2023-03-22 Nr. AB-6307-3-61-3-02678-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-73-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02678-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. liepos 9 d. sprendimą, išreikštą rezoliucija „Sutinku“, rotacijos komisijos 2021 m. liepos 9 d. posėdžio protokolo Nr. 5-P1-366 dalyje dėl rotacijos komisijos pasiūlymo pratęsti S. G. tarnybos laikotarpį nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d.; 2) panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 5- TE-355 „Dėl S. G. tarnybos einant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas laikotarpio pratęsimo“ dalį dėl einamų tarnybos pareigų laikotarpio pratęsimo nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d.; 3) įpareigoti atsakovą pratęsti tarnybos einant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas 5 metų laikotarpiui nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2026 m. spalio 10 d.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2021 m. liepos 9 d. priėmė sprendimą, išreikštą rezoliucija „Sutinku“, rotacijos komisijos 2021 m. liepos 9 d. posėdžio protokolo Nr. 5-P1-366 dalyje dėl rotacijos komisijos pasiūlymo pratęsti S. G. tarnybos laikotarpį nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d.

2.2. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2021 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 5-TE-355 „Dėl S. G. tarnybos einant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas laikotarpio pratęsimo“ pratęsė pareiškėjo einamų tarnybos pareigų laikotarpį nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d. (t. y. 8 mėn. 20 d.).

2.3. Pareiškėjas paaiškino, kad vidaus tarnybos sistemoje tarnauja nuo 1993 m. lapkričio 1 d. Nuo 2016 m. spalio 10 d., laimėjus atranką, buvo paskirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) viršininku. Tarnybinė veikla kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu už 2020 m. buvo įvertinta „labai gerai“. Einamų Vilniaus apskrities VPK viršininko rotuojamųjų pareigų 5 metų laikotarpis baigiasi 2021 m. spalio 10 d.

2.2. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V- 142 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rotacijos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7 punktą centrinės statutinės įstaigos vadovo įgaliotas struktūrinis padalinys (toliau – ir įgaliotas padalinys) iki pareigūno, kurį į pareigas skiria ir iš jų atleidžia centrinės statutinės įstaigos ar šiai įstaigai pavaldžios statutinės įstaigos vadovas, tarnybos einamose rotuojamose pareigose pabaigos likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams raštu informuoja pareigūną apie tai, kad baigiasi jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpis ir kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) nustatyta tvarka bus sprendžiamas klausimas dėl tolesnės jo tarnybos bei pateikia jam rotuojamų pareigų, į kurias šiame punkte nurodytas pareigūnas galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka, sąrašą. Atsižvelgiant į Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymą, kuriuo pratęsiama pareiškėjo tarnyba Vilniaus apskrities VPK viršininko pareigose nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d. (t. y. 8 mėn. 20 d.), darytina išvada, kad dar 2021 m. spalio – gruodžio mėn. pareiškėjas bus informuotas apie besibaigiantį pratęstų pareigų laikotarpį ir bus sprendžiamas klausimas dėl tolesnės jo tarnybos. Tai reiškia, kad tik pratęsus tarnybą Vilniaus apskrities VPK viršininko pareigose 8 mėn. 20 d. iš karto (t. y. ne vėliau kaip per 2 mėn. 20 d. nuo pratęsto rotuojamų pareigų laikotarpio Vilniaus apskrities VPK viršininko pareigose pradžios) bus svarstomas rotacijos klausimas dėl tolesnės tarnybos ir tuo pačiu atimama galimybė likti užimamose pareigose.

2.3. Pagal Statuto 32 straipsnio 3 dalies 1 punktą centrinės įstaigos vadovui (t. y. Lietuvos policijos generaliniam komisarui) yra suteikta diskrecija arba pratęsti tarnybos pareigas 5 metų laikotarpiui arba perkelti pareigūną į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje ar kitoje centrinei statutinei įstaigai pavaldžioje statutinėje įstaigoje. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas, kuriuo pareiškėjo tarnybos pareigos buvo pratęstos 8 mėn. 20 d. laikotarpiui (t. y. nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d.) formuoja ydingą pareigūnų rotacijos praktiką, kurios anksčiau policijos sistemoje nebuvo, ir toks teisės aktų interpretavimas diskredituoja vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo nuostatas. Atkreipė dėmesį į tai, kad kitų apskričių VPK viršininkų tarnyba rotuojamose pareigose buvo pratęsta 5 metų laikotarpiui. Šiuo atveju Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas pratęsti pareiškėjo einamas Vilniaus apskrities VPK viršininko pareigas nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d. pažeidžia asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principą (Statuto 32 str. 2 d. ir 3 d. 1 p.).

2.4. Nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis, Lietuvos policijos generalinis komisaras pratęsė pareiškėjo tarnybą Vilniaus apskrities VPK viršininko pareigose tik 8 mėn. 20 d., kai Statuto nuostatos numato tarnybos pareigų pratęsimą 5 metų laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis.

2.5. Statuto 32 straipsnyje nustatytas pareigų, kurioms taikoma rotacija, laikotarpis ir pareigų, kurioms taikoma rotacija, pratęsimo laikotarpis yra skaičiuojamas metais, o ne mėnesiais.

2.6. Statuto, Aprašo ir Policijos įstatymo nuostatose vartojama sąvoka „kadencija“ šiuo atveju yra taikoma tik policijos generalinio komisaro pareigybei, tačiau ne apskričių VPK viršininkų pareigybėms. Pagal Statuto 29 straipsnio 1 dalį centrinių statutinių įstaigų vadovus (šiuo atveju Lietuvos policijos generalinį komisarą) 5 metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Vyriausybė ministro teikimu, jeigu kituose šių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitaip. Pagal Statuto 32 straipsnio 2 dalį pareigūnų (šiuo atveju apskričių VPK viršininkų) tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpis – 5 metai. Darytina išvada, kad tiek Lietuvos policijos generalinio komisaro kadencija, tiek apskričių VPK viršininkų užimamų rotuojamų tarnybos pareigų laikotarpis yra lygus 5 metams. Tuo tarpu, pareigūnų, kurių pareigoms taikoma rotacija (šiuo atveju apskričių VPK viršininkams) Statuto 32 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad centrinės statutinės įstaigos vadovas gali pratęsti tarnybos einant šias pareigas laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams toje pačioje statutinėje įstaigoje. Jeigu Lietuvos policijos generalinio komisaro antrosios kadencijos terminas yra 5 metai, tai ir apskričių VPK viršininkų einamos pareigos turi būti pratęsiamos 5 metų laikotarpiui.

2.7. 2021 m. liepos 5 d. rotacijos komisijos posėdžio metu nebuvo pateikti teisiškai pagrįsti argumentai ir motyvai, dėl kurių pareiškėjo tarnybos pareigų laikotarpis pratęsiamas tik 8 mėn. 20 d. A. P. ir kiti komisijos nariai tik pažymėjo, kad einamų Vilniaus apskrities VPK viršininko pareigų pratęsimas 8 mėn. 20 d. laikotarpiui yra siejamas su kitų centrinei statutinei įstaigai pavaldžių statutinių įstaigų vadovų rotuojamų pareigų laikotarpio pasibaigimo suvienodinimu, todėl buvo nustatyta pratęsiamų pareigų laikotarpis iki 2022 m. liepos 1 d. Pabrėžė, kad rotuojamų tarnybos pareigų laikotarpio suvienodinimas nėra pagrindinis ir vienintelis kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgiama rotacijos komisijos posėdyje priimant sprendimą dėl pareigūno rotacijos. Toks trumpas einamų rotuojamų pareigų laikotarpio pratęsimas nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d. (t. y. 8 mėn. 20 d.) neužtikrina suplanuotų darbų tęstinumo, rezultatų pasiekimo bet ir sukelia nepatogumus (pratęsto laikotarpio pradžioje (t. y. 2021 m. spalio–gruodžio mėn.) pareiškėjas turės svarstyti siūlymus dėl tolesnės tarnybos ratuojamose pareigose ir derinti juos su šeimos narių (ypač 11 m. dukros) poreikiais ir interesais).

2.8. Pareiškėjo teigimu, kyla klausimas, kodėl A. P. Teikime nesiūlė pareiškėjo einamų rotuojamų pareigų laikotarpio pratęsimo iki 2024 m., nes 2024 m. taip pat baigiasi Klaipėdos apskrities VPK ir Tauragės apskrities VPK viršininkų rotuojamų pareigų 5 metų laikotarpis, kuris jau nebegalės būti pratęsiamas tose pačiose einamose pareigose, nes jis jau buvo pratęstas dar 2019 m. (šiuo atveju jų atžvilgiu bus taikoma rotacija į kitas lygiavertes pareigas). Be to, A. P. Teikime galėjo nustatyti einamų pareigų laikotarpio pratęsimą iki 2025 m., nes ir 2025 m. baigiasi Panevėžio apskrities VPK ir Kauno apskrities VPK viršininkų rotuojamų pareigų 5 metų laikotarpis.

3. Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja Statuto 32 straipsnio nuostatas. Statuto 32 straipsnio 3 dalyje aptarti atvejai, kai pareigūno tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpis (5 metų, kaip įtvirtinta Statuto 32 straipsnio 2 dalyje) eina į pabaigą, čia įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę, esant atitinkamoms aptariamoms aplinkybėms, šį laikotarpį pratęsti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodydamas tokio pratęsimo laikotarpį – ne ilgiau kaip 5 metams. Statute nėra numatyta pareiga Centrinės statutinės įstaigos vadovui pratęsti pareigūnui tarnybos rotuojamose pareigose laikotarpį būtent 5 metams. Atsakovas pritarė pareiškėjo skunde išsakytai nuomonei, kad tarnybos rotuojamose pareigose pratęsimas trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui ar 6 mėnesių laikotarpiui nebūtų racionalus, nes pati rotacijos procedūra užtrunka 6 mėnesius. Tačiau atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo tarnybos laikotarpis einamose rotuojamose pareigose pratęstas ilgesniam laikui – 8 mėn. 20 d.

4.2. Rotacija nėra savitikslis procesas, ji orientuota į efektyvesnę policijos sistemos veiklą, rotacijos procedūra, visų pirma, skirta ne vadovaujančias pareigas einančio pareigūno asmeninei gerovei, jo patogumui užtikrinti, bet teisėsaugos institucijų tikslams pasiekti. Aptariamu atveju, Policijos generalinis komisaras, realizavo Statute įtvirtintą diskrecijos teisę – pratęsė pareiškėjo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpį tiek, kiek yra reikalinga ir pagrįsta užtikrinant policijos sistemos efektyvumo tobulinimo interesą. Pareiškėjui buvo (ir dar bus) pasiūlytos alternatyvios pozicijos – lygiavertės pareigos, kuriose jis turės galimybę atsiskleisti ir savo puikius vadovavimo šiai policijos įstaigai įgūdžius, savo ilgametę patirtį pritaikyti kitose policijos įstaigose, tokiu būdu prisidedant prie efektyvesnės, geriau organizuotos, tobulesnės policijos sistemos kūrimo. Pažymi, kad atvejų, kai tarnybos rotuojamose pareigose laikotarpiai buvo pratęsiami trumpesniam nei 5 metų laikotarpiui, tikrai buvo. Būtent visais atvejais tarnybos rotuojamose pareigose laikotarpių pratęsimas visiems pareigūnams 5 metų laikotarpiui, iškreiptų pačią rotacijos instituto esmę ir sistemą verstų ne evoliucionuoti ir tapti efektyvesne, bet stagnuoti.

4.3. Policijos departamento vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai nukrypdamas nuo Statute įtvirtinto teisinio reglamentavimo, subjektyviai skirsto rotuojamas pareigybes į apskričių vyriausiųjų komisariatų viršininkų ir kitas. Toks skirstymas savaime yra ydingas, iškreipia Statuto nuostatas, įstatymų leidėjas tokio skirstymo nei Statute, nei Policijos įstatyme nėra įtvirtinęs. Pagal Statuto priede pateiktą Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareiginių algų koeficientų lentelę akivaizdu, kad pareiškėjo einamos pareigos priklauso 3 pareigybių grupei. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 29 straipsnis numato, kad policijos įstaigų vadovai ir vadovų pavaduotojai, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip, taip pat biurų, apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų, policijos komisariatų vadovai ir vadovų pavaduotojai į pareigas skiriami 5 metų laikotarpiui. Jiems Statute nustatyta tvarka taikoma rotacija, t. y. - Lietuvos Respublikos policijos įstatyme įtvirtintas išsamus sąrašas pareigybių policijos sistemoje, kurias užimantiems pareigūnams, pasibaigus 5 metų laikotarpiui po paskyrimo yra taikoma Statute įtvirtinta rotacijos procedūra. Kai kurių kitų 3 pareigybių grupei (lygiaverčių pareiškėjo einamoms pareigoms) priskiriamų pareigūnų tarnybos laikotarpiai buvo pratęsti trumpesniems nei 5 metų laikotarpiams, todėl pareiškėjas tikrai nėra diskriminuojamas, ar jam rotacijos procedūra taikoma kitaip nei kitiems 3 pareigybių grupei priskiriamiems pareigūnams.

4.4. Statute įstatymų leidėjas nėra imperatyviai nurodęs, kad tarnybos rotuojamose pareigose pratęsimo laikotarpis skaičiuojamas būtent tokiu laiko matavimo vienetu – metais – tai yra pareiškėjo subjektyvi ir niekuo nepagrįsta Statuto teksto interpretacija. Statuto 32 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad pratęsimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 5 metai, t. y. galimas bet koks racionaliai pagrįstas laikotarpis iki 5 metų, o jis objektyviai negali būti skaičiuojamas kitaip, kaip metais, mėnesiais ir dienomis (nebent tai būtų atskirai įstatymo leidėjo aptarta ir įtvirtinta, tačiau šiuo atveju to nėra).

4.5. Rotacijos procedūroje rotacijos komisija atlieka patariamąją funkciją, padedant Policijos generaliniam komisarui apsispręsti, kokiu Statuto 32 straipsnyje numatytu būdu bus išspręstas rotacijos klausimas konkrečioje situacijoje. Tarnybinės veiklos vertinimo išvada sudaro tik pagrindą Centrinės statutinės įstaigos vadovui taikyti Statuto 32 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis – priklausomai nuo pareigūno veiklos vertinimo rezultato. Kadangi pareiškėjo vertinimo rezultatas „labai gerai“, vadinasi Centrinės statutinės įstaigos vadovas turi diskreciją priimti sprendimą ribose, kurias apibrėžia Statuto 32 straipsnio 1 dalis, tačiau kokiam konkrečiai 5 metų neviršijančiam laikotarpiui turi būti pratęsta pareigūno tarnyba Statutas nenustato, tai sprendžia Centrinės statutinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į individualią situaciją, policijos sistemos poreikius, tai yra išimtinė jo diskrecijos teisė, kuri negali būti paneigta.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas vidaus tarnybos sistemoje tarnauja nuo 1993 m. lapkričio 1 d., o nuo 2016 m. spalio 10 d. paskirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininku. Tarnybinė veikla kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu už 2020 m. buvo įvertinta „labai gerai“. Einamų Vilniaus apskrities VPK viršininko rotuojamųjų pareigų 5 metų laikotarpis baigėsi 2021 m. spalio 10 d.

7. Pareiškėjui Policijos departamento Personalo administravimo valdybos 2020 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 5-S-5591 buvo pateiktas policijos įstaigų esamų laisvų lygiaverčių rotuojamų pareigų, į kurias jis galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka, sąrašas: Lietuvos policijos mokyklos viršininko ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko (nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. eksperimento būdu bendrai organizuojama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato veikla) pareigos.

8. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 20 d. tarnybiniu pranešimu informavo, kad nesutinka rotacijos tvarka būti perkeltas į jam siūlomas rotuojamas pareigas, sutinka tęsti tarnybą einamose Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigose.

9. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas 2021 m. balandžio 22 d. teikime Nr. 5-IL-5341 pasiūlė pratęsti pareiškėjo tarnybą rotuojamose Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigose iki 2022 m. liepos 1 d.

10. 2021 m. liepos 5 d. įvykusiame rotacijos komisijos posėdyje komisijos nariai pritarė Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo siūlymui ir priėmė sprendimą siūlyti Policijos generaliniam komisarui „Pratęsti S. G., Vilniaus apskrities VPK viršininko, tarnybos einamose rotuojamose – Vilniaus apskrities VPK viršininko – pareigose laikotarpį nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d.“.

11. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2021 m. liepos 9 d. priėmė sprendimą, išreikštą rezoliucija „Sutinku“, rotacijos komisijos 2021 m. liepos 9 d. posėdžio protokolo Nr. 5-P1-366 dalyje dėl rotacijos komisijos pasiūlymo pratęsti S. G. tarnybos laikotarpį nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d.

12. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2021 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 5-TE-355 pratęsė pareiškėjo einamų tarnybos pareigų laikotarpį nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d. (t. y. 8 mėn. 20 d.).

13. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamais aktais, skunde teismui teigė, kad nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis, Lietuvos policijos generalinis komisaras pratęsė pareiškėjo tarnybą Vilniaus apskrities VPK viršininko pareigose tik 8 mėn. 20 d. Pabrėžė, kad Statuto 32 straipsnyje nustatytas pareigų, kurioms taikoma rotacija, laikotarpis ir pareigų, kurioms taikoma rotacija, pratęsimo laikotarpis yra skaičiuojamas metais, o ne mėnesiais.

14. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo skundu, argumentavo, kad Centrinės statutinės įstaigos vadovas turi diskreciją priimti sprendimą ribose, kurias apibrėžia Statuto 32 straipsnio 1 dalis, tačiau kokiam konkrečiai 5 metų neviršijančiam laikotarpiui turi būti pratęsta pareigūno tarnyba Statutas nenustato, tai sprendžia Centrinės statutinės įstaigos vadovas.

15. Teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3400, 2021 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. XIV-268 redakcijos), Lietuvos Respublikos policijos įstatymas (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1856, 2020 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XIII-2923 redakcijos), Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rotacijos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Aprašas).

16. Teismas, aptaręs aktualias nurodytų teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai Statuto 32 straipsnio 2 dalį vertina atsietai nuo kitų šiame straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Remiantis Statuto 32 straipsnio 2 dalimi, pareigūnų tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpis – 5 metai, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Tačiau šio straipsnio 3 dalyje, nustatančioje centrinės statutinės įstaigos vadovo teisę pratęsti labai gerai įvertinto pareigūno tarnybos einant šias pareigas, laikotarpis apibrėžiamas „ne ilgiau kaip 5 metams“. Vadinasi, pareigūnas, pirmą kartą į pareigas, kurioms taikoma rotacija, skiriamas Statuto 32 straipsnio 2 dalyje konkrečiai apibrėžtam 5 metų laikotarpiui, tačiau šiam laikotarpiui baigiantis ir sprendžiant klausimą dėl tarnybos pratęsimo rotuojamose pareigose, Centrinės statutinės įstaigos vadovas nėra imperatyviai įpareigotas pratęsti pareigūnui tarnybos laikotarpį tam pačiam 5 metų terminui. Išanalizavus šias teisės normas, teismas sprendė, kad įstatymų leidėjas suteikė Centrinės statutinės įstaigos vadovui diskrecijos teisę pareigūno einamas pareigas pratęsti laikotarpiui, neviršijančiam 5 metų termino, t. y. ir trumpesniam nei 5 metų laikotarpiui. Tuo remdamasis teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad pareigų, kurioms taikoma rotacija, pratęsimo laikotarpis yra skaičiuojamas metais, o ne mėnesiais.

17. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jeigu Lietuvos policijos generalinio komisaro antrosios kadencijos terminas yra 5 metai, tai ir apskričių VPK viršininkų einamos pareigos turi būti pratęsiamos 5 metų laikotarpiui. Pareiškėjas nepagrįstai sugretino Centrinių statutinių įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų skyrimo tvarkos procedūrą, įtvirtintą Statuto 29 straipsnyje, su pareigūnų rotacijos procedūra (Statuto 32 straipsnis), nes minėtos teisės normos įtvirtina skirtingus teisinius santykius.

18. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą medžiagą, atmetė pareiškėjo argumentą, kad buvo pažeistas asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principas, nes kitų apskričių VPK viršininkų tarnyba rotuojamose pareigose buvo pratęsta 5 metų laikotarpiui. Pareiškėjo einamos pareigos priklauso 3 pareigybių grupei, apimančiai šias pareigas: viršininkas (statutinės įstaigos vadovas), direktorius (statutinės įstaigos vadovas), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pasienio rinktinės vadas, mokyklos viršininkas, vyriausiojo policijos komisariato viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje), biuro viršininkas, rinktinės vadas (statutinės įstaigos vadovas), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas. Pareiškėjo einamos pareigos yra lygiavertės kitoms 3 pareigybių grupėje nurodytoms pareigoms (Statuto 2 straipsnio 3 dalis, Statuto priede nurodyti Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareiginių algų koeficientai). Iš atsakovo pateiktų įsakymų matyti, kad ir kitiems 3 pareigybių grupei priskirtų pareigūnų tarnybos laikotarpiai taip pat buvo pratęsiami trumpesni terminai negu 5 metų laikotarpiui (pvz. Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado pareigas einančio pareigūno tarnybos laikotarpis pratęstas nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2022 m. liepos 1 d.; Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko pareigas einančio pareigūno tarnybos laikotarpis pratęstas nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2022 m. liepos 1 d.; Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pareigas einančio pareigūno tarnybos laikotarpis pratęstas nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2022 m. liepos 1 d.).

19. Nagrinėjamu atveju rotacijos procedūra atlikta nepažeidžiant nustatytos pareigūnų rotacijos atlikimo tvarkos. Centrinės statutinės įstaigos vadovas veikė jam priskirtos kompetencijos ribose, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją.

20. Lietuvos policijos generaliniam komisarui įgyvendinant savo įgaliojimus vykdant pareigūnų rotaciją, be kita ko, sprendžiant dėl tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpio pratęsimo, yra suteikiama veiksmų laisvė, leidžianti pasirinkti variantą (konkretų laikotarpį, ne ilgesnį kaip 5 metai), kurį jis mano esant tinkamiausią. Taigi Lietuvos policijos generalinis komisaras pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise dėl konkretaus pareiškėjo tarnybos laikotarpio pratęsimo.

21. Nagrinėjamu atveju Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. liepos 9 d. sprendimas, išreikštas rezoliucija „Sutinku“, rotacijos komisijos 2021 m. liepos 9 d. posėdžio protokolo Nr. 5-P1-366 dalyje dėl rotacijos komisijos pasiūlymo pratęsti S. G. tarnybos laikotarpį nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d. bei 2021 m. liepos 22 d. ir Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas Nr. 5-TE-355 yra priimti tinkamai laikantis Statuto, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo, Aprašo nuostatų, savo turiniu atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl pripažintini pagrįstais ir teisėtais, todėl juos naikinti ar keisti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą tenkinti.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

23.1. Ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilo dėl rotuojamų pareigų pratęsimo laikotarpio, tačiau ne dėl sprendimo pratęsti pareiškėjo tarnybos pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje.

23.2. Pirmosios instancijos teismas atsietai vertino Statuto 32 straipsnio 2 dalies ir 32 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas. Šiuo atveju teismas turėjo šias nuostatas aiškinti sistemiškai. Tai reiškia, kad Statuto 32 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata „gali pratęsti tarnybos einant šias pareigas laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams“ turi būti aiškinama sistemiškai kartu su Statuto 32 straipsnio 2 dalies nuostata „pareigūnų tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpis – 5 metai“. Nepaisant to, ar pareigūnas yra paskirtas pirmą kartą į pareigas, kurioms taikoma rotacija, ar jo einamos rotuojamos pareigos yra pratęstos, rotuojamų pareigų laikotarpis, kaip nustatyta Statuto 32 straipsnio 2 dalyje, išlieka vienodas – tai yra 5 metai.

23.3. Lietuvos policijos generalinis komisaras, pratęsdamas pareiškėjo einamas ruotajamas tarnybos pareigas 8 mėn. 20 d., netinkamai pritaikė Statuto 32 straipsnio 2 dalyje nustatytą 5 metų einamų rotuojamų pareigų laikotarpį ir tokiu būdu nebuvo sudarytos lygios galimybės tęsti Vilniaus apskrities VPK viršininko pareigas 5 metų laikotarpiui, lyginant su kitų apskričių VPK viršininkų ir jų pavaduotojų rotuojamų pareigų pratęsimo laikotarpiais, kurie buvo pratęsti 5 metams.

23.4. Paminėtina ir tai, kad Statuto 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigybės yra lygiavertės Statuto priede nurodytų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareiginių algų koeficientų dydžių atžvilgiu, tačiau šios pareigybės pagal joms keliamus specialiuosius reikalavimus nėra lygiavertės.

23.5. Pagal Statuto 32 straipsnio 3 dalies 1 punktą Centrinės įstaigos vadovui (t. y. Lietuvos policijos generaliniam komisarui) yra suteikta diskrecija pratęsti tarnybos pareigų laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams arba perkelti pareigūną į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje ar kitoje centrinei statutinei įstaigai pavaldžioje statutinėje įstaigoje ir nustatyti algos koeficientų intervalą (nustatant ne mažiau kaip 0,5, bet ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento). Šiuo atveju Centrinės statutinės įstaigos vadovo laisvė pagal Statuto 32 straipsnio 3 dalies 1 punktą nėra absoliuti, jam nėra suteikta diskrecija kiekvieno pareigūno atžvilgiu nustatyti trumpesnį nei 5 metų pratęsiamą rotuojamų pareigų laikotarpį, tačiau jis turi tam tikrą laisvę priimti sprendimus iš keleto teisiškai galimų variantų nurodytų Statute, t. y. pratęsti rotuojamų pareigų laikotarpį, perkelti pareigūną į kitas lygiavertes pareigas, nustatyti ne mažiau kaip 0,5, bet ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal šio Statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento.

23.6. Nei rotacijos komisijos posėdžio metu, nei Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakyme dėl einamų rotuojamų pareigų pratęsimo, nei žodinio teismo posėdžio metu atsakovas nenurodė konkrečių motyvų, argumentų, kriterijų pagal kuriuos einamų rotuojamų tarnybos pareigų laikotarpis buvo pratęstas 8 mėn. 20 d. Atsakovas nurodė deklaratyvius teiginius, t. y. policijos sistemos optimizavimą, strateginius pokyčius – kurie nebuvo detalizuoti ir konkrečiai pagrįsti teisės aktais.

23.7. Rotuojamų tarnybos pareigų laikotarpio suvienodinimas nėra įtvirtintas Lietuvos policijos veiklos strateginiame plane ar kituose teisės aktuose. Statuto 32 straipsnio 3 dalies 1 punkte aiškiai nurodyta, kuriuo atveju Centrinės statutinės įstaigos vadovas gali pratęsti tarnybos einant šias pareigas laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams – t. y. pareigūno veiklą paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertinus labai gerai. Toks trumpas einamų rotuojamų pareigų laikotarpio pratęsimas nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d. (t. y. 8 mėn. 20 d.) neužtikrina suplanuotų darbų tęstinumo ir rezultatų pasiekimo.

23.8. Pirmosios instancijos teismas neįvertino skunde pateiktų argumentų dėl rotuojamų pareigų pratęsimo nepagrįstumo.

24. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad visiškai palaiko anksčiau šioje administracinėje byloje išdėstytą Policijos departamento poziciją ir argumentus dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo, papildomai nurodo šiuos argumentus:

25.1. Pareiškėjas selektyviai interpretuoja teisės aktus, reguliuojančius rotaciją ir įtvirtinančius jos procedūras, nepagrįstai niveliuodamas Lietuvos policijos generalinio komisaro diskrecijos teisę priimti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus sprendimus, pareiškėjo skunde suformuluotas reikalavimas teismui įpareigoti atsakovą pratęsti tarnybos einant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas 5 metų laikotarpiu neatitinka teismo kompetencijos ir esamo teisinio reglamentavimo.

25.2. Visais atvejais tarnybos rotuojamose pareigose laikotarpių pratęsimas visiems pareigūnams 5 metų laikotarpiui, iškreiptų pačią rotacijos instituto esmę ir apsunkintų rotacijos tikslų įgyvendinimą.

25.3. Policijos departamento vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai nukrypdamas nuo Statute įtvirtinto teisinio reglamentavimo, subjektyviai skirsto rotuojamas pareigybes į apskričių vyriausiųjų komisariatų viršininkų ir kitas. Toks skirstymas savaime yra ydingas, iškreipia Statuto nuostatas, įstatymų leidėjas tokio skirstymo nei Statute, nei Policijos įstatyme nėra įtvirtinęs.

25.4. Statute įstatymų leidėjas nėra imperatyviai nurodęs, kad tarnybos rotuojamose pareigose pratęsimo laikotarpis skaičiuojamas būtent tokiu laiko matavimo vienetu – metais – tai yra pareiškėjo subjektyvi ir niekuo nepagrįsta Statuto teksto interpretacija, asmeninė nuomonė.

25.5. Negalima konstatuoti Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu pratęsto pareiškėjo einamų rotuojamų pareigų laikotarpio 8 mėn. 20 d. neproporcingumo ir prieštaravimo įstatymui (neteisėtumo). Laikotarpio trukmė pagrįsta policijos sistemos strateginiais poreikiais, taigi, proporcinga, taip pat tarnybos pratęsimo laikotarpis atitinka Statuto 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, taigi, teisėtas.

25.6. Atsižvelgiant į policijai tenkančius kasdieninius iššūkius, policijos sistemos optimizavimą, numatytus strateginius pokyčius sistemoje, orientuotus į policijos veiklos tobulinimą, buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas, atitinkantis įstatymų leidėjo Lietuvos policijos generaliniam komisarui suteiktą diskrecijos teisę, ir pareiškėjo (kaip ir kai kurių kitų pareigūnų, taip pat ir priklausančių 3 pareigybių grupei) tarnybos laikotarpis rotuojamose pareigose pratęstas trumpesniam nei 5 metų laikotarpiui. Toks sprendimas teisingas, teisėtas, atitinkantis policijos sistemos interesus ir priimtas nepažeidžiant nustatytų procedūrų bei atitinka Centrinės įstaigos vadovui suteiktą kompetenciją, todėl paliktinas galioti nepakeistas.

25.7. Kitų pareigūnų tarnybos pratęsimo rotuojamose pareigose laikotarpiai, jų konkreti trukmė, ją lėmusios priežastys, kriterijai ir motyvai, išeina iš šios administracinės bylos ginčo dalyko ribų, asmeniškai su pareiškėju nesusiję ir jam atsakovas neturi pareigos (ir teisės) jų aiškinti ir komentuoti.

25.8. Rotacijos komisijos posėdžio metu pareiškėjui buvo paaiškinti jo tarnybos laikotarpio rotuojamose pareigose pratęsimo būtent tokiam terminui motyvai, (komisijos posėdžio garso įrašą pareiškėjas yra pateikęs šioje byloje). Pats pareiškėjas tvirtina, kad komisijos posėdžio metu jam buvo nurodyti motyvai – policijos sistemos optimizavimas, strateginiai pokyčiai, tiesiog, pareiškėjo nuomone, šie motyvai turėjo būti labiau detalizuoti ir konkrečiai pagrįsti teisės aktais. Dėl šio teiginio pasisakytina, kad pareiškėjui ex officio privalo nebūti siurpriziniai policijos sistemos planavimo dokumentai, nuolat atnaujinami ir viešai skelbiami strateginiai planai.

25.9. Pareiškėjo teiginys, kad rotuojamų tarnybos pareigų laikotarpio suvienodinimas nėra įtvirtintas Lietuvos policijos veiklos strateginiame plane ar kituose teisės aktuose, vertintinas kritiškai – akivaizdu, kad rotuojamų tarnybos pareigų laikotarpių suvienodinimo poreikis kyla būtent iš suplanuotų policijos sistemos optimizavimo ją centralizuojant veiksmų, to neatlikus, tolesni policijos sistemos pokyčiai nebus sklandžiai įgyvendinti – suvienodinus tarnybos rotuojamose pareigose pratęsimo laikotarpius rotacijos metu būtų didesnis lygiaverčių pareigų pasirinkimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. liepos 9 d. sprendimo, išreikšto rezoliucija „Sutinku“, rotacijos komisijos 2021 m. liepos 9 d. posėdžio protokolo Nr. 5-P1-366 dalyje dėl rotacijos komisijos pasiūlymo pratęsti pareiškėjui tarnybos laikotarpį nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d. ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 5-TE-355, kuriuo pratęstas pareiškėjo einamų tarnybos pareigų laikotarpis nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d. (t. y. 8 mėn. 20 d.), teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Pareiškėjas sutinka su sprendimu pratęsti jo tarnybą einamose pareigose, tačiau ginčą kelia dėl rotuojamų pareigų pratęsimo laikotarpio, t. y. nesutinka, kad jo tarnybos laikotarpis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigose buvo pratęstas 8 mėnesių 20 dienų, o ne 5 metų laikotarpiui. Taigi ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo iš esmės kyla dėl rotuojamų pareigų pratęsimo laikotarpio toje pačioje statutinėje įstaigoje. Bylos ginčo šalys nesutinka ir skirtingai aiškina pareigūnų rotacijos tvarką.

29. Byloje nustatyta, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos įstatymas (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1856, 2020 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XIII-2923 redakcijos), Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3400, 2021 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. XIV-268 redakcijos) (toliau – ir Statutas), Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rotacijos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Aprašas).

30. Remiantis Policijos įstatymo 29 straipsniu policijos įstaigų vadovai ir vadovų pavaduotojai, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip, taip pat biurų, apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų, policijos komisariatų vadovai ir vadovų pavaduotojai į pareigas skiriami 5 metų laikotarpiui. Jiems Statute nustatyta tvarka taikoma rotacija.

31. Pareigūnų rotacijos sąvoka apibrėžta Statuto 2 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią pareigūnų rotacija – pareigūnų perkėlimas šio statuto ir kitų įstatymų nustatytais atvejais į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba kitoje statutinėje įstaigoje, pasibaigus šiame statute ar kituose įstatymuose nustatytai kadencijai. Iš esmės analogiška rotacijos sąvoka įtvirtinta ir Policijos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje.

32. Pareigūnų rotaciją reglamentuoja Statuto 32 straipsnis, nustatantis, kad rotacija taikoma statutinių įstaigų, išskyrus centrines statutines įstaigas, vadovams ir vadovų pavaduotojams. Kituose įstatymuose gali būti nustatyti kiti pareigūnų rotacijos atvejai (1 dalis); Pareigūnų tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpis – 5 metai, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip (2 dalis). Pagal Statuto 32 straipsnio 3 dalies 1 punktą, centrinės statutinės įstaigos vadovas, likus ne mažiau negu 3 mėnesiams iki pareigūno tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpio pabaigos ir jo veiklą paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertinus labai gerai, gali pratęsti tarnybos einant šias pareigas laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams ir nustatyti ne mažiau kaip 0,5, bet ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento, arba perkelti šį pareigūną į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje ar kitoje centrinei statutinei įstaigai pavaldžioje statutinėje įstaigoje ir nustatyti ne mažiau kaip 0,5, bet ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento.

33. Pareigūnų rotacijos procedūra detalizuota Apraše, pagal kurį pasiūlymus dėl pareigūnų perkėlimo į kitas rotuojamas pareigas ar jų tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio pratęsimo, pasibaigus pareigūnų tarnybos rotuojamose pareigose laikotarpiui, centrinės statutinės įstaigos vadovui teikia centrinėje statutinėje įstaigoje sudaryta pareigūnų rotacijos komisija (toliau – ir rotacijos komisija) (4 punktas).

34. Rotacijos komisijos darbo forma yra posėdžiai. <...>. Rotacijos komisijos pasiūlymai įforminami protokolu, kurį pasirašo rotacijos komisijos posėdyje dalyvavę rotacijos komisijos nariai ir sekretorius. <...> (6 punktas). Centrinės statutinės įstaigos vadovo įgaliotas struktūrinis padalinys (toliau – įgaliotas padalinys) iki pareigūno, kurį į pareigas skiria ir iš jų atleidžia centrinės statutinės įstaigos ar šiai įstaigai pavaldžios statutinės įstaigos vadovas, tarnybos einamose rotuojamose pareigose pabaigos likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams raštu informuoja pareigūną apie tai, kad baigiasi jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpis ir kad Statuto nustatyta tvarka bus sprendžiamas klausimas dėl tolesnės jo tarnybos bei pateikia jam rotuojamų pareigų, į kurias šiame punkte nurodytas pareigūnas galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka, sąrašą (7 punktas); gavęs Aprašo 7 punkte nurodytą informaciją, pareigūnas per 10 darbo dienų raštu praneša įgaliotam padaliniui apie sutikimą arba nesutikimą rotacijos tvarka būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas, <...>.

Šiame punkte nurodytame pranešime pareigūnas taip pat nurodo, ar sutiktų tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose (8 punktas). Centrinei statutinei įstaigai pavaldžios statutinės įstaigos vadovas, turintis teisę skirti pareigūną į pareigas, įgaliotam padaliniui jo rašytiniu prašymu, per 5 darbo dienas nuo minėto prašymo gavimo dienos pateikia motyvuotą pasiūlymą (teikimą) dėl jo skiriamo pareigūno perkėlimo rotacijos tvarka į kitas rotuojamas pareigas ar tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio pratęsimo ne ilgiau kaip 5 metams, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (9 punktas).

Įgaliotas padalinys, gavęs Aprašo 8 punkte nurodytą pareigūno rašytinį pranešimą (toliau – pareigūno tarnybinis pranešimas), kuriame jis nurodo, kad nesutinka būti rotacijos tvarka perkeltas į kitas rotuojamas pareigas ir tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose, per 5 darbo dienas pareigūno tarnybinį pranešimą perduoda jį į pareigas skiriančiam statutinės įstaigos vadovui spręsti klausimą dėl pareigūno tolesnės tarnybos (10.2 papunktis). Rotacijos komisija, atsižvelgusi į Aprašo 10.1 papunktyje nurodytus dokumentus, pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus, rotacijos komisijos posėdyje pareigūno žodžiu pateiktą nuomonę, galimybę perkelti pareigūną į kitas rotuojamas pareigas, esančias kuo arčiau jo gyvenamosios vietos (nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytais nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijais), priima vieną iš šių pasiūlymų: pratęsti pareigūno tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip; perkelti pareigūną į kitas konkrečias rotuojamas pareigas toje pačioje arba kitoje centrinei statutinei įstaigai pavaldžioje statutinėje įstaigoje; kai nėra galimybės pateikti Aprašo 13.1 arba 13.2 papunkčiuose nurodytų pasiūlymų, pasiūlyti klausimą dėl pareigūno tolesnės tarnybos spręsti Statuto nustatyta tvarka. (13.1-13.3 p.).

Rotacijos komisijos posėdžio protokolas per 3 darbo dienas nuo rotacijos komisijos posėdžio dienos pateikiamas centrinės statutinės įstaigos vadovui, kuris per 5 darbo dienas nuo rotacijos komisijos posėdžio protokolo gavimo dienos rezoliucija ant nurodyto protokolo pritaria arba motyvuotai nepritaria Aprašo 13.1–13.3 papunkčiuose nurodytam rotacijos komisijos pasiūlymui. <...>. (14 punktas). <...> Centrinės statutinės įstaigos vadovas pareigūno rašytiniu sutikimu per 5 darbo dienas nuo šio sutikimo gavimo centrinėje statutinėje įstaigoje dienos priima sprendimą dėl pareigūno perkėlimo į kitas rotuojamas pareigas arba pareigūno tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio pratęsimo ne ilgiau kaip 5 metams, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, pasibaigus jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpiui (15 punktas).

35. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reglamentavimą, vertino, kad pareiškėjas nepagrįstai Statuto 32 straipsnio 2 dalį vertina atsietai nuo kitų šiame straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Kaip matyti iš aptartų teisės normų turinio, remiantis Statuto 32 straipsnio 2 dalimi, pareigūnų tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpis – 5 metai, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Tačiau šio straipsnio 3 dalyje, nustatančioje centrinės statutinės įstaigos vadovo teisę pratęsti labai gerai įvertinto pareigūno tarnybos einant šias pareigas, laikotarpis apibrėžiamas „ne ilgiau kaip 5 metams“. Vadinasi, pareigūnas, pirmą kartą į pareigas, kurioms taikoma rotacija, skiriamas Statuto 32 straipsnio 2 dalyje konkrečiai apibrėžtam 5 metų laikotarpiui, tačiau šiam laikotarpiui baigiantis ir sprendžiant klausimą dėl tarnybos pratęsimo rotuojamose pareigose, Centrinės statutinės įstaigos vadovas nėra imperatyviai įpareigotas pratęsti pareigūnui tarnybos laikotarpį tam pačiam 5 metų terminui. Teismas sprendė, kad įstatymų leidėjas suteikė Centrinės statutinės įstaigos vadovui diskrecijos teisę pareigūno einamas pareigas pratęsti laikotarpiui, neviršijančiam 5 metų termino, t. y. ir trumpesniam nei 5 metų laikotarpiui.

36. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada pareiškėjas nesutinka, motyvuodamas, kad Statuto 32 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas konkretus rotuojamų tarnybos pareigų 5 metų laikotarpis, nes nenurodyta, kad pareigūnai būtent pirmą kartą į pareigas, kurioms taikoma rotacija, yra skiriami 5 metų laikotarpiui. Taip pat, Statuto 32 straipsnio 2 dalyje nenurodyta tokie žodžiai kaip „skiriant“, „pratęsiant“, tačiau nustatyta, kad pareigūnų tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpis – 5 metai.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su nurodyta pareiškėjo pozicija nesutinka ir šiuo aspektu palaiko atsakovo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Statuto 32 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas 5 metų tarnybos laikotarpis naujai į rotuojamas pareigas paskirtam pareigūnui. Statuto 32 straipsnio 3 dalyje aptariami atvejai, kai Statuto 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas tarnybos rotuojamose pareigose laikotarpis eina į pabaigą – kokie siūlymai ir sprendimai yra galimi atsižvelgiant į pareigūno tarnybos rezultatus per vertinimo laikotarpį. Statuto 32 straipsnio 3 dalies 1 punktu Centrinės statutinės įstaigos vadovui suteikiama diskrecijos teisė pratęsti tarnybos rotuojamose pareigose laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams. Statute nėra numatyta pareiga Centrinės statutinės įstaigos vadovui pratęsti pareigūnui tarnybos rotuojamose pareigose laikotarpį konkrečiam terminui - būtent 5 metams. Taigi Lietuvos policijos generalinis komisaras pratęsdamas pareiškėjo tarnybos laikotarpį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigose 8 mėnesių 20 dienų, o ne 5 metų laikotarpiui, veikė teisės aktų jam suteiktos diskrecijos ribose, ką iš esmės skundžiamu sprendimu ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.

39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Statuto 32 straipsnio 2 dalis numatanti pareigūno paskyrimą į rotuojamas pareigas 5 metų laikotarpiui nenumato jokios galimybės ne tik šį terminą skaičiuoti mėnesiais, bet ir paskirti į pareigas trumpesniam nei 5 metų laikotarpiui, tačiau Statuto 32 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti šio termino pratęsimo galimybes, imperatyviai nurodo, kad pratęsimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 5 metai, t. y. galimas bet koks laikotarpis iki 5 metų, o jis objektyviai negali būti skaičiuojamas kitaip, kaip metais, mėnesiais ir dienomis (nebent tai būtų atskirai įstatymo leidėjo aptarta ir įtvirtinta, tačiau šiuo atveju to nėra). Taigi pareiškėjo rotuojamų pareigų laikotarpis atitinka Statuto 32 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas nenurodė konkrečių motyvų, argumentų, kriterijų pagal kuriuos einamų rotuojamų tarnybos pareigų laikotarpis buvo pratęstas nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d. (t. y. 8 mėn. 20 d.), tačiau pats neginčija aplinkybės, jog laikotarpio trukmė buvo pagrįsta policijos sistemos strateginiais poreikiais, atsižvelgiant į planuojamus pokyčius ir pertvarkas. Būtent tokie motyvai buvo nurodyti rotacijos komisijos posėdžio metu (rotacijos komisijos posėdžio garso įrašą pareiškėjas yra pateikęs šioje byloje). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas žinojo skundžiamo Įsakymo priėmimo motyvus, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad skundžiamas Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų.

41. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad aptariamu atveju, Lietuvos policijos generalinis komisaras, vadovaudamasis nustatytu teisiniu reguliavimu, realizavo Statute įtvirtintą diskrecijos teisę – pratęsė pareiškėjo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpį tiek, kiek yra reikalinga užtikrinant policijos sistemos efektyvumo tobulinimo interesą.

42. Nors pareiškėjo teigimu, buvo pažeistas asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principas, nes kitų apskričių VPK viršininkų tarnyba rotuojamose pareigose buvo pratęsta 5 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktą medžiagą, pagrįstai atmetė ir šį pareiškėjo argumentą. Pareiškėjo einamos pareigos priklauso 3 pareigybių grupei, apimančiai šias pareigas: viršininkas (statutinės įstaigos vadovas), direktorius (statutinės įstaigos vadovas), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pasienio rinktinės vadas, mokyklos viršininkas, vyriausiojo policijos komisariato viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje), biuro viršininkas, rinktinės vadas (statutinės įstaigos vadovas), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas. Pareiškėjo einamos pareigos yra lygiavertės kitoms 3 pareigybių grupėje nurodytoms pareigoms (Statuto 2 straipsnio 3 dalis, Statuto priede nurodyti Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareiginių algų koeficientai). Iš atsakovo pateiktų įsakymų matyti, kad ir kitiems 3 pareigybių grupei priskirtų pareigūnų tarnybos laikotarpiai taip pat buvo pratęsiami trumpesni terminai negu 5 metų laikotarpiui (pvz. Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado pareigas einančio pareigūno tarnybos laikotarpis pratęstas nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2022 m. liepos 1 d.; Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko pareigas einančio pareigūno tarnybos laikotarpis pratęstas nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2022 m. liepos 1 d.; Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pareigas einančio pareigūno tarnybos laikotarpis pratęstas nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2022 m. liepos 1 d.).

43. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacine tvarka tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reguliavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmestas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti visi pareiškėjo argumentai dėl rotuojamų pareigų pratęsimo laikotarpio toje pačioje statutinėje įstaigoje, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas priėjo prie bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstų išvadų. Taigi, pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo veiksmais pratęsiant pareiškėjo rotuojamų pareigų laikotarpį toje pačioje statutinėje įstaigoje nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. liepos 1 d.

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

45. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Ernestas Spruogis

part_a6981a43920d4d098d028605817dc64b_end