2021-09-22 Nr. AB-19147-3-62-3-01545-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-551-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01545-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų 2018 m. birželio 22 d. – 2019 m. birželio 22 d. laikotarpiu (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde, atsikirtimuose į skundą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2018 m. birželio 22 d. jis buvo apgyvendintas karantino patalpose, kuriose gyveno 8 paras. Patalpose buvo 8 dviejų aukštų miegamosios lovos (16 miegamųjų vietų), tuo metu buvo apgyvendinta 16 asmenų, todėl jam teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Be to, didelę ploto dalį užėmė sanitarinis mazgas ir baldai, todėl patalpoje trūko oro, buvo sunku kvėpuoti, ir tarp nuteistųjų kildavo konfliktų. Patalpos buvo prastai ventiliuojamos, nes mechaninės ventiliacinės sistemos nebuvo. Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-AK bausmę atliko sename pastate, kurio patalpos seniai remontuotos, inventorius susidėvėjęs, langų rėmai supuvę, langai sunkiai varstomi, gyvenamosiose ir bendrose patalpose ant lubų, sienų matyti juodos dėmės, buvo įsiveisęs pelėsis, pataisos namų pareigūnai neužtikrino, kad patalpose būtų palaikoma švara. Pareiškėjas skunde pabrėžė, kad laiptai nutrupėję ir nesaugūs, lipdamas jais ne kartą buvo susižalojęs nugarą, rankas, patempęs koją. 2019 m. gegužės 14 d. dėl to jam buvo skirtas gydymas. Nurodė, kad karantino patalpose ir 1 būrio 6 ir 8 gyvenamosiose patalpose dirbtinis apšvietimas buvo vykdomas kaitrinėmis lemputėmis, apšvieta siekė tik 60 lx. Dėl blogo apšvietimo jam skaudėjo akis, galvą, dėl negalavimų kreipėsi į terapeutą, buvo skirti vaistai akims gydyti. Taip pat pareiškėjas teigė, kad praustis po dušu sudaroma galimybė vieną kartą per savaitę apie 2 val. ir vienu metu leidžiama praustis 60–70 asmenų. Duše yra įrengtos 8 dušo galvutės, o veikiančios yra tik 4. Pareiškėjas skunde ir atsikirtime akcentavo, kad visi jo išvardyti pažeidimai užfiksuoti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose, bei pažymėjo, kad jis ne kartą asmeniškai kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl kalinimo sąlygų. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelį diskomfortą, sukeliantį fizinį skausmą, orumo pažeminimą ir neigiamų pasekmių sveikatai.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2018 m. birželio 26 d. karantino patalpose, o nuo 2018 m. birželio 26 d. – 1 būrio 6 ir 8 bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Atsakovas pažymėjo, kad bendrabučio tipo patalpose nuteistieji gali laisvai judėti, sportuoti ir užsiimti kita prasminga veikla. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad karantino patalpose yra įrengta 10 miegamųjų vietų. Atsakovas pažymėjo, kad patalpas valo patys nuteistieji, jiems sudaromos sąlygos palaikyti švarą ir tvarką gyvenamosiose patalpose, pataisos namai užtikrina tinkamą sanitarinių įrenginių būklę, nuteistųjų sulaužyti įrenginiai nedelsiant yra tvarkomi. Pastato langai tvarkingi, sandarūs ir juos galima atidaryti. 2019 m. birželio 14 d. bendrojo naudojimo laiptinėje pradėtas laiptų pakopų remontas. Atsakovas teigė, kad patalpos apšviečiamos LED lemputėmis, patalpos vėdinamos per langus. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Atsakovas vertino, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo R. R. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nurodė, kad R. R. neturtinę žalą kildino iš tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2019 m. birželio 22 d.

7. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog Pravieniškių PN-AK administracija gyvenamosiose patalpose neužtikrino nustatyto minimalaus, vienam nuteistajam tenkančio, gyvenamojo ploto, nustatė, kad iš esmės pareiškėjas kėlė ginčą dėl karantino patalpoje faktiškai buvusių asmenų skaičiaus, o su atsakovo atstovo nurodytais duomenimis apie 1 būrio 6 ir 8 gyvenamųjų patalpų plotą, miegamųjų vietų skaičių ir patalpose gyvenusių asmenų skaičių pareiškėjas sutiko.

8. Teismas atsižvelgė į atsakovo pateiktus duomenis, kad karantino patalpoje buvo 10 miegamųjų vietų. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2018 m. birželio 26 d. bausmę atliko karantino patalpoje, kurios plotas 36,73 kv. m ir kurioje buvo 10 miegamųjų vietų, nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2019 m. vasario 20 d. pareiškėjas bausmę atliko 1 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 26,97 kv. m ir kurioje gyveno 8 asmenys, o nuo 2019 m. vasario 20 d. iki ginčo laikotarpio pabaigos bausmę atliko 8 gyvenamojoje patalpoje, kurioje gyveno 3 asmenys. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo paaiškinimą, kad duomenys apie patalpas yra renkami ir pateikiami pagal tai, kokie jie buvo nuteistojo paskyrimo į nurodytą būrį ar patalpas dieną, bei, vertindamas asmeniui tenkantį plotą, rėmėsi atstovo į bylą pateiktais patikslintais duomenimis apie pareiškėjo paskyrimą į konkrečias gyvenamąsias patalpas, šių patalpų plotą, jose ginčo laikotarpiu faktiškai gyvenusių asmenų skaičių. Atsižvelgęs į šiuos duomenis, teismas sprendė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui karantino patalpoje teko 3,673 kv. m ploto, o 6 ir 8 bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose nuo 3,37 kv. m ploto iki 4,73 kv. m ploto, todėl konstatavo, kad teisė į vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista.

9. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos, kurią sukėlė tai, jog 6 ir 8 patalpose apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, įvertino ginčo laikotarpį atitinkančiame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2019 m. balandžio 2 d. atsakyme Nr. (2-12 4.80)2-16128 į pareiškėjo 2019 m. kovo 8 d. skundą (toliau – ir Atsakymas) nurodytas aplinkybes, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 1 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje dirbtinė apšvieta siekė 61+10 lx, o 1 būrio 8 gyvenamojoje patalpoje dirbtinio apšvietimo matavimai tuo metu nebuvo atliekami (buvo atlikti 2019 m. vasario 2 d., apšvietimas neatitiko higienos normų), konstatavo, jog Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 1 būrio 6 ir 8 gyvenamosiose patalpose R. R. atliko bausmę Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

10. Teismas, vertindamas skundo argumentus, kad gyvenamosiose patalpose neįrengta mechaninė ventiliacija, langai netvarkingi, supuvusiais rėmais, sunkiai atsidaro, todėl kubinė oro talpa patalpose buvo maža, tapdavo sunku kvėpuoti; pareiškėjas bausmę atliko sename pastate, kuriame esančios patalpos seniai remontuotos, inventorius nusidėvėjęs, patalpose ant lubų sienų buvo matyti juodos dėmės, pelėsis, pareigūnai neužtikrino, jog patalpose būtų palaikoma švara; pastate esantys laiptai nutrupėję ir nesaugūs, lipdamas laiptais buvo susižalojęs nugarą, išsisukęs koją, atsižvelgė į byloje atsakovo pateiktus įrodymus bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Atsakymą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė atlikti bausmę vėdinamose gyvenamosiose patalpose nebuvo pažeista, tačiau sutiko su pareiškėjo teiginiais, kad langai nebuvo techniškai tvarkingi, ginčo laikotarpiu 1 būrio laiptų pakopos buvo techniškai netvarkingos, nesaugios ir neįrengtos taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko kalinimo sąlygomis, neatitinkančiomis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl netvarkingų ir nepakankamų dušų įrenginių (iš esančių 8 dušo galvučių veikė tik 4, o duše prasdavosi 70–80 asmenų), įvertinęs Pravieniškių PN-AK deklaratyvius paaiškinimus, jog dušų patalpose esantys įrenginiai yra techniškai tvarkingi ir atitinka teisės aktų reikalavimus, vadovavosi pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad 1 būrio dušinėje ne visos dušų galvutės buvo veikiančios ir kad nusiprausti per 2 valandas dideliam skaičiui asmenų yra sudėtinga ir sukelia diskomfortą, todėl, atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo teiginių, konstatavo teisės aktų pažeidimą.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad pataisos įstaigos pareigūnai neužtikrino, jog patalpose būtų palaikoma švara, o dėl patalpose esančio pelėsio jam pasireiškė alergija, dusulys, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, kad pataisos įstaigos pareigūnai neužtikrino, jog 1-ojo būrio patalpose būtų palaikoma švara, todėl konstatavo, kad pagrindo konstatuoti HN 134:2015 34 ir 37 punktų pažeidimą nėra.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas atsikirtimuose į atsakovo atstovo atsiliepimą nurodė naujas aplinkybes dėl pasivaikščiojimo laiko, dėl laisvalaikio kambario neįrengimo. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neteikė teismui patikslinto skundo, teismas bylą nagrinėjo pagal 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi priimtą skundą ir pareiškėjo atsikirtimuose į atsakovo atsiliepimą nurodytų naujų aplinkybių nevertino.

14. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK tam tikrais ginčo laikotarpiais neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, pažeisdamas Lietuvos higienos normos 12 ir 14 punktų reikalavimus bei Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), 13 punkto reikalavimus. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, vertino pareiškėjo teiginius, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, įžeidimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, reputacijos pablogėjimą; dėl netinkamo apšvietimo jis patyrė akių perštėjimą, ašarojimą ir dėl techniškai netvarkingų, nesaugių 1-ojo būrio laiptų pakopų išsisuko koją.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeminimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, į psichologus nesikreipė, tačiau byloje esantys asmens sveikatos istorijos įrašai patvirtina, kad 2019 m. birželio 6 d. pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros skyrių (toliau – ir SPS) dėl skausmo kojos čiurnos srityje, nurodydamas, kad prieš keturias dienas išsisuko koją. SPS gydytojas pareiškėjui diagnozavo dešinės čiurnos raiščių patempimą. Nors medicinos įraše nėra tiksliai nurodyta, kokiomis aplinkybėmis pareiškėjas patempė čiurnos raiščius, tačiau teismas pažymėjo turintis objektyvų pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas traumą galėjo patirti dėl techniškai netvarkingų laiptų pakopų, tai yra dėl konstatuoto Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimo. Teismas nustatė, kad akių perštėjimas pareiškėjui buvo dėl alergijos. Teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, skausmą, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę žalą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovo atstovo pareigūnų elgesį su pareiškėju vertinti kaip kankinimą Konvencijos 3 straipsnio prasme.

16. Teismas vertino, kad pareiškėjas, laikytas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, patyrė neturtinę žalą; dėl Pravieniškių PN-AK administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė ne tik dvasinių išgyvenimų, bet ir fizinį skausmą, todėl teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Teismas, įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui Pravieniškių PN-AK neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 150 Eur suma.

III. 17. Pareiškėjas R. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, atitinkantį bylos aplinkybes, kuris būtų adekvatus patirtai didesnei skriaudai.

18. Pareiškėjas apeliaciniame nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas nepakankamai pilnai įvertino bylos aplinkybes ir nepilnai pritaikė teisės atkuose nurodytus kriterijus, turinčius reikšmės žalos dydžiui, todėl priteisė per mažą žalos atlyginimą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pakenkimo intensyvumą, neteisėtais veiksmais daromos žalos trukmę (kad veiksmai truko vienerius metus), bei neatsižvelgė į pažeidžiamų vertybių pobūdį – pareiškėjas patyrė fizinį ir dvasinį skausmą. Pareiškėjas nurodo, jog byloje netinkamai įvertinta atskovo – Lietuvos valstybės – turtinė padėtis, todėl priteista 150 Eur suma yra neadekvati, nepakankama pareiškėjo patirtiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismą išsamiai, visapusiškai patikrinti ir įvertinti visą bylos medžiagą, netgi išeinant iš skundo ribų; bei atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1707-492/2019, bei Regionų apygardos administracinio teismo praktiką.

19. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Pareiškėjas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė įrodymų rinkimo taisykles ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, bei pažymi, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi abstraktūs teiginiai nepagrindžia, kaip procesinių normų pažeidimas įtakojo netinkamą sprendimo priėmimą.

20. Atsakovas Pravieniškių PN-AK pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo priimti vieną iš alternatyvių sprendimų: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti: pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. R. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą, arba panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl padarytų esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų.

21. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:

21.1. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių procesinės teisės proceso normų pažeidimų, neteisingai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, dėl ko neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl šios pažaidos neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas ir neteisingai išsprendė bylą.

21.2. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką, įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus, kuri tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Bet toks įrodymų vertinimas galimas tik tuo atveju, kai teismas išnaudoja visas galimybes duomenims surinkti. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuos imperatyvius proceso normų reikalavimų esmingai pažeidė.

21.3. Atsakovas, vertindamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų pažeidimo (netinkama patalpos dirbtinė apšvieta), pažymi, kad pareiškėjas per ginčo laikotarpį dėl netinkamo apšvietimo į Pravieniškių PN-AK administraciją nesikreipė. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas 1 būrio 6 patalpoje bausmę atliko nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2019 m. vasario 19 d., po to buvo perkeltas į 8 patalpą, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. balandžio 2 d. atsakymu į pareiškėjo skundą, kuriame nurodyta, kad 1 sektoriaus 1 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje dirbtinė apšvieta neatitiko higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų, kadangi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu pareiškėjas bausmę atliko ne 1 būrio 6 patalpoje, o 8 patalpoje, kurioje apšvietos matavimai nebuvo atliekami. Atsakovas pažymėjo, kad iš skundžiamo sprendimo neaišku, per kokį konkretų laikotarpį 1 būrio patalpose Nr. 6 ir Nr. 8 dirbtinė apšvieta neatitiko higienos normų reikalavimų, o vertinant pažeidimo intensyvumą, patirtos neturtinės žalos dydį pinigine išraiška, lemiamą reikšmę turi pažeidimo trukmė.

21.4. Atsakovas, pasisakydamas dėl skundžiamame sprendime konstatuoto higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų pažeidimo (6 gyvenamojoje patalpoje langas įskilęs, gyvenamojoje patalpoje langų rėmai supuvę), nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl tokio formalaus pažeidimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kadangi kalinimo šioje patalpoje laikotarpiu nesiskundė dėl langų kokybės, t. y.langų kokybė neįtakojo neturtinės žalos atsiradimo ir jos dydžio.

21.5. Atsakovas pasisakydamas dėl teismo konstatuoto Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų pažeidimo (1 būrio bendrojo naudojimo laiptinės laiptų pakopos techniškai netvarkingos, nesaugios ir neįrengtos taip, kad jas naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų), atkreipė dėmesį, jog byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas yra patyręs traumų dėl netvarkingų laiptų pakopų. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje yra 2019 m. birželio 6 d. gydytojos A. G. įrašas: „Skundžiasi maudžiamu skausmu dešinės čiurnos srityje. Ligonio žodžiais prieš 4 d. netyčia pasuko koją“, tačiau čia nėra užfiksuota, jog pareiškėjas koją pasuko būtent lipdamas netvarkingais laiptais, todėl visiškai nepagrįstos teismo išvados, kad būtent dėl laiptų pakopų būklės pareiškėjas patyrė šią traumą ir fizinį skausmą.

21.6. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Pravieniškių PN-AK aprūpinimą dušo įranga, atsižvegdamas tik į pareiškėjo subjektyvius argumentus, padarė nepagrįstą išvadą, kad nepaneigus šių pareiškėjo teiginių, yra pagrindas konstatuoti pažeidimą. Atsakovas teigia, kad byloje nėra nustatyta, kad per visą ginčo laikotarpį iš 8 dušo galvučių veikė tik 4, pabrėžia kad pareiškėjas per ginčo laikotarpį dėl neveikiančių dušo galvučių ir patirto diskomforto naudojantis dušu į Pravieniškių PN-AK administraciją nesikreipė. Atsakovas pažymi, kad kiekviename nuteistųjų bendrabutyje yra įrengtos prausyklos, kuriose yra įrengtos ir dušų galvutės, todėl nuteistieji turi galimybę nusiprausti ne tik bendroje lokalinio sektoriaus dušinėje pagal nustatytą grafiką, bet ir nusiprausti kiekvieno bendrabučio prausykloje po dušu laisvu nuo darbo ar kitų resocializacijos priemonių laiku, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino, bei neteisingai interpretavo Aprūpinimo normų 13 punkto reikalavimą – vienas dušo čiaupas įrengiamas vienam besiprausiančiam asmeniui.

21.7. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintos kalinimo sąlygos ir dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 150 Eur, nukrypo nuo teismų praktikos taikant Lietuvos Respublikos cvilinio kodekso normas, reglamentuoiančias neturtinės žalos dydžio nustatymą ir priteisimą. Atsakovas pažymi, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Atsakovas pripažįsta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, tačiau vertina, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Atsakovas taip pat pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytų imperatyvių reikalavimų, be to, nepagrįstas nei faktu, nei teise. Apeliaciniame skunde nenurodytos ir byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, argumentų, kurie būtų bent minimalus pagrindas tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą. Byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, visus pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos įrodymus teismas įvertino, sprendime motyvuotai atsakė į visus pareiškėjo skundo argumentus. Atsakovas nurodo, kad, atsižvelgiant į atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, įvertinus byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustačius aplinkybių apie pažeidimų galimą poveikį pareiškėjo sveikatai, šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Atsakovo teigimu, pareiškėjo prašymas priteisti didesnę pinigų sumą neturtinės žalos atlyginimui yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš galimai neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) užtikrinant pareiškėjui teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK 2018 m. birželio 22 d. – 2019 m. birželio 22 d. laikotarpiu.

25. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 2 d. sprendime konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK tam tikrais ginčo laikotarpiais neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, pažeisdamas higienos normų reikalavimus dėl tinkamo apšvietimo, patalpų įrengimo, taip pat dėl netinkamo aprūpinimo dušo įranga, todėl priteisė pareiškėjui 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

26. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas.

27. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių bylos aplinkybių ir kriterijų, lemiančių neturtinės žalos dydį, vertinimu.

28. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, bei netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, bei pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama Administracijos nustatytų apeliacinio skundo ribų.

30. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

31. Atsakovas ir pareiškėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, o atsakovas eigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė tik atsakovui.

32. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, ir kt.). Dėl įkalinimo įstaigų režimui būdingų apribojimų negalima realistiškai tikėtis, kad įkalintieji pateiks savo kamerų nuotraukas ar pateiks tikslius jų ploto, temperatūros ar apšvietimo matavimų duomenis. Vis dėlto pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13); 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje A. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08).

33. Vertindama atsakovo ir pareiškėjo apeliacinių skundų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto byloje esančių įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

34. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo ne tik pareiškėjo skunde, bet ir atsakovo atiliepime nurodytas aplinkybes, pateiktus dokumentus ir įrodymus, taip pat išanalizavo aktualų teisinį reguliavimą, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad atsakovas ar pareiškėjas kitaip vertina byloje esančius įrodymus ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias proceso teisės normas, ir tai negali būti pagrindas panaikinti teismo sprendimą.

35. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotu Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkto pažeidimu, neužtikrinus tinkamo apšvietimo patalpose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, konstatuodamas, jog iš skundžiamo sprendimo neaišku, per kokį konkretų laikotarpį 1 būrio 6 ir 8 patalpose dirbtinė apšvieta neatitiko higienos normų reikalavimų.

36. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertndamas pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamo apšvietimo, įvertino Nacionalinis visuomenės sveikatos centro 2019 m. balandžio 2 d. Atsakyme pateiktus duomenis, jog Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 1 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje (kurioje pareiškėjas atliko bausmę laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2019 m. vasario 20 d.), dirbtinė apšvieta siekė 61+10 lx, t. y. neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų. Nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. birželio 22 d. pareiškėjas atliko bausmę 1 būrio 8 gyvenamojoje patalpoje, kurioje, 2019 m. vasario 20 d. atliekant grįžtamąją kontrolę, buvo išmatuotas dirbtinis apšvietimas, ir jis neatitiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų.

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl įrodymų tinkamumo ir pakankamumo yra pažymėjęs, jog visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai gali būti vienas iš įrodymų apie kalinimo sąlygas, tačiau tai, kad atitinkama gyvenamoji kamera ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrinta, savaime nereiškia, kad joje nebuvo skundžiamų neatitikimų higienos normoms. Todėl turi būti vertinama įrodymų visuma pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, taip pat atsižvelgiama į pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibūdinimo konkretumą, aiškumą, teiginių pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-492/2017). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, t. y. kad netinkamas dirbtinis apšvietimas buvo užfiksuotas abejose gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareškėjas, bei į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog šis pažeidimas buvo pašalintas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 1 būrio 6 ir 8 gyvenamosiose patalpose atliko bausmę Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

38. Pažymėtina, jog atsakovas apeliaciniame skunde sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų pažeidimo, nustačius, jog 6 gyvenamojoje patalpoje langas įskilęs, gyvenamojoje patalpoje langų rėmai supuvę, langai sunkiai varstomi, o ginčo laikotarpiu 1 būrio bendrosios patalpos laiptų pakopos techniškai netvarkingos, nesaugios ir neįrengtos taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, tačiau nemano, kad dėl tokio formalaus pažeidimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

39. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas dėl netvarkingų laiptų susižalojo koją, pažymi, jog į bylą pateiktuose medicininiuose dokumentuose (asmens sveikatos istorijoje, pažymose) nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl netvarkingų laiptų yra patyręs sužalojimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas 2019 m. birželio 6 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros skyrių dėl skausmo čiurnos srityje. Nors medicininės apžiūros įraše nėra tiksliai nurodytos pareiškėjo susižalojimo aplinkybės, atsakovas nepaneigė, jog pareiškėjas galėjo susižaloti dėl netvarkingų laiptų, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė pareiškėjui ne tik dvasinių, bet ir fizinių išgyvenimų, fizinį skausmą.

40. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo skundo teiginių dėl dušo įrengimo ir jo techninės būklės (ne visos dušų galvutės buvo veikiančios, ir per 2 valandas dideliam skaičiui asmenų nusiprausti tokomis sąlygomis yra sudėtinga ir sukelia diskomfortą), todėl konstatavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13 punkto ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimus. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje bausmę atliekantys nuteistieji turi galimybę nusiprausti ne tik bendroje lokalinio sektoriaus dušinėje pagal nustatytą grafiką, bet ir kiekvieno bendrabučio prausykloje po dušu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateikti paaiškinimai nepatvirtina aplinkybių, jog Pravieniškių PN-AK bendroje lokalinio sektoriaus dušinėje ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas pakankamas sanitarinių įrenginių (dušo galvučių) kiekis, jie buvo techniškai tvarkingi.

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK tam tikrais ginčo laikotarpiais neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, pažeisdamas higienos normų reikalavimus dėl tinkamo apšvietimo, patalpų įrengimo, taip pat dėl netinkamo aprūpinimo dušo įranga, o atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigė šių išvadų.

42. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

43. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

44. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija, t. y. neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).

45. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, atsižvelgiama į tai, ar tam tikri higienos normų ir kiti pažeidimai turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai (t. y. ar pareiškėjui sutriko dėl to sveikata, ar ne ir ar tai lėmė būtent nustatyti higienos normų pažeidimai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-359-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo konstatuotas pareiškėjo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimas, t. y. higienos normų pažeidimas dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų apšvietimo, tinkamo ir saugaus patalpų įrengimo (nesaugūs laiptai, kt.), taip pat dėl netinkamo aprūpinimo dušo įranga, truko pakankamai ilgą laiką – nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2019 m. birželio 22 d. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, įvertino pareiškėjo nurodytus argumentus, kad jis dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, įžeidimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, reputacijos pablogėjimą; dėl techniškai netvarkingų, nesaugių 1 būrio laiptų pakopų patempė čiurnos raiščius.

47. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat medicininius dokumentus, nustatė, kad 2019 m. birželio 6 d. pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros skyrių dėl skausmo kojos čiurnos srityje, bei padarė išvadą, kad pareiškėjas traumą galėjo patirti dėl techniškai netvarkingų laiptų pakopų, tai yra dėl konstatuoto Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimo. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, skausmą, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl higienos normų pažeidimo patyrė ne tik dvasinių išgyvenimų, bet ir realų sveikatos sutrikdymą (fizinį skausmą), pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas jam 150 Eur žalos atlyginimą, nepakankamai atsižvelgė į teisės atkuose nurodytus kriterijus, turinčius reikšmės žalos dydžiui, todėl priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą.

49. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos, sukeltos vienerius metus neužtikrinant tinkamų higienos sąlygų (apšvietimo, saugios aplinkos, tinkamo aprūpinimo dušo įrebginiais), atlyginimas šiuo atveju laikytinas proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų vienerius metus) taip pat tai, kad nenustatyta, jog Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekę pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 150 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti.

51. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

52. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs procesinės ir materialiosios teisės normas, priėmė procesinį sprendimą, kurio keisti nei pareiškėjo, nei atsakovo apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo ir pareiškėjo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas