69eff2e1-07b7-46cd-9fbf-e6fe96d81d3e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1435-855/2021 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00749-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.1.; 3.1.2.5.; 3.1.7.6.; 3.3.2.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovo) G. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G.

A. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys A. A., T. S.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas G. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), 1 936 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinį grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 1.1. Administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. ANR_N-1031-2020 (toliau – Nutarimas) ieÅ¡kovas G. A. buvo pripažintas kaltu padarius nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 333 straipsnio 1 dalyje ir už tai jam skirta 105 Eur bauda. 1.2. ANK nustatyta tvarka ieÅ¡kovas dėl Nutarimo pateikė skundÄ Vilniaus regiono apylinkės teismui, kuris 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieÅ¡kovo skundÄ patenkino – NutarimÄ panaikino ir administracinio nusižengimo teisenÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu nutraukė nesant pažeidimo įvykio ir ieÅ¡kovo veiksmuose jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties (administracinio nusižengimo byla Nr. II-227-424/2020). 1.3.

Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyrius dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties pateikė apeliacinį skundÄ , kurį apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartimi netenkino ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį paliko nepakeistÄ . 1.4. Vilniaus apygardos teismas savo 2021 m. sausio 18 d. nutartyje nurodė, kad pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamÄ jį kaltu iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato galimybės iÅ¡teisintajam (Å¡iuo atveju asmeniui, kuriuo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) iÅ¡ieÅ¡koti jo gynybos iÅ¡laidas iÅ¡ valstybės ar jos institucijų.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad asmuo, kuriuo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, turi teisę pateikti reikalavimÄ , kad institucijos, kurios iniciatyva buvo pradėta administracinio nusižengimo byla ir kurios neteisėtais veiksmais galimai padaryta žala, kuriÄ sudaro patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, bÅ«tų atlyginta, tačiau Å¡is klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas administracinių nusižengimų teisenos tvarka, bet gali bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi ieÅ¡kovo G. A. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, dėl nuostolių atlyginimo atsisakė priimti.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors ieÅ¡kinys ir yra grindžiamas bendromis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 - 6.249 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis bendras deliktinės atsakomybės sÄ lygas, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio galima spręsti, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ esmės grindžia valstybės institucijos (jos darbuotojų) galimai neteisėtais veiksmais, dėl kurių ieÅ¡kovas patyrė turtinę žalÄ (Å¡iuo atveju patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų), todėl teismas vertino, kad tokio pobÅ«džio ginčas patenka į CK 6.271 straipsnio reguliavimo sritį, ir todėl Å¡i byla priskirtina administracinių teismų kompetencijai, atitinkamai turi bÅ«ti nagrinėjama ne bendrosios kompetencijos teisme, tačiau administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas pažymėjo, kad tokios praktikos laikosi tiek Specialioji teisėjų kolegija – 2017 m. sausio 27 d. nutartis, priimta teismingumo byloje Nr. T-26/2017; 2014 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta teismingumo byloje Nr. T-68-2014; 2014 m. vasario 18 d. nutartis, priimta teismingumo byloje Nr. T-2-2014; 2019 m. sausio 10 d. nutartis, priimta teismingumo byloje Nr. T-2/2019; tiek aukštesnės instancijos teismai - Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-5753-781/2017.

4. Teismas vertino, kad Å¡ios bylos teismingumo nekeičia ir ieÅ¡kovo nurodomas Lietuvos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas ir/ar Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartyje nurodytas iÅ¡aiÅ¡kinimas, jog tokio pobÅ«džio klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Atskiruoju skundu apeliantas (ieÅ¡kovas) G. A. nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį, kuria ieÅ¡kinį atsisakyta priimti, ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

AtskirÄ jį skundÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 5.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , ydingai ir nepagrįstai ignoravo aukÅ¡tesnės instancijos teismų suformuotÄ praktikÄ , tokiu bÅ«du pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , kas neabejotinai turėjo įtakos nepagrįstos nutarties priėmimui. 5.1.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad kiekvienam asmeniui privalo bÅ«ti atlyginta patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms, siekdamas įstatymo nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jo kompensavimo privalo bÅ«ti siekiama vadovaujantis teismo procesÄ reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo iÅ¡laidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Å is principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias ABTÄ® normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį; civiliniame ir baudžiamajame procesuose.

Dėl to prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismams, Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį. 5.1.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021 pripažinta, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. 5.2.

Minėtų teismų iÅ¡aiÅ¡kinimai reiÅ¡kia, kad iki tol, kol įstatymo leidėjas nepaÅ¡alins BPK 106 straipsnyje esančios teisės spragos dėl galimybės iÅ¡teisintam asmeniui (Å¡iuo atveju asmeniui, kuriuo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) priteisti (iÅ¡ieÅ¡koti) jo gynybos iÅ¡laidas iÅ¡ valstybės ar jos institucijų, t. y. ANK 666 straipsnyje ir BPK 106 straipsnyje toliau nesant tokio reguliavimo, kurį Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, toks iÅ¡teisinto asmens patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas pagal įstatymo analogijÄ spręstinas bendraisiais civilinės deliktinės atsakomybės pagrindais, t. y. tokios iÅ¡laidos priteistinos esant visoms CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytoms sÄ lygoms.

Šioje byloje ieškovas būtent ir siekia nuostolių (patirtų bylinėjimosi išlaidų) atlyginimo priteisimo ne CK 6.271 straipsnio pagrindu, o bendraisiais CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytais civilinės deliktinės atsakomybės pagrindais. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

8. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, teismui nustačius, kad byla neteisminga bendrosios kompetencijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Byloje kilo ginčas dėl 1 936 Eur nuostolių (patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų), kuriuos ieÅ¡kovas kildina iÅ¡ neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«rinio padalinio Trakų skyriaus valstybės tarnautojų (darbuotojų) veiksmų, priimant 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimÄ Nr. ANR_N-1031-2020, kuriuo G. A. buvo pripažintas kaltu, padarius nusižengimÄ , nurodytÄ ANK 333 straipsnio 1 dalyje ir už tai jam buvo paskirta 105 Eur bauda, ir kuris vėliau galutiniais teismų procesiniais sprendimais buvo panaikintas, o administracinio nusižengimo byla ieÅ¡kovo atžvilgiu nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 333 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamam ginčui aktualus teisinis reguliavimas yra įtvirtintas CK 6.271 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, ir nutarė, kad CK 6.271 straipsnio prasme byla nėra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, o teisminga administraciniam teismui, todėl ieÅ¡kinį atsisakė priimti.

11. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, atskirajame skunde nurodo, jog ieÅ¡kovas, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, siekia nuostolių (patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų) atlyginimo priteisimo ne CK 6.271 straipsnio pagrindu, kuris pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus administraciniuose teismuose nėra galimas, o bendraisiais CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytais civilinės deliktinės atsakomybės pagrindais, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas aukÅ¡tesnės instancijos teismų suformuotÄ praktikÄ ir iÅ¡aiÅ¡kinimus, kurie yra privalomi žemesnės instancijos teismams, pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ . Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija sutinka.

12. Kaip nurodo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2020 m. gegužės 27 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020, anksčiau administraciniuose teismuose nagrinėjant skundus, kuriais buvo praÅ¡oma priteisti žalos atlyginimÄ , kildinamÄ iÅ¡ iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms teisminiuose ginčuose dėl pritaikytos administracinės atsakomybės, lemiamÄ reikÅ¡mę turėjo procesinės normos, reglamentavusios ginčų dėl administracinės atsakomybės taikymo nagrinėjimÄ teismuose.

PrieÅ¡ ginčo santykius iki 2016 m. gruodžio 31 d., tokio pobÅ«džio bylų nagrinėjimÄ reguliavo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK), kuriame nebuvo įtvirtinta nuostatų, kuriomis vadovaujantis galėjo bÅ«ti atlyginamos administracinio teisės pažeidimo bylos Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo pažymėta, kad nebuvo specialaus įstatymo, reglamentuojančio turėtų iÅ¡laidų advokatui administracinių teisės pažeidimų bylose atlyginimÄ .

Nei administracinių teisės pažeidimų kodekse, nei ABTÄ® tokia galimybė nebuvo numatyta. Tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymo nebuvimas negali atimti teisės reikalauti žalos, atsiradusios dėl pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Konstatavus teisės spragÄ , dėl kurios asmenys neturėjo teisės pateikti praÅ¡ymo atlyginti teismo nagrinėjimui patirtas iÅ¡laidas, administraciniai teismai, be kita ko, atsižvelgdami į Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad bÅ«tinumas atlyginti žalÄ yra konstitucinis principas, į tai, kad iÅ¡ Konstitucijos neiÅ¡plaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors iÅ¡imtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, ne kartÄ pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo byloje patirtos teisinio atstovavimo iÅ¡laidos gali bÅ«ti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip turtinė žala CK 6.271 straipsnio pagrindu.

Taigi, Administracinių teismų praktika, pagal kuriÄ tokios iÅ¡laidos gali bÅ«ti priteisiamos administraciniuose teismuose, kaip žalos atlyginimas CK 6.271 straipsnio pagrindu, buvo grindžiama ir pateisinama tuo, kad teisėje buvo spraga, kadangi įstatymų leidėjas nebuvo iÅ¡leidęs specialaus įstatymo, reglamentuojančio administracinio nusižengimo byloje patirtų iÅ¡laidų advokatui atlyginimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).

13. Nagrinėjamu atveju patirtus nuostolius (patirtas bylinėjimosi išlaidas) ieškovas kildina iš atsakovę atstovaujamos institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus pareigūnų (valstybės tarnautojų) neteisėtų veiksmų/neveikimo – neteisėto atsisakymo tinkamai išaiškinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai kvalifikuoti ieškovo veiksmus, nepagrįstai pradėtos administracinio nusižengimo bylos ir joje nepagrįstai 2020 m. rugpjūčio 4 d. priimto nutarimo. Pažymėtina, kad tuo metu ATPK jau buvo netekęs galios ir administracinės atsakomybės klausimas buvo sprendžiamas vadovaujantis ANK.

14. ANK 666 straipsnyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Baudžiamojo proceso kodekso 103–106 straipsniuose yra reglamentuotas proceso iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, be kita ko, ir iÅ¡laidų advokato darbui kompensavimas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms atlyginimÄ â€“ įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti iÅ¡laidų atlyginimÄ Ä¯gyvendinimo tvarka yra eksplicitiÅ¡kai reglamentuota.

15. BPK 106 straipsnis nenumatė galimybės atlyginti asmeniui, kuris išteisintas (o šios bylos atveju ieškovui, kuriuo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta nesant ieškovo veiksmuose jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties) galimybės jam atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021 pripažinta, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

16. Teisinio reguliavimo pakeitimai Å¡iuo atveju yra reikÅ¡mingi. Dėl jų tie patys argumentai, kuriais buvo grindžiama teismų pozicija ankstesnėse bylose (Å¡iuo atveju – argumentas, kad įstatymuose buvo teisės spraga), negali bÅ«ti naudojami nagrinėjamoje byloje. Todėl ankstesnėse bylose suformuoti teismų precedentai, kuriais pripažinta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje patirtos teisinio atstovavimo iÅ¡laidos gali bÅ«ti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip turtinė žala CK 6.271 straipsnio pagrindu, nagrinėjamoje byloje neturi privalomos galios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).

17. IÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo galima daryti iÅ¡vada, kad kiekvienam asmeniui privalo bÅ«ti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms, siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo bÅ«ti siekiama vadovaujantis teismo procesÄ reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo iÅ¡laidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu.

Å is principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį. Å iuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iÅ¡ CPK 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo iÅ¡laidų paskirstymo sprendžia bylÄ , kurioje buvo patirtos tos iÅ¡laidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati iÅ¡vada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti iÅ¡imties dėl administracinių nusižengimų bylų.

Dėl to praÅ¡ymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas iÅ¡laidas gali bÅ«ti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius praÅ¡ymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1574-662/2021).

18. Nutartyje minėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1574-662/2021), kuriuose buvo nagrinėjamos ir vertinamos identiÅ¡kos situacijos, kuomet kaip žalos atlyginimÄ praÅ¡oma priteisti neteisėtai inicijuotuose administraciniuose procesuose administracinių nusižengimų bylose to asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, laikytini aktualia formuojama teismų praktika ir yra privalomi ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ sprendusiam teismui, kadangi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausios Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015;

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-99-943/2018).

19. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ydinga yra vadovautis skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytomis Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis dėl teismingumo, kadangi jos buvo priimtos ženkliai anksčiau (2014-2017 m.) ir būtent tuo metu egzistavusio teisinio reglamentavimo bei ankstesnės teismų praktikos kontekste.

20. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje savo ieÅ¡kinį sieja iÅ¡imtinai tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis iÅ¡laidomis teisinėms paslaugoms, į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei aktualiÄ Å¡iame kontekste formuojamÄ teismų praktikÄ , aukÅ¡tesnių instancijų teismų bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime Nr. KT45-A-N3/2021 pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus aktualiu Å¡ioje byloje nagrinėjamu klausimu, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjama byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui (nagrinėjamu atveju – Vilniaus miesto apylinkės teismui), todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ir nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kaip neteismingÄ bendrosios kompetencijos teismui.

Esant nurodytoms aplinkybėms ieÅ¡kovo atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas iÅ¡ naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a : Apelianto (ieÅ¡kovo) G. A. atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį ir ieÅ¡kovo G.

A. ieÅ¡kinio atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl nuostolių atlyginimo priėmimo klausimÄ perduoti iÅ¡ naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Renata Volodko