69ef4d4a-5674-4069-9efd-bdd1df70cb90 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Remigijus PreikÅ¡aitis Baudžiamoji byla NrPranešėjas Remigijus PreikÅ¡aitis                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-434-462/2013Teisėja Lina RakÅ¡telytė                                                  (Proceso Nr. 1-31-1-00809-2010-6)                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:                                                          1.2.14.12.; 1.1.4.2.; 1.1.8.11.; 1.1.7.2.5.; 1.2.23.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.2.1.; 2.4.2.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S L I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U2013 m. birželio 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus PreikÅ¡aičio,teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Savinijaus Katausko,sekretoriaujant AuÅ¡rai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Aidui Giniočiui,nuteistajam E. B.,gynėjams advokatams Antanui JonuÅ¡ui, Danguolei Žilinskienei, Vitalijui Katėnui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų S. G., A.

U., E. B. (E. B.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendžio, kuriuo: E. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtas laisvės atėmimas 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-25 nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta neatliktos bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-25 nuosprendžiu dalis, ir E. B. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyni) mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2010-07-26 iki 2010-07-27, t. y. viena para, ir suėmime nuo 2010-07-27 iki 2010-08-27 iÅ¡bÅ«tas laikas. A. U. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje (už keturračio motociklo „Yamaha 700YFM“ realizavimÄ ), ir jam paskirtas laisvės apribojimas 8 (aÅ¡tuoneriems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.A.

U. taip pat pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje (už keturračio motociklo „Kawasaki KVF750C7F“ realizavimÄ ), ir jam paskirtas laisvės apribojimas 6 (Å¡eÅ¡eriems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

A. U. taip pat pripažintas kaltu padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje (už 2010-07-26 neteisėtÄ nedidelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimÄ ), ir jam paskirtas laisvės apribojimas 6 (Å¡eÅ¡eriems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

A. U. taip pat pripažintas kaltu padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje (už 2010-07-27 neteisėtÄ nedidelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimÄ ), ir jam paskirtas laisvės apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, šios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant – prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir A. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. U. bausmės vykdymo laikotarpiu be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Ä® bausmė laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2010-07-26 iki 2010-07-27, t. y. viena parÄ , ir nuo 2010-07-27 iki 2010-08-27 suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas. S. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda. Å iuo nuosprendžiu taip pat nuteisti G. K., E. L. R. U., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nebuvo paduota. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

             G. K., E. L., R. U., E. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, pasikėsino įvykdyti vagystę įsibraunant į patalpÄ , o bÅ«tent: 2010-07-25, apie 23.00 val. prie UAB „Žolmedis“, esančios Å ilutės pl. 79, Klaipėdoje, pasikėsino įsibrauti į parduotuvę „Husqvarna“ ir pagrobti motorinių pjÅ«klų ir kitos sodo ir statybos technikos, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų.R.

U. ir A. U. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe realizavo nusikalstamu bÅ«du gautÄ didelės vertės turtÄ , o bÅ«tent: siekdami turtinės naudos, 2008 m. rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje, tiksli data nenustatyta, KaÅ¡tonų g., Klaipėdoje, žinodami, kad 37 194,40 Lt vertės keturratis motociklas „Yamaha 700YFM“, VIN Nr. „(duomenys neskelbtini)“, yra gautas nusikalstamu bÅ«du – pagrobtas iÅ¡ UAB „Armi servisas“ aikÅ¡telės, Å ilutės pl. 5b, Klaipėdoje, už 5 500 Lt nenustatytam asmeniui, E. L. praÅ¡ymu, pardavė vogtÄ keturratį motociklÄ â€žYamaha 700YFM“, VIN Nr. „(duomenys neskelbtini)“.

Po ko, tarpusavyje pasidalino gautus pinigus, t. y. 500 Lt atiteko R. U., o 5 000 Lt - E. L. Be to, R. U. ir A. U. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, realizavo nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , o bÅ«tent:2010-07-06, tikslesnis laikas ir data nenustatyti, kaltinamieji R. U. ir A. U. veikdami bendrininkų grupe, iÅ¡ E. L. sužinoję, kad jis disponuoja vogtu keturračiu motociklu „Kawasaki KVF750C7F“, VIN Nr. „(duomenys neskelbtini)“, E. L. praÅ¡ymu, sutiko jį parduoti. Po ko, 2010-07-10, kaltinamajam R.

U. ir E. L. atgabenus ir pastačius minimÄ vogtÄ keturratį apleistoje vietovėje, Tauralaukyje, Klaipėdos m., kaltinamasis A. U. parodė vogtÄ keturratį S. G. Tos pačios dienos vakare, tikslus laikas nenustatytas, minėtoje vietoje S. G. surastas pirkėjas Ž. N., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, įsigijo vogtÄ keturratį, pinigus perduodamas S. G., dalį kurių – 6000 Lt pastarasis perdavė kaltinamajam A. U. Po ko, kaltinamasis A. U. gautus pinigus pasidalino su nusikalstamos veikos bendrininkais, t. y. 1 400 Lt atiteko kaltinamajam A.

U., o 4 600 Lt atiduoti E. L. Be to, A. U. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, neturint tikslo jos platinti, o bÅ«tent:iki 2010-07-26, 11.00 val., tikslus laikas ir data nenustatyti, iÅ¡ nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - 0,833 g kanapių ir jų dalių, be tikslo parduoti ar kitaip platinti, kurias neteisėtai laikė bute Minijos g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, iki 2010-07-26, 11.00 val., kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.S. G. nuteistas už tai, kad realizavo nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , o bÅ«tent: sužinojęs iÅ¡ kaltinamojo A.

U., kad galima įsigyti nusikalstamu bÅ«du įgytÄ - pavogtÄ keturratį motociklÄ â€žKawasaki KVF750C7F“, VIN Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pasiÅ«lė minėtÄ keturratį įsigyti D. M., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta, ar jo surastam asmeniui. 2010-07-10 laike nuo 17 iki 21 val. S. G. atvyko į apleistÄ vietovę Tauralaukyje, Klaipėdos m., kur kartu su D. M. ir jo surastu pirkėju - Ž. N., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, apžiÅ«rėjo keturratį motociklÄ .

ApžiÅ«rėjęs keturratį ir sutikęs pirkti Ž. N. už jį sumokėjo S. G. 6 500 Lt. Po ko, S. G. iÅ¡ gautų 6 500 Lt už vogto keturračio pardavimÄ sau pasiliko 350 Lt, 150 Lt už padėjimÄ parduoti perdavė D. M., o likusius 6 000 Lt perdavė A. U. Nuteistasis S. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį, dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms, ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu.

Apeliantas nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl byloje esančių įrodymų visumos, jų tarpusavio ryÅ¡io yra klaidingos, kadangi jo kaltė dėl nusikalstamu bÅ«du gauto turto realizavimo grindžiama nenuoseklia duomenų grandine, kuri nelaikytina ir nepripažintina įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį konstatavo, kad jis realizavo nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ bei tai, kad jo parodymai paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, daiktų apžiÅ«ros protokolais, kaltinamojo A.

U. tiek ikiteisminio, tiek ir teisiamajame posėdyje duotais parodymais bei liudytojo policijos pareigÅ«no R. J. parodymais. Tuo tarpu jis mano, kad surinkti duomenys apie neva jo nusikalstamu bÅ«du gauto turto realizavimÄ , įvertinti ir kvalifikuoti neteisingai. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodo, kad „mažai tikėtina, jog S. G. bÅ«tų nesupratęs, kad keturratis yra gautas nusikalstamu bÅ«du. Vien ta aplinkybė, kad pakankamai brangaus keturračio motociklo pardavimo sandoris vyko laukuose, paslepiant parduodamÄ daiktÄ krÅ«muose, juolab nesant parduodamo daikto įsigijimo dokumentų, kaltinamajam S. G., turinčiam aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , bei užimant vadovaujančias pareigas, turėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl parduodamo daikto statuso“.

IÅ¡ Å¡io pirmosios instancijos teismo motyvo matyti, kad teismas nėra galutinai įsitikinęs ir pats abejoja dėl to, ar jis suprato, kad keturračiai yra gauti nusikalstamu bÅ«du, todėl vadovaujasi tikėtinumo taisyklėmis ir savo iÅ¡vadÄ grindžia prielaidomis ir spėlionėmis, o spėjimais bei prielaidomis grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį įstatymai draudžia. Toliau apeliantas akcentuoja, kad 2012-09-22 elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu nustatyta, kad klausantis kaltinamojo A.

U. mobiliojo ryÅ¡io telefono, užfiksuoti kontaktai su R. U., S. G. ir kitais asmenimis dėl pagrobtų keturračių pardavimo. Remdamasis Å¡iais įraÅ¡ais, padarytais su A. U. telefoninių pokalbių metu, teismas konstatavo, kad jis neabejotinai suprato, kad siÅ«lomi parduoti keturračiai motociklai yra gauti nusikalstamu bÅ«du. Tai patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas R. J., kuris kontroliavo elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ bei atliko slaptÄ sekimÄ . Be to, teismas rėmėsi teisiamojo posėdžio metu pagarsintais kaltinamojo D.

M., pirminės apklausos metu duotais parodymais, kurių metu jis parodė, kad paklausus S. G., ar keturračiai yra vogti, neva jis parodė, kad jie „nuvaryti“ nuo autobusų stoties, ar panaÅ¡ios vietos. Be to, bÅ«tent jis parodė keturračių nuotraukas, esančias jo mobiliojo ryÅ¡io telefone. D. M. nekilo abejonių, kad keturračiai yra vogti, kadangi juos apžiÅ«rėti reikėjo laukuose, jie buvo slepiami. Skundžiamame teismo sprendime teismas vadovaujasi: telefoninių pokalbių įraÅ¡ais, kurie yra neinformatyvÅ«s; policijos pareigÅ«no, kuris atliko slaptÄ sekimÄ parodymais, kurie paremti tik subjektyviu faktinių aplinkybių suvokimu, neparemtu faktiniais duomenimis.

Apklaustas policijos pareigūnas parodė, kad jis įsitikinęs, kad jis (apeliantas) buvo tarpininkas, suradęs, vogtų keturračių pirkėjus, tačiau tam, kad padaryti neginčijamas išvadas dėl policijos pareigūno parodymų neužtenka įsitikinimo, įsitikinimas turi būti pagrįstas neabejotinais faktiniais duomenimis. Šiuo atveju tokių faktinių duomenų negauta, todėl policijos pareigūno parodymai negalėjo būti pripažinti įrodymais. Taip pat pirmosios instancijos teismas vadovaujasi D.

M. parodymais, kurie nebuvo patikrinti įstatymo nustatyta tvarka teisiamojo posėdžio metu jį apklausiant apie Å¡ias aplinkybes, todėl D. M. parodymai negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais, ir jais nebuvo galima remtis priimant galutinį sprendimÄ ; teismas neatkreipė dėmesio, kad ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jo parodymai buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, ir visos bylos nagrinėjimo metu jie nesikeitė, jie sutapo su kitų proceso dalyvių parodymais. Pažymėtina ir tai, kad byloje apklausti asmenys nė vienas neparodė, kad jis žinojo ar suprato, jog realizuotas turtas buvo gautas nusikalstamu bÅ«du, iÅ¡skyrus D.

M., kuriam kilo abejonės dėl Å¡io turto. Tokios aplinkybės patvirtina, kad jis nežinojo, jog keturračiai yra gauti nusikalstamu bÅ«du. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas reikÅ¡mingas aplinkybes bei padarydamas galutines iÅ¡vadas dėl jo kaltės, nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į tokias aplinkybes, kaip jo turtinę padėtį, bei nenurodė motyvo dėl kokių priežasčių jam buvo naudinga elgtis nusikalstamai. Byloje nustatyta, kad A. U. jam buvo skolingas apie 1000 Lt, todėl natÅ«ralu, kad norėjo jam padėti parduoti keturračius, kad jis galėtų jam (apeliantui) sugražinti skolÄ .

Už sugaiÅ¡tÄ laikÄ ieÅ¡kant klientų ir tarpininkavimÄ parduodant keturračius jam buvo sumokėta 200 Lt ar 300 Lt. Apeliantas S. G. akcentuoja, jog nesuprato, kad keturračiai yra vogti. Pripažįsta, kad pagal savo iÅ¡silavinimÄ jam turėjo kilti įtarimas, kad keturračiai gali bÅ«ti gauti nusikalstamu bÅ«du. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad žinojo, kad A. U. brolis nesenai buvo grįžęs iÅ¡ JAV, o A. U. sakė, kad keturračiai yra pargabenti iÅ¡ JAV, todėl ir nepagalvojo, kad jie gali bÅ«ti gauti nusikalstamu bÅ«du.

Parduodamų keturračių kaina abejonių nekėlė, kadangi keturratis buvo nebe naujas, jo sparnai buvo sulaužyti. Byloje pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį, iÅ¡ kurios matyti, kad jo pajamos ir turtas yra pakankamos, tam, kad galėtų gyventi pakankamai gerai, be to, užima vadovaujančias pareigas, todėl užsiimti neteisėta veikla neturėjo tikslo. Pirmosios instancijos teismas formaliais motyvais atmetė jo versijÄ , nepaneigdamas nei vieno jo argumento, bei padarė iÅ¡vadÄ , kad jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalies visi bÅ«tini požymiai.

Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Nuosprendyje nurodyti motyvai ir iÅ¡vados dėl jo kaltės grindžiamos spėlionėmis ir prielaidomis. Apibendrindamas savo apeliacinį skundÄ nuteistasis S. G. teigia, kad atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 20 straipsnis), sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismo posėdyje įrodymai vertintini kiekvienas atskirai, neanalizuojant jų visumos, neatsižvelgta į mano iÅ¡dėstytus argumentus ir motyvus, dėl jų nepateiktos motyvuotos iÅ¡vados. Nuteistasis A. U. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. (už keturračio motociklo „Yamaha 700YFM“ realizavimÄ ), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. (už 2010-07-26 neteisėtÄ nedidelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimÄ ) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. (už 2010-07-27 neteisėtÄ nedidelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimÄ ) ir jį dėl Å¡ių veikų iÅ¡teisinti, jam nepadarius nurodytų inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendžiu paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę už keturračio motociklo „Kawasaki“ realizavimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. ir už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti kitÄ bausmės rūšį, t. y. baudÄ artimÄ sankcijos minimumui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaip matyti iÅ¡ skundžiamo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies, joje teismo nustatytos ir įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės apskritai net nepaminėtos.

Å ioje nuosprendžio dalyje tik cituojami ir perraÅ¡omi iÅ¡ kaltinamojo akto kaltinimai. Jog tai yra ne apsirikimo ar raÅ¡ymo klaida suraÅ¡ant nuosprendį, o realiai tik kaltinamajame akte iÅ¡dėstytų kaltinimų perraÅ¡ymas patvirtina, kad ir ta aplinkybė, jog kaltinamieji A. U. su R. U. kaip matyti iÅ¡ Å¡io nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies buvo kaltinami dėl to, kad realizavo nusikalstamu bÅ«du gautÄ didelės vertės turtÄ , t. y. keturratį motociklÄ â€žYamaha“, t. y. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 2 dalį.

Tačiau nuteisti kaltinamieji buvo pagal šio straipsnio 1 dalį, niekur nuosprendyje taip ir nenurodant teismo nustatytas bei įrodyta pripažintas bylos aplinkybes. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje apskritai niekur net nepaminėtas nusikalstamos veikos epizodas, už kurį A. U. buvo nuteistas, t. y. prokuroro kaltinamajame akte inkriminuotas neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, neturint tikslo jų platinti, t. y. 0,037 g metamfetamino. Tačiau skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje A.

U. dėl Å¡io nusikalstamos veikos epizodo buvo paskirta bausmė, taip nuosprendyje ir nenurodant, kokias gi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes teismas nustatė bei pripažino įrodytomis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 str. 1 dalis įsakmiai numato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta.

Skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendžiu A. U. be kita ko buvo nuteistas dėl 2010-07-26 neteisėto narkotinės medžiagos įgijimo, t. y. dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis niekada nebuvo kaltinamas. Dar A. U. be kita ko buvo nuteistas ir dėl 2010-07-27 neteisėto narkotinės medžiagos įgijimo, t. y. dėl šitos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. neteisėto įgijimo A. U. taip pat nebuvo kaltinamas. A. U., kaip seka iš teismui perduoto kaltinamojo akto, buvo kaltinamas dėl neteisėto disponavimo, bet ne įgijimo ir ne narkotinės, bet psichotropinės medžiagos.

Atsižvelgiant į tai, kad pastarasis nusikalstamos veikos epizodas, t. y. neteisėtas disponavimas 0,037 g metamfetamino nuosprendžio nustatomojoje dalyje apskritai net nepaminėtas, todėl negalima suprasti, ar tai per klaidÄ buvo du kartus paraÅ¡ytas tas pats nusikalstamos veikos epizodas, t. y. neteisėtas narkotinių medžiagų laikymas su ta pačia bausme ar nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nustatė bei asmenį nuteisė dėl nusikalstamos veikos epizodo, kurio teismas nuosprendyje net ir nenustatė.

Dėl tokių teismo nuosprendyje padarytų imperatyvių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų buvo neleistinai peržengtos kaltinimo ribos, dėl ko taip pat buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo A. U. teisės ir kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį (BPK 369 str. 1 d. 2 p.). Vien nurodytų pažeidimų konstatavimas yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį. Kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies, A.

U. buvo kaltinamas (greičiausiai už tai ir nuteistas) tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. U. E. L. praÅ¡ymu nenustatytam asmeniui pardavė keturratį motociklÄ â€žYamaha“. Po ko tarpusavyje, t. y. R. U. su E. L. pasidalino pinigus. Pirmiausia apraÅ¡ant teismo nustatytÄ bei nuosprendyje inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ bÅ«tina nurodyti kiekvieno kaltinamojo, kaip bendrininko nusikalstamoje veikoje, rūšį, vaidmenį, atliktus veiksmus, bendrininkavimo formÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 40 „Teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ , apžvalga“).

Kokius konkrečiai veiksmus atliko kiekvienas iÅ¡ bendrininkų Å¡ioje nusikalstamoje veikoje, koks kiekvieno iÅ¡ jų vaidmuo realizuojant Å¡io straipsnio dispozicijoje nurodytÄ objektyviÄ jÄ pusę iÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies neaiÅ¡ku. Juo labiau keista, kai nuosprendyje konstatuojama, kad už keturračio pardavimÄ gautus pinigus bendrininkai pasidalino tarpusavyje, bet minimas tik R. U. bei E. L. Be kita ko teismas motyvuojamoje nuosprendžio dalyje, grįsdamas A. U. kaltę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo, taip pat pabrėžė, kad pinigus už parduotÄ keturratį neva tai pasidalinę visi.

Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje analizuojant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ teismo nuosprendyje cituojant kaltinamųjų bei liudytojų parodymus nurodytos bylos aplinkybės neatitinka faktinių Å¡ių proceso dalyvių duotų parodymų. Pirmiausia, buvo iÅ¡ esmės iÅ¡kraipyti paties nuteistojo A. U. teisme duoti parodymai, t. y. nurodoma, kad jis prieÅ¡ perduodamas parduodamÄ keturratį „Yamaha“ detaliai jį apžiÅ«rėjo. Gi A. U. teisme dėl Å¡ių aplinkybių davė iÅ¡ esmės prieÅ¡ingus nei nurodoma nuosprendyje parodymus, t. y. kad jis kaip tik to keturračio detaliai neapžiÅ«rinėjo ir tik įvykio vietoje padėjo pirkėjams įkelti keturratį į mikroautobusÄ .

PrieÅ¡ingai nei konstatuojama skundžiamame nuosprendyje frazės „padarytas“ parduodant keturragį A.U. apskritai nevartojęs, Å¡i frazė iÅ¡plaukia tik iÅ¡ liudytojo I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, t. y. kad jis neva tai praėjus kuriam tai laikui po pardavimo iÅ¡ A.U. girdėjęs, kad Å¡is keturratis buvo „padarytas servize“ ir kaip jis pats tÄ frazę supratęs, kad galimai vogtas. Gi apklausiant šį liudytojÄ teisme, jis nurodė, kad apskritai neatsimena, kad bÅ«tų nurodęs tokiÄ aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu ir kad A.

U. jam tikrai nesakė, kad tas keturratis bÅ«tų buvęs vogtas. Be to, frazės padarytas servize jis tikrai nebÅ«tų suvedęs su vagystės faktu. Be to, jeigu bÅ«tų žinojęs, ar bent numanęs kažkÄ tai neteisėto, tikrai nebÅ«tų dalyvavęs Å¡io keturračio pardavime. Vienu pagrindinių įrodymų Å¡altinių, kaip seka iÅ¡ teismo nuosprendžio, yra E. L. parodymai. Pirmiausia, kaip matyti iÅ¡ Å¡io asmens parodymų, jis pats tiesiogiai dalyvavo Å¡io keturračio pardavime, t. y. pats jį pardavė pirkėjui, todėl A.

U. perdavinėti iš jam nepažįstamo pirkėjo pinigus, kaip kad minėjo E. L., nebuvo jokio pagrindo. Teismas, cituodamas E. L. parodymus nurodė, kad A. U. tikrai žinojo, kad šis keturratis yra vogtas, tačiau ar E. L. su juo kalbėjo, kokiomis aplinkybėmis jis buvo vogtas, pastarasis tiksliai neprisimena. Šie E. L. teisme duoti teismo nuosprendyje pacituoti parodymai buvo iškraipyti ir tam tikros frazės buvo ištrauktos iš konteksto, t. y. E. L. nurodė, kad A. U. arba R. U. turėjo iš jo žinoti, kad keturratis yra vogtas.

Su kuriuo iÅ¡ jų apie tai kalbėjo jis neatsimena. Vienok, E. L. bylos nagrinėjimo teisme metu perklausus, ar jis tuo metu apskritai pažinojo A. Uosį, ar su juo tuo metu bendraudavo, E. L. tai paneigė, t. y. kad su A. U. tuo metu nebuvo apskritai pažįstami ir todėl su juo kalbėtis ar pasakoti bet kokias aplinkybes, susijusias su vagyste, jis negalėjo. Juo labiau, kad kaip seka iÅ¡ teismo nuosprendyje cituojamų kitų E. L. parodymų, Å¡is nurodė, kad bÅ«tent su R. U. buvo kalbama apie Å¡io pavogto keturračio pardavimÄ .

Beje, E. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ yra nurodęs, kad A. U. jis anksčiau nepažinojęs, jam jokių pinigų už Å¡io keturračio pardavimÄ nemokėjęs, o pinigus už tarpininkavimÄ parduodant keturragį, t. y. 500 litų jis davęs R. U. 2010-08-25 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu E. L. taip pat pabrėžė, kad bÅ«tent R. U. surado pirkėjÄ Å¡iam iÅ¡ UAB „Armi servizo“ pagrobtam keturračiui, kuriam už tai ir atiteko 500 Lt.

Apie jokį A. U. vaidmenį parduodant šį keturratį net neužsimenama. Teisme E. L. be kita ko nurodė, kad ant Å¡io keturračio jokių akivaizdžių apgadinimų, kurie gali bÅ«ti matomi po vagystės nebuvo matyti, nes buvo iÅ¡traukta Å¡io keturračio užvedimo spynelės Å¡erdis ir įjos vietÄ Ä¯statytas kitas raktas. Be to, bÅ«tina pažymėti, kad net ir teismo nuosprendyje to paties kaltinamojo duoti parodymai viename epizode užraÅ¡omi vienaip, o kitame epizode kitaip. T. y. cituojant kaltinamojo E. L. parodymus dėl UAB „Evresta“ priklausančio keturračio motociklo vagystės nurodoma, kad, anot E. L., ar pagrobtÄ keturatį motociklÄ A.

U. pirko sau, jis nežino. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iÅ¡ bylos aplinkybių, nei iÅ¡ paties kaltinamojo E. L. parodymų neiÅ¡plaukia tokia aplinkybė, kad A. U. bÅ«tų pirkęs, ketinęs pirkti šį keturratį ar bent jau sudaręs kam nors tokiÄ regimybę. Manytina, kad tokios frazės užfiksuotos sÄ moningai siekiant pagrįsti A. U. dalyvavimÄ Å¡io nusikaltimo padaryme, žinomai nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijime ar realizavime. Be to, to paties kaltinamojo E. L. parodymai dėl tos pačios aplinkybės Å¡io turto realizavimo epizode jau cituojami visiÅ¡kai kitaip, t. y. ar pagrobtÄ keturatį motociklÄ R.

U. pirko sau, jis nežino. Taigi, Å¡ioje vietoje parodymai cituojami visiÅ¡kai prieÅ¡ingai, jau įrodinėjant kito kaltinamojo-R. U. veiksmų objektyviÄ jÄ pusę, t. y. dėl žinomai nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo ar realizavimo. Nors Å¡iame nusikalstamos veikos epizode kito kaltinamojo – G. K. parodymais teismas ir nesiremia, vienok, cituodamas Å¡io kaltinamojo parodymus dėl UAB „Evresta“ priklausančio keturragio motociklo „Yamaha“ vagystės fakto taip pat iÅ¡ esmės iÅ¡kraipo Å¡io asmens teisme duotus parodymus, tokiu bÅ«du netiesiogiai grindžiant A.

U. dalyvavimÄ nusikalstamu bÅ«du gauto turto realizavimo faktÄ . Teismo nuosprendyje cituojant G. K. parodymus, nurodoma, kad jis neva tai matęs, jog A. U. atvyko su dar vienu vyriÅ¡kiu į garažus. Po ko pavogtÄ keturratį jie įstÅ«mė į baltos spalvos autobusiukÄ . Nuosprendyje cituojamos Å¡io kaltinamojo neva tai nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja ne tik jo paties duotiems parodymams, bet ir kitoms bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytoms aplinkybėms, t. y. tiek ir iÅ¡ Å¡io kaltinamojo teisme duotų parodymų, tiek ir kitų proceso dalyvių parodymų seka, kad G.

K. parduodant šį pagrobtÄ keturratį apskritai nedalyvavo, juo labiau negalėjo matyti ten dalyvavusių asmenų. Pažymėtina, kad jis taip pat patvirtino E. L. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ duotus parodymus, t. y. kad E. L. jam sakęs, kad šį keturratį pardavęs R. U. Apie jokių kitų tarpininkų dalyvavimÄ ar vaidmenį parduodant šį keturragį E. L. jam nepasakojęs. Tokio A. U. jis apskritai nepažįstantis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyvinė pusė pasireiÅ¡kia tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi žinoti, jog turtas gautas nusikalstamu keliu, t. y. asmuo turi turėti pakankamai konkrečiÄ informacijÄ apie turto kilmę, apie tai, kaip jis pateko pas asmenį, iÅ¡ kurio jis įgyjamas.

Kaip matyti iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto, subjektyvinė pusė, įrodinėjant A. U. kaltę dėl Å¡ios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, skundžiamame teismo nuosprendyje, nėra pakankamai argumentuojama. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ objektyvių byloje nustatytų aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad A. U. tikrai nežinojo apie parduodamo keturračio kilmę. Pirmiausia, kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų objektyvių aplinkybių visÄ informacijÄ apie parduodamÄ keturratį A. U. perdavęs per I.

J., kuriam taip pat nebuvo žinoma, jog Å¡is keturratis yra vogtas. Pastarasis, savo ruožtu, siÅ«lydamas šį keturratį jo pirkėjams, taip pat apie tai nepranešė. Maža to, nors nuosprendyje nurodoma, kad A. U. Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė „siekdamas turtinės naudos“, be to, konstatuojama, kad visi pasidalino gautus iÅ¡ Å¡ios nusikalstamos veikos pinigus, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu buvo objektyviai nustatyta, kad A. U. iÅ¡ Å¡ios nusikalstamos veikos jokio atlygio negavo ir niekieno jokių pinigų neprašė.

Taigi, iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto nesuprantama, kam gi bÅ«tų reikėję A. U., anksčiau niekada neteistam vadovaujančiam bendrovės direktoriui be jokio intereso ar kito materialaus atlygio dalyvauti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, t. y. realizavime žinomai nusikalstamu bÅ«du gauto turto. Manytina, kad Å¡ios aplinkybės kaip tik ir pagrindžia, kad A. U. nežinojo apie parduodamos transporto priemonės kilmę, todėl ir nesureikÅ¡mino, nemanė padaręs kažkÄ tai neteisėto, perduodamas informacijÄ apie parduodamÄ keturratį.

Akivaizdu, kad net ir pripažinus, jog kaltinamasis A. U. žinojo apie parduodamo keturračio kilmę, jo veiksmai perduodant informacijÄ apie parduodamÄ keturratį negali bÅ«ti traktuojami nei kaip įgijimas, nei kaip realizavimas, o juo labiau disponavimas Å¡iuo turtu. Å iuo atveju A. U. veiksmai net ir teoriÅ¡kai galėtų bÅ«ti traktuojami tik kaip padėjėjo (BK 24 str. 6 d.) tyrimo metu nenustatytiems asmenims įsigyjant nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ . Tas pats, beje, pasakytina ir dėl kito inkriminuoto nusikalstamu bÅ«du įgyto turto, t. y. keturračio „Kawasaki“ realizavimo.

IÅ¡ kaltinimo formuluotės seka, kad jis yra tik kaltinamas E. L. praÅ¡ymu parodęs S. G. vogtÄ keturratį, kuris vėliau ir buvo parduotas S. G. surastam pirkėjui, t. y. Ž. N. Taigi, net ir iÅ¡ kaltinimo konstrukcijos matyti, jog A. U. yra kaltinamas tik parodęs S. G. vogtÄ keturratį. Be to, teismas šį nusikalstamos veikos epizodÄ nuosprendyje be kita ko grindė 2010-09-22 elektroninio ryÅ¡io tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo duomenimis, kur nurodyta, kad klausantis R.

U. telefono buvo užfiksuoti kontaktai su A. U. ir kitais asmenimis dėl vogtų keturragių pardavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame protokole yra užfiksuoti nuo 2010-07-06 iki 2010-07-15 vykę pokalbiai dėl minėtu laikotarpiu (o ne prieš du metus) vykusio keturračio „Kawasaki“ realizavimo. Būtent šiais pokalbiai teismas grindžia nuosprendį keturračio „Kawasaki“ realizavimo epizode. Taigi, kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta jokių patikimų duomenų, pagrindžiančių A.

U. kaltę (subjektyviÄ jÄ jos pusę) dėl Å¡io jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Pats gi A. U. neneigė padėjęs surasti pirkėjÄ Å¡iam keturračiui per savo pažįstamÄ I. J., kuriam ir perdavė iÅ¡ brolio R. U. gautÄ informacijÄ apie parduodamÄ keturratį. Kaip nuosekliai tvirtino A. U. viso proceso metu, jis ir pats nežinojęs, kad siÅ«lomas pirkti keturratis galimai yra vogtas, todėl apie tai nesakė (ir negalėjo pasakyti) ir pažįstamam I. Jakučiui, todėl Å¡is asmuo proceso metu ir liko liudytoju.

Nors teismas nustatomojoje nuosprendžio dalyje apskritai tokio epizodo (neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis iki 2010-07-27) net nepaminėjo, o jo rezoliucinėje dalyje vietoj psichotropinių medžiagų laikymo įvardijo jas narkotinėmis bei vietoj neteisėto disponavimo nuteisė už neteisėtÄ Ä¯gijimÄ , vienok, atsižvelgiant į tai, kad motyvuojamoje nuosprendžio dalyje Å¡is epizodas, kaip neva tai patvirtinantis kaltės įrodymÄ yra minimas, dėl jo taip pat bÅ«tina pasisakyti.

A. U. ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuota neteisėtas disponavimas 0,037 g psichotropinės medžiagos-metamfetamino.Teismas, skundžiamame nuosprendyje siekdamas pagrįsti A. U. kaltę dėl Å¡io epizodo vėl nurodė neatitinkančius tikrovės duomenis, t. y. kad A. U. iÅ¡ esmės prisipažino padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad amfetaminÄ Ä¯gijo savo reikmėms. Tokios teismo konstatuotos aplinkybės yra visiÅ¡ka netiesa, nes A. U. viso proceso metu kategoriÅ¡kai neigė bent kÄ nors žinojęs apie nuomojamame angare rastus psichotropinės medžiagos likučius.Juo labiau, kad Å¡ie psichotropinės medžiagos likučiai buvo rasti bei iÅ¡imti polietileniniame neužspaudžiamame maiÅ¡elyje visiÅ¡kai kitoje angare esančio stelažo pusėje (nei A.

U., nei S. M. nenaudojamoje nuomojamo angaro dalyje), plastmasinėje šiukšlių dėžėje su stiklainiais bei kitomis šiukšlėmis. Gi A. U. bei Š. M. naudotos svarstyklės buvo rastos bei paimtos visiškai kitoje angare esančio stelažo pusėje. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu šios svarstyklės nurodytų asmenų buvo naudojamos darbui, t. y. auksui sverti, kurio apdirbimo šie asmenys užsiiminėjo. Beje, kaip matyti iš kratos protokolo, ant svarstyklių buvo rastos neaiškios kilmės medžiagos pėdsakai.

Gi polietileniniame maiÅ¡elyje, kaip seka iÅ¡ kratos protokolo, buvo matyti baltos spalvos miltelių likučiai. Taigi, jau vien pagal apraÅ¡ymÄ kratos protokole Å¡ios medžiagos atrodė skirtingai. Vienok, nežiÅ«rint į tai Å¡ie abu daiktai, t. y. tiek iÅ¡ Å¡iukÅ¡lyno iÅ¡trauktas tuščias neantspauduotas maiÅ¡elis su baltos spalvos medžiagos liekanomis, tiek ir visiÅ¡kai iÅ¡ kitos vietos paimtos svarstyklės buvo sudėtos į vienÄ paketÄ ir iÅ¡siųstos tyrimui. Specialistas, atlikęs tyrimÄ , konstatavo, kad maiÅ¡elyje yra 0,037 g metamfetamino, o ant svarstyklių yra likę metamfetamino pėdsakų, kurių masės iÅ¡skirti net nėra galimybės. Apklausta teisme kratoje dalyvavusi tyrėja R.

B. nurodė, kad kratoje dalyvavę Å¡unys niekaip nepažymėjo Å¡itų objektų, o kratos metu visi iÅ¡imti daiktai buvo sudėti į vienÄ užspaudžiamÄ paketÄ tik todėl, kad jų buvo nedaug. Taigi, iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto akivaizdu, kad A. U. sieti su iÅ¡ nuomojamame angare (kuriuo A. U. su Å . M. naudojosi tik dalimi), iÅ¡ Å¡iukÅ¡lių dėžės iÅ¡trauktu polietileniniu maiÅ¡eliu bei jame esančiais psichotropinių medžiagų likučiais nėra nei faktinio, nei įstatyminio pagrindo.

Juo labiau, kad, kaip minėta, ant A. U. su Å . M. naudojamų kartu su Å¡iuo maiÅ¡eliu sudėtų svarstyklių psichotropinių medžiagų, tinkamų jų masei iÅ¡skirti, apskritai nebuvo rasta. Buvo tik rasti Å¡ių medžiagų pėdsakai. Todėl dėl Å¡io inkriminuoto nusikalstamos veikos epizodo A.U. turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas. A. U. skundžiamu teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už neteisėtÄ disponavimÄ (nors rezoliucinėje nuosprendžio dalyje iÅ¡einant iÅ¡ kaltinimo ribų tai įvardijama kaip neteisėtas įgijimas) 0,833 g kanapių ir jų dalių.

Manytina, kad teismas, Å¡iuos A. U. pripažintus veiksmus vertindamas kaip nusikalstamus nukrypo nuo tokio pobÅ«džio bylose Å¡iuo metu formuojamos teismų praktikos bei netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . LAT baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012 („Teismų praktika“ Nr.

37) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atsakomybė pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir ATPK 44 straipsnį atribojama atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančių požymių visumÄ â€“ narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos žalingÄ poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietÄ ir kitas aplinkybes.Å ioje byloje bÅ«tina atsižvelgti pirmiausia į rastos narkotinės medžiagos kiekį, t. y. kad jis daugiau kaip 6 kartus mažesnis už Rekomendacijose nurodytÄ nedidelį, t. y. ne daugiau kaip 5 g, taip pat į jų radimo vietÄ , t. y. kad Å¡is narkotinė medžiaga buvo įdėta į popierėlį ir padėta ant Å¡aldytuvo, visiÅ¡kai jų neslepiant.

Taip pat bÅ«tina atsižvelgti į Å¡ios narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kaip tvirtina A. U. jis Å¡ia narkotine medžiaga buvo pavaiÅ¡intas naktiniame klube ir jÄ parsinešė namo, kad sumaiÅ¡ius su tabaku, jÄ surÅ«kyti per kaljanÄ , kÄ beje patvirtina ir objektyvios byloje nustatytas aplinkybės, t.y. kad Å¡i narkotinė medžiaga buvo rasta sumaiÅ¡yta su tabaku. Taip pat bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad A. U. niekada anksčiau nėra turėjęs jokių problemų su teisėsauga, juo labiau dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kas duoda pagrindo tvirtinti, kad Å¡iuo atveju narkotinės medžiagos buvo įgytos tik dėl smalsumo, o vėliau užmirÅ¡tos gulėjo padėtos ant Å¡aldytuvo, kas taip pat patvirtina, kad toks A.

U. veiksmas buvo vienkartinis atvejis. Beje, pareigÅ«nai atlikinėdami kratÄ taip pat neturėjo duomenų apie tai, kad A. U. bÅ«tų neteisėtai disponavęs Å¡iomis narkotinėmis medžiagomis (tokių duomenų nėra nei ikiteisminio tyrimo byloje, tai nėra nurodyta ir nutarime kratai daryti). Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kurios beje yra itin panaÅ¡ios į minėtoje cituojamoje LAT nutartyje, taip pat atsižvelgiant į neteisėtai disponuojamų narkotinių medžiagų rūšį bei kiekį, yra pagrindo konstatuoti, kad A.

U. padaryta veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir kad ji turėtų būti vertinama tik kaip administracinis teisės pažeidimas, už kurį numatyta atsakomybė ATPK 44 straipsnyje. Todėl A. U. dėl šios nusikalstamos veikos turėtų būti išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių. Be aukščiau skunde nurodytų faktinių bei teisinių argumentų, kurių pagrindu A.U. turėtų būti išteisintas, A.

U. paskirta bausmė dėl keturračio motociklo „Kawasaki“ realizavimo (dėl kurio A. U. prisipažino viso proceso metu ir davė nuoseklius parodymus) prieÅ¡tarauja nagrinėjimo teisme metu nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei paskirta netinkamai įvertinus ar palikus visiÅ¡kai neįvertintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytas aplinkybes bei netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ (BPK 369 str. 1 d. 1 p.)Pirmiausia, teismas, skirdamas A. U. bausmę be kita ko įpareigojo jį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Tas įpareigojimas duotas nežiÅ«rint į tai, kad pats teismas skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje yra konstatavęs, kad A. U. dirba UAB „Profesionali statyba“ direktoriumi. Maža to, teismas skundžiamame nuosprendyje motyvuodamas skirtinos bausmės rūšį bei dydį nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog A. U. nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo. NeaiÅ¡ku, kokiÄ tai bÅ«tų turėję reikÅ¡mę skirtinos bausmės rÅ«Å¡iai bei dydžiui, kadangi tai nuosprendyje nėra argumentuojama, nes A.

U. nebuvo kaltinamas įvykdęs nei vienos vagystės ar, kad kuri nors nusikalstama veika bÅ«tų buvusi jo pragyvenimo Å¡altiniu, vienok, ir Å¡ios teismo iÅ¡vados buvo padarytos iÅ¡ esmės perraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ , kuriame buvo neteisingai nurodyta, jog A. U. niekur nedirba. Gi ikiteisminio tyrimo metu nuo pat pradžios kartu su skundu Klaipėdos apygardos teismui dėl neteisėto suėmimo paskyrimo buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad A. U. yra bendrovės direktorius ir turi galiojančių sutarčių (dėl tam tikrų darbų atlikimo) tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje.

Tai rodo, kad teismas skundžiamÄ nuosprendį priėmė net tinkamai neįvertinęs A. U. asmenybės bei remdamasis neatitinkančiais tikrovės duomenimis.Nors paskirta bausmės rÅ«Å¡is nėra pati griežčiausia, vienok, jos terminas bei paskirtų apribojimų apimtys yra neadekvačios atsižvelgiant į aukščiau nurodytus įstatymo reikalavimus, taip pat į A. U. asmenybę, t. y. kad jis anksčiau neteistas, atsakingas pareigas įmonėje užimantis asmuo, taip pat į jo vaidmenį inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, į pagalbÄ tyrimui bei teismui nustatant kitų bendrininkų vaidmenį Å¡ių nusikaltimų padaryme.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu anksčiau neteistam asmeniui už dviejų baudžiamųjų nusižengimų padarymÄ bei dviejų nesunkių nusikaltimų padarymÄ buvo paskirtos net ne baudos, o beveik aritmetiniu bÅ«du sudėjus už atskiras nusikalstamas veikas skirtinas laisvės apribojimo bausmes, įstatyme numatyta maksimali 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. U. kiekvienÄ vakarÄ nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto bÅ«ti savo namuose. Tokia bausmė jaunam 27 metų vyrui, t. y. 2 metams atimant galimybes apskritai iÅ¡vykti iÅ¡ namų, t. y. 2 metus laiko diena dienon nuo vakaro iki ryto bÅ«ti namuose, nesudarant galimybių net ir iÅ¡vykti papramogauti ar pailsėti prieÅ¡tarauja aukščiau nurodytiems bausmės skyrimo principams bei neatitinka protingumo ir teisingumo reikalavimų.

Juo labiau, nesuprantama, kodėl teismo buvo parinkta tokia bausmės rÅ«Å¡is, kai A. U. nebuvo kaltinamas nei vienoje iÅ¡ vagysčių ar kad kokiÄ nors inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ bÅ«tų įvykdęs naktį. Nors teismas nuosprendyje ir pripažino, kad A. U. iÅ¡ esmės prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat didžiÄ ja dalimi jais rėmėsi vertindamas kitų kaltinamųjų kaltės laipsnį bei pobÅ«dį, kaip pavyzdžiui kito kaltinamojo S. G. kaltę, vienok, tokių A.

U. parodymų nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (kaip ir to, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi). Skiriant bausmę teismas turėjo įvertinti visas aplinkybes bei atsižvelgti ir į proporcingumo principÄ , t. y. kad Å¡ioje byloje kitam tokius pat veiksmus atlikusiam kaltinamajam, kuris, kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio, bÅ«tent remiantis nuoÅ¡irdžiais A. U. parodymais ir buvo pripažintas kaltu, buvo paskirta kur kas Å¡velnesnė tiek bausmės rÅ«Å¡is, tiek ir jos dydis.Nuteistasis E. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde suformuluotas ir alternatyvus reikalavimas – jei toks jo reikalavimas bÅ«tų įvertintas kaip nepagrįstas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo jam pakeisti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagristÄ nuosprendį, iÅ¡vadas grindė prielaidomis, dėl ko padarė neteisingas iÅ¡vadas, turėjusias esminės reikÅ¡mės neteisingo nuosprendžio priėmimui, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl E. B. nuteisimo, naikintinas, o E. B. iÅ¡teisinimas kadangi savanoriÅ¡kai atsisakė baigti nusikalstamÄ veikÄ .

Pripažįstant E. B. kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., numatytÄ nusikaltimÄ , pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantas, kuris kartu su R. U. stebėjo aplinkÄ , pagrįstai manė, kad buvo atsisakyta vykdyti jų nusikalstamÄ sumanymÄ . Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 23 str. 1 d. savanoriÅ¡kas atsisakymas pabaigti nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ suvokdamas, kad gali jÄ pabaigti.

Pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių (BK 22 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju jis (apeliantas) kartu su R. U., sėdėdami automobilyje, turėjo stebėti aplinkÄ ir praneÅ¡ti kada bus galima vykdyti nusikaltimÄ . Belaukiant, jie per racijÄ buvo pakviesti atvykti prie parduotuvės „Husqvama“. Vykdami, abu bendrininkai manė, kad vagystę turėję vykdyti bendrininkai nusprendė nutraukti savo nusikalstamÄ sumanymÄ â€“ pagrįstai manė, kad jokios vagystės jie neketina vykdyti.

Nei apeliantas, nei R. U. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad nusikalstamas sumanymas buvo nutrauktas policijos pareigÅ«nų, kurie sulaikė G. K., E. L. Å ias aplinkybes patvirtina nuteistųjų, bei policijos pareigÅ«nų parodymai. Esant Å¡ioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 23 str. numatyta galimybė netaikyti baudžiamosios atsakomybės jo atžvilgiu. Bylos duomenys patvirtina, kad jis (apeliantas) sprendimÄ dėl nusikalstamo sumanymo nutraukimo priėmė ne dėl to, kad susidÅ«rė su neįveikiamomis kliÅ«timis, o dėl to, kad manė, jog yra bendras visų bendrininkų sutarimas nusikaltimo nebevykdyti.

Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręs, kad byloje esantys duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados apie savanoriÅ¡ko atsisakymo tęsti nusikalstamÄ veikÄ buvimÄ , mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , skirdamas jam bausmę. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas už pasikėsinimÄ padaryti vagystę bendrininkų grupe, įsibraunant į patalpÄ (BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.) jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę aÅ¡tuoniems mėnesiams.

Mano, jog tokia bausmė yra per griežta. Tokia iÅ¡vada darytina dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo (apelianto) indėlį kėsinantis padaryti nusikaltimÄ , neįvertino, kad jis buvo tik padėjėjas, neturėjęs imtis jokių aktyvių veiksmų, vagystės įvykdymui. Jo veika turėjo apsiriboti sėdėjimu automobilyje, stebint aplinkÄ . Be to, bylos duomenys leidžia teigti, jog jis net neatliko bendrininkų jam paskirto vaidmens, t. y. nestebėjo aplinkos, dėl ko kiti bendrininkai buvo sulaikyti.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neįvertino to, jog jis, E. B., padarė tik vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje ir skyrė jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę tik dėl to, jog jis nusikalto bausmės atidėjimo laikotarpiu. Tuo tarpu kitiems nuteistiesiems Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėtos, nors jie ir yra teisiami už kelias nusikalstamas veikas, kurios, pažymėtina, yra pavojingesnės. Taigi, susidarė tokia situacija, kai asmuo kurio veika nesukėlė jokių teisinių pasekmių yra nuteisiamas griežčiau nei asmenys, įvykdę kelias nusikalstamas veikas.

Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 57 str. 2 d. numatyta galimybė už pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ , skirti Å¡velnesnę negu už pabaigtÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta bausmė, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ios nuostatos nepagrįstai netaikė. Skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatytos tik jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismas nenustatė jokių jo, E. B., atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tad akivaizdu, kad jam paskirta aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta.

Teismo posėdyje nuteistasis E. B. prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, gynėjai advokatai prašė apeliaciniu skundus tenkinti.Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų S. G. ir E. B. apeliaciniai skundai atmestini, nuteistojo A. U. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės. Nuteistųjų S. G., A.

U. ir E. B. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, tačiau neteisingai taikė baudžiamojo įstatymo normas skirdamas bausmę nuteistajam A. U. bei bendrindamas bausmes nuteistajam E. B.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinių skundų dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendžio nuteistieji G.

K., E. L., R. U. nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina ir pasisako tik pagal S. G., A. U. ir E. B. apeliacinius skundus. Dėl nuteistojo S. G. apeliacinio skundo Esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra iÅ¡ anksto nepažadėtas svetimo nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimas, naudojimasis arba realizavimas. Ä®statymų leidėjas laiko, kad turtas įgytas nusikalstamu bÅ«du, jeigu gaunamas iÅ¡ neteisėto valdytojo, padariusio vagystę arba kitÄ savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ .

Ä®gijimas yra bet kokios formos atlygintinis ar neatlygintinis sandoris. Pagal konstrukcijÄ Å¡io nusikaltimo sudėtis formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo arba realizavimo. Esminis subjektyviosios pusės požymis kaltė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Å iam nusikaltimui svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtÄ jam perdavė asmuo, kuris gavo jį padarydamas nusikaltimÄ nuosavybei. Asmens žinojimas turi bÅ«ti patvirtinamas byloje nustatytų aplinkybių visuma.

Nuteistojo S. G. kaltė padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d., yra įrodyta visumos surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad apelianto veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d., sudėties požymiai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo abejoti tuo, jog nuteistasis S. G.

žinojo ir suvokė, kad realizuoja turtÄ , kuris gautas nusikalstamu bÅ«du prieÅ¡ turto savininko valiÄ ir to norėjo. Tai leidžia neginčytinai teigti, kad S. G. veikė tiesiogine tyčia.S. G. kaltę padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ visiÅ¡kai įrodo nuteistojo A. U. parodymai, liudytojo R. J. parodymai, Daiktų apžiÅ«ros protokolas ir fotolentelės, 2010-09-22 elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas bei kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad skundžiamas nuosprendis priimtas vadovaujantis prielaidomis bei spėjimais. Apeliantas teigia, kad iÅ¡ apylinkės teismo motyvų matyti, kad teismas nėra galutinai įsitikinęs ir pats abejoja dėl to, ar jis (apeliantas) suprato, kad keturračiai yra gauti nusikalstamu bÅ«du, todėl vadovaujasi tikėtinumo taisyklėmis ir savo iÅ¡vadÄ grindžia prielaidomis ir spėlionėmis. Tačiau tokia nuteistojo pozicija yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija iÅ¡analizavusi visus byloje surinktus įrodymus bei susipažinusi su skundžiamo nuosprendžio turiniu daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas iÅ¡vadÄ apie tai, kad S. G. kaltas minimos nusikalstamos veikos padarymu, nustatė neginčitinai, konstatuodamas jo kaltumÄ nepaliko jokių abejonių dėl jo kaltės buvimo.

Skundžiamo nuosprendžio turinys bei jo detali analizė nesudaro jokio pagrindo teigti, jog nuosprendis S. G. grindžiamas spėlionėmis.Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma, jų tarpusavio ryÅ¡ys neabejotinai patvirtina S. G. dalyvavimÄ ir jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis, siekdamas materialinės naudos, pasiÅ«lė keturratį motociklÄ â€žKawasaki KVF750C7F“, įsigyti D.

M. ar jo surastam asmeniui, o 2010-07-10 S. G. atvyko į apleistÄ vietovę, Tauralaukyje, Klaipėdos m., kur kartu su D. M., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla iÅ¡skirta į kitÄ bylÄ , ir jo surastu pirkėju – Ž. N., kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas jam mirus, apžiÅ«rėjo keturratį motociklÄ . ApžiÅ«rėjęs keturratį ir sutikęs pirkti Ž. N. už jį sumokėjo S. G. 6 500 Lt. Po ko, S. G. iÅ¡ gautų 6 500 Lt už vogto keturračio pardavimÄ , sau pasiliko 350 Lt, 150 Lt už padėjimÄ parduoti perdavė D.

M., likusius 6 000 Lt perdavė A. U. Tokiu bÅ«du S. G. realizavo žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ . Tokie apylinkės teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies konstatuojamieji sakiniai nesudaro jokio pagrindo manyti, kad nuosprendis grindžiamas spėlionėmis ar prielaidomis. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vada, kad apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo S. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d., ir jame dėstomos iÅ¡vados yra pagrįstos tik byloje iÅ¡tirtais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais S. G. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnis iÅ¡skiria specialų objektÄ â€“ žinomai nusikalstamu bÅ«du įgytÄ ar realizuotÄ turtÄ .

Ä®statymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas nusikaltimo, padaryto įgyjant turtÄ , aplinkybes. Užtenka nustatyti tai, kad kaltininkas įgydamas turtÄ supranta, jog įgyja arba realizuoja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , ir to nori.Apeliantas teigia, kad tam, jog bÅ«tų galima padaryti neginčijamas iÅ¡vadas dėl policijos pareigÅ«no R. J. parodymų pagrįstumo, juos reikėjo pagrįsti neabejotinais faktiniais duomenimis. Å iuo atveju tokių faktinių duomenų negauta, todėl policijos pareigÅ«no parodymai negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais.

Be to, pirmosios instancijos teismas vadovaujasi D. M. parodymais, kurie nebuvo patikrinti įstatymo nustatyta tvarka teisiamojo posėdžio metu jį apklausiant apie Å¡ias aplinkybes. Todėl D. M. parodymai negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais, ir jais nebuvo galima remtis priimant galutinį sprendimÄ .Pažymėtina, kad asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai Å¡ie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui.Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 str. 1 d.).

PareigÅ«nas R. J. byloje liudytoju buvo apklaustas 2012-06-22 teismo posėdyje apylinkės teisme. Susipažinus su 2012-06-22 teismo posėdžio protokolu matyti, kad Å¡is liudytojas davė iÅ¡samius, aiÅ¡kius parodymus (b. l. 149-150, t. 8). Pažymėtina, kad Å¡ie liudytojo parodymai yra logiÅ¡ki, nuoseklÅ«s, todėl teikti, kad Å¡ie policijos pareigÅ«no parodymai negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais, nėra jokio pagrindo.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 3 d. numatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad policijos pareigÅ«nas R. J. teisme davė parodymus, kurie yra itin reikÅ¡mingi teisingam baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimui bei baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų teisinės atsakomybės įvertinimui. Teismo posėdyje 2012-06-22 liudytoju apklaustas R. J. parodė, kad užpradėjusių metų vasarÄ , gavo informacijÄ , kad A. U. ieÅ¡ko realizavimo galimybių keturračiams. Pasidomėjus, kad iÅ¡ autobusų parko aptvertos aikÅ¡telės pavogti du keturračiai, buvo pradėtas tyrimas.

Suprato, kad šie keturračiai gali būti iš autobusų parko. Po kelių dienų sužinojo, kad tuo klausimu R. U. bendrauja su broliu. Iš konteksto suprato, kad A. U. nori realizuoti keturračius. Iš pokalbio buvo galima suprasti, kad jie vogti. S. G. jais susidomėjo, susitikimo metu, kurį matė pats asmeniškai, jie abu susitiko. S. norėjo keturratį apžiūrėti, tačiau nebuvo leidžiama. Keturratis buvo Tauralaukyje, garažų masyve. Buvo sankcionuotas garažo stebėjimas <<...>> S. G. pamatė per U.

Jie susitiko prie degalinės, A. S. turėjo perduoti keturračių nuotraukas. R. prieÅ¡taravo, kad klientai atvažiuotų pasižiÅ«rėti keturračius. A., R. ir dar kažkas vyko į garaÅ¾Ä padaryti nuotraukas. Pas R. U. telefone buvo keturračių nuotraukos, vežė S. G. parodyti tas nuotraukas. Tai užfiksuota pokalbyje, kuris yra byloje (b. l. 149-150, t. 8). Å iuos liudytojo teisme duotus parodymus patvirtina byloje esantis Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo 2010-09-22 protokolas (b. l. 97, t. 3).

Šiame protokole bei prie jo esančioje 2010 m. liepos 4-11 d. pokalbių suvestinėje yra aiškiai užfiksuota, jog mobilaus ryšio telefono abonentu naudojasi A. U. 2010 m. nuo liepos 4 d. iki liepos 11 d. su broliu R. U., pažįstamu S. G. derino dviejų byloje minimų pagrobtų keturračių pardavimo klausimus, o taip pat nurodytu laikotarpiu A. U. siūlė nenustatytiems asmenims pirkti du anksčiau Klaipėdoje pagrobtus keturračius (b. l. 97-110, t. 3). Svarbu pažymėti, kad įrodymais pripažįstami tik duomenys, ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka.

Duomenys tikrinami atliekant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas R. J. buvo apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, davė išsamius parodymus, proceso dalyviai jam galėjo užduoti klausimus (teismo posėdžio protokolas patvirtina, jog taip ir buvo), be to, jo parodymus patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad R.

J. parodymai negalėjo būti pripažinti įrodymais atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Byloje esantis 2010-08-03 įtariamojo apklausos protokolas patvirtina, kad įtariamasis D. M., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, pirminės apklausos metu parodė, jog jam paklausus S. G., ar keturračiai yra vogti, S. G. parodė, kad „nuvaryti“ nuo autobusų stoties, ar panašios vietos. Be to, būtent jam S. G. parodė keturračių nuotraukas, esančias jo mobiliajame telefone. Pačiam D. M. nekilo abejonių, kad keturračiai yra vogti, kadangi juos apžiūrėti reikėjo laukuose, jie buvo slepiami (b. l. 30-33, t. 6).

Šiuos savo parodymus D. M. patvirtino ir įtariamojo papildomų apklausų 2010-11-22 bei 2011-05-04 metu (b. l. 34-39, t. 6). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-06 nutartimi iš baudžiamosios bylos Nr. 1-291-897/2012 buvo atskirta baudžiamoji byla kaltinamojo D. M. atžvilgiu (b. l. 132-133, t. 8). Atsižvelgiant į tai, D. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. Minėta, kad asmenų parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Be to, kaip minėta, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 2 d.).

Taigi jokie ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys bylÄ nagrinėjančiam teismui neturi iÅ¡ankstinės galios. Be to, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Svarbu ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad proceso dalyviai buvo iÅ¡reiÅ¡kę nepasitikėjimÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismu (teisėja), kuris priėmė skundžiamÄ nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo suabejoti pirmosios instancijos teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.Teisėjų kolegija taip pat yra įsitikinusi, kad įtariamais D.

M. duodamas pirminius parodymus ir juos vėliau papildymas, neturėjo galimybės suderinti savo parodymų su kitais įtariamaisiais, tarp jų ir su S. G., neturėjo laiko sugalvoti gynybinės pozicijos, todėl bÅ«tent Å¡io įtariamojo pirminių parodymų svarba yra didelė. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje kartu su kitais S. G. kaltę grindžiamais įrodymais pagrįstai paminėjo ir įtariamojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.Apeliaciniame skunde daug argumentų dėstoma apie tai, kad nė vienas iÅ¡ byloje apklaustų asmenų neparodė, jog jis, S. G., žinojo ar suprato, jog realizuotas turtas buvo gautas nusikalstamu bÅ«du bei akcentuoja, jog nesuprato, kad keturračiai yra vogti.

Tačiau tokia apelianto pozicija byloje surinktų įrodymų visuma yra visiÅ¡kai paneigta.IÅ¡ įtariamojo A. U. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog A. U. mano, kad S. G. suprato, jog keturračiai yra vogti. Ä®tariamojo apklausų 2010-08-25 ir 2010-11-25 metu jis patvirtino, jog, jo manymu, S. G. supratęs, kad keturračiai yra vogti. Kadangi jų vertę nurodęs santykinai nedidelę (maÅ¾Ä ) – 7 000 Lt už vienÄ keturratį, bei paminėjo, kad jie yra be dokumentų (b. l. 126-130, t. 5).

Teisminio nagrinėjimo matu 2012-06-27 Klaipėdos miesto apylinkės teisme A. U. parodė, kad 2010 m. jam brolis pasakęs, jog yra du nauji keturračiai „Kawasaki“, kuriuos neblogai bÅ«tų parduoti. Tada jis paskambino S. G., kuris domėjosi keturračiais. Pastarasis norėjo pasižiÅ«rėti parduodamus keturračius, todėl kartu su broliu R. U. nusprendė padaryti keturračių nuotraukas ir parodyti pirkėjui. S. G. pasakė, kad keturračiai yra parvežti iÅ¡ Amerikos, tačiau dar neiÅ¡muitinti, todėl su jais važinėtis keliais jis negalės. Nuvykęs į garaÅ¾Ä , pamatė, kad keturračiai nenauji ir apie tai pasakė S. G.

Po kurio laiko, paskambinęs S. G. pasakė, kad gali nupirkti tik vienÄ keturratį. Kartu su broliu R. U. nusprendė keturratį palikti laukuose, kad pirkėjas galėtų pasiimti. Jautė, kad gali kažkas atsitikti. Už kiek buvo parduotas keturratis jis nežino. Keturračiai pardavimo metu buvo pastatyti laukuose, nes jie buvo be dokumentų. S. G. nurodė, kur bus pastatyti keturračiai, o kokiÄ kainÄ jam nurodė, jis nepamena. S. G. tiesiogiai, kad keturračiai vogti, nesakė (b. l. 169-171, t. 8). Ä®vertinus tokius kito kaltinamojo duotus parodymus, galima spręsti, jog teismo posėdžio metu nuteistasis A.

U. iÅ¡ esmės davė pakankamai panaÅ¡ius parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu.Be A. U. ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, tÄ aplinkybę, jog S. G. neabejotinai žinojo, kad byloje minimi keturračiai yra įgyti nusikalstamu bÅ«du įrodo ir ikiteisminio tyrimo duoti įtariamojo D. M. parodymai.Teisėjų kolegija vienu iÅ¡ svarbiausių įrodymų pagrindžiančių, jog S. G. gerai suprato, kad minimi keturračiai yra įgyti nusikalstamu bÅ«du (vogti), laiko byloje esantį Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo 2010-09-22 protokolÄ bei prie jo esančias 2010 m. liepos 4-11 d. pokalbių suvestines.

Tai yra vienas iÅ¡ objektyvių įrodymų byloje pagrindžiančių S. G. kaltę. IÅ¡ pokalbio Nr. 138 2010-07-06 iÅ¡klotinės matyti, kad S. skambina A. (b. l. 101, t. 3), ir klausia: „žiÅ«rėk, o kur tasai yra, tasai, ė-ė, apie kÄ Å¡iandien Å¡nekėjom? Nes čia vienas susidomėjo, žinai“; „sakau vienas žmogus susidomėjo ir nori užmesti akį, žinai“. Toliau matyti, kad A. perskambina S. ir tariasi, jog susitikimÄ reikia nukelti rytojui. IÅ¡ tolesnių pokalbių matyti, kad A. su S. toliau derina galimybę S. surastam žmogui parodyti keturratį.

Å ios pokalbių iÅ¡klotinės rodo, kad S. G. aiÅ¡kiai suprato, jog realiai pamatyti keturračius yra pakankamai sudėtinga, todėl praÅ¡o A., nors jų nuotraukas parodyti. Svarbu tai, kad Å¡ių pokalbių metu tiek S. G., tiek A. U. kalba itin aptakiai, stengdamiesi neįvardyti daiktų jų tikraisiais vardais, taip pat galima matyti, jog keturračių laikymo vieta buvo slepiama. Sprendžiant, ar asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad turtas gautas iÅ¡ nusikalstamos veikos, vertinamos tiek objektyvios aplinkybės, apibÅ«dinančios turto perdavimÄ (pvz., turtas parduodamas daug mažesne nei rinkos kaina, jį perduodantis asmuo nedirba ir neturi pajamų, iÅ¡ kurių galėtų įgyti perduodamÄ turtÄ , neatskleidžia informacijos apie turto įsigijimo aplinkybes, nepateikia turto įsigijimo dokumentų), tiek ir subjektyvios aplinkybės (ar turtÄ Ä¯gijęs asmuo pagal savo iÅ¡silavinimÄ , gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, taip pat įvertinęs Å¡io turto perdavimo aplinkybes, turėjo ir galėjo suprasti, kad jis gautas iÅ¡ nusikalstamos veikos).

Klaipėdos apygardos teismas iÅ¡nagrinėjęs Å¡ias pokalbių suvestines neturi jokių abejonių, kad turtas, kurį S. G. realizavo buvo įgytas nusikalstamu bÅ«du. Tai, jog keturračiai buvo be dokumentų, buvo pastatyti itin atokioje vietoje (apleistoje vietovėje Tauralaukyje) ir S. G. žinodamas visas Å¡ias aplinkybės atliko keturračio realizavimo veiksmus, visiÅ¡kai įrodo, kad jis žinojo apie Å¡io turto įgijimÄ nusikalstamu bÅ«du bei siekė taip veikti – realizuoti keturračius ir gauti iÅ¡ to materialinę naudÄ .

Juolab, kaip teisingai paminėjo pirmosios instancijos teismas, S. G. yra aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo bei užima vadovaujančias pareigas. Å ios aplinkybės bei kiti jau aptarti įrodymai leidžia daryti besÄ lygiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad jis gerai suprato potencialiems pirkėjams siÅ«lomų įgyti daiktų tikrÄ jÄ kilmę – nusikalstamos veikos rezultatÄ . Pažymėtina, kad žmogui turinčiam aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ bei užimančiam vadovaujančias pareigas (nuteistasis S. G. – UAB „Gvatosta“ direktorius), paprastai yra bÅ«dingi griežtesni atidumo, atsargumo bei rÅ«pestingumo bruožai.

Ä®monės vadovas atstovauja įmonei, veikia įmonės vardu. Jis yra atsakingas už verslo plėtojimÄ , įmonės ir jos savininkų atstovavimÄ , sandorių sudarymÄ . Kitais žodžiais, įmonės vadovas atsako už visÄ Ä¯monės veiklÄ â€“ nuo finansinių iÅ¡teklių iki personalo ir turto. Todėl apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai atmeta apelianto versijÄ apie tai, kad jis nesuprato, jog keturračiai yra vogti. Pakankamai brangaus keturračio motociklo pardavimo sandoris buvo vykdomas laukuose, Tauralaukyje, keturračiui esant užmaskuotam krÅ«muose, juolab, be keturračio nuosavybes teises patvirtinančių ar kitokių dokumentų.

Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybės, konstatuotina, jog apeliantas S. G. itin gerai suprato tai, kad realizuoja nusikalstamu bÅ«du įgytÄ turtÄ . Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti dėl nuteistojo S. G. kaltės. Dėl iÅ¡vardytų motyvų nuteistojo S. G. apeliacinis skundas atmestinas. Dėl A. U. apeliacinio skundo Apeliantas A. U. nuosprendžio dalies, kuria pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. (už nusikalstamu bÅ«du įgyto keturračio motociklo „Kawasaki KVF750C7F“ realizavimÄ ) neginčija, todėl teismas daro iÅ¡vada, kad A.

U. sutinka su jo padarytos veikos kvalifikavimu (teisiniu įvertinimu). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl A. U. kaltės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. dėl nusikalstamu būdu įgyto keturračio motociklo „Kawasaki KVF750C7F“ realizavimo nepasisako (BPK 320 str. 3 d.). Nuteistais A. U. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. dėl nusikalstamu būdu įgyto keturračio motociklo „Yamaha 700YFM“ realizavimo.

Pirmiausia apeliantas savo skundÄ motyvuoja tuo, kad teismo nuosprendyje cituojant kaltinamųjų bei liudytojų parodymus nurodytos bylos aplinkybės neatitinka faktinių Å¡ių proceso dalyvių duotų parodymų.Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo teiginiais sutinka tik iÅ¡ dalies, kadangi apylinkės teismas cituodamas tik kaltinamojo E. L. parodymus vienoje vietoje buvo netikslus. Tačiau visų kitų proceso dalyvių parodymai nurodyti apkaltinamajame nuosprendyje visiÅ¡kai atitinka jų teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus.Kaltinamasis A.

U. teismo posėdžio metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ veikÄ . IÅ¡ teismo posėdžio protokolo matyti, kad A. U. nurodė, jog važiavo su Jakučiu, paskambino brolis, pasakė, jog yra keturratis. Suprato, kad reikia vykti pažiÅ«rėti keturratį. Jakučiui pasakė, kad reikia dabar važiuoti apžiÅ«rėti keturratį. Nuvyko su I. į KaÅ¡tonų gatvę. Vakare dar atvyko keli žmonės, jų nepažinojo. Jis su žmonėmis nebendravo, nes jų nepažinojo, tik padėjo įkelti keturratį.

Jis nesiūlė nieko. Detaliai apžiūrėjo keturratį, nes buvo įdomu, raktelis buvo spynelėje. Nebuvo pridėtas keturračio dangtelis, todėl tas žodis „padarytas” buvo pavartotas. Nežino kaip buvo atsiskaitoma, pinigų negavo (b. l. 170, t. 8). Apeliacinės instancijos teismas sugretinęs šiuos kaltinamojo duotus ir teismo posėdžio protokole užfiksuotus parodymus su apkaltinamojo nuosprendžio motyvuose nurodytais A. U. parodymais sprendžia, jog jie visiškai atitinka faktinius kaltinamojo A.

U. teismo posėdžio metu duotus parodymus (b. l. 86, t. 9).IÅ¡ byloje esančių liudytojo I. J. 2010-08-09 ir 2010-08-24 apklausų protokolų matyti, kad jis parodė, jog anksčiau gyveno Minijos g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, kartu su A. U. 2008 m. rudenį A. U. kreipėsi į jį klausdamas, ar nežino kam reikalingas geras keturratis, prašė rasti gerÄ pirkėjÄ . Jis pasiÅ«lė kolegai Ž. N., kuris rado pirkėjÄ . Po to, prie KaÅ¡tonų garažų, Klaipėdoje, jis su A.

U., Ž. N. atvežtam pirkėjui pardavė keturratį, apie tai, kad jis vogtas nežinojo (b. l. 150-155, t. 2). Pirmosios instancijos teismas skundžiamojo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodė, kad liudytojas I. J. parodė, jog jis gyveno kartu su A. U., tačiau kuo jis užsiima nežinojo. Kažkada su juo turėjo bendrÄ statybų verslÄ . Kadangi vagystė dėl keturračių įvykdyta seniai, visų aplinkybių nepamena. Teisėjai pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus, jis juos patvirtino ir paaiÅ¡kino, kad A.

U. jam paminėjo, kad turi pardavimui pigiai keturratį ir paklausė, gal jis žinÄ s, kas norėtų pirkti. Jam bekalbant su Ž. N., paaiÅ¡kėjo, kad pastarasis norėtų pirkti keturratį, tada ir prisiminė, kad keturratį turi parduoti A. U. Po kurio laiko kartu su Ž. N. nuvyko į garažus pasižiÅ«rėti keturračio. Jam buvo Å¡ovusi mintis, kad keturratis gali bÅ«ti vogtas. Už kiek buvo parduodamas keturratis, jis neprisimena, gal Ž. N. jam sakė, kad keturračio kaina maža. Tai, kad jam A.

U. pasakė, kad keturratis yra „padarytas“, dar nereiÅ¡kia, kad jis yra vogtas, nes „padarytas“ gali reikÅ¡ti, kad keturratis yra surinktas iÅ¡ detalių. Ikiteisminiame tyrime apklausos metu jam atrodė, kad keturratis pavogtas, kodėl dabar persigalvojo nežino. PrieÅ¡ posėdį, jo niekas neprašė duoti palankių parodymų. Teisėjų kolegija patikrinusi byloje esanti teismo posėdžio protokolÄ daro iÅ¡vadÄ , kad liudytojas I. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu 2012-06-22 davė bÅ«tent tokius parodymus, kokie ir yra nurodyti apylinkės teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje (b. l. 150-151, t. 8).

Taigi teigti, kad teismo nuosprendyje cituojant Å¡io liudytojo parodymus nurodytos bylos aplinkybės neatitinka faktinių Å¡ių proceso dalyvio duotų parodymų, nėra jokio pagrindo. Kaltinamasis E. L. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad pavogtÄ keturratį pastatė KaÅ¡tonų g. garaže. SpontaniÅ¡kai sugalvojo pavogti. Galvojo, kad keturratis nevažiuos, bijojo eksploatuoti, negalvojo, kad keturratis vertingas. VienÄ dienÄ su A. atvyko dar vienas nepažįstamas asmuo ir nupirko keturratį už 5 000 Lt.

A. perdavė pinigus, ar sau pirko R. U., jis nežino. Nežino, ar tas nepažįstamas padėjo įkrauti keturratį į autobusiukÄ . Pinigus pasidalino per pusę (b. l. 126, t. 8).Kaltinamasis E. L. atsakydamas į teisėjos klausimÄ parodė: „A. brolis žinojo, kad keturratis vogtas.“ Toliau kaltinamasis parodė, kad gal su A. nebuvo kalbama, kaip buvo pavogtas. A. sakė, kad duoti pinigus R., kad jam nieko nereikia. Sakė, kad palieka pačiam spręsti dėl sumos pasidalijimo. Jis pats (E. L.) prie serviso, jis ir pasiÅ«lė įvykdyti vagystę.

Gavo 5 000 Lt. Suprato, kad už tarpininkavimÄ pinigai, pirkėjas neprašė dokumentų, nes mano, jis žinojo, kad keturratis vogtas, spynelė buvo iÅ¡ardyta, jam nekilo problemų. Su pirkėju keturratį kartu apžiÅ«rėjo A., jam taip atrodo, aplinkybių nepamena. Su A. nebuvo susitikęs iki tol, kol jis neatvyko su pirkėju. Dėl vogto keturračio pardavimo kalbėjo su R. U.. Su pirkėju atvyko A. U. (b. l. 126-127, t. 8).Taigi susipažinus su kaltinamojo E. L. teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais galima daryti iÅ¡vadÄ , jog jis iÅ¡ tikrųjų tiesiogiai nenurodė, jog A.

U. žinojo, kad keturratis yra vogtas.Apylinkės teismas nuosprendžio motyvuose nurodė, kad kaltinamasis E. L. parodė, jog 2008 m. pagrobto keturračio „Yamaha 700 YFM“ iÅ¡ UAB „Armi servisas“ aikÅ¡telės jie negalėjo niekur realizuoti, laikė jį garaže, esančiame KaÅ¡tonų g., Klaipėdoje. VienÄ dienÄ atvyko A. U. su nepažįstamu asmeniu ir nupirko keturratį „Yamaha 700 YFM“ už 5000 Lt. Pinigus jam perdavė A. U. Pinigus pasidalino pusiau. Teigia, kad A. U. tikrai žinojo, kad keturratis yra vogtas, ar su juo kalbėjo kokiomis aplinkybėmis jis buvo pavogtas, jis tiksliai neprisimena.

Mano, kad keturračio pirkėjas žinojo, kad keturratis yra vogtas, nes neprašė parduodamo keturračio įsigijimo dokumentų, be to, keturračio užvedimo spynelė buvo iÅ¡ardyta, bet dėl to pirkėjas pretenzijų neturėjo. Keturratį kartu su pirkėju apžiÅ«rinėjo A. U. Su R. U. buvo kalbama apie pavogto keturračio pardavimÄ .Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad apylinkės teismas Å¡ioje vietoje netiksliai apkaltinamajame nuosprendyje pacitavo kaltinamojo E. L. parodymus A.U. atžvilgiu.

Tačiau Å¡is teismo padarytas netikslumas cituojant kaltinamojo E. L. parodymus nesudaro jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad A. U. dėl nusikalstamu bÅ«du įgyto svetimo turto – keturračio motociklo „Yamaha 700YFM“ pripažintas kaltu nepagrįstai. A. U. kaltę padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodo ir kiti byloje surinkti bei teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai. Pastebėtina, kad įtariamojo apklausos metu 2010-08-23 E. L. parodė, jog apie pavogtÄ keturratį jis pasakė pažįstamam R.

U., kuris pasiÅ«lė jį parduoti, o jis sutiko. Tuomet R. U. suvedė jį su savo broliu A. U., kuriam papasakojo, kokiomis aplinkybėmis pavogė šį keturratį ir A. U. pažadėjo surasti pirkėjÄ (b. l. 39-40, t. 4). Ä®tariamasis E. L. 2010-08-18 apklausiamas Klaipėdos miesto apylinkės teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dėl iÅ¡ AB „Klaipėdos autobusų parkas“ saugomos teritorijos pagrobtų dviejų keturračių motociklų „Kawasaki KVF750A6F“ bei „Kawasaki KVF750C7F“ paaiÅ¡kino, jog keturračius pakrovė į autobusiukÄ ir nuvežė į Tauralaukyje esantį apleistÄ garaÅ¾Ä .

Ten juos paliko stovėti. Po savaitės ar dviejų pasakė apie tai R. U., pastarasis pasiÅ«lė parduoti keturračius. Po savaitės, atvažiavo R. brolis juos nufotografuoti. Abu broliai U. žinojo apie tai, kad keturračiai yra vogti (b. l. 36-37, t. 4). Nėra jokių abejonių, kad Å¡ie E. L. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai laikytini įrodymu sprendžiant A. ir R. U. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ dėl nusikalstamu bÅ«du įgyto svetimo turto – keturračio motociklo „Kawasaki“ realizavimo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nėra jokių duomenų, kuriuos būtų galima laikyti įrodymais, paneigiančiais kaltinamojo E. L. bei liudytojo I. J. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus. Juo labiau, kad E. L. parodymus dėl A. U. nusikalstamos veikos patvirtina ir kiti šioje baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.Pritartina pirmosios instancijos teismo nuostatai, kad pagrindinis nuteistojo A. U. kaltės įrodymas yra kaltinamojo E. L. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu.

E. L. visų apklausų metu neabejodamas nurodė, kad vienÄ dienÄ pas jį atvykęs A. U. su nepažįstamu asmeniu, nupirko keturratį „Yamaha YFM“ už 5 000 Lt.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltinamieji A. U. su R. U. buvo kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 2 d. dėl to, jog realizavo nusikalstamu bÅ«du gautÄ didelės vertės turtÄ , t. y. keturratį motociklÄ â€žYamaha“. Tačiau nuteisti kaltinamieji buvo pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, niekur nuosprendyje taip ir nenurodant teismo nustatytas bei įrodyta pripažintas bylos aplinkybes.

Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 1 d. nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma:

1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės;

2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus;

3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados;

4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.IÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio motyvų matyti, jog kaltinamajame akte kaltinamieji A. U. ir R. U. buvo kaltinami didelės vertės svetimo nusikalstamu bÅ«du įgyto turto realizavimu, t. y. padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 2 d. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 str. nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimas, naudojimas ar realizavimas laikomas didelės vertės turtu, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL (32 500 Lt) dydžio sumÄ .Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį motyvuojamoje dalyje konstatavo, kad Å¡ioje byloje keturračio motociklo „Yamaha“, pagrobto iÅ¡ UAB „Armi servisas“ turto, kurį realizavo kaltinamieji, vertė nustatyta byloje esančia UAB „PajÅ«rio autorika“ preliminaria vertinimo ataskaita Nr. 20110627-2, jos pagrindu pateikta iÅ¡vada apie transporto priemonės vidutinę rinkos vertę bei patikslinta pažyma dėl keturračio motociklo likutinės vertės, t. y. nustatyta, kad 2008-09-01 keturračio motociklo „Yamaha 700 YFM“ likutinė vertė pagal apskaitos duomenis buvo – 24 706,95 Lt.Atsižvelgdamas į tai, apylinkės teismas nustatė, jog kaltinamųjų nusikalstamu bÅ«du gauto 24 706,95 Lt vertės turto realizavimas Å¡ios sumos nevirÅ¡ija (BK 190 str.), todėl A.

U. ir R. U. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. Kaltinime nurodyta keturračio motociklo „Yamaha 700 YFM“ vertę pakeitė iÅ¡ 37 194,40 Lt į 24 706,95 Lt. Tačiau apylinkės teismas perkvalifikavęs A. U. ir R. U. veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. nenustatė (pakeisto kaltinimo) nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinkti ir iÅ¡nagrinėti įrodymai įrodo, kad R.

U. ir A. U. nuteisti už tai, jog veikdami bendrininkų grupe realizavo nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , o bÅ«tent: siekdami turtinės naudos, 2008 m. rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje, tiksli data nenustatyta, KaÅ¡tonų g., Klaipėdoje, žinodami, kad 24 706,95 Lt vertės keturratis motociklas „Yamaha 700YFM“, VIN Nr. „(duomenys neskelbtini)“, yra gautas nusikalstamu bÅ«du – pagrobtas iÅ¡ UAB „Armi servisas“ aikÅ¡telės, Å ilutės pl. 5b, Klaipėdoje, už 5 500 Lt nenustatytam asmeniui, E. L. praÅ¡ymu, pardavė vogtÄ keturratį motociklÄ â€žYamaha 700YFM“, VIN Nr. „(duomenys neskelbtini)“.

Po ko, tarpusavyje pasidalino gautus pinigus, t. y. 500 Lt atiteko R. U., o 5 000 Lt – E. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnyje nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 str. 1 d. numato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai yra nurodoma, jog teismo nuosprendyje buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai –buvo neleistinai peržengtos kaltinimo ribos, dėl ko buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo A.

U. teisės ir kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį. Apeliantas akcentuoja, kad jis buvo nuteistas dėl 2010-07-26 neteisėto narkotinės medžiagos įgijimo, t. y. dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis niekada nebuvo kaltinamas. Tačiau detaliai susipažinus su byloje esančiu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2011-05-24 kaltinamuoju aktu matyti, jog A. U. yra įtariamas tuo, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturint tikslo jos platinti, o bÅ«tent: iki 2010-07-26, 11.00 val., tikslus laikas ir data nenustatyti, iÅ¡ nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - 0,833 g kanapių ir jų dalių, be tikslo parduoti ar kitaip platinti, kurias neteisėtai laikė bute Minijos g.

„(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, iki 2010-07-26, 11.00 val., kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai (b. l. 61, t. 7). Be to, A. U. taip pat buvo įtariamas tuo, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, neturint tikslo jos platinti, o būtent: A. U., iki 2010-07-27 10.15 val. tikslus laikas ir data tyrimu nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,037 g. metamfetamino, be tikslo parduoti ar kitaip platinti, kuria neteisėtai laikė nuomojamame sandėlyje, esančiame Sandėlio g.

„(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, iki tol, kol 2010-07-27 10 val. 15 min. kratos metu jÄ rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai (b. l. 61, t. 7). Taigi Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2011-05-24 kaltinamajame akte perduotame Klaipėdos miesto apylinkės teismui kaltinamajam A. U. be kitų nusikalstamų veikų buvo inkriminuotos ir 2 (dvi) nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis.Pažymėtina, kad įžanginėje nuosprendžio dalyje be kitų duomenų nurodomas baudžiamasis įstatymas, numatantis nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu kaltinamasis kaltinamas (BPK 304 str. 5 p.).

IÅ¡ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendžio įžanginės dalies matyti, kad A. U. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 2 d., 189 str. 1 d. ir 259 str. 2 d. (2 veikos) (b. l. 73, t. 9). Taigi iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio įžanginės dalies matyti, jog A. U. yra kaltinamas 2 (dviejų) nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., padarymu.Be to, detaliai iÅ¡analizavus skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį matyti, jog nuosprendžio motyvuose yra aiÅ¡kiai nustatyta, kad A.

U. kaltė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. (dėl nedidelio kiekio narkotinės medžiagos - 0,833 g kanapių ir jų dalių, be tikslo parduoti ar kitaip jas platinti, kurias įgijo ir neteisėtai laikė bute Minijos g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, iki 2010-07-26) yra įrodyta visiškai. Nuosprendžio turinys taip pat patvirtina, jog visos aplinkybės, susijusios su šia inkriminuota veika ir jos padarymu buvo išsamiai išnagrinėtos. A. U. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neginčijamai įrodo, paties kaltinamojo A.

U. parodymai, liudytojo R. J. parodymai, 2010-07-26 kratos protokolas (b. l. 155-156, t. 1), 2010-08-25 specialisto išvada Nr. 140-(5870)-ISI-6104 bei fotopriedai, kuriais nustatyta, kad žalios spalvos medžiaga paimta pas A. U., bute Minijos g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, yra kanapės ir jų dalys, kurios masė – 0,833 g (b. l. 104 – 111, t. 1).Klaipėdos miesto apylinkės teismas laikė įrodyta, kad kaltinamasis A. U. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,833 g kanapių ir jų dalių, iki atliktos kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai (b. l. 91-92, t. 9).

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija laiko, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojama, jog A. U. buvo nuteistas dėl 2010-07-26 neteisėto narkotinės medžiagos įgijimo, t. y. dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis niekada nebuvo kaltinamas. Taip pat iÅ¡ skundžiamo nuosprendį matyti, jog Å¡io nuosprendžio motyvuose yra detaliai iÅ¡nagrinėtas ir A. U. pareikÅ¡tas kaltinimas dėl kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, t. y. dėl neteisėto įgijimo nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos – 0,037 g. metamfetamino, be tikslo parduoti ar kitaip platinti, kuriÄ jis neteisėtai laikė nuomojamame sandėlyje, esančiame Sandėlio g.

„(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, iki 2010-07-27 10 val. 15 min. A. U. kaltė padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ byloje yra įrodyta visiÅ¡kai. A. U. kaltę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo neginčijamai įrodo liudytojų R. J., S. A., R. B. parodymai, 2010-07-27 kratos protokolas, 2010-08-25 specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(5870)-ISI-6104 (b. l. 104 – 111, t. 1). Pirmosios instancijos teismas laikė įrodyta, kad kaltinamasis A. U. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,037 g metamfetamino, be tikslo parduoti ar kitaip platinti, kuriÄ neteisėtai laikė nuomojamame sandėlyje iki kratos metu 2010-07-27 10 val. 15 min. jÄ rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai (b. l. 91-92, t. 9).

Dėl visų iÅ¡vardytų motyvų teigti, kad apylinkės teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį pažeidė imperatyvias baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, t. y. buvo neleistinai peržengtos kaltinimo ribos, nėra jokio pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tais apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kuriuose teigiama, jog A. U. nusikalstama veika, t. y. neteisėtas disponavimas (įgijimas ir laikymas) 0,037 g metamfetamino nuosprendžio nustatomojoje dalyje nepaminėtas (b. l. 73-74, t. 9).Tačiau įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, tai galima laikyti tik apylinkės teismo padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida, bet ne esminiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu.

Juo labiau, visiškai nepagrįsti yra apelianto teiginiai apie tai, kad teismas asmenį nuteisė dėl nusikalstamos veikos epizodo, kurio teismas nuosprendyje net ir nenustatė.Kaip minėta, Klaipėdos miesto apylinkės teismui perduotame Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011-05-24 kaltinamajame akte kaltinamajam A. U. be kitų nusikalstamų veikų buvo inkriminuotos ir 2 (dvi) nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, kad A.

U. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 2 d., 189 str. 1 d. ir 259 str. 2 d. (2 veikos). Skundžiamo nuosprendžio motyvuose yra detaliai iÅ¡nagrinėti A. U. pareikÅ¡ti kaltinimai dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. numatytų veikų padarymo ir jo kaltė yra pagrįsta nuosprendžio motyvuojamoje dalyje iÅ¡vardytų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo A. U. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ tiek dėl nedidelio kiekio narkotinės medžiagos - 0,833 g kanapių ir jų dalių įgijimo, be tikslo parduoti ar kitaip jas platinti, kurias jis neteisėtai laikė bute Minijos g.

„(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, iki 2010-07-26, tiek ir dėl neteisėto įgijimo nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos – 0,037 g. metamfetamino, be tikslo parduoti ar kitaip platinti, kuriÄ neteisėtai laikė nuomojamame sandėlyje, esančiame Sandėlio g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, iki 2010-07-27 10 val. 15 min. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas pagrįstai A. U. pripažino kaltu ir nuteisė tiek dėl nedidelio kiekio narkotinės medžiagos - 0,833 g kanapių ir jų dalių įgijimo ir laikymo, be tikslo parduoti ar kitaip jas platinti, tiek ir dėl neteisėto nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos – 0,037 g. metamfetamino įgijimo ir laikymo, be tikslo parduoti ar kitaip platinti.

Atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (BPK 305 str. 1 d. 1 p.), apeliacinės instancijos teismas nustato, kad: A. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis tikslus laikas ir data tyrimu nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,037 g. metamfetamino, be tikslo parduoti ar kitaip platinti, kuria neteisėtai laikė nuomojamame sandėlyje, esančiame Sandėlio g.

„(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, iki tol, kol 2010-07-27 10 val. 15 min. kratos metu jÄ rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai. Apeliantas teigia, kad teismas nurodė neatitinkančius tikrovės duomenis, t. y. kad jis iÅ¡ esmės prisipažino padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad amfetaminÄ Ä¯gijo savo reikmėms. PrieÅ¡ingai, jis viso proceso metu kategoriÅ¡kai neigė bent kÄ nors žinojęs apie nuomojamame angare rastus psichotropinės medžiagos likučius. Tačiau tokie apelianto teiginiai nepaneigia byloje surinktų įrodymų visumos, kuri neabejotinai įrodo jo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d.Liudytoju apklaustas pareigÅ«nas R.

J. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad dalyvavo kratos metu bute pas A. U., pas jį buvo rasta augalinės kilmės medžiaga, vaikinas minėjo, kad įsigijo savo reikmėms. Atliko kratÄ bazių teritorijos angare. A. U. su Å . M. valdė tÄ angarÄ . Buvo rastas Å¡aukÅ¡telis, svarstyklės ir maiÅ¡elis su narkotinių medžiagų pėdsakais (b. l. 149-150, t. 8.). Liudytoju apklaustas S. A. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad dalyvavo sandėlio kratoje. Atvyko su žmogumi, kuris atrakino sandėlį.

Tyrėja supažindino su veiksmais, į sandėlį įėjo kinologai su Å¡unimis. Rado svarstykles ir maiÅ¡iukÄ su miltelių likučiais. MaiÅ¡iukÄ užklojo kartoniniu popieriumi, su Å¡unimi apžiÅ«rėjo tÄ vietÄ ir ieÅ¡kojo toliau (b. l. 161, t. 8).Liudytoja apklausta pareigÅ«nė R. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad dalyvavo sandėlio kratoje. Kolegos paprašė. Vyko Å¡eimininkas, kinologas su Å¡unimi. Kai kinologas su Å¡unimi apėjo, jie įėjo į sandėlį. Buvo rastas maiÅ¡elis su svarstyklėmis skirtingose vietose ant stelažo.

MaiÅ¡iuke buvo miltelių pėdsakų, tikriausiai į vienÄ maiÅ¡elį daiktai buvo supakuoti (b. l. 162, t. 8). Byloje esanti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2010-08-25 specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad tirti buvo pateiktos elektroninės svarstyklės „Bomann“, arbatinis Å¡aukÅ¡telis ir bespalvis plastikinis maiÅ¡elis su miltelių likučiais (paketas Nr. 0021617), 2010-07-27 kratos metu rasti pas A. U., sandėlyje, esančiame Sandėlio g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje (b. l. 104-110, t. 1).

Specialistas pažymėjo, kad objektai tyrimui pateikti plastikiniame pakete Nr. 0021617, pakuotė nepažeista. Be to, iš Fotopriedo esančio prie specialisto išvados galima matyti, kad tirti (pakete Nr. 0021617) buvo pateiktos elektroninės svarstyklės su užrašu „Bomann“ (0-2 kg), arbatinis šaukštelis ir bespalvis plastikinis maišelis, kuriame yra baltos spalvos miltelių likučiai (4 pav.). Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad objektai tyrimui buvo pateikti netinkamai juos įforminus ar neteisingai įpakavus.

Byloje taip pat nenustatyta jokių duomenų, jog policijos pareigÅ«nai bÅ«tų suinteresuoti dėl kokių nors priežasčių apkaltinti A. U.Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis byloje esančiu teismo posėdžio protokolu negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , ar A. U. prisipažino padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , ar ne. Kadangi teismo posėdžio protokolo negalima aiÅ¡kiai suprasti ar A. U. prisipažįsta tik dėl kanapių (ir jų dalių) įgijimo ir laikymo, be tikslo jas platinti, ar kartu prisipažįsta ir dėl psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimo ir laikymo, be tikslo parduoti ar kitaip platinti (b. l. 170, t. 8.).

Tokia iÅ¡vada darytina todėl, kad A. U. parodė, jog pažįstamas klube jį pavaiÅ¡ino narkotinėmis medžiagomis, namuose laikė ant Å¡aldytuvo, tai buvo jo. MetamfetaminÄ Ä¯sigijo savo reikmėms. Kai kratÄ darė buvo rastos svarstyklės, jos naudojamos aukso darbams. (b. l. 170, t. 8). Baigdamas duoti parodymus apie nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, A. U., pažymėjo, kad be žolės jokių psichotropinių medžiagų nėra vartojęs (b. l. 170, t. 8).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokie apelianto parodymai nepaneigia nustatyto fakto, jog jis, A. U., laikė psichotropinę medžiagÄ â€“ metamfetaminÄ , be tikslo parduoti ar kitaip platinti.Nuteistojo parodymus apie tai, jog nežino kokios svarstyklės buvo rastos, su M. kartu turėjo svarstykles, nieko neužsiminė tyrėjams apie auksavimÄ ir jie to nevieÅ¡ino, teismas laiko nuteistojo pasirinkta gynybos taktika, siekiant iÅ¡vengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. A. U. kaltė dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, t. y. dėl neteisėto įgijimo nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos – 0,037 g. metamfetamino, be tikslo parduoti ar kitaip platinti, kuriÄ jis neteisėtai laikė nuomojamame sandėlyje, esančiame Sandėlio g.

„(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, iki 2010-07-27 10 val. 15 min. byloje yra įrodyta visiÅ¡kai liudytojų R. J., S. A., R. B. parodymais, 2010-07-27 kratos protokolu, 2010-08-25 specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(5870)-ISI-6104 (b. l. 104 – 111, t. 1). Nuteistojo apeliaciniame skunde yra remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012 ir praÅ¡oma padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. (dėl nedidelio kiekio narkotinės medžiagos - 0,833 g kanapių ir jų dalių įgijimo, be tikslo parduoti ar kitaip jas platinti, kurias jis neteisėtai laikė bute Minijos g.

„(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, iki 2010-07-26) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. Tačiau nagrinėjamu atveju A. U. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. nėra pagrindo. ATPK 44 straipsnio 1 dalyje už neteisėtÄ psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimÄ ar laikymÄ nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti numatyta administracinė atsakomybė.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos) kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g. Tais atvejais, kai nustatoma, kad asmuo neteisėtai tik įgijo ar (ir) laikė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kyla baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 2 dalis) atribojimo nuo administracinio teisės pažeidimo (ATPK 44 straipsnio 1 dalis) klausimas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už Å¡iame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobÅ«džiu Å¡ie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartÄ akcentuota, jog „vertinant ar teisinė atsakomybė priskirtina administracinei ar baudžiamajai teisei, pabrėžtina, kad tarp administracinės ir baudžiamosios teisinės atsakomybės esama nemaža panaÅ¡umų, bet yra ir esminių skirtumų.

Administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas, skiriasi ir patraukimo administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn padariniai“, jog „teisės doktrina visuotinai pripažįsta, kad administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo pavojingumas yra nevienodas. Didesnį nusikaltimo pavojingumÄ nulemia ne tik objekto, bet ir kitų objektyvių bei subjektyvių požymių visuma“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Nusikalstama veika yra pavojinga, prieÅ¡inga teisei veika, numatyta baudžiamajame įstatyme. PavojingumÄ lemia įvairÅ«s objektyvÅ«s ir subjektyvÅ«s nusikalstamos veikos požymiai. Pagrindinis vaidmuo tenka objektyviesiems požymiams, t. y. padarytos veikos pobÅ«džiui, padariniams, vietai, laikui ir kitoms aplinkybėms. Taip pat reikÅ¡mingi ir subjektyvÅ«s požymiai – kaltė, tikslas, motyvai. Nusikalstamos veikos pavojingumas apibÅ«dinamas pavojingumo pobÅ«džiu ir pavojingumo laipsniu. Pavojingumo pobÅ«dis yra kokybinė nusikalstamos veikos charakteristika, o pavojingumo laipsnis iÅ¡reiÅ¡kia kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristikÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad pavojingumo pobÅ«dis rodo, koks yra pavojingumas (jo turinys), o pavojingumo laipsnis parodo, kokio dydžio yra Å¡is pavojingumas. Pavojingumo laipsnį lemia daugelis faktorių, tai ir nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės. Baudžiamasis įstatymas (BK 10 straipsnis) nusikalstamas veikas skirsto į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin Å¡iurkščiai pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis) yra pavojinga, prieÅ¡inga teisei veika, tačiau, palyginus su nusikaltimu, jos pavojingumas yra mažesnis. Didesnį nusikaltimo pavojingumÄ lemia jo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nusikaltimu paprastai sukeliami sunkesni padariniai. BK specialiojoje dalyje suformuluotų nusikalstamų veikų sudėtyse tiesiogiai nurodyta, kada viena ar kita veika pripažįstama baudžiamuoju nusižengimu. Administraciniai teisės pažeidimai taipogi yra pavojingos veikos, nes jas padarius taip pat pažeidžiamos tam tikros vertybės (ATPK 9 straipsnio 1 dalis), tačiau jų pavojingumas yra mažesnis.

Kadangi administracinės ir baudžiamosios atsakomybės skirtumus lemia ir administracinio teisės pažeidimo bei nusikalstamos veikos prigimtis – Å¡ių veikų didesnis ar mažesnis pavojingumas, todėl, atribojant administracinį teisės pažeidimÄ nuo baudžiamojo nusižengimo, itin svarbÅ«s tampa šį padidintÄ ar sumažintÄ pavojingumÄ leidžiantys nustatyti kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. kovo 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012 pažymėta, kad įsigaliojus naujajam BK, vien tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekio kriterijus nėra pakankamas administracinei ir baudžiamajai atsakomybei atskirti.

Rekomendacijose nenurodžius žemutinės narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio ribos, Å¡is kriterijus laikytinas vienu iÅ¡ galimų ir vertintinų kartu su kitais, leidžiančiais nustatyti didesnį arba mažesnį padarytos veikos pavojingumÄ , kurių visumos vertinimo svarba akcentuota ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančių požymių visumÄ â€“ narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietÄ ir kitas aplinkybes. 2010-07-26 kratos metu bute Minijos g.

„(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, pas A. U. buvo rastas ir paimtas sulenktas popieriaus lapas, kuriame augalinės kilmės rusvos spalvos medžiaga. Nustatyta, jog tai yra kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 0,833 g. Teismas sutinka su apelianto teiginiais, jog Å¡is kiekis yra praktiÅ¡kai Å¡eÅ¡is kartus mažesnis už Rekomendacijose nurodytÄ nedidelį kiekį (5 g.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali ignoruoti tos aplinkybės, kad kitÄ dienÄ , t. y. 2010-07-27 kratos metu sandėlyje, adresu Sandėlio g.

„(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, pas A. U. buvo rasti ir paimti elektroninės svarstyklės „Bomann“, arbatinis šaukštelis ir polietileninis maišelis su neaiškios kilmės miltelių likučiais. Specialistas nustatė, kad ant elektroninių svarstyklių „Bomann“ paviršiaus yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai. Ant arbatos šaukštelio paviršiaus yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) pėdsakai.

Balstos spalvos miltelių likučių iÅ¡ bespalvio plastikinio maiÅ¡elio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė milteliuose yra 0,037 g. (b. l. 102-110, t. 1). Å ios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia pagrįstai teigti, jog tai, kad pas A. U. bute Minijos g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, buvo rasta narkotinė medžiaga kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 0,833 g., nelaikytina atsitiktinumu. Tai, kad A. U. nuomojamame sandėlyje kitÄ dienÄ buvo rastos svarstyklės ant kurių pavirÅ¡iaus buvo psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai, leidžia spęsti apie tai, jog A.

U. žinojo kaip reikia dozuoti narkotines medžiagas. Todėl apelianto iÅ¡dėstyta versija, jog jį tik vienÄ kartÄ klube „žole“ pavaiÅ¡ino pažįstamas laikytina nepagrįsta. Be to, skundžiamu nuosprendžiu yra įrodytos ir kitos A. U. nusikalstamos veikos, todėl laikyti jį teigiamos reputacijos asmeniu, t. y. kuris nedaro jokių kitų nusikalstamų veikų nėra jokio pagrindo. Dėl iÅ¡vardytų motyvų nuteistojo A. U. apeliaciniame skunde suformuluotas praÅ¡ymas jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d.

į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Apeliantas savo skunde taip pat praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę už nusikalstamu bÅ«du įgyto keturračio motociklo „Kawasaki“ realizavimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. ir už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti kitÄ bausmės rūšį, t. y. baudÄ artimÄ sankcijos minimumui. Tačiau Å¡is apelianto praÅ¡ymas taip pat yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistajam A. U. (už du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d., laisvės apribojimo bausmes 6 ir 8 mėnesiams; už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., laisvės apribojimo bausmes 6 mėnesiams), tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ , nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarymo stadijÄ , kaltininko asmenybę, todėl paskirtos bausmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyta kaltinamojo A. U. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pats pripažino, jog A. U. iÅ¡ esmės prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat didžiÄ ja dalimi jais rėmėsi vertindamas kitų kaltinamųjų kaltės laipsnį bei pobÅ«dį, kaip pavyzdžiui kito kaltinamojo S. G. kaltę, vienok, tokių A. U. parodymų nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.Tačiau tokia nuteistojo pozicija yra nepagrįsta.

A. U. visiÅ¡kai neprisipažino, kad realizavo nusikalstamu bÅ«du įgytÄ keturratį motociklÄ â€žYamaha 700YFM“. Be to, iÅ¡ 2010-07-27 įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad įtariamasis A. U. atsisakė duoti parodymus, norėdamas suderinti savo gynybos pozicijÄ su advokatu (b. l. 123-124, t. 5). Tai leidžia spręsti, jog A. U. duodamas parodymus nebuvo visiÅ¡kai nuoÅ¡irdus. Atsižvelgiant į tai, pripažinti, kad yra A. U. atsakomybė lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p., nėra jokio pagrindo.

Nuteistasis A. U. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 189 str. 1 d.) (BK 11 str. 3 d.) ir du baudžiamuosius nusižengimus (BK 259 str. 2 d.) (BK 12 str.). Atsižvelgdama į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, nuteistojo asmenybę (apeliantas anksčiau neteistas) ir jį charakterizuojančius duomenis bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistajam A. U. paskirtos bausmės tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu yra optimalios.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 2 d. numatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Skirdamas bausmes apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuteistajam tiek už padarytus nesunkius nusikaltimus paskirdamas laisvės apribojimo bausmes (6 ir 8 mėnesius), tiek ir už padarytus baudžiamuosius nusižengimus paskirdamas laisvės apribojimo bausmes (po 6 mėnesius), jų trukmę nustatė didesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies minimumas, bet mažesnę už straipsnio sankcijos vidurkį.

Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nustatydamas tokios trukmės laisvės apribojimo bausmes nepažeidė, nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kitokiais bÅ«dais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų. Apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su pačia nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tinkamiausia bausmių rÅ«Å¡is (už visas keturias nusikalstamas veikas) nuteistajam bus laisvės apribojimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 4 d. numatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vienÄ ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismas gali įpareigoti: tam tikru laiku bÅ«ti namuose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis (BK 48 str. 6 d. 1 p. ir 3 p.). Apylinkės teismas A. U. už visas padarytas nusikalstamas veikas skirdamas laisvės apribojimo bausmes įpareigojo jį bausmės vykdymo laikotarpiu be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuose nurodė, kad A. U. nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo (b. l. 98, t. 9). Tačiau skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje pažymėta, kad kaltinamasis A. U. yra dirbantis UAB „Profesionali statyba“ direktoriumi (b. l. 73, t. 9). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad A. U. užima UAB „Profesionali statyba“ direktoriaus pareigas.Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismo A. U. nustatytas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, laikytinas pertekliniu bei netikslingu.

Nes nuteistasis A. U. jau dirbdamas UAB „Profesionali statyba“ nebegalėtų realiai įvykdyti Å¡io teismo nustatyto įpareigojimo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės, panaikinant minėtÄ apylinkės teismo nuteistajam A. U. nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ . Dėl E. B. apeliacinio skundo E. B. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Apeliaciniame skunde suformuluoti alternatyvÅ«s reikalavimai: panaikinti apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.; arba pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 apkaltinamojo nuosprendžio dalį jam dėl bausmės skyrimo.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos nuosekliai įvertinęs, konstatuoja, kad E. B. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su G.

K., E. L., R. U. pasikėsino įvykdyti vagystę įsibraunant į patalpÄ , t. y. 2010-07-25, apie 23.00 val. prie UAB „Žolmedis“, esančios Å ilutės pl. 79, Klaipėdoje, pasikėsino įsibrauti į parduotuvę „Husqvarna“ ir pagrobti motorinių pjÅ«klų ir kitos sodo ir statybos technikos, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų.Apelianto kaltę padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodo byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai (paties nuteistojo E. B. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, 2010-07-26 ApžiÅ«ros protokolas, 2010-10-21 ApžiÅ«ros protokolas, 2010-10-21 ApžiÅ«ros protokolas bei fotolentelės, 2010-11-24 apžiÅ«ros protokolas, 2011-04-05 Slapto sekimo protokolas, 2010-11-19 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas bei fotolentelės).Nuteistojo E. B. kaltė dėl to, kad jis veikdamas bendrininkų grupe pasikėsino įvykdyti vagystę įsibraunant į patalpÄ â€“ į užrakintÄ ir elektroninėmis apsaugos priemonėmis apsaugotÄ parduotuvės patalpÄ ir pasikėsino pagrobti UAB „Husqvarna“ turtÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybės, nepriklausančios nuo jo valios – buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, yra įrodyta neginčijamai.

Pirmiausia akcentuotina tai, kad teisminio nagrinėjimo metu jis parodė: „pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ suprantu, kaltu prisipažįstu visiÅ¡kai“ (b. l. 128, t. 8). Toliau duodamas parodymus apylinkės teisme jis nurodė, kad R. pasikvietė jį vykti su juo, laiko nepamena. Nuvyko netoli „Regitros“. Policija sulaikė, tipo buvo pasikėsinimas apvogti parduotuvę. Norėjo apvogti, jis tik taip sėdėjo automobilyje, stebėjo parduotuvę (b. l. 168, t. 8). Teisėjai perskaičius jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis E. B. nurodė, jog juos tvirtina.

Sprendžiant E. B. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ taip pat itin reikÅ¡mingi yra jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai (b. l. 130-131, t. 4). E. B. 2010-08-24 buvo apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir Å¡ios apklausos metu davė aiÅ¡kius parodymus, jog 2010 m. liepos mėnesį tikslios datos neatsimena, susitiko su R. U. ir galvojo, iÅ¡ kur gauti pinigų. Jie su R. U. paėmė G. K. ir E. L., nuvežė prie garažų Tauralaukyje, paleidome ten juos.

R. U., K. ir L. planavo apvogti parduotuvę. Jam pasiÅ«lė tai padaryti R. U. Prie parduotuvės su R. U. nuvažiavo jo automobiliu. Apie valandÄ laukė draugų aikÅ¡telėje. Bendravo radijo ryÅ¡io pagalba, kurį turėjo R. U....Jo ir R. U. užduotis buvo stebėti maÅ¡inoje, kad niekas neatvažiuotų. E. L. su G. K. turėjo atvažiuoti prie parduotuvės...Juos policija sulaikė tada, kai jie važiavo pro tÄ vietÄ , kur stovėjo policijos pareigÅ«nai. Jis paslėpė radijo ryšį po maÅ¡inos sėdyne.

Pavogtas turtas turėjo bÅ«ti padalintas į tris dalis. R. U. jam turėjo duoti pusę iÅ¡ savo dalies (b. l. 130-131, t. 4). Byloje esantis 2010-11-18 Ä®tariamojo parodymų patikrinimo protokolas patvirtina, kad įtariamasis E. B. ranka parodė į Å ilutės pl. prie 56 namo esančiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, nurodydamas, jog Å¡ioje vietoje, jis su R. U. sėdėdami automobilyje, stebėjo aplinkÄ . Ä®tariamasis E. B. ranka taip pat parodė į kitÄ Å ilutės pl. gatvės pusę, nurodydamas kur jie stebėjo (b. l. 135-144, t. 8).

Taigi, be paties nuteistojo E. B. parodymų jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, kaip minėta, taip pat įrodo byloje esantys apžiÅ«ros, slapto sekimo, įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolai, kuriuose užfiksuotos aplinkybės visiÅ¡kai atitinka nuteistojo E. B. duotus parodymus. Todėl jo parodymais abejoti nėra visiÅ¡kai jokio pagrindo.Apeliantas teigia, kad jo atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 23 str. nuostatos ir pažymi, kad jis sprendimÄ dėl nusikalstamo sumanymo nutraukimo priėmė ne dėl to, kad susidÅ«rė su neįveikiamomis kliÅ«timis, o dėl to, kad manė, jog yra bendras visų bendrininkų sutarimas nusikaltimo nebevykdyti.

Tačiau tokia apelianto pozicija yra visiÅ¡kai nepagrįsta, todėl teisėjų kolegijÄ jÄ atmeta. SavanoriÅ¡kas atsisakymas pabaigti nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ yra tada, kai asmuo nusikalstamos veikos rengimosi ar pasikėsinimo stadijos metu savanoriÅ¡kai atsisako pabaigti nusikalstamÄ veikÄ , suvokdamas, kad turi realiÄ galimybę jÄ užbaigti. SavanoriÅ¡kas atsisakymas pabaigti nusikalstamÄ veikÄ galimas iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimÄ atsisakyti pabaigti nusikalstamÄ veikÄ asmuo privalo priimti savanoriÅ¡kai, o ne susidÅ«ręs su nenumatytomis aplinkybėmis ar kliÅ«timis, neleidžiančiomis pabaigti pradėtÄ veikÄ (kasacinė nutartis 2K-391/2005).Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ Ä¯tariamuoju E. B. aiÅ¡kiai nurodė, kad E. L. su G.

K. turėjo atvažiuoti prie parduotuvės. Vagystės neįvykdėme, nes sutrukdė policijos pareigÅ«nai (b. l. 131, t. 4). Taigi įtariamasis E. B. ikiteisminio tyrimo teisėjai aiÅ¡kiai nurodė, jog nusikalstamos veikos neįvykdė, nes tam keliÄ užkirto policijos pareigÅ«nai. Todėl visiÅ¡kai nepagrįsti yra apelianto teiginiai apie tai, jog nusprendė nutraukti nusikalstamÄ sumanymÄ dėl to, kad manė, jog yra bendras visų bendrininkų sutarimas nusikaltimo nebevykdyti. Nagrinėjamu atveju taip pat itin reikÅ¡mingi yra policijos pareigÅ«no R.

J. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai.Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas pareigÅ«nas R. J. parodė, kad gavo informacijÄ , kad keturratis iÅ¡vyko. Vakare vyko pasižiÅ«rėti, iÅ¡ karto nepastebėjo. Klaipėdos kranų teritorijoje vaikščiojo jaunuoliai juodai apsirengę, pro juos neužilgo pravažiavo keturračiai. Keturračiai sustojo prie buvusio mėsos kombinato, jie kažko laukė, jie priėjo, paprašė parÅ«kyti. E. L., G. K. pasakė, jog nieko neturi, pamatė, kad ant keturračio yra radijo stotelė, jiems supratus, G. puolė bėgti, o L. puolė bėgti su keturračiu.

Abu sulaikė. Po kiek laiko jiems bekalbant su jais suskambo radijo stotelė, kažkas per jÄ Å¡aukė. Jie nusprendė, jog vaikinai yra ne vieni, turi bendrus, pasikėsinimo objektÄ . Gudrumu kitus prisivilioti imitavo radijo gedimÄ . Suprato, jog norima įvykdyti vagystę. Saugos ekipažas stovėjo netoliese, R. U. sakė, jog reikia laukti, negalėjo atsiskleisti, niekaip nematė bendrų. R. U. pasakė, kad reikia grįžti atgal. PasiÅ«lė susitikti prie pervažos, netoli mėsos kombinato, kur jie ir buvo sulaikyti.

Pastebėjo R. U. automobilį, pranešė kolegoms, jog reikia sulaikyti R. U. Jie nesustojo, bandė sprukti. Už vairo buvo R. U., Å¡alia B. Sakė, jog jiems bus blogai, nes B. mama virÅ¡ininkė. Radijo stotelę pas R. U. surado po sėdyne, kur sėdėjo E. B. (b. l. 149-150, t. 8). Pažymėtina ir tai, kad atsakydamas į advokato M. Kepenio klausimÄ liudytojas R. J. nurodė: „Mano, kad per radijo stotį kalbant, jis (R. U.), galvojo, jog kalba su bendru. IÅ¡ karto kai atsiliepė, jie ragino veikti, buvo sakoma „ko laukiat, delsiat“, sakė, kad atvyko apsaugos darbuotojai, sakė, jog dabar reikia laukti.

R. U. pasiÅ«lė susitikti, sakė, kad buvo geras momentas veikti. Ragino veikti, nes buvo palanki situacija“ (b. l. 150, t. 8). Å ie policijos pareigÅ«no teisme duoti parodymai įrodo, jog E. B. ir kitų bendrininkų nusikalstama veika buvo nutraukta, nes susiklostė nenumatytos aplinkybės, neleidžiančios pabaigti pradėtÄ veikÄ , t. y. bÅ«tent todėl, kad jie buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų. Juolab, kad kitas nuteistasis R. U. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad maÅ¡inoje buvo jis su E. B.

Nedavė signalo, nes buvo per anksti. Jei bÅ«tų buvę ramu, tada turėjo duoti signalÄ . Nutarė, kad važiuos pažiÅ«rėti kas atsitiko, kantrybė dingo, nes ilgai laukė (b. l. 169, t. 8). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog tik dėl policijos pareigÅ«nų veiksmų (nuteistųjų sulaikymo) E. B. ir kitų bendrininkų nusikalstama veika buvo nutraukta pasikėsinimo stadijoje.Dėl iÅ¡vardytų motyvų apelianto atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 23 str. nuostatas nėra jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais bei pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, konstatuoja, kad Å¡velninti E. B. bausmę ar paskirti Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmę nėra pagrindo.Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimÄ 8 mėnesiams, tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ , nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarymo stadijÄ , kaltininko asmenybę, nustatytÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi dėl to), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , todėl paskirta bausmė atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. reikalavimus.

Nuteistasis E. B. padarė vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d.).Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., sankcija numato Å¡ias alternatyvias bausmės rÅ«Å¡is: baudÄ , areÅ¡tÄ , laisvės apribojimÄ arba laisvės atėmimÄ iki Å¡eÅ¡erių metų.Atsižvelgdama į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių nebuvimÄ , nuteistojo asmenybę (nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpius) ir juos charakterizuojančius duomenis bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo E. B. praÅ¡oma skirti Å¡velnesnė bausmė bÅ«tų per Å¡velni, neatitinkanti bausmės paskirties, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d.

Apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstamas veika, tiek su pačia nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tinkamiausia bausmės rÅ«Å¡is nuteistajam bus laisvės atėmimas. Skirdamas bausmę apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuteistajam už padarytÄ apysunkį nusikaltimÄ skirdamas laisvės atėmimo bausmę (8 mėnesius), savo trukme ženkliai mažesnę už sankcijoje numatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kitokiais bÅ«dais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo E. B. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamÄ veikÄ paskirtÄ bausmę aiÅ¡kiai per griežta ir jÄ Å¡velninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Baudžiamosios bylos įrodymai ir nuteistojo asmenybė neleidžia jam mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės ar paskirti nusikalstamos veikos sankcijoje numatytÄ kitÄ Å¡velnesnę bausmės rūšį.

Be to, jis anksčiau teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl galima teigti, baudžiamojo poveikio priemonės nesulaiko E. B. nuo nusikalstamų veikų darymo.Atkreiptinas dėmesys, kad teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju net negalėtų apeliantui E. B. paskirti Å¡velnesnę bausmę, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę neteisingai subendrino su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-25 nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pirmosios instancijos teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrino su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-25 nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir prie Å¡iuo (skundžiamu) nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo neatliktos bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-25 nuosprendžiu, dalį, bei E. B. paskyrė subendrintÄ galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 9 (devyniems) mėnesiams.

Tačiau Å¡iuo atveju vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. nuostatomis mažiausia galutinė subendrinta bausmė E. B. turėjo bÅ«ti paskirta 1 (vieneri) metai ir 9 (devyni) mėnesiai (arba daugiau).Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d. numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ arba naujÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , bausmes subendrina.

Skirdamas subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudėti.Kai bausmės iÅ¡ dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 str. 3 d.).Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-25 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Todėl darytina išvada, kad E. B. nėra atlikęs jokios bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-25 nuosprendžiu, dalies. Esant tokioms aplinkybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, E. B. prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-25 nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės turėjo būti pridėta dalis šiuo (skundžiamu) nuosprendžiu paskirtos bausmės bei E. B. paskirta subendrinta galutinė bausmė (mažiausiai 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo).Tačiau pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BPK 320 str. 4 d.).

Prokuroras apeliacinio skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendžio nepateikė. Todėl dėl šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatyto imperatyvaus reikalavimo teisėjų kolegija negali panaikinti nuosprendžio dalies, kuria neteisingai subendrinta galutinė bausmė E. B., nes taip būtų pabloginta jo teisinė padėtis (BPK 320 str. 4 d.).Dėl išvardytų motyvų nuteistojo S. G. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo A.

U. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., n u s p r e n d ž i a: nuteistųjų S. G. ir E. B. apeliacinius skundus atmesti.nuteistojo A. U. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendis pakeisti.Nustatyti, kad R. U. ir A. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe realizavo nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , o bÅ«tent: siekdami turtinės naudos, 2008 m. rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje, tiksli data nenustatyta, KaÅ¡tonų g., Klaipėdoje, žinodami, kad 24 706,95 Lt vertės keturratis motociklas „Yamaha 700YFM“, VIN Nr. „(duomenys neskelbtini)“, yra gautas nusikalstamu bÅ«du – pagrobtas iÅ¡ UAB „Armi servisas“ aikÅ¡telės, Å ilutės pl. 5b, Klaipėdoje, už 5 500 Lt nenustatytam asmeniui, E. L. praÅ¡ymu, pardavė vogtÄ keturratį motociklÄ â€žYamaha 700YFM“, VIN Nr. „(duomenys neskelbtini)“.

Po ko, tarpusavyje pasidalino gautus pinigus, t. y. 500 Lt atiteko R. U., o 5 000 Lt – E. L.Nustatyti, kad A. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. nuteistas už tai, kad tikslus laikas ir data tyrimu nenustatyti, iÅ¡ tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,037 g. metamfetamino, be tikslo parduoti ar kitaip platinti, kuria neteisėtai laikė nuomojamame sandėlyje, esančiame Sandėlio g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, iki tol, kol 2010-07-27 10 val. 15 min. kratos metu jÄ rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendžio dalį, kuria nuteistasis A.

U. įpareigotas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                        Remigijus PreikÅ¡aitis Teisėjai                                                    Aurelija Sadauskaitė                                                                  Savinijus Katauskas