2022-03-16 Nr. AB-6167-3-64-3-02979-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-175-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02979-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą Šiaulių rūmus, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. lapkričio 18 d. pavedimą tikrinti Nr. FR0773-1682 (toliau – ir Sprendimas, Pavedimas) ir skundo nagrinėjimo metu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Mokesčių įstatymas) 421 straipsnio 1 dalis atitinka konstitucinius teisinio tikrumo, teisinio aiškumo ir teisinės valstybės principus.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. N. skundą, nes jis nenagrinėtinas administracinių teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Spręsdamas pareiškėjo skundo reikalavimo dėl panaikinimo Pavedimo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, teismas pažymėjo, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundžiamame pavedime esantis įrašas, jog šis aktas gali būti apskųstas ABTĮ ar Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka pasirinktinai, patys savaime nepatvirtina, jog šis aktas laikytinas pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Išvada, kad ginčijamas pavedimas tikrinti negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, negali būti vertinama kaip mokesčių mokėtojo teisės į teisminę gynybą apribojimas. Ginti su mokestinio patikrinimo atlikimu susijusias bei tikrai ar tariamai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus mokesčių mokėtojas gali ir kitais būdais, o ne skundžiant aptariamą pavedimą tikrinti.

Teismas sprendė, kad nors VMI surašytas Pavedimas traktuotinas kaip vienkartis teisės taikymo aktas, tačiau įvertinus jo priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas pareiškėjui, toks aktas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui. Pavedimas tikrinti nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis. Plačiąja prasme būtų galima teigti, kad tai viešojo administravimo subjekto atliktas veiksmas, bet ir atlikus šį veiksmą pareiškėjo teisių apimtis nesusiaurėjo.

III. Pareiškėjas A. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, skundą priimti.

Pareiškėjas paaiškina, kad jis nesutinka su tokiomis teismo išvadomis. Teismo išvados, kad gali būti ginamos tik materialaus teisinio pobūdžio teisės, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) (30 str. 1 d.), kur numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Taip pat teismo nutartis pažeidžia Konstitucijos (22 str. 4 d.), kur numatyta, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Pareiškėjas pažymi, kad Konstitucija neišskiria materialaus ir nematerialaus pobūdžio teisių. Atsakovas pradėjo tyrimą, kurio tikslas rinkti duomenis apie pareiškėjo privatų gyvenimą, jo asmenines išlaidas, banko paslaptį, taip pat duomenis apie pareiškėjo nuosavybę. Tokiam duomenų rinkimui remiantis Konstitucijos (22 str. 1-3 d.) numatyti pagrindai. Nurodo, jog Mokesčių įstatymo (121 str. 1 d.) mokesčių administratorius, prieš pradėdamas mokesčių mokėtojo patikrinimą, privalo įteikti mokesčių mokėtojui pranešimą apie numatomą mokestinį patikrinimą, nurodydamas dieną ir valandą, kada jam (jo atstovui) atvykti pas mokesčių administratorių arba būti savo patalpose, kai patikrinimas atliekamas nuvykus pas mokesčių mokėtoją. Pareiškėjas teigia, jog toks akto priėmimas pažeidė jo konstitucines teises į privataus gyvenimo apsaugą, taip pat, atsakovas savo tokiais veiksmais diskriminuoja pareiškėją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Visgi Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Atitinkamai ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje ir nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Vadinasi, administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai ginčas yra kilęs viešojo administravimo srityje.

Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamu Sprendimu pavesta VMI tikrinti pareiškėją Mokesčių įstatymo 13 straipsnio pagrindu, t. y. mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimą, deklaravimą bei sumokėjimą. Sprendimas nurodė mokestinį patikrinimą pradėti 2021 m. lapkričio 18 d., ir baigti iki 2022 m. sausio 6 d. Mokestiniu patikrinimu iš esmės yra siekiama patikrinti, ar konkretus mokesčių mokėtojas yra teisingai apskaičiavęs, deklaravęs ir sumokėjęs mokesčius už atitinkamą mokestinį laikotarpį. Taigi akivaizdu, kad Sprendimu pradedant mokestinio patikrinimo procedūrą, privaloma surašyti pavedimą atlikti mokestinį patikrinimą, tačiau pats pavedimas tikrinti niekaip nelemia mokesčių mokėtojo, šiuo atveju pareiškėjo, materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Todėl, išvada, kad ginčijamas pavedimas tikrinti negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, negali būti vertinama kaip mokesčių mokėtojo teisės į teisminę gynybą apribojimas.

Remiantis nuosekliai suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika iš esmės panašiose bylose, savarankišku administracinės bylos dalyku mokesčių teisinių santykių srityje negali būti pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti) (žr., pvz., 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-593/2011); pavedimas atlikti operatyvų patikrinimą (žr., pvz., 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-145/2011, 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-190/2011, 2011 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1412/2011); centrinio mokesčių administratoriaus sutikimas (leidimas) atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą (žr., pvz., 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-408/2011, 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1276/2014). Pažymėtina, kad Mokesčių įstatymo 144 straipsnio nuostata, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą nesuponuoja teisės skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis.

Pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti), taip pat pavedimas atlikti pakartotinį patikrinimą iki patvirtinant patikrinimo aktą, negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Nors pradedant mokestinio patikrinimo procedūrą privaloma surašyti pavedimą atlikti mokestinį patikrinimą, tačiau pats pavedimas tikrinti niekaip nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Sprendimas pavesti atlikti mokestinį patikrinimą yra tik būtina prielaida pradėti mokesčių administravimo procedūrą – mokestinį patikrinimą, o pavedimu tikrinti mokesčių mokėtojas iš esmės yra tik informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą specifinę mokesčių administravimo procedūrą. Tuo metu konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje, atliekant mokestinį patikrinimą, mokesčių mokėtojui paprastai sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (Mokesčių įstatymo 132 str. 1 ir 2 d.). Taigi akivaizdu, jog pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti), taip pat pavedimas atlikti pakartotinį patikrinimą iki patvirtinant patikrinimo aktą, yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos mokesčių administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, metu priimamų dokumentų. Todėl tokio pavedimo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks pavedimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), mokesčių mokėtojas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje. Būtent nagrinėdamos pastarąjį ginčą ikiteisminės institucijos ar (ir) teismas įvertins ir tokius tarpinius (procedūrinius) sprendimus (veiksmus), kaip pavedimas atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą, bei šiais procedūriniais (tarpiniais) sprendimais (veiksmais) padarytų pažeidimų įtaką galutinio aptariamos mokesčių administravimo procedūros sprendimo teisėtumui.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje skundžiami Sprendimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia ir administracinės bylos nepriėmė nagrinėti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu pagrindu (skundas, prašymas, pareiškimas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka). Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl jam kilsiančių teisinių pasekmių atliekant jo mokestinį patikrinimą, atsižvelgus į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nesudaro pagrindo tenkinti jo atskirojo skundo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius