2023-03-15 Nr. CB-2387-2-57-3-00238-2021-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1134

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00238-2021-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2023 m. vasario 28 d. paduotu trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. D. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Trečiasis asmuo padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo, kuriuo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimas ir atmesti ieškovo bei trečiojo asmens reikalavimai dėl įpareigojimo spręsti klausimą dėl turto pripažinimo nereikalingu valstybės funkcijoms atlikti, jo išbraukimo iš viešame aukcione parduodamo valstybės turto bei perdavimo Neringos savivaldybės nuosavybėn, kt., peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normą (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Trečiojo asmens kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas dėl įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, neobjektyviai ir nevisapusiškai vertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius bylos baigčiai reikšmingas faktines aplinkybes; vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, juos vertino selektyviai, Turto banko paaiškinimams bei interpretacijoms suteikė didesnę įrodomąją galią, rėmėsi prielaidomis ir spėjimais. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai, neobjektyviai įvertino Detaliojo plano turinį bei jo sprendinius, visapusiškai neištyrė kartu su ieškiniu pateikto ekspertinio tyrimo akto su specialisto išvada, todėl padarė klaidingą išvadą, kad šiuo metu nėra parengtas teisinis mechanizmas dėl detaliojo plano sprendinio įgyvendinimo, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu jo negalėjo sukurti ir nesukūrė.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnį, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias visuomeninės naudos principą ir detaliojo plano svarbą bei privalomumą (TPĮ 17 straipsnio 3 dalį, 3 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1, 2 dalis), be pagrindo visuomenės naudą konkrečiu atveju išskirtinai aiškino tik per piniginės naudos gavimą, nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas neargumentavo, kodėl finansinė nauda yra prioritetinė kultūrinio paveldo išsaugojimo, sveikos bei saugios aplinkos sukūrimo, fizinių bei juridinių asmenų interesų derinimo ir kt. tikslų atžvilgiu. Teismas netinkamai aiškino visuomeninės naudos principą, nurodydamas, kad jis gali būti įgyvendinamas tik nustačius teisingą atlyginimą už griautinus pastatus, neatsižvelgė į TPĮ nustatytus teritorijų planavimo tikslus.

Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nesiėmė visų būtinųjų priemonių bylai išnagrinėti iš esmės, visapusiškai neišsiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių ir priėmė sprendimą, kuris neišsprendžia šalių ginčo. Teismas nenurodė, kokių veiksmų šalys turėtų imtis, kad toks mechanizmas būtų sukurtas ir ateityje nekiltų naujų ginčų. Taigi tokiu teismo sprendimu pažeistas CPK 260 straipsnis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti. Be to, kasaciniame skunde neformuluojama teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, trečiajam asmeniui grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 107 (vieną šimtą septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. vasario 27 d. Luminor banko mokėjimo dokumentu Nr. 274.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas