2025-12-30 Nr. AB-23354-3-61-3-06477-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-784-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06477-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 30.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos prašymą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir pareiškėjas, LKT) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir atsakovas, VERT) 2023 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. O3E-449 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. VERT skundžiamu Nutarimu konstatavo, kad Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir Kolonija) po šilumos tiekimo licencijos galiojimo panaikinimo, neturėdama licencijos, vykdė šilumos tiekimo veiklą – nuo 2021 m. gruodžio 28 d. tiekdama šilumą tretiesiems asmenims (vartotojams) šių asmenų poreikiams užtikrinti – valstybės įmonės „Mūsų amatai“ (toliau – ir Įmonė) į Įmonės naudotas patalpas (priklausiusias Kolonijai, o po reorganizacijos – LKT), bei Laisvės atėmimo vietų ligoninei (toliau – ir Ligoninė), į Ligoninės naudotas patalpas (po reorganizacijos priklausančias LKT), ir pažeidė Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) 20 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) 30 straipsnio 1 dalį, LKT paskirta 2 361 Eur bauda.

2.2. Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas paaiškino, kad teismo prašo atlikti Nutarime pritaikyto VERT vertinimo analizę ne ekonominio tikslingumo, o teisėtumo ir pagrįstumo prasme, konkrečiai nustatyti, ar: 1) VERT, priimdama Nutarimą, laikėsi tyrimo procedūros ir kitų procedūrinių taisyklių; 2) visos VERT išvados buvo motyvuotos; 3) VERT rėmėsi teisiškai reikšmingais kriterijais ir nesirėmė teisiškai reikšmingais; 4) VERT nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos; 5) VERT nepiktnaudžiavo įgaliojimais ir, ar nesivadovavo neleistinais motyvais.

2.3. VERT praleido sankcijos skyrimo terminą.

2.3.1. Nutarimas priimtas VERT praleidus 6 mėnesių terminą sankcijai paskirti. Pasak VERT pažeidimas laikytinas tęstiniu, todėl jo paaiškėjimo diena laikytina 2022 m. spalio 6 d. Terminas sankcijai skirti suėjo 2023 m. balandžio 6 d. o Nutarimas priimtas tik 2023 m. balandžio 20 d. Tai sudaro pagrindą panaikinti Nutarimą.

2.3.2. Terminas sankcijos skyrimui negali būti vertinamas plečiamai, nes sankcija už tęstinį pažeidimą galėtų būti skirta neribotą laiką ir panaikintų senaties instituto taikymo galimybę bei paneigtų juo siekiamus tikslus. Nesilaikant termino sankcijos skyrimui, būtų pažeisti ir LKT teisėti lūkesčiai.

2.4. Kolonija nevykdė šilumos pardavimo Įmonei, todėl nevykdė šilumos tiekimo veiklos.

2.4.1. Kolonija šiluma aprūpino savo pačios valdomą pastatą, tačiau VERT, vien todėl, kad viena tokio pastato patalpa naudojosi Įmonė, tai nepagrįstai vertino šilumos tiekimu. Kolonija patikėjimo teise valdė pastatą, kuriam šiluma pristatoma per šilumos punktą, esantį minėtame pastate iš centrinės katilinės, kuri priklausė Kolonijai, t. y. Kolonija jai priklausantį pastatą pati apsirūpino šiluma. Įmonė iki 2022 m. spalio 1 d. naudojosi 74,16 kv. m ploto patalpa, kuri yra Kolonijos administraciniame pastate. Kolonijai suteikus teisę viena patalpa iš viso pastato naudotis Įmonei, ši patalpa nebuvo atskirta ir nesukūrė atskiros šildymo sistemos.

2.4.2. Siekiant išvengti nepagrįsto Įmonės praturtėjimo Kolonijos sąskaita, Įmonė padengdavo vienos Kolonijos patalpos aprūpinimo šiluma kaštus, skirtus padengti šilumos sugeneravimo (dujų) išlaidas, bet nėra susiję su Kolonijos ekonomine ar ūkine energetine veikla – tokios veiklos Kolonija nevykdė. Siekiant tinkamo biudžeto lėšų valdymo, Įmonei Kolonija pateikdavo PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo skirtos padengti tik patalpos aprūpinimo šiluma sąnaudas (šilumos pagaminimo kaštus). Tačiau tai savaime nereiškia, kad Kolonija užsiėmė ekonomine energetine ar ūkine veikla.

2.4.3. Kadangi Kolonija neveikė kaip šilumos tiekėjas ir neteikė šilumos Įmonei, t. y. nevykdė jokios ekonominės veiklos, ji nebuvo energetikos įmone Energetikos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta prasme. LKT ir Kolonija nėra subjektai, kuriems gali būti teisėtai skiriama sankcija.

2.5. Kolonija nevykdė šilumos pardavimo Ligoninei, todėl nevykdė šilumos tiekimo veiklos.

2.5.1. Kolonija nebuvo šilumos tiekėjas, neperdavinėjo šilumos Ligoninei ir neužsiėmė jokia ekonomine (ūkine) veikla. Kolonijai netekus šilumos tiekimo licencijos, nutarta, kad, atsižvelgiant į suplanuotą reorganizaciją, nebūtų buvę racionalu Ligoninę nuo šios sistemos atjungti. Biudžeto lėšos aprūpinimui skiriamos tik Kolonijai, įskaitant ir Ligoninės aprūpinimo šiluma poreikį. Kolonija ir Ligoninė naudojosi viena kitos turtu bendroms reikmėms. Kolonija panaudos sutarčių pagrindais naudojosi dalimi Ligoninės patalpų Kolonijos reabilitacijos centro reikmėms, o Ligoninė naudojosi Kolonijai patikėjimo teise priklausančiomis patalpomis. Šias patalpas Kolonija aprūpino šiluma, o Ligoninė, kuri jomis naudojasi, padengė šilumos generavimo kaštus. Kolonija šiluminę energiją Ligoninės pastatui (bei Ligoninei) pristatė savo (bendroms) reikmėms atliekant nuteistųjų priežiūros funkcijas.

2.5.2. Kadangi Kolonija neveikė kaip šilumos tiekėjas ir nepardavė šilumos Ligoninei, ji nebuvo energetikos įmone Energetikos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje prasme, todėl Kolonija nėra subjektas, kuriam gal būti teisėtai skiriama sankcija. Tokia įmone nėra ir LKT.

2.6. Dėl Įmonės ir Ligoninės ūkinės / ekonominės veiklos nevykdymo.

2.6.1. Kolonija nepardavinėjo šilumos Įmonei ir Ligoninei, todėl negali būti laikoma, jog Kolonija vykdė šilumos tiekimą. Kolonija apsirūpindama šiluma neužsiėmė jokia energetine veikla.

2.6.2. Kolonija: 1) neturėjo šilumos tiekimo licencijos; 2) po licencijos panaikinimo nebuvo sudariusi jokios pirkimo-pardavimo sutarties su šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojais; 3) negavo jokios komercinės naudos (nes nevykdė ūkinės veiklos) susijusios su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimu, t. y. nevykdė nei šilumos, nei karšto vandens pardavimo; 4) pristatė šilumą savo pačios patalpoms bei Ligoninei, kuri kartu su Kolonija dalyvavo reorganizavimo procese ir užbaigus reorganizavimo procesą visos tiek Kolonijos, tiek Ligoninės patalpos tapo bendromis (viena biudžetine įstaiga).

2.6.3. Kolonijos veiksmai ir pati Kolonija nesukėlė grėsmės teisės normų saugomoms vertybėms, nes atitiko Energetikos įstatymo 2 straipsnio 42 dalies normą, kaip vartotojas, kuris valdo šilumos energetikos įrenginius, skirtus vartotojų poreikiams tenkinti. Toks poreikių užtikrinimas nėra susijęs su Šilumos ūkio įstatymo paskirtimi ir tikslais.

2.7. Dėl Koloniją, Įmonę ir Ligoninę saistančių pavaldumo santykių.

2.7.1. Koloniją ir Įmonę bei Koloniją ir Ligoninę saistė tam tikri pavaldumo santykiai, todėl jų santykių negalima vertinti kaip „šilumos tiekėjo“ bei „vartotojo“ santykių.

2.7.2. Net ir iki reorganizavimo Kolonija, Ligoninė bei Įmonė buvo įsteigtos ir (ar) pavaldžios tam pačiam subjektui – Kalėjimų departamentui.

2.7.3. Kolonijos, Įmonės ir Ligoninės veiklos tikslai susiję su nuteistųjų priežiūra. Šie subjektai veikė kaip vienas kompleksinis aparatas ir priklausė / buvo pavaldžios tam pačiam subjektui, kurio savininkė yra valstybė.

2.8. Sankcijos paskyrimas šiuo atveju – neproporcingas valstybės resursų perskirstymas. Pažeidimo pripažinimas ir sankcijos paskyrimas yra netikslingas ir lemia valstybės resursų perskirstymą bei neįgyvendina jokių sankcijos tikslų (t. y. sankcija yra betikslė ir neproporcinga).

2.8.1. Įvykus reorganizavimui faktinės su šilumos pristatymu Ligoninės patalpoms susijusios aplinkybės išliko tapačios, tačiau įstaigos buvo sujungtos į vieną juridinį asmenį. Todėl Nutarimas priimtas formaliai ir nepagrįstai, neįvertinus šių aplinkybių.

2.8.2. Įmonė nenaudojo jokių šildymo prietaisų, nes juos valdė (prižiūrėjo, kontroliavo) Kolonija. Tarp Kolonijos ir Įmonės nesusiklostė jokie šilumos tiekimo santykiai – Kolonija negali būti laikoma šilumos tiekėja, o Įmonė neatitinka vartotojo sąvokos.

2.8.3. Kolonijos veiksmai santykiuose su Įmone nėra pažeidimas, kadangi: 1) jais nepadaryta jokios žalos kitų asmenų interesams; 2) Kolonija negavo jokios ekonominės, komercinės naudos; 3) neatsirado jokių padarinių; 4) tokie veiksmai atspindi racionalų ir proporcingą valstybės resursų naudojimą.

2.9. Nutarimas yra nemotyvuotas, priimtas neįvertinus argumentų dėl mažareikšmiškumo bei lengvinančių aplinkybių.

2.9.1. Net sutikus, kad Kolonija padarė pažeidimą ir sankcija atitinka jos skyrimo tikslus bei esmę, toks pažeidimas turėjo būti laikomas mažareikšmiu arba minėtos aplinkybės turėjo būti laikomos atsakomybę lengvinančiomis.

2.9.2. VERT nepateikė argumentų dėl galimybės nurodytą pažeidimą laikyti mažareikšmiu, o lengvinančių aplinkybių nevertinimo nepagrindė. Be to, Nutarime nebuvo nustatyti atsiradę padariniai bei nedetalizuotas pažeidimo pavojingumas.

3. Atsakovas VERT atsiliepime prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Dėl sankcijos skyrimo termino – atlikus neplaninį patikrinimą buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriame buvo užfiksuotos tam tikros aplinkybės, tačiau jų nepakako galutiniam ir vienareikšmiškam patvirtinimui, kad Kolonija vykdo šilumos tiekimo veiklą bei pažeidžia atitinkamų teisės aktų reikalavimus.

4.1.1. Pažeidimo paaiškėjimo diena negali būti siejama su patikrinimo akto surašymo diena. Įvertinus surinktą medžiagą (Įmonės, Ligoninės ir Kolonijos atsakymus į papildomus VERT klausimus), VERT Šilumos ir vandens departamento Šilumos kainų skyrius 2023 m. spalio 10 d. tarnybiniu pranešimu Nr. R5-8 pranešė VERT pirmininkui, kad Kolonija vykdo šilumos tiekimo veiklą neturėdama licencijos šiai veiklai vykdyti, taip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, bei pasiūlė pradėti sankcijos skyrimo procedūrą.

4.1.2. Nuo 2022 m. sausio 1 d. protokolas dėl galimai padaryto pažeidimo yra pakeistas pranešimu dėl galimai padaryto ar daromo pažeidimo, tačiau šių dokumentų turinys yra identiškas. Pranešimas apie galimai padarytą pažeidimą buvo įformintas VERT 2023 m. sausio 19 d. raštu Nr. R2-(TT)-521. Todėl aptariamas terminas skaičiuotinas nuo šio rašto išsiuntimo dienos ir jis nebuvo pažeistas.

4.2. Centralizuotai pagaminto šilumos kiekio (jo dalies) nesunaudojimas savo reikmėms, tačiau šios šilumos pristatymas ir pardavimas tretiesiems asmenims, naudojantiems šildymo prietaisus, nustatyta tvarka prijungtus prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, laikytinas šilumos tiekimu vartotojams, Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 52 dalies prasme. Verstis šilumos tiekimo veikla leidžiama tik asmenims, turintiems šilumos tiekimo licenciją. Kolonija, teikdama VERT prašymą panaikinti licencijos galiojimą, nurodė nevykdanti šilumos tiekimo vartotojams, tačiau nepateikė informacijos apie vykdytą šilumos tiekimą Įmonei. VERT panaikinus licenciją, Kolonija toliau teikė šilumą Įmonei. Kolonija po licencijos panaikinimo ne visą savo pagamintą šilumos kiekį sunaudojo savo reikmėms, tačiau vykdė šilumos tiekimo veiklą – nuo 2021 m. gruodžio 28 d. tiekė šilumą trečiajam asmeniui (nebuitiniam vartotojui) – Įmonei į jos naudotas patalpas, kuriose buvo įrengti šildymo prietaisai, ir už tai gavo pajamas.

4.3. Kolonija šilumą už atlygį tiekė į Įmonės naudojamas patalpas Įmonės reikmėms. Įmonės naudotose patalpose įrengti šildymo prietaisai buvo naudojami trečiojo asmens – Įmonės ir šiais prietaisais nurodytu laikotarpiu buvo užtikrinami Įmonės poreikiai, todėl tarp Kolonijos bei šilumos vartotojo (Įmonės) susiklostę santykiai patenka į Energetikos ir Šilumos ūkio įstatymo taikymo sritį bei šių teisės aktų ir energetikos veiklos tikslus. Aplinkybė, kad Įmonė buvo įsikūrusi Kolonijos valdomose patalpose, nepaneigia Kolonijos vykdyto šilumos tiekimo Įmonei už atlygį.

4.4. Kolonija turėjo galimybę teisėtai vykdyti šilumos tiekimo veiklą Įmonei, turėdama šilumos tiekimo licenciją.

4.5. Kolonijos vykdyta veikla tiekiant šilumą Įmonei laikytina energetine veikla (šilumos tiekimo veikla), kaip ji apibrėžta Energetikos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje ir Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje, o Kolonija, vykdydama šią veiklą, veikė kaip energetikos įmonė Energetikos įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme.

4.6. Dėl Ligoninės aprūpinimo šiluma vykdant nuteistųjų priežiūros funkcijas VERT – panaikinus Kolonijos licenciją, Kolonija tiekė šilumą Ligoninei.

4.6.1. Iki 2022 m. vasario 10 d. šiluma Ligoninei buvo tiekiama pagal tarp Ligoninės ir Kolonijos sudarytą šilumos pirkimo pardavimo sutartį, nuo 2022 m. vasario 10 d. Ligoninė ir Kolonija sudarė dujų sąnaudų kompensavimo sutartį. Iš VERT pateiktų sąskaitų kopijų nustatyta, kad Ligoninei 2021 m. sąskaitos buvo pateikiamos už šiluminę energiją. 2022 m. Ligoninei sąskaitos išrašomos: sausio – balandžio mėnesiais pagal dujų sąnaudų kompensavimo sutartį ir sausio – rugsėjo mėnesiais už pirmo, antro ir trečio sektorių patalpoms už komunalines paslaugas (šildymą). Tai atitinka ir Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 28 dalį, pagal kurią sąskaita už šilumą yra buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriame nurodytas atsiskaitymo laikotarpiu vartotojui patiektos šilumos ar karšto vandens kiekis, jų kaina ir suma, kurią turi sumokėti vartotojas.

4.6.2. Kolonijos su Ligonine sudarytos gamtinių dujų sąnaudų kompensavimo sutarties objektas yra šiluma, o atsiskaitymo už parduodamą šilumą tvarka ir sąlygos nekeičia pagamintos šilumos pardavimo šilumos vartotojui fakto. Pareiškėjo argumentas, kad 2022 m. po Licencijos panaikinimo Ligoninei iki 2022 m. gegužės mėnesio Kolonija pristatė šilumą Ligoninei pagal Dujų sąnaudų kompensavimo sutartį, kuria šiluma nebuvo parduodama, o kompensuoti tik jos sugeneravimo kaštai, t. y. dujų išlaidos šilumos sugeneravimui katilinėje, ir todėl Kolonija negalėjo būti laikoma šilumos tiekėja, yra nepagrįstas.

4.6.3. Nuo 2022 m. gegužės mėnesio Kolonijai skiriamas bendras šiluminės energijos sąnaudų finansavimas, padengiant ir Ligoninės patalpų šildymo sąnaudas, jas šiluma aprūpinant bendrai, o tai patvirtina, kad po nurodytos datos Kolonijos patirtos sąnaudos už Ligoninės naudotų patalpų šildymą Kolonijai buvo kompensuotos, t. y. Kolonija už šilumos tiekimą Ligoninei ir po 2022 m. gegužės mėnesio gavo pajamas. Aplinkybė, kad biudžeto lėšos, skirtos Ligoninės šildymo sąnaudoms kompensuoti, buvo skirtos tik Kolonijai, neturi reikšmės vertinant, ar Kolonija buvo šilumos tiekėjas, tiekęs šilumą Ligoninei.

4.6.4. Kolonija, po licencijos galiojimo panaikinimo ne visą savo pagamintą šilumos kiekį sunaudojo savo reikmėms, o vykdė šilumos tiekimo veiklą – nuo 2021 m. gruodžio 28 d. tiekė šilumą trečiajam asmeniui (nebuitiniam vartotojui) – Ligoninei kurioje buvo įrengti šildymo prietaisai, ir už tai gavo pajamas.

4.7. Kolonija šilumą už atlygį tiekė į Ligoninės naudojamas patalpas Ligoninės reikmėms.

4.8. Kolonija turėjo galimybę, turėdama šilumos tiekimo licenciją, teisėtai vykdyti šilumos tiekimo veiklą Ligoninei. Tiek Kolonija, tiek Ligoninė iki 2023 m. sausio 1 d. buvo atskiri juridiniai asmenys, vykdę skirtingas funkcijas, be to, teisės aktai nenustato išimčių, jog šilumos tiekėjas galėtų tiekti šilumą be licencijos, kai šiluma tiekiama susijusiems asmenims.

4.9. LKT ne tik apsirūpino šiluma pati, tačiau, neturėdama šilumos tiekimo licencijos, šilumą tiekė kitiems juridiniams asmenis – Ligoninei ir Įmonei, nors tokiai veiklai vykdyti buvo reikalinga turėti šilumos tiekimo licenciją. Faktas, kad Kolonija aptariamą laikotarpį neturėjo šilumos tiekimo licencijos, savaime nereiškia, jog Kolonija tuo laikotarpiu faktiškai nevykdė šilumos tiekimo veiklos, t. y. centralizuotai pagamintos šilumos pristatymo ir pardavimo šilumos vartotojams.

4.10. Dėl LKT argumento, kad Kolonija pristatė šilumą savo pačios patalpoms –Kolonija šilumą už atlygį tiekė į Ligoninės ir Įmonės naudojamas patalpas atitinkamai Ligoninės ir Įmonės reikmėms. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Kolonija, tiek Ligoninė iki 2023 m. sausio 1 d. buvo atskiri juridiniai asmenys, aptariamo pažeidimo, kuris vyko iki minėtos datos, vertinimui reorganizavimo procesas, po kurio Kolonija ir Ligoninė tapo vienu juridiniu asmeniu, nėra reikšmingas.

4.11. LKT šildymo prietaisai buvo naudojami trečiųjų asmenų – nebuitinių vartotojų (Ligoninės ir Įmonės) ir šiais prietaisais nurodytu laikotarpiu buvo užtikrinami nebuitinių vartotojų (Ligoninės ir Įmonės) poreikiai, todėl tarp Kolonijos bei šilumos vartotojų (Ligoninės ir Įmonės) susiklostę santykiai patenka į Energetikos ir Šilumos ūkio įstatymo taikymo sritį bei šiuose įstatymuose nustatytus šių teisės aktų ir energetikos veiklos tikslus.

4.12. Nors Kolonijos Įmonės ir Ligoninės veiklos tikslai buvo susiję su nuteistųjų priežiūra, resocializacija, gydymu ir pan., bet šios įstaigos vykdė skirtingas funkcijas.

4.13. Dėl sankcijos, kaip neproporcingo valstybės resursų perskirstymo įrankio – visas Kolonijos teises ir pareigas perėmė LKT, todėl ji yra tinkamas už pažeidimą atsakingas subjektas.

4.13.1. Teiginys, kad Kolonijos veiksmai, kiek tai susiję su Ligonine, laikomi teisėtais, yra nepagrįstas, kadangi po reorganizacijos juridinis asmuo – Kolonija nebeegzistuoja.

4.13.2. Nepaisant to, kad Kolonija, kaip teigia LKT, prižiūrėjo, kontroliavo šildymo prietaisus, kuriais buvo šildomos Įmonės ir Ligoninės patalpos, laikytina, kad šie prietaisai buvo naudojami Įmonės ir Ligoninės, kadangi jie buvo įrengti Įmonės ir Ligoninės naudotose patalpose, ir buvo naudojami patalpoms šildyti Įmonės ir Ligoninės reikmėms.

4.13.3. Nutarime buvo įvertinti Energetikos įstatymo 36 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti aspektai.

4.14. Net ir nustačiusi, kad pažeidimas yra mažareikšmis, VERT neprivalo skirti įspėjimo, tačiau, įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes, veikos pavojingumą ir kt., bei, atitinkamai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, gali skirti pažeidėjui piniginę baudą.

4.14.1. Nuostata, kad šilumos tiekėjas privalo turėti šilumos tiekimo licenciją, nėra savitikslė. Licencijuojant šilumos tiekimo veiklą siekiama užtikrinti šilumos tiekimo paslaugų atitiktis paslaugų kokybės, higienos, aplinkosaugos ir kitiems reikalavimams, taip pat užtikrinti šių paslaugų griežtesnę kontrolę. Nutarime buvo pateikta nuoroda į Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies nuostatą, kurioje nurodytos licencijuojamos veiklos sąlygos, kurias privalo vykdyti licencijos turėtojas. Nutarime buvo pažymėta, kad licencijos turėtojui keliami tam tikri veiklos standartai ir reikalavimai, todėl LKT vykdyta veikla neturint teisės aktuose numatytos licencijos nulėmė, jog nebuvo užtikrintas licencijuojamos veiklos sąlygų įgyvendinimas bei kontrolė.

4.14.2. LKT tyrimo metu pažeidimo nepripažino. Pažeidimas, kiek tai susiję su šilumos tiekimu Įmonei, buvo nutrauktas tik kai Įmonė nustojo naudotis atitinkamomis patalpomis, o pažeidimas, kiek tai susiję su Ligonine, savaime nutrūko įvykus reorganizavimui. Todėl Nutarime buvo pažymėta, jog lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

4.14.3. Net ir nenustačiusi lengvinančių aplinkybių VERT skyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis dydžio baudą.

4.14.4. Nutarimas atitiko tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek Energetikos įstatymo 36 straipsnio reikalavimus. Nutarimas yra pagrįstas, motyvuotas, proporcingas ir teisėtas.

5. Pareiškėjas 2023 m. birželio 28 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė papildomus nesutikimo su atsiliepimu argumentus (be kita ko, dėl VERT praleisto sankcijos skyrimo termino, dėl administracinio sprendimo priėmimo tikslo, ir dėl kitų, LKT vertinimu, nepagrįstų atsiliepimo argumentų).

II

6. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, be kita ko, šias faktines aplinkybes:

7.1. Valstybės kontrolė 2016 m. lapkričio 28 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-40-3-24 padarė išvadą, kad Kolonija organizuoja geriamojo vandens ir šilumos energijos gamybą ir tiekimą – kuri nesusijusi su laisvės atėmimo įstaigų paskirtimi ir Kalėjimų departamentui pateikė rekomendaciją – imtis priemonių, kad pataisos įstaigose nebūtų vykdoma su laisvės atėmimo vietų įstaigų paskirtimi nesusijusi veikla.

7.2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018 m. sausio 17 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos veiklos ir valdymo vidaus audito ataskaitoje Nr. 1V-1 Teisingumo ministerijai pateikta rekomendacija – imtis priemonių, kad Kolonijoje būtų atsisakyta vykdyti šiai įstaigai nebūdingos funkcijos – organizuoti geriamojo vandens ir šilumos energijos gamybą ir tiekimą Pravieniškių kaimo gyventojams.

7.3. Kaišiadorių rajono savivaldybė 2020 m. sausio mėn. informavo Koloniją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, kad sudaryta darbo grupė atliko Kaišiadorių rajono savivaldybės Pravieniškių k. šilumos ir karšto vandens tiekimo gyventojams ir savivaldybės įstaigoms veiklos ir galimybių analizę ir pateikė rekomendacijas dėl Kolonijos valdomo šilumos ūkio perėmimo arba kito šilumos gamybos ir jos tiekimo gyventojų poreikiams būdo parinkimo.

7.4. Kolonija 2020 m. vasario 26 d. raštu Nr. S-4867 informavo Kaišiadorių rajono savivaldybę, kad 2021 metų rugsėjo 1–15 d. Kolonija nutrauks centralizuotą šilumos ir karšto vandens tiekimą visiems Pravieniškių k. gyventojams ir kitiems buitiniams šilumos vartotojams.

7.5. Kolonija 2021 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 14-10989 ir 2021 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 14-11735 prašė panaikinti Kolonijai išduotos šilumos tiekimo licencijos galiojimą, nes Kolonija, vykdydama Valstybės kontrolės vidaus audito nurodymą atsisakyti Kolonijai nebūdingos veiklos, atliko visus reikiamus veiksmus.

7.6. VERT 2021 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3E-1753 panaikino šilumos tiekimo licencijos, išduotos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimu, galiojimą.

7.7. Kolonija 2022 m. sausio 7 d. raštu Nr. R1-189 informavo VERT, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą, kuriuo Kolonija įpareigota pasirašyti 2018 m. gegužės 28 d. pateiktą katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą ir pasirašyti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Prasila“ (toliau – ir Bendrovė). Kolonija prašė VERT pagal kompetenciją pateikti situacijos vertinimą, atsakant į klausimus: 1) ar Kolonija turi pareigą pasirašyti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su Bendrove, vadovaudamasi minėtu teismo sprendimu, nepriklausomai nuo to, kad Kolonija nuo 2021 m. gruodžio 27 d. neteko šilumos tiekimo licencijos; 2) jeigu Kolonijai išlieka pareiga sudaryti šilumos pirkimo-pardavimo sutartį vadovaujantis minėtu teismo sprendimu, ar privaloma atlikti viešojo pirkimo procedūrą prieš pasirašant šilumos pirkimo-pardavimo sutartį; 3) koks šiuo metu yra Bendrovės teisinis statusas pagal vykdomą veiklą; 4) kokiais teisės aktais remiantis ir kaip turėtų būti apskaičiuojama šilumos pirkimo kaina iš Bendrovės.

7.8. VERT 2022 m. vasario 8 d. raštu Nr. R2-(ŠGK)-788 pateikė atsakymus į klausimus: 1) išaiškinimą dėl tokio teismo sprendimo gali pateikti tik sprendimą priėmęs teismas; 2) VERT neturi kompetencijos teikti išaiškinimus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo klausimais, įskaitant išaiškinimus viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo klausimais; 3) iki 2021 m. gruodžio 27 d., t. y. iki kol Kolonija nebuvo netekusi šilumos tiekimo licencijos, Kolonijos statusas buvo potencialus nepriklausomas šilumos gamintojas; Kadangi Kolonija yra netekusi šilumos tiekėjo licencijos, taip pat, remiantis VERT turima informacija, neturi prijungtų šilumos vartotojų, kuriems tiektų šilumos energiją, o gaminamą šilumos energiją naudoja savo reikmėms, šiuo metu Kolonijos statusas yra šilumos vartotojas; Kolonija, norėdama pirkti šilumos energiją iš Bendrovės, privalo turėti šilumos tiekimo licenciją; VERT, siekdama tinkamai įvertinti situaciją, prašė raštiškai patikslinti: ar Kolonija šiuo metu neturi prisijungusių šilumos vartotojų, kuriems tiektų šilumos energiją ir šilumą naudoja tik savo reikmėms?; 4) licencijos turėtojas privalo tiekti šilumą kainomis, kurios nustatytos vadovaujantis VERT patvirtinta Šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika.

7.9. Bendrovė 2022 m. vasario 24 d. raštu kreipėsi į VERT ir prašė atsižvelgti į rašte pateiktus argumentus, sprendžiant dėl VERT 2022 m. vasario 8 d. rašte nurodytos pozicijos tikslinimo. Taip pat Bendrovė prašė VERT įvertinus visą (taip pat ir šiame dokumente pateikiamą) informaciją, paaiškinti ginčui aktualias aplinkybes ir teisinį reguliavimą.

7.10. VERT, atsižvelgdama į gautą informaciją, 2022 m. kovo 29 d. raštu Nr. R2 (ŠKI) 1963 kreipėsi į Koloniją su prašymu patikslinti, kokiems Kolonijos objektams yra tiekiama šiluma (nurodant objekto adresą), nurodyti, kokiu pagrindu yra valdomos šiuose objektuose esančios Kolonijos šildomos patalpos, koks metinis šių patalpų šilumos poreikis. VERT 2022 m. gegužės 3 d. raštu Nr. R2 (ŠKI) 2643 pakartotinai kreipėsi į Koloniją ir prašė pateikti informaciją (duomenis) apie jos šildomus objektus, juose esančių patalpų valdymo teisinį pagrindą bei šių patalpų metinį šilumos poreikį.

7.11. Bendrovė 2022 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 0523-1 informavo VERT, kad Bendrovė turi informaciją, jog Kolonija savo šilumos įrenginiais pagamintą šilumą tiekia ir parduoda Įmonei ir Ligoninei; už tiekiamą šilumą Ligoninei ir Įmonei yra išrašomos sąskaitos.

7.12. Kolonija 2022 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 14-7058 pateikė VERT informaciją apie šildomus objektus, jų adresus, turto valdymo pagrindą bei vidutinius metinius šilumos poreikius. Pagal Kolonijos pateiktą informaciją, visi Kolonijos šildomi objektai Kolonijos valdomi turto patikėjimo teise. Duomenų apie Ligoninę ar Įmonę neteikta.

7.13. Bendrovė 2022 m. birželio 21 d. raštu Nr. 0621-1 dar kartą prašė VERT kreiptis į Koloniją, Ligoninę ir Įmonę dėl informacijos ir duomenų pateikimo (jeigu ši informacija ir duomenys VERT jau pateikti, pateikti jų kopiją ir Bendrovei, kad Bendrovė galėtų įvertinti Kolonijos veiksmų teisėtumą šilumos tiekėjo licencijos galiojimo panaikinimo aspektu).

7.14. VERT 2022 m. birželio 23 d. raštu Nr. R2-(ŠK)-3725 atsakė į Bendrovės raštus.

7.15. Bendrovė 2022 m. birželio 28 d. raštu Nr. 0628-1 dar kartą prašė VERT operatyviai kreiptis į Koloniją, Ligoninę ir Įmonę dėl reikalingos informacijos ir duomenų pateikimo.

7.16. VERT 2022 m. liepos 15 d. raštu Nr. R2-(ŠK)-4107 kreipėsi į Ligoninę ir Įmonę su prašymu: 1) pateikti informaciją (duomenis) apie šilumos tiekėjus, su kuriais sudarytos šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo sutartys, ir pateikti šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo sutarčių, sudarytų su tiekėjais, kopijas; 2) pateikti informaciją apie iš šių tiekėjų 2022 m. įsigytus šilumos kiekius ir atsiskaitymą už juos; 3) jeigu šiluma yra apsirūpinama kitais būdais, prašė nurodyti šiuos būdus ir pateikti kitą reikšmingą informaciją klausimo nagrinėjimui.

7.17. Ligoninė 2022 m. liepos 29 d. raštu Nr. S-2774 informavo VERT, kad neturi su šilumos tiekėjais sudarytų šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo sutarčių, kadangi yra vykdomas reorganizavimo procesas.

7.18. Įmonė 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 11/05-772 informavo VERT, kad savarankiškai apsirūpina šiluma ir karštu vandeniu ir nėra sudariusi jokių sutarčių dėl šilumos ar karšto vandens tiekimo į Įmonės patikėjimo teise valdomus nekilnojamojo turto objektus, esančius Kolonijoje ar už jos ribų.

7.19. Bendrovė 2022 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 0914-2 pakartotinai kreipėsi į VERT su prašymu pasinaudoti jos turimomis galimybėmis gauti visą reikalingą informaciją ir įvertinti, ar Kolonija negali būti laikoma šilumos tiekėju.

7.20. VERT Techninės priežiūros departamento Kauno teritorinis skyrius 2022 m. spalio 6 – 7 dienomis atliko neplaninį Kolonijos, Ligoninės ir Įmonės patikrinimą ir 2022 m. spalio 6 d. surašė patikrinimo aktą, kuriame užfiksuota, kad Įmonės administracija nuomoja patalpas ir dirba Kolonijos administraciniame pastate, kuriam šiluma tiekiama per šilumos punktą, esantį minėtame pastate iš centrinės katilinės, kuri priklauso Kolonijai. Nesant galimybės atskirti šildymo sistemos, Įmonės administracinėms patalpoms kartu su visais komunaliniais patarnavimais yra pateikiama sąskaita ir už Įmonės nuomojamų administracinių patalpų šildymą, nurodytas pateiktos šilumas kiekis. Kituose Įmonės patikėjimo teise valdomuose objektuose šiluma gaminama kieto kuro-biokuro katilinėse. Ligoninė šiluma aprūpinama iš Kolonijai priklausančios centrinės katilinės. Ligoninės valdomų šilumos gamybos šaltinių nėra. Iki 2022 m. spalio 10 d. šiluma Ligoninei buvo tiekiama pagal tarp Ligoninės ir Kolonijos sudarytą 2013 m. birželio 10 d. šilumos pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Šilumos pirkimo pardavimo sutartis). 2022 m. vasario 10 d. Ligoninė ir Kolonija sudarė Dujų sąnaudų kompensavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) / 2022 m. vasario 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Dujų sąnaudų kompensavimo sutartis). Patikrinimo akte nurodyti Kolonijos Ligoninei patiektos šilumos kiekiai.

7.21. VERT, įvertinusi patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, 2022 m. spalio 25 d., 2022 m. spalio 27 d., kreipėsi į Įmonę, Ligoninę ir Koloniją su prašymu pateikti informaciją ir dokumentus. Papildomą informaciją VERT pateikta 2022 m. lapkričio 4 d. (Ligoninės raštu Nr. S-4006); 2022 m. lapkričio 7 d. (Įmonės raštu Nr. R1-15041), 2022 m. lapkričio 21 d. (Kolonijos raštu Nr. 14-15729).

7.22. VERT 2023 m. sausio 19 d. raštu Nr. R2-(TT)-521 pranešė LKT apie galimai padarytą pažeidimą ir nustatė 14 darbo dienų terminą paaiškinimams pateikti. VERT 2023 m. vasario 7 d. raštu Nr. R2-(TT)-1058 pratęsė terminą paaiškinimams pateikti iki 2023 m. kovo 3 d.

7.23. LKT 2023 m. kovo 3 d. raštu Nr. 1S-1344 pateikė VERT paaiškinimus ginčo klausimais.

7.24. VERT 2023 m. balandžio 20 d. priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo skyrė LKT 2 361 Eur piniginę baudą. VERT Nutarime konstatavo:

7.24.1. Kolonija (po reorganizacijos – LKT), po licencijos galiojimo panaikinimo (2021 m. gruodžio 27 d.) ne visą savo pagamintą šilumos kiekį sunaudojo savo reikmėms, o, neturėdama licencijos, vykdė šilumos tiekimo veiklą nuo 2021 m. gruodžio 28 d. tiekdama šilumą tretiesiems asmenims (vartotojams) šių asmenų poreikiams užtikrinti – Įmonei, bei Ligoninei, į jų naudotas patalpas, kuriose buvo įrengti šių vartotojų naudoti šildymo prietaisai, ir tuo pažeidė Energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 1 dalį.

7.24.2. Pagal VERT turimus duomenis, Kolonijos 2022 m. pajamos iš reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos sudarė 157 427 Eur.

7.24.3. LKT veiklos, neturint teisės aktuose numatytos licencijos, vykdymas savaime reiškia, jog nėra užtikrinamas licencijuojamos veiklos sąlygų įgyvendinimas bei kontrolė.

7.24.4. Pažeidimas laikomas tęstiniu. Pažeidimas, kiek tai susiję su šilumos tiekimu Įmonei, tęsėsi iki 2022 m. spalio 1 d., kol Įmonė naudojosi dalimi patalpų. Pažeidimas, kiek tai susiję su šilumos tiekimu Ligoninei, buvo nutrauktas 2023 m. sausio 1 d., kai LKT, reorganizavus Kalėjimų departamentą, perėmė visas Kolonijos ir Ligoninės teises ir pareigas.

7.24.5. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

7.24.6. Atsižvelgiant į Nutarime nurodytas pažeidimo padarymo aplinkybes, įvertinus LKT padaryto pažeidimo pavojingumą, trukmę, pažeidimu sukeltas pasekmes, VERT vertinimu, Nutarime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skirti 2 361 Eur dydžio baudą (1,5 procento nuo pajamų, gautų iš reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos 2022 metais), kuri vertintina kaip adekvati ir proporcinga padarytų pažeidimų pobūdžiui bei užtikrins teigiamą poveikį šalinant veiklos trūkumus ir prevenciškai užkertant kelią tolimesniems teisės aktų pažeidimams.

8. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vadovavosi Energetikos įstatymo (2 str. 7, 13–14, 18, 21 d., 20 str. 1, 3 d., 36 str. 1 d. 2 p., 7–12, 14 d.), Šilumos ūkio įstatymo (2 str. 28, 46–48, 52 d., 30 str. 1–2 d.), Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2 str. 5, 8, 30, 38 d.), Sankcijų skyrimo taisyklių, patvirtintų VERT 2014 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3-44 (toliau – ir Sankcijų skyrimo taisyklės; 4–5, 22–23, 25, 43–50 p.), nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje vertinti VERT sprendimai.

9. Nagrinėdamas argumentus dėl praleisto 6 mėnesių termino sankcijai skirti, teismas, aptaręs šiuo aspektu aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Energetikos įstatymo 241, 36 straipsnių nuostatas, taip pat įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad esminės pažeidimo sudėtį sudarančios aplinkybės nustatytos ne patikrinimo akte, bet VERT 2023 m. sausio 19 d. rašte, todėl pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina 2023 m. sausio 19 d. Teismo vertinimu, Nutarimas priimtas VERT nepraleidus 6 mėnesių termino sankcijai skirti.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog Kolonija (biudžetinė įstaiga) ir Įmonė (valstybės įmonė) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo du atskiri juridiniai asmenys.

11. Teismas nenustatė pagrindo nesutikti su Nutarime padaryta išvada, kad Kolonija po šilumos tiekimo licencijos galiojimo panaikinimo ne visą savo pagamintą šilumos kiekį sunaudojo savo reikmėms, tačiau vykdė šilumos tiekimo veiklą – nuo 2021 m. gruodžio 28 d. tiekė šilumą trečiajam asmeniui – Įmonei į Įmonės naudotas patalas, kuriose buvo įrengti šildymo prietaisai, išrašydavo Įmonei sąskaitas-faktūras, kad Kolonijai būtų apmokėta už patiektą šilumos.

12. Teismas, darydamas šią išvadą, įvertino: 1) byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (be kita ko, Kolonijos Įmonei nuo 2021 m. sausio 31 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. išrašytas sąskaitos už šilumos suvartojimą (kuriose nurodyta šilumos energijos kiekis, kaina, Įmonės mokėtina suma); 2) tai, kad VERT panaikino Kolonijai išduotos šilumos tiekimo licencijos galiojimą; 3) tai, kad Nutarime nurodyta, jog užfiksuotas 2022 m. sausio-balandžio mėn. Įmonei patiektos šilumos kiekis – 5,4 MWh. Šis kiekis atitinka Kolonijos Įmonei išrašytose sąskaitose faktūrose už komunalines paslaugas (šildymas) nurodytus kiekis; 4) LKT patvirtino, kad Įmonei Kolonija pateikdavo sąskaitas faktūras, kurios buvo skirtos padengti Įmonės naudojamos patalpos aprūpinimo šiluma sąnaudas. Todėl Kolonija aprūpindavo Įmonės naudojamas patalpas šiluma ir šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad tai traktuotina taip, kad Kolonija savo reikmėms aprūpindavo Įmonės naudojamas patalpas šiluma; 5) ginčui aktualų teisinį reguliavimą.

13. Teismas sutiko su Nutarime padaryta išvada, kad Kolonija po šilumos tiekimo licencijos galiojimo panaikinimo ne visą savo pagamintą šilumos kiekį sunaudojo savo reikmėms tačiau vykdė šilumos tiekimo veiklą – nuo 2021 m. gruodžio 28 d. tiekė šilumą trečiajam asmeniui – Ligoninei, kurioje buvo įrengti šildymo prietaisai, ir už tai gavo pajamas.

14. Teismas šiuo aspektu: 1) aptarė byloje pateiktus įrodymus (be kita ko, tarp Ligoninės ir Kolonijos sudaryto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties ir papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (prie minėtos valstybės turto panaudos sutarties) nuostatas; 2) atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neneigė, o patvirtino, jog Ligoninei Kolonija pateikdavo sąskaitas faktūras, kurios buvo skirtos padengti Ligoninės naudojamos patalpos aprūpinimo šiluma sąnaudas. Tad Kolonija aprūpindavo Ligoninės naudojamas patalpas šiluma, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tai traktuotina taip, kad Kolonija savo reikmėms aprūpindavo Ligoninės naudojamas patalpas šiluma.

15. Atsižvelgęs į šias išvadas teismas atmetė argumentus, kad Kolonija nepardavinėjo šilumos Įmonei ir Ligoninei, tad negali būti laikoma, jog Kolonija vykdė šilumos tiekimą; Kolonija, apsirūpindama šiluma, neužsiėmė jokia energetine veikla, kurios sąvoka reikalauja vykdyti ekonominę veiklą (t. y. ūkinio, komercinio pobūdžio veiklą) – tokios ekonominės / ūkinės veiklos Kolonija nevykdė ir kitus, su šiais susijusius, motyvus.

16. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad faktas, jog Kolonija aktualiu ginčui laikotarpiu neturėjo šilumos tiekimo licencijos, nebuvo sudariusi su Įmone ir Ligonine pirkimo-pardavimo sutarčių, savaime nereiškia, jog Kolonija faktiškai nevykdė šilumos tiekimo veiklos, t. y. centralizuotai pagamintos šilumos pristatymo ir pardavimo šilumos vartotojams – Įmone ir Ligoninei. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato išimčių, jog šilumos tiekėjas galėtų tiekti šilumą be licencijos, kai šiluma tiekiama tokiam juridiniam asmeniui ar tokiems juridiniams asmenims, kurie įsteigti ir (ar) pavaldūs tam pačiam subjektui, nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerijos valdymo sričiai priskirtam Kalėjimų departamentui.

17. Teismas pažymėjo, kad VERT skiria sankcijas už teisės aktuose nustatytų reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą. Įvertinęs Nutarimo turinį ir teisinį reguliavimą, įtvirtintą Energetikos įstatyme ir Šilumos ūkio įstatyme, nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas nenustatė pagrindo nesutikti su VERT Nutarime išdėstytu vertinimu. Reorganizavus Kalėjimų departamentą, nuo 2023 m. sausio 1 d. Kolonijos teises ir pareigas perėmė LKT (ginčas byloje dėl to nekyla), todėl teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas yra tinkamas už pažeidimą atsakingas subjektas. Sankcija pareiškėjui skirta, nes jis vykdė šilumos tiekimo veiklą neturėdamas licencijos, kurią pagal įstatymą privalėjo turėti. Todėl Kolonija padarė teisės aktuose nustatytų reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo savaime vertinti, kad sankcija negali būti skiriama, tačiau aplinkybės, kad nepadaryta jokios žalos kitų asmenų interesams, neatsirado jokių padarinių, sudaro pagrindą vertinti dėl skiriamos sankcijos griežtumo, jeigu tai bauda – jos dydžio.

18. Teismas pažymėjo, kad Pareiškėjas 2023 m. birželio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas bando sudaryti įspūdį, kad Kolonija (po reorganizavimo – LKT) galėjo ir toliau veikti su šilumos tiekimo licencija, ignoruodamas aplinkybes, kad: 1) Kolonijos licencija buvo panaikinta teisėtai pačios VERT; 2) tai padaryti Kolonija buvo įpareigota pagal Valstybės kontrolės ataskaitą ir Kolonijos audito ataskaitą, 3) panaikinus licenciją, Kolonija nebevykdė šilumos teikimo veiklos Pravieniškių k. gyventojams (vartotojams, kuriems Kolonija teikė šilumą iki licencijos panaikinimo). Teismas nurodė, kad, kaip galima suprasti iš pareiškėjo skundo, atsižvelgdama į skunde išdėstytas aplinkybes, susijusias su Kolonija, Įmone ir Ligonine, Kolonija galbūt nevertino, kad ji yra šilumos tiekėja Įmonei ir Ligoninei, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad dėl to Kolonija neturėjo turėti šilumos tiekimo licencijos.

19. Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, Energetikos įstatymo 36 straipsnio 7 ir 8 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas turi būti taikomos sistemiškai, o ne atsietai. Energetikos įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje neminimi, pvz., tokie kriterijai kaip pažeidimo pavojingumas, trukmė, tačiau tai nereiškia, kad, sprendžiant dėl sankcijos skyrimo, turi būti taikoma Energetikos įstatymo 36 straipsnio 7 dalis kartu netaikant minėto įstatymo 36 straipsnio 8 dalies. Teismas nustatė, kad Nutarime įvertintas pažeidimo pavojingumas, trukmė, padariniai; pažymėta, kad Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog šilumos tiekėjas privalo turėti šilumos tiekimo licenciją, nėra savitikslė; nurodyta, ko siekiama licencijuojant šilumos tiekimo veiklą, kokias šios veiklos sąlygas pagal Šilumos ūkio įstatymą turi vykdyti licencijos turėtojas. Nutarime nurodyta pažeidimo trukmė. Pareiškėjas skunde nepateikė argumentų, kodėl Nutarime įvertinti aspektai nesudarė pagrindo VERT taikyti sankcijos, o pažeidimas turėjo būti laikomas mažareikšmiu. Teismo vertinimu, Nutarimas yra motyvuotas, jame aiškiai ir tiksliai išdėstytos faktinės aplinkybės, teisės aktų nuostatos, motyvai, kuriais remiantis buvo konstatuotas pažeidimas ir taikyta sankcija. Atsižvelgdamas į Energetikos įstatymo 36 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, teismas konstatavo, kad pareiškėjui pritaikyta sankcija yra proporcinga ir adekvati.

20. Likusius ginčo šalių argumentus teismas laikė teisiškai nereikšmingais sprendžiant kilusį ginčą, todėl plačiau dėl jų nepasisakė.

III

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą patenkinti.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas argumentus dėl sankcijos skyrimo termino pradžios, savo išvadų ne tik nemotyvavo, tačiau ir netinkamai taikė teismų praktikoje išaiškintas taisykles. Teismas pagrįstai nurodė, kad pažeidimo nustatymo diena laikoma diena, kai VERT nustato esmines pažeidimo sudėtį sudarančias aplinkybes, tačiau pažeidimo protokolu nepagrįstai teismas laikė ne patikrinimo aktą, nustačiusį faktines aplinkybes, kurias VERT laikė pažeidimu (t. y. sužinojo apie pažeidimą), o VERT 2023 m. sausio 19 d. raštą LKT. Teismas ignoravo, kad sprendžiant dėl VERT skiriamų sankcijų pažeidimo diena laikoma patikrinimo akto patvirtinimo diena.

22.2. Teismas neatliko individualaus Nutarimo vertinimo, perrašydamas atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją, todėl priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą.

22.3. Teismas privalėjo pašalinti su ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu bei taikymu susijusius neaiškumus, tačiau byloje liko neįvertinta / nepasisakyta dėl didelės dalies LKT teiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių. Teismas neatsakė, į, be kita ko, argumentus, dėl: to, kad jokie Įmonės įrenginiai nebuvo pajungti į tinklą (Įmonė negalėjo būti laikoma vartotoju) – pajungti įrenginiai priklausė ir juos valdė bei naudojo išimtinai tik Kolonija; bendro įstaigų (Kolonijos ir Ligoninės) finansavimo aspekto; to, kad po reorganizavimo šilumos perdavimas toliau atliekamas Ligoninei, tačiau tai nėra laikoma šilumos tiekimu.

22.4. Teismas vadovavosi tuo, kad Kolonija ir Įmonė bei Kolonija ir Ligoninė buvo „du atskiri juridiniai asmenys“. Akcentuodamas šį formalų aspektą (subjektų teisinę formą), teismas nepateikė visapusiško Energetikos įstatymo, Šilumos ūkio įstatymo nuostatų, apibrėžimų tyrimo ir nepagrindė, kodėl ūkinio, komercinio pobūdžio neturinčią veiklą pripažįsta šilumos tiekimu.

22.5. Teismas nurodė, kad Kolonijos 2022 m. pajamos iš reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos sudarė 157 427 Eur, ignoruodamas, kad Ligoninė ir Įmonė tiesiog padengė faktines šilumos energijos generavimo išlaidas, siekdama išvengti nepagrįsto praturtėjimo Kolonijos sąskaita, nesant komercinio pobūdžio ir kad faktiškai ši suma buvo skirta kaštų padengimui. Tai patvirtina, kad šio aspektu ir su tuo susijusių Energetikos įstatymo, Šilumos ūkio įstatymo nuostatų, apibrėžimų tyrimo teismas neatliko.

22.6. Teismas ignoravo, kad pati VERT pripažino, jog Kolonijos veiksmus vertinant kaip pažeidimą, jie atitinka mažareikšmiškumo kriterijų, tačiau vis tiek nepagrįstai jo netaikė, nurodydama, kad šios aplinkybės egzistavimas jos neįpareigoja.

22.7. Teismo sprendime nurodyti išaiškinimai paremti faktinėmis klaidomis, pvz., netinkamai nustačius UAB „Prasila“ statusą.

23. Atsakovas VERT atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą.

24. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus motyvus, ir remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjo argumentus dėl sankcijos skyrimo termino.

24.2. Šiluma Įmonei buvo tiekiama už atlygį, Kolonija (kuri neturėjo licencijos šilumos tiekimo veiklai vykdyti) gavo pajamas vykdydama šilumos tiekimo veiklą, t. y. tiekdama šilumą Įmonei į Įmonės naudojamas patalpas Įmonės reikmėms. Įmonės naudotose patalpose įrengti šildymo prietaisai buvo naudojami trečiojo asmens – vartotojo (Įmonės) ir šiais prietaisais nurodytu laikotarpiu buvo užtikrinami vartotojo (Įmonės) poreikiai, todėl tarp Kolonijos bei šilumos vartotojo (Įmonės) susiklostę santykiai patenka į Energetikos ir Šilumos ūkio įstatymo taikymo sritį bei šiuose įstatymuose nustatytus šių teisės aktų ir energetikos veiklos tikslus. Aplinkybė, jog Įmonė buvo įsikūrusi Kolonijos valdomose patalpose, nepaneigia pirmiau padarytų išvadų. Priešingai, nei nurodė pareiškėjas, teismas įvertino argumentus šiuo aspektu.

24.3. Faktas, kad nuo 2022 m. gegužės mėn. Kolonijai buvo skiriamas bendras šiluminės energijos sąnaudų finansavimas, padengiant ir Ligoninės patalpų šildymo sąnaudas, jas šiluma aprūpinant bendrai, reiškia, kad po nurodytos datos Kolonijos patirtos sąnaudos už Ligoninės naudotų patalpų šildymą Kolonijai buvo kompensuotos, t. y. Kolonija už šilumos tiekimą Ligoninei ir po 2022 m. gegužės mėn. gavo pajamas. LKT nurodyta aplinkybė, kad biudžeto lėšos, skirtos Ligoninės šildymo sąnaudoms (aprūpinimo šiluma sąnaudoms) kompensuoti, buvo skirtos tik Kolonijai, neturi reikšmės vertinant, ar Kolonija buvo šilumos tiekėja, tiekusi šilumą Ligoninei. Aplinkybė, kad Ligoninė panaudos pagrindais naudojo dalį Kolonijai priklausančių patalpų, nepaneigia nurodytų aplinkybių dėl Ligoninei vykdyto šilumos tiekimo Įmonei už atlygį. Teismas, priešingai nei teigia LKT, pažymėjo, kad Kolonija aprūpindavo Ligoninės naudojamas patalpas šiluma, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tai traktuotina taip, kad Kolonija savo reikmėms aprūpindavo Ligoninės naudojamas patalpas šiluma.

24.4. Pažeidimo, kuris vyko iki 2023 m. sausio 1 d., vertinimui tą dieną įvykęs reorganizavimo procesas, po kurio Kolonija ir Ligoninė tapo vienu juridiniu asmeniu, nėra reikšmingas. Be to, net ir nenustačiusi lengvinančių aplinkybių VERT skyrė žymiai mažesnę nei sankcijos vidurkis dydžio baudą.

24.5. Dėl Kolonijos vykdytos ūkinio, komercinio pobūdžio veiklos vykdant šilumos tiekimo veiklą teismas išsamiai pasisakė sprendime, todėl teiginys, kad teismas nepateikė visapusiško Energetikos įstatymo, Šilumos ūkio įstatymo nuostatų, apibrėžimų tyrimo ir nepagrindė, kodėl ūkinio, komercinio pobūdžio neturinčią veiklą pripažįsta šilumos tiekimu, yra nepagrįstas.

24.6. Aplinkybė, kad Kolonija, kaip nurodė LKT, negavo pelno iš šilumos tiekimo veiklos, tačiau buvo padengtos tik faktinės šilumos energijos gamybos išlaidos, neturi įtakos išvadai, kad Kolonija, tiekdama savo pagamintą šilumą Ligoninei ir Įmonei, vykdė ekonominę (šilumos tiekimo veiklą). Teismas įvertino LKT aplinkybes susijusias su tuo, kodėl Kolonija neturėjo būti traktuojama kaip šilumos tiekėja, ir nenustatė pagrindo išvadai, jog dėl to Kolonija neturėjo turėti šilumos tiekimo licencijos.

24.7. Atkartodamas VERT 2022 m. vasario 8 d. rašto Nr. R2-(ŠGK)-788 turinį teismas padarė techninio pobūdžio klaidą – vietoje UAB „Prasila“ įvardindamas Koloniją. Tai yra techninio pobūdžio klaida – kitur sprendime teismas Kolonijos neįvardija jai nepriklausomo šilumos gamintojo. LKT nurodyta viena techninio pobūdžio klaida, padaryta perrašant VERT rašto turinį, negali turėti ir neturi jokios įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

24.8. Apeliaciniame skunde pareiškėja iš esmės nesutinka su teismo spendimo motyvais ir išvadomis. Tačiau aplinkybė, jog apeliantas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamos bylos dalykas – VERT 2023 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. O3E-449, kuriuo VERT skyrė LKT 2 361 baudą, pagrįstumas ir teisėtumas.

26. VERT Nutarime konstatavo, kad Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, po licencijos galiojimo panaikinimo (2021 m. gruodžio 27 d.) ne visą savo pagamintą šilumos kiekį sunaudojo savo reikmėms, tačiau neturėdama licencijos šiai veiklai vykdyti vykdė šilumos tiekimo veiklą nuo 2021 m. gruodžio 28 d. tiekdama šilumą tretiesiems asmenims (vartotojams) šių asmenų poreikiams užtikrinti – Įmonei į Įmonės naudotas patalpas, bei Ligoninei, į Ligoninės naudotas patalpas, kuriose buvo įrengti šių vartotojų naudoti šildymo prietaisai, ir tuo pažeidė Energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 1 dalį.

27. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo išvadomis ir nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, taip pat materialiosios teisės normų taikymu, todėl pripažino Nutarimą pagrįstu, motyvuotu, proporcingu ir teisėtu, o pareiškėjo skundą atmetė.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo šalių argumentus ir faktines aplinkybes, nepasisakė dėl esminių pareiškėjo motyvų, tačiau tik perrašė atsakovo teiginius, bei priėjo prie nepagrįstų išvadų.

29. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad šioje byloje pareiškėjas, apeliantas yra Lietuvos kalėjimų tarnyba, kuri reorganizacijos pagrindu yra perėmusi visas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės teises ir pareigas.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

32. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių ir argumentų, sudarančių pagrindą kitaip vertinti faktines aplinkybes nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

34. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ekonominės sankcijos skyrimo termino eigos pradžios dieną, todėl nepagrįstai vertino, jog ekonominė sankcija apeliantui paskirtą nepraleidus 6 mėnesių senaties termino.

35. Apeliacinės instancijos teismo kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Apeliantas yra kaltinamas pažeidimu, susijusiu su šilumos tiekimu VĮ „Mūsų amatai“ ir Laisvės atėmimo vietų ligoninei, nes neturėdamas šilumos tiekimo licencijos tiekė šilumą VĮ „Mūsų amatai“ nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2022 m. spalio 1 d., o Laisvės atėmimo vietų ligoninei atitinkamai tiekė šilumą nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2023 m. sausio 1 d.. Šilumos tiekimo veikla yra tęstinė veikla, todėl dėl nurodytos veiklos pobūdžio ir padarytas pažeidimas vertintinas kaip tęstinis pažeidimas.

36. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 straipsnio 14 dalis nustato, kad Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcijos negali būti skiriamos.

37. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2014m. vasario 10d. nutarimu Nr. O3-44 patvirtintų Sankcijų skyrimo taisyklių (redakcija nuo 2023m. sausio 1d.) 4 punktas nustato, kad sankcijos skyrimo procedūra subjektui pradedama pranešimo dėl galimai padaryto ar daromo pažeidimo išsiuntimu.

38. Apeliantui Tarybos pranešimas, kuriuo buvo pradėta sankcijos skyrimo procedūra, surašytas 2023 m. sausio 19 d. Nr. R2-(TT)-521 „Dėl pranešimo apie galimai padarytą pažeidimą“, o sankcija paskirta 2023 m. balandžio 20 d. nutarimu, t.y. nepraleidus Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 straipsnio 14 dalyje numatyto šešių mėnesių termino.

39. Apelianto argumentai, kad šešių mėnesių terminas skaičiuotinas nuo Tarybos Techninės priežiūros departamento Kauno teritorinio skyriaus 2022 m. spalio 6 – 7 dienomis atliko neplaninio patikrinimo dienos, atmestini kaip nepagrįsti. Nes šio patikrinimo metu buvo konstatuotos tik faktinės aplinkybės, neatliekant jokio teisinio įvertinimo, be to po šio patikrinimo akto surašymo atsakovas toliau vykdė tyrimą ir rinko tyrimui būtiną informaciją tiek iš apelianto, tiek iš VĮ „Mūsų amatai“ ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, ką patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai – atsakovo 2022 m. spalio 25 d. raštai Nr. R2-(ŠK)-6740 ir Nr. R2-(ŠK)-6741 „Dėl informacijos pateikimo“, atsakovo 2022 m. spalio 27 d. raštas Nr. R2-(ŠK)-6817 „Dėl informacijos pateikimo“, VĮ „Mūsų amatai“, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir apelianto 2022 m. lapkričio 10 d., 2022 m. lapkričio 4 d., 2022 m. lapkričio 21 d. atsakymai bei su šiais atsakymais pateikti aktualūs dokumentai bei paaiškinimai. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą bei atsakovo atlikto tyrimo eigą darytina išvada, kad esminės pažeidimo sudėtį sudarančios aplinkybės buvo nustatytos ir užfiksuotos atsakovo 2023 m. sausio 19 d. pranešime Nr. R2-(TT)-521 „Dėl pranešimo apie galimai padarytą pažeidimą“, todėl ir sankcijos skyrimo termino eigos pradžia laikytina šio pranešimo surašymo diena.

40. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jog jokie apelianto įrenginiai nebuvo pajungti į tinklą, todėl VĮ „Mūsų amatai“ ir Laisvės atėmimo vietų ligoninė Energetikos įstatymo 2 straipsnio 21 dalies ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 52 dalies prasme negalėjo būti laikomi vartotojais.

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 47 dalį šilumos tiekimas tai centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams. Šio įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje numatyta, kad šilumos vartotojas (vartotojas) tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Sistemiškai įvertinus aptartas teisės normas konstatuotina, kad centralizuotai pagamintos šilumos nesunaudojimas savo reikmėms, tačiau šios šilumos pristatymas ir pardavimas tretiesiems asmenims, naudojantiems šildymo prietaisus, nustatyta tvarka prijungtus prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, yra laikytinas šilumos tiekimu vartotojams (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 52 dalis).

42. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktos apelianto vartotojui VĮ „Mūsų amatai“ išrašytos sąskaitos faktūros už komunalines paslaugas (šildymas): 2022-01-31 sąskaita faktūra už sausio mėn., 2022-02-28 sąskaita faktūra už vasario mėn., 2022-03-31 sąskaita faktūra už kovo mėn., 2022-04-30 sąskaita faktūra už balandžio mėn..

43. Nagrinėjamoje byloje taip pat yra pateiktos apelianto vartotojui Laisvės atėmimo vietų ligoninei išrašytos PVM sąskaitos faktūros pagal 2019-12-23 Valstybės turto panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už komunalines paslaugas (šildymą, šilumos energijos kiekį karšto vandens gamybai), kuriose nurodytas šilumos kiekis, kaina, Ligoninės mokėtina suma: 2022-01-31 sąskaita faktūra už 2022 m. sausio mėn., 2022-02-28 sąskaita faktūra už 2022 m. vasario mėn., 2022-03-31 sąskaita faktūra už 2022 m. kovo mėn., 2022-04-30 sąskaita faktūra už 2022 m. balandžio mėn., 2022-05-21 sąskaita faktūra už 2022 m. gegužės mėn., 2022-06-30 sąskaita faktūra už 2022 m. birželio mėn., 2022-07-31 sąskaita faktūra už 2022 m. liepos mėn., 2022-08-31 sąskaita faktūra už 2022 m. rugpjūčio mėn., 2022-09-30 sąskaita faktūra už 2022 m. rugsėjo mėn., taip pat apelianto Laisvės atėmimo vietų ligoninei išrašytos sąskaitos faktūros pagal 2022-02-10 Dujų sąnaudų kompensavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-02-14 Nr. (duomenys neskelbtini): 2022-01-31 sąskaita faktūra už 2022 m. sausio mėn., 2022-02-28 sąskaita faktūra už 2022 m. vasario mėn., 2022-03-31 sąskaita faktūra už 2022 m. kovo mėn., 2022-04-30 sąskaita faktūra už 2022 m. balandžio mėn..

44. Įvertinus tą aplinkybę, kad bylai aktualiu laikotarpiu Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, VĮ „Mūsų amatai“ ir Laisvės atėmimo vietų ligoninė buvo atskiri juridiniai asmenys, taip pat įvertinus byloje pateiktas sąskaitas faktūras, darytina vienareikšmė išvada, jog 2022 metų laikotarpiu Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija vykdė šilumos tiekimą VĮ „Mūsų amatai“ ir Laisvės atėmimo vietų ligoninei. Šio fakto konstatavimui nėra reikšminga ar ši veikla Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai buvo pelninga ar nuostolinga, nėra reikšminga kokiu būdu vartotojai atsiskaitė su šilumos tiekėju, taip pat nėra reikšminga, kad dalis sąskaitų faktūrų Laisvės atėmimo vietų ligoninei buvo išrašytos įvardijant „už dujų sąnaudų kompensavimo sutartį“.

45. Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad šilumos tiekėjas privalo turėti šilumos tiekimo licenciją. Energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis nustato, kad energetikos veikla be licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama.

46. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo 2021 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3E-1753 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. O3-77 „Dėl šilumos tiekimo licencijos Pravieniškių 2-iesiems pataisos namams“ išduotos energetikos veiklos licencijos galiojimo panaikinimo“ buvo panaikinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. O3-77 „Dėl šilumos tiekimo licencijos Pravieniškių 2-iesiems pataisos namams” išduota šilumos tiekimo licencija Nr. (duomenys neskelbtini).

47. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad 2022 metų laikotarpiu Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija vykdė šilumos tiekimą neturėdama šilumos tiekimo licencijos, todėl pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies ir Energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

48. Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad už teisės aktų nustatytų reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą gali būti skiriama bauda iki 10 procentų energetikos veiklą vykdančios įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas. Vadovaujantis Energetikos įstatymo 36 straipsnio 8 dalimi bei Sankcijų skyrimo taisyklėmis, skiriamos sankcijos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, įvertinus pažeidimo pavojingumą, trukmę ir pasekmes, atsakomybę sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes.

49. Energetikos įstatymo 36 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyvis nepadarė esminės žalos kitų asmenų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o teisės aktų reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į faktines aplinkybes gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis, Taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos ir (ar) nesikreipdama į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje.

50. Byloje nustatyta, kad pažeidimas, kiek tai susiję su šilumos tiekimu VĮ „Mūsų amatai“ tęsėsi nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2022 m. spalio 1 d., kol VĮ „Mūsų amatai“ naudojosi dalimi patalpų, valdomų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, o pažeidimas, kiek tai susiję su šilumos tiekimu Laisvės atėmimo vietų ligoninei, tęsėsi nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2023 m. sausio 1 d., kuomet reorganizavus Kalėjimų departamentą, apeliantas perėmė visas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teises ir pareigas. Iš reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos 2022 metais Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija gavo 157 427 Eur pajamų. Byloje taip pat nustatyta, kad VĮ „Mūsų amatai“ šiuo metu yra bankrutuojanti įmonė, o Laisvės atėmimo vietų ligoninė, kaip ir Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija yra reorganizuoti ir šiuo metu yra apelianto struktūriniai padaliniai.

51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos įstatymo reikalavimus pažeidžianti veika šilumos tiekimo srityje nebuvo ilgalaikė ir nebuvo reikšminga, nepadarė žalos kitų asmenų interesams, todėl padarytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, dėl ko, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, apeliantui paskirta ekonominė sankcija keistina į įspėjimą. Todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byloje ginčijamas atsakovo nutarimas keičiami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos skundą patenkinti iš dalies ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. O3E-449 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos pažeidimo vykdant valstybinės energetikos reguliavimo tarybos reguliuojamą veiklą“ Lietuvos kalėjimų tarnybai paskirtą 2 361 Eur piniginę baudą pakeisti į įspėjimą.

Likusioje dalyje Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius