2022-09-14 Nr. AB-24204-4-69-3-00918-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3793-624/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00918-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant N. P.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini), jo atstovei advokatei I. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovei D. V.,

vertėjaujant H. I.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaujamiems pagal įstatymą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius (toliau – ir Skyrius) teikimu prašė (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) pratęsti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminą 3 (trims) mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas, o (duomenys neskelbtini)pilietei (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietė) ir jos nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pratęsti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, terminą 3 (trims) mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas jų išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

2. Skyrius nurodė, kad 2022 m. liepos 23 d. Lenkijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnai perdavė VSAT Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnams keturis (duomenys neskelbtini) piliečius (Užsienietį, Užsienietę ir jų nepilnamečius vaikus (toliau – ir Užsieniečiai)). Užsieniečiai buvo sulaikyti Lenkijos Respublikoje vykstantys iš Lietuvos Respublikos, kai kontrolės metu Lenkijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnams negalėjo pateikti būtinų kelionės dokumentų.

3. Skyrius nurodė, kad, aiškinantis Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad šie Užsieniečiai Lietuvoje jau buvo sulaikyti 2021 m. rugpjūčio 1 d. Užsieniečiai neteisėtai, neturėdami teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, galiojančių Šengeno ar nacionalinių vizų, pėsčiomis, kirto valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Sulaikymo metu Užsieniečiai pateikė prieglobsčio prašymus Lietuvos Respublikoje. 2021 m. lapkričio 14 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą Nr. 21M41198, kuriuo nesuteikė Užsieniečiams prieglobsčio, nusprendė išsiųsti Užsieniečius iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Užsieniečiai su sprendimu nesutiko ir pateikė skundą. 2021 m. gruodžio 13 d. Migracijos departamento komisija sprendimu Nr. 6K-2188 Užsieniečių skundą atmetė. Užsieniečiai su nurodytu sprendimu nesutiko ir pateikė skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 21 d. Užsieniečių skundo dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 30 d. galutine ir neskundžiama nutartimi Užsieniečių skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė.

4. Skyrius pažymėjo, kad VSAT 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. MD-521 Užsieniečius apgyvendino Pabėgėlių priėmimo centre suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Užsieniečiai su šiuo sprendimu nesutiko ir pateikė skundą. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 27 d. Užsieniečių skundą atmetė. Užsieniečiai nesutiko su Kauno apylinkės teismo sprendimu ir pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. liepos 14 d. sprendimu Užsieniečių skundą patenkino, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – panaikino VSAT 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. MD-521 dalį, kuria ribojama Užsieniečių judėjimo laisvė.

5. Skyrius akcentavo, kad Užsieniečiai be reikiamų kelionės dokumentų, tris kartus buvo sulaikyti Lenkijos Respublikoje ir susitikimų metu perduoti Lietuvos pusei, kai be reikiamų kelionės dokumentų, nesulaukę galutinio Migracijos departamento sprendimo, išvyko iš Lietuvos Respublikos. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. liepos 25 d. sprendimu Užsieniečiui buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsienietis apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, o Užsienietei ir jos nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės ribojimų iki 2022 m. rugpjūčio 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas jų išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

6. Skyrius pabrėžė, kad Užsieniečiai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, kad jie gali pasislėpti vengdami išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl šiuo metu egzistuoja pasislėpimo pavojaus vertinimo aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalies 2–4 ir 7 punktuose.

7. Teismo posėdyje Užsienietis su teikimu nesutiko ir nurodė, kad prieglobstis jam nebuvo suteiktas, gyvenimo sąlygos yra blogos, todėl išvyko iš Lietuvos. Užsienietis paaiškino, kad jo tikslas yra kita užsienio valstybė, kuri suteiktų prieglobstį, geras gyvenimo sąlygas, ketino vykti į Vokietiją, o iš Lietuvos Užsienietis neišvyktų, jei susirastų darbą.

8. Užsienietė teismo posėdyje su teikimu pratęsti jai ir vaikams alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų, sutiko.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Centro teikimą tenkino ir nusprendė pratęsti Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminą 3 (trims) mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos; pratęsti Užsienietei, gimusiai (duomenys neskelbtini), ir jos nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, terminą 3 (trims) mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas jų išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

9. Teismas nurodė, kad Užsieniečiai 2021 m. rugpjūčio 1 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Užsieniečiai pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi Užsieniečių skundas dėl prieglobsčio nesuteikimo buvo atmestas. Užsieniečiai nebėra prieglobsčio prašytojai, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimo priėmimo, kuriuo panaikinta VSAT 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. MD-521 dalis, kuria Užsieniečiams nustatyta teisė judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, užsieniečiai pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro ir buvo sulaikyti Lenkijoje. Užsieniečiai be reikiamų dokumentų tris kartus – 2022 m. liepos 19, 21 ir 23 dienomis – sulaikyti Lenkijos Respublikoje ir susitikimų metu perduoti Lietuvai, kai be reikiamų dokumentų išvyko iš Lietuvos Respublikos.

10. Atsižvelgęs į Įstatymo nuostatas (1408 str. 7 d., 113 str. 1 d., 114 str. 5 d., 14019 str. 1 d.), teismas konstatavo, kad Užsieniečiams prieglobstis nesuteiktas, priimtas sprendimas juos išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, todėl ir toliau egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas Užsieniečių sulaikymo pagrindas.

11. Teismas pabrėžė, kad, nors byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau šeima neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, neturi jokių šeimyninių ar kitų socialinių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, taip pat neturi ekonominių ar kitų ryšių su Lietuva, neturi lėšų pragyventi Lietuvoje, penkių dienų laikotarpyje tris kartus bandė pasišalinti iš Lietuvos Respublikos ir iš Lenkijos grąžinti į Lietuvą, kas sudaro pagrindą spręsti, kad Užsieniečiai sistemingai pažeidinėja Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinius įstatymus, laikotarpiu, kai jų teisė laisvai judėti neribojama, jie periodiškai bando išvykti į kitą valstybę.

12. Teismas darė išvadą, kad Lietuva nėra galutinis Užsieniečių kelionės tikslas, Užsieniečiai, turėdami galimybę laisvai judėti, vengdami išsiuntimo į kilmės šalį, gali bandyti savavališkai pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes bei pasislėpti, tuo pažeisdami Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu sukeldami nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad užsieniečiams paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos nėra pasikeitę ar išnykę, nepratęsus alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ir visiems šeimos nariams netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nebūtų eliminuota galimybė Užsieniečiams pasislėpti, nebūtų užkirstas kelias nelegaliai migracijai, kiltų rizika nepasiekti Įstatyme numatytų tikslų – operatyviai ir tinkamai įvykdyti sprendimą dėl Užsieniečių išsiuntimo į kilmės valstybę. Teismas vertino, kad, atsižvelgiant į tai, jog Užsieniečiai turi du mažamečius vaikus, kuriems turi būti sudaromos kiek įmanoma geresnės sąlygos augti ir vystytis, vienam iš tėvų toliau taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, o kitam iš tėvų (motinai) su mažamečiais vaikais pratęsus taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, bus įgyvendintas proporcingumo principas, užtikrinta užsieniečių ir valstybės interesų pusiausvyra ir pasiekti Įstatyme numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai įvykdyti Migracijos departamento sprendimą.

13. Teismas konstatavo, kad tokios alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimas, kai vienam šeimos nariui (tėvui) taikomi judėjimo laisvės apribojimai, o motinai su vaikais netaikomi judėjimo laisvės apribojimai, susidariusioje situacijoje yra objektyviai reikalinga, pakankama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams pasiekti, tokiu būdu bus užtikrintas tinkamas balansas tarp vaiko ir šeimos interesų būti kartu bei tarp valstybės intereso garantuoti Šengeno erdvės integralumą, valstybės sienų apsaugą bei užkirsti kelią galimai nelegaliai migracijai, taip pat Migracijos departamento sprendimo dėl šios šeimos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį įgyvendinimas.

III. 14. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį dėl Užsieniečiui taikomo laisvės ribojimo ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinant jį Užsieniečių registracijos centre neribojant jo laisvės.

15. Užsienietis teigia, kad teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl užsieniečių apgyvendinimo ir (ar) sulaikymo taikymo pagrindų, kurioje nurodoma, kad formalaus institucijos nurodymo, jog asmuo nebendradarbiauja, nepakanka kraštutinei, jo laisvę neprotingai ilgai ribojančiai priemonei pagrįsti. Nagrinėjamu atveju nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų Užsieniečio nebendradarbiavimo su institucija faktą. Be to, sprendžiant klausimą dėl Užsieniečio laisvės ribojimo jo nebendradarbiavimo aspektu nėra reikšmingos atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės – Įstatymo nuostatose tarp aplinkybių, reiškiančių užsieniečio nebendradarbiavimą, tokia aplinkybė nėra išskirta. Nagrinėjamu atveju yra pateikti duomenys, jog Užsienietis aktyviai bendradarbiauja su institucijomis.

16. Užsienietis pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad pareiškėjas nebendradarbiauja.

17. Užsienietis laikosi pozicijos, kad jo apgyvendinimas nuo jo atvykimo į Lietuvą momento ne tik faktiškai laikytinas sulaikymu, bet ir formaliai nustatytas kaip toks, todėl aktuali tampa Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, numatanti, kad tam, jog sulaikymas nebūtų pripažintas pažeidžiančiu Europos žmogaus teisių ir visuotinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies f punktą (kai asmuo teisėtai sulaikomas ar kalinamas dėl to, kad negalėtų be leidimo įvažiuoti į šalį, arba kai yra pradėtas asmens išsiuntimo ar išdavimo kitai valstybei procesas), jis turi būti taikomas sąžiningai, vadovaujantis valstybės nustatytais pagrindais, sulaikymo vieta bei sąlygos turi būti tinkamos, įvertinant tai, kad tokia priemone yra taikoma ne nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, o užsieniečiams, kurie pabėgo iš savo šalies dažnai bijodami dėl pavojaus gyvybei.

18. Užsienietis pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ilgai sulaikytiems užsieniečiams, praradusiems prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, yra skiriamos švelnesnės judėjimo ribojimo priemonės (netaikant judėjimo ribojimų).

19. Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja teikime nurodytas faktines aplinkybes ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

20. Skyrius nurodo, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Centro teigimu, Centre užtikrinamos būtiniausios apgyvendinimo sąlygos, užsieniečių teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, teikiamos medicininės paslaugos. Centras teigia, jog Užsienietis nėra linkęs bendradarbiauti, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų.

21. Skyrius akcentuoja, kad Užsieniečiai tris kartus be reikiamų kelionės dokumentų išvyko iš Lietuvos Respublikos ir bandė tęsti neteisėtą kelionę, tuo sukeldami nelegalios migracijos grėsmę Europoje. Visais atvejais Užsieniečiai buvo sulaikyti Lenkijos Respublikos teritorijoje ir buvo grąžinti / perduoti Lietuvos Respublikos pareigūnams.

22. Skyrius pažymi, kad, netaikant Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, vengdamas išsiuntimo, gali pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę, todėl jo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria, tenkinus Skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės Užsieniečiui taikymo, Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. lapkričio 25 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, teisėtumas ir pagrįstumas.

24. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą, atsižvelgdamas į tai, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas Užsieniečio sulaikymo pagrindas, įvertinus, kad Užsienietis, neturintis Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kartu su sutuoktine ir 2 nepilnamečiais vaikais 3 kartus bandė pasišalinti iš Lietuvos Respublikos.

25. Užsienietis ir jo atstovė apeliaciniame skunde ir teismo posėdyje prašo netaikyti jam judėjimo laisvės apribojimo, kuris faktiškai prilygsta sulaikymui. Jo judėjimo laisvė yra apribota jau labai ilgą laiką, tai neigiamai veikia jo sveiką ir t. t.

26. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo.

27. Nagrinėjamu atveju yra priimtas sprendimas Užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, todėl įvertinus, kad jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, su šeima išvyko iš Lietuvos Respublikos, galima būtų manyti, kad, siekiant užtikrinti sprendimo dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymą, jam gali būti taikomas sulaikymas arba alternatyvi sulaikymui priemonė.

28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).

29. Pažymėtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių asmenų, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus (žr., pvz., 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021; 2022 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2498-520/2022).

30. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

31. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą).

32. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi visumą aplinkybių – Užsieniečio, kuris į Lietuvos Respubliką atvyko su sutuoktine ir dviem nepilnamečiais vaikais, judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje yra apribota jau daugiau nei metus; duomenų, kad Užsienietis, dėl kurio tapatybės ir pilietybės abejonių nekyla, keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra; duomenų, kad jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos galėtų būti įvykdytas bent kiek apibrėžtu laikotarpiu, nėra; apgyvendinimo vietos psichologės 2022 m. rugpjūčio 18 d. išvados duomenimis, Užsienietis uždaros stovyklos gyvenimo sąlygomis išgyvena padidintą stresą, apie pusmetį jaučia sunkius, į psichosomatiką pereinančius nerimo simptomus, dėl patiriamo streso pasiekė išsekimo fazę – teisėjų kolegija konstatuoja, jog tolesnis alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymas pažeistų konstitucinį proporcingumo principą bei nurodytą teisinį reguliavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju visgi nėra galima manyti, kad Įstatymo nustatyti tikslai (sprendimo išsiųsti Užsienietį į jo kilmės valstybę įvykdymas) negali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta pratęsti Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminą 3 (trims) mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, keistina, nustatant, kad Užsieniečiui skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. lapkričio 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pratęsti Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminą 3 (trims) mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, pakeisti ir taikyti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį (duomenys neskelbtini) Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. lapkričio 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė