2016-05-27 Nr. AB-11482-3-65-3-00018-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-367-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00018-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio socialinių paslaugų centro, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, viešosios įstaigos Panevėžio miesto poliklinikos, Panevėžio miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) Panevėžio apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas:

1) atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti Panevėžio socialinių paslaugų centro (toliau – ir Centras) 2015 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. S-1822; 2) įpareigoti Centrą, pareiškėjui prašant, užpildyti prašymą dėl paramos gavimo, priimti jį, atlikti reikalingą procedūrą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų kriterijų dėl atitikimo paramos (maisto) gavimo nustatymo ir esant pagrindui išduoti maisto talonus;

3) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2016 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 19-112 ir įpareigoti atsakovą priimti motyvuotą sprendimą pagal jo skundą;

4) panaikinti Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. Sr.-6581 ir įpareigoti atsakovą sužinoti duomenis apie D. K. ir skirti pareiškėjui socialinę pašalpą nuo 2015 m. gruodžio mėnesio;

5) priteisti iš Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos Centro, Administracijos, Administracijos Socialinės paramos skyriaus, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, padarytą: neteisėtais Centro darbuotojų veiksmais, 2015 m. lapkričio 5 d. – 2015 m. gruodžio 22 d. pareiškėjui kreipiantis dėl paramos maistu; neteisėtais Administracijos veiksmais: 2015 m. rugsėjo 4 d. Administracijos Teisės skyriaus vyresniojo specialisto K. U. veiksmais, atsisakant pareiškėją supažindinti su teisės aktais, vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. 597, „pirminės teisinės pagalbos įstatymu“; Administracijos veiksmais, neinformuojant pareiškėjo, kada vyks komisijos posėdis, kuriame bus svarstomi K. U. veiksmai ir elgesys pagal pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 4 d. skundą; Administracijos veiksmais, nesupažindinant jo su Administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. AP-519 ir jo pareiškėjui neįteikiant; Administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistės E. S. veiksmais, 2015 m. gruodžio 7 d. atsisakant išduoti pažymą dėl negaunamų jokių socialinių išmokų, 2015 m. gruodžio 8 d. atsisakant užregistruoti pas specialistę dėl prašymo socialinei pašalpai priėmimo; neteisėtais Panevėžio miesto savivaldybės veiksmais, nutraukiant globą pareiškėjo nepilnamečiam vaikui, perduodant jo materialinį išlaikymą pareiškėjui, žinant, kad pareiškėjas neturi pinigų vaikui išlaikyti, o vaiko motina vengia jį išlaikyti, neskiriant socialinės pašalpos;

6) priteisti iš Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos viešosios įstaigos Panevėžio miesto poliklinikos (toliau – ir Poliklinika), 1 000 Eur neturtinę žalą, padarytą neteisėtais Poliklinikos darbuotojų R. S. ir D. V. veiksmais, nepasakant savo vardo ir pavardės bei nesant prisisegusioms asmens kortelių;

7) atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) sprendimus: 2015 m. gruodžio 9 d. Nr. 50-S-83746, 2015 m. gruodžio 14 d. Nr. 50-s-84655, 2015 m. gruodžio 18 d. Nr. 50-s-86058;

8) panaikinti Panevėžio AVPK sprendimus: 2015 m. gruodžio 29 d. Nr. 50-s-88015, 2015 m. gruodžio 31 d. Nr. 50-s-88527, 2016 m. sausio 8 d. Nr. 50-s-1101, 2015 m. sausio 19 d. Nr. 50-s-3387; 9) įpareigoti Panevėžio AVPK išnagrinėti pagal teisės aktus ir pateikti informaciją pagal pareiškėjo prašymus-skundus ir atlikti tai, ko prašoma šiais skundais-prašymais: 2015 m. lapkričio 25 d. (reg. Nr. 50-AP-9716), 2015 m. gruodžio 7 d. (reg. Nr. 50-AP-9943, 50-AP-9944, 50-AP-9945), 2015 m. gruodžio 8 d. (reg. Nr. 50-AP-9946), 2015 m. gruodžio 9 d. (reg. Nr. 50-AP-9989), 2015 m. gruodžio 15 d. (reg. Nr. 50-AP-10195), 2015 m. gruodžio 25 d. (reg. Nr. 50-AP-10364, 50-AP-10365, 50-AP-10366);

10) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, 1 000 Eur neturtinę žalą, padarytą neteisėtais Panevėžio AVPK darbuotojų veiksmais, netinkamai tiriant jo anksčiau nurodytus skundus-prašymus, nepateikiant jo prašomos informacijos, neatliekant to, ko skundais-prašymais buvo prašoma atlikti;

11) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, neturtinę žalą, įskaičiuotą į 1 000 Eur, padarytą neteisėtais Panevėžio AVPK Migracijos skyriaus Pasų poskyrio vedėjos I. V. veiksmais, 2016 m. sausio 21 d. neteisėtai reikalaujant pareiškėjo nepilnamečiam sūnui išeiti iš kabineto.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo G. K. skundo dalį, kuria prašoma: 1) panaikinti Panevėžio AVPK sprendimus: 2015 m. gruodžio 9 d. Nr. 50-S-83746, 2015 m. gruodžio 14 d. Nr. 50-S-84655, 2015 m. gruodžio 29 d. Nr. 50-S-88015, 2015 m. gruodžio 18 d. Nr. 50-S-86058, 2015 m. gruodžio 31 d. Nr. 50-S-88527, 2016 m. sausio 8 d. Nr. 50-S-1101; 2) įpareigoti Panevėžio AVPK pateikti prašomą informaciją pagal šiuos pareiškėjo prašymus-skundus: 2015 m. lapkričio 25 d. Nr. 50-AP-9716, 2015 m. gruodžio 7 d. Nr. 50-AP-9946, Nr. 50-AP-9943, Nr. 50-AP-9944, 2015 m. gruodžio 8 d. Nr. 50-AP-9945, 2015 m. gruodžio 9 d. Nr. 50-AP-10363, Nr. 50-AP10364, Nr. 50-AP-10365; 3) įpareigoti atsakovą atlikti prašomus atlikti veiksmus arba nurodyti informacijos nesuteikimo ar veiksmų neatlikimo priežastis pagal šiuos pareiškėjo prašymus-skundus: Nr. 50-AP-9716, Nr. 50-AP-9946, Nr. 50-AP-9989, Nr. 50-AP-10195; 4) įpareigoti Panevėžio AVPK išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka šiuos pareiškėjo skundus: Nr. 50-AP-9943, Nr. 50-AP-9944, Nr. 50-AP-9945, Nr. 50-AP-10364, Nr. 50-AP-10365, Nr. 50-AP-10366; 5) priteisti neturtinę žalą, netinkamai nagrinėjant pareiškėjo anksčiau išvardytus prašymus; 6) panaikinti Centro 2015 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. S-1822, įpareigoti šį atsakovą, pareiškėjui prašant, užpildyti prašymą dėl paramos gavimo, priimti jį, atlikti reikalingą procedūrą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų kriterijų dėl atitikimo paramos (maisto) gavimo nustatymo ir esant pagrindui išduoti maisto talonus bei priteisti iš Panevėžio miesto savivaldybės neturtinę žalą, padarytą Centro darbuotojų veiksmais, pareiškėjui kreipiantis dėl paramos maistu skyrimo; 7) priteisti iš Panevėžio miesto savivaldybės neturtinę žalą, padarytą Administracijos veiksmais, sprendžiant nepilnamečio vaiko globos klausimą; 8) priteisti iš Panevėžio miesto savivaldybės neturtinę žalą, padarytą Poliklinikos darbuotojų veiksmais. Teismas taip pat įpareigojo pareiškėją iki 2016 m. vasario 24 d. pašalinti kitos skundo dalies trūkumus.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir nustatė, kad Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-902-739/2016 pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Panevėžio AVPK, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio AVPK, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo administracinėje byloje Nr. I-902-739/2016 paduoto patikslinto skundo priėmimo klausimas dar nėra išspręstas, tačiau pareiškėjas teismui pateikė naują skundą, kuriuo reiškiami tapatūs reikalavimai anksčiau pareikštiems 2016 m. sausio 12 d. patikslintu skundu administracinėje byloje Nr. I-902-739/2016 reikalavimams. Teismo vertinimu, sukurta tokia teisinė situacija, kai tuo pat metu atliekami procesiniai veiksmai, kurie pagal teisinį reguliavimą negali būti atliekami vienu metu skirtingose bylose, t. y. pareiškėjui apskundus 2016 m. sausio 15 d. priimtą teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2016 m. sausio 12 d. patikslintą skundą (patikslinto skundo priėmimo klausimo galutinai dar neišsprendus), vėl naujai kreipiamasi į teismą su tapačiu reikalavimu.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo tapatūs skundo reikalavimai negali būti nagrinėjami keliose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1383-602/2015), teismas skundo dalį, kurioje prašoma: 1) panaikinti Panevėžio AVPK sprendimus: 2015 m. gruodžio 9 d. Nr. 50-S-83746, 2015 m. gruodžio 14 d. Nr. 50-S-84655, 2015 m. gruodžio 29 d. Nr. 50-S-88015, 2015 m. gruodžio 18 d. Nr. 50-S-86058, 2015 m. gruodžio 31 d. Nr. 50-S-88527, 2016 m. sausio 8 d. Nr. 50-S-1101; 2) įpareigoti Panevėžio AVPK pateikti prašomą informaciją pagal šiuos pareiškėjo prašymus-skundus: 2015 m. lapkričio 25 d. Nr. 50-AP-9716, 2015 m. gruodžio 7 d. Nr. 50-AP-9946, Nr. 50-AP-9943, Nr. 50-AP-9944, 2015 m. gruodžio 8 d. Nr. 50-AP-9945, 2015 m. gruodžio 9 d. Nr. 50-AP-10363, Nr. 50-AP-10364, Nr. 50-AP-10365; 3) įpareigoti atsakovą atlikti prašomus atlikti veiksmus arba nurodyti informacijos nesuteikimo ar veiksmų neatlikimo priežastis pagal šiuos pareiškėjo prašymus-skundus: Nr. 50-AP-9716, Nr. 50-AP-9946, Nr. 50-AP-9989, Nr. 50-AP-10195; 4) įpareigoti atsakovą išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka šiuos pareiškėjo skundus: Nr. 50-AP-9943, Nr. 50-AP-9944, Nr. 50-AP-9945, Nr. 50-AP-10364, Nr. 50-AP-10365, Nr. 50-AP-10366; 5) priteisti neturtinę žalą, netinkamai nagrinėjant jo išvardytus prašymus, atsisakė priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina ir iš Poliklinikos darbuotojų veiksmų, teikiant jam gydymo paslaugas. Teismo vertinimu, Poliklinika pareiškėjo skunde nurodytais atvejais teikė jam asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nelaikytinos paslaugomis viešojo administravimo srityje. Ginčo teisinius santykius dėl sveikatos paslaugų suteikimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos ir sveikatos apsaugos įstatymai, todėl ginčas dėl Poliklinikos paslaugų teikimo, tarp jų ir žalos atlyginimo, spręstinas šių teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad šis ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių ir gali būti nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Centro 2015 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. S-1822, įpareigoti Centrą atlikti veiksmus bei priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš Centro darbuotojų veiksmų, pareiškėjui kreipiantis dėl paramos maisto produktais skyrimo, teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 55, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr.A1-426, 2015 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. A1-163, 2015 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. A1-353, 2015 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. A1-393, darė išvadą, kad Administracija paramos maistu teikimo pagal projektus santykiuose dalyvauja sutartiniais pagrindais, veikdama per savivaldybės biudžetinę įstaigą Centrą. Teismo vertinimu, Centro teikiamos paslaugos, įgyvendinant projektus, nelaikytinos paslaugomis viešojo administravimo srityje, todėl pareiškėjo keliamas ginčas dėl Centro akto bei veiksmų teisėtumo negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje ir nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Toks ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių ir spręstinas bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas taip pat prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš Administracijos veiksmų nutraukiant globą pareiškėjo nepilnamečiam vaikui. Santykius, susijusius su vaiko globa (rūpyba), reglamentuoja CK, t. y. visuomeniniai santykiai, kylantys dėl vaiko globos ir rūpybos, yra sureguliuoti civilinės teisės normomis. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji kolegija) yra ne kartą pažymėjusi, kad nors sprendimus dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo priima viešojo administravimo subjektas, tačiau jis, atlikdamas tokius veiksmus veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, ginčai, kylantys dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, todėl turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (2016 m. sausio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-1/2016; 2015 m. sausio 30 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-20/2015; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-21/2014). Todėl teismas skundo reikalavimą priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš Administracijos veiksmų, sprendžiant globos nepilnamečiam vaikui klausimą, atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Spręsdamas likusios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą, teismas konstatavo, kad skundas atitinka ne visus ABTĮ 23, 24 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl įpareigojo pareiškėją iki 2016 m. vasario 24 d. pašalinti kitos skundo dalies trūkumus.

II. Pareiškėjas G. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį. Pareiškėjas taip pat suformulavo prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo reikalavimus pateikti teismui: papildomus skundo egzempliorius, įrodymus, kad pareiškėjas yra bedarbis ir negauna jokių pajamų, bei naują skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundo dalį pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes pareiškėjo patikslintas skundas administracinėje byloje Nr. I-902-739/2016 nebuvo priimtas, išaiškinant teisę paduoti naują skundą, tai reiškia, kad administracinėje byloje Nr. I-902-739/2016 nebus nagrinėjami tapatūs reikalavimai. Nepriėmus šios skundo dalies, susidaro tokia situacija, kad keliamas ginčas nebus nagrinėjamas nei administracinėje byloje Nr. I-902-739/2016, nei šioje byloje. Pareiškėjo teigimu, ši pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalis pažeidžia teisę į operatyvų ginčo išsprendimą, taip pareiškėjui daromas spaudimas atsiimti administracinėje byloje Nr. I-902-739/2016 pateiktą atskirąjį skundą ir tai lemia skundo padavimo termino praleidimą dėl ginčijamų Panevėžio AVPK sprendimų. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus atsisakymą priimti patikslintą skundą administracinėje byloje Nr. I-902-739/2016, būtų galimybė bylas sujungti / išskirti ar tapačią skundo dalį palikti nenagrinėtą.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti skundo dalį dėl Centro 2015 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. S-1822 panaikinimo, Centro įpareigojimo atlikti veiksmus bei priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš Centro darbuotojų veiksmų, nustačius, kad Centro darbuotojai nepriskirtini prie viešojo administravimo subjektų. Pareiškėjo teigimu, šios pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalies neteisėtumą įrodo Centro nuostatai, patvirtinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 1-85, tai, kad Centro darbuotojai, teikdami pareiškėjui paslaugas, vadovavosi Lietuvos Respublikos socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas pažymi, kad Centro darbuotojai pažeidė Vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Administracijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijos įstaigose ir kitose viešojo administravimo institucijose tvarką ir pareigybių aprašymų reikalavimus.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, jog pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Administracijos veiksmų nutraukiant globą pareiškėjo nepilnamečiam vaikui, priteisimo turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prieštarauja ABTĮ, nes nepilnametis vaikas pareiškėjui buvo perduotas būtent Administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. A-1003 panaikinus jam skirtą globą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo G. K. skundo dalį pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 (skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka) ir 5 (teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) punktus bei pareiškėjas įpareigotas pašalinti kitos skundo dalies trūkumus.

Nors pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo reikalavimus pateikti teismui: papildomus skundo egzempliorius, įrodymus, kad pareiškėjas yra bedarbis ir negauna jokių pajamų, bei naują skundą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šis pareiškėjo prašymas yra susijęs su pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties dalimi, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 149 str. 1 d.), nes ABTĮ to nenustato ir ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl trūkumų nustatymo teisėtumas ir pagrįstumas galėtų būti tikrinimas tik jeigu teismas nutartų laikyti skundą nepaduotu dėl to, kad nebuvo pašalinti teismo nustatyti skundo trūkumai, ir pareiškėjas tokią nutartį skųstų atskiruoju skundu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties dalies, kuria nustatytas pareiškėjui terminas skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 134 str. 3 d. 2 p. ir 7 d., 148 str., 149 str. 1 d.).

Be to, iš pareiškėjo atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas jame pateikė argumentus ne dėl visų savo skundo reikalavimų atsisakymo priimti nepagrįstumo. Kadangi pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimą priteisti iš Panevėžio miesto savivaldybės neturtinę žalą, padarytą Poliklinikos darbuotojų veiksmais, ši pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundo dalį pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktą, pirmiausia pažymi, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) atsisako priimti skundą šiuo pagrindu, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjas atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad pareiškėjo administracinėje byloje Nr. I-902-739/2016 pateiktame patikslintame skunde ir pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti reikalavimai, susiję su Panevėžio AVPK sprendimais, su Panevėžio AVPK įpareigojimu atlikti veiksmus ir su iš Panevėžio AVPK darbuotojų veiksmų kildinamos žalos atlyginimu, yra tapatūs. Tačiau pareiškėjas akcentuoja, kad jo administracinėje byloje Nr. I-902-739/2016 pateiktą patikslintą skundą buvo atsisakyta priimti, t. y. šie skundo reikalavimai nėra priimti nagrinėti teisme.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas šiuo pagrindu priimti pareiškėjo skundo dalį, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-1383-602/2015 suformuota praktika. Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai tuo pat metu atliekami procesiniai veiksmai, kurie pagal teisinį reguliavimą negali būti atliekami, t. y. apskundus anksčiau priimtą teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti skundą, o apeliacinės instancijos teismui dėl šio skundo pagrįstumo dar nepasisakius, kreipiamasi į teismą, paduodant tapatų skundą. Atsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad asmuo, nesulaukęs minėto proceso baigties ir kelis kartus paduodamas teismui tapatų skundą (kuris dėl reikalavimų tapatumo neturėtų būti ir negalėtų būti nagrinėjamas keliose bylose), piktnaudžiavo teise, todėl yra pagrindas skundą atsisakyti priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama šioje byloje susiklosčiusią situaciją, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. galutine ir neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-152-492/2016 Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą skundą, palikta nepakeista. Taigi administracinėje byloje Nr. I-902-739/2016 nėra priimti nagrinėti pareiškėjo reikalavimai, kurie būtų tapatūs šioje byloje pateiktame skunde suformuluotiems reikalavimams. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, kad nepriėmus šios skundo dalies, susidaro tokia situacija, jog keliamas ginčas nebus nagrinėjamas nei administracinėje byloje Nr. I-902-739/2016, nei šioje byloje, t. y. pareiškėjas, siekdamas inicijuoti šį ginčą, turėtų paduoti naują skundą teismui.

Nors pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo metu apeliacinės instancijos teismas dėl atsisakymo priimti pareiškėjo patikslintą skundą administracinėje byloje Nr. I-902-739/2016 pagrįstumo dar nebuvo pasisakęs, tačiau šiuo atveju atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS-152-492/2016 turinį, taip pat siekiant operatyvaus bylos nagrinėjimo, nevilkinti proceso, taip pat į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas, konstitucinius teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, įgytų teisių apsaugos reikalavimus, teisėjų kolegijos vertinimu, tikslinga pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo dalį, kurioje prašoma: 1) panaikinti Panevėžio AVPK sprendimus: 2015 m. gruodžio 9 d. Nr. 50-S-83746, 2015 m. gruodžio 14 d. Nr. 50-S-84655, 2015 m. gruodžio 29 d. Nr. 50-S-88015, 2015 m. gruodžio 18 d. Nr. 50-S-86058, 2015 m. gruodžio 31 d. Nr. 50-S-88527, 2016 m. sausio 8 d. Nr. 50-S-1101; 2) įpareigoti Panevėžio AVPK pateikti prašomą informaciją pagal šiuos pareiškėjo prašymus-skundus: 2015 m. lapkričio 25 d. Nr. 50-AP-9716, 2015 m. gruodžio 7 d. Nr. 50-AP-9946, Nr. 50-AP-9943, Nr. 50-AP-9944, 2015 m. gruodžio 8 d. Nr. 50-AP-9945, 2015 m. gruodžio 9 d. Nr. 50-AP-10363, Nr. 50-AP10364, Nr. 50-AP-10365; 3) įpareigoti atsakovą atlikti prašomus atlikti veiksmus arba nurodyti informacijos nesuteikimo ar veiksmų neatlikimo priežastis pagal šiuos pareiškėjo prašymus-skundus: Nr. 50-AP-9716, Nr. 50-AP-9946, Nr. 50-AP-9989, Nr. 50-AP-10195; 4) įpareigoti Panevėžio AVPK išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka šiuos pareiškėjo skundus: Nr. 50-AP-9943, Nr. 50-AP-9944, Nr. 50-AP-9945, Nr. 50-AP-10364, Nr. 50-AP-10365, Nr. 50-AP-10366; 5) priteisti neturtinę žalą, netinkamai nagrinėjant pareiškėjo anksčiau išvardytus prašymus, naikinti ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti iš Panevėžio miesto savivaldybės neturtinę žalą, padarytą Administracijos veiksmais, sprendžiant nepilnamečio vaiko globos (rūpybos) klausimą, nes konstatavo, kad nors sprendimus dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo priima viešojo administravimo subjektas, tačiau jis, atlikdamas tokius veiksmus veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, todėl ginčai, kylantys dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo, savo teisine prigimtimi yra civiliniai ir turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, jog pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Administracijos veiksmų nutraukiant globą (rūpybą) pareiškėjo nepilnamečiam vaikui, priteisimo turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prieštarauja ABTĮ, nes nepilnametis vaikas pareiškėjui buvo perduotas būtent Administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. A-1003 panaikinus jam skirtą globą (rūpybą).

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) arba inicijuotos teisenos nutraukimą, jei aplinkybė, jog skundas nepriskirtinas tam teismui, paaiškėja nagrinėjant bylą (ABTĮ 101 str. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Pagal ABTĮ administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 16 d., 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrąją taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 str. 1 d., 25 str.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Nustatyta, kad Administracijos direktorius 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. A-1003 pripažino Administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. A-1030 „Dėl D. K. laikinosios rūpybos nustatymo“ netekusiu galios. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina būtent iš šio Administracijos direktoriaus akto, kuriuo iš esmės buvo panaikinta pareiškėjo sūnui nustatyta laikinoji rūpyba, priėmimo.

Pažymėtina, kad globos (rūpybos) teisiniai santykiai yra šeimos teisės reguliavimo dalykas. Pagal CK 1.1 straipsnio 1 dalį į šio kodekso reguliavimo sritį patenka ir šeimos teisiniai santykiai. Globos (rūpybos) nustatymo, jos panaikinimo, globėjo (rūpintojo) skyrimo, globos (rūpybos) organizavimo, globos (rūpybos) priežiūros klausimus reglamentuoja CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ VII dalies „Globa ir rūpyba“ nuostatos. Laikinoji vaiko globa (rūpyba) nustatoma ir globėjas (rūpintojas) skiriamas rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą (CK 3.262 str. 1 d., 3.264 str. 1 d.). Ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, nagrinėjami CPK nustatyta tvarka (CPK 1 str. 1 d.).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, Specialioji kolegija yra ne kartą pažymėjusi, kad nors sprendimą dėl laikinosios vaiko globos (rūpybos) nustatymo priima viešojo administravimo subjektas, tačiau jis, atlikdamas tokius veiksmus, veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvis; ginčai, kylantys dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, todėl jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., 2016 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-1/2016). Specialioji kolegija, nustačiusi, kad asmens reikalavimas priteisti žalą kildinamas iš atsakovo veiksmų, susijusių su globos nepilnamečiam vaikui skyrimu, t. y. su civiliniais teisiniais santykiais, nutarė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, nes būtent teisinių santykių pobūdis, bet ne viešojo administravimo subjekto dalyvavimas juose lemia ginčo rūšinį teismingumą (2014 m. gegužės 5 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-21/2014).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčai dėl neturtinės žalos, kildinamos iš laikinosios vaiko rūpybos panaikinimo, atlyginimo priteisimo turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, nes savo teisine prigimtimi yra civiliniai. Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma priteisti iš Panevėžio miesto savivaldybės neturtinę žalą, padarytą Administracijos veiksmais, sprendžiant nepilnamečio vaiko globos (rūpybos) klausimą.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Centro teikiamos paslaugos, įgyvendinant projektus, nelaikytinos paslaugomis viešojo administravimo srityje, todėl pareiškėjo keliamas ginčas dėl Centro akto bei veiksmų teisėtumo negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje ir nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, nes toks ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių ir spręstinas bendrosios kompetencijos teisme. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Administracija paramos maistu teikimo pagal projektus santykiuose dalyvauja sutartiniais pagrindais, veikdama per savivaldybės biudžetinę įstaigą Centrą. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad Centras yra viešojo administravimo subjektas, todėl jo keliamas ginčas dėl Centro sprendimo teisėtumo, Centro įpareigojimo atlikti veiksmus ir Centro darbuotojų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo turi būti nagrinėjamas administraciniame, o ne bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija, tikrindama atsisakymo priimti skundo reikalavimus, susijusius su Centro veikla, pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, o pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Taigi administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės, o viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d., 3 str. 1 d.).

Šiuo atveju pareiškėjas skunde paaiškino ir iš skundžiamo Centro 2015 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. S-1822 turinio matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Centrą dėl paramos maisto produktais iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo jam teikimo, tačiau Centro darbuotojai atsisakė priimti jo prašymus, nes pareiškėjas nepateikė sutuoktinės asmens tapatybės dokumento ir duomenų apie jos gaunamas pajamas. Centras 2015 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. S-1581 nurodė pareiškėjui, kad Centras yra labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ partneris ir Centro darbuotojų funkcija yra priimti prašymus paramai gauti bei išduoti talonus, Centras maisto produktų neturi.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad aptariamos paramos maistu teikimas yra viena iš socialinės paramos formų. Iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. A1-163 patvirtinto Organizacijų partnerių, dalyvaujančių įgyvendinant Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšomis finansuojamus projektus, atrankos aprašo nuostatų matyti, kad savivaldybės projektuose dalyvauja kaip partneriai ir pagal tvirtinamus kriterijus sudaro labiausiai skurstančių asmenų sąrašus fondo paramai gauti bei gali atlikti kitas funkcijas. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Administracija paramos maistu teikimo pagal projektus santykiuose dalyvauja sutartiniais pagrindais, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktą savarankiškosioms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytoms (priskirtoms)) savivaldybių funkcijoms priskiriamas socialinių paslaugų planavimas ir teikimas, socialinių paslaugų įstaigų steigimas, išlaikymas ir bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis.

Pagal VAĮ 2 straipsnio 18 dalį viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Bendrosioms socialinėms paslaugoms priskiriamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės paslaugos, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos (Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 7 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybė organizuoja socialines paslaugas asmenims (šeimoms): organizuoja asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymą (1 p.), pagal nustatytą asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį skiria socialines paslaugas asmeniui (šeimai) (2 p.), steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinių paslaugų įstaigas bei užtikrina jų funkcionavimą (6 p.) ir t. t. Pagal to paties įstatymo 13 straipsnio 6 dalį savivaldybė kontroliuoja jos teritorijoje teikiamų bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę.

Iš viešai skelbiamų Centro nuostatų matyti, kad Panevėžio miesto savivaldybė įsteigė ir yra Centro, kurio pagrindinė paskirtis – teikti kokybiškas socialines paslaugas Panevėžio miesto gyventojams, savininkė (3, 6, 9 p.). Nagrinėjamu atveju Panevėžio miesto savivaldybė, kuri projekte dalyvauja kaip partnerė, savo kontroliuojamam Centrui pavedė vykdyti socialinės paramos maistu teikimo procedūroje prisiimtas pareigas. Centras, sudarydamas labiausiai skurstančių asmenų sąrašus fondo paramai gauti, iš esmės priima sprendimą, kurie asmenys turi teisę gauti socialinę paramą maistu. Iš šiuo metu byloje esančių duomenų matyti, kad viešojo administravimo subjektas administruoja viešųjų paslaugų teikimą. Pareiškėjas skundžia Centro veiksmus (neveikimą) atsisakant priimti pareiškėjo prašymus gauti paramą maistu ir teigia, kad dėl to jam buvo padaryta žala, kurią turi atlyginti Panevėžio miesto savivaldybė. Šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje nėra pagrindo teigti, kad su Centro veikla susijęs ginčas yra kilęs ne viešojo administravimo srityje.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo keliamas ginčas dėl skundžiamo Centro rašto, Centro įpareigojimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus ir galbūt neteisėtų Centro darbuotojų veiksmų (neveikimo) atsiradusios žalos atlyginimo yra kilęs iš civilinių teisinių santykių ir spręstinas bendrosios kompetencijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimus panaikinti Centro 2015 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. S-1822, įpareigoti šį atsakovą, pareiškėjui prašant, užpildyti prašymą dėl paramos gavimo, priimti jį, atlikti reikalingą procedūrą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų kriterijų dėl atitikimo paramos (maisto) gavimo nustatymo ir esant pagrindui išduoti maisto talonus bei priteisti iš Panevėžio miesto savivaldybės neturtinę žalą, padarytą Centro darbuotojų veiksmais, pareiškėjui kreipiantis dėl paramos maistu skyrimo, naikinama ir šios skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti šioje nutartyje nurodytą dalį pareiškėjo skundo reikalavimų, todėl ši nutarties dalis naikinama ir šia apimtimi pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kita ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo G. K. atskirojo skundo dalį dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties dalies, kuria nustatytas pareiškėjui terminas skundo trūkumams pašalinti, nutraukti.

Pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį.

Panaikinti nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo G. K. skundo dalį dėl reikalavimų: 1) panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimus: 2015 m. gruodžio 9 d. Nr. 50-S-83746, 2015 m. gruodžio 14 d. Nr. 50-S-84655, 2015 m. gruodžio 29 d. Nr. 50-S-88015, 2015 m. gruodžio 18 d. Nr. 50-S-86058, 2015 m. gruodžio 31 d. Nr. 50-S-88527, 2016 m. sausio 8 d. Nr. 50-S-1101; 2) įpareigoti Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pateikti prašomą informaciją pagal šiuos pareiškėjo prašymus-skundus: 2015 m. lapkričio 25 d. Nr. 50-AP-9716, 2015 m. gruodžio 7 d. Nr. 50-AP-9946, Nr. 50-AP-9943, Nr. 50-AP-9944, 2015 m. gruodžio 8 d. Nr. 50-AP-9945, 2015 m. gruodžio 9 d. Nr. 50-AP-10363, Nr. 50-AP10364, Nr. 50-AP-10365; 3) įpareigoti atsakovą atlikti prašomus atlikti veiksmus arba nurodyti informacijos nesuteikimo ar veiksmų neatlikimo priežastis pagal šiuos pareiškėjo prašymus-skundus: Nr. 50-AP-9716, Nr. 50-AP-9946, Nr. 50-AP-9989, Nr. 50-AP-10195; 4) įpareigoti Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka šiuos pareiškėjo skundus: Nr. 50-AP-9943, Nr. 50-AP-9944, Nr. 50-AP-9945, Nr. 50-AP-10364, Nr. 50-AP-10365, Nr. 50-AP-10366; 5) priteisti neturtinę žalą, netinkamai nagrinėjant pareiškėjo anksčiau išvardytus prašymus; 6) panaikinti Panevėžio socialinių paslaugų centro 2015 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. S-1822, įpareigoti šį atsakovą, pareiškėjui prašant, užpildyti prašymą dėl paramos gavimo, priimti jį, atlikti reikalingą procedūrą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų kriterijų dėl atitikimo paramos (maisto) gavimo nustatymo ir esant pagrindui išduoti maisto talonus bei priteisti iš Panevėžio miesto savivaldybės neturtinę žalą, padarytą Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojų veiksmais, pareiškėjui kreipiantis dėl paramos maistu skyrimo, ir šia apimtimi pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė