Legislator Case Law & Legislation
69fd20bd-105b-4b94-80ec-eb39ff2ee3f0 AI generated

69fd20bd-105b-4b94-80ec-eb39ff2ee3f0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 69fd20bd-105b-4b94-80ec-eb39ff2ee3f0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įteisinti jam nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį į (duomenys neskelbtini), žemės kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), 168 arų sklype esančio nebaigto mÅ«rinio 12 m ilgio ir 14 m pločio statinio nuosavybę; įpareigoti atsakovÄ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijÄ iÅ¡duoti dokumentus dėl nurodyto statinio nuosavybės įteisinimo;

Legislator headnote

AI generated

69fd20bd-105b-4b94-80ec-eb39ff2ee3f0 · Lietuvos apeliacinis teismas: vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 9 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-812-253/2010 pagal ieÅ¡kovo J. B. ieÅ¡kinį atsakovams Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo akcinė bendrovė ,,Klaipėdos energija“, dėl nuosavybės teisių įgyjamÄ ja senatimi pripažinimo, įpareigojimo iÅ¡duoti dokumentus, reikalingus nuosavybės įteisinimui ir nuosavybės įregistravimo vieÅ¡ame registre.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                               Â

                      Civilinė byla Nr. 2A-165/2011

                                   Â

Procesinio sprendimo kategorija 128.15.2 (S)Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

             Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir

pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir                  Nijolės

PiÅ¡kinaitės,  Â

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 9 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-812-253/2010 pagal ieÅ¡kovo J. B. ieÅ¡kinį atsakovams Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo akcinė bendrovė ,,Klaipėdos energija“, dėl nuosavybės teisių įgyjamÄ ja senatimi pripažinimo, įpareigojimo iÅ¡duoti dokumentus, reikalingus nuosavybės įteisinimui ir nuosavybės įregistravimo vieÅ¡ame registre.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovas J. B. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) įteisinti jam nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį į (duomenys neskelbtini), žemės kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), 168 arų sklype esančio nebaigto mÅ«rinio 12 m ilgio ir 14 m pločio statinio nuosavybę;

2) įpareigoti atsakovÄ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijÄ iÅ¡duoti dokumentus dėl nurodyto statinio nuosavybės įteisinimo;

3) įpareigoti atsakovÄ VÄ® Registrų centrÄ pagal įgyjamosios senaties faktÄ Ä¯registruoti nuosavybę į Å¡iuos statinius ir iÅ¡duoti nuosavybės teisės pažymėjimÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, kad nebaigtÄ statyti mÅ«rinį statinį ieÅ¡kovas nepertraukiamai valdo 15 metų. IeÅ¡kovo užsakymu 1994 m. buvo pagaminti reaktoriai biodujoms iÅ¡gauti ir elektrai pagaminti, kurie iki Å¡iol stovi mÅ«rinėje aikÅ¡telėje, kurios ilgis 12 m, plotis – 14 m. Savivaldybė nereikalavo nugriauti statinio. 2007 m. kreipėsi į Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijÄ ir į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl Å¡io statinio įteisinimo, tačiau jos atsisakė tai padaryti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. balandžio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad Å¡ios bylos teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58-4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumÄ , sÄ Å¾iningumÄ , atvirumÄ ir nepertraukiamumÄ , konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas. Viena iÅ¡ sÄ lygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra tai, kad ieÅ¡kovas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du. Pagal įgyjamÄ jÄ senatį nuosavybė gali bÅ«ti įgyjama į kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį daiktÄ (CK 4.68 str. 1 d.). Jeigu tai yra nekilnojamasis daiktas, tai jis turi bÅ«ti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieÅ¡taraujančiu bÅ«du. Kitokiu atveju ieÅ¡kovo teisės negali bÅ«ti ginamos, nes iÅ¡ neteisės negali bÅ«ti kildinama teisė ir jos teismas negina. Daiktas gali bÅ«ti įgyjamas įgyjamÄ ja senatimi, jeigu jis gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektu. Pirmiausia jis turi bÅ«ti nuosavybės teisės objektu. Tai teisei neprieÅ¡taraujančiu bÅ«du ar tvarka atsiradęs daiktas. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukÅ«rimas (CK 4.47 str.

4 p.). Jeigu praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuris atsirado statybos bÅ«du, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali bÅ«ti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. IeÅ¡kovas nurodė, kad 12 m ilgio ir 14 m pločio statinio mÅ«rinį statinį pradėjo statyti 1991 m., o valdyti – nuo 1994 m. vasario mėnesio.

Jeigu daiktas yra sukurtas statybos būdu, tai reikalavimai jam kaip nekilnojamajam daiktui vertinami atsižvelgiant ne tik į bendruosius nekilnojamiesiems daiktams keliamus reikalavimus, bet ir į keliamus reikalavimus jam pagal statybos norminius aktus. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 2 p.). Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 3 d.). Ieškovas nurodė, kad jo statinys pastatytas žemės sklype, kurio kadastrinis numeris yra (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

Atsakovas VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieÅ¡kovo nurodytu kadastriniu numeriu žemės sklypo adresas yra (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), yra garažai. Teismo teigimu, byloje nėra jokių ieÅ¡kovo nebaigto statyti mÅ«rinio statinio kadastrinių matavimų, ar kitų vieÅ¡ojo registro duomenų apie tokį nekilnojamÄ jį daiktÄ . Ä®statymų nustatyta tvarka iÅ¡duoto statybos leidimo statiniui, į kurį ieÅ¡kovas siekia įgyti nuosavybės teisę, ieÅ¡kovas neturi.

IeÅ¡kovas nurodė, kad jo statinys yra nebaigtas statyti. Tačiau tokio statinio įregistravimui Nekilnojamojo turto registre turi bÅ«ti pateikta Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažyma apie nebaigtÄ statinį. IeÅ¡kovas tokių duomenų nepateikė. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo statinys pastatytas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, t. y. neteisėtai, aplinkybės, kad neteisėtai statybai galėjo bÅ«ti panaudotos ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančios medžiagos, įdėtas jo darbas, lėšos ar panaudoti kiti resursai, neturi teisinės reikÅ¡mės taikant nuostatas dėl nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu fakto pripažinimo, nes kaip neteisėtos statybos rezultatas toks statinys negali bÅ«ti pripažintas nuosavybės teisės objektu (CK

4.69 str. 1 d.). Dėl statybos darbų buvo pastatytas nekilnojamasis daiktas yra nekilnojamojo turto kadastro objektas, tai nuosavybės teisė į jį negali bÅ«ti pripažįstama įgyjamosios senaties bÅ«du, o turi bÅ«ti sprendžiama dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal Statybos įstatyme nustatytÄ tvarkÄ (CK 4.69 str. 1 d.,

4.47 str., 4.12 str., Statybos įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo

5.7 str.). Taip pat teismas nurodė, kad viena iÅ¡ įgyjamosios senaties į daiktÄ sÄ lygų yra reikalavimas atvirai valdyti daiktÄ (CK 4.68 str. 1 d.), tai reiÅ¡kia, kad po 2003-07-01 daikto valdymas turi bÅ«ti įregistruotas vieÅ¡ame registre nepriklausomai nuo to, kada Å¡is valdymas prasidėjo – iki 2000 m. CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. Jeigu nekilnojamojo daikto valdymas prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo, o CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas deÅ¡imties metų terminas nesuėjo iki 2003-07-01, tai, po Å¡ios datos daikto valdymo neįregistravus vieÅ¡ame registre, laikytina, kad neįvykdyta įstatyme nustatyta sÄ lyga – daiktÄ deÅ¡imt metų valdyti atvirai. Teismo teigimu, ieÅ¡kovas J. B. ne tik nebaigtÄ statyti mÅ«rinį statinį, pradėtÄ naudoti 1994 m. vasario mėnesį, turėjo įregistruoti vieÅ¡ame registre, bet ir nuo 2003-07-01 įregistruoti to daikto valdymÄ , tačiau to nepadarė, tokiu atveju daikto valdymas, neįregistravus jo vieÅ¡ame registre, negali bÅ«ti pagrindas nustatyti faktÄ , kad nuosavybės teisės įgytos pagal įgyjamÄ jÄ senatį. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė visų CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygų, todėl negalima nustatyti ir daikto valdymo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto ir Å¡i ieÅ¡kinio dalis atmestina (CPK 178 str.). Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovui VÄ® Registrų pagal įgyjamosios senaties faktÄ Ä¯registruoti nuosavybę į Å¡iuos statinius ir iÅ¡duoti nuosavybės teisės pažymėjimÄ yra iÅ¡vestinis reikalavimas iÅ¡ reikalavimo dėl įgyjamosios senaties nustatymo, todėl atmetus pagrindinį ieÅ¡kovo reikalavimÄ , reikalavimas įregistruoti nuosavybę į mÅ«rinį statinį atmestinas kaip nepagrįstas. IeÅ¡kovo reikalavimÄ atsakovui Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai dėl įpareigojimo iÅ¡duoti reikiamus dokumentus dėl nurodyto statinio nuosavybės įteisinimo teismas atmetė kaip nepagrįstas, motyvuodamas tuo, kad neaiÅ¡ku, kokie bÅ«tent dokumentai yra reikalingi ieÅ¡kovui, ir dėl kokių priežasčių jis negali jų gauti, todėl tenkinti tokį ieÅ¡kovo reikalavimÄ nėra teisinio pagrindo (CPK 178 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

IeÅ¡kovas J. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . Skunde nurodo, kad teismas, vadovaudamasis CK 4.68 straipsnio 1 dalimi, turėjo įteisinti ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), statinio nuosavybę, kadangi ieÅ¡kovas šį statinį pastatė, jį prižiÅ«ri ir valdo jau 16 metų.

Atsakovas VÄ® Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė visų CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygų, todėl negalima nustatyti ir daikto valdymo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto.

Atsakovas Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nepateikė jokių faktinių aplinkybių, įrodymų ar motyvų dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro faktinis ir teisinis pagrindai (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, o taip pat patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas surinko ir iÅ¡tyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu.

Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai išvardyti CK 4.47 straipsnyje. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų

savarankiškų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – įgyjamoji senatis (CK 4.47 str. 11 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje

išaiškinta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs

nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ

konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Jeigu teismas konstatuoja nurodytų sÄ lygų buvimÄ , valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę: pareiÅ¡kėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktÄ nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Narėpų metaliniai garažai“ v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-327/2009; kt.). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma: 1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos sÄ lygos: a) daiktas pradėtas valdyti sÄ Å¾iningai; b) daiktas nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens vardu; c) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ ; e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ .

Bylos duomenimis, apeliantas praÅ¡o įteisinti jam nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį į (duomenys neskelbtini), žemės kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), 168 arų sklype esančio nebaigto mÅ«rinio 12 m ilgio ir 14 m pločio statinio nuosavybę, kurį teigia, pradėjo statyti 1991 m., o valdyti – nuo 1994 m. vasario mėnesio.

Tuo atveju, jeigu praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuris atsirado statybos bÅ«du, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali bÅ«ti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Daiktas gali bÅ«ti įgyjamas įgyjamÄ ja senatimi, jeigu jis gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektu. Jeigu objektas Å¡ių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Statiniai, kaip nekilnojamojo turto objektai, formuojami tais atvejais, kai nekilnojamojo turto savininkas turi Statybos įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ statyti. Statytojui, turinčiam statinio statybos leidimÄ ir atlikusiam statybos darbus be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, pagal kurį iÅ¡duotas statybos leidimas ar kuriam gauti įgaliotų valstybės tarnautojų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai, apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas iÅ¡duoda pažymÄ apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto. Pateikus minėtÄ pažymÄ apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto ir atitinkamus kitus nustatytus dokumentus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, nebaigtas statyti pastatas yra užregistruojamas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.08.02:2002 ,,Statybos darbai“).

Byloje nėra pateikti įrodymai, kad apeliantui įstatymų nustatyta tvarka bÅ«tų iÅ¡duotas leidimas statyti statinį, kurį apeliantas praÅ¡o įteisinti jam nuosavybės teise. Taip pat apeliantas nepateikė duomenų, kad dėl nebaigto statyti statinio įregistravimo nekilnojamojo turto registre bÅ«tų pateikta Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento pažyma apie nebaigtÄ statyti statinį ir toks statinys įregistruotas. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apelianto statinys pastatytas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, t. y. neteisėtai, todėl toks statinys negali bÅ«ti pripažintas nuosavybės teisės objektu (CK 4.69 str. 1 d.).Â

Taip pat CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas valdyti daiktÄ atvirai reiÅ¡kia, kad po 2003 m. liepos 1 d. daikto valdymas turi bÅ«ti įregistruotas vieÅ¡ame registre nepriklausomai nuo to, kada Å¡is valdymas prasidėjo – iki 2000 m. CK įsigaliojimo ar jam

įsigaliojus. Daikto registracijos pagrindas yra teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas daikto valdymo faktas (CPK 529 str.). Jeigu nekilnojamojo daikto valdymas prasidėjo iki 2000

m. CK įsigaliojimo, o CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai, po šios datos daikto valdymo

neįregistravus vieÅ¡ame registre, laikytina, kad neįvykdyta įstatyme nustatyta sÄ lyga – daiktÄ deÅ¡imt metų valdyti atvirai. Tokiu

atveju daikto valdymas, neįregistravus jo vieÅ¡ame registre, negali bÅ«ti pagrindas nustatyti faktÄ , kad nuosavybės teisės įgytos pagal įgyjamÄ jÄ senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje AB ,,Pakruojo arka“ v. V. I., valstybės įmonės Registrų centro Å iaulių filialas ir kt., bylos Nr. 3K-3-535/2008). Apeliantas teigia, kad statinį esantį, Å ilutės pl. 103 A, Klaipėdoje, pradėjo valdyti nuo 1994 m. vasario mėnesio, tačiau byloje nepateikti duomenys, kad statinio valdymas bÅ«tų buvęs įregistruotas vieÅ¡ame registre.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ios aplinkybės sudarė pakankamÄ pagrindÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad apeliantas neįrodė visų CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytų įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygų, todėl negalima nustatyti daikto nuosavybės pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto (CPK 178 str.). Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų paneigiančių minėtÄ teismo iÅ¡vadÄ .

Vadovaudamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, bylÄ iÅ¡sprendė teisingai ir nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ skundžiamÄ sprendimÄ . Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai           Â

                                                                           Alė Bukavinienė

                                                                                                    Â

Virginija Čekanauskaitė Â

Â

                                                                                           Â

         Â

                                                                                                    Â

Nijolė PiÅ¡kinaitė           Â