2025-01-03 Nr. AB-15-4-45-3-00484-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1344-463/2025

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00484-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio D. N. apeliacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio D. N. sulaikymo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

(duomenys neskelbtini) piliečio D. N. atstovas J. K. elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir skirti D. N. kelias vienu metu galiojančias alternatyvias sulaikymui priemones: 1) nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) ar / ir elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 2) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui broliui D. N., kuris dar 2024 m. lapkričio 21 d. rašte patvirtino, kad broliai gyvena kartu, ir pateikė buto nuomos sutarties kopiją.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 4 dalį, apeliacinį skundą pasirašo apeliantas arba jo atstovas. Pateikiant apeliacinį skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad apeliacinis skundas yra pasirašytas. Kai apeliacinį skundą paduoda atstovas, prie jo turi būti pridedamas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.

Nustatyta, kad apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimo panaikinimo D. N. vardu elektroniniu parašu pasirašė ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė J. K.. Jokie atstovo įgaliojimus patvirtinantys įrodymai kartu su apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nebuvo pateikti, o byloje esanti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams pateikta 2024 m. lapkričio 13 d. atstovavimo sutartis Nr. 241113-02 patvirtina, kad J. K. yra advokato padėjėjas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios proceso šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti, be kita ko, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 str. 4 d. 2 p.). Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu. Kitų atstovų įgaliojimai patvirtinami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 str. 6 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, advokato padėjėjas turi visas šiame įstatyme nustatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o atstovauti kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad teisės aktai nustato tiek advokato padėjėjo teisę atstovauti klientą administraciniame teisme, tiek tokios teisės įgyvendinimo tvarką bei apimtį.

Įvertinusi aptartas faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad advokato padėjėjas J. K., pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatas, neturi teisės pasirašyti apeliacinio skundo bei pateikti jo teismui. Tokios teisės aktų, reguliuojančių atstovavimą administraciniame procese, nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikos yra laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3955-756/2017, 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2231-822/2023, 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2276-442/2023).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad apeliacinį skundą D. N. vardu padavė tam įgaliojimų neturintis asmuo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 str. 4 d., 138 str. 3 d. 3 p.).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 2 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinį skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinį skundą D. N. vardu padavė tam įgaliojimų neturintis asmuo, t. y. asmuo, neturintis teisės jį paduoti, apeliacinį skundą atsisakoma priimti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatytas apeliacinio skundo trūkumas yra esminis, t. y. kliudantis priimti nagrinėti D. N. apeliacinį skundą, tačiau jis negali būti laikomas ištaisomu, kadangi tinkamas atstovas apeliacinio skundo pasirašyti atgaline data negali, o šiuo metu apeliacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimo panaikinimo padavimo terminas jau yra pasibaigęs. Atsižvelgus į tai, termino aptartam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti nustatymas šiuo atveju būtų išimtinai formalus ir iš esmės beprasmis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra nustatyta, jog sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti teismui paduotą apeliacinį skundą. Byloje esantis mokėjimo dokumentas patvirtina, jog, teikiant apeliacinį skundą, buvo sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis, kuris turi būti grąžinamas apeliacinį skundą padavusiam asmeniui J. K.. Pažymėtina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, jeigu pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo nutartis atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) ar jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 38 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 38 straipsnio 3 dalimi bei 138 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti (duomenys neskelbtini) piliečio D. N. apeliacinį skundą.

Grąžinti Advokato J. Kovalenko kontoros advokato padėjėjui J. K. paduodant apeliacinį skundą sumokėtą 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė