2025-11-19 Nr. AB-20167-3-62-3-00032-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-770-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00032-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės merui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 21RE-(AG-262/12-2023) (toliau – ir 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimas); 2) panaikinti Prienų rajono savivaldybės mero (toliau – ir atsakovas) 2023 m. rugsėjo 22 d. atsakymą Nr. (12.1Mr)R3-3573 „Dėl prašymo“ (toliau – ir 2023 m. rugsėjo 22 d. atsakymas, Raštas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 31 d. prašymą; 4) priteisti pareiškėjai iš atsakovo 700 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėja 2023 m. spalio 21 d. kreipėsi su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių, prašydama panaikinti atsakovo 2023 m. rugsėjo 22 d. atsakymą neatidaryti uždaryto kelio ruožo iki poilsiavietės, jo nesutvarkyti, neįrengti automobilių stovėjimo aikštelės bei neužtikrinti, kad žmonėms netektų maudytis su gyvūnais ir įpareigoti jį priimti naują sprendimą.

2.2. Komisija 2023 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Komisija iš esmės perrašė Prienų rajono mero atsakymą, nepagrįsdama 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo šiam ginčui taikomomis teisės normomis. Komisija priėjo prie išvados, kad į 2023 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjos prašymą buvo atsakyta išsamiai ir tinkamai.

2.3. Pareiškėja pateikė nuotraukas, kuriose matosi ne tik kelio užtvaras ir supiltos statybinės atliekos, kaip konstatavo Komisija savo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendime, bet ir nesutvarkytas, duobėtas, purvinas (slidus) bei pavojingas kelias, vedantis į poilsio aikštelę, paplūdimį. Pareiškėjai, sulaukusiai 80 metų, turinčiai negalią, pasireiškiančią apribotu fiziniu judėjimu ir dėl to turinčiai ribotas galimybės judėti, likęs nemažas atstumas įveikti pėsčiomis buvo ypatingai sudėtingas. Tokiu duobėtu keliu su pavojingai atsikišusiomis statybinių atliekų nuolaužomis nei eiti, nei tuo labiau pavažiuoti specialiu transportu nėra galimybės, taip pat kelias yra uždarytas specialiu kelio užtvaru. Tokiu būdu pareiškėja sistemingai patiria diskriminaciją negalios pagrindu. Vienas didžiausių pareiškėjos laisvalaikio pomėgių yra poilsis prie Nemuno, o ypač maudynės jame, kuriuo ji negali užsiimti dėl negalią turintiems asmenims nepritaikyto priėjimo prie minimos viešosios erdvės – paplūdimio. Fakto, kad deramai nesutvarkytas privažiavimas, automobilių parkavimas ir priėjimas prie viešo paplūdimio nepaneigė ir atsakovas savo atsakyme pareiškėjai. Pateiktose nuotraukose taip pat matosi prie poilsio aikštelės-paplūdimio pastatyti automobiliai. Šių automobilių vairuotojai tiek įvažiuodami, tiek pastatydami automobilius nepažeidė jokių kelių eismo taisyklių ar kitų teisės normų reikalavimų. Šiuo aspektu taip pat yra sistemingai patiriama diskriminacija.

2.4. Komisija, priimdama 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą, nesivadovavo ginčui teisingai išspręsti aktualiu teisiniu reglamentavimu: Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 5 straipsnio 2 dalimi (lygybė ir nediskriminavimas), Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu, Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu. Atsakovas sistemingai pažeidžia pareiškėjos teisę į aplinkos prieinamumą, kadangi riboja galimybę neįgaliam asmeniui naudotis vieša paslauga – paplūdimiu. Pareiškėjos, kaip neįgalaus ir riboto judrumo asmens, diskriminavimas taip pat pasireiškia neįrengiant neįgaliųjų ir riboto judrumo asmenų poreikiams pritaikyto priėjimo prie viešo paplūdimio. Skirtingai nei asmenys, neturintys negalios, ji negali be pašalinės pagalbos pasiekti minimos aikštelės. Tokia nelygybė ir diskriminavimas bei teisės į laisvalaikį pažeidimas pareiškėjai sukelia dvasinius išgyvenimus, ji jaučiasi pažeminta, nes dėl atsakovo nenoro įrengti tinkamą prieigą prie poilsio aikštelės-paplūdimio, ji priversta prašyti kitų asmenų pagalbos, kad galėtų saugiai pasiekti paplūdimį ir grįžti iš jo.

2.5. Atsakovas pažeidžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 32 punktą, nes teritorijos, kuri minima šioje normoje, nėra ir pareiškėja negali pasinaudoti šioje normoje įtvirtintais reikalavimais. Be to, atsakovas pažeidžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 70 ir 77 punkte įtvirtintas nuostatas. Akivaizdžiai matosi, kad nėra įrengtas pagal šiuos reikalavimus pagrindinis takas, vedantis į viešąją erdvę – paplūdimį. Suverstos ir netinkamai išlygintos statybinės atliekos (dar ir pavojingos aplinkai, nes matosi tepalų dėmės ir asbestinio šiferio duženos), duobės, purvynas, atsikišusios medžių, krūmų ir augalų šakos nėra tinkamai įrengta kelio ar pėsčiųjų tako danga bei paruošta aplinka. Atsakovo atsisakymas užtikrinti infrastruktūrą neįgaliesiems, materialine prasme vertintinas kaip jo neteisėtas neveikimas, kadangi tokios infrastruktūros neužtikrinimas neįgaliesiems sukelia neigiamas pasekmes. Nesant įrengtos tinkamos infrastruktūros, kuri leistų saugiai ir patogiai pasiekti viešąjį paplūdimį ir juo naudotis, pareiškėja patyrė iki šiol besitęsiantį stresą bei išgyvenimus, kurių sukelti neigiami padariniai pasireiškė kraujospūdžio svyravimais, širdies permušimais, skausmais galvoje, nemiga, emocine depresija. Pareiškėja taip pat jaučia stiprų nesaugumo jausmą dėl tinkamų paslaugų neprieinamumo, besitęsiančio gana ilgą laiko tarpą.

3. Atsakovas Prienų rajono savivaldybės meras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė:

4.1. Komisijos 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes bei ginčo situaciją reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėja nenurodo jokių argumentų, dėl kurių 2023 m. lapkričio 30 d. turėtų būti panaikintas ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti jos prašymą. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 22 d. atsakyme pareiškėjai išsamiai atsakė į visus jos 2023 m. rugpjūčio 31 d. prašymo klausimus, pagrįsdamas atsakymą teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjos patikslintame skunde dėstomos aplinkybės vertintinos kaip prielaidos bei jos subjektyvi nuomonė, kuri nėra grindžiama teisės aktais.

4.2. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 22 d. atsakyme pareiškėjai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnį paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto. Atsižvelgiant į galiojančius įstatymus, sklype, kuriame yra paplūdimys, įrengti automobilių parkavimo aikštelę yra draudžiama. Į paplūdimį patenkama per miškų ūkio paskirties žemę, kurioje automobilių parkavimo aikštelių ar kelių įrengimas taip pat yra draudžiamas. Pasikeitus teisės aktams, savivaldybė svarstytų galimybes sukurti patogesnę infrastruktūrą patekti į paplūdimį. Taigi, vertinant atsakovo atsakymą pareiškėjai, akivaizdu, kad nėra sudarytų išskirtinių sąlygų tam tikrai asmenų grupei. Vertinant tai, kad asmenys neturi galimybės patekti transporto priemonėmis iki pat paplūdimio, svarbus tas faktas, kad tai nėra įmanoma, remiantis nurodytais teisės aktais. Negalima sutikti su pareiškėjos patikslinto skundo argumentais, kad atsakovas atsisako užtikrinti infrastruktūrą neįgaliesiems ir tai yra jo neveikimas. 2023 m. rugsėjo 22 d. atsakymas yra motyvuotas tiek teisiniais, tiek faktiniais pagrindais, t. y. atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus imperatyvius reikalavimus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus išaiškinimus.

4.3. Pareiškėja neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nepagrindė reikalavimo priteisti neturtinę žalą. Pareiškėja apsiriboja bendromis frazėmis jų visai nekonkretizuodama, o tuo labiau, nepateikdama jokių įrodymų. Atmetus pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas – priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. 5. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas nustatė šias aplinkybes

6.1. Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu, nurodydama, kad 2023 m. rugpjūčio mėnesį norėjo patekti į Prienuose naujai įrengtą poilsiavietę – pliažą prie Nemuno. Pareiškėja prašyme uždavė atsakovui klausimus: kodėl uždėta kelio užtvara ir draudžiamas ženklas prie Vilniaus g. 14 pastato, o ne toliau prie, pavyzdžiui, poilsiavietės, kas būtų daug lengviau ir patogiau žmonėms naudotis poilsiaviete? Visada buvo galima privažiuoti prie šios teritorijos keliu, kuris dabar uždarytas. Taip pat dažnai matosi atvedami šunys, kurie maudosi šiame pliaže tarp žmonių, o tai yra pažeidimas. Kas prižiūri poilsiavietėje tvarką, kad nebūtų maudomi gyvūnai? Ar yra nustatytų pažeidimų ir / ar baustų asmenų? Prašė išspręsti šį klausimą ir atidaryti uždarytą kelio ruožą iki poilsiavietės, jį sutvarkyti, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę bei užtikrinti, kad žmonėms netektų maudytis su gyvūnais.

6.2. Atsakovas pateikė pareiškėjai 2023 m. rugsėjo 22 d. atsakymą, kuriame nurodė, kad sklypo, kuriame yra paplūdimys, plotis yra apie 25 m. Atsižvelgiant į galiojančius įstatymus, sklype, kuriame yra paplūdimys, įrengti automobilių parkavimo aikštelę draudžiama. Atkreipė dėmesį, kad į paplūdimį patenkama per miškų ūkio paskirties žemę, kurioje automobilių parkavimo aikštelių ar kelių įrengimas yra draudžiamas. Pasikeitus teisės aktams savivaldybė svarstytų galimybes sukurti patogesnę infrastruktūrą pateikimui į paplūdimį. Pažymėjo, kad Vilniaus g., Prienuose ruožas nuo Vilniaus g. 12 iki Vilniaus g. 4B yra aklakelis, todėl pratęsus gatvės ribą iki miškų ūkio paskirties sklypo, neliktų galimybės įvažiavusiems asmenims apsisukti. Taip pat atsakovas prašė pastebėjus besimaudančius gyvūnus, pažeidimą užfiksuoti (nuotrauka ar vaizdo įrašu) ir vaizdinę medžiagą pateikti el. paštu administracija@prienai.lt. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso identifikuotiems pažeidėjams bus skiriamos bausmės.

6.3. Nesutikdama su 2023 m. rugsėjo 22 d. atsakymu pareiškėja pateikė skundą Komisijai.

6.4. Komisija 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas konstatavo, kad iš ginčijamo 2023 m. rugsėjo 22 d. atsakymo matyti, jog atsakovas atsakė pareiškėjai į kiekvieną jos užduotą klausimą, pateikė motyvuotus bei pagrįstus atsakymus. Atsakymus pagrindė teisės aktais, kurie aktualūs atsakant į pareiškėjos klausimus. Teismo vertinimu, 2023 m. rugsėjo 22 d. atsakymas visiškai atitinka VAĮ ir Taisyklių nuostatas.

8. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas (atsakovas atsakė į pareiškėjos prašymą nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, taip pat vadovavosi aktualiu teisiniu reguliavimu ir paaiškino pareiškėjai, kokiais pagrindais buvo įrengta poilsio aikštelė, kodėl nebuvo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir pan.), todėl nagrinėjamoje byloje nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios (deliktinės) civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. atsakovo veiksmų neteisėtumo, atsakovui nekyla prievolė atlyginti pareiškėjai prašomą priteisti neturtinę žalą. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėja nepagrindė reikalavimo dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo (pareiškėjos nurodytos priežastys, kurios, anot pareiškėjos, nulėmė neturtinę žalą, yra labiau pareiškėjos subjektyvi nuomonė, nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjos sveikatos pablogėjimą ir pan.).

III. 9. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja tai pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Teismas netaikė aktualių tarptautinės ir nacionalinės materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, nenustatė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių.

10.2. Atsakovas pažeidė Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 5 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi riboja galimybę neįgaliam asmeniui naudotis viešąja paslauga, t. y. vieša poilsio vieta – paplūdimiu. Atsakovas taip pat pažeidė Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nediskriminacijos ir lygių teisių principą, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nuostatas. Teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu (16 str. 2 d.), Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu.

10.3. Nagrinėjamu atveju yra pažeista STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 32 punkto nuostata, kad “akligatvių pabaigoje turi būti išskirta teritorija pėstiesiems praeiti ir dviratininkams pravažiuoti.”. Taip pažeisti Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ 70, 77 punktų reikalavimai.

11. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

12. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Atsakovo vertinimu, Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 27 d. sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas, tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes bei ginčo situaciją reglamentuojančius teisės aktus.

V. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Prienų rajono savivaldybės mero 2023 m. rugsėjo 22 d. rašto Nr. (12.1Mr)R3-3573 „Dėl prašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Bylą išnagrinėjęs pirmosios teismas pareiškėjos skundą atmetė padaręs išvadą, kad atsakovo pateiktas 2023 m. rugsėjo 22 d. atsakymas (Raštas) yra motyvuotas ir pagrįstas, atitinka VAĮ ir Taisyklių nuostatas.

15. Apeliaciniame skunde, nesutikdama su teismo sprendimu, pareiškėja nurodo, kad teismas netaikė aktualių tarptautinės ir nacionalinės materialiosios teisės normų, kurios įtvirtina neįgaliųjų asmenų teises, nevertino STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 32 punkto nuostatos, Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ 70, 77 punktuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimo.

16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

18. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2035-525/2021).

19. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į atsakovą prašymu, nurodydama, kad 2023 m. rugpjūčio mėnesį norėjo patekti į Prienuose naujai įrengtą poilsiavietę – pliažą prie Nemuno. Nurodė, kad pavažiavus Vilniaus gatve link poilsiavietės rado kelio užtvarą su ženklu, draudžiančiu tęsti kelionę automobiliu. Pareiškėjai 80 metų, turi negalią, galimybės judėti yra ribotos, tai likęs nemažas atstumas įveikti pėsčiomis jai buvo ypatingai sudėtingas. Tokiu duobėtu keliu, su pavojingai atsikišusiomis statybinių atliekų nuolaužomis nei eiti, nei tuo labiau pavažiuoti specialiuoju transportu nėra galimybės. Pareiškėja prašyme uždavė atsakovui klausimus: kodėl uždėta kelio užtvara ir draudžiamas ženklas prie Vilniaus g. 14 pastato, o ne toliau prie, pavyzdžiui, poilsiavietės, kas būtų daug lengviau ir patogiau žmonėms naudotis poilsiaviete? Visada buvo galima privažiuoti prie šios teritorijos keliu, kuris dabar uždarytas. Taip pat dažnai matosi atvedami šunys, kurie maudosi šiame pliaže tarp žmonių, o tai yra pažeidimas. Kas prižiūri poilsiavietėje tvarką, kad nebūtų maudomi gyvūnai? Ar yra nustatytų pažeidimų ir / ar baustų asmenų? Prašė išspręsti šį klausimą ir atidaryti uždarytą kelio ruožą iki poilsiavietės, jį sutvarkyti, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę bei užtikrinti, kad žmonėms netektų maudytis su gyvūnais.

20. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 22 d. pateikė pareiškėjai atsakymą, kuriame nurodė, kad sklypo, kuriame yra paplūdimys, plotis yra apie 25 m.; sklype, kuriame yra paplūdimys, įrengti automobilių parkavimo aikštelę draudžiama. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnį paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto. Atkreipė dėmesį, kad į paplūdimį patenkama per miškų ūkio paskirties žemę, kurioje automobilių parkavimo aikštelių ar kelių įrengimas taip pat yra draudžiamas. Pasikeitus teisės aktams savivaldybė svarstytų galimybes sukurti patogesnę infrastruktūrą pateikti į paplūdimį. Pažymėjo, kad Vilniaus g., Prienuose ruožas nuo Vilniaus g. 12 iki Vilniaus g. 4B yra aklakelis, todėl pratęsus gatvės ribą iki miškų ūkio paskirties sklypo, neliktų galimybės įvažiavusiems asmenims apsisukti. Taip pat atsakovas prašė pastebėjus besimaudančius gyvūnus, pažeidimą užfiksuoti (nuotrauka ar vaizdo įrašu) ir vaizdinę medžiagą pateikti el. paštu administracija@prienai.lt.

21. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo pateiktu 2023 m. rugsėjo 22 d. atsakymu, skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuriame, be kita ko, akcentavo, kad prie pat poilsiavietės arba net ir joje atvažiuoja ir statomos transporto priemonės (nuotraukos pridedamos), tačiau visuomenei faktiškai nėra jokio privažiavimo prie naujai įrengto paplūdimio, išskyrus išrinktuosius, nėra sukurta infrastruktūra, pritaikyta neįgaliesiems.

22. Komisija 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu priėjo prie išvados, kad į 2023 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjos A. M. prašymą buvo atsakyta išsamiai ir tinkamai, pagrindžiant kiekvieną klausimų grupę tiek faktiniais, tiek ir teisiniais argumentais.

23. Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos sprendimu, skunde teismui akcentavo, kad Komisija nesivadovavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 5 straipsnio 2 dalimi (lygybė ir nediskriminavimas), Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu, Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu; nevertino, kad pažeidžiama pareiškėjos teisė į aplinkos prieinamumą, kadangi ribojama galimybė neįgaliam asmeniui naudotis vieša paslauga – paplūdimiu. Pareiškėjos, kaip neįgalaus ir riboto judrumo asmens, diskriminavimas pasireiškia neįrengiant neįgaliųjų ir riboto judrumo asmenų poreikiams pritaikyto priėjimo prie viešo paplūdimio. Skirtingai nei asmenys, neturintys negalios, ji negali be pašalinės pagalbos pasiekti minimos aikštelės.

24. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, nustatė, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nuosekliai išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, duomenys, kuriais grindžiamos teismo išvados, ginčo teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, kurias pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino.

25. Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, t. y. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875. Taisyklių 45 punkte nustatyta, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš VAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 papunktis); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 papunktis); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma VAĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 papunktis); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4 papunktis).

26. Atsižvelgiant į pareiškėjos kreipimesi atsakovui užduotus bendro pobūdžio klausimus (žr. nutarties 19 p.), jos kreipimasis į atsakovą laikytinas prašymu kaip tai apibrėžiama VAĮ 2 straipsnio 1 dalyje, nes buvo prašoma atlikti tam tikrus veiksmus – atsakyti, kodėl konkrečioje vietoje įrengtos kelio užtvara ir draudžiamas ženklas, kodėl gyvūnai maudomi pliaže tarp žmonių, ir prašė atidaryti uždarytą kelio ruožą iki poilsiavietės, jį sutvarkyti, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę bei užtikrinti, kad žmonėms netektų maudytis su gyvūnais. Konkrečių prašymų, kurie būtų siejami su pareiškėjos individualių teisių apgynimu, pareiškėja nebuvo pareiškusi, todėl 2023 m. rugsėjo 22 d. atsakymas buvo pagrįstai pateiktas laisva forma.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Komisijai, tiek teismui sprendžiant dėl ginčijamo atsakovo Rašto pagrįstumo ir teisėtumo, negali būti vertinamos tos aplinkybės ir reikalavimai, kurie nebuvo nurodyti asmens kreipimesi, nes tai reikštų tarp šalių kilusio ginčo, kuris persikelia į teismą, neapibrėžtumą bei administracinės bylos ribų peržengimą.

28. Pareiškėja, apeliaciniame skunde nesutikdama su teismo sprendimu, nekvestionuoja teismo padarytų išvadų dėl atsakovo Rašte pateiktų atsakymų į pareiškėjos užduotus klausimus tinkamumo, Rašto minėta apimtimi atitikties VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, tačiau teikia naujus argumentus, susijusius su neįgaliųjų asmenų teisių apsauga (dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 5 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 1 dalies nuostatų, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nediskriminacijos ir lygių teisių principo, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo taikymo), Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 32 punkte, Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ 70, 77 punkte nustatytų reikalavimų įgyvendinimo, kurie nebuvo nurodyti kreipimesi.

29. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nurodomu aspektu vertinti ginčijamo Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, nes pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 31 d. prašyme atsakovui tokių aplinkybių nenurodžius, jos ir negalėjo būti nagrinėjamos nei Komisijoje, nei teisme. Atitinkamai susiję apeliacinio skundo argumentai negali būti pagrindu teisėjų kolegijai daryti kitokias išvadas, negu teismo sprendime dėl pareiškėjai 2023 m. rugsėjo 22 d. pateikto atsakymo pagrįstumo ir teisėtumo.

30. Nenustačius byloje atsakovo neteisėtų veiksmų, teismui nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

31. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindų apeliacinį skundą tenkinti, todėl jį atmeta, o teismo sprendimą palieka nepakeistą.

32. Netenkinus apeliacinio skundo pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija.

nutaria:

Pareiškėjos A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė