6a053192-d7ea-4f3b-b57d-9f117c593cbc · Vilniaus apygardos teismas

                                                                 Civilinė byla Nr. 2S-2070-450/2011                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07304-2011-4                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 110.6.; 121.21.(S)     VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. lapkričio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K.

Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės O. J. ieÅ¡kinį atsakovui K. Å ., institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , Vilniaus m. savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvo valdžios apribojimo, n u s t a t ė:I.Ginčo esmė              IeÅ¡kovė O. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui K.

Å ., praÅ¡ydama apriboti atsakovo K. Å . valdžiÄ sÅ«naus M. J. atžvilgiu, uždraudžiant atsakovui [tėvui] bendrauti ir matytis su M. J. iki Å¡iam sueis treji metai ir palikti esamÄ vaiko gyvenamÄ vietÄ su motina O. J..             IeÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui K. Å . bendrauti ir matytis su sÅ«numi M. J. iki sprendimo įsiteisėjimo byloje. Nurodo, kad atsakovo bendravimo su vaiku metu ieÅ¡kovė nuolat patiria psichologinį, o kartais ir fizinį smurtÄ , kas įtakoja vaiko auginimui neigiamÄ aplinkÄ , be to, agresyvus atsakovo elgesys pasireiÅ¡kia ir mažamečio jų sÅ«naus atžvilgiu, dėl ko iÅ¡kyla tiesioginė grėsmė jo gyvybei ir sveikatai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovės O. J. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - uždraudė atsakovui K. Å . iki teismo sprendimo priėmimo matytis, bendrauti su sÅ«numi M. J. ar lankytis tose vietose, kur jis galėtų susitikti su vaiku (jo gyvenamojoje vietoje, ikimokyklinėje įstaigoje, ligoninėje, kur vaikas gydomas ir kt.). Teismas nurodė, kad iÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų [liudijimų] matyti, kad atsakovas vieÅ¡oje vietoje, bendraudamas su savo mažamečiu vaiku ir jo motina, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę, be to, savo veiksmais galimai kėlė grėsmę mažamečio sÅ«naus sveikatai ir gyvybei, todėl manytina, kad atsakovo bendravimas su vaiku gali bÅ«ti žalingas Å¡io sveikatai (tiek fizinei, tiek psichinei).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas, siekiant apsaugoti vaiko interesus, kurių nesiėmus gali kilti reali grėsmė vaiko interesams, taikyti ieÅ¡kovės praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai               Atskiruoju skundu atsakovas K. Å . praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovės O.

J. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. AtskirÄ jį skundÄ atsakovas grindžia Å¡iais argumentais:             1. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties turinio, bÅ«tinybę taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones lėmė L. S. ir R. I. liudijimai. Teismas nepagrįstai vadovavosi Å¡ių liudytojų raÅ¡ytiniais parodymais, kurie nelaikytini nei objektyviais, nei patikimais Å¡ios civilinės bylos duomenimis. Pirma, L. S. liudijimas suraÅ¡ytas 2010 m. balandžio 29 d., o R.

I. - 2010 m. gegužės 2 d., t.y. beveik metai iki šiuose liudijimuose nurodomo 2011 m. kovo mėn. įvykio, o tai reiškia, kad liudijama apie įvykį, kuris liudijimų surašymo metu net nebuvo įvykęs. Antra, liudijimai surašyti ieškovės atstovo advokato A.Kremenso. Trečia, liudijimų turinys yra iš esmės tapatus: vartojami tie patys sakiniai, žodžiai, nors kiekvienas žmogus savo mintis visada reiškia savaip.               2. Priešingai nei nurodo ieškovė, visi pasimatymai su sūnumi M., vykę dalyvaujant ieškovei, virsdavo ieškovės psichologiniu smurtu atsakovo atžvilgiu, nesibaigiančiais priekaištais, pinigų reikalavimu, tyčiojimusi, keikimu necenzūriniais žodžiais, atsakovo stumdymu nuo vežimėlio, grasinimais, kad vaiko atsakovas daugiau nematys.

Teikiama tokių Å¡alių susitikimų garso įrašų stenograma objektyviai įrodo, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodomos aplinkybės visiÅ¡kai neatitinka tikrovės, o pateikti R. I. ir L. S. liudijimai yra melagingi.             3. Atsakovas nekelia jokios grėsmės savo mažamečio sÅ«naus Mykolo sveikatai ir gyvybei. Å ias aplinkybes patvirtina ir Sutarties dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o CM skyriuje panaikinimo pasekmių, teismo patvirtintos tik prieÅ¡ 7 mėnesius, sÄ lygos, kad vaikui esant nuo 2 iki 3 metų amžiaus atsakovas turės teisę bendrauti su vaiku motinai nedalyvaujant, bei tas faktas, jog septynis sekmadienius iÅ¡ eilės nuo 2010-11-21 iki 2011-01-02 ieÅ¡kovė paliko atsakovÄ pasivaikščioti vienÄ su vaiku ir Å¡ių pasivaikščiojimų metu nekilo jokios grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei.              4.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, neatsižvelgė į mažamečio vaiko interesus bei jo teisę žinoti savo tėvÄ , bendrauti su juo, todėl neteisingai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad Å¡ios bylos nagrinėjimas, esant sudėtingai bylai, gali užsitęsti, todėl ilgalaikis bendravimo su tokiu mažu vaiku nutrÅ«kimas gali turėti itin neigiamų pasekmių - sÅ«nus nepažins savo tėvo. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo ir jo vaiko tarpusavio santykiams padarys nepataisomÄ Å¾alÄ .             Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė O.

J. prašė atmesti atskirÄ jį skundÄ , paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ . Nurodė, kad L. S. bei R. I. liudijimuose yra neteisingai nurodyti metai - vietoje 2011 m. nurodyti 2010 m., o tai yra techninė raÅ¡ymo klaida. Faktas, kad liudijimai suraÅ¡yti ieÅ¡kovės advokato, yra pakankamai aiÅ¡kiai atskleistas ir teismas šį faktÄ gali atitinkamai vertinti. Liudijimų turinys nėra tapatus, bet yra panaÅ¡us, kadangi liudijamos tos pačios aplinkybės. Tam tikrais atvejais skiriasi liudijamų faktų seka, tačiau toks nesutapimas yra bÅ«dingas ir visiÅ¡kai natÅ«ralus, nes skirtingi asmenys gali skirtingai prisiminti tÄ pačiÄ situacijÄ juo labiau stresinę.

Pažymėjo, kad advokatas niekaip neįtakojo liudijimų turinio, tuo tarpu atsakovo teikiamas 8 lapų tekstas, pavadintas stenograma, yra niekinis, nes tekstas be pavadinimo, datos, niekieno nepasiraÅ¡ytas, todėl prašė nepriimti Å¡io teksto ir nevertinti arba iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo garso įraÅ¡Ä , kurio pagrindu galimai yra suraÅ¡ytas Å¡is tekstas, bei perduoti jį visiems proceso dalyviams. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas K. Å . atskiruoju skundu kelia klausimÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo atsakovui matytis su savo sÅ«numi iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo - teisėtumo ir pagrįstumo. LR CK 3.65 str. 1 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , sprendė, jog yra pagrindas uždrausti atsakovui K. Å . iki teismo sprendimo priėmimo matytis, bendrauti su sÅ«numi M. J. ar lankytis tose vietose, kur jis galėtų susitikti su vaiku (jo gyvenamojoje vietoje, ikimokyklinėje įstaigoje, ligoninėje, kur vaikas gydomas ir kt.).Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 14 d. sprendimu panaikino bylos Å¡alių K. Å . ir O. J. santuokos, sudarytos 2009-09-06 Bernardinų bažnyčioje, apskaitos įraÅ¡Ä , patvirtinant sutartį dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o CM skyriuje panaikinimo pasekmių.

Patvirtintoje sutartyje dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o CM skyriuje panaikinimo pasekmių buvo numatyta, kad iki vaikui M. J. sukaks 2 m. amžiaus, tėvas K. Å . turi teisę bendrauti su vaiku dalyvaujant motinai kiekvienÄ sekmadienį nuo 13:00 iki 15:00 val. Vaikui esant nuo 2 iki 3 metų amžiaus, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienÄ sekmadienį nuo 13:00 iki 15:00 val. motinai nedalyvaujant. Skyrium gyvenančio tėvo ir motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant numatyta LR CK 3.170 str. 1 d., tačiau Å¡i teisė nėra absoliuti ir ja tėvai gali naudotis tiek, kiek tai nepažeidžia vaiko interesų (CK 3.161 str. 1 d.).

Šiuo atveju apeliantas K. Š. ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria uždrausta atsakovui, kaip tėvui, bendrauti su savo sūnumi M. J., nurodydamas, kad jis nekelia jokios grėsmės savo mažamečio sūnaus Mykolo sveikatai ir gyvybei, tačiau su tokiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vienareikšmiškai sutikti. Abejonių dėl vaiko M. J. interesų apsaugos bendraujant su atsakovu kelia byloje esanti 2010-04-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1183/10 (01), kurioje nurodoma apie ieškovei O.

Å . [dabartinė pavardė J.] padarytÄ nežymų sveikatos sužalojimÄ [b.l. 17-18]. VisapusiÅ¡kai vertinant visų byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , imant duomėn ir L. S. bei R. I. pateiktus liudijimus, kurių tikrumas Å¡ioje byloje nėra nuginčytas, Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, yra akivaizdu, jog tarp bylos Å¡alių yra susiklostę konfliktiniai santykiai, todėl jie gali bÅ«ti žalingi mažamečio vaiko psichinei sveikatai. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog Å¡ioje byloje yra tikslingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

Kita vertus, vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, abu tėvai turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime [LR CK 3.161 str. 3 p.; 3.165 str. 1 d.]. Teismo nuomone, nėra pagrindo visiÅ¡kai uždrausti atsakovui matytis su savo sÅ«numi, nes byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas K. Å . yra sukėlęs realiÄ grėsmę savo sÅ«naus M. J. sveikatai ar gyvybei. Kaip nurodyta aukščiau, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarka, o byloje nėra duomenų, kad atsakovas bendravimo tvarkÄ bÅ«tų pažeidęs. IÅ¡ atsakovo darboviečių pateiktos charakteristikose atsakovas apibÅ«dinamas kaip gero elgesio ir kultÅ«ringo bendravimo pavyzdys, puikiai sutariantis su įvairaus charakterio žmonėmis, mokantis lanksčiai bendrauti, yra diplomatiÅ¡kas ir draugiÅ¡kas [b.l. 29- 31; 36; 36]. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jau Å¡iuo metu pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis, kuria uždrausta atsakovui matytis ir bendrauti su savo sÅ«numi, galioja daugiau nei pusę metų.

Sutiktina ir su tuo atskirojo skundo argumentu, kad nors draudimas matytis su vaiku yra laikinoji apsaugos priemonė, galiojanti iki teismo sprendimo byloje priėmimo, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, tuo labiau, kad pagal teismų informacinę sistemÄ LITEKO matyti, kad pastaroji byla dar yra parengiamojoje stadijoje [parengiamasis posėdis paskirtas 2011 m. lapkričio 22 d.]. Taigi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ilgalaikėje perspektyvoje gali sukelti neigiamų pasekmių tarpusavio vaiko ir tėvo santykiams [ryÅ¡iui].

Atsižvelgiant į visų aukščiau nurodytų aplinkybių visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, pirmiausia siekiant užtikrinti visapusiÅ¡kÄ M. J. interesų apsaugÄ [LR CK 3.3 str. 1 d.], jo saugumÄ , yra tikslinga numatyti tėvo ir sÅ«naus bendravimÄ , tačiau dalyvaujant motinai ir vaiko teisių apsaugos specialistui.              Pažymėtina, kad kartu su atskiruoju skundu atsakovas taip pat pateikė įvardijamÄ garso įraÅ¡o stenogramÄ , tačiau, kaip teisingai pastebėjo ieÅ¡kovės atstovas, pats tektas be jokių rekvizitų [pavadinimo, datos, nepasiraÅ¡ytas], todėl jis nevertintinas kaip raÅ¡ytinis įrodymas [LR CPK 197 str.].

Remiantis tuo, kad iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria uždrausta atsakovui matytis su sÅ«numi, keistina, kadangi visiÅ¡kas draudimas atsakovui, kaip tėvui, matytis su sÅ«numi, yra neproporcinga laikinoji apsaugos priemonė, nesant byloje konkrečių duomenų bei įrodymų apie atsakovo netinkamÄ elgesį sÅ«naus M. J. atžvilgiu, numatant atsakovo bendravimÄ su vaiku, dalyvaujant vaiko motinai ir vaiko teisių apsaugos specialistui [LR CPK 337 str. 1 d. 4 p.]. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti sekančiai „ ieÅ¡kovės O. J. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iÅ¡ dalies, leisti atsakovui K. Å . bendrauti su sÅ«numi M. J. [a.k(duomenys neskelbtini) dalyvaujant motinai O. J. [a.k. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui kiekvienos savaitės penktadienį nuo 12 iki 13 val. iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje“.

Teisėja                                                     Asta Radzevičienė