69fc47d6-ff43-4d62-b868-80ee2c883bdf · Å venčionių rajono apylinkės teismas

                                                                                          Civilinė byla Nr. 2-231-617/2015( Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01281-2014-3 )                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                           113.8.; 118.9.; 128.2.

Å VENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 3 d.Å venčionys      Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij JanuÅ¡evskijsekretoriaujant Agnei Usovieneidalyvaujant pareiÅ¡kėjams K. Å ., B. Å . pareiÅ¡kėjų atstovui advokatui Laimonui Judickuisuinteresuotam asmeniui S. G.suinteresuoto asmens atstovei advokatei Audronei PetronyteivieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal K. Å . ir B. Å . pareiÅ¡kimÄ su suinteresuotais asmenimis S. G., Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir n u s t a t ė :

    PareiÅ¡kėjai K. Å . ir B. Å ., pateikdami pareiÅ¡kimÄ teismui, prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po K. Å . mirties 2013-07-23, jos palikimÄ priėmė naÅ¡lys K. Å . ir sÅ«nus B. Å ..     PareiÅ¡kėjas B. Å . paaiÅ¡kino, kad jo tėvai K. Å . ir K. Å . gyveno jiems nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis gyvena Å¡alia jų esančiame name (duomenys neskelbtini). Tėvai, bÅ«dami gyvi, vis sakydavo, kad visÄ savo turtÄ paliks anÅ«kams. 2013-07-23 mirė jo motina K.

Å .. Jis rÅ«pinosi motinos laidotuvėmis. Kadangi tėvai buvo iÅ¡reiÅ¡kę norÄ visÄ turtÄ palikti anÅ«kams, jis į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Praėjus daugiau nei metams po motinos mirties jis sužinojo, jog S. G. planuoja parduoti tėvų namÄ . Kad užkirsti tam keliÄ jis kreipėsi į notarÄ , norėdamas paveldėti dalį motinos turto, bet notarė jam paaiÅ¡kino, kad yra suėjęs palikimo priėmimo terminas ir jam reikia kreiptis į teismÄ . Po motinos mirties jos namuose liko gyventi tėvas K.

Å ., kuris ten gyveno apie metus, o po to buvo nuvežtas į Vilnių, kur jam buvo daroma operacija. Kol tėvas gyveno savo namuose, jis dažnai ateidavo aplankyti tėvÄ , tėvo praÅ¡ymu padėdavo atlikti darbus, su tėvo sutikimu buvo paėmęs televizorių, įrankius, taip pat 2014 m. mokėjo už namui teikiamas paslaugas. Todėl mano, jog jis tokiu bÅ«du priėmė palikimÄ , praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ patenkinti.    PareiÅ¡kėjas K. Å . paaiÅ¡kino, kad jis su žmona buvo nusprendę visÄ jiems priklausantį turtÄ palikti anÅ«kams.

Apie tai taip pat žinojo ir jo sÅ«nus B. Å . 2013-07-18 mirė jo sutuoktinė K. Å . Po jos mirties jis buvo likęs gyventi jiems priklausančiuose namuose. Jis gyveno vienas, pats prižiÅ«rėjo namus, rudenį nukasė bulves. PorÄ kartų jį aplankyti buvo atėjęs sÅ«nus B. Å ., kuris negražiai kalbėjo savo mirusios mamos atžvilgiu, todėl jie susipyko ir jis iÅ¡varė sÅ«nų. Daugiau jis neateidavo. Jam maistÄ pirkdavo kaimynai. 2013 m. spalio ar lapkričio mėn. labai pablogėjo jo sveikata, todėl anÅ«kė (duomenys neskelbtini) 2 nuvežė jį į Vilnių, kur jam buvo amputuota antra koja.

Po operacijos jis į savo namus daugiau grįžęs nebuvo. Jis su pareiÅ¡kimu į teismÄ nesikreipė. Jis atsimena, kad į ligoninę buvo atvažiavęs (duomenys neskelbtini) sÅ«nus – jo anÅ«kas, kuris pasakė pasiraÅ¡yti dokumentus ir jis, neskaitęs kažkÄ pasirašė. Jis po žmonos mirties jokio turto nepaveldėjo, nes buvo nuspręsta, kad visas turtas bus paliktas anÅ«kams (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sÅ«nui (duomenys neskelbtini). K. Å . paaiÅ¡kino, kad jam žmonos turto dalies nereikia.    PareiÅ¡kėjų atstovas advokatas L.Judickas paaiÅ¡kino, kad palaiko pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kime nurodytus motyvus.

Teismo posėdyje pats K. Å . paaiÅ¡kino, kad jis mano, jog po sutuoktinės mirties namo dalies savininku yra tik jis. K. Å . mirus sutuoktinei gyveno jų bendrame name, todėl jis priėmė palikimÄ . Taip pat B. Å . paaiÅ¡kino, kad po motinos mirties dažnai lankydavosi tėvų namuose, paėmė dviratį, įrankių komplektÄ , mokėjo už sunaudotÄ elektros energijÄ , vėliau iÅ¡vykus tėvui, atjungė Å¡ildymo sistemÄ . Å ias aplinkybės patvirtino liudytojas K. R.. PareiÅ¡kėjai įrodė, kad jie faktiniu bÅ«du priėmė palikimÄ , todėl praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ patenkinti visiÅ¡kai.

    Suinteresuotas asmuo S. G. paaiÅ¡kino, kad gavusi pareiÅ¡kėjo B. Å . pareiÅ¡kimÄ buvo nustebinta, nes po senelės mirties jis palikimo nepriėmė. Po senelės mirties senelių namuose liko gyventi senelis K. Å ., kuris ir mokėjo mokesčius. Pablogėjus sveikatai senelis 2013-11-11 buvo nuvežtas į Vilniau ligoninę, kur jam buvo amputuota antra koja. Po senelio atvykimo į Vilnių visus mokesčius už senelių namÄ mokėjo ji. B. Å ., nors pareiÅ¡kime ir nurodo, bet jokių mokesčių nemokėjo.

Seneliai visÄ laikÄ kalbėjo, kad visÄ jiems priklausantį turtÄ paliks anÅ«kams. Senelis K. Å . pas notarÄ atsisakė palikimo po savo sutuoktinės mirties. B. Å . palikimo nepriėmė, todėl praÅ¡o jo pareiÅ¡kimo netenkinti. Jeigu senelis K. Å . apsigalvojo ir mano, jog jam reikia turto po senelės mirties, tai ji neprieÅ¡tarauja, kad jo pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas.      Suinteresuoto asmens atstovė advokatė A.Petronytė paaiÅ¡kino, kad įstatymas numato, jog priimti palikimÄ galima per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties.

Pats B. Å . paaiÅ¡kino, kad jis palikimo nepriėmė, o rÅ«pintis palikimu pradėjo praėjus daugiau nei metams po jo mamos mirties. Pats B. Å . jau praėjus palikimo priėmimo terminui kreipėsi į Å venčionėlių m. notarÄ , vėliau – į Vilniaus m. notarÄ su tikslu gauti informacijÄ apie palikimo priėmimÄ . Jam buvo žinoma, kad palikimÄ priėmė S. G.. Bet B. Å ., bandydamas suklaidinti teismÄ , pareiÅ¡kime nurodo, kad daugiau paveldėtojų nėra, paveldėjimo byla neužvesta ir t.t.

Kadangi B. Å . palikimo nepriėmė praÅ¡o jo pareiÅ¡kimÄ netenkinti. Vienintelis žmogus, kuris galėjo priimti palikimÄ , yra mirusios K. Å . sutuoktinis K. Å .. Bet jis teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jam palikimo nereikia. Kadangi tokia yra K. Å . pozicija civilinė byla dalyje turi bÅ«ti nutraukta. Jei teismas yra kitos nuomonės, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡tarauja, jog bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad K. Å . po savo sutuoktinės K. Å . mirties priėmė palikimÄ .       PareiÅ¡kėjo B.

Å . pareiÅ¡kimas netenkintinas, civilinė byla pagal pareiÅ¡kėjo K. Å . pareiÅ¡kimÄ nutrauktina.     IÅ¡ pareiÅ¡kėjų, suinteresuoto asmens, jų atstovų, liudytojų paaiÅ¡kinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad K. Å ., mirusi 2013-07-18 ( b.l. 10 ), yra pareiÅ¡kėjo B. Å . motina ( b.l. 9 ) ir pareiÅ¡kėjo K. Å . – sutuoktinė ( b.l. 8 ). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų ( b.l. 16-18, 19 ) matyti, kad K. Å . vardu yra registruotas gyvenamasis namas su priklausiniais bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini).

Po K. Å . mirties palikimÄ priėmė suinteresuotas asmuo S. G. ( b.l. 87 ). PareiÅ¡kėjai K. Å . ir B. Å ., kuris ir teismo posėdyje palaikė savo pareiÅ¡kimÄ , teismui adresuotame pareiÅ¡kime nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po K. Å . mirties 2013-07-23, jos palikimÄ priėmė naÅ¡lys K. Å . ir sÅ«nus B. Å .. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas ( vienaÅ¡alis sandoris ), kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, bÅ«tina asmens valiÄ iÅ¡reikÅ¡ti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valiÄ Å¾inotų kiti asmenys.

Tik toks valios iÅ¡reiÅ¡kimas gali sukelti civilinius teisinius padarinius. LR CK 5.50 str. 2 d. nustatyti du palikimo priėmimo bÅ«dai: įpėdinis faktiÅ¡kai pradeda valdyti turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos LR CK 5.50 str. 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 3 praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad:

1. priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , galima tik aktyviais veiksmais, t.y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kimu;

2. tokie veiksmai atliekami siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ;

3. įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje S.L. v. A.B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010 ). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ palikimo priėmimu, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės ( patalpų remontas, gyvulių priežiÅ«ra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų iÅ¡nuomojimas, gyvenimas tame name ir t.t. ) ( pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-01-07 nutartis civilinėje byloje S.G. v. K.G., bylos Nr. 3K-3-8/2004 ). Kaip minėta, savo esme palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo siekiama sukurti teisinius padarinius. Ä®pėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia veiksmais, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti sprendžiama iÅ¡:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, Å¡iuo atveju nereikalaujama. Veiksmų pobÅ«dis reiÅ¡kia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iÅ¡ kurių matyti, kad įpėdinis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje J.G. v.

A.B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2007 ). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiÅ¡kų, nuotraukų, Å¡eimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu. Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko pareigų ir savarankiÅ¡kai neįgyvendino teisių į tÄ turtÄ ilgÄ laiko tarpÄ po palikimo atsiradimo, nepripažįstama palikimo priėmimu ( pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje V.Ž. v. V.J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje J.G. v. A.B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2007 ). Aplinkybę, kad įpėdinis, siekdamas priimti palikimÄ aptariamu bÅ«du, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiÅ¡kiantis tokį reikalavimÄ ( LR CPK 178 str. ).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas B. Å . reikalavimÄ pripažinti, kad jis po motinos mirties priėmė atsiradusį palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti turtÄ , grindė tuo, kad po motinos mirties jis dažnai ateidavo aplankyti tėvÄ , tėvo praÅ¡ymu padėdavo atlikti darbus, su tėvo sutikimu buvo paėmęs televizorių, įrankius, taip pat 2014 m. mokėjo už namui teikiamas paslaugas. Taip pat teismo posėdyje B. Å . nurodė, kad jam buvo žinoma, jog priimti palikimÄ galima per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties.

Jis per nurodytÄ terminÄ Ä¯ notarų biurÄ nesikreipė, nes nesiekė priimti palikimÄ po motinos mirties, kadangi žinojo, jog jo tėvai buvo sutarę visÄ savo turtÄ palikti anÅ«kams. Tik praėjus daugiau nei metams po motinos mirties, sužinojęs, jog S. G. planuoja parduoti jo tėvų namÄ , jis nusprendė kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo. Todėl vien dėl Å¡ios priežasties B. Å . pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti patenkintas. Be to, nors pareiÅ¡kėjas B. Å . nurodo, kad jis dažnai ateidavo pas savo tėvÄ , jo praÅ¡ymu dirbo įvairius darbus, paėmė tam tikrus daiktus, teismo posėdyje apklaustas pareiÅ¡kėjas K.

Å . paneigė Å¡ias aplinkybes. K. Å . paaiÅ¡kino, kad jo, jo sutuoktinės bei sÅ«naus B. Å . santykiai buvo įtempti. PorÄ kartų jį aplankyti buvo atėjęs sÅ«nus B. Å ., kuris negražiai kalbėjo savo mirusios mamos atžvilgiu, todėl jie susipyko ir jis iÅ¡varė sÅ«nų. Daugiau jis neateidavo. Jam maistÄ pirkdavo kaimynai. K. Å . nurodė, kad sÅ«nus B. Å . jam nepadėdavo, jis vienas kasė bulves, Å¡ienavo žolę prie namų. IÅ¡ teismui pateiktos atsiskaitymo knygelės matyti, kad už namui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas mokėjo K.

Å ., o ne B. Å .. Teismo posėdyje apklausto liudytojo K. R., kuris yra pareiÅ¡kėjo B. Å . marčios tėvas, nurodytos aplinkybės, jog jis porÄ kartų matė B. Å . dirbant pas tėvÄ , prieÅ¡tarauja K. Å . duotiems paaiÅ¡kinimams, todėl vertintini kritiÅ¡kai ir negali bÅ«ti pagrindu patenkinti pareiÅ¡kimÄ . Jokių kitų įrodymų, jog B. Å . siekė priimti 4 palikimÄ ir jį priėmė, nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms B. Å . pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti patenkintas.    Nors, kaip minėta, pareiÅ¡kėjas K.

Å ., pateikiant teismui pareiÅ¡kimÄ , taip pat prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog jis po savo sutuoktinės K. Å . mirties priėmė palikimÄ , teismo posėdyje jis paaiÅ¡kino, kad jokio pareiÅ¡kimo į teismÄ jis nepasiraÅ¡inėjo ir nepraÅ¡o nustatyti jokio fakto. Jis su pareiÅ¡kimu į teismÄ nesikreipė. Jis atsimena, kad į ligoninę buvo atvažiavęs B. sÅ«nus – jo anÅ«kas D., kuris pasakė pasiraÅ¡yti dokumentus ir jis, neskaitęs kažkÄ pasirašė.

Jis po žmonos mirties jokio turto nepaveldėjo, nes buvo nuspręsta, kad visas turtas bus paliktas anÅ«kams S. bei B. sÅ«nui D. K. Å . paaiÅ¡kino, kad jam žmonos turto dalies nereikia. Be to, iÅ¡ bylos matyti, kad K. Å . pateikė Å venčionių rajono 2 notarų biurui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo atsisakymo iÅ¡ kurio matyti, kad jis 2013-07-18 mirus jo sutuoktinei K. Å ., palikimo atsisako, ir praneÅ¡a, kad palikimo nepriėmė, t.y. nepradėjo faktiÅ¡kai valdyti turto, ar kokios nors palikimo dalies, ar kokio nors daikto, rÅ«pintis juo kaip savo turtu, nesikreipė dėl turto apyraÅ¡o sudarymo.

Ä® mirusiosios turtÄ pretenzijų nereiÅ¡kia, paveldėjimo teisės liudijimo gauti nepageidauja ( b.l. 121 ). Atsisakymas palikimo yra vienaÅ¡alis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos ( pasibaigia ) įpėdinio teisės į palikimÄ ( LR CK 1.63 str. 1 d. ). Atsisakymas yra besÄ lygiÅ¡kas, jo negalima atsisakyti su sÄ lygomis ar iÅ¡lygomis, įstatyme nustatyta, kad negalima atsisakyti dalies palikimo, jeigu jau atsisakoma palikimo, tai atsisakoma viso palikimo. Kadangi atsisakymas palikimo yra sandoris, jis gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu arba ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo ar nuginčijimo pagrindais.

Kadangi K. Å . notarui pareiÅ¡kė, jog jis atsisakė palikimo, jo nepriėmė, Å¡is sandoris nėra nuginčytas, o jo nenuginčijus, K. Å . pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, juolab jog pats pareiÅ¡kėjas K. Å . nepalaiko savo pareiÅ¡kimo, nesukurs jokių teisinių pasekmių. Todėl civilinė byla pagal pareiÅ¡kėjo K. Å . pareiÅ¡kimÄ nutrauktina.     Vadovaudamasis LR CPK 444 str. 1, 2 d. 8 p., 270, 293 str. 1 d. 9 p., LR CK 5.50 str., teismas n u s p r e n d ė :

    B. Å . pareiÅ¡kimo netenkinti.    Civilinę bylÄ dalyje pagal K. Å . pareiÅ¡kimÄ nutraukti.     Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Å venčionių rajono apylinkės teismÄ .     Teisėjas                                                                                                            Anatolij JanuÅ¡evskij