69fc001b-29dc-4c87-aae7-e7f25399a775 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. A2-459-856/2021 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00023-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.3.2; 3.2.7.2; 3.3.4.2.2; 3.3.4.3. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 11 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos R. D. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo Å iaulių apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-551-357/2016. Teismas n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėja R. D. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, kuriuo praÅ¡o atnaujinti procesÄ Å iaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-551-357/2016 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei įpareigoti atsakovę grÄ Å¾inti tai, kÄ ji yra gavusi pagal ginčo sutartis.

2. PareiÅ¡kėja nurodo, jog Å iaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-551-357/2016 atmetė jos ieÅ¡kinį atsakovei Panevėžio kredito unijai dėl dviejų laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei turtinės žalos atlyginimo. Teismas, priimdamas sprendimÄ ir atmesdamas jos įrodinėjamÄ esminę aplinkybę, kad Å¡ių laidavimo sutarčių Panevėžio kredito unijoje ji nesudarė, kaip neginčijamu įrodymu rėmėsi suinteresuoto asmens atsakovės paskolų (duomenys neskelbtini) N. J. parodymais, jog pareiÅ¡kėja (ieÅ¡kovė) atsakovės atstovo nurodytu laiku dalyvavo atsakovės patalpose jo akivaizdoje pasiraÅ¡ant ginčo sutartis, ir dėl to padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovei laidavimo sutarties sÄ lygos bei suma buvo žinomos.

Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi sprendimÄ paliko nepakeistÄ , padarydamas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė (apeliantė) nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo sutarčių nesudarė, bei neįrodė atsakovės apgaulingų ir nesÄ Å¾iningų veiksmų.

3. Nurodo, jog po sprendimo įsiteisėjimo, 2021 m. liepos 22 d., naujai paaiÅ¡kėjo esminių bylos aplinkybių, kurios jai nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos bylos nagrinėjimo metu, t. y. jai buvo pateikta esminė informacija apie naujas aplinkybes, kuriomis ji dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių, civilinės bylos nagrinėjimo metu negalėjo remtis, kas nulėmė galbÅ«t neteisingo sprendimo priėmimÄ . PareiÅ¡kėja (ieÅ¡kovė) buvo informuota, kad M. D. 2021 m. liepos 21 d.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate davė parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei apklausos metu nurodė aplinkybes, kurios nagrinėjant civilinę bylÄ iÅ¡ esmės egzistavo, tačiau ieÅ¡kovei nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos: 2012 m. liudytojos M. D. buvęs vyras R. D. jos praÅ¡ymu savo ranka surašė jo kreditorių ir laiduotojų sÄ raÅ¡Ä ; sÄ raÅ¡e, be kitų, buvo ir R. D., kaip jis nurodė, laiduotoja Panevėžio kredito unijoje; 2014 m. paskolos gavėjas R.

D. liudytojai M. D. prisipažino, kad jis su Panevėžio kredito unijos (duomenys neskelbtini) be R. D. žinios surašė reikiamus dokumentus (taip pat ir laidavimo sutartis).

4. Nurodo, jog atnaujinti procesÄ civilinėje byloje praÅ¡o CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės buvo įrodinėjimo dalykas, t. y. kad R. D. sukčiavo pareiÅ¡kėjos (ieÅ¡kovės) atžvilgiu, kartu su (duomenys neskelbtini) suklastojo laidavimo sutartis (R. D. apgaulės bÅ«du gavo R. D. paraÅ¡us ant tuščių blankų, o po to (duomenys neskelbtini) N. J. jas užpildė). Tokie nesÄ Å¾iningi paskolos gavėjo ir atsakovės atstovo veiksmai labai apsunkino pareiÅ¡kėjos (ieÅ¡kovės) galimybę nuginčyti sutartis civilinio proceso tvarka bei įrodyti minėtų asmenų nusikalstamÄ veikÄ baudžiamojo proceso tvarka bei priemonėmis, kadangi ikiteisminio tyrimo institucijos tyrimuose remiasi įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje.

5. Pažymi, jog ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir medžiagose (Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini); Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)) yra duomenų, patvirtinančių liudytojos M. D. nurodytas aplinkybes. Ä®vertinęs visus duomenis sistemiÅ¡kai, įskaitant naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, teismas turėtų pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , jog liudytojos nurodytos aplinkybės ir ikiteisminiame tyrime bei tyrimo medžiagose surinkti duomenys patvirtina, kad ginčo sutarčių pareiÅ¡kėja (ieÅ¡kovė) nesudarė/nepasirašė.

6. Atsakovė Panevėžio kredito unija atsiliepimo į praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. PraÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 7. Å iaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-551-357/2016 ieÅ¡kovės R. D. ieÅ¡kinį atmetė.

8. Å iaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-551-357/2016 priimtame sprendime konstatavo, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad jai nebuvo žinoma ginčijamų Laidavimo sutarčių apimtis. IeÅ¡kovė neginčijo aplinkybės, kad ji pati pasirašė dokumentus, susijusius su ginčijamomis Laidavimo sutartimis, aplinkybė, kad laidavimo paraiÅ¡kos ir laidavimo sutarties blankas yra užpildytas kredito unijos darbuotojo, neįrodo, kad ieÅ¡kovė R. D. pasirašė ant neužpildytų blankų, kadangi paskolos suteikimo metu Panevėžio kredito unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarka numatė, jog unijos darbuotojas, paskolų (duomenys neskelbtini), pagal pareiÅ¡kėjo pateiktÄ informacijÄ pildo kredito unijos formas.

Teismas laikė pagrįstu atsakovės Panevėžio kredito unijos argumentÄ , kad klientas ir įstaigos darbuotojas neprivalo raÅ¡yti ta pačia raÅ¡ymo priemone, įstaigose klientų patogumui yra pateiktos raÅ¡ymo priemonės, kuriomis raÅ¡o klientai, taip pat klientui nėra draudžiama raÅ¡yti savo asmenine raÅ¡ymo priemone. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės argumentas dėl laidavimo sutarties ir paraiÅ¡kos blankų užpildymo skirtingomis raÅ¡ymo priemonėmis, kuriomis raÅ¡o įstaigos darbuotojas ir klientas, konkrečiu atveju neturi esminės reikÅ¡mės laidavimo sutarties galiojimui.

Teismas pažymėjo, kad prie laidavimo paraiškos pateikta Vilniaus teritorinės muitinės 2010-11-10 išduota pažyma apie R. D. gautas pajamas, taip pat asmens dokumento kopija. Šis faktas leido teismui spręsti, kad duomenis pateikė ieškovė R. D., nes iš kitų asmenų, o ne iš ieškovės atsakovė Panevėžio kredito unija šių dokumentų negalėjusi gauti. Aplinkybę, kad ieškovei buvo žinoma laidavimo sutarties apimtis, patvirtina ir tai, kad ieškovė R. D. pasirašė ne tik pirminę 2010 m. lapkričio 15 d.

Laidavimo sutartį, bet ir visus kitus su ja susijusius dokumentus (2010-11-09 laidavimo paraiÅ¡kÄ , 2012-10-10 papildomÄ susitarimÄ prie 2010-11-15 paskolos sutarties, 2012-10-10 Laidavimo sutartį), taip pat ieÅ¡kovė 2014 m. balandžio 22 d. buvo atvykusi į Panevėžio kredito unijÄ , ji pateikė praÅ¡ymÄ Panevėžio kredito unijos valdybai leisti skolÄ pagal laidavimo sutartį grÄ Å¾inti dalimis per 5 metų laikotarpį. Ne mažiau svarbi ir ta aplinkybė, kad po visų pasiraÅ¡ytų dokumentų iki pat pagrindinio skolininko R.

D. mirties ((duomenys neskelbtini)) ieškovė nereiškė pretenzijų atsakovei Panevėžio kredito unijai.

9. Nors byloje ieÅ¡kovė R. D. teigė, kad nėra mačiusi atsakovės Panevėžio kredito unijos paskolų (duomenys neskelbtini) N. J., nors minėtas liudytojas žodinio teismo posėdžio metu (2016-06-08) patvirtino, kad ieÅ¡kovę yra matęs ir su ja bendravo Laidavimo sutarties sudarymo metu, nors teigė, kad ji 2010-11-09 paraiÅ¡koje nurodytų duomenų nepateikė, nes jie nėra teisingi, teismas sprendė, kad Å¡ie argumentai nėra pagrindu ieÅ¡kinį tenkinti, nes byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės laidavimo paraiÅ¡ka atitiko galiojančiÄ Panevėžio kredito unijos paskolų suteikimo ir administravimo tvarkÄ , kÄ ir patvirtino liudytoja (duomenys neskelbtini) V.

M. bei atsakovÄ atstovaujantis (duomenys neskelbtini) K. A. Byloje teismas nustatė, kad pati ieÅ¡kovė pateikė savo duomenis, pažymÄ , todėl teismas laikė, kad kreditorius, skolininkas ir laiduotoja pasiekė susitarimo prisiimtų sutarties sÄ lygų vykdymui. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovės nurodyti paraiÅ¡koje esantys netikslumai nėra reikÅ¡mingi, netiksli informacija galėjo bÅ«ti įraÅ¡yta dėl įvairių objektyvių priežasčių ir Å¡ie neatitikimai nesudaro teisinio pagrindo pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis.

Teismas sprendė, kad atsakovė, prieÅ¡ sudarydama Paskolos sutartį ir Laidavimo sutartis, įvertino jai prieinamomis priemonėmis skolininkų mokumÄ , todėl ieÅ¡kovės argumentus, kad atsakovė tariamai suteikė paskolÄ nemokiam skolininkui, ir ji, kaip laiduotoja, neturi finansinių galimybių užtikrinti tokios apimties prievolės, atmetė. Laiduotojai turėjo bÅ«ti akivaizdu, kad ne tik kreditorius, bet ir laiduotoja turėjo pareigÄ Ä¯vertinti skolininko galimybes ir prisiimti rizikÄ už laidavimo sutarties pagrindu atsiradusiÄ prievolę.

Teismas vertino, jog ieÅ¡kovės, kaip laiduotojos, ir R. D., kaip skolininko, tarpusavio santykiai neturėjo esminės reikÅ¡mės kreditoriui Panevėžio kredito unijai, o aplinkybės, dėl kurių buvo sudaryta laidavimo sutartis, taip pat tai, ar galimai pasinaudota gerais santykiais su ieÅ¡kove, neturi reikÅ¡mės. Teismas sprendė, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės R. D. 2014-03-22 praÅ¡ymo matyti, kad ji nuo laidavimo sutarties neatsisakė, prašė skolos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti 5 metų laikotarpiui, akivaizdu, kad Laidavimo sutarčių apimtis buvo žinoma, ieÅ¡kovė, bÅ«dama apdairi ir rÅ«pestinga, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama laidavimo sutartį, turėjo pareigÄ ir galimybę atidžiai perskaityti sutarties sÄ lygas, susipažinti su savo, kaip laiduotojos, teisėmis ir pareigomis bei apsvarstyti galimas sutarties sudarymo teisines pasekmes.

IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismas darė iÅ¡vadÄ , jog akivaizdu, kad ieÅ¡kovė Laidavimo sutartį pasirašė laisva valia, be prievartos, pati ieÅ¡kovė nurodo, kad ji labai pasitikėjo skolininku R. D., jokių dokumentų neskaitė, neprašė jų kopijų. Ä®statymas nedraudžia asmenims pasitikėti kita sandorio Å¡alimi, tačiau toks pasitikėjimas, netikrinant sandorio Å¡alies nurodytų duomenų, yra veikimas savo rizika. IeÅ¡kovė turėjo galimybę pasidomėti Laidavimo sutarties sÄ lygomis, jos suma, tai, kad ji dėl pasitikėjimo skolininku to nepadarė, nėra pagrindas taikyti esminio suklydimo teisinių pasekmių.

Ieškovė, nepasidomėdama Laidavimo sutartimi, veikė itin nerūpestingai, todėl, jei Laidavimo sutarties sudarymo metu ji ir klydo dėl Laidavimo apimties, toks suklydimas nulemtas jos pačios didelio neatsargumo ir negali būti pagrindu sandoriui nuginčyti.

10. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė, kreipdamasi į atsakovę dėl skolos mokėjimo iÅ¡dėstymo dalimis 5 metų laikotarpyje, aiÅ¡kiai parodė, kad ji supranta savo prisiimtos prievolės apimtį ir teisines pasekmes. Teismas pastebėjo, kad ieÅ¡kovė yra iÅ¡silavinusi, sandorio sudarymo metu teisinės žinios buvo pakankamos suprasti prisiimamų prievolių prasmę ir pasekmes, ieÅ¡kovė negalėjo nežinoti apie paskolos dydį iki 2014 m. žiemos, kadangi 2013-10-28 kreditoriaus Panevėžio kredito unijos siųstame praneÅ¡ime dėl paskolos sutarties nutraukimo aiÅ¡kiai yra nurodyta negrÄ Å¾inta paskolos suma 2013-10-28.

IeÅ¡kovė neneigė, kad šį praneÅ¡imÄ gavo ir kad kreipėsi į paskolos gavėjÄ , bet ne į kreditorių. Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad ieÅ¡kovė, kaip laiduotoja, nevykdė savo pareigos domėtis paskolos grÄ Å¾inimo sÄ lygomis, nereiÅ¡kia esminio suklydimo. IeÅ¡kovė teigė, kad jÄ dėl laidavimo apimties apgavo skolininkas, kas leido teismui konstatuoti, jog atsakovė Panevėžio kredito unija jokių apgaulingų veiksmų ieÅ¡kovės atžvilgiu neatliko. Nors ieÅ¡kovė teigė, kad atsakovė nuslėpė faktÄ dėl negrÄ Å¾intos skolos dalies, tačiau Å¡ie argumentai teismo laikyti visiÅ¡kai nepagrįstais, kadangi iÅ¡ anksčiau aptartų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad 2013-10-28 Panevėžio kredito unijos siųstame praneÅ¡ime dėl paskolos sutarties nutraukimo aiÅ¡kiai yra nurodyta negrÄ Å¾inta paskolos suma 2013-10-28, todėl jokios apgaulės nebuvo.

Teismas pastebėjo, kad ieÅ¡kovė, turėdama neaiÅ¡kumÄ dėl skolos dydžio, turėjo teisę kreiptis į kreditorių Panevėžio kredito unijÄ . Taigi, teismas pripažino, kad kreditorius Panevėžio kredito unija neatliko jokių veiksmų ieÅ¡kovės atžvilgiu, kuriuos bÅ«tų galima laikyti apgaule, ir ieÅ¡kovei nepateikus įrodymų, galinčių pagrįsti atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ sudarant ginčijamÄ laidavimo sutartį ar patį sandorį, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo šį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1. 91 straipsnio pagrindu.

11. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-189-157/2017 Å iaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės neneigia savo valios laiduoti atsakovei už minėtÄ asmenį; kad ji pasirašė ne tik 2010 m. lapkričio 15 d. laidavimo sutartį, bet ir PapildomÄ susitarimÄ prie 2010 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties bei 2012 m. spalio 10 d. laidavimo sutartį; kad pati ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama sudaryti taikos sutartį bei sumokėjo dalį pagal minėtas prievolės mokėtinos skolos (30 000 Lt), be to ir tai, kad ieÅ¡kovė dirba (duomenys neskelbtini) – yra (duomenys neskelbtini), taigi yra akivaizdu, kad pagal darbo pobÅ«dį ji žino/turi gebėjimÄ sužinoti sudaromų sandorių esmę, jų atskirų sÄ lygų formulavimo svarbÄ , jų pasiraÅ¡ymo teisinę reikÅ¡mę, o taip pat tokių veiksmų galimas pasekmes etc.; be to, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ji pati turi taip pat ir teisminės praktikos (Vilniaus apygardos teismo bylos Nr. 1-21-574/2017; 1-19-497/2017;

Lietuvos apeliacinio teismo bylos Nr. 1A-418-165/2016; 1A-58-307/2017); kad Kredito unijos 2013 m. spalio 28 d. pranešimas dėl sutarties nutraukimo, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta ir R. D. neįvykdytų įsipareigojimų suma, buvo siųstas adresu ((duomenys neskelbtini)), kuris nurodytas ne tik ginčo laidavimo sutartyse, bet ir pačios ieškovės pateiktame 2014 m. balandžio 22 d. prašyme dėl informacijos apie jos įsiskolinimo pašalinimo iš informacinės sistemos, o taip pat ginčo šalių pasirašytoje taikos sutartyje; kad ieškovė sutiko laiduoti už giminaitį asmens, kuris ginčo sutarčių sudarymo metu nebebuvo jos šeimos nariu (ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini);

– sprendė, jog paminėtų aplinkybių, apibÅ«dinančių tiek pačios ieÅ¡kovės gebėjimus, tiek ir jos veiksmus iki sudarant bei jau vykdant ginčo susitarimus, visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad net tuo atveju, jei apeliantei nebuvo žinoma pinigų suma, už kuriÄ laiduojama, ji, bÅ«dama atidi, rÅ«pestinga bei turinti aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , teisinio darbo patirtį, turėjo ir galėjo kreiptis į atsakovę dėl tokios informacijos suteikimo bei suprasti, kad, pasiraÅ¡ydama jai pateiktus dokumentus, nesusipažinusi su visu jų turiniu bei sÄ lygomis, ji prisiima ne tik atsakomybę, bet ir iÅ¡ to galinčiÄ kilti rizikÄ , o taip pat paneigia įrodymais nepagrįstus ieÅ¡kovės teiginius, kad atsakovė tokiÄ informacijÄ nuo jos slėpė (CK 1.91 straipsnis).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad ji nebuvo asmeniÅ¡kai susitikusi su atsakovės (duomenys neskelbtini)ir jai nebuvo pateikti užpildyti ginčo dokumentai bei tai, kad teismas nepagrįstai atsisakė iÅ¡reikalauti duomenis apie atsakovės darbuotojÄ , kuris užpildė ginčo sutartis, kredito įstaigose esančias banko sÄ skaitas bei kreiptis į ikiteisminį tyrimÄ atliekančias įstaigas dėl liudytojo melagingų parodymų davimo, nepaneigė pirmiau nustatytų tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismo reikÅ¡mingų aplinkybių bei pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu 13. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

14. Proceso atnaujinimo institutas yra iÅ¡imtinė teisės į teismÄ Ä¯gyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad vienas iÅ¡ esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis Å¡iuo principu, praÅ¡ymai atnaujinti procesÄ turi bÅ«ti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galiÄ Ä¯gijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai.

Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiÅ«rėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos Å¡alims nesuteikiama teisės atnaujinti procesÄ vien siekiant pakartotinio bylos iÅ¡nagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

15. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jei naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka Å¡iuos požymius:

1) egzistavo nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Taigi, nagrinėjant praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ paminėtu pagrindu, visų pirma bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės laikytinos naujai paaiÅ¡kėjusiomis ir esminėmis.

16. Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiÅ¡kia, kad dėl naujų duomenų gavimo bÅ«tų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) arba teismo sprendimÄ pakeisti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktika, 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).

17. Laikantis rungimosi, dispozityvumo ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principų, bylos proceso atnaujinimo siekiantis asmuo turi ne tik nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindÄ ir motyvus, bet ir pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimÄ patvirtinančius įrodymus, pagrįsti praÅ¡ymo padavimo terminų skaičiavimÄ (CPK 369 straipsnis), (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

18. PareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kaip naujai paaiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę, kuri nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma jai bylos nagrinėjimo metu, nurodo tai, jog ji buvo informuota, kad M. D. 2021 m. liepos 21 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate davė parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei apklausos metu nurodė aplinkybes, kurios nagrinėjant civilinę bylÄ iÅ¡ esmės egzistavo, tačiau ieÅ¡kovei nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos (žr.

Å¡ios nutarties 3 punktÄ ). Tačiau, teismo vertinimu, Å¡is argumentas yra nepagrįstas, nes tai, kad liudytoja M. D. davė parodymus ikiteisminio tyrimo byloje (Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros (Panevėžys) 2021-08-06 nutarimu paliktas galioti 2021-07-22 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, kuriai esant bÅ«tų galima konstatuoti, jog ji turi esminės reikÅ¡mės bylai.

Pažymėtina ir tai, jog atsisakyta pradėti ir ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjos R. D. pareiÅ¡kimÄ dėl N. J. (buvusio atsakovės Panevėžio kredito unijos (duomenys neskelbtini)) padarytos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.

19. Kaip nustatyta iÅ¡ civilinėje byloje, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , priimtų procesinių sprendimų, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme (žr. Å¡ios nutarties 7-12 punktus), minėtos aplinkybės iÅ¡ esmės buvo žinomos, pareiÅ¡kėja siekė įrodyti, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti apgaule, tačiau teismų sprendimais konstatuota, jog jokios apgaulės ieÅ¡kovės atžvilgiu nebuvo, ji pati elgėsi itin neapdairiai ir nerÅ«pestingai. Be to, kaip minėta Å¡ios nutarties 15 punkte, pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios, be kita ko, turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog liudytojos M. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti parodymai negalėtų būti pagrindu kitokio sprendimo priėmimui byloje, todėl pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.

20. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir sustabdyti išieškojimo veiksmai antstolės B. P. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl proceso atnaujinimo ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas. Taigi, minėta laikinoji apsaugos priemonė paliekama galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 290-291 straipsniais, n u t a r i a: pareiškėjos R.

D. praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo Å iaulių apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-551-357/2016 netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-551-357/2016. Å iaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę - iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų antstolės B. P. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymÄ , palikti galioti iki Å¡ios nutarties įsiteisėjimo. Nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjai, atsakovei ir antstolei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė