2015-11-30 Nr. AB-23469-3-61-3-04994-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1360-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04994-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl Lietuvos notarų rūmų nutarimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. spalio 15 d. buvo gautas pareiškėjo A. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. spalio 11 d. skundas, kuriame jis prašė panaikinti Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2014 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. 2, Notarų atestacijos komisijos 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 17, Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 1 ir atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2014 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 panaikinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti ir nutarčiai įsiteisėjus nurodė grąžinti A. G. jo sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį.

Teismas pabrėžė, kad Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2014 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 2, Notarų atestacijos komisijos 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 17, Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. 1 nėra skųstini administraciniam teismui, juose nurodyta apskundimo tvarka, todėl pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismo administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

II. Pareiškėjas A. G. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, jog jis prašė panaikinti Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2014 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. 2 „Dėl Notarų rūmų prezidiumo 2013 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. G. skundo „Dėl Notarų atestacijos komisijos 2013 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 11 „Dėl Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. G. neeilinės atestacijos“ (toliau – ir Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2014 m. sausio 16 d. nutarimas Nr.

2) ir prašė atnaujinti skundo padavimo terminą. Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2014 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 2 yra galutinis dokumentas, kuris sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes. Lietuvos notarų rūmai (notarų atestacijos komisija) remdamiesi šiuo dokumentu pareiškėjo neatestavo ir priėmė 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 17 „Dėl Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. G. neeilinės atestacijos“. Išankstinis bylos nagrinėjimo procesas pagal pareiškėjo skundus jau yra įvykęs. Notarų atestacijos komisija 2013 m. spalio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 11 „Dėl Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaro A.

G. neeilinės atestacijos“, kad jis netinka eiti notaro pareigų. 2013 m. spalio 24 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 122 patvirtintų Notarų atestavimo nuostatų (toliau – ir Notarų atestavimo nuostatai) 18 punktu, pareiškėjas apskundė minėtą notarų atestacijos komisijos nutarimą Lietuvos notarų rūmų prezidiumui. Lietuvos notarų rūmų prezidiumas 2013 m. spalio 31 d. priėmė nutarimą Nr. 5 „Dėl Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. G. skundo „Dėl notarų atestacijos komisijos 2013 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 11 „Dėl Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaro A.

G. neeilinės atestacijos“. Šis nutarimas buvo apskųstas Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui. Lietuvos notarų rūmų prezidiumas 2014 m. sausio 16 d. priėmė teismui skundžiamą nutarimą Nr. 2, kuris 2014 m. sausio 23 d. buvo apskųstas Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui; Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2014 m. vasario 5 d. raštu Nr. (1.16)7R-762 Lietuvos notarų rūmams atsakė ir atkreipė dėmesį dėl Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2014 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 neteisėtumo ir įgaliojimų viršijimo.

Šio ministro atsakymo Lietuvos notarų rūmai neskundė teismui, tačiau jį panaudojo organizuodami pareiškėjo neeilinę atestaciją, pasisakė dėl šio nutarimo teisėtumo ir galiojimo bei Notarų atestacijos komisijos 2013 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 11 „Dėl Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. G. neeilinės atestacijos“ galiojimo, kurį pats Lietuvos notarų rūmų prezidiumas 2013 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 5 panaikino. Liko dėl Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2014 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 teisėtumo kreiptis į teismą.

Pareiškėjas prašė panaikinti Notarų atestacijos komisijos 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 17 „Dėl Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. G. neeilinės atestacijos“. Šį reikalavimą teikė todėl, kad jis priimtas remiantis neteisėtu Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2014 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 2 ir norėdamas būti išklausytas, nes notarų atestacijos komisija šį savo nutarimą priėmė už akių, pareiškėjo neišklausiusi. Taip pat pareiškėjas teikė skundą teismui atsižvelgdamas į teismų praktiką.

Teismų praktika, kuomet skundžiamas jau galutinis dokumentas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas, nėra pareiškėjui palanki. Administracinėje byloje Nr. I-19-171/2009 teismas nustatė, kad notarų atestacijos komisijos nutarimas nebuvo skundžiamas. Pareiškėjas Lietuvos notarų rūmai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – ir Notariato įstatymas) 6 straipsnis nustato, kad notarų atestavimą vykdo Notarų rūmai. Įstatymas aiškiai nustato, kad notarų atestacija yra notarų savivaldai priskirta funkcija. Teisingumo ministrui nėra suteikti įgaliojimai atestuoti ar neatestuoti notarų, taip pat jis neturi teisės vertinti Notarų rūmų sprendimų dėl notarų atestacijos. Galutinį sprendimą dėl notaro atestavimo pagal Notariato įstatymą priima Notarų rūmai. Taigi pareiškėjo skundžiamas Notarų atestacijos komisijos 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 17 „Dėl Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaro A. G. neeilinės atestacijos“ yra galutinis sprendimas. Šioje administracinėje byloje nustatyta, kad notarų atestacijos komisijos nutarimas ir Notarų rūmų prezidiumo nutarimas nėra panaikinti ir yra galiojantys. Šiuo metu galioja teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, kad pagal atestacijos rezultatus notaras netinka eiti notaro pareigų. Atestacijos komisijos išvadą gali skųsti tik notaras, todėl pareiškėjas, kaip notaras, pateikdamas teismui skundą, siekė skųsti Notarų atestacijos komisijos 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 17, kad dėl jo teisėtumo pasisakytų teismas. Ne teisingumo ministro sprendimas, o notaro neatestavimas lemia notaro įgaliojimų pasibaigimą. Teismas šioje analogiškoje administracinėje byloje, sistemiškai aiškindamas notarų atestaciją reglamentuojančius aktus, padarė išvadą, kad notarų atestacijos komisijos nutarimas, jog notaras netinka eiti notaro pareigų, yra galutinis notaro įgaliojimų pasibaigimą konstatuojantis aktas, kuris turi būti įgyvendinamas teisingumo ministrui priimant įsakymą. Pareiškėjas mano, kad Notarų atestacijos komisijos 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 17 pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, teismų praktiką yra galutinis ir vėliau neskundžiamas. Pareiškėjo atžvilgiu teisminė notarų atestacijos komisijos administracinės veiklos teisėtumo kontrolė neveikia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą kreipėsi prašydamas panaikinti Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2014 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. 2, Notarų atestacijos komisijos 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 17, Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 1 ir atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2014 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 panaikinimo.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2014 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 2 priimtas pareiškėjo atestacijos vertinimo procese – juo paliktas galioti Notarų atestacijos komisijos 2013 m. spalio 11 d. nutarimas „Dėl Jurbarko r. 2-ojo biuro notaro A. G. neeilinės atestacijos“, kuriuo nutarta, kad Jurbarko r. 2-ojo notaro biuro notaras A. G. netinka eiti notaro pareigų. Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. 1 taip pat priimtas pareiškėjo atestacijos vertinimo procese – juo Notarų atestacijos komisijos 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 17 „Dėl Jurbarko r. 2-ojo notaro biuro notaro A. G. neeilinės atestacijos“, kuriuo nutarta, kad Jurbarko r. 2-ojo notaro biuro notaras A. G. netinka eiti notaro pareigų, paliktas nepanaikintas.

Notariato įstatymo 4 straipsnio 3 dalies pagrindu (Notarų atestavimo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu) Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 1999 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 122 „Dėl Notarų atestavimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtino Notarų atestavimo nuostatus. Notarų kvalifikacija ir tinkamumas pareigoms tikrinami atestacija (Notarų atestavimo nuostatų 1 p.). Notarų atestaciją vykdo ir organizuoja Notarų rūmų prezidiumo nutarimu sudaryta notarų atestacijos komisija iš penkių notarų trejiems metams (Notarų atestavimo nuostatų 5 p.).

Pagal Notarų atestavimo nuostatų 14 punktą, notarų atestacijos komisija uždarame posėdyje priima vieną iš šių nutarimų: tinka eiti notaro pareigas (14.1 p.); tinka eiti notaro pareigas su sąlyga, jeigu pašalins notarų atestacijos komisijos nurodytus darbo ir profesinės etikos trūkumus (14.2 p.); netinka eiti notaro pareigų (14.3 p.).

Notarų atestacijos komisijos nutarimų apskundimo tvarka yra aptarta Notarų atestavimo nuostatų 18 punkte: notarų atestacijos komisijos nutarimai skundžiami Notarų rūmų prezidiumui per dešimt darbo dienų nuo notarų atestacijos komisijos nutarimo paskelbimo dienos. Notarų rūmų prezidiumas skundus dėl notarų atestacijos komisijos nutarimų išnagrinėja per penkias darbo dienas.

Notarų rūmų prezidiumo nutarimų apskundimo tvarka yra aptarta Notarų atestavimo nuostatų 19 punkte: Notarų rūmų prezidiumo nutarimai dėl notarų atestavimo skundžiami teisingumo ministrui per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos. Teisingumo ministras išnagrinėja skundus per penkias darbo dienas. Teisingumo ministro sprendimas dėl notarų atestacijos komisijos nutarimo skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš Notarų atestavimo nuostatų, pirmiausia notarų atestacijos komisijos nutarimas yra skundžiamas Notarų rūmų prezidiumui, o Notarų rūmų prezidiumo nutarimas skundžiamas teisingumo ministrui. Į teismą pagal Notarų atestavimo nuostatus galima kreiptis dėl teisingumo ministro sprendimo dėl notarų atestacijos komisijos nutarimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo skundžiamuose Lietuvos notarų rūmų prezidiumo nutarimuose yra nurodyta, kad jie gali būti skundžiami teisingumo ministrui, t. y. minėtuose nutarimuose yra išaiškinta jų apskundimo tvarka.

Notariato įstatymo 23 straipsnyje yra aptariami atvejai, kuomet pasibaigia notaro įgaliojimai, vienas iš jų – kai jis netinka eiti pareigas pagal atestavimo rezultatus (23 str. 1 d. 7 p.). Pagal to paties straipsnio 2 dalį, notaro įgaliojimų pasibaigimas (atleidimas iš pareigų) įforminamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu.

Taigi, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, teisines pasekmes sukeliantį sprendimą tuo atveju, kai notaras pagal atestavimo rezultatus netinka eiti pareigas, priima teisingumo ministras. Šiuo atveju laikytina, jog galutiniu ir teisines pasekmes sukeliančiu sprendimu laikytinas būtent teisingumo ministro įsakymas, kuriuo dėl to, jog notaras A. G. netinka eiti notaro pareigų, jis atleidžiamas iš pareigų. Pareiškėjo atestacijos vertinimo procedūros metu notarų atestacijos komisijos ir Lietuvos notarų rūmų prezidiumo priimti nutarimai laikytini tarpiniais dokumentais, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Būtent skundžiant galutinį teisingumo ministro sprendimą, kartu gali būti pateikiami ir argumentai dėl notarų atestacijos komisijos bei Notarų rūmų prezidiumo nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo bei jų poveikio galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas galutinių teisingumo ministro sprendimų, kurie buvo priimti pareiškėjo atestacijos rezultatų pagrindu, neskundžia. Be to, dėmesys atkreiptinas į tai, jog pirmosios pareiškėjo atestacijos pagrindu teisingumo ministras notaro įgaliojimų pasibaigimo (atleidimo iš pareigų) neįformino, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2014 m. vasario 5 d. raštu Nr. (1.16)7R-762 nurodė, jog Teisingumo ministerija pagal kompetenciją negali vertinti Notarų atestacijos komisijos nutarimo pagrįstumo notaro A. G. atžvilgiu, o praktiškai jo realizuoti dėl atitinkamų teisės aktų pažeidimų negali (b. l. 6–7).

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog pareiškėjo norimi apskųsti nutarimai nėra priimti atliekant viešąjį ar vidaus administravimą ar kildinami iš viešojo ar vidaus administravimo veiklos, o administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą skųsdamas sprendimus, kurie negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, dėl to jo skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną administracinių teismų. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, pareiškėjo atskirojo skundo nėra pagrindo tenkinti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan