2018-04-04 Nr. AB-7204-3-61-3-04275-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Adm

Administracinė byla Nr. eA-820-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04275-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 13.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MEX ekranai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MEX ekranai“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „MEX ekranai“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–6), kurį vėliau patikslino (b. l. 67–73), prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2016 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. S-2016(7-170/2016); 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 1A-259; 3) Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) 2016 m. balandžio 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 6VM190659S (toliau – ir Patikrinimo ataskaita).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Muitinė, atlikusi Bendrovės 2013 m. spalio 15 d. elektroninėje importo deklaracijoje (toliau – ir EID) Nr. 13LTVA1000IM0858D9 deklaruotų prekių „švieslentės su šviesos diodais“ (LED) MC-7H, 7,5 mm 60*60 cm, SILAN3535, su komplektuojančiomis dalimis, skirtos įrenginiams“ ir 2014 m. rugsėjo 16 d. EID Nr. 14LTVR5000IM049538 deklaruotų prekių „LED ekranai“ klasifikavimo teisingumo patikrinimą, surašė 2016 m. balandžio 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 6VM190659S, kurioje konstatavo, jog tikrinamoje EID Nr. 13LTVA1000IM0858D9 (2013 m. spalio 15 d.) deklaruotos prekės yra nesurinkti LED moduliniai ekranai (LED siena), todėl klasifikuotini kaip monitoriai Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) kodu 8528 59 80 00 (Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) 2013 m. versija), todėl šiuo kodu klasifikuojamoms prekėms turėjo būti taikoma 14 proc. trečiųjų šalių importo muito norma.

Tuo tarpu tikrinamoje EID Nr. 14LTVR5000IM049538 (2014 m. rugsėjo 16 d.) deklaruoti LED ekranai deklaruotini kaip monitoriai TARIC kodu 8528 59 39 00 kodu (KN 2014 m. versija), todėl šiuo kodu klasifikuojamoms prekėms turėjo būti taikoma 0 proc. trečiųjų šalių importo muito norma. Atitinkamai Muitinė minėtas prekes apmokestino didesne muito tarifo norma ir apskaičiavo papildomas mokestines prievoles, o Departamentas ir Komisija Bendrovės skundų netenkino. Pareiškėjas nesutiko su skundus nagrinėjusių institucijų sprendimais, nes jie priimti formaliais pagrindais.

Pažymėjo, kad MGK nepagrįstai rėmėsi 2012 m. vasario 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 103/2012 nuostatomis, nes iš Kinijos įmonės Radiant Opto-Elec Technology Co Ltd (ROE) importuotų prekių parametrai ir minėtame reglamente nurodytų prekių, klasifikuojamų KN 8528 59 80 subpozicijoje, parametrai skiriasi. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog sutampa šių prekių esminės savybės bei naudojimo paskirtis, tuo pačiu, negalima prekių klasifikuoti nurodytoje KN subpozicijoje. Pareiškėjo teigimu, Departamentas ir Komisija neturėjo teisinio pagrindo plečiamai aiškinti minėto reglamento nuostatas, o toks aiškinimas pažeidžia teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principų imperatyvus.

Pareiškėjas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog visi mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojų naudai. Tuo tarpu MGK, komentuodama Bendrovės pateiktą Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – ir VGTU) 2016 m. liepos 4 d. raštą, kuriame ginčo prekes rekomenduojama klasifikuoti ne KN 8528 59 80 subpozicijoje, o KN 8528 51 00 90 subpozicijoje, nepagrįstai rėmėsi 2015 m. balandžio 28 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento Nr. 2015/712 nuostatomis, nes šis reglamentas ginčo deklaracijų įforminimo mietu dar nebuvo priimtas.

Minėtas reglamentas įsigaliojo dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, t. y. 2015 m. gegužės 25 d., o Bendrovė ginčo prekes importavo ir EID Nr. 13LTVA1000IM0858D9 pateikė dar 2013 metais, EID Nr. 14LTVR5000IM049538 – 2014 metais. Taigi, Bendrovei 2013 metais ir 2014 metais importuojant prekes, 2015 m. balandžio 28 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento Nr. 2015/712 nuostatos ne tik negaliojo, tačiau dar apskritai nebuvo priimtos.

3. Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą (b. l. 46–50, 75–76) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Muitinė paaiškino, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai akcentavo MAĮ nuostatų bei bendrųjų teisės principų taikymo svarbą prekių klasifikavimui, atsiribodamas nuo pagrindinių reglamentų nagrinėjimo. Pats prekių klasifikavimas atitinkamoje KN pozicijoje yra teisės taikymo veiksmas. Prekių importo metu šiuos teisinius santykius reglamentavo Bendrijos muitinės kodeksas, 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muito tarifo (kuriame, be kita ko, yra pateiktas nomenklatūros aprašymas ir jos aiškinimo taisyklės), 2012 m. spalio 9 d.

Komisijos įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 927/2012 (2013 m. versija) ir 2013 m. spalio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas Nr. 1001/2013 (2014 m. versija), iš dalies keičiantys Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei Bendrojo muitų tarifo I priedą. Šie teisės aktai sudaro teisinį pagrindą prekių tarifiniam klasifikavimui, juose nėra jokių prieštaravimų ar neaiškumų ir jų negalima laikyti formaliais pagrindais, kaip teigia pareiškėjas. Šiame kontekste pabrėžė, kad ginčo deklaracijose deklaruotos prekės yra LED modulinio ekrano (LED siena) sudedamosios dalys: modulinis ekrano skydas ir vaizdo (signalų) apdorojimo sistema, laikytinos funkciniu vienetu, tarpusavyje sujungtu elektros laidais bei kitais įtaisais ir skirtos naudoti kartu.

Vaizdo (signalo) apdorojimo sistemą prijungus prie kompiuterio, LED modulinis ekranas atlieka tiksliai apibrėžta funkciją, t. y. rodo vaizdus, gautus iš kompiuterio, o tai yra KN 8528 pozicijoje apibrėžta speciali funkcija (XVI skyriaus 4 pastaba). Kadangi įtaisas gali rodyti įvairių rūšių vaizdus, jis nepriskiriamas KN 8531 pozicijai kaip švieslentė (SS paaiškinimų KN 8531 paaiškinimų D dalis; KN 8531 20 20 subpozicijos paaiškinimai C137/349). Taigi, ginčo prekės negali būti klasifikuojamos KN 8528 51 00 subpozicijoje, kuri rekomenduojama VGTU rašte, kadangi tokioms prekėms priskiriami aparatai, naudojami vien tik arba daugiausia automatinio duomenų apdorojimo sistemoje, klasifikuojamoje KN 8471 pozicijoje, kurioje pagal KN aprašymą klasifikuotinos automatinio duomenų apdorojimo mašinos ir jų įtaisai; magnetiniai arba optiniai (duomenų) skaitymo skaitikliai, užkoduotų duomenų perrašymo į informacijos laikmenas mašinos ir tokių duomenų apdorojimo mašinos, nenurodytos kitoje vietoje.

Muitinė pažymėjo, kad MGK skundžiamame sprendime išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą bei plačiai pasisakė dėl jame išdėstytų argumentų, taikant Komisijos įgyvendinimo reglamento Nr. 103/2012 nuostatas. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo prekių ir šio reglamento priede nurodytų prekių, klasifikuojamų KN subpozicijoje 8528 59 80, skirtingi vaizdo raiškos parametrai nepakeičia nei pačios prekės (nesurinktas modulinis ekrano skydas – LED siena), nei esminių jos savybių ir paskirties, o tuo pačiu ir prekės priskyrimo atitinkamai KN subpozicijai.

Tuo tarpu Komisijos reglamentas (ES) Nr. 103/2012 dėl prekių klasifikavimo priimtas siekiant užtikrinti nuoseklų Reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos Kombinuotosios nomenklatūros taikymą ir daroma nuoroda į KN kodą, kurio jau nebėra. Todėl jis buvo pakeistas, kad būtų atsižvelgta į atitinkamai prekei tuo metu galiojantį KN kodą (pvz., KN kodas 8528 59 80 pakeistas į 8528 59 39), tačiau aprašytų prekių klasifikavimo motyvai nepasikeitė. Be to, Muitinė akcentavo, kad peržiūrėjus ES Privalomosios tarifinės informacijos (toliau – ir PTI) duomenų bazę, rasta kitų šalių muitinių išduotų PTI dokumentų, patvirtinančių analogiškų gaminių klasifikavimą (CZ 30-0847-2014, CZ 05-0119-2012), t. y. 8528 59 80 00 (KN 2013 m. versija) ir 8528 59 39 00 (KN 2014 m. versija).

Muitinė pabrėžė, kad PTI dokumentas oficialiai patvirtina prekių tarifinio klasifikavimo teisingumą. Taip pat nurodė, kad šiuo metu Bendrovė importuojamas analogiškas prekes deklaruoja teisingu Muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 6VM190659S (2016 m. balandžio 29 d.) nustatytu TARIC kodu 8528 59 39 00 ir dėl to ginčo nekyla. Atitinkamai Komisija, atsižvelgusi į byloje surinktų įrodymų visumą ir į ginčo santykių teisinį reglamentavimą, padarė teisingą išvadą, jog tiek Muitinė, tiek Departamentas teisingai ir pagrįstai ginčo prekę klasifikavo KN 8528 59 80 (KN 2013 m. versija) ir KN 8528 59 39 (KN 2014 m. versija) kodais, o ne pareiškėjo nurodytu KN 8528 51 00 kodu.

5. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą (b. l. 51–53, 77) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Departamentas nurodė, kad sutinka su pareiškėjo skunde nurodytais ginčo prekių ir reglamente Nr. 103/2012 klasifikuotų prekių parametrų skirtumais, tačiau pažymėjo, jog šie skirtumai nėra esminiai klasifikavimo prasme, t. y. pareiškėjo nurodyti prekių parametrų skirtumai neturi įtakos jų tarifiniam klasifikavimui, tai pagrįstai savo sprendime konstatavo ir MGK. Departamentas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju esminės (nulemiančios prekės klasifikavimą) prekių savybės yra analogiškos, t. y. LED moduliai, iš kurių sudaromas modulinis ekrano skydas, yra netinkami žiūrėti iš arti;

LED moduliai neatitinka standartinės ekranų (monitorių) ir TV transliacijoms priimti reikalingos rezoliucijos; LED modulių paskirtis – naudoti sporto ar pramoginiuose renginiuose, kaip mažmeninės prekybos iškabas. Taigi, vertinant prekes pagal savybes ir parametrus, kurie turi įtakos jų klasifikavimui, reglamente nurodytos ir pareiškėjo importuotos prekės yra analogiškos. Tai, kad pareiškėjo importuotos prekės neatitinka KN 8528 51 00 subpozicijos aprašymo, patvirtina ir Europos Komisijos 2014 m. vasario 4 d. reglamente Nr. 111/2014 bei 2014 m. kovo 25 d. reglamente Nr. 310/2014 nurodytų prekių, klasifikuojamų KN 8528 51 00 subpozijoje, parametrai ir klasifikavimo motyvai, t. y rezoliucija nuo 350 pikselių ir aukštesnė.

Šių monitorių paskirtis yra naudoti su automatinio apdorojimo mašinomis. Be to, Europos Komisijos 2015 m. balandžio 28 d. reglamente Nr. 2015/712, kuriuo buvo pakeistas nagrinėjamo ginčo atveju taikytinas reglamentas Nr. 103/2012, yra nurodyti klasifikavimo motyvai, kuriais remdamasi Europos Komisija konstatavo, jog LED siena (ginčo prekė) negali būti priskirta 8528 51 00 subpozicijai, tai savo sprendime pagristai nurodė ir MGK. Komisija, vertindama pareiškėjo pateiktą VGTU išvadą ir skunde nurodytus motyvus, taikė ginčui aktualią Kombinuotąją nomenklatūrą, tačiau, pagrįsdama savo klasifikavimo motyvus, rėmėsi ir Europos Komisijos 2015 m. balandžio 28 d. reglamente Nr. 2015/712 nurodytais klasifikavimo motyvais bei prekių techniniais parametrais ir savybėmis.

Minėtas reglamentas buvo nurodytas tik kaip papildomas argumentas, pagrindžiantis Komisijos pateiktą KN aiškinimą. Departamentas kartu akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių 6 punktas nustato, jog, taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą bei jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.

Tai reiškia, kad klasifikuojant prekes gali būti taikoma tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad VGTU Elektronikos fakultetas (jų specialistai) turi akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti Bendrovės importuotas prekes, statusą, todėl pareiškėjo pateikta VGTU išvada negali būti taikoma klasifikuojant ginčo prekes.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu (b. l. 83–89) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad Muitinė, vadovaudamasi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 78 straipsniu, atliko EID Nr. 13LTVA1000IM0858D9 (2013 m. spalio 15 d.) ir Nr. 14LTVR50001M049538 (2014 m. rugsėjo 16 d.) patikrinimą. Kilus įtarimui, kad EID Nr. 13LTVA1000IM0858D9 (2013 m. spalio 15 d.) deklaruota prekė „švieslentės su šviesos diodais (LED) MC-7H 7.5 mm 60*60 cm, SILAN3535, su komplektuojančiomis dalimis, skirtos įrenginiams“ ir EID Nr. 14LTVR5000IM049538 (2014 m. rugsėjo 16 d.) deklaruota prekė „LED ekranai“ yra klasifikuojamos neteisingu TARIC kodu 8531 20 20 90, Muitinė įpareigojo pareiškėją pateikti tikrinamų prekių specifikacijas, katalogus, prekių aprašymus, kur būtų nurodytas jų veikimo principas bei panaudojimo galimybės. Pareiškėjas pateikė Muitinei importuotų LED ekranų vartotojo vadovą (User Manual), išduotą prekių gamintojo „ROE Creative Display“, kuriame pateiktos LED modulinio ekrano sudedamųjų dalių (MC 7H LED plokštelių, signalų apdorojimo sistemos (control system) bei sujungimo ir montavimo įrangos) specifikacijos; taip pat UAB „MEX ekranai“ 2016 m. balandžio 25 d. paaiškinamąjį raštą Nr. 1V-6573 apie LED ekranų veikimo principą.

Paaiškinamajame rašte pareiškėjas patvirtino, kad minėtose importo deklaracijose deklaruotos prekės pagal veikimo principą yra analogiški LED moduliniai ekranai (nesurinkti dėl transportavimo), pagaminti to paties gamintojo, kurių veikimo principas ir atliekamos funkcijos nurodytos pateiktame prekių gamintojo „ROE Creative Display“ vartotojo vadove (User Manual). Muitinė, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktus dokumentus ir informaciją, nustatė, kad minėtose importo deklaracijose deklaruotos prekės yra nesurinkti (dėl transportavimo) LED moduliniai ekranai (LED siena), susidedantys iš šių dalių:

LED plokščių MC-7H, iš kurių suformuojamas modulinis ekrano skydas, signalų apdorojimo sistemos (control system), maitinimo kabelių, signalo perdavimo kabelių, montažinių rėmų ir dėklo. Iš pateiktos informacijos Muitinė nustatė, kad ginčo deklaracijose prekės buvo neteisingai deklaruotos TARIC kodu 8531 20 20 90, taikant 0 proc. muito normą. Iš tikrųjų importo deklaracijoje Nr. 13LTVA1000IM0858D9 (2013 m. spalio 15 d.) deklaruoti LED moduliniai ekranai (LED siena) klasifikuotini kaip monitoriai TARIC kodu 8528 59 80 00 (KN 2013 m. versija), o importo deklaracijoje Nr. 14LTVR5000IM049538 (2014 m. rugsėjo 16 d.) deklaruoti LED moduliniai ekranai (LED siena), klasifikuotini kaip monitoriai TARIC kodu 8528 59 39 00 (KN 2014 m. versija).

Muitinė, atlikusi patikrinimą, surašė 2016 m. balandžio 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 6VM190659S, kurioje dėl pakeisto prekių klasifikavimo Bendrovės vardu papildomai įregistravo 62 905,18 Eur muito ir 13 209,86 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokestinę prievolę bei skyrė 7 612 Eur baudą už mokėtinų mokesčių sumažinimą.

9. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutiko su Muitinės padaryta išvada, kad pareiškėjo deklaruotos ginčo prekės yra nesurinkti moduliniai LED ekranai (LED siena). Tai iš atskirų LED modulių (plokštelių) MC-7H surenkami ekrano skydai. Skydai sujungiami laidais su vaizdo apdorojimo sistema (control system), kuri signalo perdavimo kabeliais prijungiama prie automatinės duomenų apdorojimo mašinos. Signalai iš kompiuterio siunčiami į vaizdo apdorojimo sistemą, kur jie yra apdorojami į vaizdo elementus ir atvaizduojami LED moduliniame ekrane.

Tikrinami ekranai neturi televizinio signalo priėmimo aparatūros. LED moduliniai ekranai (LED siena) nepritaikyti žiūrėjimui iš arti. Jie naudojami sporto / pramoginiuose renginiuose. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Komisijos reglamentais (EB) Nr. 927/2012, (EB) Nr. 1001/2013, iš dalies keičiančiais tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, pirmos dalies preliminariosiomis bei antros dalies 85 skirsnio nuostatomis, KN paaiškinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2015/712, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 103/2012 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotoje nomenklatūroje, KN 8528 pozicijoje klasifikuojami monitoriai be televizinio signalo priėmimo aparatūros; plokštieji monitoriai nepriskiriami aparatams, naudojamiems automatinio duomenų apdorojimo sistemoje priskiriamoje 8471 pozicijai, klasifikuojami KN 8528 59 subpozicijoje; monitoriai, kurių ekranas pagamintas naudojant LED technologiją, klasifikuojami KN 8528 59 80 subpozicijoje (KN 2013 m. versija); monitoriai, galintys priimtinu funkcionalumo lygiu rodyti automatinio duomenų apdorojimo mašinų signalus ir kurių ekranas pagamintas naudojant LED technologiją, klasifikuojami KN 8528 39 00 subpozicijoje (KN 2014 m. versija); jeigu mašina (mašinų junginys, įranga) yra sudaryta iš atskirų sudedamųjų dalių tarpusavyje sujungtų elektros kabeliais ar kitais įtaisais ir skirtos naudoti kartu atliekant tiksliai apibrėžtą funkciją, nurodytą vienoje 85 skirsnio pozicijų, tada visa visuma turi būti priskiriama pozicijai, atitinkančiai tą funkciją (XVI skyriaus 4 pastaba).

KN 8531 pozicijoje klasifikuojami elektriniai garso arba vaizdo signalizacijos aparatai (pavyzdžiui, skambučiai, sirenos, švieslentės, apsaugos nuo įsilaužimo arba priešgaisrinės signalizacijos įranga), išskyrus įrangą, klasifikuojamą 8512 arba 8530 pozicijoje. KN 8531 pozicijoje klasifikuojama: patalpų indikatoriai, skaitikliniai indikatoriai, įstaigų indikatoriai, liftų indikatoriai, stacionarūs indikatoriniai paneliai, rodantys laiką ir platformą traukiniams, lenktynių maršrutų, futbolo stadionų ir t. t. indikatoriai (SS paaiškinimų KN 8531 paaiškinimų D dalis);

KN 8531 20 20 subpozicijose klasifikuojami kintami elektroliuminescencinio diodo rodmenys, daugiausia naudojami kaip skaitmeniniai ir / arba raidiniai-skaitmeniniai ženklai arba švieslentės, pavyzdžiui, sudaryti iš įvairių šviesos diodų elementų. Kiekvieną ženklą sudaro tam tikras skaičius šviesos diodų, turinčių komponentų formą, kurie yra arba atskiri, arba prijungti prie vieno mikroprocesoriaus lusto. Šie įtaisai yra sumontuoti ant spausdintinės grandinės su tvarkykle / dekoderiu. Kiekvienas skaitmuo arba skaitmenų rinkinys yra padengtas permatoma medžiaga, kuri sustiprina diodų sukuriamų šviesos taškų intensyvumą, kad būtų sukuriamos figūros arba raidės, kaip impulso, kurį grandinei panaudoja įvesties signalas, funkcija (KN 8531 20 20 subpozicijos paaiškinimai C137/349).

10. Taigi, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Muitinė, nustačiusi, jog EID Nr. 13LTVA1000IM0858D9 (2013 m. spalio 15 d.) ir EID Nr. 14LTVR5000IM049538 (2014 m. rugsėjo 16 d.) deklaruotos prekės yra LED modulinio ekrano (LED siena) sudedamosios dalys, modulinis ekrano skydas ir vaizdo (signalų) apdorojimo sistema laikytini funkciniu vienetu, tarpusavyje sujungtu elektros laidais bei kitais įtaisais ir skirtu naudoti kartu, vaizdo (signalo) apdorojimo sistemą prijungus prie kompiuterio, LED modulinis ekranas atlieka tiksliai apibrėžtą funkciją, t. y. rodo vaizdus, gautus iš kompiuterio, pagrįstai padarė išvadą, kad tai yra KN 8528 pozicijoje apibrėžta speciali funkcija.

Kadangi įtaisas gali rodyti įvairių rūšių vaizdus, jis nėra priskirtinas KN 8531 pozicijai kaip švieslentė (SS paaiškinimų KN 8531 paaiškinimų D dalis; KN 8531 20 20 subpozicijos paaiškinimai C137/349). Todėl teismas konstatavo, kad Muitinė pagrįstai EID Nr. 13LTVA1000IM0858D9 (2013 m. spalio 15 d.) deklaruotus LED modulinius ekranus (LED siena) klasifikavo TARIC 8528 59 80 00 kodu (KN 2013 m. versija), o EID Nr. 14LTVR5000IM049538 (2014 m. rugsėjo 16 d.) deklaruotus LED modulinius ekranus (LED siena) – TARIC 8528 59 39 00 kodu (KN 2014 m. versija), ir priskaičiavo pareiškėjui papildomus mokesčius.

Teismas pabrėžė, kad bylos duomenys patvirtina, jog Muitinė deklaruotų prekių TARIC kodo teisingam nustatymui peržiūrėjo PTI duomenų bazę ir rado kitų šalių muitinių išduotų PTI dokumentų, patvirtinančių analogiškų gaminių klasifikavimą: CZ 30-0847-2014, CZ 05-0119-2012. Tuo tarpu pareiškėjas nenurodė pakankamai duomenų apie tai, kad būtent tokios pat, kaip ir ginčo prekės, kitose šalyse bei Lietuvos Respublikoje yra klasifikuojamos pagal kitą TARIC kodą nei šiuo atveju nustatė Muitinė. Teismas, įvertinęs VGTU rašto turinį, padarė išvadą, jog jis yra informacinio (patariamojo) pobūdžio, jame identifikuota įranga, nurodomi galimi priskirti kodai, paaiškinama, kad prie tam tikros prietaiso jungties jam galėtų būti priskirtas KN 8528 51 00 90 kodas.

Tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, kuriais remiantis galėtų būti kvestionuojamas Muitinės nustatyto prekių kodo teisingumas arba kurios keltų pagrįstų abejonių dėl prekių kodo nustatymo teisingumo, taigi, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog Muitinė neteisingai nustatė pareiškėjo importuotų prekių kodą ir nepagrįstai pareiškėjui apskaičiavo papildomas muito ir PVM bei su šiais mokesčiais susijusias sumas.

11. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad Departamentas ir Komisija plečiamai aiškino reglamento Nr. 103/2012 nuostatas, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyti prekių skirtumai nėra esminiai klasifikavimo prasme, jie neturi įtakos prekių tarifiniam klasifikavimui. Teismo vertinimu, esminės, nulemiančios prekės klasifikavimą, prekių savybės yra analogiškos. Šiuo aspektu teismas akcentavo, kad LED moduliai, iš kurių sudaromas modulinis ekrano skydas, yra netinkami žiūrėti iš arti, LED moduliai neatitinka standartinės ekranų monitorių ir TV transliacijoms priimti reikalingos rezoliucijos. Be to, LED moduliai naudojami sporto ar pramoginiuose renginiuose, kaip mažmeninės prekybos iškaba. Taigi, vertinant prekes pagal savybes ir parametrus, kurie turi įtakos jų klasifikavimui, reglamente nurodyta ir pareiškėjo importuota prekės yra analogiškos. Teismas kartu nurodė, kad Komisijos reglamentas (ES) Nr. 103/2012 dėl prekių klasifikavimo priimtas siekiant užtikrinti nuoseklų Reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos Kombinuotosios nomenklatūros taikymą ir daroma nuoroda į KN kodą, kurio jau nebėra. Todėl jis buvo pakeistas, kad būtų atsižvelgta į atitinkamai prekei tuo metu galiojantį KN kodą (pvz., KN kodas 8528 59 80 pakeistas į 8528 59 39), tačiau aprašytų prekių klasifikavimo motyvai nepasikeitė. Todėl pareiškėjo argumentą, kad 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2015/712, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 103/2012, negalėjo būti taikomas, nes ginčo prekių importo metu jis dar nebuvo priimtas, teismas atmetė. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Muitinė atsiliepime nurodė, jog šiuo metu UAB „MEX ekranai“ importuojamas analogiškas prekes deklaruoja teisingu Muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 6VM190659S (2016 m. balandžio 29 d.) nustatytu TARIC kodu 8528 59 39 00 ir dėl to ginčo nekyla.

12. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad skundžiami Komisijos 2016 m. spalio 7 d. sprendimas Nr. S-2016(7-170/2016), Departamento 2016 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. 1A-259 ir Muitinės 2016 m. balandžio 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 6VM190659S yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo juos naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais argumentais. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 13. Pareiškėjas UAB „MEX ekranai“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 93–98), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos 2016 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. S-2016(7-170/2016), Departamento 2016 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 1A-259 ir Muitinės 2016 m. balandžio 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 6VM190659S. Pareiškėjas taip pat prašo priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus papildomus įrodymus.

14. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, vadovavosi įrodymais, kurie neatitinka įrodymų šaltinio patikimumo ir įrodymų sąsajumo reikalavimų, todėl pažeidė procesines normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Šiuo aspektu pažymi, kad teismas, konstatuodamas, jog Muitinė tinkamai klasifikavo Bendrovės importuotas prekes KN 8528 59 80 subpozicijoje, iš esmės rėmėsi Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus vyr. specialistės išvadomis, išdėstytomis 2016 m. balandžio 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 6VM19065S bei kitų šalių muitinių išduotais PTI dokumentais (CZ 30-0847-2014, CZ 05-119-2012).

Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie minėtos Patikrinimo ataskaitos išvadas parengusios Vilniaus teritorinės muitinės vyr. specialistės turimas specialias žinias ar kvalifikaciją, įgalinančią ją kvalifikuotai atlikti elektronikos prietaisų, tame tarpe ir Bendrovės importuotų LED modulių, techninių savybių tyrimus. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Muitinės atstovė nepateikė duomenų apie tai, kad Patikrinimo ataskaitos išvadas surašiusi vyr. specialistė turėtų išsilavinimą fizikos ar elektronikos srityje arba turėtų kvalifikaciją atlikti šių sričių tyrimus.

Be to, iš viešai skelbiamo Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus vyr. specialisto pareigybės aprašymo matyti, jog šiam valstybės tarnautojui nėra keliami reikalavimai turėti fizikinės-techninės krypties išsilavinimą. Taigi, šiuo atveju Patikrinimo ataskaitos išvados dėl Bendrovės importuotų prekių tarifinio klasifikavimo KN 8528 59 80 subpozicijoje buvo paremtos specialių techninių žinių neturinčio Vilniaus teritorinės muitinės pareigūno, o ne šios srities specialisto, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad Muitinė teisingai Bendrovės importuotas prekes klasifikavo KN 8528 59 80 subpozicijoje.

Be to, sprendžiant klausimą dėl Bendrovės importuotų prekių tarifinės klasifikacijos, nebuvo jokio pagrindo remtis ir kitų šalių muitinių išduotais PTI dokumentais (CZ 30-0847-2014, CZ 05-119-2012), kadangi byloje nėra jokių įrodymų, jog ši Čekijos Respublikos kompetentingų institucijų parengta tarifinė informacija buvo išduota būtent tokios rūšies ir techninių savybių prekėms, kaip ir Bendrovės importuoti LED moduliai. Priešingai, iš prie apeliacinio skundo pridedamo PTI Nr. CZ 30-0847-2014 vertimo į lietuvių kalbą matyti, jog šioje PTI aprašomos ir Bendrovės importuotos prekės pagal savo technines savybes skiriasi, nes nesutampa taško žingsnio parametrai (atitinkamai 10 mm arba 8 mm ir 7,5 mm) bei veikimo principas (PTI Nr. CZ 30-0847-2014 aprašomas modulis gali būti valdomas tiesiogiai iš valdymo kompiuterio, o Bendrovės importuota prekė tik per papildomus specialius įrenginius – skaitmeninę duomenų apdorojimo sistemą (pvz., SDR-30001) ir pan.).

Dėl šios priežasties skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime minimi užsienio šalių muitinių PTI dokumentai esamoje situacijoje neatitinka įrodymų sąsajumo (liečiamumo) reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo jais remtis. Taip pat, pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė byloje esančius VGTU Elektronikos fakulteto docento 2016 m. liepos 4 d. paaiškinimus apie Bendrovės importuotų prekių savybėmis grįstą jų klasifikaciją Kombinuotoje nomenklatūroje, nurodydamas, kad jie yra tik informacinio (patariamojo) pobūdžio.

Šiame kontekste pareiškėjas pažymi, kad nors prekių klasifikavimas atitinkamoje KN pozicijoje iš esmės yra teisės taikymo veiksmas, tam tikrais atvejais, siekiant atitinkamą prekę tinkamai klasifikuoti, gali prireikti taikyti specialias mokslo, technikos ir kitas žinias (remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. vasario 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2477-662/2016). Atitinkamai, nagrinėjamu atveju akivaizdžiai nesutampant 2012 m. vasario 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 103/2012 priede nurodomų ir Bendrovės importuotų prekių techninėms savybėms, į klausimą, ar pareiškėjo importuotos prekės patenka į šio reglamento priedo taikymo sritį, gali atsakyti tik specialias elektronikos ir fizikos žinias turintis asmuo, nes teismas tokių žinių neturi.

Pareiškėjo teigimu, specialių žinių taikymas šiuo atveju yra būtinas, siekiant teisingai nustatyti Bendrovės importuotų prekių tarifinį klasifikavimą. Nors praktikoje, kai prekių klasifikavimui nustatyti yra būtini laboratoriniai tyrimai, dažniausiai remiamasi Lietuvos muitinės laboratorijos, kaip ekspertizės įstaigos, išvadomis, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo atveju nėra galimybės kreiptis į pastarąją tyrimo įstaigą, kadangi iš viešai skelbiamo Lietuvos muitinės laboratorijos atliekamų tyrimų sąrašo matyti, kad ši ekspertizės įstaiga neatlieka elektronikos prietaisų ekspertizės jų KN subpozicijai nustatyti.

Be to, į teismo ekspertų sąrašą šiuo metu apskritai nėra įrašyto nei vieno asmens, kuris galėtų atlikti tokio tipo ekspertizę. Taigi, šiuo atveju nėra objektyvios galimybės atlikti Bendrovės importuotų prekių ekspertizę (kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 61 straipsnį) jų KN subpozicijai nustatyti. Tuo tarpu pareiškėjas, kaip mokesčių mokėtojas, turi teisę savo iniciatyva teikti papildomus įrodymus ir išvadas dėl prekių klasifikavimo. Taigi, Bendrovė kreipėsi į VGTU Elektronikos katedros docentą dėl nepriklausomo specialisto išvados, o byloje esantis pastarojo mokslininko parengtas raštas prilygintinas specialių mokslo žinių turinčio specialisto paaiškinimams ABTĮ 56 straipsnio 2 dalies prasme, kuriame, atsižvelgiant į Bendrovės importuotų prekių savybes, jos motyvuotai klasifikuotos KN 8528 51 00 90 subpozicijoje, o ne muitinės nurodomoje KN 8528 59 80 subpozicijoje.

Be to, pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo Bendrovės prašymą kreiptis į atitinkamus specialistus ir tyrimo laboratorijas turinčias įstaigas (VGTU arba Kauno technologijos universitetą) tam, kad gauti dar vienus nešališkus elektronikos srities specialistų paaiškinimus, kaip teisingai turi būti klasifikuojamos Bendrovės importuotos prekės. Vietoje to, teismas pats vertino aplinkybes, reikalaujančias specialių žinių, kurių teismas neturi, ir tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pareiškėjas kartu nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas plečiamai aiškino mokestines teisės normas, 2012 m. vasario 7 d.

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 103/2012 priedo nuostatų neaiškumus bei prieštaravimus vertino mokesčių administratoriaus (šiuo atveju muitinės institucijų) naudai ir neteisingai konstatavo, jog minėto reglamento priede nurodytos prekės ir Bendrovės importuotos prekės yra analogiškos. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat pakartoja savo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstytus argumentus, jog nagrinėjamu atveju 2015 m. balandžio 28 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento Nr. 2015/712 nuostatos netaikytinos, kadangi ginčo deklaracijų įforminimo metu šis reglamentas dar nebuvo priimtas.

Vadovaudamasis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas kartu prašo teismo priimti prie apeliacinio skundo pridedamus papildomus rašytinius įrodymus – Čekijos Respublikos PTI Nr. CZ 30-0847-2014 vertimą į lietuvių kalbą. Pareiškėjas pažymi, kad minėto įrodymo pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kai tapo aišku, jog teismo išvados grindžiamos užsienio šalių PTI bazių informacija.

15. Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 107–112) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą nepakeistą.

16. Muitinė nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ir mano, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išnagrinėjus ir įvertinus visas aplinkybes bei įrodymus, tinkamai aiškinant ir taikant proceso bei materialiosios teisės normas. Muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja savo atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, išdėstytus argumentus ir akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju ginčo prekių klasifikavimui yra aktualios pirma ir šešta bendrosios KN aiškinimo taisyklės. Pirma aiškinimo taisyklė nurodo, kad skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis.

Taikant pirmąją KN aiškinimo taisyklę, reikia nustatyti, kuri iš pozicijų tiksliausiai apibūdina klasifikuojamą prekę. Tuo tarpu šešta taisyklė pažymi, kad juridiniais tikslais klasifikuojant prekes bet kurios pozicijos subpozicijoje vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis, taip pat mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) pirmiau išdėstytomis taisyklėmis, laikantis nuostatos, kad gali būti sugretinamos tik to paties lygio subpozicijos. Taikant šią taisyklę taip pat reikia remtis atitinkamo skyriaus ar skirsnio pastabomis, jeigu pagal kontekstą nereikalaujama kitaip.

Muitinės teigimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs VGTU rašto turinį, padarė teisingą išvadą, jog jis yra informacinio (patariamojo) pobūdžio, nurodant galimus priskirtinus kodus, esant tam tikroms prietaiso jungtims. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kuriais remiantis galėtų būti kvestionuojamas Muitinės nustatyto prekių kodo teisingumas arba kurios keltų pagrįstų abejonių dėl prekių kodo nustatymo teisingumo. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nepagrįstai keliamas Vilniaus teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 6VM190659S (2016 m. balandžio 29 d.) projektą rengusios pareigūnės nepakankamos kvalifikacijos klausimas.

Muitinės manymu, tai yra tik pareiškėjo gynybinė pozicija, stengiantis nukreipti dėmesį nuo ginčo esmės. Šiame kontekste atsakovas paaiškina, kad Muitinėje prekių tarifiniu klasifikavimu užsiima tik aukštąjį išsilavinimą turintys, atitinkamai paruošti, atlikę stažuotę ir išlaikę kvalifikacinį egzaminą pareigūnai, todėl lyginti jų kompetenciją su kitų įstaigų (šiuo atveju VGTU) darbuotojų kompetencija yra neetiška ir neprofesionalu. Muitinė pabrėžia, kad prekių tarifinis klasifikavimas, nuo kurio tiesiogiai priklauso importo mokesčių apskaičiavimas, visų pirma, yra Muitinės prerogatyva.

Muitinė yra atsakinga už nuoseklų ES bei nacionalinių teisės aktų laikymąsi šioje srityje, o kitų šiuo požiūriu teisiškai neįgaliotų įstaigų specialistų išvados gali būti informacinio pobūdžio, ką ir pabrėžė pirmosios instancijos teismas. Be to, Muitinė nurodo, kad PTI dokumentas vertintinas kaip papildoma informacija, kuri oficialiai patvirtina prekių tarifinio klasifikavimo teisingumą. Nors apeliantas teigia, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Čekijos Respublikos kompetentingų institucijų parengta tarifinė informacija buvo išduota būtent tokios pat rūšies ir techninių savybių prekėms, kaip ir Bendrovės importuoti LED moduliai, pareiškėjas neįrodė ir priešingos versijos.

Tuo tarpu neesminiai technologiniai skirtumai nepakeičia prekių paskirties ir jų priskyrimo tam tikrai KN subpozicijai. Muitinė papildomai pabrėžia, kad Departamentas pagal importuotojo UAB „MEX ekranai“ nustatytos formos prašymą Bendrovei 2016 m. gegužės 20 d. išdavė PTI reg. Nr. LT(2016-3T-0046), patvirtinančią jo importuojamų prekių, t. y. modulinio ekrano skydo (LED sienos), klasifikavimą KN 8528 59 39 subpozicijoje. Šiuo aspektu pažymi, kad vienoje iš valstybių narių išduota PTI galioja visose valstybėse narėse.

PTI taikoma ne konkrečiam ūkio subjektui, bet konkretiems importuojamiems produktams.

17. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 113–115) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

18. Departamentas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir jį naikinti nėra pagrindo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir Departamento atsiliepimas į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Departamentas papildomai pažymi, jog nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Bendrovės importuotos prekės ir 2012 m. vasario 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 103/2012 suklasifikuotos prekės nėra tapačios, nes skiriasi prekių parametrai (modulių dydis, skiriamoji galia, taško žingsnis, skaistis, atsinaujinimo dažnis), pareiškėjas nenurodo, kaip šie prekės parametrai įtakoja esmines tarifinį klasifikavimą lemiančias prekių savybes. Tuo tarpu, vertinant prekes pagal jų savybes ir parametrus, kurie turi įtakos jų klasifikavimui, pareiškėjo importuotos ir minėtame reglamente nurodytos prekės yra analogiškos jų klasifikavimo prasme. Departamentas kartu akcentuoja, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog VGTU Elektronikos fakultetas (jo specialistai) turi akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti Bendrovės importuotas prekes, statusą. Taigi, pareiškėjo pateikta VGTU išvada negali būti laikoma leistinu įrodymu klasifikuojant ginčo prekes. Be to, Departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktoje VGTU išvadoje nepasisakoma apie vienas esminių ginčo prekių savybių, kurios lemia prekės priskyrimą KN 8528 59 80 subpozicijai – netinkamumą žiūrėti iš arti bei prekės paskirtį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktos VGTU išvados turinį, pagrįstai konstatavo, kad ji yra informacinio (patariamojo) pobūdžio. Departamento manymu, apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, jog teismas plečiamai aiškino 2012 m. vasario 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento Nr. 103/2012 bei 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento Nr. 2015/712 nuostatas ir neturėjo pagrindo taikyti šiuos reglamentus bei remtis kitų šalių muitinės išduotais PTI dokumentais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Bendrovės 2013 m. spalio 15 d. elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 13LTVA1000IM0858D9 ir 2014 m. rugsėjo 16 d. elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 14LTVR5000IM049538 deklaruotų prekių klasifikavimo teisingumo.

20. Pareiškėjas prašė teismo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. balandžio 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 6VM190659S, kurioje konstatuota, kad 2013 m. spalio 15 d. elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 13LTVA1000IM0858D9 deklaruotos prekės klasifikuotinos TARIC kodu 8528 59 80 00 (KN 2013 m. versija), o 2014 m. rugsėjo 16 d. elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 14LTVR5000IM049538 deklaruotos prekės klasifikuotinos TARIC kodu 8528 59 39 00 (KN 2014 m. versija), bei dėl pakeisto prekių klasifikavimo Bendrovės vardu papildomai įregistruota 62 905,18 Eur muito ir 13 209,86 Eur PVM mokestinė prievolė ir skirta 7 612 Eur bauda, taip pat Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 1A-259, kuriuo buvo patvirtinta minėta Patikrinimo ataskaita, ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. S-2016(7-170/2016), kuriuo buvo patvirtintas minėtas Departamento sprendimas.

21. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys). Motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis).

22. Be to, procesinis įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis).

23. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

24. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas visiškai nevertino byloje esančių įrodymų, nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kuriomis jis grindė savo poziciją, kad minėtose importo deklaracijose nurodytas prekių klasifikavimas yra teisingas. Pirmosios instancijos teismas, savo išvadą, kad priimdamas ginčijamą sprendimą vietos mokesčių administratorius pagrįstai taisė tikrinamų prekių TARIC kodus, pagrindė perrašydamas ginčijamoje Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. balandžio 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 6VM190659S nurodytus argumentus.

25. Kadangi pirmosios instancijos teismas jokio savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo neatliko, nenurodė savo argumentų dėl ko pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės bei pozicija dėl tikrinamų prekių klasifikavimo yra nepagrįsta, todėl toks teismo sprendimas, kai teismo išvados yra grindžiamos išimtinai tik pažodžiui perrašytais atsakovo ginčijamame administraciniame akte nurodytais argumentais, pripažintinas sprendimu be motyvų.

26. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte sprendimo negaliojimo pagrindas yra pripažįstamas atvejis, kai sprendimas yra be motyvų. Šis procesinės teisės normų pažeidimas yra besąlyginė vada skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui.

27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MEX ekranai“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė