69fbd55d-c21e-43a6-b60a-e4c310560b26 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-5553-423/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01361-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 20 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), priteisti 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 procentų procesines palÅ«kanas (b. l. 1-4). PareiÅ¡kėjas skunde ir skundo patikslinime (b. l.

8) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-02-12 iki 2020-06-16 atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN kamerų tipo patalpose. PaaiÅ¡kino, kad jam nesudaroma galimybė iÅ¡eiti pasivaikščioti gryname ore, kadangi pataisos namų pasivaikščiojimo kiemeliai yra per maži, juose tegalima pastovėti, o ne vaikščioti. Teigė, kas kiemuose yra asbesto konstrukcijų, kurios kenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai. Skundėsi, kad vasarÄ kiemeliai nedrėkinami, todėl dulka, juose neÅ¡varu, primėtyta Å¡iukÅ¡lių, dvokia.

Nurodė, kad kiemeliuose neįrengti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukai, todėl, kilus konfliktui ar sutrikus sveikatai, pareiÅ¡kėjas negalėtų pasikviesti pareigÅ«no. PaaiÅ¡kino, kad kiemuose nesudarytos galimybės sportuoti, nėra suoliukų, trÅ«ko užimtumo. PareiÅ¡kėjas mano, kad dėl atsakovės atstovo neveikimo kalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, žeminančios, taip sukėlusios pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o atlyginti. Atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 15-19).

Atsiliepime į skundÄ nurodė, jog nuteistieji, atliekantys bausmę paprastosios grupės sÄ lygomis, kaip numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), turi teisę pusantros valandos per parÄ pasivaikščioti gryname ore. PaaiÅ¡kino, kad teisės aktuose nereglamentuojamas pasivaikščiojimo kiemelių plotas ir suoliukų bei pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemos įrengimas, o sporto inventoriaus įrengimas nėra privalomas, todėl jokių teisės aktų reikalavimų Marijampolės PN nepažeidžia.

Kiemelius prižiÅ«ri paskirti tvarkiniai, tačiau nuteistieji taip pat turi pareigÄ rÅ«pintis savo gyvenamosios aplinkos Å¡vara ir tvarka. Teigė, kad nuteistieji nuolatos gadina pataisos namų inventorių, taip pat ir pasivaikščiojimo kiemelius, todėl jie remontuojami pagal poreikį. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytÄ neturtinę žalÄ , nenurodo, kuo grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis.

Skundas atmestinas. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, nesudarant jam tinkamų sÄ lygų pasivaikščioti laikotarpiu nuo 2019-02-12 iki 2020-06-16. Teismas visų pirma pažymi, kad skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė (iÅ¡siuntė paÅ¡tu) 2020-06-04, o ginčo laikotarpio pabaiga nurodo 2020-06-16. Kadangi reikalavimas negali bÅ«ti nukreiptas į ateitį, ginčas Å¡iuo atveju nagrinėtinas už laikotarpį nuo 2019-02-12 iki pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. 2020-06-04.

Byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas minėtu laikotarpiu buvo kalinamas Marijampolės PN kalėjimo rėžimo paprastosios grupės sÄ lygomis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ž iki alos,- atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos -Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., BVK 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su Marijampolės PN pasivaikščiojimo kiemelių ir jų įrenginių technine bÅ«kle, tvirtino, kad kiemelių plotas per mažas, nėra sporto inventoriaus, suoliukų, kiemuose purvina, dvokia, primėtyta Å¡iukÅ¡lių, konstrukcijose yra sveikatai kenksmingo asbesto. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad kalėjimo rėžimu laikomi paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore pusantros valandos. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip pusantros valandos per parÄ , todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl Å¡ių aplinkybių nenustatyta.

Kilusiam ginčui aktualios Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau - ir Taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (redakcija nuo 2018-07-10), reglamentuojančios ir pasivaikščiojimo kiemų įrengimÄ pataisos įstaigose. Taisyklių 18 punkte nurodyta, jog tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, pataisos įstaigų uždaroje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus.

Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (19 p.). Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore (20 p.). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (21 p.).

Pažymėtina, kad Taisyklėse nėra reglamentuotas privalomas suoliukų, pareigūnų iškvietimo sistemos ir sporto inventoriaus įrengimas, taip pat vienam asmeniui tenkanti pasivaikščiojimo kiemo ploto norma. Šių reikalavimų nenustato nei Higienos norma HN 134:2015, nei Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, nei kiti teisės aktai, todėl pareiškėjo argumentai dėl suoliukų, sporto įrangos, pareigūnų iškvietimo sistemos ir kiemelių ploto atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti.

Be to, pareiÅ¡kėjas aplinkybes dėl pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemos nurodė abstrakčiai, grindė jas į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobÅ«džio prielaidomis, jog, kilus konfliktui ar sutrikus sveikatai, pareiÅ¡kėjas negalėtų iÅ¡sikviesti pareigÅ«no, tačiau byloje nėra duomenų apie realiai įvykusį tokio pobÅ«džio incidentÄ ir pareiÅ¡kėjui dėl to kilusias neigiamas pasekmes. IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų kiemelių nuotraukų (b. l. 63-73) matyti, kad jie vizualiai tvarkingi, juose yra Å¡iukÅ¡liadėžės. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimais bei pateiktais įrodymais, nes prieÅ¡ingų įrodymų pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Nors pareiÅ¡kėjas teigė, kad jam trÅ«ko užimtumo, bylos duomenys patvirtina, kad pataisos namuose vykdomos įvairios socialinės reabilitacijos programos, tačiau pareiÅ¡kėjas jų nelankė, nors į sÄ raÅ¡us buvo įtrauktas (b. l. 22, 24-26, 30-32). Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie asbestÄ , teismas pažymi, kad asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Byloje nėra duomenų ir pareiÅ¡kėjas neteigia, kad pataisos namuose vykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių.

Teismas pažymi, kad net ir nustačius, jog pataisos namų konstrukcijose yra minėtos medžiagos, ji negalėtų sukelti pareiÅ¡kėjui sveikatos problemų, kadangi asbesto plauÅ¡eliai į aplinkÄ neiÅ¡siskiria ir sveikatai nėra pavojingi, kol konstrukcijos nejudinamos. Hipotetinio pobÅ«džio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (LVAT 2013-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013). Taigi, byloje nesant jokių įrodymų apie laužomas konstrukcijas ir asbesto plauÅ¡elio keliamÄ pavojų, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo fakto.

Dėl pareiÅ¡kėjo teiginių apie neÅ¡varÄ kiemuose, teismas pažymi, kad neÅ¡vara ir netvarka tiek gyvenamosiose patalpose, tiek kiemuose, dažniausiai atsiranda dėl juose esančių asmenų atsainaus požiÅ«rio į bendrÄ sias higienos normas ir tvarkos palaikymÄ . Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiÅ¡kėjo valios. Pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas ar patys terÅ¡ia bei neprižiÅ«ri savo gyvenamosios aplinkos.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad byloje nustatyti įrodymai pareiÅ¡kėjo argumentų dėl netinkamų sÄ lygų pasivaikščiojimo kiemuose nepatvirtina, taip pat nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusias realias neigiamas pasekmes dėl kokių nors kalinimo sÄ lygų. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 -04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Asta Urbonienė