69feb28d-e530-4dca-b263-e92fcbf246fd · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-462-343/2014(Proceso Nr. 2-69-3-00359-2013-3)Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9; 42.10; 60; 99.5; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS sprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 10 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plungės skalva“ atstovo advokato Z.

P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2075-887/2013 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinauta“ ieÅ¡kinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Plungės skalva“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gineso servisas“, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 44-47, t. 2, b. l.

20) prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1 671,16 Lt skolÄ , 2 468,29 Lt delspinigius, 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovė 2011 m. liepos 22 d. pateikė ieÅ¡kovei praÅ¡ymÄ parvežti laminatÄ iÅ¡ Vokietijos įmonės Kronoflooring Gmbh. Tvirtindamas atsakovės praÅ¡ymÄ , tuometinis ieÅ¡kovės direktorius P. S. ant praÅ¡ymo pasirašė ir nurodė kainÄ 1 400 EUR bei transporto priemonės, kuri planuoja atvykti į pakrovimÄ , numerius.

Kadangi praÅ¡yme nebuvo nurodytos bÅ«tinosios vežimo sutarties sÄ lygos, ieÅ¡kovė, pagal atsakovės pateiktÄ informacijÄ surašė Sutartį-užsakymÄ Nr. 00781/1 ir pateikė jį atsakovei. Atsakovės direktoriaus J. M. pasiraÅ¡ytÄ su atsakovės antspaudu Sutartį-užsakymÄ Nr. 00781/1 ieÅ¡kovė gavo elektroniniu paÅ¡tu. Kroviniui parvežti ieÅ¡kovė samdė trečiÄ jį asmenį. IeÅ¡kovės nuomone, Å¡alys sutarė, kad bus paimtas krovinys, kuris bus pakrautas, todėl tai, kad atsakovei buvo atvežta mažiau krovinio, t.y. 18 tonų vietoje 24 tonų, ieÅ¡kovės kaltės nėra.

Užsakyme parvežti krovinį apie jo kiekį nebuvo nurodyta. Nepriimti krovinio nebuvo prasmės, nes krovinio limitai nebuvo virÅ¡yti ir buvo galimybė pakrauti daugiau krovinio, todėl mano, kad visas krovinys nebuvo pakrautas dėl siuntėjo klaidos. IeÅ¡kovė pateikė atsakovei 2011 m. liepos 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ RIN Nr. 788, kurios atsakovė negrÄ Å¾ino ir sumokėjo dalį sÄ skaitoje nurodytos sumos, tik 2012 m. balandžio 12 d. priėmus teismui įsakymÄ , todėl likusi vežimo užmokesčio skola yra 1 671,16 Lt (5849,04-4177,88).

Atsakovė turi sumokėti Sutarties-užsakymo Nr. 00781/1 1.5 punkte numatytus delspinigius - po 0,2 procentus nuo pervežimo kainos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ â€“ nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. kovo 29 d., iÅ¡ viso už 211 dienų po 11,69 Lt už dienÄ . Atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, kad sutarties-užsakymo Nr. 00781/1 atsakovė nepasirašė, manoma, kad tai suklastotas dokumentas, todėl yra negaliojantis, dėl krovinio pervežimo buvo tartasi su trečiuoju asmeniu, o ne su ieÅ¡kove.

Pervežimas yra įvykęs ir atsakovė nėra skolinga. Atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovei, kadangi ji reikalavo sumokėti, o trečiasis asmuo nereikalavo. Visas krovinys nebuvo paimtas dėl vežėjo vairuotojo kaltės, kuris atsisakė paimti visÄ krovinį, su siuntėju buvo susitarta ir sumokėta už visÄ krovinį. Netesybos akivaizdžiai per didelės, netesybų reikalavimui prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu (t. 2, b. l. 21-27) ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė 1 671,16 Lt skolÄ , 2 115,89 Lt delspinigius, 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (3 787,05 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2012 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 689,70 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidoms apmokėti, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 186,25 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidoms apmokėti; priteisė iÅ¡ atsakovės valstybei 67,03 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidoms apmokėtiTeismas nustatė, kad 2011 m. liepos 22 d. atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl krovinio – laminato pervežimo iÅ¡ Vokietijos įmonės Kronoflooring Gmbh į LietuvÄ .

Kadangi praÅ¡yme krovinio kiekis, vežimo kaina, užmokesčio sumokėjimo terminai, krovinio pristatymo vieta – bÅ«tinosios vežimo sutarties sÄ lygos - nebuvo nurodytos, todėl ieÅ¡kovė pagal atsakovės pateiktÄ informacijÄ 2011 m. liepos 29 m. surašė sutartį – užsakymÄ Nr. 00781/1, pagal kuriÄ atsakovė (užsakovas) ir ieÅ¡kovė (vežėjas) susitarė ir vežėjas įsipareigojo pagal CMR konvencijÄ bei pastarojoje sutartyje numatytas sÄ lygas iÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ parvežti krovinį – grindis; bei numatė pervežimo kainÄ ir apmokėjimo sÄ lygas: 4 833,92 Lt + PVM pavedimu per 20 d. po CMR ir sÄ skaitos originalo gavimo.

UžsakymÄ Nr. 00781/1 pasirašė atsakovės direktorius J. M.. IeÅ¡kovė krovinio pervežimui pasamdė trečiÄ jį asmenį. Teismas Å¡alių iÅ¡ tarptautinio krovinių pervežimo kilusiam ginčui taikė CMR konvencijos nuostatas. Nurodė, kad sutarties-užsakymo Nr. 00781/1 tikrumas abejonių nekelia, kadangi nenuginčytas jokiais objektyviais įrodymais, o važtaraÅ¡tis yra pasiraÅ¡ytas abiejų Å¡alių: krovinio siuntėjo ir vežėjo, todėl jis yra prima facie įrodymas CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalies prasme, todėl nereikia įrodinėti, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta vežimo sutartis.

Krovinio siuntėju teismas laikė Vokietijos įmonę Kronoflooring Gmbh, gavėju – atsakovę, o vežėju – ieÅ¡kovę. Teismas nustatė, kad buvo susitarta dėl krovinio pervežimo kainos, per kiek laiko turi bÅ«ti atliktas mokėjimas už pervežimÄ , dėl transporto priemonės, krovinio svoris nebuvo paminėtas, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad nei ieÅ¡kovei, nei trečiajam asmeniui krovinio kiekis nebuvo nurodytas. Teismas nurodė, kad pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 3 dalį, siuntėjas gali pareikalauti, kad vežėjas patikrintų krovinio bruto svorį ir jo kiekį, tačiau įrodymų, jog tai reikalavo padaryti siuntėjas teismui nepateikta, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad siuntėjas žinojo, kiek jis turi pakrauti krovinio ir tai nurodė važtaraÅ¡tyje.

Vežėjas privalėjo patikrinti ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraÅ¡tyje ir krovinio bei pakuotės iÅ¡orinę bÅ«klę (CMR konvencijos 8 str. 1 d.). Teismas sutiko su trečiojo asmens atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad vežėjo vairuotojas neturėjo pagrindo ir negalėjo atsisakyti priimti dalies krovinio. Jeigu vairuotojas bÅ«tų atsisakęs, apie tai siuntėjas turėjo praneÅ¡ti atsakovei. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog vežėjo vairuotojui buvo žinomas krovinio svoris bei neįrodė fakto, kad vairuotojas atsisakė priimti dalį krovinio, todėl vežėjas nėra atsakingas už atsakovės (užsakovo) ir siuntėjo nesusikalbėjimÄ bei už siuntėjo padarytas klaidas ir dėl to atsakomybės naÅ¡ta negali bÅ«ti perkeliama vežėjui.

Teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 1 671,16 Lt skolos priteisimo. Nurodė, kad pagal 2012 m. balandžio 12 d. teismo įsakymÄ atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovei 4 177,88 Lt skolos. IeÅ¡kovė neginčijo savo prievolės atsiskaityti už atliktÄ darbÄ , tik tarp Å¡alių kilo ginčas dėl pervežimo paslaugos kainos ir delspinigių. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės praÅ¡ymÄ , reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikė ieÅ¡kinio senatį ir sutarties-užsakymo Nr. 00781/1 1.5 punkte numatytus 0,2 procento delspinigius priteisė už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. vasario 27 d. (už 181 d.), skaičiuojant po 11,69 Lt už dienÄ ir ieÅ¡kovei priteisė 2 115,29 Lt delspinigių.

Teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstė proporcingai, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kinio reikalavimai buvo patenkinti 95 procentais. III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 36-45) atsakovės atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kurioje ieÅ¡kinys tenkinamas ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas prašė priimti papildomus įrodymus: elektroninį laiÅ¡kÄ ir su juo siųstÄ priedÄ 2010 m. liepos 26 d.

Sutartį - užsakymÄ Nr. 1649/1, įmonės Kronoflooring GmbH patvirtinimÄ dėl 2013 m. vasario 13 d. siųsto elektroninio laiÅ¡ko bei atsakovės ir trečiojo asmens verslo bendradarbiavimÄ Ä¯rodančius dokumentus. Nurodė, kad teismui nusprendus prieÅ¡ingai ir sprendimÄ priėmus remiantis ginčo sutartimi, atsakovei iÅ¡kilo bÅ«tinybė sutarties netikrumÄ Ä¯rodinėti kitais įrodymais. Apelianto nuomone, teismas nesigilino į faktines aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, netinkamai pritaikė materialines teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Apeliantas nurodė tokius motyvus:1. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. Apelianto nuomone, 2011 m. liepos 22 d. praÅ¡ymas dėl eilinės laminato siuntos pervežimo iÅ¡ Vokietijos įmonės Kronoflooring Gmbh į LietuvÄ , buvo pateiktas ne ieÅ¡kovei, o trečiajam asmeniui, su kuriuo atsakovė bendradarbiavo nuo 2009 m. . 2011 m. liepos 28 d. elektroniniu paÅ¡tu atsakovė informavo trečiÄ jį asmenį apie pakrovimo laikÄ ir pakrovimo numerį;2. Tarp ginčo Å¡alių nebuvo krovinio pervežimo sutarties, atsakovė neigia bet kokių sutartinių santykių su ieÅ¡kove buvimÄ , sutarties - užsakymo Nr. 0078/1 tikrumas kelia abejonių.

Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad byloje pateikta tik sutarties - užsakymo Nr. 0078/1 kopija, ieÅ¡kovas negalėjo įvykdyti teismo įpareigojimo pateikti sutarties originalÄ , byloje nėra elektroninio laiÅ¡ko, kuriuo tariamai buvo gauta sutartis, duomenų iÅ¡ serverio apie tokio elektroninio laiÅ¡ko egzistavimÄ , sutartis pasiraÅ¡yta (2011 m. liepos 29 d., t. y. po krovinio pakrovimo 2011 m. liepos 28 d.), sutartis su trÅ«kumais, nėra vežėjo (ieÅ¡kovės) paraÅ¡o, nėra nurodyta kas atstovauja užsakovÄ , nėra nurodyta visos eilės bÅ«tinų sutarties sÄ lygų: kiekio, svorio, iÅ¡ kokios įmonės, kokiu adresu reikės paimti krovinį.

Sutartis buvo gauta elektroniniu paÅ¡tu, tačiau Å¡alys Sutarties 3.2 punkte dėl tokio sutarties pasiraÅ¡ymo bÅ«do nebuvo susitarę; 3. Kiti bylos įrodymai paneigia sutarties kopijoje nurodytas aplinkybes. Atsakovė dėl laminuotų grindų pervežimo tarėsi su trečiuoju asmeniu, kuris ir vykdė užsakymÄ . Tai patvirtina bylos įrodymai CMR važtaraÅ¡tis, kuriame vežėju nurodomas UAB „Gineso servisas“, elektroninis laiÅ¡kas, kuriame trečiajam asmeniui yra siunčiamas pakrovimo numeris ir laikas.

Byloje pateikti įrodymai, jog dėl tokio pobÅ«džio užsakymų atsakovė jau keleri metai bendravo su trečiuoju asmeniu. Teismui sprendime nurodžius, kad elektroniniai susiraÅ¡inėjimai su trečiuoju asmeniu nesusiję su Å¡ios bylos dalyku, atsakovei su tuo nesutinkant, iÅ¡kilo bÅ«tinybė papildomai pateikti įrodymus dėl atsakovo ir trečiojo asmens bendradarbiavimo egzistavimo ir nusistovėjusios tvarkos;4. Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė pasamdė trečiÄ jį asmenį krovinio pervežimui;5.

IeÅ¡kovė nurodė, kad 2011 m. liepos 22 d. praÅ¡ymÄ dėl pervežimo gavo faksu, tačiau dokumento virÅ¡uje esantis fakso numeris nėra atsakovės įmonės;6. Ginčijamoje sutartyje atsakovės paraÅ¡as, spaudas ir prieraÅ¡as buvo „perkeltas“ nuo nuskenuotos pateiktos teismui su apeliaciniu skundu sumažintos Sutarties-Užsakymo Nr. 01649/1. IeÅ¡kovei nepateikus sutarties originalo, atsakovei buvo užkirstas kelias praÅ¡yti teismo skirti paraÅ¡o tikrumo ekspertizę, nes paraÅ¡o tikrumas iÅ¡ kopijos nenustatinėjamas;7.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad CMR važtaraÅ¡tis patvirtina, kad tarp ginčo Å¡alių buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis, tačiau neįvertino aplinkybės, kad važtaraÅ¡tyje Å¡alimis buvo nurodytos atsakovė ir trečiasis asmuo. VažtaraÅ¡tis nėra vežimo sutartis, o tik vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, todėl Å¡alys gali kitais bÅ«dais įrodinėti sÄ lygas, neįtrauktas į važtaraÅ¡tį. VažtaraÅ¡tis turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas krovinio siuntėjo ir vežėjo;

8. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nei ieÅ¡kovei, nei trečiajam asmeniui krovinio kiekis nebuvo nurodytas, tačiau neatsižvelgė į tas aplinkybes, jog sutarties sÄ lygos buvo derinamos ir krovinys buvo pervežamas trečiojo asmens, su kuriuo ieÅ¡kovas bendradarbiavo keletÄ metų ir visuomet svoris pervežamų prekių bÅ«davo ne mažesnis 24 tonų. Teismas netinkamai taikė sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193-6.195 straipsniuose ir suformuluotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Byloje yra pakankamai įrodymų apie atsakovės ir trečiojo asmens verslo santykių egzistavimÄ ir tvarkÄ , apie tai, jog trečiajam asmeniui buvo aiÅ¡kios visos pervežimo sÄ lygos, įskaitant ir reikalingas parvežti prekių svoris;9. Vežėjui nepristačius viso užsakyto krovinio atsakovei, pastarajam nekilo pareiga sumokėti vežėjui visos sutarties kainos;

10. Atsižvelgiant į tai, jog 2013 m. balandžio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovei iÅ¡kelta bankroto byla, priteistos procesinės palÅ«kanos gali bÅ«ti priteistos iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos t.y. iki 2013 m. balandžio 26 d. (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 3 p.);11. Teismas be pagrindo nevertino atsakovės pateikto elektroninio laiÅ¡ko Kronoflooring GmbH įmonei. Atsakovei pakartotinai užklausus, atsakovė gavo patikslintÄ atsakymÄ , jog krovinys buvo paimtas ne visas dėl vežėjo vairuotojo kaltės. Teismas be pagrindo nevertino Å¡io įrodymo, kaip tariamai siųsto atsakovo Vokiečių įmonei, o ne atvirkščiai.

Po tekstu yra Kronoflooring GmbH įmonės spaudas, kuris patvirtina, jog šį raÅ¡tÄ parašė bÅ«tent minėta įmonė. IÅ¡kilus reikalingumui, pakartotinai teikiami įrodymai, jog atsakovės kartu su atsiliepimu pateiktas 2013 m. vasario 13 d. raÅ¡tas yra siųstas iÅ¡ įmonės Kronoflooring GmbH;12. Byloje esančios sÄ skaitos faktÅ«ros, nurodytos CMR važtaraÅ¡tyje, patvirtina, kad už visÄ 24 tonų krovinį Vokietijos firmai buvo sumokėta. Tai rodo, kad atsakovė, užmokėjusi už visÄ 24 tonų krovinį, bÅ«tent jį ir užsakė parvežti.

NelogiÅ¡ka, kad atsakovė, kaip verslininkė, užsakiusi ir užmokėjusi už visÄ 24 tonų svorio krovinį, vežėjo paprašė parvežti tik jo dalį. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.).

Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo Å¡alių tarpusavio sutartinius santykius ir ar pagrįstai nusprendė priteisti ieÅ¡kovei krovinio vežimo užmokestį bei delspinigius iÅ¡ atsakovės - krovinio pervežimo užsakovo. Dėl papildomų įrodymų prijungimo Apeliaciniame skunde apeliantas pateikė praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos naujus įrodymus, kuriuos pateikti bÅ«tinybė atsirado po Å¡io skundo padavimo.

Å ie įrodymai, jo manymu, įrodo sutarties-užsakymo Nr. 0078/1 netikrumÄ . Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Tame pačiame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, t. y.:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir paaiÅ¡kėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardintas iÅ¡imtis ir šį įrodymÄ priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ . Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Apeliantas nurodo, kad atsakovė neigė sutarties-užsakymo Nr. 0078/1 pasiraÅ¡ymÄ , todėl prašė teismo įpareigoti ieÅ¡kovę pateikti sutarties originalÄ . IeÅ¡kovei originalo nepateikus, atsakovė turėjo pagrindÄ manyti, kad pirmosios instancijos teismas nevertins sutarties-užsakymo Nr. 0078/1.

Kadangi skundžiamame sprendime teismas padarė priešingai ir minėtos sutarties pagrindu konstatavo esant tarp šalių pervežimo santykius, todėl apeliantas prašo teismo priimti papildomus įrodymus sutarties-užsakymo Nr. 0078/1 netikrumui įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktus naujus įrodymus, sprendžia, kad nauji įrodymai gali turėti įtakos visų bylai reikšmingų aplinkybių ištyrimui bei teisingo byloje sprendimo priėmimui, naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl juos prijungia prie bylos (CPK 314 str.).

Dėl tarptautinio vežimo santykių kvalifikavimo Krovinio vežimo sutartis – tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotÄ krovinį nugabenti į paskirties punktÄ ir iÅ¡duoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimÄ sumokėti nustatytÄ užmokestį (CK 6.808 str.1 d.). Siuntėju krovinio vežimo sutartyje laikomas asmuo, savo vardu sudaręs sutartį su vežėju, toks asmuo nebÅ«tinai turi bÅ«ti krovinio savininkas; vežėju laikomas asmuo, kuris savo vardu įsipareigoja vežti krovinį, prisiimdamas atsakomybę už jį, nepriklausomai nuo to, ar faktiÅ¡kai krovinį veža, ar dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas).

Krovinio pervežimo tarptautiniais marÅ¡rutais sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta sutarties Å¡alims pasiekus susitarimÄ dėl visų esminių sutarties sÄ lygų. Tam, kad bÅ«tų konstatuota, jog pervežime dalyvaujantys asmenys yra vienos sutarties Å¡alys, turi bÅ«ti nustatyta, kad jie yra įsipareigoję vienas kito atžvilgiu ir tarpusavyje suderinę valiÄ (pasiekę konsensusÄ ), t. y. susitarę dėl esminių tarptautinio krovinių vežimo sutarties sÄ lygų (CK 6.162 str. 1, 2 d., 6.808 str.).

Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR konvencija) tiesiogiai nereglamentuoja. CMR konvencija nereglamentuoja krovinio vežimo sutarties turinio ar formos, sutarties sudarymo, bendrųjų pareigų pagal sutartį pažeidimo, atlyginimo už vežimÄ , todėl Å¡ių klausimų iÅ¡sprendimui turi bÅ«ti taikoma nacionalinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006 ).

Nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos raÅ¡ytinės formos, o tik nurodo važtaraÅ¡tį kaip vežimo sutartį ir jos sÄ lygas patvirtinantį dokumentÄ (CMR konvencijos 4, 9 str., CK 6.808 str. 2d.). Kadangi CMR konvencija nereglamentuoja vežimo sutarties turinio ar formos, Å¡i sutartis gali bÅ«ti sudaryta ne tik suraÅ¡ant Å¡alių pasiraÅ¡omÄ dokumentÄ , bet apsikeičiant raÅ¡tais, praneÅ¡imais, ar telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija, taip pat žodžiu.

Kilus Å¡alių ginčui dėl neužfiksuotų sutarties sÄ lygų, taip pat kai duomenys važtaraÅ¡tyje skiriasi nuo Å¡alių sutarties sÄ lygų, teismas, remdamasis įrodymais (raÅ¡ytinėmis sutartimis, vežimo užsakymais, dalykiniu Å¡alių susiraÅ¡inėjimu, kt.), turi nustatyti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013). Dėl įrodymų vertinimo IeÅ¡kovė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės skolÄ , kildinamÄ iÅ¡ tarptautinio krovinio pervežimo, bei delspinigius grindė 2011 m. liepos 22 d. praÅ¡ymu, 2011 m. liepos 29 d. sutartimi - užsakymu Nr. 0078/1, 2011 m. liepos 28 d.

CMR važtaraščiu ir 2011 m. liepos 29 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 788 (t. 1, 7-9, 50). Byloje nėra ginčo, kad faktinis krovinio vežėjas buvo trečiasis asmuo. Apeliantas nurodo, kad dėl krovinio pervežimo kreipėsi į trečiÄ jį asmenį ir neigia bet kokių sutartinių pervežimo santykių su ieÅ¡kove buvimÄ . Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad sutarties-užsakymo Nr. 0078/1, kuriuo Å¡alys susitarė dėl krovinio pervežimo, tikrumas abejonių nekelia, kadangi nėra nuginčytas jokiais objektyviais įrodymais.

Byloje nėra pateiktos sutarties-užsakymo Nr. 0078/1 originalo. Pagal CPK 202 straipsnį, jeigu pateikiamos tik raÅ¡ytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra iÅ¡likę, apie Å¡ių įrodymų įrodomÄ jÄ galiÄ sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas. Lietuvos Aukščiausias Teismas aiÅ¡kindamas minėtÄ Ä¯statymo nuostatÄ , nurodė, kad teismai, spręsdami dėl dokumentų kopijų įrodomosios vertės, turi Å¡iÄ diskrecijÄ Ä¯gyvendinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2012).

Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų. Jei teismo pripažįstama dokumento kopija tinkamu įrodymu, jis yra vertinamas kartu su kitais bylos įrodymais ir juose esančiais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013). Iš apelianto pateiktos sutarties-užsakymo Nr. 01649/1, sudaryto 2010 m. liepos 26 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens dėl grindų laminato parvežimo iš tos pačios Vokietijos įmonės matyti, kad šioje sutartyje atsakovės įmonės spaudas, direktoriaus parašas bei prierašas ranka „apmokamas per 30 dienų“ ir ginčijamos 2011 m. liepos 29 d. sutarties - užsakymo Nr. 0078/1 yra identiški.

Å ios aplinkybės rodo, jog sutarties - užsakymo Nr. 0078/1 kopijoje atsakovės spaudas, direktoriaus paraÅ¡as bei prieraÅ¡as kopijavimo bÅ«du galėjo bÅ«ti perkelti nuo vėliau pasiraÅ¡ytos sutarties-užsakymo Nr. 01649/1 (t. 2, b. l. 46). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu Å¡i nustatyta aplinkybė kelia pagrįstas abejones dėl sutarties - užsakymo Nr. 0078/1 tikrumo. Be to, sutarties - užsakymo Nr. 0078/1 kopijoje nėra nurodyta visų bÅ«tinųjų sutarties sÄ lygų: krovinio kiekio, svorio, krovinio pakrovimo vietos adreso, krovinio siuntėjo.

Sutarties - užsakymo Nr. 0078/1 sudarymo data (2011 m. liepos 29 d.) yra vėlesnė nei CMR važtaraščio suraÅ¡ymo data bei krovinio pakrovimo data (2011 m. liepos 28 d.). IeÅ¡kovė pripažino, kad ji pati surašė sutartį - užsakymÄ Nr. 0078/1. Sutartis-užsakymas Nr. 0078/1 buvo sudaryta jau po užsakymo priėmimo vykdyti, kuomet atsakovei nebuvo jokio reikalingumo tokiÄ sutartį sudaryti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, 2011 m. liepos 22 d. praÅ¡ymas kelia pagrįstų abejonių, jog Å¡iuo praÅ¡ymu dėl pervežimo atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovę. 2011 m. liepos 22 d. praÅ¡yme nėra nurodytas vežėjo pavadinimas. 2013m. kovo 28 d. teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovė patvirtino, jog 2011 m. liepos 22 d. praÅ¡yme pervežimo kainÄ (1 400 EUR) ir transporto priemonės, kuri planuoja atvykti į pakrovimÄ , valstybinius numerius įrašė tuometinis ieÅ¡kovės direktorius P. S. ( t. 1, b. l. 147). 2011 m. liepos 29 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 788 iÅ¡rašė ieÅ¡kovė, joje nėra atsakovės paraÅ¡o, patvirtinančio, jog ji sÄ skaitÄ priėmė. IÅ¡ byloje pateikto 2011 m. rugsėjo 22 d. atsakovės praneÅ¡imo ieÅ¡kovei matyti, kad atsakovė 2011 m. rugsėjo 26 d. registruotu laiÅ¡ku grÄ Å¾ino minėtÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (t. 1, b. l. 124). Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog važtaraÅ¡tyje vežimo sutarties Å¡alimis buvo nurodyti atsakovė ir trečiasis asmuo.

Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių apie tai, kad ieÅ¡kovė krovinio pervežimui pasamdė trečiÄ jį asmenį. VažtaraÅ¡tis nėra vežimo sutartis, o tik vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. VažtaraÅ¡tis pasiraÅ¡ytas atsakovės ir trečiojo asmens darbuotojų, važtaraÅ¡tyje ieÅ¡kovė nėra nurodyta. Byloje pateiktas atsakovės trečiajam asmeniui 2011 m. liepos 28 d. siųstas elektroninis laiÅ¡kas su pakrovimo numeriu bei laiku rodo, kad dėl krovinio pervežimo atsakovė tarėsi su trečiuoju asmeniu, o ne su ieÅ¡kove.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei aukščiau nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ginčo krovinio pervežimo sutartiniai santykiai susiklostė tarp atsakovės ir trečiojo asmens, o ieÅ¡kovė neįrodė, jog minėtuose sutartiniuose santykiuose ji dalyvavo kaip vežėjas (CPK 185 str.). Sutarties-užsakymo Nr. 0078/1 kopijoje nurodyti duomenys prieÅ¡tarauja anksčiau nurodytoms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, todėl minėta kopija negali bÅ«ti įrodymu, patvirtinančiu pervežimo sutartinių santykių tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės egzistavimÄ .

Kadangi byloje neįrodyta, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės susiklostė ginčo krovinio pervežimo sutartiniai santykiai, todėl ieÅ¡kovė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iÅ¡ atsakovės krovinio pervežimo mokesčio bei netesybų (delspinigių) už prievolės sumokėti pervežimo mokestį nevykdymÄ . Atsižvelgiant į anksčiau nurodytÄ , apeliantės argumentai dėl atsakovės pareigos sumokėti tik dalį pervežimo užmokesčio priklausomai nuo realiai parvežto krovinio kiekio bei dėl procesinių palÅ«kanų skaičiavimo termino, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Aplinkybę apie atsakovės sumokėtÄ dalį 2012m. balandžio 12 d. teismo įsakymu (t. 1, b. l. 18, 26) priteistos sumos ieÅ¡kovei apeliacinės instancijos teismas vertina kaip atsakovės klaidÄ , o ne kaip sutartinių krovinio pervežimo santykių tarp Å¡alių patvirtinimÄ .            Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės susiklostė krovinio pervežimo sutartiniai santykiai ir todėl nepagrįstai patenkino pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl pervežimo užmokesčio ir delspinigių priteisimo.

Dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo bei įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kinys patenkintas naikintina ir Å¡ioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 2 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . IeÅ¡kinį atmetus visiÅ¡kai, atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė Å¡ioje byloje patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas: 100 Lt dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (t. 1, b. l. 110), sumokėjo 1 500 Lt ir 2 420 Lt už advokato paslaugas (t. 1, b. l. 167, 168-170, 171-172), 105 Lt už dokumentų vertimus (t.1, 168, 173-174), iÅ¡ viso 4 125 Lt. Atsakovę advokatas byloje atstovavo nuo 2013 m. vasario 14 d. (t. 1, b. l. 130). Atsakovės atstovas praÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų prašė priteisti 3 525 Lt advokato pagalbai apmokėti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 1, 168-169).

Apeliaciniame skunde atsakovės atstovas prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nurodė, jog iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai bus pateikti vėliau, tačiau įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iki apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui nepateikė. Atstovaudamas atsakovę pirmosios instancijos teisme, advokatas parengė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (t 1., b. l. 115-122), dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 2 val. (t. 1, b. l. 146-149, 176-177, t. 2, 18-20).

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 8.2 ir 8.18 punktų nuostatas, maksimali atsakovei suteiktai advokato pagalbai apmokėti suma yra 3 300 Lt (3x1000+2x0,15x1000). Kadangi atsakovės praÅ¡oma priteisti advokato pagalbai apmokėti suma virÅ¡ija Rekomendacijose nurodytÄ maksimaliÄ sumÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistina 3 300 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 2 d.), 100 Lt žyminis mokestis bei 105Lt už dokumentų vertimus (CPK 88 str. 1 d. 8 p.), iÅ¡ viso 3 505 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidoms apmokėti. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas ir ieÅ¡kinys atmestas, o atsakovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimo, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 113,61 Lt ((1671,16+2115,89)x3%) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.) už apeliacinį skundÄ mokėtinas žyminis mokestis bei 70,56 Lt (t.1, b. l.

2) iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ viso 184,17 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidoms apmokėti iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistini valstybei. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Apeliacinį skundÄ patenkinti.Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys tenkintas panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Rintauta“ ieÅ¡kinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Plungės skalva“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Rintauta“ (į. k. 235799060) atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Plungės skalva“ (į. k. 169935534) 3 505 Lt (tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus penkis litus) bylinėjimosi iÅ¡laidoms apmokėti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Rintauta“ (į. k. 235799060) valstybei 184,17 Lt (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis litus 17 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidoms apmokėti.

Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėja                                                                                                       RÅ«ta Palubinskaitė