69efee17-3483-45bb-823c-810e7df41bea · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-65-340/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06456-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.7.; 121.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,kolegijos teisėjų Jelenos Å iÅ¡kinos, Vytauto Zeliankos,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UADB „Ergo Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo VÄ® „Automagistralė“.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė             Byloje kilo ginčas dėl laukinio gyvÅ«no padarytos žalos atlyginimo.IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 4350 Lt žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines procesines palÅ«kanas ir 131 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad su UAB „DzÅ«kija“ 2008-07-24 sudarė savanoriÅ¡kÄ transporto priemonės draudimo sutartį, pagal kuriÄ vienerių metų terminui nuo 2008-07-26 iki 2009-07-26 buvo apdraustas automobilis Huyndai Sonata, v/n (duomenys neskelbtini) 2009-06-15 buvo gautas draudėjo atstovo T.

S. praneÅ¡imas, kad 2009-06-11 vairuodamas minėtÄ automobilį ir važiuodamas keliu Vilnius – Panevėžys, Ukmergės rajone jis susidÅ«rė su staiga į kelio važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡bėgusiu laukiniu gyvÅ«nu, dėl ko buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis Huyndai Sonata, v/n (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovas vykdydamas draudimo sutartį, iÅ¡mokėjo draudėjui 4350 Lt draudimo iÅ¡mokÄ ir CK 6.1015 str. pagrindu įgijo draudėjo teises į žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovas prašė taikyti CK 6.267 str. 1 d., vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr.3K-3-138/2009 ir Nr.3K-3-509/2009 suformuota praktika ir ieÅ¡kinį tenkinti.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas neįrodė ir nepagrindė visų civilinei (deliktinei) atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų, todėl valstybei nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Už žalÄ padarytÄ eismo įvykio metu visais atvejais be kaltės atsako padidinto pavojaus Å¡altinio – transporto priemonės valdytojas, jeigu neįrodo jo atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių. Tokių aplinkybių ieÅ¡kovas (kaip teisių perėmėjas) reikÅ¡damas subrogacinį reikalavimÄ neįrodinėja. Atsakovo teigimu, transporto priemonės valdytojas nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir atsargus, nes turėjo ir privalėjo numatyti bei iÅ¡vengti susidÅ«rimo su stirna.

Pažymėjo, kad eismo įvykis įvyko 2009-06-11 23.30 valandÄ , todėl paros laikas galėjo įtakoti susidÅ«rimÄ . Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad vairuotojas nors važiavo leistinu 120 km/h greičiu, tačiau nepasirinko saugaus greičio. Atsakovo teigimu, pagal CK 6.270 str. dėl žalos atsiradimo kaltu yra pripažintinas automobilio vairuotojas. CK 6.267 str. 1 d. yra speciali norma, todėl negali bÅ«ti taikoma pagal analogijÄ . Dėl skirtingų bylos aplinkybių, atsakovo manymu, negali bÅ«ti taikoma ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-23 nutartis Nr. 3K-3-509/2009.

Byloje nėra įrodymų apie 71,05 km avaringumÄ , kad minėtame kelio ruože vyksta dažni susidÅ«rimai. Valstybė tinkamai ir pakankamai reguliavo ir reguliuoja stirnų populiacijÄ . Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo 22 str. 6 d. nustato sÄ lygas ir atvejus, kada yra atlyginama valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvÅ«nų eismo įvykių metu padaryta žala, t.y. asmuo teikdamas praÅ¡ymÄ atlyginti žalÄ turi įrodyti valstybės atsakomybei bÅ«tinus elementus: neteisėtus valstybės veiksmus (neveikimÄ ), kaltę ir priežastinį ryšį, t.y. dėl kokių valstybės neteisėtų, prieÅ¡ingų teisei veiksmų ir teisės normų pažeidimų įvyko eismo įvykis, dėl kurio kalta ir atsakinga yra valstybė ir kaip tie neteisėti veiksmai įtakojo žalos atsiradimo faktÄ .

Neįrodžius visų valstybės atsakomybei bÅ«tinų sÄ lygų, pagal paminėto įstatymo normÄ valstybė neprivalo tokios žalos atlyginti. Nėra pagrindo priteisti ieÅ¡kovo reikalaujamas procesines palÅ«kanas, nes tarp Å¡alių nėra sutartinių santykių. Trečiasis asmuo atsakovo pusėje VÄ® „Automagistralė“ atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės palaikė atsakovo argumentus. Papildomai nurodė, kad VÄ® „Automagistralė“ tinkamai vykdo jai pavestÄ kelių priežiÅ«ros funkcijÄ , veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2011-03-14 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: priteisė iÅ¡ atsakovo 4350 Lt žalos atlyginimo, 131 Lt žyminio mokesčio ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Teismas konstatavo, jog Å¡iuo atveju ginčas spręstinas pagal įstatymo analogijÄ taikant CK 6.267 str. 1 d., kuri nustato, kad naminių gyvÅ«nų arba laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas, jei neįrodo, jog buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės (LAT nutartys c.b.

Nr. 3K-3-509/2009 ir c.b. Nr.3K-3-138/2009). Teismas atmetė atsakovo argumentus, dėl Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 str. 6 d. taikymo, kuri numato, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.

Nurodė, jog minėto įstatymo nuostata įsigaliojo nuo 2010-07-10 ir žalos padarymo dienÄ , t.y. 2009-06-11, ji dar negaliojo. Byloje surinktų įrodymu pagrindu, teismas konstatavo, jog atsakovas Å¡iuo atveju realiai galėjo numatyti, kontroliuoti ir paÅ¡alinti 71,05 km susidÅ«rimo su laukiniu gyvÅ«nu grėsmę, todėl Å¡ios aplinkybės nelaikė nenugalima jėga, kuri paÅ¡alintu atsakovo atsakomybę atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovo argumentus dėl automobilį vairavusio asmens nepakankamo apdairumo ir rÅ«pestingumo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodė, jog kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar automobilį vairavusio asmens didelio neatsargumo, teismas ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.III. Apeliacinio skundo argumentai              Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-03-14 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, jog kelio 65 - 69 km įvykusių susidÅ«rimų (su laukiniais gyvÅ«nais) skaičius nepatvirtina kelio 71,05 km pavojingumo (avaringumo).

Pažymi, kad apsauginių tvorų nuo laukinių žvėrių įrengimas po eismo įvykio neįrodo kelio avaringumo ir apelianto netinkamo savo, kaip laukinės gyvūnijos savininko, pareigų vykdymo. Atkreipia dėmesį, kad kelyje Vilnius – Panevėžys yra daugybė įspėjamųjų kelio ženklų, t.y. net 22 įspėjamieji ženklai „Laukiniai žvėrys”, todėl laikytina, kad valstybė atliko pozityvius veiksmus, o aplinkybė, kad toks ženklas negaliojo eismo įvykio vietoje, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo koks nors valstybės neveikimas.

Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai ignoravo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004-07-22 įsakymu Nr. 3-390 patvirtintÄ â€žAvaringųjų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodika“, kuria remiantis turėjo bÅ«ti vertinamas kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, avaringumas. Nurodo, kad ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybių, jog valstybė netinkamai vykdo stirnų populiacijos reguliavimÄ . Pažymi, kad laukiniai gyvÅ«nai – stirnos nemigruoja ir yra pakankamai sėslÅ«s, todėl atsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktus duomenis toje vietoje nėra buvę tokių susidÅ«rimų, manytina, kad pavienės stirnos iÅ¡Å¡okimas į keliÄ Å¡iuo atveju buvo force majeure aplinkybė.

Apelianto teigimu, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl vairuotojo atidumo ir rÅ«pestingumo. Nors teismas sprendė dėl vairuotojo tinkamo greičio pasirinkimo ir jo tyčios bei didelio neatsargumo nebuvimo, tačiau, apelianto manymu, tai nereiÅ¡kia, kad automobilį vairavęs asmuo ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad reikalui esant galėtų tinkamai suvaldyti automobilį. Apeliantas pažymi, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo jam pritaikė griežtÄ jÄ civilinę atsakomybę, nes nagrinėjant bylÄ nebuvo nustatyta, kad kuris nors vieÅ¡asis juridinis asmuo bÅ«tų netinkamai vykdęs jam įstatymais nustatytas pareigas.

Nurodo, jog Å¡iuo atveju negalima vadovautis pirmos instancijos teismo nurodyta kasacinio teismo praktika, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės, jų įrodinėjimo apimtys. Apeliuoja 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų priteisimÄ remiantis CK 6.210 str. 1 d. Nurodo, jog minėtas straipsnis yra CK skyriuje, kuris reglamentuoja sutarčių neįvykdymo teisines pasekmes, t.y. sutartines prievoles. Atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių yra susiklostę deliktiniai teisiniai santykiai, minėta norma netaikytina, tarp ginčo Å¡alių nebuvo pažeistas joks sutarties įvykdymo terminas.

Atsakomybės teisinius santykius reglamentuojančių normų, anot apelianto, negalima taikyti pagal analogijÄ .             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-03-14 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovo nuomone, apelianto teiginiai, kad buvo imtasi visų įmanomų priemonių kelio Vilnius – Panevėžys ar atkarpai, kurioje įvyko eismo įvykis, saugumui užtikrinti, neatitinka tikrovės. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad kelio Vilnius – Panevėžys 66 – 69 km atkarpoje laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2008 m. gegužės mėn. įvyko net 5 susidÅ«rimai su laukiniais gyvÅ«nais, tuo tarpu eismo įvykio vietoje nebuvo jokių teisės aktuose numatytų eismo organizavimo priemonių.

Pažymi, kad po eismo įvykio įrengtos tinklo tvoros, skirtos apsisaugoti nuo laukinių žvėrių iÅ¡bėgimo į intensyvaus eismo magistralę, parodo, jog kelias yra nesaugus. Nurodo, jog neginčija fakto, kad tokie valstybės veiksmai, kaip apsauginės tvoros įrengimas, laikytini pozityviais, tačiau pažymi, jog tokie veiksmai buvo atlikti per vėlai ir tai sÄ lygojo valstybės neteisėtų veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė neveikimu, atsiradimÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad nors remiantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004-07-22 įsakymu Nr. 3-390 patvirtina „Avaringųjų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodika“, kelio atkarpa, kurioje įvyko avarija, laikytina neavaringa, tačiau toks faktas nepaneigia apelianto atsakomybės. Nesutinka su apelianto argumentu, kad Å¡iuo atveju staigus stirnos pasirodymas kelyje laikytinas force majeure aplinkybe, nes iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad tai yra nuolatinis reiÅ¡kinys, turintis tendencijÄ , todėl jo negalima pavadinti neprognozuojamu ar nekontroliuojamu, juo labiau, kad apeliantas ėmėsi jį suvaldyti, tačiau tai buvo atlikta per vėlai.

IeÅ¡kovo teigimu, byloje esanti eismo įvykio medžiaga patvirtina, kad automobilio vairuotojas jokių kelių eismo taisyklių prieÅ¡ susidurdamas su staiga į keliÄ iÅ¡bėgusia stirna nepažeidė. Nurodo, jog pareiga mokėti procesines palÅ«kanas kyla iÅ¡ įstatymo, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai jas priteisė iÅ¡ apelianto.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti: Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-03-14 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, pavojingumÄ nesivadovavo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004-07-22 įsakymu Nr. 3-390 patvirtintÄ â€žAvaringųjų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodika“ bei neteisingai įvertino faktinius bylos duomenis, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kelio 71, 05 km yra pavojingas. Nurodo, jog kelyje Vilnius – Panevėžys yra 22 įspėjamieji ženklai „Laukiniai žvėrys”, be to eismo įvykio vietoje tokio kelio ženklo galiojimas buvo tik pasibaigęs, todėl nėra pagrindo teigti, kad valstybė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų eismo saugumui kelyje užtikrinti.

Pažymi, jog tai, kad po eismo įvykio buvo įrengta tinklo tvora nuo laukinių žvėrių neįrodo kelio avaringumo, nes avaringumas vertinamas pagal įskaitinių eismo įvykių skaičių, o ne pagal prevencines priemones, kurių buvo imtasi po eismo įvykio. Trečiojo asmens manymu, byloje surinktų įrodymu pagrindu negalima vertinti, jog automobilio vairuotojas elgėsi kaip apdairus ir rūpestingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas civilinės teisės prasme. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Å i byla nagrinėjama atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas iÅ¡ esmės yra pagrįstas ir sudaro pagrindÄ skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl valstybės atsakomybės už laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ taikymo. Byloje nustatyta, kad 2009-06-11 įvyko eismo įvykis, kurio metu kelio Vilnius – Panevėžys 71, 05 km buvo apgadintas ieÅ¡kovo apdraustas automobilis Huyndai Sonata, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡iam susidÅ«rus su staiga prieÅ¡ jį į keliÄ iÅ¡bėgusia stirna. Tai patvirtina nutarimas atisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ (b.l. 14). IeÅ¡kovo apdraustam automobiliui padaryta žala įvertinta 4 350 Lt suma (b.l. 25), kuriÄ pirmos instancijos teismas priteisė iÅ¡ atsakovo, kaip laukinio gyvÅ«no savininko, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.267 str. 1 d. analogijÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartyje c.b.

Nr. 3K-3-509/2009 konstatuota, kad sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo, pagal analogijÄ taikytina CK 6.267 str. 1 d. Nagrinėjamoje byloje teismas padarė iÅ¡vada, kad nėra aplinkybių, kurios CK 6.270 str. 1 d. pagrindu atleistų atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės: nenustatyta, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.Kasacinis teismas, plėtodamas ir tikslindamas formuojamÄ teismų praktikÄ , vėliausiai iÅ¡nagrinėtose bylose iÅ¡aiÅ¡kino, kad CK 6.267 str. 1 d. nuostata dėl naminių gyvÅ«nų savininkų atsakomybės be kaltės (t. y. griežtosios atsakomybės) yra specialioji norma, todėl, laikantis CK 1.8 str. 3 d.

įtvirtinto draudimo, ji pagal analogijÄ negali bÅ«ti taikoma. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, sprendžiant dėl valstybės atsakomybės už eismo įvykio metu laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , CK 6.267 str. 1 d. taikytina nustatant visas CK 6.246–6.249 str. įtvirtintas bÅ«tinÄ sias civilinei atsakomybei kilti sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-338/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v.

Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-371/2011). Taigi kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad valstybės atsakomybė už laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ gali bÅ«ti pripažinta tik nustačius neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę. Net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų taikoma atsakomybė be kaltės, asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę į žalos atlyginimÄ , privalo įrodyti tris likusias bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. nepakanka įrodyti tik žalÄ , kad atsirastų skolininko pareiga atlyginti kitos Å¡alies patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v.

Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-338/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-371/2011). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad atsižvelgiant į CK 1.8 str. 3 d. įtvirtintÄ draudimÄ taikyti pagal analogijÄ specialiÄ sias teisės normas, t. y. bendrųjų taisyklių iÅ¡imtis nustatančias normas CK 6.267 str. 1 d. įtvirtintas atsakomybės už naminių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ principas (atsakomybė be kaltės) sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti taikomas.

Taigi CK 6.267 str. 1 d. nustatyta atsakomybė už gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ nagrinėjamoje byloje turėtų bÅ«ti atlyginama pagal bendras deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.246–6.249 str.); valstybė atsako už stirnos, kaip laukinio žvėries, eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , tik nustačius visas bÅ«tinas civilinei atsakomybei kilti sÄ lygas, įrodžius tam tikrų pareigų (susijusių su laukinių gyvÅ«nų populiacijos valdymu, saugaus eismo užtikrinimu) pažeidimÄ .Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 str. 1 p., 4 str. 1 p. numatyta valstybės pareiga rÅ«pintis eismo saugumu keliuose yra bendro pobÅ«džio, o tam, kad pripažinti valstybės civilinę atsakomybę nagrinėjamoje byloje, bÅ«tina nustatyti atsakingų už eismo saugumÄ institucijų neveikimÄ , užtikrinant saugų eismÄ konkrečiame kelio ruože – nagrinėjamoje byloje kelyje Vilnius-Vilnius –Panevėžys 66-69 km. atkarpoje.Apeliantas įrodinėja, kad kelyje Vilnius – Panevėžys yra daugybė įspėjamųjų kelio ženklų, t.y. net 22 įspėjamieji ženklai „Laukiniai žvėrys”, todėl laikytina, kad valstybė atliko pozityvius veiksmus, o aplinkybė, kad toks ženklas negaliojo eismo įvykio vietoje, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo koks nors valstybės neveikimas.

Taip pat nurodo, jog autoįvykio vieta remiantis autoįvykių avaringumo statistika yra laikytina saugi, neavaringa ir eismo požiÅ«riu nepavojinga, todėl apeliantas neturėjo pareigos imtis specialiųjų apsaugos priemonių, užkertančių keliÄ gyvÅ«nams patekti į važiuojamÄ jÄ kelio dalį. Vertinant apelianto veiksmus (neveikimÄ ) kaip pagrindÄ jo civilinei atsakomybei kilti, bÅ«tina nustatyti, ar apeliantas turėjo pareigÄ Å¡iuo konkrečiu atveju imtis veiksmų užkirsti keliÄ ieÅ¡kovo patirtos žalos atsiradimui.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas teigė, kad valstybė, kaip laukinės gyvÅ«nijos savininkė, turėjo imtis veiksmų eismo saugumui užtikrinti ir laukinių gyvÅ«nų sukeliamai žalai iÅ¡vengti, tačiau to nebuvo padaryta, ir tai patvirtina valstybės neteisėtÄ neveikimÄ . TokiÄ valstybės pareigÄ ieÅ¡kovas grindė byloje esančiais duomenimis, iÅ¡ kurių matyti kad kelio Vilnius – Panevėžys 66-69 km atkarpoje laikotarpiu nuo 2007-05-15 iki 2008-09-25 įvyko 5 transporto priemonių susidÅ«rimai su laukiniais gyvÅ«nais, byloje nagrinėjamo eismo įvykio metu įspėjamojo kelio ženklo Nr.131 „Laukiniai žvėrys“ galiojimas buvo tik pasibaigęs, nebuvo įrengtos ir apsauginės tvoros nuo laukinių žvėrių.

Apsauginė tvora nuo žvėrių buvo įrengta minėtame kelio ruože po eismo įvykio. Tai, ieÅ¡kovo nuomone, tik patvirtina, kad kelias, kuriame įvyko eismo įvykis yra nesaugus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su eismo įvykių kelyje Vilnius – Panevėžys dažnumu, nepatvirtina kokio nors iÅ¡skirtinio Å¡io kelio ruožo pavojingumo dėl laukinių gyvÅ«nų migracijos ir jo avaringumo Å¡iuo pagrindu. Atitinkamo kelio avaringumui nustatyti taikoma Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004-07-22 įsakymu Nr. 3-390 patvirtinta „Avaringųjų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodika“, kurios tikslas yra apibrėžti padidinto avaringumo kelio ruožo sÄ vokÄ ir atsižvelgiant į tam tikrus transporto eismo parametrus, įvertinti tokių ruožų pavojingumo laipsnį.

Pagal Å¡iÄ metodikÄ avaringi ruožai ir „juodosios dėmės“ nustatomos taikant 500 m. ilgio slenkmenį ir jame per 4 metus įvykusių įskaitinių eismo įvykių skaičių. Ä®skaitinis eismo įvykis – įvykis, kuriame žuvo arba buvo sužeisti žmonės. Pirmos instancijos teismas kelio atkarpos, kurioje įvyko autoįvykis, avaringumo ir bÅ«tinumo jį ženklinti atitinkamais kelio ženklais ar įrenginėti kitas technines priemones nenustatinėjo ir nevertino, taip pat jokios reikÅ¡mės nesuteikė ir minėtai metodikai.

Tuo tarpu Kelio ženklų ir signalų konvencija, priimta 1968 m. lapkričio 8 d. Vienoje, nustato (I priedo 15 punktas), kad kelio ženklas „Laukiniai žvėrys“ statomas tais atvejais, kai yra didelė tikimybė, kad per keliÄ gali eiti laukiniai žvėrys. Vertinant, ar Å¡io kelio ženklo, ar kitų kelio apsaugos priemonių buvimas įvykio vietoje galėtų bÅ«ti vertinamas kaip apelianto neteisėti veiksmai, dėl kurių atsirado ieÅ¡kovo nuostoliai, teisėjų kolegija pažymi, kad iki nagrinėjamo įvykio nuo 2007-2009 m. kelio Vilnius – Panevėžys atkarpoje nuo 66 km iki 69 km buvo užregistruoti 5 transporto priemonių susidÅ«rimai su laukiniais gyvÅ«nais (b.l. 88), tuo tarpu minėtu laikotarpiu kelio Vilnius – Panevėžys nuo 70, 55 km iki 71, 55 km tokių susidÅ«rimų buvo vienas, t.y.

Å¡ioje byloje nagrinėjamas eismo įvykis. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pateikta statistika objektyviai nepagrindžia bÅ«tinybės įrengti specialų ženklÄ ir tokio ženklo nebuvimas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikomas apelianto neteisėtu neveikimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kelio ruoÅ¾Ä , kuriame įvyko eismo įvykis, kerta laukinių gyvÅ«nų migracijos takai, nepateikė duomenų, kad Å¡ioje vietoje dažnai įvykdavo susidÅ«rimai su laukiniais gyvÅ«nais.

Dėl Å¡ių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, jog eismo įvykio vieta buvo iÅ¡skirtinai nesaugi, avaringa ir kad atsakovas dar iki nagrinėjamo eismo įvykio turėjo imtis kokių nors papildomų, bÅ«tinų priemonių, siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumÄ . Kitoks Å¡ios situacijos aiÅ¡kinimas neatitiktų racionalumo bei protingumo standartų, kadangi valstybei negalima užkrauti besÄ lygiÅ¡kos pareigos visuose kelių ruožuose imtis priemonių užkirsti laukinių gyvÅ«nų patekimÄ Ä¯ važiuojamÄ jÄ kelio dalį, neatsižvelgiant į objektyvius avaringumo bei gyvÅ«nų migracijos duomenis, tuo labiau, aiÅ¡kinti tai atsietai nuo transporto priemonių vairuotojų pareigos kelyje bÅ«ti budriems bei atsargiems (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Kelių eismo taisyklės).

Faktas, kad vėliau eismo įvykio vietoje buvo pastatytos apsauginės tvoros nuo laukinių gyvÅ«nų, neįrodo kelio pavojingumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytu argumentu, jog kelio avaringumas vertinamas pagal įskaitinių eismo įvykių skaičių, o ne pagal prevencines priemones, kurių pastatymas vėliau – po eismo įvykio negali patvirtinti ar paneigti, kad valstybė netinkamai vykdė savo, kaip laukinės gyvÅ«nijos savininkės, pareigas.

Kadangi aplinkybių, patvirtinančių kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, padidintÄ pavojingumÄ , suponuojantį valstybės pareigÄ imtis sustiprintų eismo saugumo priemonių, byloje nenustatyta, taigi nėra ir teisinių prielaidų valstybės veiksmų neteisėtumui konstatuoti.Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra konstatavęs, jog valstybei kyla priedermė užtikrinti, kad laukinių gyvÅ«nų (jų rÅ«Å¡ių) populiacijos bÅ«tų tinkamai valdomos (t. y. reguliuojamos ir kontroliuojamos) taip, kad bÅ«tų užtikrinta laukinės gyvÅ«nijos, kaip visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės, apsauga ir racionalus naudojimas.

Pagal šį Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , negali bÅ«ti suteiktas prioritetas laukiniams žvėrims prieÅ¡ kitas Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes. Vis dėlto nustatant valstybės atsakomybę už laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , bÅ«tina įvertinti laukinės gyvÅ«nijos objekto specifikÄ , t.y. valstybės galimybę jį valdyti ir kontroliuoti, kad nesukeltų žalos. Pagrindinė priemonė kontroliuoti laukinių gyvÅ«nų skaičių yra medžioklė.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ duomenų, kurie patvirtintų, kad laukinių gyvÅ«nų populiacija eismo įvykio zonoje buvo reguliuojama netinkamai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybių, patvirtinančių kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, padidintÄ pavojingumÄ , suponuojantį valstybės pareigÄ imtis sustiprintų eismo saugumo priemonių, byloje nenustatyta, taigi nėra ir teisinių prielaidų valstybės veiksmų neteisėtumui konstatuoti.

Kadangi neteisėti veiksmai yra viena bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, tai, jų neįrodžius, valstybės civilinė atsakomybė negalima. Apelianto argumentas, jog Å¡iuo atveju automobilio vairuotojas nebuvo pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje esanti eismo įvykio medžiaga iÅ¡ esmės patvirtina, kad vairuotojas jokių kelių eismo taisyklių prieÅ¡ susidurdamas su staiga į keliÄ iÅ¡bėgusia stirna nepažeidė. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas pateikė oficialius raÅ¡ytinius įrodymus, kurie pagal LR CPK 197 str. 2 d., turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių raÅ¡tinių įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovo pateikti prima facie įrodymai yra netikslÅ«s, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl vairuotojo nepakankamo atsargumo ir rÅ«pestingumo.Atmetus ieÅ¡kinį, nevertinti ir apelianto argumentai dėl priteistų procesinių palÅ«kanų.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,n u s p r e n d ė :Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752) įmokos kodas 5660) iÅ¡ ieÅ¡kovo UADB „Ergo Lietuva“ 10,65 Lt susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Teisėjai                                                    Tatjana Žukauskienė                                                                  Jelena Å iÅ¡kina                                                                  Vytautas Zelianka             Â