apie tai, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. jam bus perduoti kiti daiktai, o ne telefono aparatai, apeliantas nežinojo, o paimdamas juos iÅ¡ nurodytos vietos suvyniotus į folijÄ , negalvojo, nesuvokė bei nesuprato, jog tai yra draudžiamos medžiagos, už kurių įgijimÄ , laikymÄ , juo labiau realizavimÄ yra numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė.

VisÄ laikotarpį, kuris truko ne mažiau nei savaitę laiko, jis šį paketÄ su narkotinėmis medžiagomis vežiojosi savo automobilyje, nesuvokdamas, jog jį bet kada gali sustabdyti policijos pareigÅ«nai, rasti narkotines medžiagas bei apkaltinti jį dėl jų laikymo. Nors paketas ir buvo paliktas kitoje vietoje, įvyniotas į folijÄ , tačiau pagal formÄ , dydį, jis iÅ¡ esmės buvo panaÅ¡us į keletÄ suvyniotų telefono aparatų, dėl ko pradinėje stadijoje abejonių dėl Å¡ių daiktų A.

P. nekilo. Ir tik 2019 m. rugsėjo 6 d. atvykus į prekybos centrÄ â€žSenukai“ bei įsigijus vyniojamos medžiagos, G. V. bandant paketÄ suvynioti, pro praplyÅ¡usiÄ folijÄ pasimatė rusvos spalvos medžiaga bei pasklido panaÅ¡us į acto kvapas. Tik tuomet A. P. suprato, jog pakete yra ne telefonai, o visiÅ¡kai kitos medžiagos, galimai netgi narkotinės. Tai suvokęs, jis labai iÅ¡sigando, tačiau supratęs, kad kelio atgal jau nėra, šį paketÄ reikia permesti, vyko link pataisos namų, o pakeliui buvo sustabdytas policijos.

Å ios aplinkybės rodo, jog A. P. buvo pasinaudota, jis pats apgavystės dėka tapo labai sunkaus nusikaltimo bendrininku. Asociacijos „T“ (duomenys pakeisti) pirmininkas M. R. A. P. charakteristikoje mini pastarojo pasitikėjimÄ kitais žmonėmis, negebėjimÄ atskirti žmonių, siekiančių juo pasinaudoti savo asmeniniais, netgi savanaudiÅ¡kais tikslais, kas Å¡iuo atveju ir įvyko. 3.10. Skunde nurodoma ir tai, kad A. P. nuo tyrimo pradžios iÅ¡ esmės savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, davė iÅ¡samius, nuoÅ¡irdžius parodymus, kurių dėka buvo iÅ¡aiÅ¡kinti ir kiti asmenys, dalyvavę Å¡iame nusikaltime ir galbÅ«t jį organizavę. 3.11.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantų teigimu, yra pagrindas konstatuoti, kad jau pats baudžiamasis procesas, dėl jo kilę neigiami padariniai A. P. yra pakankama bausmė, jis jau yra praradęs pavojingumÄ . AreÅ¡to bausmės vykdymo A. P. atidėjimas atitiktų teisingumo, teisėtumo ir proporcingumo kriterijus. Juo labiau, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ siÅ«lė taikyti ir valstybinis kaltintojas savo baigiamojoje kalboje.

4. Nuteistojo T. B. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir T. B. dėl Å¡ios veikos iÅ¡teisinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais. 4.1. Apeliantas, skunde cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, susijusius su in dubio pro reo principo privalomumu, vertinant byloje esančius įrodymus ir priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo ginamajam priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį paminėtų iÅ¡aiÅ¡kinimų nesilaikė. 4.2.

Vieninteliai duomenys, kuriais remiantis skundžiamame nuosprendyje daroma iÅ¡vada apie T. B. galimas sÄ sajas su jam inkriminuota nusikalstama veika, yra tai, kad T. B. nenustatytu laikotarpiu naudojosi susiraÅ¡inėjimų ir pokalbių programėlėje „Messenger“ registruota paskyra „T. B.“, bÅ«tent kuria galimai naudojantis, kaip viena iÅ¡ priemonių, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 6 d., ir buvo organizuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis. Kita vertus, T.

B. apklausiamas teisme parodė, jog 2019 m. rugsėjo 6 d. ar artimu laikotarpiu iki Å¡ios datos paminėta paskyra nesinaudojo, jÄ buvo atidavęs R. J.. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aiÅ¡kiai nepasisakė, kuo remiantis atmeta Å¡iuos T. B. parodymus. Argumentas, kad T. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog R. J. pravardė „S.“, bet nepaminėjo, kad ir „B.“, Å¡ių parodymų esmės niekaip nepaneigia, be to, prisistatinėjęs „B.“ patvirtino ir pats R. J., kas konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje. 4.3.

Paminėtus T. B. parodymus patvirtina ir liudytojo R. S. parodymai. Å is liudytojas patvirtino, girdėjęs T. B. bendraujant su asmeniu pravardėmis „R.“ ir „B.“. Be to, R. S. parodė taip pat bendravęs su Å¡iuo asmeniu per „Messenger“ programÄ , kur tas „R.“ ar „B.“ buvo pasivadinęs „T. B.“. R. S. parodymai apie Å¡ias aplinkybes skundžiamame nuosprendyje neanalizuoti ir niekaip neįvertinti. 4.4. Tai, kad R. J. pravardė „B.“ arba „B.“ ir jis 2019 m. rugsėjo mėnesį naudojosi T.

B. paskyra „T. B.“, prisistatydavo Å¡iuo nuteistuoju, patvirtino ir liudytojas M. B.. 4.5. Pats R. J. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad T. B. jam davė paskyros „T. B.“ kontaktus ir Å¡ia paskyra jis (R. J.) naudojosi du ar tris mėnesius dar iki 2019 m. rugsėjo 6 d. Per tÄ laikotarpį paskyros „T. B.“ pagalba jis bendravo ir su A. P., ir su G. V.. Pokalbių su jais metu galėjo prisistatyti ir „B.“, ir „T.“. R. J. parodė, kad tai jis organizavo paketo, kurį gabenantys 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo sulaikyti A.

P. ir G. V., permetimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijÄ , tačiau kategoriÅ¡kai neigė žinojęs apie jame buvusias narkotines medžiagas, teigė manęs, kad organizuoja paketo su mobilaus ryÅ¡io telefonais permetimÄ . Å ių parodymų kontekste analizuojant nuteistojo A. P. parodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino kaip vienÄ iÅ¡ T. B. kaltę patvirtinančių įrodymų, apelianto teigimu, akivaizdu, kad Å¡ie parodymai jo ginamojo kaltę greičiau paneigia, nei patvirtina, ar bent jau sukelia dėl jos pagrįstų abejonių, kurios bylos nagrinėjimo eigoje liko nepaÅ¡alintos, bet ir nebuvo aiÅ¡kintos kaltinamojo naudai. 4.6.

Apeliantas, cituodamas A. P. pirmosios instancijos teisme, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, jog dėl paketų permetimo jis bendravo tik su M. B. ir asmeniu vardu T., nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neatskleidė, kokiais duomenimis remdamasis mano, esant kategoriÅ¡kai ir neginčijamai nustatyta, jog kalbėdamas apie asmenį vardu T., A. P. kalbėjo bÅ«tent apie T. B.. Apelianto teigimu, tokia nuostata grindžiama vien prielaidomis, apie kÄ leidžia teigti A.

P. visų, o ne kaltinimo pozicijai palankios dalies, kuria remiamasi skundžiamame nuosprendyje, parodymų analizė. 4.7. A. P. apklausiamas pirmosios instancijos teisme 2020 m. birželio 25 d. parodė, kad girdėdamas teismo salėje T. B. balsÄ negali teigti, jog tai tas pats asmuo, su kuriuo jis bendravo per paskyrÄ â€žT. B.“. Papildomai apklaustas teisme 2020 m. rugsėjo 1 d. A. P. parodė, negalintis pasakyti, ar per paskyrÄ â€žT. B.“ jam visuomet skambino tas pats asmuo, mano, kad bendravo su skirtingais asmenimis.

Å i teismo posėdžių garso įraÅ¡uose užfiksuota A. P. parodymų dalis skundžiamame nuosprendyje nenurodyta ir niekaip neįvertinta. Tuo tarpu paminėti A. P. parodymai paneigia skundžiamame nuosprendyje apygardos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad A. P. teisme patvirtino, jog per paskyrÄ â€žT. B.“ su juo bendraudavo tik vienas asmuo. 4.8. Paminėtų aplinkybių kontekste apeliantas akcentuoja ir tai, kad R. J. apklausiamas teisme 2020 m. liepos 7 d. pripažino, kad bÅ«tent jis A. P. davė nurodymÄ nuvykti prie transformatorinės laukuose ir paimti ten paslėptÄ paketÄ , permesti jį į pataisos namų teritorijÄ bei atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus.

Pastarasis taip pat parodė, jog tai darė per paskyrÄ â€žT. B.“ bei skambindamas mobilaus ryÅ¡io telefonu. Taip jis susisiekdavo ir bendraudavo ne tik su A. P., bet ir su G. V.. 4.9. Pirmosios instancijos teismas, pasak apelianto, paminėtus R. J. parodymus atmetė nepagrįstai, argumentuodamas vien tuo, kad jis apklausiamas „Messenger“ paskyrÄ kartais įvardindavo ne „T. B.“, o „T. B.“, bei teigė, kad M. B. nepažįsta. Apeliantas pažymi, kad R. J. parodymus davė praėjus daugiau kaip metams laiko po įvykio, nuo kurio jis minėta paskyra nebesinaudojo, todėl toks nežymus suklydimas negali bÅ«ti vertinamas, kaip įrodantis, jog tokia paskyra R.

J. nesinaudojo iÅ¡ viso. Nepagrįstas ir besÄ lyginis tikėjimas vienintele R. J. nurodyta aplinkybe, kad jis M. B. nepažįsta, visiÅ¡kai atmetant visus likusius jo parodymus bei neatskleidžiant, kodėl netikima M. B. parodymais, jog jis R. J. pažįsta. 4.10. Apeliantas nurodo ir tai, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas T. B. kaltę pagrindžiantiems duomenims priskyrė G. V. parodymus. IÅ¡ G. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad iki sulaikymo 2019 m. rugsėjo 6 d. jis bendravo su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiu asmeniu pravarde „B.“, kurio vardo ir pavardės nežino.

„B.“ praÅ¡ymu į pataisos namų teritorijÄ Ä¯mesdavo mobiliojo ryÅ¡io telefonus. 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 9 val. jam paskambino „B.“, pasakė, kad bus darbo, nurodė susisiekti su A. P. ir davė kitus nurodymus, susijusius su organizuojamu mobiliojo ryÅ¡io telefonų, kaip manė G. V., permetimu į pataisos namų teritorijÄ . Vykdant Å¡iÄ užduotį jis ir A. P. buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų. Patikslindamas jo ir „B.“ pažinties aplinkybes, G. V. parodė, kad „B.“ jį susirado pats, taip pat paaiÅ¡kino, kad sulaikymo metu rastame jo telefone kontaktų sÄ raÅ¡e asmens, įvardinto „T.“, nepažįsta, tik žino, kad tai asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę.

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme G. V. iÅ¡ esmės patvirtino Å¡iuos parodymus, patikslindamas, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. „B.“ paskambino jam į abonentÄ , kurį jis naudodavo tik bendraudamas su T. B. daiktų permetimo į pataisos namus tikslais, „B.“ nurodė, kad šį telefono numerį gavo iÅ¡ T.. G. V. taip pat paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, jog „B.“ tai R. J., nes nenorėjo pastarajam pakenkti. R. J., bendraudamas su juo, naudojosi paskyra „T. B.“. 4.11.

Å ių G. V. parodymų atmetimÄ pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės grindė vien G. V. ir T. B. parodymų nesutapimu bei prieÅ¡taringumu. Kita vertus, visi skundžiamame nuosprendyje nurodyti G. V. ir T. B. parodymų prieÅ¡taravimai bei nesutapimai konstatuoti jų parodymuose apie mobilaus ryÅ¡io telefonų permetimų, galimai iki 2019 m. rugsėjo 6 d. įvykio, organizavimÄ ir vykdymÄ , kurie su T. B. Å¡ioje byloje inkriminuota nusikalstama veika niekaip nesusiję. 4.12. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad mobilaus ryÅ¡io telefono abonentu (duomenys neskelbtini), kuris galimai buvo naudojamas organizuojant narkotinių medžiagų permetimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijÄ 2019 m. rugsėjo 6 d., naudojosi ir nurodytu tikslu jį naudojo bÅ«tent T.

B., taip pat grindžiama prielaidomis. T. B. niekuomet nėra patvirtinęs, kad būtų naudojęsis tokiu mobilaus ryšio abonentiniu numeriu. Mobilaus ryšio telefono aparatas, kada nors naudotas skambinant tokiu numeriu, pas T. B. surastas ir iš jo paimtas nebuvo, kaip nebuvo surasta ir paimta SIM kortelė su tokiu numeriu, ar tokios kortelės priklausiniai, leidžiantys identifikuoti abonentinį numerį. Nėra byloje ir jokių, naudojant šį abonentinį numerį, vykusių pokalbių įrašų, kuriuos ištyrus, būtų galima nustatyti, jog naudodamasis šiuo numeriu kalbėjo T.

B.. A. P. yra nurodęs, kad Å¡iuo telefono numeriu yra bendravęs su asmeniu, kurį vadindavo T., tačiau niekuomet nėra teigęs, jog gali nurodyti kokius nors šį asmenį identifikuojančius duomenis ar patvirtinti, kad bendraudavo bÅ«tent su T. B.. G. V. parodė, kad Å¡iuo numeriu naudojosi ir su juo bendravo ne tik T. B., bet ir R. J.. R. J. apklausiamas patvirtino, jog su A. P. bendravo ne tik per paskyrÄ â€žT. B.“, bet ir skambindavo. 4.13. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje neatskleista, kokiais faktiniais duomenimis remiantis laikomasi nuostatos, kad R.

J. skambinti mobilaus ryÅ¡io telefonu jo nurodomam asmeniui negalėjo, o jeigu skambino, negalėjo to daryti naudodamasis bÅ«tent abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį į tai, kad duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme R. J. apie Å¡iÄ aplinkybę kalbėjo daug iÅ¡samiau, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, - teigė skambindavęs ne tik vairuotojui (A. P.), bet ir G. V., su kuriuo taip pat bendravo ir per paskyrÄ â€žT. B.“; savo tuo metu naudoto mobilaus ryÅ¡io telefono numerio nepamena.

Tokie R. J. parodymai užfiksuoti 2020 m. liepos 7 d. teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡e. 4.14. Apelianto teigimu, net ir objektyviai nustačius, kad bÅ«tent T. B. buvo tas asmuo, kuris davė A. P. ir G. V. nurodymus paimti prie transformatorinės paslėptÄ paketÄ ir vėliau permesti jį į pataisos namų teritorijÄ , teigti galima tik apie paketo su spėjamu turiniu permetimo organizavimÄ . Byloje nėra jokių duomenų, kurie kategoriÅ¡kai ir neginčijamai patvirtintų, kad jeigu T. B. buvo Å¡io paketo patekimo į pataisos namus organizatorius, jam buvo žinomas ir Å¡io paketo turinys ir dėl Å¡io turinio jis negalėjo klysti ar bÅ«ti sÄ moningai suklaidintas.

Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad T. B. organizavo įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ ir platinimÄ bÅ«tent narkotinės medžiagos, žinojo, kokia konkrečiai medžiaga, kad tai heroinas, jo kiekį, kad tas kiekis laikomas labai dideliu, yra spėjimai, prielaidos, grindžiamos vien sulaikyto paketo turinio nustatymo faktu, nenurodant jokių kitų tai patvirtinančių duomenų. Pačiame skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad T. B. pats betarpiÅ¡kai narkotine medžiaga nedisponavo, jos neįgijo, nelaikė, negabeno ir neplatino, taigi jis neturėjo galimybės daryti kokias nors iÅ¡vadas apie jos rūšį ar kiekį.

5. Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir jį dėl šio nusikaltimo išteisinti, jam nepadarius nusikalstamos veikos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais. 5.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo jam priimtas procesinis sprendimas dėl netinkamo faktinių aplinkybių aiškinimo ir byloje esančių įrodymų vertinimo yra neteisingas.

Vertinant byloje surinktus įrodymus, buvo grubiai pažeistos BPK nuostatos, nekaltumo prezumpcijos principas. Jis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, jo kaltę BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus atitinkančiais įrodymais turi įrodyti kaltinančioji pusė, tuo tarpu byloje esančios abejonės, prielaidos turi bÅ«ti vertinamos jo naudai, kas Å¡iuo atveju nebuvo daroma. 5.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo byloje duotus parodymus, nusprendė, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes už panaÅ¡iÄ veikÄ (duomenys neskelbtini) pataisos namuose jau buvo nuteistas.

Grįsdamas jo kaltę, nepagrįstai priskyrė jam vienÄ iÅ¡ byloje esančių telefono numerių. Pasak apelianto, jis naudojosi visai kitu telefono numeriu ir juo naudojosi ne vienas. Tuo tarpu teismo jam priskirtas telefono numeris priklausė R. J.. Kartu apeliantas nurodo, kad ne paslaptis, jog pataisos namuose yra mobiliųjų telefonų, tačiau juos turi ne kiekvienas nuteistasis, todėl nuteistieji skolinasi tiek mobiliojo ryÅ¡io telefonus, tiek SIM korteles. Be to, logiÅ¡ka, kad ruoÅ¡iantis ar darant tokį nusikaltimÄ , nieks savo asmeniniu telefonu, „Messenger“ asmenine paskyra nesinaudoja. 5.3.

Tai, kad iÅ¡ vieno telefono numerio buvo skambinta tiek A. P., tiek G. V., taip pat negali bÅ«ti pagrindu iÅ¡vadai, jog bÅ«tent jis (apeliantas) organizavo narkotinių medžiagų patekimÄ Ä¯ pataisos namus. Teismas nevertino, kad A. P. ir G. V. jo neatpažino iÅ¡ balso, nepatvirtino, jog tai jis skambino, tuo tarpu R. J. apklausiamas prisipažino, kad skambino jis. Be to, vertinant M. B. ir R. J. parodymus, matyti, kad A. P. ir G. V. permetimus atlikinėjo ne jo (apelianto) nurodymu ar praÅ¡ymu. 5.4. Apeliantas nurodo ir tai, kad jis pats narkotinių medžiagų nevartoja, jų neplatina, todėl jos jam nebuvo reikalingos, jis neturėjo motyvo daryti jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , kÄ gali patvirtinti kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nai.

Prokurorė Å¡ių pareigÅ«nų apie paminėtus duomenis neužklausė, nes tokie duomenys bÅ«tų nepalankÅ«s kaltinimui, buvo pasidomėta tik apie nuteistųjų pravardes. 5.5. Pirmosios instancijos teismas domėjosi, koks nuteistasis kokiai kastai priklauso. IÅ¡siaiÅ¡kino, kad jis priklauso „nuskriaustųjų“ kastai, o R. J. „nenuskriaustųjų“ kastai. Jau vien Å¡i aplinkybė, pasak apelianto, patvirtina, kad jis negalėjo organizuoti narkotinių medžiagų patekimo į pataisos namus, nes „nuskriaustųjų“ kastai priklausantys nuteistieji negali prekiauti narkotinėmis medžiagomis ir organizuoti jų patekimÄ Ä¯ pataisos namus. 5.6.

Apelianto teigimu, apygardos teismas vertindamas R. J. parodymus, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pastarasis negalėjo organizuoti permetimų į pataisos namus telefonu ir kita ryÅ¡io įranga. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė vien tuo, kad R. J. tiksliai nenurodė, kaip per programÄ â€žMessenger“ naudojosi jo (apelianto) paskyra, paskyrÄ Ä¯vardijo „T. B.“, o ne „T. B.“. Tačiau R. J. nurodydamas paskyros pavadinimÄ galėjo žmogiÅ¡kai suklysti, galėjo ir pameluoti, norėdamas iÅ¡vengti atsakomybės. Be to, nebuvo įvertinti liudytojų parodymai, kad R.

J. taip pat ir skambindavo iÅ¡ „T. B.“ paskyros. 5.7. G. V. parodymai, apelianto teigimu, turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Sulaikytas asmuo po elektroÅ¡oko ir fizinės prievartos panaudojimo patyrė Å¡okÄ , pats pergyveno dėl jam gresiančios atsakomybės. Be to, tyrėja diktavo tekstÄ , nurodydama, kad „taip bus geriau“. Todėl paminėto asmens parodymai, negali bÅ«ti jo kaltės įrodymas. 5.8. Apeliantas nurodo, kad turi bÅ«ti iÅ¡ naujo apklausti byloje figÅ«ruojantys asmenys, kaip numatyta BPK 97 straipsnyje, iÅ¡tirti daiktiniai įrodymai (balso įraÅ¡ai ir kt.) ir atsakyta į klausimÄ , ar daiktiniai įrodymai leidžia jį sieti su jam inkriminuotu nusikaltimu.

BÅ«tent daiktiniai įrodymai gali bÅ«ti tiesioginiais jo kaltės įrodymais, o ne liudytojų, kitų teisiamųjų nurodytos iÅ¡ konteksto „iÅ¡imtos“ frazės. Juolab, kad asmenų parodymai nesutampa, o tyrimo metu akistatos nebuvo atliktos. 5.9. Inkriminuojant jam BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , turėjo bÅ«ti nustatyta, kad jis pirko (kitaip įgijo), laikė, gabeno, platino didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tačiau nei vienos iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų padaryme jis nedalyvavo, byloje nėra tai pagrindžiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje jo kaltės aiÅ¡kiai nemotyvavo, todėl jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. 5.10.

Kartu apeliantas pažymi, kad apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai akcentuoja jo teistumus, nurodo, kad jis ir toliau daro nusikaltimus. Nuo 2016 m. jis nepadarė jokio nusikaltimo ir nesiruošia jų daryti, jam nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas. 2016 metais paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jis atvykęs į pataisos namus pradėjo dirbti ir dirba iki šiol.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. P. gynėjas, nuteistasis T. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno, nuteistojo T. B. ir jo gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliaciniai skundai atmetami. Dėl bylos įrodymų vertinimo ir T. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

7. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį ir nuteistojo T. B. bei jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai T. B. pripažino kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iÅ¡ esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra motyvuotos, pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

8. Skundžiamu nuosprendžiu T. B. nuteistas už tai, kad organizavo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – heroino neteisėtÄ Ä¯gijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ ir platinimÄ . Nuteistasis T. B. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose praÅ¡o priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma neginčytinai ir neabejotinai nepatvirtina T. B. kaltės, padarius inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji T.

B. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nuteistojo veikoje nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo T. B. padarytos nusikalstamos veikos, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo versijas. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantai, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

9. Nuteistasis T. B. viso proceso metu neigė padaręs nusikalstamÄ veikÄ , keldamas versijÄ , jog narkotinių medžiagų permetimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijÄ organizavo kitas kartu su juo laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo – R. J.. Nuteistasis T. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad asmuo pravarde „B.“, t. y. R. J., organizuodavo telefonų permetimus į pataisos įstaigos teritorijÄ . Pastarasis buvo prašęs jo prižiÅ«rėti žmones, kurie surinkinėja įmestus paketus, kad Å¡ie nieko nepavogtų, t. y. kad sklandžiai vyktų darbas.

R. J. pasakydavo, kuriÄ dienÄ bus permetimas, o jis prižiÅ«rėdavo surinkimo procesÄ ir vėliau perduodavo Å¡iam nuteistajam informacijÄ apie tai, kiek paketų buvo įmesta. Visais atvejais bÅ«davo permetami telefonai, modemai ir kita ryÅ¡io įranga, narkotinių ar psichotropinių medžiagų niekada nebÅ«davo. Kartais iÅ¡ R. J. už darbÄ T. B. gaudavo telefonÄ . R. J., be to, buvo paprašęs leisti naudotis T. B. programėle „Messenger“, nes Å¡io paskyrÄ nuolat užblokuodavo pareigÅ«nai, darydavo kratas.

Jis naudotis leido. Taip pat R. J. buvo prašęs surasti vairuotojÄ (duomenys neskelbtini). M. B. tuo metu buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, todėl T. B. jo paklausė, ar nežino kokio vairuotojo, kuris galėtų pavežioti asmenį, įmetantį paketus. M. B. davė, kaip dabar supranta, A. P. kontaktus, kuriuos jis persiuntė R. J., informuodamas, kad prisistatytų „nuo M.“. Kartais T. B. susiskambindavo ar susiraÅ¡ydavo su R. J., M. B. ir G. V., paklausdavo, kaip jiems sekasi, tačiau niekada nebendraudavo dėl konkrečių uždraustų daiktų permetimo į pataisos namų teritorijÄ .

T. B. pats nėra organizavęs nei vieno permetimo. 2019 m. rugsėjo 6 d. jo niekas neprašė prižiÅ«rėti vykdomo permetimo, kas bus tame pakete, nežinojo. Kad naudojosi abonento numeriu, kurio paskutiniai skaičiai (duomenys neskelbtini) (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinti negali, nes neprisimena. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad, kiek jam žinoma, 2019 m. rugsėjo 6 d. permetimÄ organizavo nuteistasis R. J., pravarde „S.“ (3 t., b. l. 150), T. B. paaiÅ¡kino, jog po atliktos kratos, pareikÅ¡to įtarimo jam buvo Å¡okas, todėl kaip organizatoriaus nurodė pirmÄ prisimintÄ asmens pravardę (t. 4, b. l. 158–160).

10. Nuteistojo T. B. versijÄ apie 2019 m. rugsėjo 6 d. uždraustų daiktų permetimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijÄ organizavusį asmenį iÅ¡ dalies patvirtina liudytojo R. J. parodymai. Liudytojas R. J., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Savo pravardę nurodyti atsisakė, tačiau, paklausus apie pravardę „B.“, teigė galėjęs prisistatyti ir tokia. Atlikdamas bausmę jis ne kartÄ yra organizavęs mobiliųjų telefonų permetimus į pataisos įstaigÄ , tarpininkaudavo, derindavo kainas ir pan.

Jo užduotis buvo rasti telefonus, kad Å¡ie patektų į pataisos namus, o G. V. turėjo Å¡iuos telefonus permesti į pataisos įstaigos teritorijÄ . Kadangi R. J. judėjimas atliekant bausmę apribotas, tai T. B. jo praÅ¡ymu kontroliavo nuteistuosius, kurie surinkinėjo permestus telefonus. Visa tai tęsėsi kelis metus. Kadangi jo „Facebook“ paskyra buvo užblokuota, paprašė T. B. pasinaudoti Å¡io paskyra „T. B.“ programėlėje „Messenger“. Naudodamasis Å¡ia paskyra suorganizavo apie deÅ¡imt permetimų.

Kadangi jam reikėjo vietinio (iÅ¡ (duomenys neskelbtini)) vairuotojo, kuris galėtų padėti metikui G. V., du-trys mėnesiai prieÅ¡ 2019 m. rugsėjo 6 d. T. B. davė A. P. kontaktus. Su pastaruoju R. J. bendraudavo „Messenger“ programa, naudodamasis „T. B.“ paskyra, taip pat skambindavo telefonu. Å is asmuo iki permetimo vietos atveždavo G. V., kuris neturi vairuotojo pažymėjimo ir nemoka vairuoti, taip pat iÅ¡ stoties, paÅ¡tomatų paimdavo telefonus. Šį T. B. nurodytÄ vairuotojÄ yra siuntęs ir nupirkti telefonų pagal skelbimus.

Be to, R. J. tam asmeniui padėjo įsigyti automobilį „Mercedes Benz“, t. y. sumokėjo už šį automobilį. Dėl 2019 m. rugsėjo 6 d. turėjusio įvykti permetimo paaiÅ¡kino, kad paskambino vairuotojui, su kuriuo supažindino T. B., ir pasakė, jog (A. P.) nuvažiuotų susitikti su jo nurodytais asmenimis paimti siuntinio, kuriame turėjo bÅ«ti mobiliojo ryÅ¡io telefonai. Kadangi vairuotojas negalėjo, tai Å¡iam perdavė kontaktus asmenų, iÅ¡ kurių turėjo paimti tÄ siuntinį, kad tarpusavyje susitartų dėl perdavimo/paėmimo aplinkybių.

Po kiek laiko sužinojo, kad kontaktavę asmenys sutarė, jog siuntinį vairuotojas paims prie kapinių, esančių iÅ¡ (duomenys neskelbtini) važiuojant į (duomenys neskelbtini), kur paketas bus paliktas. Tačiau tÄ dienÄ paketas į pataisos namus nebuvo permestas. Detaliau Å¡io permetimo organizavimo aplinkybių neprisimena. Po kelių dienų sužinojo, kad G. V. sulaikytas. Kodėl pakete, kurį buvo ruoÅ¡tasi permesti, rasta narkotinė medžiaga, nežino, jis tikrai heroino permetimo neorganizavo.

M. B. žino kaip nuteistÄ jį, tačiau su Å¡iuo asmeniu nebendrauja ir nieko bendro neturi. M. B. apie permetimus, tarp jų ir 2019 m. rugsėjo 6 d., nieko nežinojo. Be jo paties, „T. B.“ paskyra daugiau niekas nesinaudojo (t. 4, b. l. 150 – 154).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nuteistojo T. B. versijÄ apie 2019 m. rugsėjo 6 d. uždraustų daiktų permetimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijÄ organizavusį asmenį iÅ¡ dalies patvirtino liudytojas R. J., tačiau tokia nuteistojo T. B. pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos bÅ«das, kadangi ji prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta. Nuteistajam T. B. inkriminuotÄ nusikaltimÄ patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma: iÅ¡samÅ«s ir iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s nuteistojo A.

P. parodymai, pastarojo naudotų mobiliojo ryÅ¡io telefonų apžiÅ«ros protokole, tarnybiniuose praneÅ¡imuose dėl pokalbių iÅ¡klotinių analizės, specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(4066)-IS1-5469 užfiksuoti duomenys, iÅ¡ dalies nuteistojo G. V., liudytojų M. B., E. B. parodymai. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgus į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtÄ nuosprendį.

12. Nuteistasis A. P., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jam inkriminuoto įvykio metu draugavo su V. B., M. B., atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, dukra. Tokiu būdu susipažino su pastaruoju, apsikeitė kontaktais programėlėje „Messenger“ ir pradėjo bendrauti. M. B. prašymu į pataisos namus jis atnešdavo tam tikrus daiktus, kuriuos perduodavo kitiems nuteistiesiems, taip pat iš paštomatų paimdavo įvairius telefonus, korteles.

Å iuos daiktus jis laikydavo savo automobilyje, kol susitikdavo su G. V. ir pastarajam perduodavo. A. P. stebint, G. V. telefonus supakuodavo, apvyniodavo minkÅ¡ta medžiaga, izoliacija, kurias nupirkdavo prekybos centre. Vėliau jis G. V. nuveždavo iki sutartos vietos, kur Å¡is permesdavo telefonus ar kitus daiktus į pataisos namų teritorijÄ . KartÄ M. B. informavo, kad jam paraÅ¡ys asmuo, vardu T.. Netrukus per programėlę „Messenger“ gavo žinutę nuo asmens, pasivadinusio „T. B.“, kuris pranešė, kad jis „nuo M.“, tai yra nuo M.

B.. Å is asmuo, kurį A. P. vadino T., taip pat praÅ¡ydavo, kad jis paimtų siuntas (telefonus), kuriuos G. V., jam stebint, supakuodavo ir permesdavo į pataisos namus. KartÄ Å¡is asmuo paprašė jo nuvykti prie transformatorinės, esančios laukuose prie iÅ¡važiavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), ir paimti, kÄ ten ras. Nuvykęs į nurodytÄ vietÄ rado į folijÄ Ä¯suktÄ kietÄ paketÄ , kurį įsidėjo į automobilio bagažinę ir ten laikė. Tuo metu nesuprato, kad pakete yra narkotinės medžiagos, nors pakuotė ir buvo kitokia negu ankstesniais atvejais.

Po kelių dienų jam vėl paskambino asmuo, kurį vadino T., ir informavo, kad kitÄ dienÄ reikės paketÄ permesti į pataisos namus. Tačiau apie šį permetimÄ , skirtingai negu kitais atvejais, T. prašė nieko nesakyti M. B., todėl jis Å¡iÄ informacijÄ nuo pastarojo nuslėpė. BÅ«tent šį paketÄ perdavė G. V. permetimui į pataisos namų teritorijÄ 2019 m. rugsėjo 6 d. Ankstesniais kartais G. V. visuomet atvažiuodavo vienas, o šį kartÄ su pastaruoju buvo ir nepažįstamas asmuo.

Visi trys nuvažiavo į prekybos centrÄ â€žSenukai“, kuriame jis nupirko izoliacijos. Tuomet G. V., kuris sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, pradėjo permetimui ruoÅ¡ti paketÄ . Kaip visuomet jo užduotis buvo stebėti pakavimÄ , ar viskas yra supakuojama. Pastebėjo kažkokiÄ rudÄ medžiagÄ , pajuto lyg acto kvapÄ . Tuomet suprato, kad pakete ne mobiliojo ryÅ¡io telefonai. Galvojo, gal mielės, nes nuteistieji sportuoja, taip pat pagalvojo ir apie narkotines medžiagas. Pasimetė ir iÅ¡sigando, todėl neprieÅ¡taravo permetimui (t. 4, b. l. 133–-137). 12.1.

Nuteistojo A. P. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek apklausų ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 136–138, 139, 142–143), tiek apklausiant pirmosios instancijos teisme, todėl abejoti jais, kaip patikimu įrodymu šaltiniu, nėra jokio pagrindo. Nuteistasis T. B. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose akcentuoja, kad nuteistojo A. P. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes pastarasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme 2020 m. birželio 25 d. parodė, jog girdėdamas teismo salėje T.

B. balsÄ negali teigti, kad tai tas pats asmuo, su kuriuo jis bendravo per paskyrÄ â€žT. B.“. Apeliantai pažymi, kad papildomai apklaustas teisme 2020 m. rugsėjo 1 d. A. P. parodė, negalintis pasakyti, ar per paskyrÄ â€žT. B.“ jam visuomet skambino tas pats asmuo, mano, kad bendravo su skirtingais asmenimis. Apeliantai mano, kad paminėti A. P. parodymai paneigia skundžiamame nuosprendyje apygardos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog A. P. teisme patvirtino, kad per paskyrÄ â€žT. B.“ su juo bendraudavo tik vienas asmuo.

Å ie apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. 12.2. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistasis A. P., apklaustas pirmosios instancijos teisme pripažino, jog girdėdamas teismo salėje T. B. balsÄ negali teigti, kad tai tas pats asmuo, su kuriuo jis bendravo per paskyrÄ â€žT. B.“ (t. 4, b. l. 136). Tačiau analogiÅ¡kas aplinkybes nuteistasis A. P. parodė ir apie liudytojÄ R. J., t. y. A. P. dėl po aptariamo įvykio praėjusio ilgo laiko tarpo negalėjo iÅ¡ balso atpažinti, ar ryÅ¡io priemonėmis bendravo ir su R.

J. (t. 4, b. l. 160). Be to, teisėjų kolegija pripažįsta, kad A. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, dėl po aptariamo įvykio praėjusio ilgo laiko tarpo dvejojo, ar per paskyrÄ â€žT. B.“ ir iÅ¡ telefono, kuris pas jį įvestas kaip „T.“, jam visuomet skambindavo tas pats asmuo. Tačiau teisiamojo posėdžio metu perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. P. patvirtino, kad Å¡ie parodymai yra teisingi ir kad tyrėja protokole užfiksavo tai, kÄ jis pasakojo (t. 4, b. l. 182). 2019 m. lapkričio 5 d. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu A.

P. parodė, kad dėl paketų permetimo bendraudavo tik su dviem (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis, t. y. su M. B. ir asmeniu, vardu T.. Tokio atvejo, kad kažkuris kitas nuteistasis jam paskambintų iÅ¡ T. telefono ir derintų su juo paketo permetimÄ Ä¯ pataisos namus, nebuvo. Taip pat ir paskutiniu atveju, kai reikėjo važiuoti paimti paliktÄ paketÄ , skambino T. ir tik su juo kalbėjo apie paketo paėmimÄ , su juo derino tolimesnius veiksmus (t. 2, b. l. 139).

Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, nuteistasis A. P. patvirtino, kad telefonu, kuris pas jį įvestas kaip „T.“, ir paskyra „T. B.“ su juo bendraudavo bei nurodymus dėl permetimų duodavo tik vienas asmuo – T.. 12.3. Tai, kad nuteistasis A. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dėl paketų permetimo bendraudavo tik su dviem (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis, t. y. su M. B. ir asmeniu, vardu T., patvirtina ir liudytojos E. B. parodymai.

Liudytoja E. B., (duomenys neskelbtini) apskrities VPK vyriausioji tyrėja, apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atliko A. P. apklausÄ . Å is asmuo tvirtino, kad dėl uždraustų daiktų permetimo į pataisos namus bendravo tik su dviem nuteistaisiais iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pataisos namų, t. y. M. B. ir asmeniu, vardu T.. TokiÄ iÅ¡vadÄ A. P. teigė padaręs iÅ¡ nuteistųjų balso tono (t. 4, b. l. 182). 12.4. Teisėjų kolegija minėtus nuteistojo A. P. parodymų netikslumus vertina, kaip neesminius, įtakotus nuo įvykio praėjusio nemažo laiko tarpo, nuteistojo psichologinės bÅ«senos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo A. P. parodymai yra detalūs ir nuoseklūs, o apeliantų skunduose akcentuojami nesutapimai yra neesminiai. Priešingai, nei nurodoma nuteistojo T. B. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti šių parodymų nepatikimais ir juos atmesti, parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių A.

P. galėtų bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti kitus nuteistuosius tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie juos melagingus paaiÅ¡kinimus. Nuteistasis A. P. davė parodymus ne tik apie kitų nuteistųjų, bet ir apie savo paties atliktÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taigi, Å¡iuo atveju laikytina, kad A. P., duodamas parodymus, nesiekė perkelti atsakomybės nuo savęs kitiems asmenims. 12.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti nuoseklÅ«s nuteistojo A. P. parodymai paneigia nuteistojo T.

B. ir liudytojo R. J. parodytas aplinkybes, kad dėl 2020 m. rugsėjo 6 d. uždraustų daiktų permetimo į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijÄ telefonu, kuris pas jį įvestas kaip „T.“, ir paskyra „T. B.“ su A. P. bendravo bei nurodymus davė R. J.. Å ių aplinkybių nepatvirtina ir nuteistojo T. B. gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojami liudytojų R. S. ir A. Pa. parodymai. Liudytojas R. S., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kartu su T.

B. yra girdėjęs, kaip Å¡is bendraudavo su asmeniu, pravarde „R.“ arba „B.“, apie telefonų permetimÄ , ir kad jis taip pat bendraudavo su „B.“, kuris R. S. skambindavo per „Messenger“ programÄ iÅ¡ paskyros „T. B.“. Su T. B. jis bendraudavo tik telefonu, ne per „Messenger“ programÄ . Pataisos namuose tarp nuteistųjų yra populiaru naudoti kitų asmenų paskyras, paprastai, kuo seniau yra sukurta anketa programoje „Facebook“, tuo vertingesnė ji yra (t. 4, b. l. 142–143).

Liudytojas A. Pa. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad atlikdamas laisvė atėmimo bausmę keletÄ kartų yra paėmęs permestus telefonus T. B. ir G. V. (kai Å¡is atliko bausmę) praÅ¡ymu. Jis Å¡iuos telefonus perduodavo ne tiesiogiai T. B., tačiau per kitÄ nuteistÄ jį – S. G.. Pataisos įstaigoje populiaru naudotis kitų asmenų programėlėmis, tokiu bÅ«du yra maskuojamasi, jog pareigÅ«nai nesužinotų ir neatimtų telefonų. 2019 m. rugsėjo 6 d. turėjo paimti permestÄ paketÄ , laukė medicininės dalies kieme, tačiau nesulaukė.

Žinojo, kad tÄ kart jį prižiÅ«rėti turėjo T. B. (t. 4, b. l. 143–144). Nors Å¡ie liudytojai parodė, kad pataisos įstaigoje tarp nuteistųjų yra populiaru naudoti kitų asmenų paskyras, o R. S. net parodė, jog jis bendraudavo su „B.“, kuris Å¡iam skambindavo per „Messenger“ programÄ iÅ¡ paskyros „T. B.“, tačiau tai nepatvirtina, kad dėl 2020 m. rugsėjo 6 d. uždraustų daiktų permetimo į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijÄ telefonu, kuris pas jį įvestas kaip „T.“, ir paskyra „T.

B.“ su A. P. bendravo bei nurodymus davė bÅ«tent R. J.. Liudytojai R. S. ir A. Pa. apie 2020 m. rugsėjo 6 d. uždraustų daiktų permetimo organizavimÄ nieko konkretaus neparodė. 12.6. Teisėjų kolegijos nuomone, liudytojo R. J. parodymais dėl 2020 m. rugsėjo 6 d. uždraustų daiktų permetimo organizavimo verčia abejoti ir kiti prieÅ¡taravimai nuteistojo A. P. parodymams. Liudytojas R. J. parodė, kad organizuodamas 2019 m. rugsėjo 6 d. permetimÄ prieÅ¡ kelias dienas paskambino A. P. ir nurodė nuvažiuoti susitikti su jo nurodytais asmenimis paimti siuntinio, kuriame turėjo bÅ«ti mobiliojo ryÅ¡io telefonai.

Kadangi A. P. tuo metu negalėjo, tai Å¡iam perdavė minėtų asmenų kontaktus, kad Å¡ie tarpusavyje susitartų dėl paketo perdavimo/paėmimo aplinkybių. Po kiek laiko R. J. sužinojo, kad kontaktavę asmenys sutarė, jog siuntinį vairuotojas paims prie kapinių, esančių iÅ¡ (duomenys neskelbtini) važiuojant į (duomenys neskelbtini), kur paketas bus paliktas. Tuo tarpu nuteistasis A. P. nuosekliai parodė, kad nuvykti prie transformatorinės, esančios laukuose prie iÅ¡važiavimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), ir paimti, kÄ ten ras, jo prašė asmuo, vardu T..

Taigi, apie jokius tarpininkus, kuriuos nurodė R. J., nuteistasis A. P. net neužsiminė. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, tokius A. P. parodymus patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys: iš nuteistojo A. P. naudotų abonentinių numerių – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo A. P. teigė bendraudavęs su asmeniu, vardu T., telekomunikacinių įvykių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 3 d., 10:30 val., T. skambino į A. P. abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 40 sekundžių, o 10:33 val. ir 10:34 val. išsiuntė du SMS pranešimus.

Tuo metu A. P. abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip tik jungėsi prie operatoriaus bokÅ¡to, esančio (duomenys neskelbtini), kurio veikimo zona apima vietÄ , kurioje, A. P. teigimu, jis rado padėtÄ folija apvyniotÄ paketÄ (t. 2, b. l. 26–27).

13. Tai, kad nuteistojo A. P. parodymuose minimas asmuo, vardu T., yra bÅ«tent T. B., patvirtina nuteistojo G. V. parodymai. Nuteistasis G. V., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad T. B. praÅ¡ymu į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijÄ mėtydavo (daugiau negu 10 kartų) paketus su telefonais, kitokia ryÅ¡io įranga. 2019 m. rugsėjo 6 d. į telefono abonentÄ , kurį naudodavo tik bendraudamas su T. B. daiktų permetimo į pataisos namus tikslais, jam paskambino asmuo, prisistatęs „B.“.

Pastarasis skambino ne per programėlę „Messenger“, nes tokiu bÅ«du bendravo tik su T. B.. Skambinusysis paaiÅ¡kino, kad jo telefono numerį gavo iÅ¡ T. (B.), prašė į pataisos namus permesti paketÄ . Sužinojęs, kad pakete gali bÅ«ti papildai, mielės ar telefonai, sutiko. „B.“ paaiÅ¡kino, kad paketas bus pas vairuotojÄ , be to, nurodė, kad pasiimtų pirÅ¡tines, o telefonÄ , kuriuo dabar bendrauja, sulaužytų ir iÅ¡mestų. G. V. taip ir padarė – pasiėmė pirÅ¡tines, sudaužė ir iÅ¡metė telefonÄ .

Anksčiau vykdant permetimus, tokių atvejų, kad bÅ«tų gavęs nurodymus telefonÄ bei SIM kortelę sulaužyti ir iÅ¡mesti, nebuvo. Eidamas į autobusų stotį, sutiko draugÄ E. T., pasiÅ«lė kartu važiuoti į (duomenys neskelbtini). Å is sutiko. Apie 12:30 val. – 13 val. atvažiavus į (duomenys neskelbtini), iÅ¡ savo asmeninio telefono abonento numerio parašė vairuotojui A. P., su kuriuo yra dirbęs ir anksčiau. Tuo metu G. V. (irgi į asmeninį telefono numerį) parašė žinutę T.

B., kuris klausė, ar viskas klostosi pagal planÄ , nes pastarasis buvo atsakingas už permesto paketo paėmimÄ . Atvykus A. P., atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, paėmė ir apžiÅ«rėjo paketÄ . Vėliau paketÄ susipakavo taip, kad bÅ«tų patogu mesti, ir važiavo į metimo vietÄ , tačiau pakeliui juos sulaikė policijos pareigÅ«nai. Permetęs paketÄ , G. V. apie tai iÅ¡ savo asmeninio telefono turėjo informuoti T. B., kurį į telefono atmintį buvo įsivedęs kaip „T.1“.

Šį asmenį G. V. taip pat bÅ«davo įsivedęs ir kitais vardais. Pastarasis jam telefonu buvo nurodęs vietÄ (tik kitÄ , negu įprastai), kurioje reikės atlikti metimÄ (t. 4, b. l. 154–158). 13.1. Å ie nuteistojo G. V. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai prieÅ¡tarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. 2019 m. rugsėjo 7 d. apklausiamas įtariamuoju G. V. parodė, kad iki sulaikymo 2019 m. rugsėjo 6 d. apie pusę metų bendraudavo su vienu (duomenys neskelbtini) pataisos namų nuteistuoju, pravarde „B.“.

Å io asmens nei vardo, nei pavardės nežino. „B.“ praÅ¡ymu į pataisos namų teritorijÄ Ä¯mesdavo mobiliojo ryÅ¡io telefonus. 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 9 val., G. V. paskambino „B.“, paaiÅ¡kino, kad Å¡iandien bus sunkaus darbo, nurodė susisiekti su vairuotoju, tai yra A. P.. Taip pat pasakė, kad po Å¡io pokalbio turės iÅ¡mesti telefonÄ , kuriuo jie kontaktuodavo, ko niekada anksčiau nėra buvę. Be to, „B.“ pasakė, kad pasiimtų kokias nors pirÅ¡tines, kad metimas turi bÅ«ti atliktas 13:30 val. ir kad turės mesti kitoje vietoje nei įprastai.

Pabaigęs pokalbį pasiėmė pirÅ¡tines ir iÅ¡metė telefonÄ , kuriuo kalbėjo. Kartu su pažįstamu E. T., kurį sutiko eidamas, nuvyko į (duomenys neskelbtini). Atvykus paskambino vairuotojui ir A. P. netrukus atvažiavo. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) pataisos namų, juos sulaikė policijos pareigÅ«nai (t. 3, b. l. 41–43). 2019 m. lapkričio 20 d. papildomos apklausos metu G. V. patvirtino, kad anksčiau apklausos metu užfiksuoti jo parodymai yra teisingi. Iki 2017 m. vasaros atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nuteistojo pravarde „B.“ nepažinojo.

Su Å¡iuo asmeniu susipažino bendraudamas telefonu jau po bausmės atlikimo, „B.“ jį susirado pats. Sulaikymo metu rastame jo telefone esančių įvestų kontaktų sÄ raÅ¡e asmens, įvardinto „T.“, nepažįsta, tik žino, kad tai asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Daigiau į bet kokius klausimus, susijusius su Å¡iuo asmeniu, atsakinėti atsisakė, nurodė nieko apie tokį asmenį nežinantis (t. 3, b. l. 44–45). 13.2. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu perskaičius nuteistojo G.

V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis paaiÅ¡kino, kad tyrėja nurodė, jog bÅ«tent tokie parodymai jam bus palankiausi, todėl G. V. ir pasirašė po apklausos protokolu. Tyrėja pasinaudojo jo pasimetimu – po elektros impulsinio prietaiso ir dujų panaudojimo sulaikymo metu buvo sutrikęs. Be to, G. V. paaiÅ¡kino, kad nenorėjo pakenkti R. J., todėl apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad „B.“ yra bÅ«tent Å¡is asmuo. G. V. parodė, kad R. J. praÅ¡ymu jis ne kartÄ yra mėtęs į pataisos įstaigÄ paketus su telefonais, modemais.

R. J. jo kontaktÄ turėjo nuo 2017 m., kai G. V. atlikęs bausmę išėjo iÅ¡ pataisos namų. Å is nuteistasis jam ir skambindavo iÅ¡ telefono numerio, kuriuo naudojosi T. B., ir raÅ¡ydavo per programÄ â€žFacebook“ iÅ¡ T. B. paskyros, pavadintos „T. B.“. Kiti asmenys jam taip pat yra rašę iÅ¡ Å¡ios paskyros, tik tokiu atveju prisistatydavo (t. 4, b. l. 156–158). 13.3. IÅ¡ Å¡ių nuteistojo G. V. baudžiamojo proceso metu duotų parodymų matyti, kad jie yra nenuoseklÅ«s, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai rėmėsi tik ta Å¡ių parodymų dalimi, kuri atitinka kitus byloje esančius įrodymus.

Nuteistasis G. V., apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iki sulaikymo 2019 m. rugsėjo 6 d. apie pusę metų bendraudavo su vienu (duomenys neskelbtini) pataisos namų nuteistuoju, pravarde „B.“, kurio praÅ¡ymu į pataisos namų teritorijÄ Ä¯mesdavo mobiliojo ryÅ¡io telefonus, taip pat, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. permetimÄ organizavo irgi asmuo, pravarde „B.“. Tuo tarpu apklausiamas pirmosios instancijos teisme G. V. jau parodė, kad paketus su telefonais, kitokia ryÅ¡io įranga į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijÄ jis mėtydavo T.

B. praÅ¡ymu (daugiau negu 10 kartų), o tik 2019 m. rugsėjo 6 d. jam pirmÄ kartÄ telefonu paskambino ir dėl permetimo nurodymus davė kitas asmuo, prisistatęs „B.“, kuris jo telefono numerį teigė gavęs iÅ¡ T. B.. Pastarasis, anot nuteistojo G. V., skambino ne per programėlę „Messenger“, nes tokiu bÅ«du bendravo tik su T. B.. Tačiau teisiamojo posėdžio metu perskaičius nuteistojo G. V. apklausų ikiteisminio tyrimo metu protokolus, Å¡is jau parodė, kad „B.“ prisistatęs asmuo yra kitas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo – R.

J., kurio praÅ¡ymu jis iÅ¡ tiesų anksčiau ne kartÄ yra mėtęs į pataisos įstaigÄ paketus su telefonais, modemais. Taip pat G. V. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nepaminėjo, jog „B.“ – tai R. J., nenorėdamas pakenkti Å¡iam asmeniui. Be to, G. V. parodė, kad R. J. jam ir skambindavo iÅ¡ telefono numerio, kuriuo naudojosi T. B., ir raÅ¡ydavo per programÄ â€žFacebook“ iÅ¡ T. B. paskyros, pavadintos „T. B.“. Taigi, net teisminio nagrinėjimo metu G. V. prieÅ¡taringai nurodė, kieno praÅ¡ymu jis mėtydavo telefonus į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijÄ , kada „B.“ prisistatęs R.

J. pirmÄ kartÄ su juo susiekė dėl neleistinų daiktų permetimo ir kokiomis ryÅ¡io priemonėmis jie bendraudavo su Å¡iuo asmeniu. 13.4. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, G. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. atvykus į (duomenys neskelbtini) atlikti permetimo, jis gavo žinutę iÅ¡ atsakingo už permesto paketo paėmimÄ T. B., kurioje buvo klausiama, ar viskas klostosi pagal planÄ . G. V. taip pat parodė, kad ir permetęs paketÄ apie tai turėjo informuoti T.

B., kuris jam buvo nurodęs ir vietÄ , iÅ¡ kurios reikės atlikti permetimÄ . Be to, liudytojas A. Pa. parodė, kad jis 2019 m. rugsėjo 6 d. turėjo paimti permestÄ paketÄ , laukė medicininės dalies kieme, tačiau nesulaukė. Žinojo, kad tÄ kart jį prižiÅ«rėti turėjo T. B.. Nors nuteistasis G. V. tvirtino, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. permetimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijÄ organizavo „B.“ prisistatęs R. J., tačiau pastarieji nuteistojo G. V. ir liudytojo A. Pa. parodymai atitinka kito nuteistojo A.

P. parodytas aplinkybes, kad šį narkotinių medžiagų permetimÄ iÅ¡ tiesų organizavo T. B.. Nors A. P. nurodė tik Å¡io nuteistojo vardÄ (T.), tačiau iÅ¡ G. V. parodymų akivaizdu, kad Å¡is asmuo yra bÅ«tent T. B.. Å ie nuteistųjų A. P. ir G. V. parodymai paneigia nuteistojo T. B. parodymus, kad jis niekada nebendravo dėl konkrečių uždraustų daiktų permetimo į pataisos namų teritorijÄ , kad jis neorganizavo nei vieno uždraustų daiktų permetimo (tik kartais prižiÅ«rėdavo telefonų surinkimÄ pataisos įstaigos teritorijoje), kad 2019 m. rugsėjo 6 d. jo niekas neprašė prižiÅ«rėti vykdomo permetimo ir kad 2019 m. rugsėjo 6 d. narkotinių medžiagų permetimÄ organizavo R.

J..

14. Tai, kad nuteistojo A. P. parodymuose minimas asmuo, vardu T., yra bÅ«tent T. B., patvirtina ir liudytojo M. B. parodymai. Liudytojas M. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Buvo prašęs dukros, kad Å¡i surastų kokį nors patikimÄ asmenį, kuris galėtų padėti vykdyti mobiliųjų telefonų permetimus į pataisos įstaigos teritorijÄ . V. B. pasiÅ«lė A. P., kurio vaidmuo bÅ«davo toks: atvažiuoti kartu su dukra į vietÄ , kur vykdavo permetimas, perduoti telefonus kitiems asmenims, kad Å¡ie juos supakuotų, taip pat prižiÅ«rėti, jog į paketÄ nebÅ«tų įdėta ko nors daugiau ar kad niekas nebÅ«tų sukeista bei iÅ¡imta.

Tokiu bÅ«du buvo atlikti keli permetimai. Su A. P. jis bendravo naudodamasis „Messenger“ programėle, pasivadinęs „M.“. Be to, po kiek laiko A. P. kontaktus M. B. davė kartu bausmę atliekančiam T. B., kad Å¡is irgi bendrautų dėl permetimų į pataisos namus, nes pats bausmę atlieka kalėjime ir jo judėjimas apribotas. T. B. suorganizuodavo visÄ metimo procesÄ . T. B. naudojosi „Messenger“ programėle, turėjo net kelis vardus, tame tarpe buvo pasivadinęs ir „T. B.“.

Žinutę, jog reikia nieko M. (B.) nesakyti, parašė ne T. B.. M. B. iÅ¡siaiÅ¡kino, kad tai parašė kitas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo - R. J., pravarde „B.“ arba „B.“. Å is asmuo 2019 m. rugsėjo mėn. ir naudojosi T. B. paskyra „T. B.“. M. B. parodė, kad pažįsta R. J., Å¡is yra jam skambinęs. M. B. žinojo, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. A. P. turėjo atvežti metikÄ , kuris jo užsakymu bÅ«tų metęs telefonus į pataisos namų teritorijÄ .

Apie tai su A. P. bendravo telefonu 2019 m. rugsėjo 5 d. Kad A. P. vyko prie transformatorinės paimti kažkokių daiktų, nežino (t. 4, b. l. 139–142). Taigi, liudytojas M. B. patvirtino, kad A. P. kontaktus perdavė bÅ«tent T. B., jog Å¡ie bendrautų dėl uždraustų daiktų permetimų į pataisos namus. Anot M. B., T. B. bijodavo, kad nepavogtų gerų telefonų, todėl liudytojas jam ir davė A. P. kontaktus, jog Å¡is prižiÅ«rėtų daiktų pakavimÄ . Nors liudytojas M. B. parodė, jog iÅ¡siaiÅ¡kino, kad 2019 m. rugsėjo mėn. T.

B. paskyra „T. B.“ naudojosi R. J., tačiau nenurodė jokių tai pagrindžiančių duomenų.

15. Tai, kad nuteistasis T. B. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , patvirtina ir nuteistųjų A. P. bei G. V. naudotų mobiliojo ryÅ¡io telefonų apžiÅ«ros protokoluose užfiksuoti duomenys. IÅ¡ 2020 m. sausio 30 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėjus G. V. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žXiomi Redmi Note 6 Pro“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), iÅ¡saugotų kontaktų sÄ raÅ¡e rasti tyrimui reikÅ¡mingi kontaktai: „T.1“, prie kurio įvestas numeris (duomenys neskelbtini), „A.“, prie kurio įvestas numeris (duomenys neskelbtini).

Iš skambučių registro matyti, kad paskutinis įeinantis kontaktas iš „T.1“ yra 2019 m. rugsėjo 6 d., 12:45 val., visi kiti vėliau einantys kontaktai iš „T.1“ yra praleisti. Skambučių registre rasti 2019 m. rugsėjo 6 d. kontaktai su „A.“. Telefono susirašinėjimų registre išlikęs tos pačios dienos susirašinėjimas su kontaktu „A.“ apie tai, kad G. V. išvyksta, kada atvyks, kaip susitiks (t. 2, b. l. 49–58). 15.1. Iš 2019 m. rugsėjo 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus A.

P. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žAlcatel“, IMEI (duomenys neskelbtini), iÅ¡saugotų kontaktų sÄ raÅ¡e rasti Å¡ie kontaktai: „B. G.“, prie kurio yra įvestas numeris (duomenys neskelbtini) (A. P. apžiÅ«ros metu paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo numeriu bendravo su G. V.), „m.“, prie kurio įvestas numeris (duomenys neskelbtini) (A. P. apžiÅ«ros metu paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo numeriu bendravo su M. B.), „t.“, prie kurio įvestas numeris (duomenys neskelbtini) (A. P. apžiÅ«ros metu paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo numeriu bendravo su asmeniu, vardu T.).

Kontaktas „m.“ 2019 m. rugsėjo 5 d. A. P., be kitų žinučių, 15:12 val. iÅ¡siuntė SMS žinutę „kÄ T., nejudėjo nieko“, į kuriÄ A. P. atsakė „Ryt“. 15.2. ApžiÅ«rėjus A. P. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung A3“, IMEI (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad telefone yra iÅ¡likęs tik 2019 m. rugsėjo 6 d. skambučių registras ir susiraÅ¡inėjimas SMS žinutėmis. A. P. apžiÅ«ros metu nurodė, kad kiekvienÄ dienÄ skambinimo istorijÄ bei žinutes jis iÅ¡trindavo.

IÅ¡ telefono skambučių registro matyti, kad įvykio dienÄ A. P. bendravo su Å¡iais numeriais: (duomenys neskelbtini) (T.), (duomenys neskelbtini) (M. B.), (duomenys neskelbtini) (G. V.). IÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini) (M. B.) A. P., be kitų žinučių,11:53 val. buvo iÅ¡siųsta SMS žinutė „aha, senuk, o kÄ jÅ«s bandot judėt“, į kuriÄ jis 11:56 val. atsakė „Popiet iÅ¡kart“; A. P. 12:01 val. buvo iÅ¡siųsta SMS žinutė „aiÅ¡ku, draugas, paraÅ¡yk, kaip seksis jums“, į kuriÄ jis 12:03 val. atsakė „Ok“.

IÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini) (T.) A. P., be kitų žinučių, 12:53 val. buvo iÅ¡siųsta SMS žinutė „PrižiÅ«rėk, kad bÅ«tų tvarkingai. Startui turi bÅ«ti pasiruošęs 13:30 val.“, į kuriÄ jis 12:54 val. atsakė „Ok“. IÅ¡ pastarojo telefono numerio buvo praleisti skambučiai: 2019 m. rugsėjo 6 d. 13:33 val., 13:50 val., 13:55 val., 14:02 val., 14:04 val., 14:34 val., 15:28 val., 20:41 val.; 2019 m. rugsėjo 7 d. 10:14 val.; 2019 m. rugsėjo 9 d. 8:18 val.

PeržiÅ«rėjus susiraÅ¡inėjimÄ telefone esančioje programėlėje „Messenger“, rasti kontaktai „M.“, „T. B.“, „B. G.“. 2019 m. rugsėjo 6 d. 12:55 val. „T. B.“ parašė A. P. žinutę „Čia judesys kitoje vietoje bus“, į kuriÄ jis atsakė „Žinau“; vėliau „T. B.“ parašė A. P. žinutę „Čia aplinkiniams ir jokiems draugams nesakyk, kad Å¡iandien kažkas vyksta“, į kuriÄ jis atsakė „M. klausė“; tuomet „T.

B.“ parašė A. P. žinutes „Tai gali minėt, kad tel. bandymÄ darysim kitoje vietoje prie sodų“, taip pat „Ir laiko tikslaus nesakyk“, į kurias jis atsakė „Ok. AÅ¡ sakiau, kad kažkas po pietų gali bÅ«ti ir tiek. Daugiau nieko“ (t. 2, b. l. 33–47). 15.3. IÅ¡ 2019 m. rugsėjo 17 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuoto nuteistojo A. P. susiraÅ¡inėjimo su M. B. turinio galima spręsti, kad pastarasis 2019 m. rugsėjo 5 d. domėjosi, ar asmuo, vardu T. planuoja uždraustų daiktų permetimÄ , į kÄ A.

P. atsakė, jog tai įvyks 2019 m. rugsėjo 6 d. Å iÄ dienÄ M. B. vėl teiravosi A. P., ar yra rengiamas permetimas, į kÄ pastarasis atsakė, jog iÅ¡kart popiet. 2019 m. rugsėjo 17 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuotas nuteistojo A. P. susiraÅ¡inėjimo programėlėje „Messenger“ su kontaktu „T. B.“ turinys patvirtina jo parodymus, kad asmuo, vardu T. apie 2020 m. rugsėjo 6 d. permetimÄ , skirtingai negu ankstesniais atvejais, nurodė nieko nesakyti apie tai besidominčiam M. B., todėl A.

P. Å¡iÄ informacijÄ nuo pastarojo nuslėpė. Pažymėtina, kad liudytojas R. J. parodė, kad M. B. žino tik kaip nuteistÄ jį, tačiau su Å¡iuo asmeniu nebendrauja ir nieko bendro neturi; M. B. apie permetimus, tarp jų ir 2019 m. rugsėjo 6 d., nieko nežinojo. Teisėjų kolegijos nuomone, jei naudodamasis T. B. paskyra „T. B.“ 2019 m. rugsėjo 6 d. permetimÄ Ä¯ pataisos namų teritorijÄ iÅ¡ tiesų bÅ«tų organizavęs R. J., Å¡iam nebÅ«tų reikėję slėpti informacijos apie tai nuo asmens, su kuriuo nebendrauja ir kuris apie 2019 m. rugsėjo 6 d. planuojamÄ permetimÄ nieko nežinojo, t. y.

M. B.. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, paminėto nuteistojo A. P. susiraÅ¡inėjo turinys patvirtina jo parodymus apie bendravimÄ tik su dviem asmenimis, atliekančiais bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – M. B. ir asmeniu, vardu T., t. y. T. B.. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina, kad 2020 rugsėjo 6 d. draudžiamų daiktų (narkotinės medžiagos – heroino) permetimÄ organizavo ne R. J., o T. B.. Pažymėtina, kad iÅ¡ minėtų 2019 m. rugsėjo 17 d. ir 2020 m. sausio 30 d. apžiÅ«ros protokolų matyti, jog T.

B. po G. V. ir A. P. sulaikymo daug kartų bandė prisiskambinti Å¡iems nuteistiesiems. Tai patvirtina, kad jis buvo suinteresuotas 2020 m. rugsėjo 6 d. paketo patekimu į pataisos namus. 15.4. Nuteistasis T. B. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog mobilaus ryÅ¡io telefono abonentu (duomenys neskelbtini), kuris galimai buvo naudojamas organizuojant narkotinių medžiagų permetimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijÄ 2019 m. rugsėjo 6 d., naudojosi ir nurodytu tikslu jį naudojo bÅ«tent T.

B., yra grindžiama prielaidomis. Apeliantai pažymi, kad T. B. niekuomet nėra patvirtinęs, kad būtų naudojęsis tokiu mobilaus ryšio abonentiniu numeriu. Mobilaus ryšio telefono aparatas, kada nors naudotas skambinant tokiu numeriu, pas T. B. surastas ir iš jo paimtas nebuvo, kaip nebuvo surasta ir paimta SIM kortelė su tokiu numeriu, ar tokios kortelės priklausiniai, leidžiantys identifikuoti abonentinį numerį. Pasak T. B., jis naudojosi visai kitu telefono numeriu ir juo naudojosi ne vienas. Šie apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad nuteistasis G. V. parodė, jog 2019 m. rugsėjo 6 d. permetęs paketÄ , apie tai iÅ¡ savo asmeninio telefono turėjo informuoti T. B., kurį į telefono atmintį buvo įsivedęs kaip „T.1“. IÅ¡ 2020 m. sausio 30 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėjus G. V. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , iÅ¡saugotų kontaktų sÄ raÅ¡e buvo kontaktas „T.1“, prie kurio įvestas numeris (duomenys neskelbtini). IÅ¡ 2019 m. rugsėjo 17 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rint A.

P. naudojamus mobiliojo ryšio telefonus, pastarasis taipogi paaiškino, jog telefono numeriu (duomenys neskelbtini)jis bendravo su asmeniu, vardu T. (kaip nustatyta – T. B.). Taigi, šie įrodymai patvirtina, kad minėtu telefono numeriu naudojosi būtent T. B..

16. Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam inkriminuojant BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , turėjo bÅ«ti nustatyta, jog jis pirko (kitaip įgijo), laikė, gabeno, platino didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tačiau nei vienos iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų padaryme T. B. nedalyvavo. Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. 16.1. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis).

Dėl to, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant ar padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota visų požymių, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi bÅ«ti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus bendruosius ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. 16.2.

Organizatorius yra viena iÅ¡ nusikalstamos veikos bendrininkų rÅ«Å¡ių. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, organizatorius, be kita ko, yra asmuo, parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavęs. Nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes T. B. parengė nusikalstamÄ veikÄ ir jai vadovavo, t. y. atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, parengė planÄ , kaip narkotinė medžiaga – heroinas neteisėtai patektų į pataisos įstaigos teritorijÄ (permetant), parinko G.

V. ir A. P. kaip asmenis, turinčius įvykdyti šį permetimÄ , paskirstė jiems vaidmenis, davė konkrečius nurodymus, taip pat nurodė veikos padarymo bÅ«dÄ , vietÄ . Nustatyti T. B. veiksmai, jų pobÅ«dis, intensyvumas, bÅ«das, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo nusikalstamus veiksmus (suprato, kad organizuoja nusikaltimo padarymÄ , savo veiksmais sudaro sÄ lygas veikti nusikalstamos veikos vykdytojams), jų pasekmes (dėl jo organizacinių veiksmų buvo laikomas, gabenamas ir ruoÅ¡iamas permetimui į pataisos namų teritorijÄ labai didelis kiekis narkotinių medžiagų) ir norėjo taip veikti.

Nuteistieji G. V. ir A. P. atliko vykdytojų veiksmus T. B. suorganizuotoje nusikalstamoje veikoje. Taigi, kiekvienas iÅ¡ nuteistųjų turėjo priskirtus vaidmenis vieningos nusikalstamos veikos atskirose dalyse ir siekė bendro rezultato, t. y. paketo su narkotine medžiaga patekimo į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijÄ . 16.3. BK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Nors nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad jis pats tiesiogiai narkotine medžiaga nedisponavo, tačiau organizatorius yra nebÅ«tinai tas asmuo, kuris realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius.

Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo bÅ«dus, priemones. Nereikalaujama, kad nusikalstamos veikos bendrininkai visiÅ¡kai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytÄ pavojingos veikos požymį. Taigi, Å¡ioje byloje įrodyta, kad T. B. buvo narkotinės medžiagos – heroino neteisėto patekimo (permetant į pataisos namų teritorijÄ ) organizatorius.

17. Nuteistojo T. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad jeigu T. B. buvo aptariamo paketo patekimo į pataisos namus organizatorius, jam buvo žinomas ir šio paketo turinys. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad T. B. pats betarpiškai narkotine medžiaga nedisponavo, jos neįgijo, nelaikė, negabeno ir neplatino, taigi jis neturėjo galimybės daryti kokias nors išvadas apie jos rūšį ar kiekį. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. 17.1.

Pagal teismų praktikÄ , asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymÄ atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad galima bÅ«tų inkriminuoti šį požymį, nebÅ«tina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentracijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72/2007, Nr. 2K-33/2009, Nr. 2K-593/2009, Nr. 2K-587/2012, Nr. 2K-7-107/2013).

Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis. Ä®rodymais, patvirtinančiais tokį suvokimÄ , gali bÅ«ti Å¡ių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, duomenys apie tai, kad kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės medžiagos, jam buvo žinoma turimų narkotinių medžiagų kaina narkotinių medžiagų prekyboje, paruoÅ¡tų dozių skaičius, jų pakuotė (dydis, svoris) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-604/2014). 17.2.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ nuteistojo G. V. parodymų matyti, kad jam buvo nurodyta ruoÅ¡iantis 2019 m. rugsėjo 6 d. permetimui pasiimti pirÅ¡tines, o telefonÄ , kuriuo dabar bendrauja, sulaužyti ir iÅ¡mesti. Anksčiau vykdant permetimus, tokių atvejų, kad bÅ«tų gavęs nurodymus telefonÄ bei SIM kortelę sulaužyti ir iÅ¡mesti, nebuvo. Nuteistasis A. P. parodė, kad T. B. apie 2020 m. rugsėjo 6 d. permetimÄ , skirtingai negu ankstesniais atvejais, nurodė nieko nesakyti apie tai besidominčiam M. B., todėl A.

P. Å¡iÄ informacijÄ nuo pastarojo nuslėpė. Be to, Å¡iems nuteistiesiems buvo nurodyta kita permetimo vieta. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, tokia konspiracija, padidintas atsargumas, nebÅ«dingas kitiems permetimų atvejams, ankstesnė T. B. panaÅ¡aus pobÅ«džio veikla ((duomenys neskelbtini) nuosprendžiu (t. 4, b. l. 168–179) T. B. buvo nuteistas už panaÅ¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ tuomet jis rÅ«pinosi neteisėtu psichotropinių medžiagų patekimu į (duomenys neskelbtini) pataisos namus), leidžia spręsti, kad T.

B. žinojo, jog pakete, kuris turėjo bÅ«ti permestas į pataisos namų teritorijÄ , buvo narkotinė medžiaga – heroinas. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis T. B., bÅ«damas Å¡ios nusikalstamos veikos organizatoriumi, derindamas įgijimo, laikymo, gabenimo aplinkybes, visus permetimo veiksmus, bent bendrais bruožais suvokė Å¡ios narkotinės medžiagos kiekį, t. y. jis suvokė organizavęs labai didelio kiekio narkotinių medžiagų neteisėtÄ Ä¯gijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ ir platinimÄ .

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nuosprendį pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje analizavo ne tik įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas, bet nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistojo T.

B. duotus parodymus. Nuteistojo T. B. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimÄ . Tačiau tai neleidžia spręsti apie neiÅ¡samų, neobjektyvų ar Å¡aliÅ¡kÄ nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių iÅ¡tyrimÄ , o tuo pačiu ir iÅ¡tirtų įrodymų įvertinimÄ . Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad nuteistojo kaltė neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo T. B. įvykdyta nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Dėl A. P. veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir BK 37 straipsnio nuostatų taikymo.

19. Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendį pakeisti - A. P. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Be to, apeliantai skunde kelia abejones, ar apskritai A. P. buvo pagrįstai nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, todėl teisėjų kolegija pasisako ir dėl šios veikos kvalifikavimo.

20. Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, nors nuteistojo laikytas ginklas ir pripažintas Å¡aunamuoju, tačiau, atsižvelgiant į jo susidėvėjimÄ , techninę bÅ«klę, laikytinas suvenyru, bet ne Å¡aunamuoju ginklu, tinkamu naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį. Apeliantai mano, kad nagrinėjamu atveju A. P., laikydamas savo gyvenamojoje vietoje Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kaip suvenyrÄ , nesikėsino ir nepažeidė baudžiamuoju įstatymu saugomo objekto. Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. 20.1.

BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas. Å io nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti Å¡aunamieji ginklai, Å¡audmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintÄ reguliavimÄ bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-895/2019).

Baudžiamojoje teisėje nagrinėjant nusikalstamas veikas, kuriose nusikaltimo dalykas yra ginklas, Å¡io konkretaus daikto priskyrimÄ prie ginklų ir atitinkamai kurios nors ginklų (ar Å¡audmenų) rÅ«Å¡ies pavedama atlikti kriminalistikos, o konkrečiai – ginklotyros – specialistui (ekspertui). Specialistas šį uždavinį sprendžia atlikdamas iÅ¡samų ekspertinį tyrimÄ , remdamasis turimomis specialiomis žiniomis bei aprobuotomis kriminalistinio ginklų tyrimo metodikomis. Specialistas teikia iÅ¡vadÄ dėl tiriamo objekto remdamasis tyrimo metu nustatytais faktiniais duomenimis.

Visų pirma svarbu objekto paskirtis, atsispindinti jo konstrukcijose, matmenyse ir panaudotoje jo gamybai medžiagoje, bei techninė bÅ«klė, leidžianti įgyvendinti jo kovines savybes, tai reiÅ¡kia galimybę padaryti žmogui pavojingus gyvybei sužalojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-942/2016). 20.2. Å iuo atveju apeliaciniame skunde kratos metu pas A. P. rastÄ ir paimtÄ revolverį bandoma pateikti kaip suvenyrÄ , t. y. kaip visiÅ¡kai netinkamÄ naudoti dėl to, kad be papildomų priemonių jis negali bÅ«ti panaudotas pagal paskirtį.

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 76 punktÄ , visiÅ¡kai netinkamas naudoti ginklas – neÅ¡aunamasis ginklas, kuris gaunamas perdirbant ar paveikiant Å¡aunamÄ jį ginklÄ arba pakeičiant Å¡aunamojo ginklo savybes taip, kad visos jo pagrindinės dalys yra negrįžtamai sugadintos ar sugedusios ir jų neįmanoma atkurti, sutaisyti, iÅ¡imti, pakeisti kitomis, kad jis vėl taptų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju, atlikus kratos pas A.

P. metu rasto revolverio tyrimÄ , Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. specialisto iÅ¡vadoje 64-(201)-IS1-200 konstatuota, kad tirti pateiktas revolveris yra Å¡aunamasis ginklas, o bÅ«tent pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro Umarex mod. Champion dujinis revolveris Nr. (duomenys neskelbtini). Revolveris skirtas Å¡audyti 9 mm (.380) kalibro dujiniais ir imitaciniais (signaliniais) Å¡oviniais. Revolveris priskiriamas „C“ kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams.

Rastas revolveris yra netvarkingas, tačiau tinkamas Å¡audyti atlikus papildomus veiksmus, tai yra, atliekant Å¡Å«vius, užstrigus ir neprasisukus bÅ«gneliui, bÅ«gnelį reikia pasukti ranka ir atlikti Å¡Å«vį. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados tiriamosios dalies matyti, kad tyrimo metu revolveris buvo užtaisytas imitaciniais Å¡oviniais ir atlikti eksperimentiniai Å¡Å«viai. Å Å«viai tris kartus įvyko normaliai, be užsikirtimų. Atliekant ketvirtÄ Å¡Å«vį, neprasisuko revolverio bÅ«gnelis ir Å¡Å«vis neįvyko.

Būgnelį pasukus ranka, buvo atliktas šūvis (t. 1, b. l. 143–144). Taigi, ši specialisto išvada patvirtina, kad minėtas revolveris yra tinkamas šaudyti, tyrimo metu buvo atlikti trys eksperimentiniai šūviai be užsikirtimų ir tik ketvirtojo bandymo metu reikėjo papildomų veiksmų, jog būtų atliktas šūvis. Nors tam tikrais atvejais šūviui atlikti reikia ranka pasukti revolverio būgnelį, tačiau tai neleidžia spręsti, kad revolveris neveikia. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo A.

P. laikytÄ revolverį pripažinti visiÅ¡kai netinkamu naudoti ginklu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog kratos metu rastas ir paimtas revolveris yra dujinis ginklas, priskiriamas Å¡aunamiesiems ginklams, todėl atitinka nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, dalykÄ .

21. Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo redakcija, pagal kuriÄ dujiniai revolveriai ir pistoletai laikomi „C“ kategorijos Å¡aunamaisiais ginklais privalo bÅ«ti registruojami registre ir jiems įsigyti reikalingi leidimai, įsigaliojo tik 2011 m. kovo 1 d. Apeliantų nuomone, Å¡i aplinkybė, sugretinus jÄ su A. P. parodymais apie tai, kad jis minimÄ ginklÄ Ä¯sigijo galimai 2009 metais, leidžia spręsti, jog ginklas įgytas tuo metu, kai jam nereikėjo jokio leidimo ir tik vėliau pasikeitęs teisinis reglamentavimas revolverį prilygino Å¡aunamajam ginklui.

Todėl apeliantai mano, kad Å¡iuo atveju nebuvo nustatyta A. P. tiesioginė tyčia, kadangi nuteistasis asmeniniame gyvenime nėra susijęs su Å¡aunamaisiais ginklais. Å ie apeliacinio skundo argumentai taipogi atmetami kaip nepagrįsti. 21.1. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, neÅ¡ioja, gabena ar realizuoja Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-699/2016).

Kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyvių (vidinių-psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė savo neveikimo pobÅ«dį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir panaÅ¡iai, bet tiriant ir įvertinant iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2017). 21.2.

Apeliantai pagrįstai nurodo, kad 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo redakcija Nr. XI-1146, pagal kurios 5 straipsnio 6 punktÄ , C kategorijai priskiriami dujiniai pistoletai (revolveriai), kuriems pagal 12 straipsnio 1 dalį įsigyti reikalingi leidimai, įsigaliojo 2011 m. kovo 1 d. 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1146 2 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad asmenys, kurie iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo turėjo Å¡io įstatymo 1 straipsnyje iÅ¡dėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų Å¡aunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti praÅ¡ymÄ ir gauti leidimÄ laikyti ginklus arba leidimÄ neÅ¡iotis ginklus. Å io įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys iki Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos turi teisę laikyti Å¡io įstatymo 1 straipsnyje iÅ¡dėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytus Å¡aunamuosius ginklus ar juos neÅ¡iotis be leidimo. 21.3.

Pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , A. P., kuris Å¡ioje byloje aptariamÄ dujinį revolverį turėjo nuo 2007-2009 m. (kaip parodė, maždaug prieÅ¡ 10-12 metų rado statybvietėje), iki 2014 m. liepos 1 d. privalėjo nustatyta tvarka (pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 5-V-154 patvirtinto PraÅ¡ymų dėl leidimų laikyti ar neÅ¡ioti dujinius pistoletus (revolverius), senovinius ginklus, Å¡aunamuosius ginklus, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra 2,5–7,5 J, įsigytų iki 2011 m. kovo 1 d., pateikimo, ginklų tinkamumo naudoti nustatymo, registravimo ir leidimų iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o reikalavimus) pateikti praÅ¡ymÄ ir gauti leidimÄ laikyti ginklÄ arba leidimÄ neÅ¡iotis ginklÄ .

Å ių įstatymo reikalavimų A. P. neįvykdė ir bÅ«damas nepateikęs praÅ¡ymo užregistruoti bei negavęs leidimo laikyti (neÅ¡iotis) C kategorijos ginklo, nuo 2014 m. liepos 1 d. savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro Umarex mod. Champion dujinį revolverį Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol jo neteisėtai laikytÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ 2019 m. rugsėjo 6 d. kratos metu surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai. 21.4.

Pažymėtina, kad nuteistasis A. P., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad žinojo, jog Å¡itam ginklui reikalingas registravimas, tačiau, kodėl to nesusitvarkė, negalėjo paaiÅ¡kinti (t. 4, b. l. 137). Tokie A. P. parodymai leidžia spręsti, kad jis žinojo apie aktualų ginklų apyvartos reglamentavimÄ . Be to, ir įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia (BK 2 straipsnio 2 dalis). Taigi, nuteistasis A. P. suprato, kad Å¡aunamÄ jį ginklÄ laiko neteisėtai, neturėdamas leidimo, ir norėjo taip veikti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo A. P. tiesioginę tyčiÄ neteisėtai disponuoti Å¡aunamuoju ginklu.

22. Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde taipogi nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė šiam nuteistajam BK 37 straipsnio nuostatų ir jo padarytos veikos nepripažino mažareikšme. Apeliantų nuomone, įvertinus tai, jog A. P. veiksmai, susiję su šaunamojo ginklo laikymu, nors formaliai ir atitinka nusikaltimo požymius, tačiau, atsižvelgiant į paties ginklo savybes, į tai, kad jis buvo laikomas kaip suvenyras, o ne kaip šaunamasis ginklas, nebuvo nustatytas nei vienas jo, kaip šaunamojo ginklo, panaudojimo atvejis, A.

P. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas BK 37 straipsnyje numatytais pagrindais. Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. 22.1. BK 37 straipsnio pagrindu padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Sprendžiant dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalykÄ ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ , vietÄ ), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumÄ , kryptingumÄ , tikslus, motyvus).

NusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-489/2020). 22.2.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. P., neturėdamas leidimo, ilgiau nei penkerius metus laikė dujinį revolverį, skirtÄ Å¡audyti 9 mm (.380) kalibro dujiniais ir imitaciniais (signaliniais) Å¡oviniais, iki tol, kol jis buvo rastas ir paimtas kratos metu. Nustatyta, kad revolveris yra tinkamas Å¡audyti, tuo tarpu jo techninė bÅ«klė neatima galimybės revolverio naudoti pagal paskirtį, nemažina jo kaunamųjų savybių. Pažymėtina, kad revolveris buvo laikomas laisvai prieinamoje vietoje – miegamajame esančios spintelės stalčiuje, t. y. jis nebuvo laikomas seife ar kitoje rakinamoje patalpoje.

Nuteistasis A. P. ilgÄ laikÄ pažeidė ginklų apyvartos reglamentavimÄ , kuriuo siekiama užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumÄ , bei sudarė prielaidas kilti pavojingiems padariniams. Nors byloje nėra duomenų, kad A. P. bÅ«tų panaudojęs aptariamÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ , tačiau aptartos Å¡aunamojo ginklo laikymo aplinkybės, nuteistojo elgesys radus ginklÄ , jo asmenybės bÅ«das (praeityje teistas (teistumas iÅ¡nykęs) pagal BK 286 straipsnį už nusikaltimÄ , susijusį su fizinio smurto panaudojimu prieÅ¡ policijos pareigÅ«nus, ne kartÄ baustas ir administracine tvarka (t. 2, b. l. 106-121), teisėjų kolegijai leidžia kaip teisingÄ vertinti apygardos teismo iÅ¡vadÄ , jog A.

P. neteisėti veiksmai yra nusikalstamai pavojingi BK 253 straipsnio 1 dalies prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nustatytų veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių ypatumų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusikaltimo nepripažino mažareikšmiu. Dėl T. B. ir A. P. paskirtų bausmių.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistiesiems T. B. ir A. P. yra teisėta bei pagrįsta. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ar per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę.

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems T.

B. ir A. P. Å¡ių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jiems skiriamų bausmių rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek nuteistųjų asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , bei paskyrė jiems teisingas bausmes, kurios nėra aiÅ¡kiai per griežtos.

24. Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog T. B., veikdamas bendrininkų grupėje, padarė tyčinį nusikaltimÄ , susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nustatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalys) bei numato tik griežtÄ laisvės atėmimo bausmę – nuo deÅ¡imties iki penkiolikos metų. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobÅ«džio, jam buvo kruopščiai ruoÅ¡iamasi.

Nuteistasis T. B. buvo Å¡ios nusikalstamos veikos organizatorius, parengęs nusikalstamÄ veikÄ ir jai vadovavęs, t. y. jis, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, parengė planÄ , kaip narkotinė medžiaga – heroinas neteisėtai patektų į pataisos įstaigos teritorijÄ (permetant), parinko G. V. ir A. P. kaip asmenis, turinčius įvykdyti šį permetimÄ , paskirstė jiems vaidmenis, davė konkrečius nurodymus, taip pat nurodė veikos padarymo bÅ«dÄ , vietÄ . Minėtas permetimas nepavyko, nes nuteistieji G.

V. ir A. P. su narkotine medžiaga buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Nuteistieji disponavo 28,105 g narkotinės medžiagos – heroino, kurios kiekis, remiantis 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis (su vėlesniais pakeitimais) „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“, daugiau nei 2 kartus viršija šių medžiagų labai didelį kiekį (10 g). 24.1. Nustatydamas bausmės dydį nuteistajam T.

B., pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į jo asmenybę. T. B. anksčiau teistas 17 kartų (t. 3, b. l. 88–105, 109–131), taip pat ir už analogiÅ¡ko nusikaltimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarymÄ (T. B. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 168-179) buvo nuteistas už tai, kad rÅ«pinosi neteisėtu psichotropinių medžiagų patekimu į (duomenys neskelbtini) pataisos namus). Pažymėtina, kad nuteistojo T. B. atžvilgiu du kartus buvo taikytas įstatymas „Dėl amnestijos“, po kartÄ â€“ lygtinis paleidimas ir bausmės vykdymo atidėjimas.

Nuteistasis parodyto pasitikėjimo nepateisino, toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas, taip pat ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorÄ pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo T. B. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Taigi pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytas aplinkybes. 24.2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas nuteistajam T. B. bausmės dydį, visapusiÅ¡kai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek jo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ .

Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam T. B. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskyrė didesnę už sankcijoje numatytÄ vidurkį laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

25. Å ioje baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, jog A. P., veikdamas bendrininkų grupėje, padarė tyčinį nusikaltimÄ , susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nustatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) bei numato tik griežtÄ laisvės atėmimo bausmę – nuo dvejų iki aÅ¡tuonerių metų. Nuteistasis A. P. buvo Å¡ios nusikalstamos veikos vykdytojas, atsakingas už narkotinės medžiagos paėmimÄ ir perdavimÄ G.

V. bei pastarojo nuvežimÄ atlikti Å¡ios medžiagos permetimÄ Ä¯ pataisos namų teritorijÄ . Be to, A. P. padarė tyčinį nusikaltimÄ , susijusį su neteisėtų disponavimu Å¡aunamaisiais ginklais, nustatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimai yra baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. 25.1. Nustatydamas bausmių rūšį ir dydį nuteistajam A. P., pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į jo asmenybę.

A. P. anksčiau neteistas, tačiau ne kartÄ baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 2, b. l. 106–108, 116–121). A. P. yra neįgalus, iÅ¡ dalies darbingas, darbingumo lygis 55 procentai (t. 4, b. l. 77,79), yra priklausomas nuo gydymo, vaistų dozes, priklausomai nuo situacijos, bÅ«klės, reikia skubiai koreguoti (t. 4, b. l. 128). A. P. dirba UAB „I“ (duomenys neskelbtini), darbdavio ir bendruomenės pagal gyvenamÄ vietÄ charakterizuojamas teigiamai (t. 4, b. l. 126–127).

Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytas aplinkybes. 25.2.

Teisėjų kolegijos vertinimu, visos aptartos aplinkybės, apibÅ«dinančios padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, pavojingumÄ bei nuteistojo asmenybę, rodo, kad A. P. nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti skiriant jam tik BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A.

P. aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Taigi, įvertinęs pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, mažesnį vaidmenį nusikalstamoje veikoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam A. P. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskyrė Å¡velnesnę nei sankcijoje numatyta areÅ¡to bausmę, jos dydį nustatant artimesnį maksimaliam. Be to, įvertinęs pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir nuteistojo neteisėtai laikyto ginklo pobÅ«dį, kategorijÄ , Å¡aunamÄ jÄ galiÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam A.

P. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje, paskyrė Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ , jo dydį nustatant, artimÄ minimaliam. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos ar per Å¡velnios, yra teisingos, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

26. Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei A. P. paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui. Apeliantų manymu, areÅ¡to bausmės vykdymo A. P. atidėjimas atitiktų teisingumo, teisėtumo ir proporcingumo kriterijus. Å is apeliacinio skundo praÅ¡ymas yra netenkinamas. 26.1. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Nuteistojo buvimo vietÄ ir laikÄ nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiÅ«ra teismas gali paskirti nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal Å¡io straipsnio 1, 2, 3 dalis gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. 26.2.

Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju nuteistojo A. P. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra teisinio pagrindo. Nors A. P. laikomas neteistu, nes ankstesnis teistumas jau yra iÅ¡nykęs, tačiau kaip charakterizuojanti aplinkybė pažymėtina tai, kad jis (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu buvo nuteistas už pasiprieÅ¡inimÄ policijos pareigÅ«nams pagal BK 286 straipsnį (t. 2, b. l. 110–115). Be to, nors nuteistojo A. P. vaidmuo padarant BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ nebuvo pats svarbiausias, tačiau, kaip matyti iÅ¡ jo paties parodymų, kitų iÅ¡tirtų įrodymų, A.

P. jau ne vienÄ mėnesį padėdavo vykdyti uždraustų daiktų (daugiausia mobiliojo ryÅ¡io įrangos) permetimÄ Ä¯ pataisos namų teritorijÄ , kas nuteistÄ jį charakterizuoja neigiamai. Pažymėtina, kad nuteistasis A. P. ilgÄ laikÄ (daugiau nei 5 metus) pažeidė ginklų apyvartos reglamentavimÄ bei sudarė prielaidas kilti pavojingiems padariniams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A. P. atžvilgiu buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jam paskirta Å¡velnesnė bausmės rÅ«Å¡is nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje. 26.3.

Apeliantai skunde nurodo, kad nuteistasis A. P. serga sunkia (duomenys neskelbtini) liga, kuriai reikalinga nuolatinė kontrolė. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pirminio lygio ambulatorinę areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiÅ«rÄ užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiÅ«ros padaliniai.

Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose. Kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiÅ«ros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, Å¡ių paslaugų teikimÄ pataisos įstaigų patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga.

Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (BVK 174 straipsnio 2–4 dalys). Taigi, nuteistojo A. P. turimos sveikatos problemos galės būti sprendžiamos ir jam atliekant arešto bausmę.

Esant bÅ«tinumui nuteistajam medicinos pagalba galės bÅ«ti suteikta valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. Be to, pažymėtina, kad Å¡i liga nuteistajam buvo diagnozuota jau nuo vaikystės ir nesutrukdė padaryti inkriminuotų nusikalstamų veikų bei užsiimti darbine veikla. 26.4. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo A. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, pavojingumÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju bausmės tikslai nebus pasiekti atidėjus A.

P. paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ . Nors nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus, kad A. P. 2021 m. liepos 24 d. ketina sudaryti santuokÄ ir kad nuteistojo tėvas serga onkologine liga, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo teisėjų kolegijai padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

27. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais, nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato Reno BradÅ«no, nuteistojo T. B., jo gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinius skundus atmesti. Teisėjos Virginija Liudvinavičienė Vitalija NorkÅ«naitė Regina Pocienė