69edb306-00ca-41f5-b8cd-29e69f0d6cc7 · Lazdijų rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-4-393/2016;                                                                               Proceso Nr. 1-72-1-00366-2012-1;                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija (S)                                                                                     1.1.1.5.2; 1.1.3.3; 1.2.25.4.5;                                                                                               2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.3;                                                     2.3.6.4.4 LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 30 d.Lazdijai Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitiennė, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei, nukentėjusiems V.

M., T. B., S. S., S. L., P. P., R. R., A. J., jo atstovui advokatui L. P., ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui L. P., civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui D. R., civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) atstovui G. T., kaltinamajam A. N. ir jo gynėjui advokatui D. R., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 1 d. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n  u  s  t a  t  ė :

A. N. 2012 m. lapkričio 8 d. apie 17.25 val., kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – autobusÄ (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 133, 134 punktų reikalavimus, o bÅ«tent privalėdamas laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tamsiu paros metu pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į meteorologines sÄ lygas, eismo intensyvumÄ , esant blogam matomumui, iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui laiku nesulėtino greičio ir atsižvelgdamas į greitį nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę - mikroautobusÄ ,,Mercedes Benz 410“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)“, vairuojamÄ A. B., kuris vengdamas susidÅ«rimo su kliÅ«timi (kelio važiuojamosios dalies deÅ¡inėje pusėje gulinčio, prieÅ¡ tai partrenkto, briedžio pervažiavimo) stabdė vairuojamÄ transporto priemonę, jis (A. N.) laiku nesulėtino greičio ir nesustabdė vairuojamos transporto priemonės - autobuso (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko atsitrenkė į priekyje važiuojančio mikroautobuso ,,Mercedes Benz 410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, kuris nuo smÅ«gio sukosi laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi ir slysdamas Å¡onu judėjo iÅ¡ kairės į deÅ¡inę ir virsdamas per Å¡onÄ nuslydo nuo kelio, kol sustojo ant ratų, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu mikroautobuso ,,Mercedes Benz 410“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)“ keleiviams: A. J. dėl muÅ¡tinės galvos srities žaizdos, juosmeninio I stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl juosmeninio I stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, V. M. dėl daugybinės kraujosruvos odoje ir poodyje kaklo, krÅ«tinės kairės pusės, rankų ir kojų odoje, hematomos (kraujo iÅ¡siliejimo ir susikaupimo) deÅ¡inės blauzdos minkÅ¡tuosiuose audiniuose buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl supÅ«liavusios deÅ¡inės blauzdos hematomos sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, S. L. dėl odos nubrozdinimo deÅ¡iniame skruoste, kraujosruvos odoje ir poodyje deÅ¡inėje alkÅ«nėje, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, S. S. dėl odos nubrozdinimo nugaros ir juosmens srityje, muÅ¡tinės žaizdos apatinės lÅ«pos gleivinėje buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, R.

R. dėl galvos srities muÅ¡tinės žaizdos bei krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, P. P. dėl galvos srities muÅ¡tinės žaizdos bei deÅ¡inio peties sÄ nario ir krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, T. B. dėl kairės blauzdos ir juosmens srities sumuÅ¡imo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.Tuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.                        Kaltinamasis A.

N. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2012-11-08 važiavo iÅ¡ Druskininkų vežė darbuotojus į Alytų. Seirijuose busiukÄ pasivijo ir važiavo link Alytaus busiukas priekyje, jis iÅ¡ paskos apie 20 metrų atstumu nuo busiuko. Pravažiavus apie kilometrÄ pamatė, kad užsidegė busiuko stabdymo žibintai. Jis pasižiÅ«rėjo į kairę automobilių nebuvo, parodė posÅ«kį pasuko į kairę iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir važiavo tiesiai. Lenkiant susilygino su busiuku ir beveik busiuko nematė.

Nematė busiuko ir pajautė smÅ«gį. Nematė, kad busiukÄ metė. Privažiavo jo galÄ . Pradėjo lenkti, numetė gazÄ ir kai prie jo privažiavo paspaudė gazÄ ir pajuto smÅ«gį. Susilyginus su busiuku buvo smÅ«gis. SmÅ«gis buvo iÅ¡ deÅ¡inės. SmÅ«giavo busiukas, kuris važiavo prieÅ¡ jo autobusÄ . SmÅ«giavo į deÅ¡inės pusės priekį. Sustojo, paleido žmones, ir laukė policijos. Mercedes Benz busiukÄ užmetė, nes jis pervažiavo briedį, todėl ir užmetė. Jis briedžio ant kelio nematė.

Audi automobilis stovėjo kelkraÅ¡tyje. Važiavo maždaug 85 km/val. N. M. Benz važiavo atstumu per 10-20 metrų, tiksliai neprisimena. Buvo tamsu ir lijo. Kairėje kelio pusėje stovėjo du automobiliai. Kai išėjo ant lenkimo, matė stovėjo ir mirksėjo tų dviejų automobilių žibintai. AÅ¡inė linija kelyje buvo paženklinta. SmÅ«gio metu visi 4 ratai autobuso buvo prieÅ¡ingoje eismo juostoje. Visas automobilis buvo kitoje eismo juostoje. Iki smÅ«gio ne stabdė autobuso, tik gazÄ numetė.

Po eismo įvykio sustojo kairėje kelio pusėje žiÅ«rint Alytaus kryptimi, vėliau perstatė autobusÄ . Trukdė eismui, todėl perstatė. Žino, kad negalima po įvykio perstatyti transporto priemonės. Vairuoja su akiniais ir eismo įvykio metu vairavo su akiniais. Atsitrenkė autobuso priekiu, buvo apgadintas autobuso deÅ¡inys kampas. Užsidegė priekyje važiuojančio autobusiuko stabdymo žibintai, važiavo tiesiai iki pradėjo lenkimo manevrÄ sekundę, dvi, tiksliai nežino. Lenkimo manevrÄ pradėjo dėl to, kad užsidegė stabdymo žibintai, kad autobusiukas stabdė.

Lenkimo metu kokiu greičiu važiavo negali atsakyti. SusidÅ«rimo metu jis kairėje kelio pusėje, o busiukas deÅ¡inėje pusėje buvo. Artėdamas prie autobusiuko važiavo visÄ laikÄ deÅ¡ine kelio puse. IÅ¡ užfiksuotų schemoje objektų pirmiausia pamatė, kad užsidegė busiuko virÅ¡uje stabdžių žibintai. Pamatė ir automobilius kairėje kelio pusėje ir autobusiukÄ , jie stovėjo beveik vienoje linijoje. Neprisimena ar automobilius ar autobusiuko stabdymÄ pirmiau pamatė. PrieÅ¡ kiek metrų pamatė negali pasakyti.

Matė gabaritines šviesas. Matė pažibinčius degant, po to užsidegė stabdymo žibintai. Lenkimo metu automobiliai kairėje pusėje buvo kelkraštyje, kaip išsidėstę kelio pločio atžvelgiu nežino. Nuo savo autobuso dešiniojo šono iki kito autobusiuko kairiojo šono kai lenkė, koks buvo tarpas negali pasakyti. Pamačius transporto priemones ir pradėjus stabdyti kiek metrų atstumas buvo tarp automobilių negali pasakyti. Stabdantis automobilis važiavo prie ašinės linijos, buvo tamsu, negali pasakyti kokiu atstumu.

Pradėjęs lenkti kiek padidino greitį nežino. Stabdymo žibintai ar visÄ laikÄ Å¡vietė nežino. K. M. Benz galas metėsi į jo vairuojamo autobuso pusę Å¡viesų nematė. Briedį pamatė kai iÅ¡lipo iÅ¡ autobuso. Jo vairuojamas autobusas per briedį nepervažiavo. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. N. davė tokius parodymus: kad 2012-11-08, darbo metu, vairavo autobusÄ ,,Setra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), vežė apie dvylika (duomenys neskelbtini) darbuotojų.

Apie 17.20 val. važiavo keliu Seirijai - Alytus, Alytaus kryptimi. Pravažiavęs Seirijų miestelį, pamatė prieÅ¡ save, ta pačia kelio puse važiuojantį autobusiukÄ ,,Mercedes Benz“. Jis važiavo apie 10 metrų atstumu nuo autobusiuko ,,Mercedes Bendz“, apie 60 km/h greičiu. Staiga pamatė, kad autobusiukas ,,Mercedes Bendz“ pradėjo stabdyti, nes gale užsidegė stabdymo žibintas. Jis parodė posÅ«kį ir bandė minėtÄ autobusiukÄ aplenkti, nes jis pradėjo mėtytis po važiuojamÄ jÄ kelio dalį.

Norėdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, norėjo apvažiuoti minėtÄ autobusÄ , iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir bandant aplenkti šį autobusiukÄ , staiga jo galÄ užmetė į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir jis susidÅ«rė su jo vairuojamu autobusu. Jo vairuojamas autobusas priekine dalimi atsitrenkė į autobusiuko ,,Mercedes Benz“ kairės pusės galÄ ir nuo smÅ«gio ,,Mercedes Benz“ autobusiukas nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Jis savo vairuojamu autobusu ant važiuojamosios kelio dalies gulinčio briedžio nepervažiavo.

SusidÅ«rimas su mikroautobusu ,,Mercedes Benz“ įvyko prieÅ¡ingos krypties eismo juostoje. IÅ¡ karto po susidÅ«rimo autobusÄ sustabdė kairės pusės kelkraÅ¡tyje. IÅ¡leido žmones, o paskui, kad autobusas netrukdytų eismo saugumui, jį perstatė į deÅ¡inę pusę. PrieÅ¡ pradedant lenkimo manevrÄ , nematė kuriuo metu autobusiukas ,,Mercedes Benz“ užvažiavo ant briedžio, jis pats ant kelio gulinčio briedžio nematė. PrieÅ¡ jam pradedant lenkimo manevrÄ , prieÅ¡inga eismo juosta buvo laisva, tai yra iÅ¡ priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo.

Išlipęs iš autobuso pamatė, kad ant važiuojamosios kelio dalies guli negyvas briedis, o autobusiukas „Mercedes Bendz“ stovi griovyje. Matė, kad dalis autobusiuko keleivių sužaloti, greitosios medicinos pagalbos automobilis du vyrus išvežė į ligoninę. Jo vairuojamame autobuse sėdėję žmonės nenukentėjo ( 2 t., b. l. 125-126, 127-128, 132-133 ).2012-11-08 Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK VPS OVP specialisto Ž. P. tarnybinis pranešimas, patvirtina, kad Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK buvo gautas tarnybinis pranešimas, kad Lazdijų r. sav., Seirijų sen., Gervėnų k., kelio Alytus – Seirijai – Lazdijai 23 km įvykęs eismo įvykis, užmuštas žvėris, galimai yra sužeistų žmonių.

Tikslinant informacijÄ nustatyta, kad apie 17.25 val., automobilis „MB Vito“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas K. B., Å¡oniniu veidrodėliu kliudė staiga į važiuojamÄ jÄ kelio dalį iÅ¡bėgusį briedį, kuris po susidÅ«rimo pabėgo. IÅ¡ karto po to, paskui šį automobilį važiavęs R. K., vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė staiga į važiuojamÄ jÄ kelio dalį iÅ¡bėgusį antrÄ briedį, kuris nuo smÅ«gio buvo nublokÅ¡tas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir pervažiuotas prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta atvažiuojančio automobilio „MB 410“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo A. B., o jo vairuojamÄ automobilį kliudė ta pačia juosta iÅ¡ paskos važiavęs autobusas „Setra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. N.. Automobilis „MB 410“ nuo smÅ«gio nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Eismo įvykio metu nukentėjo automobiliu „MB 410“ važiavę keleiviai - A. J., R. R., S. S. ir T. B. ( 1 t., b. l. 1 ). 2012-11-08 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas bei įvykio vietos planas, patvirtina, kad įvykio vietoje, Lazdijų r. sav., Seirijų sen., Gervėnų k., kelio Alytus – Seirijai – Lazdijai 23 km, kelio ruožas tiesus, kelio danga – asfaltas, asfaltas Å¡lapias, važiuojamoji dalis paženklinta siaura brÅ«kÅ¡nine linija.

Apžiūros protokole užfiksuota automobilio „Mercedes Benz 410“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir autobuso „Setra S309“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis važiuojamosios kelio dalies ir atžvilgiu. Automobilio „Mercedes Benz 410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), intensyvaus stabdymo pėdsakų pradžios ir pabaigos padėtis nenurodyta matmenimis kelio pločio atžvilgiu, o grafiškai atvaizduota kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje ir yra lygiagretūs išilginei važiuojamosios dalies ašiai.

Situacija eismo įvykio vietoje ir transporto priemonių išorinių sugadinimų pobūdis užfiksuotas fotonuotraukose ( 1 t., b. l. 20-32 ).  2012-11-15 apžiūros protokole apžiūrėti objektai – autobusas „Setra S309“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Mersedes Benz 410“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad autobuso „Setra S309“ priekinis stiklas dešinėje suskilęs, priekyje dešinėje pusėje suskilę apdailos detalės, posūkio žibintas, sulankstyta žibinto apdaila, įlenktas priekinis buferis-visi apgadinimai yra priekinėje dešinėje pusėje.

Automobilio „Mercedes Benz 410“ priekinis buferis dešinėje nuskeltas, nėra priekinio stiklo, dešiniam šone iš trijų esančių langų pirmas ir trečias langai išdaužti, galinis sparnas sulankstytas, automobilio gale esančių dvivėrių durų kairės pusės durų stiklas išdužęs, durys sulankstytos, sulankstyta kairės pusės galinė dalis, galinis sparnas, sulankstytas stogas ( 1 t., b. l. 33-49 ).  Transporto priemonės registracijos liudijimo (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad transporto priemonės „Setra S309“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas  yra (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 65 ). Transporto priemonės registracijos liudijimo (duomenys neskelbtini) kopija, patvirtina, kad transporto priemonės „Mercedes Benz 410“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68 ). Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 126/13 (06), patvirtina, kad A. J. kliniškai nustatyta muštinė galvos srities žaizda, juosmeninio I stuburo slankstelio suspaustinis lūžimas. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl juosmeninio I stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui ( 1 t., b. l. 81-83 ).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 27/13 (06), patvirtina, kad V. M. kliniškai nustatyta daugybinės kraujosruvos odoje ir poodyje kaklo, krūtinės kairės pusės, rankų ir kojų odoje, hematoma (kraujo išsiliejimas ir susikaupimas) dešinės blauzdos minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl supūliavusios dešinės blauzdos hematomos sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui ( 1 t., b. l. 85-87 ). Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 25/13 (06), patvirtina, kad T.

B. kliniÅ¡kai nustatyta kairės blauzdos ir juosmens srities sumuÅ¡imas. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( 1 t., b. l. 89-91 ). Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 26/13 (06), patvirtina, kad S. S. kliniÅ¡kai nustatyta odos nubrozdinimai nugaros ir juosmens srityje, muÅ¡tinė žaizda apatinės lÅ«pos gleivinėje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( 1 t., b. l. 93-95 ). Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 24/13 (06), patvirtina, kad S. L. kliniÅ¡kai nustatyta odos nubrozdinimas deÅ¡iniame skruoste, kraujosruva odoje ir poodyje deÅ¡inėje alkÅ«nėje, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imas.

Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( 1 t., b. l. 97-99 ).Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 23/13 (06), patvirtina, kad P. P. kliniÅ¡kai nustatyta galvos srities muÅ¡tinė žaizda bei deÅ¡inio peties sÄ nario ir krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sumuÅ¡imas. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 101-104 ).Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 18/13 (06), patvirtina, kad R. R. kliniÅ¡kai nustatyta galvos srities muÅ¡tinė žaizda bei krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imas.

Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( 1 t., b. l. 106-108).2013-11-29 specialisto išvada Nr. 11-1759(13), nustatyta tokia eismo įvykio eiga: eismo įvykio eiga (žiūrint kelio Alytus – Seirijai – Lazdijai 23 kilometro ruožo kryptimi nuo Seirijų link Alytaus). Kelio Alytus – Seirijai – Lazdijai 23 kilometro ruožo kryptimi nuo Seirijų link Alytaus, važiuojamosios dalies dešine puse važiavo, A. N. vairuojamas, autobusas „Setra S309“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir artėjo prie jam priekyje važiavusio automobilio „Mercedes Benz 410“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio „Mercedes Benz 410“ vairuotojas A. B., vengdamas susidÅ«rimo su kliÅ«timi (kelio važiuojamosios dalies deÅ¡inėje pusėje gulinčio, prieÅ¡ tai partrenkto, briedžio pervažiavimo), intensyviai stabdė vairuojamÄ transporto priemonę (važiuojamojoje dalyje gulintis briedis, kelio ilgio atžvilgiu buvo pervažiuotas ruože tarp vietos, kurioje stabdymo pėdsakai keičia kryptį „užlinksta“ į deÅ¡inę ir vietos, kurioje prasideda Å¡oninio slydimo pėdsakai).

Autobuso „Setra S309“ vairuotojas A. N., atsižvelgdamas į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojantį automobilį „Mercedes Benz 410“, jeigu jis būtų stabdomas bei laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir dėl to nesumažino judėjimo greičio iki priekyje važiuojančio automobilio judėjimo greičio, ir tokie jo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Automobilis „Mercedes Benz 410“, važiavęs kelio važiuojamosios dalies dešine puse, buvo intensyviai stabdomas ir judėjo palikdamas apie 33 m ilgio ratų stabdymo pėdsakus, ir šiai transporto priemonei esant minėtų stabdymo pėdsakų pabaigoje į automobilį „Mercedes Benz 410“ atsitrenkė autobusas „Setra S309“.

SusidÅ«rimo metu autobusas „Setra S309“ savo priekinės dalies deÅ¡ine puse (frontaline plokÅ¡tuma) turėjo smÅ«ginio pobÅ«džio sÄ lytį su automobilio „Mercedes Benz 410“ užpakalinės dalies kaire puse (užpakalinės dalies plokÅ¡tuma), o susidÅ«rimo metu autobuso „Setra S309“ priekinės dalies plokÅ¡tuma ir automobilio „Mercedes Benz 410“ užpakalinės dalies plokÅ¡tuma buvo lygiagrečios arba artimos lygiagrečiomis. Dėl Å¡io sÄ lyčio automobilis „Mercedes Benz 410“ sukosi laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi, ir slysdamas Å¡onu judėjo iÅ¡ kairės į deÅ¡inę ir virsdamas per Å¡onÄ nuslydo nuo kelio, kol sustojo ant ratų vietoje ir padėtyje, užfiksuotoje 2012-11-08 eismo įvykio vietos plane.- Autobuso „Setra S309“ ir automobilio „Mercedes Benz 410“ susidÅ«rimas įvyko automobiliui „Mercedes Benz 410“ važiuojant kelio Alytus – Seirijai – Lazdijai važiuojamosios dalies deÅ¡ine puse ir esant stabdymo pėdsakų pabaigoje. - Buvusioje kelio eismo situacijoje autobuso „Setra S309“ vairuotojo A.

N. veiksmai - atsižvelgdamas į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojantį automobilį „Mercedes Benz 410“, jeigu jis bÅ«tų stabdomas bei laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir dėl to nesumažino judėjimo greičio iki priekyje važiuojančio automobilio judėjimo greičio, dėl ko atsitrenkė į jam priekyje važiavusį ir intensyviai stabdomÄ automobilį „Mercedes Benz 410“, techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo transporto priemonių susidÅ«rimÄ . - Buvusioje kelio eismo situacijoje autobuso „Setra S309“ vairuotojas A.

N., atsižvelgiant į greitį, laikydamasis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojantį automobilį „Mercedes Benz 410“, jeigu jis bÅ«tų stabdomas bei laiku stabdydamas vairuojamÄ transporto priemonę ir tokiu bÅ«du sumažindamas judėjimo greitį iki priekyje važiuojančio automobilio judėjimo greičio, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu „Mercedes Benz 410“. - Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Mercedes Benz 410“ vairuotojas A.

B. turėjo objektyviÄ galimybę pamatyti kliÅ«tį (ant kelio gulėjusį briedį), bÅ«damas ne mažesniu nei 85,2 m atstumu iki jos, tai tokiu atveju automobilio „Mercedes Benz 410“ vairuotojas A. B., važiuodamas 70 km/h greičiu, laiku stabdydamas vairuojamÄ transporto priemonę turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį iki kliÅ«ties (ant kelio gulėjusio briedžio). - PrieÅ¡ pat stabdymo pėdsakų susidarymÄ automobilis „Mercedes Benz 410“ važiavo ne mažesniu nei 68 km/h greičiu. - Po susidÅ«rimo automobilis „Mercedes Benz 410“ judėjo apie 39 km/h greičiu. - SusidÅ«rimo metu autobuso „Setra S309“ judėjimo greitis buvo didesnis negu 39 km/h. - Apskaičiuoti tiksliau, kokiu greičiu eismo įvykio metu judėjo autobusas „Setra S309“, važiuodamas paskui automobilį „Mercedes Benz 410“, negalima. - Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Mercedes Benz 410“ vairuotojas A.

B., važiuodamas 70 km/h greičiu, turėjo objektyviÄ galimybę pamatyti kliÅ«tį (ant kelio gulėjusį briedį ), bÅ«damas ne mažesniu nei 85,2 m atstumu iki jos, tai tokiu atveju automobilio „Mercedes Benz 410“ vairuotojo A. B. veiksmai - laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir dėl to nesustojo iki kliÅ«ties ( ant kelio gulėjusio briedžio )- techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini. - Buvusioje kelio eismo situacijoje autobuso „Setra S309“ vairuotojo A. N. veiksmai - atsižvelgdamas į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojantį automobilį „Mercedes Benz 410“ jeigu jis bÅ«tų stabdomas bei laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir dėl to nesumažino judėjimo greičio iki priekyje važiuojančio automobilio judėjimo greičio, dėl ko atsitrenkė į jam priekyje važiavusį ir intensyviai stabdomÄ automobilį „Mercedes Benz 410“ - techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ( 1 t., b. l. 128-136 ).

Kaltinamojo A. N. pateiktoje ir prijungtoje prie bylos 2014-08-01 specialisto V. M. iÅ¡vadoje MV 2014-39 nurodyta, kad eismo įvykio pagrindine priežastimi buvo automobilio MB 410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. B. padarytas (duomenys neskelbtini) p. reikalavimų pažeidimas, kad jis buvusiomis prieÅ¡ eismo įvykį sÄ lygomis, virÅ¡ijo saugų, pagal matomumÄ , greitį, nes nesugebėjo iÅ¡vengti užvažiavimo ant važiuojamoje kelio dalyje buvusios kliÅ«ties. Taip pat Å¡ioje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad „darytina iÅ¡vada, kad autobuso SETRA susidÅ«rimas su automobiliu MB įvyko, Å¡iam automobiliui esant ties jo stabdymo pėdsakų pabaiga“ (3 t., b. l. 40-50 ).Eksperimento protokole yra užfiksuota, kad pradedant eksperimentÄ pirmas vairuotojas K.

B. vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 410“ apie 20 kilometrų per valandÄ greičiu, vairuotojui pastebėjus kliÅ«tį bei suÅ¡ukus matau, per deÅ¡inės pusės automobilio langÄ buvo iÅ¡mestas maiÅ¡elis su žvyru. IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio buvo pamatuotas atstumas nuo maiÅ¡elio iki imituotos kliÅ«ties ir jis buvo 24,3 metro. AnalogiÅ¡kai kartojant šį veiksmÄ už automobilio vairo sėdo vairuotojas A. R. ir po pastebėjimo kliÅ«ties (nuo iÅ¡mesto maiÅ¡elio su žvyru) iki imituotos kliÅ«ties atstumas buvo 41,3 metro.

TrečiÄ kartÄ kartojant šį veiksmÄ ir automobilį vairuojant A. B., iÅ¡matavus atstumÄ nuo maiÅ¡elio iki imituotos kliÅ«ties, jis buvo 42,8 metro (T. 4, b. l. 132-134).AB „Lietuvos draudimas 2015-04-01 raÅ¡tu Nr. 1316275-4, konstatuota, kad AB „Lietuvos draudimas“ kaip civilinės atsakomybės draudiko atsakomybė yra iÅ¡vestinė iÅ¡ transporto priemonės valdytojo deliktinės civilinės atsakomybės, todėl AB „Lietuvos draudimas“ pozicija negali prieÅ¡tarauti transporto priemonės valdytojo (A.

N.) procesinei pozicijai. Kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, todėl AB „Lietuvos draudimas“ taip pat nepripažįsta civilinių ieškinių. Tam atvejui jei kaltinamasis būtų pripažintas kaltu dėl ginčo įvykio, AB „Lietuvos draudimas“ yra pasiruošęs neginčo tvarka išmokėti tokias išmokas: AUB (duomenys neskelbtini) – 6 235 Lt (dėl automobilio MB410 v/n (duomenys neskelbtini) sunaikinimo) (1805,78 Eur) sunaikinimo;A. J. 5 452,01 Lt (1579,01Eur) (tame tarpe 5 000 Lt (1448.10 Eur) dėl neturtinės žalos, 452 ,01 Lt (130,91 Eur) dėl gydymo ir reabilitacijos išlaidų;P. P. 70,27 Lt (20,35 Eur)(dėl negautų pajamų); 1 081,31 Lt (313,17 Eur) (tame tarpe 1 000 Lt (289,62 Eur) dėl neturtinės žalos, 81,31 Lt (23,55 Eur) dėl gydymo išlaidų);R.

R. 1 000 Lt (289,62 Eur) (dėl neturtinės žalos);T. B. 1 000 Lt (289,62 Eur) (dėl neturtinės žalos);V. M. 3 023,55 Lt (875,68 Eur) (tame tarpe 3 000 Lt (868,86 Eur) dėl neturtinės žalos, 19,95 Lt (5,78 Eur) gydymo iÅ¡laidų ir 3,60 Lt (1,04 Eur) kelionės iÅ¡laidų);S. S. 800 Lt (231,70 Eur) (dėl neturtinės žalos); AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka su (duomenys neskelbtini) reikalavimu neva tai dėl negautų pajamų už autobusiuko MB410 v/n (duomenys neskelbtini) nuomÄ , nes toks reikalavimas akivaizdžiai neatitinka CK 1.5 str. ir 6.38 str. nuostatų, nes neprotinga, neekonomiÅ¡ka ir nelogiÅ¡ka bÅ«tų patirti keliasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų nuostolį dėl kelių tÅ«kstančių vertės autobusiuko neturėjimo.AB „Lietuvos draudimas“ nesutinka su (duomenys neskelbtini) reikalavimu neva tai dėl negautų pajamų už autokrautuvo Bobcat SW185 nuomÄ , nes: autokrautuvas Bobcat SW185 nagrinėjamame autoįvykyje nenukentėjo ir neįtikėtina, kad Alytaus regione tik A.

J. turi tokio autokrautuvo valdymo teises. Toks reikalavimas akivaizdžiai neatitinka teismų praktikos ir teisės doktrinos dėl CK 6.249 str. 1 d. taikymo, nes „negautos pajamos“ Å¡ioje teisės normoje yra suprantamos kaip negautas pelnas (t. y. iÅ¡ tikėtinų gauti pajamų turi bÅ«ti atimtos tikėtinos sÄ naudos (Å¡iuo atveju autokrautuvo kuras, darbuotojo darbo užmokestis, mokesčiai ir pan.). Civilinis ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodo kokios galėtų bÅ«ti patirtos sÄ naudos dėl minėto autokrautuvo eksploatacijos.

IÅ¡ pateiktų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų matyti, kad autokrautuvas Bobcat SW185 kiekvienÄ mėnesį buvo nuomojamas skirtingÄ valandų kiekį, kuris visada buvo mažesnis už tų mėnesių darbo dienų valandų kiekį, o jau skaičiuojant neva tai negautas pajamas, nurodoma, kad jis bÅ«tų buvęs nuomojamas nenutrÅ«kstamai kiekvienÄ darbo dienÄ po 8 valandas.Byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė civilinius ieÅ¡kinius: nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. J. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl 442,07 litų dydžio turtinės žalos ir 10000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 143-161); nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas V.

M. pareiškė ieškinį dėl 3000 litų dydžio turtinės žalos ir 10000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 174-180); nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. B. pareiškė ieškinį dėl 10000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 186-192 ); nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. S. pareiškė ieškinį dėl 2000 litų dydžio turtinės žalos ir 8000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 197-198); nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. L. pareiškė ieškinį dėl 10000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 6-12); nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. P., ieškinį dėl 1062,13 litų dydžio turtinės žalos ir 10000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo ( 2 t. b. l. 18-31); nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R.

R. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl 10000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 37-43); IeÅ¡kovas (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl 45197,00 žalos atlyginimo ir patikslintÄ ieÅ¡kinį (2 t. b. l. 55-75, 3 t. b. l. 106-120) ).  Nukentėjusysis P. P. paaiÅ¡kino, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2012-11-08 baigė darbÄ ir apie 17 val. važiavo iÅ¡ darbo. Vairavo automobilį Mercedes Benz A. B.. Važiavo per Seirijus į Alytų. Jis sėdėjo prieÅ¡ paskutinėje sėdynėje, buvo prisnÅ«dęs ir pajuto smÅ«gį.

Paskui važiavo autobusas, vėliau pasakė, kad autobusas (duomenys neskelbtini). Pabudo, kai autobusiukas vartėsi. Nesuprato kas darosi, tik matė, kad keičiasi dangus, žemė. Susižalojo galvÄ , petį, turbÅ«t į sėdynes. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Briedį matė, kai gulėjo ant asfalto. Briedis gulėjo nuo kelkraščio beveik iki vidurio važiuojamosios dalies. Autobusas stovėjo už briedžio link Alytaus. Autobusas buvo arčiau nei 50 metrų atstumu nuo briedžio.

Ä®spėjamo ženklo, kad gyvÅ«nai pasirodys, nėra. Ribojančio greitį ženklo nėra. Vairuotojas daugiau kaip 60 km/val. nevažiuodavo. Nejautė ar buvo stabdoma transporto priemonė. Diržo nebuvo prisisegęs, nes jo nėra. Buvo Å¡lapdriba, Å¡lapia kelio danga, matomumas blogas. Toje vietoje kelias tiesus, matomumas pagal keliÄ geras, tik oro sÄ lygos buvo blogos. Turtinė žala padaryta 1062,13 Lt už vaistus, už važinėjimÄ . PraÅ¡o 5000 Lt neturtinės žalos. 1062 Lt už vaistus, keliones.

Po eismo įvykio skaudėjo, rankÄ dar ir dabar skauda. Po įvykio skaudėjo apie 3 mėnesius galvÄ , skausmÄ ir dabar jaučia. Intensyviau skaudėjo apie pusę metų. Kai baigėsi nedarbingumo laikas dirbo. Kitokių nepatogumų dėl sužalojimų nebuvo. Kiek nesumokės draudimas praÅ¡o likusiÄ dalį priteisti iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis A. J. paaiÅ¡kino, kad 2012 m. lapkričio 8 d. dirbo Veisiejuose, apie 16.30 vyko į namus, snÅ«duriavo. Sėdėjo deÅ¡inėje autobuso pusėje, ne toje kur vairuotojas sėdi.

Pajuto stabdymÄ , autobusas čiuožė nemažai, atstumo nežino, autobusas sustojo gal po 4 sekundžių. Pajuto smÅ«gį ir atsibudo ant iÅ¡laužtos sėdynės, pajuto nugaros, krÅ«tinės skausmus. Atvykus greitajai medicinos pagalbai iÅ¡važiavo į ligoninę. Pirmiau pajautė stabdymÄ , paskui smÅ«gį pajuto. Jautė, kad verčiasi autobusas. Jų transporto priemonė suko į kairę link aÅ¡inės linijos. Per kairę pusę suko ir metė į kelio vidurį pagal laikrodžio rodyklę.

Vertėsi kelkraÅ¡tyje, atsibudo griovyje. Susižalojo krÅ«tinę į sėdynę. Diržų autobusiuke nėra. GalvÄ Ä¯ stiklÄ susimušė. Autobusas daugiau 70 km/val. nevažiuoja, nes yra lėtas, daugiau netraukia. Matomumas prastas, nes jau buvo tamsu ir dulksna buvo. Pats vairuoja, mano, kad tinkamas pasirinktas vairuotojo buvo greitis, neatrodė, kad per greitai važiuoja. Briedį vairuotojas pamatė ir stabdė, čiuožė gal 20 metrų. SmÅ«gį į galÄ autobuso pajuto kai jau sustoję buvo, visiÅ¡kai stovėjo.

PrieÅ¡ smÅ«gį į priekį žvilgtelėjo, matėsi kelias. Autobusas sustojo, nė kiek neriedėjo. 4-5 sekundės ir smÅ«gis, tik sustojo ir smÅ«gis. Užvažiavo autobusas ant kažko, sustojo, tada trenkėsi transporto priemonė ir sukti autobusÄ pradėjo. AutobusÄ pradėjo sukti kai atsitrenkė kita transporto priemonė. Ikiteisminio tyrimo metu nedetalizuotos Å¡ios aplinkybės, nes nepaklausė. Dėl užvažiavimo ant briedžio bÅ«tų nuo kelio autobusas nenuvažiavęs. IÅ¡ toli vairuotojas pamatė briedį.

Šalikelėje stovėjo dar ir kiti automobiliai. Automobilius matė prieš įvykį, o po įvykio jau nematė. Civilinį ieškinį palaiko. Buvo juosmens stuburo slankstelis lūžęs, galvos, krūtinės sutrenkimai. Ligoninėje beveik mėnesį laiko gulėjo, buvo lovos rėžimas, nepatogu buvo. Reabilitacijos iš viso buvo 3 mėnesiai Alytuje, važinėjo į šildymus, mankštas. Namuose irgi lovos rėžimas buvo, specialių priemonių pagalba galėjo patekti į kitas patalpas. Dabar jaučiasi nugaros skausmai, ant nugaros negali miegoti.

Naudoja vaistus „Diclac“ gydytojai rekomenduoja. Po eismo įvykio buvo trumpam praradęs sÄ monę. IeÅ¡kinį palaiko visÄ . Dirbo auto krautuvo vairuotoju. Ä®monėje daugiau tos profesijos darbuotojų nėra. 3 mėnesius auto krautuvas nedirbo ir nežino, kad buvo nuomojamas. Nukentėjusysis S. S. paaiÅ¡kino, kad 2012-11-08 dirbo Veisiejų miestelyje. Apie 16.30 val. iÅ¡važiavo į namus keliu Alytus Seirijai. Važiuojant pajautė, kad autobusas čiuožia, po to stabdymÄ , čiuožė maždaug 20-30 metrų.

Pajautė nedidelį dunktelėjimÄ , automobilio nesuko, o po 3-4 sek. pajautė, kad į autobusÄ atsitrenkė, automobilis pradėjo suktis į deÅ¡inę pagal laikrodžio rodyklę, ir tada vertėsi. Jautė skausmus stubure. P. A. negalintį pajudėti. IÅ¡lipęs iÅ¡ autobuso paskambino į darbovietę, pasakė apie eismo įvykį vadovui. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir iÅ¡sivežė labiausiai nukentėjusius. Autobusas važiavo 70 km/val. greičiu. Stabdė, jautė kad čiuožia ir pervažiuoja kažkÄ priekiniais ratais.

Labai greitai pajautė nedidelį dunkstelėjimÄ . Sukimas autobuso buvo nuo to, kad atsitrenkė į autobusÄ kitas autobusas. Sėdėjo autobuse už vairuotojo antroje sėdynėje vienas, arčiau vidurio. Briedis ant važiuojamosios kelio dalies gulėjo. Vidutinio dydžio briedis. Briedis gulėjo ant kelkraščio ir važiuojamos dalies. Vienu ratu buvo pervažiuotas briedis, deÅ¡inės pusės. Ar galiniai ratai pervažiavo negali pasakyti. Autobusas į juos atsimušęs stovėjo deÅ¡iniam kelkraÅ¡tyje link Alytaus, jų autobusas link Seirijų.

Matomumas buvo 60 metrų. IÅ¡ priekio automobilių nematė. Buvo (duomenys neskelbtini) autobusas, kas vairavo nežino. IeÅ¡kinį pareiÅ¡kęs dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir jį palaiko. Ligoninėje negulėjo, gydėsi namuose apie mėnesį, turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ . Dvi savaites jautė skausmus, sutemus bijojo važiuoti didesniu greičiu, gydėsi randus. Po įvykio jautė skausmingÄ deginimÄ . Po lÅ«pa buvo sumuÅ¡ta, gleivinė gijo apie 2 savaites. Maitintis trukdė, skaudėjo, nemalonu buvo, sportuoti negalėjo.

Nepatogumai buvo apie mėnesį laiko. Å iuo metu pasekmių nejaučia. PrieÅ¡ metus dar jautė baimę važiuojant. N. T. B. paaiÅ¡kino, kad 2012-11-08 dirbo Veisiejų miestelyje. Apie 16.30 val. baigė darbÄ ir važiavo į Alytų. Autobusiuke sėdėjo ne vairuotojo pusės antroje sėdynėje ir miegojo. IÅ¡girdo, kad kažkas iÅ¡ keleivių Å¡Å«ktelėjo „briedis“. Vairuotojas stabdė autobusiukÄ . Å iek tiek rÅ«kas ir dulksna buvo. Važiuojama kelio dalis buvo Å¡lapia. Vienu ratu autobusiukas pervažiavo briedį ir pajuto smÅ«gį į autobusiuko galÄ .

Po briedžio pervažiavimo lygtai sukosi autobusas, po to pajuto barkÅ¡telėjimÄ stiprų. SmÅ«gį pajuto į galÄ autobusiuko. Autobusiukas sukosi pervažiavus per briedį. Atsitrenkė autobusas pervažiavus per briedį. Briedis, buvo nedidelis, jauniklis briedžiukas. Atsibudęs gulėjo po A. J. kojom. Po to iÅ¡lipo iÅ¡ autobuso Mercedes Benz. Buvo sustojus balta maÅ¡ina ir dvi moterys atbėgo davė vandens. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba iÅ¡vedė A. per galines duris. Kitu autobusu parvažiavo namo ir kreipėsi į gydytojus.

PerÅ¡vietė kojÄ , buvo blauzdos stiprus sumuÅ¡imas, koja buvo 3 savaites įtvare, po 3 savaičių išėjo į darbÄ . Ir dabar kai blogi orai kojÄ skauda. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. 3 savaites gydėsi, su ramentais vaikščiojo, dukrai buvo 3 metai nieko negalėjo padėti žmonai, motina invalidė negalėjo ja rÅ«pintis, negalėjo iÅ¡eiti į parduotuvę, įstaigas. Į darbÄ sugrįžus dar dvi savaites skaudėjo. Nukentėjusysis V. M. paaiÅ¡kino, kad 2012-11-08, apie 16.30 val. po darbo važiavo namo, snaudė.

Už Seirijų iÅ¡važiavo ant gero, tiesaus kelio, pasijautė lyg stabdymas autobusiuko, prabudo ir smÅ«gis. Susirietė į kamuoliukÄ , A. kraujas bėgo, daiktai iÅ¡mėtyti. Atvažiavo greitoji, policija. Pervažiuojant briedį buvo paÅ¡okimas. Tarp pervažiavimo per briedį ir smÅ«gio buvo kažkoks laiko tarpas. Pervažiavus briedį autobusas kirto į autobusiuko galÄ . Kada autobusas pradėjo suktis ar pervažiavus briedį ar kai autobusas atsitrenkė į galÄ , negali pasakyti. Sukosi autobusas gal po smÅ«gio.

Prie briedžio nebuvo priėjęs. Matomumas buvo blogas, nes lijo, dulksna, tamsu, Å¡lapia. Vairuotojas negreitai važiuoja, nes veža žmones. (duomenys neskelbtini) autobusas atvažiavo ir parvežė į namus. KitÄ dienÄ kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ , padarė kojos nuotraukÄ buvo sumuÅ¡imas, chirurgas iÅ¡operavo, nes reikėjo iÅ¡valyti sukrešėjusį kraujÄ . Turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ mėnesį laiko, gėrė antibiotikus. Iki dabar kojÄ skauda, bijo maÅ¡ina važiuoti.

Civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė dėl turtinės žalos 3000 Lt, 10000 Lt neturtinės žalos. Turtinė žala dėl gydymo. Mokėjo pats už vaistus, pirko antibiotikus. Vaistams iÅ¡leido apie 200 litų. Dėl nedarbingumo turėjo nuostolių, nes mėnesį laiko nedirbo. Kvitų dėl iÅ¡laidų neturi, kiek turėjo pateikė draudimui. Nukentėjusysis S. L. paaiÅ¡kino, kad 2012-11-08 apie 17 valandÄ važiavo iÅ¡ darbo namo ir įvyko avarija. Jis sėdėjo autobuso priekyje keleivio pusėje.

Pravažiavus Seirijus už dviejų kilometrų įvyko avarija. Pamatė ant kelio gulintį briedį ir užrėkė - briedis, vairuotojas pradėjo stabdyti, gavosi toks kaip smÅ«gis kaip per kažkÄ pervažiavo. Atrodo, kad autobusiukas po briedžiuko pervažiavimo buvo sustabdytas. Toks jausmas, kad prieÅ¡ pasakant briedis, vairuotojas pradėjo stabdyti autobusÄ . Stabdymo metu per briedį pervažiavo. Autobusas čiuožė ir pervažiavus briedį pabaigė stabdymÄ . Pervažiavo kaip per pagalį, nestipriai krestelėjo.

Viena puse pervažiavo kliÅ«tį, keleivio puse. PerÅ¡okus briedį, atėjo mintis, kad viskas gerai ir į autobusiuko galÄ stiprokas smÅ«gis ir po to autobusiukas vertėsi. Kiek kartų vertėsi nežino. Autobusiuko posÅ«kio nepajuto. Autobusiukas buvo apsisukęs atgal į Seirijus, o važiavo į Alytų. Iki įvykio matė stovintį automobilį kairėj kelio pusėje. Automobilis stovėjo ir kažkas buvo įjungta Å¡viesos ar avarinis. Kai pamatė briedį jis buvo 20 metrų iki autobusiuko.

Stabdant autobusiukas čiuožė gal kokia 20 metrų. Autobusiukas iki 70 km/val. greičiu važiavo, daugiau jis netraukdavo. Dėl briedžio pervažiavimo autobusiukas nebÅ«tų vertęsis, o po smÅ«gio į galÄ autobusiukus vertėsi į griovį. Briedis gulėjo važiuojant į Alytų kojom į keliÄ , o galva į Seirijų pusę, kelio deÅ¡inėj pusėj, daugiau link kelkraščio. Neturtinei žalai atlyginti praÅ¡o 10000 Lt. Draudimui nepateikė dokumentų dėl žalos atlyginimo. Savaitę nedarbingumo pažymėjimÄ turėjo, po to lankėsi pas kitÄ gydytojÄ .

Gėrė vaistus nuo skausmo. Jautė skausmus apie mėnesį laiko. AntrÄ kartÄ kai kreipėsi į gydytojus nedarbingumo pažymėjimo neturėjo. Ä® draudimÄ nesikreipė, nusprendė, kad nieko negaus. Iki dabar ir važiuojant jaučiasi nesaugumas. Nukentėjusysis R. R. paaiÅ¡kino, kad 2012-11-08 baigę darbÄ važiavo iÅ¡ Veisiejų per Seirijus į Alytų. Buvo užmigęs, bet pajuto stabdymÄ , nesuprato dėl ko, vėliau po 2-3 sekundžių buvo smÅ«gis. IÅ¡metė iÅ¡ automobilio. Sėdėjo autobusiuko gale deÅ¡inėj pusėj.

Pabudo su galva sužalota, bėgo kraujas, atbėgo moterys davė tvarstį. Atvykus greitosios medicinos pagalbos automobiliui iÅ¡vežė į ligoninę. Jautė, kad autobusiukas buvo stabdomas. Pervažiavus per kliÅ«tį lyg susivartė ir paskui buvo stiprus smÅ«gis. IÅ¡ tos vietos, kur sėdėjo, kelio nematyti. Pajuto stabdymÄ ir vėliau smÅ«gį. Sužalotas buvo po smÅ«gio. Prabudo pievoj. NedarbingumÄ turėjo nuo 2012-11-09 iki 2012-12-21. PraÅ¡o 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir palaiko ieÅ¡kinį.

Dar ir dabar visÄ skauda, sauso maisto valgyti negali. KrÅ«tinės lÄ sta, galva sužalota po įvykio buvo. Gydėsi ambulatoriÅ¡kai. Liekamuosius reiÅ¡kinius jaučia ir dabar. Vaistus nuo skausmo vartojo mėnesį skaudėjo petį. Darbui trukdo dar ir dabar, dirba apdailininku, darbas sunkus, fizinis. Po įvykio žmona išėjo nemokamų atostogų ir slaugė nedarbingumo laikotarpiu. Sauso maisto valgyti negali, yra guzas prie krÅ«tinės lÄ stos. Gydytojai nenustatė kodėl taip yra. Ankščiau taip nebuvo, po avarijos krÅ«tinę skauda, perÅ¡vietė sakė nelūžę.Liudytojas D.

K., paaiÅ¡kino, kad važiavo iÅ¡ Druskininkų į Alytų autobusu, kurį vairavo A. N.. Važiavo įmonės darbuotojai. Jis sėdėjo už vairuotojo kairėj pusėje pirmoje eilėje. Už Seirijų miestelio nuvažiavus 2-3 kilometrus pamatė autobuso priekyje važiuojantį autobusiukÄ Mercedes Benz ir pamatė kai autobusiukas pervažiavo partrenktÄ briedį. Jų autobusui pradėjus lenkti priekyje važiavusį autobusiukÄ , jis metėsi į jų autobuso pusę ir kabino jį. Jų autobusas jau buvo visiÅ¡kai kitoj eismo juostoje.

Autobusiukas vertėsi ne vienÄ kartÄ . Jų autobuso greitis buvo apie 80 km/val. Autobusiukas važiavo lėčiau, ar buvo stabdomas nematė. Briedį pirmas kliudė nuo Alytaus atvažiuojantis lengvasis automobilis. IÅ¡lipęs iÅ¡ autobuso matė vairuotojÄ ir jis sakė, kad jie pirmi kliudė briedį. Atstumas iki autobusiuko kai pamatė jį buvo apie 10 metrų. Jų autobuso(duomenys neskelbtini) vairuotojas iki atsitrenkimo autobuso nestabdė. (duomenys neskelbtini) autobuso apgadinimus tÄ patį vakarÄ apžiÅ«rinėjo, buvo deÅ¡inės pusės pats kampas apgadintas, stiklas kampe trÅ«kęs, autobuso apačia iki pusę metro sugadinta.

Ir autobusiukÄ apžiÅ«rėjo, buvo jo galas apgadintas, kokie tiksliai sugadinimai nežino. Oro sÄ lygos prastos buvo tamsu, lijo. Po įvykio iÅ¡lipęs briedį iÅ¡ toliau matė, per 10 metrų. Briedis gulėjo ant kelio, dalis jo buvo kelkraÅ¡tyje, žiÅ«rint nuo Seirijų link Alytaus toje eismo juostoje. Ar buvo po eismo įvykio judinamas briedis nematė. Liudytojas G. Č. paaiÅ¡kino, kad važiavo iÅ¡ darbo, vairavo jų autobusÄ (duomenys neskelbtini) A. N.. IÅ¡važiavo iÅ¡ Seirijų sankryžos link Alytaus ir pasivijo autobusiukÄ .

Nuo Seirijų važiuojant autobusai važiavo vienas paskui kitÄ . Tarp abiejų autobusų iki įvykio prieÅ¡ lenkimÄ atstumas buvo apie 20-30 metrų. Jų autobuso buvo didesnis greitis ir todėl lenkė autobusiukÄ . Kelias buvo laisvas. Kai susigretino su autobusiuku jų autobusas pilnai visas buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Tik susigretinus autobusiukÄ metė į priekį ir pačiu kampu autobusas atsitrenkė į autobusiukÄ . Autobuso vairuotojas stabdė tada kai įvykis buvo.

Ä®vykus avarijai gavosi smÅ«gis ir stabdė, lenkiant nestabdė. Sumėtė priekyje važiuojantį autobusiukÄ , kadangi ant kelio gulėjo užmuÅ¡tas briedis. Briedį jau buvo numušęs lengvasis automobilis. Kai iÅ¡lipo pasižiÅ«rėti matė briedį ant kelio jau už įvykio vietos. Briedis buvo deÅ¡inėj eismo juostoje, žiÅ«rint Alytaus kryptimi, netoli aÅ¡inės linijos gulėjo. Kai pradėjo lenkimÄ Setra ar Mercedesas stabdė nematė, tik matė, kad Mercedesas pasidavė į jų pusę, kai tai pamatė buvo likę nuo Setros iki Mercedeso apie 1-2 metrai.

Setros autobuso priekinis deÅ¡inys kampas susidÅ«rė su Mercedeso galiniu kairiu kampu. Mercedesas 40-30 laipsnių kampu pasisuko, pasikėlė jo užpakalinė dalis ir metėsi į Å¡onÄ . Mercedesas po smÅ«gio sukosi į deÅ¡inę pusę ir vertėsi. Mercedesas gavo smÅ«gį ir tada vertėsi. Liudytojas L. R. (dirbo Alytaus apskrities VPK Lazdijų PK vieÅ¡osios policijos skyriaus patrulio bÅ«rio vyresniuoju patruliu) paaiÅ¡kino, kad 2012-11-08 buvo tarnyboj į pabaigÄ pamainos, vakare gavo praneÅ¡imÄ , kad kelyje Alytus-Seirijai-Lazdijai už Seirijų miestelio yra eismo įvykis, kad su laukiniu gyvuliu susidÅ«rė automobilis.

Buvo stiprus vėjas ir labai lijo. Atvažiavus įvykio vietoje rado lengvÄ jį automobilį, autobusiukÄ ir autobusÄ Setra. LengvÄ jį automobilį baltos spalvos AUDI vairavo K., kuris važiavo nuo Alytaus link Lazdijų. Buvo busiukas ir autobusas, vyriÅ¡kiai su specialia apranga, po darbo važiavo namo. Kai atvažiavo K. automobilis stovėjo Å¡alikėlėje link Lazdijų priekiu link Seirijų, buso ir autobuso neprisimena kur jie buvo, lygtai kažkuris apvirtęs, gal didesnis autobusas ir buvo daug daiktų iÅ¡simėtę.

Buvo greitoji atvažiavus, briedis užmuÅ¡tas. K. kliudė briedį ir permetė į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Eismo įvykio vietoje kelio ženklų „Greičio ribojimas“, „Laukiniai žvėrys“ - nėra. Briedis gulėjo kelkraÅ¡tyje nuo K. automobilio prieÅ¡prieÅ¡inėje juostoje. Jis automobilyje sėdėjo ir pildė dokumentus, nes lijo. L. T. Å¡vietė prožektorium ir pasakinėjo duomenis. Vėliau atvyko J. Č. su porininku. Dokumentų pildytų juodraÅ¡tį jis paliko P..

P. sakė, kad perbraižė schemÄ . Ä®vykio vietoje buvo medžiotojas V. G.. Ar briedis po autoįvykio buvo judinamas duomenų neturėjo. Kai jie atvažiavo medžiotojai jau buvo. Stabdymo pėdsakų nesimatė, lijo lietus. K. sakė, kad jam važiuojant iÅ¡ deÅ¡inės pusės iÅ¡bėgo 2 briedžiai, vienas prabėgo, o kitÄ kliudė. Kiti vairuotojai pasakojo, kad autobusas tuo metu kai kliudė briedį buvo ant lenkimo. PrieÅ¡ posėdį eismo įvykių žurnale pasižiÅ«rėjo, kad prisimintų įvykį.

Dabar toks žurnalas nenaudojamas, jis buvo vedamas kaip juodraštis. Liudytojas L. T. paaiškino, kad 2012-11-08 dirbo Alytaus apskrities VPK Lazdijų PK viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniuoju patruliu. Buvo gautas pranešimas iš budėtojų dalies, kurį gavo kolega L. R., kad už Seirijų link Alytaus buvo eismo įvykis. Nuvykus už Seirijų, Gervėnų kaime, buvo trys transporto priemonės, du autobusai ir lengvasis automobilis. Buvo užmuštas briedis. Vienas autobusas buvo apvirtęs. Lengvasis automobilis važiavo nuo Alytaus link Seirijų.

Briedis gulėjo nuo Seirijų link Alytaus važiuojant deÅ¡inėje kelio pusėje. Eismo įvykio kilimo priežastis briedžio staigus iÅ¡bėgimas į keliÄ . Ä®vykio vietoje buvo jis, L. R. budėtojas Ž. P., vėliau pakeitė J. Č. su porininku. L. R. braižė įvykio schemÄ . Tada buvo didelis vėjas ir lijo lietus, todėl L. R. schemÄ braižė automobilyje. Matavimus vietoje atliko jis. Stabdymo keliÄ ar matė neprisimena. Buvo medžiotojas V. G.. Liudytojas pažiÅ«rėjęs į byloje esančiÄ Ä¯vykio vietos schemÄ , paaiÅ¡kino, kad stabdymo pėdsakus matė, bet tiksliai jų neprisimena.

Atsimena, kad didelio autobuso priekinis kampas atrodo deÅ¡inys buvo apgadintas, o mažesnis autobusas apvirtęs buvo. Ar stiklo Å¡ukių buvo atsakyti negali. Liudytojas J. K. paaiÅ¡kino, kad 2012 m. lapkričio 8 d. apie 18 val. važiavo iÅ¡ darbo autobusiuku Mersedes Benz link Alytaus ir pravažiavus Seirijus, už dviejų kilometrų gavo smÅ«gį į maÅ¡inos galÄ ir apsivertė autobusiukas. Buvo tamsu, lietus lijo, kelio danga Å¡lapia. Vairavo autobusiukÄ A. B.. Važiavo link Alytaus ir pravažiavus Seirijus už dviejų kilometrų įvyko eismo įvykis.

Gavo smÅ«gį į užpakalinę maÅ¡inos dalį ir nusivertė nuo kelio. IÅ¡ kalbų žino, kad lengva maÅ¡ina numušė briedžiukÄ , o jų autobusiuko vairuotojas pamatęs kliÅ«tį stabdė ir gavo smÅ«gį į autobusiuko galÄ . Pajuto tik smÅ«gį, į galÄ autobusiuko, pervažiavimo per kliÅ«tį nejuto. Kas iÅ¡ paskos važiavo nežino. Liudytojas A. B. paaiÅ¡kino, kad dirba vairuotoju (duomenys neskelbtini). 2012 m. lapkričio 8 d. vakare prieÅ¡ 18 val. vairavo Mersedes Benz autobusiukÄ .

Bevažiuojant iÅ¡ Veisiejų link Alytaus už Seirijų pamatė priekyje stovinčias dvi maÅ¡inas. Vėliau sužinojo, kad viena su veidrodėliu užkabino briedį, o kita už jos stovinti numušė briedžiukÄ . Jis pamatęs automobilius numetė gazÄ . Stabdė kai pamatė briedžiukÄ . Greičio nebuvo, sustojus gavo smÅ«gį, skrido į griovį. Po skridimo maÅ¡ina atsistojo ant ratų griovyje. Lijo lietus, matomumas prastas, kelias Å¡lapias. Greičio ribojimo toje vietoje nebuvo. Važiavo 72 km/val. greičiu.

Briedį pamačius čiuožta iki jo apie 30 metrų. Kai pamatė dvi stovinčias maÅ¡inas įtarimas kilo, kad kažkas atsitiko ir todėl numetė gazÄ . Privažiavo iki briedžio ir sustojo. DeÅ¡iniu priekiniu ratu užvažiavo ir gal Å¡iek tiek pastÅ«mė briedį, bet maÅ¡ina jau praktiÅ¡kai nejudėjo. Jis autobusiuko užpakaliniais ratais nepervažiavo briedžio. PrieÅ¡ 40 metrų pamatė briedį, o stabdymo kelias apie 30 metrų Ä® prieÅ¡ingÄ kelio pusę nebuvo iÅ¡važiavęs. Kai užvažiavo ant briedžio pajuto į galÄ autobusiuko smÅ«gį, vertimÄ automobilio įtakojo smÅ«gis į galÄ .

Gavo į kairį kampÄ tada ir pasuko autobusiukÄ nuo smÅ«gio. IÅ¡ priekio niekas nevažiavo. Automobilis, kuris nutrenkė briedį, po smÅ«gio stovėjo kairėje kelio pusėje, po to pervažiavo į deÅ¡inę kelio pusę. Matė automobilį kabinusį briedį, jis stovėjo prie kelio kraÅ¡to. Kai jie važiavo kiti automobiliai nevažiavo. Kai pamatė briedžiukÄ jis gulėjo ant važiuojamosios dalies, Å¡iek tiek daugiau į kelkraÅ¡tį, netoli asfalto kraÅ¡to. IÅ¡ paskos važiuojančių automobilių nematė.

Po eismo įvykio iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio matė (duomenys neskelbtini) autobusÄ kairėje kelio pusėje stovintį, o vėliau jis pervažiavo į kitÄ pusę. Pervažiavo į kitÄ kelio pusę, kai dar nebuvo policijos pareigÅ«nų. Jis buvo blaivus. Mechanikas nustatė, kad važiavo 72 km/val. greičiu iki stabdymo pradžios. PrieÅ¡ įvykį nemanevravo, pamatęs kliÅ«tį stabdė. Važiuojant jam iÅ¡ paskos nematė jokio automobilio. Jam numetus gazÄ , autobusas truputį priartėjo ir kai stabdė jis nesustojo, sakė bandė lenkti, bet nepavyko. Liudytojas Ž.

P., paaiÅ¡kino, kad dirba Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK specialistu. Atvykus į įvykio vietÄ apsiklausė įvykio liudytojus ir buvo nustatyta, kad Audi automobilis važiavo link Lazdijų buvo kontaktas su briedžiu. Briedis atsidÅ«rė prieÅ¡ingoje eismo juostoje ir jį pervažiavo autobusiukas, o į jį iÅ¡ paskos atsitrenkė kitas autobusas. Atvykus į įvykio vietÄ , žiÅ«rint Lazdijų kryptimi Audi automobilis stovėjo, autobusiukas stovėjo griovyje priekis Lazdijų kryptimi.

Briedis kai atvažiavo buvo patemtas į kelkraÅ¡tį. Ar briedis lietė asfaltuotÄ kelio dangÄ neprisimena. Kas judino ir kodėl briedį nežino. Ä®vykio vietoje su autobusų vairuotojais kalbėjo. Vairuotojai kaip aiÅ¡kino, įvykio aplinkybes, neprisimena. Ä®vykio vietoje ribojančių greitį ženklų nebuvo. Leistinas 90 km/val. Seniai įvykis buvo praÅ¡o vadovautis ankščiau duotais parodymais. Kur briedis gulėjo liudytojai parodė, pavardžių nežino. A. B. pamena kaip autobusiuko vairuotojÄ .

Ä® įvykį važiavo dar du pareigÅ«nai L. R., L. T., jie padėjo matuoti, braižyti schemÄ , girtumus nustatinėti, dirbo visi bendrai. R. K. paaiÅ¡kino, kad 2012-11-08 važiavo iÅ¡ Alytaus į Lazdijus. Likus iki Seirijų apie 2 kilometrams prieÅ¡ jį važiuojančiam automobiliui Mercedes, sidabrinės spalvos, iÅ¡bėgo briedis jam kliudė tik veidrodėlį. Jam į kelio važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡bėgo jaunesnis briedis ir jį jis patrenkė. Briedis iÅ¡Å¡oko prieÅ¡ 5 metrus, jį deÅ¡ine automobilio puse kliudė.

Briedis užkrito ant kapoto ir nukrito į prieÅ¡prieÅ¡inę važiuojamÄ jÄ kelio dalį. Jis sustojo Å¡alikelėje ir matė kai mažesnis autobusiukas stabdė, paties susidÅ«rimo nematė, nes jo automobilio priekinis stiklas buvo sudaužytas. Jis stabdė automobilį staiga, kai tik pamatė pirmÄ briedį. Važiavo 70-80 km/val. greičiu. Sustojo kai numušė briedį per 3-5 metrus. Kitoje eismo juostoje matė kai mažesnis autobusas staigiai stabdė ir jis turbÅ«t pervažiavo briedį, o kaip didelis autobusas važiavo nematė.

IÅ¡lipęs pamatė autobusus. Važiavo du autobusai. Matė tÄ maÅ¾Ä autobusiukÄ kai pro jį pravažiavo, didelio autobuso nematė. Numušęs briedį važiavo savo juosta tik deÅ¡iniau pasuko. Su autobusu mėlynu prasilenkė. Lenkimas nebuvo įmanomas, didelis autobusas negalėjo lenkti, nes mažesnis autobusas stabdė pro jį pravažiuodamas. Ä®jungto autobuso posÅ«kio nematė. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pamatė, kad didelis autobusas buvo už 100 metrų, o mažasis autobusiukas nuvažiavęs nuo kelio ir apsivertęs. Didysis autobusas stovėjo kelio deÅ¡inėje priekiu į Alytų.

Briedis buvo nuo automobilio per 10 metrų, važiuojamos dalies kelio atžvilgiu gulėjo kitoje eismo juostoje, nukritęs galva į Alytų. Gulėjo nuo ašinės linijos per 20 centimetrų. Po įvykio prie briedžio jis pirmas priėjo. Buvo įvykio vietoje iki atvyko policijos pareigūnai. Atvykę medžiotojai šiek tiek patempė briedį, bet kažkas pasakė nejudinti ir daugiau netempė. Jis turi telefone nuotraukas, susijusias su eismo įvykiu. Sutinka jas pateikti. Kai vėliau priėjo prie briedžio jau briedis prie šalikelės buvo patrauktas apie pusę metro.

Automobilių stabdymo pėdsakų nematė. Mercedes Benz automobilio važiavimo krytis truputį keitėsi. Jis arba staigiai stabdė arba bandė apvažiuoti kliÅ«tį. Pavažiavo link aÅ¡inės linijos truputį, aÅ¡inės linijos nekirto. Tai įtakojo staigus stabdymas. Briedis nebuvo sužalotas, negalima teikti, kad jį pervažiavo, bet per langÄ buvo toks vaizdas, kad pervažiavo. Nepervažiuotas briedis buvo, tik kraujas bėgo iÅ¡ galvos. Pagal briedžio dydį mano, kad turėjo kliudyti važiuojant, negalėjo apvažiuoti briedžio.

Liudytojas V. M. paaiÅ¡kino, kad datos tiksliai neprisimena, apie 17 val. važiavo namo buvo ruduo lijo, rÅ«kas. Pravažiavus Seirijus, autobusas susiruošė lenkti. Važiavo autobusu „Setra“, o Mersedes Benz prieÅ¡ juos važiavo. Jungė vairuotojas posÅ«kį norėjo lenkti ir staiga autobusiukas metėsi į kairę ir jų autobusas užkabino autobusiuko kampÄ . Autobusiukas metėsi į Å¡onÄ , o autobusas atsitrenkė į kampÄ . Autobusas ruoÅ¡damasis lenkti iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ .

Autobusas deÅ¡ine puse kabino autobusiuko kairę pusę. Autobusas važiavo gal 60 km/val. Liudytojas J. Č. paaiÅ¡kino, kad 2012 lapkričio mėnesį ir Å¡iuo metu dirba Lazdijų r. PK patrulių bÅ«rio vyriausiu patruliu. Su briedžiu eismo įvykis buvo. Du autobusai buvo apgadinti ir briedis buvo užmuÅ¡tas. Kartu su juo buvo pareigÅ«nas P.. Pamaina keitėsi, jie atvyko pakeisti buvusių pareigÅ«nų. Ä®vykio vietoje padėjo eismo įvykio vietÄ iÅ¡matuoti. Buvo tamsu, lijo. Ar buvo stabdymo pėdsakas ant kelio nepamena.

SchemÄ braižė budėtojas. Briedis gulėjo ant kelio tiksliai kur nepamena.Liudytojas V. G. paaiÅ¡kino, kad jis yra medžiotojų bÅ«relio pirmininkas ir po avarijos briedį pasiėmė. Gamtosaugininkai paskambino pranešė, kad užmuÅ¡tas netoli Seirijų miestelio briedis. Buvo tamsu. Ä®vykio vietoje buvo atrodo 3 autobusai. Ä®vykis buvo gal prieÅ¡ 2-3 metus, metų laiko neprisimena. Kai atvyko į vietÄ policijos pareigÅ«nai jau buvo. Briedis kelkraÅ¡tyje gulėjo. Briedis buvo vidutinio amžiaus apie 200 kg. svorio, lengvojo automobilio priekaboj tilpo.

Pervažiavimo žymių ant briedžio nebuvo. Apie autoįvykį nieko nežino. Liudytojas R. B., paaiÅ¡kino, kad jis dirba įmonės (duomenys neskelbtini) pagalbinės gamybos vadovu. Eismo įvykio metu dirbo įmonės(duomenys neskelbtini) direktoriumi. Nuotraukos, kurias pateikė teismo posėdžio metu advokatas L. P. jo darytos. KitÄ dienÄ po įvykio fotografavo ir sekretorė įkėlė į kompiuterį ir jos buvo užmirÅ¡tos. Dabar iÅ¡ kompiuterio nuotraukas išėmė. Fotografuota Olimpus fotoaparatu 2012-11-09 ryte apie 9 val.

Fotografuojant dalyvavo mechanikas V. M.. IÅ¡ vakaro jis ir V. M. buvo įvykio vietoje, sekančiÄ dienÄ atvažiavo apžiÅ«rėti įvykio vietos, buvo pasiėmę fotoaparatÄ ir fotografavo. Buvo matyti stabdymo pėdsakas, jis matėsi ir iÅ¡ vakaro ir atvažiavus kitÄ dienÄ . Jis su mechaniku dalyvavo apžiÅ«rint įvykio vietÄ . ApžiÅ«rėjo autobusiukÄ Mercedes Benz, kurį sudaužė. Nuotraukose užfiksavo aÅ¡inę linijÄ , stabdymo pėdsakÄ . Pirmoje nuotraukoje užfiksuota slydimo pradžia, antroje nuotraukoje - slydimo pabaiga, stabdymo pėdsako linkimas į deÅ¡inę nufotografuotas.

Trečioje nuotraukoje matyti, kai autobusÄ traukė iÅ¡ griovio ant tralo, deÅ¡inėj matosi kur blizga stiklai prie žolių, žemė suardyta. Ketvirtoje nuotraukoje nuo aÅ¡inės linijos užfiksuotas stabdymo pėdsakas. Nuo vidurio aÅ¡inės linijos kairysis stabdymo pėdsakas fiksuotas. Penkta nuotrauka – ties viduriu stabdymo, Å¡eÅ¡toje - irgi stabdymo pėdsakas, nufotografuotas keliose slydimo vietose. Kad Å¡ios nuotraukos yra sužinojo po eksperimento atlikimo. Ankščiau nemanė, kad nuotraukos svarbios ir nežinojo, kad nuotraukos įdėtos į kompiuterį.

Po įvykio, kai atvyko į įvykio vietÄ buvo policijos pareigÅ«nai ir medžiotojai. Briedis gulėjo skersai ir vyrai jau traukė jį. Matavime nedalyvavo, eismo įvykio vietÄ matė ir atitinka nuotraukose. IÅ¡ vakaro įvykio vietoje ant asfalto Å¡ukių nematė, griovyje buvo Å¡ukių, bet neįsidėmėjo tiksliai kur, nes lijo, tamsu buvo. KitÄ dienÄ su vairuotoju kalbėjo apie įvykį, sakė pamatė kliÅ«tį, stabdė ir pajautė, kad skrenda. Vairuotojas A. B. sakė, kad važiavo 60 - 70 km/val. greičiu.

Pateiktame diskelyje yra ir daugiau nuotraukų, ketvirtoje nuotraukoje nuo aÅ¡inės linijos iki kairio rato pėdsako pamatuotas mažiausias atstumas. Pėdsakas yra Mercedes Benz, matosi iÅ¡ ratų pločio. Be to tÄ patį pėdsakÄ matė ir iÅ¡ vakaro po eismo įvykio. Darbe yra tachografo diskelis - Å¡aiba, mechanikas turėjo pas save pasidėjęs, policija neprašė, todėl nepateikta, bet ji iÅ¡likusi. Darė nuotraukas kai kurias, bet jos visos yra pateiktos diskelyje, todėl galima jas apžiÅ«rėti.

Mechanikas buvo V. M..  Ekspertas I. G. - savo duotÄ iÅ¡vadÄ palaiko. I. G. paaiÅ¡kino, kad - stabdymo pėdsakai jų pabaigoje yra Å¡iek tiek pasisukę aÅ¡inės linijos atžvilgiu, tokie duomenys tiksli pėdsakų konfigÅ«racija turi bÅ«ti pradinėje apžiÅ«roje. IÅ¡vadoje paminėjo, kad pėdsakai pažymėti vizualiai nei pradžia nei pabaiga nefiksuota kelio atžvilgiu, krypties pasikeitimo apibÅ«dinančių duomenų taip pat nebuvo pateikta. Kiek buvo pateikta duomenų Mercedes Benz pėdsakai pažymėti važiuojamojoje deÅ¡inėje kelio pusėje.

Trūksta matmens pločio atžvilgiu kur baigiasi ir prasideda pėdsakai, trūksta duomenų kurioje vietoje keičia kryptį, jie užlinksta žiūrint Mercedes Benz krytimi į dešinę, tokiu atveju jeigu pėdsakai pavaizduoti tiesiai tai tiesiai, jeigu pasisuka iš kairės į dešinę jis važiuoja link dešinio kelkraščio. Transporto priemonės susidūrė autobusui Setra važiuojant iš paskos, kadangi pėdsakų išsidėstymas nėra fiksuotas matmenimis pločio atžvilgiu, kairysis pėdsakas gali būti prie pat linijos, tai dešinys prie pat važiuojamosios dalies dešinio krašto, būtų viso labo tik spėlionė, nes matmenų nėra pavaizduota ir nepateikta.

Lenkiant nėra bÅ«tina iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ tik turi bÅ«ti saugus tarpas dėl transporto priemonės lenkiamo objekto ir iÅ¡važiavimas gali bÅ«ti tiek pilnai tiek dalinai. Priklausomai nuo iÅ¡sidėstymo, o pėdsakai nėra fiksuoti, nėra pagrindinių matmenų pateikta. Mercedes Benz stabdymo pėdsakai priskirti Å¡itam įvykiui. Ant Å¡lapio asfalto stabdymo pėdsakai ne visada lieka ne visada nelieka, priklauso nuo lietaus intensyvumo, sluoksnio storio, kiek rodo praktika, kad ant Å¡lapios dangos lieka.

RyÅ¡kumas pėdsakų priklauso nuo padangų minkÅ¡tumo, nuo dangos Å¡iurkÅ¡tumo, nuo stabdymo intensyvumo. Sprendžiant pagal schemÄ , kadangi pėdsakai deÅ¡inėj pusėj pavaizduoti, kaltinamojo aplinkybės nepagrįstos, įvairių aplinkybių ikiteisminiam tyrime nurodė ir kad mėtėsi automobilis, dabar tokių aplinkybių nenurodo. Dabar aiÅ¡kina važiavo, lenkė ir kito automobilio galas staiga atsirado jo važiuojamojoje dalyje, tokia versija nepagrįsta. Pagal turėtÄ medžiagÄ kiek kontaktavo automobiliai nebuvo užduotas toks klausimas.

Nebuvo persidengimo per pusę autobuso Setra pločio, mažiau nei per pusę. Kiek kontaktavo Mercedes Benz nebuvo tinkamų fotografijų, papildomos informacijos nebuvo tyrimui pateikta. Yra standartinio tyrimo procedÅ«ra, kurioje apspręsta distancija, intervalas tarp transporto priemonių Å¡onų. Distancija tai atstumas viena paskui kitÄ važiuojančių transporto priemonių tuo pačiu greičiu. 70 km/h važiuojant intervalas iÅ¡ galo koks atstumas neskaičiavo, nebuvo prasmės skaičiuoti, nes duomenys neatspindi situacijos, nebuvo užduotas klausimas, pagal situacijÄ skaičiuojama ir iÅ¡vados pagrindimui skaičiuotės nereikėjo.

Mercedes Benz postÅ«mį į deÅ¡inę kas sÄ lygojo, kad jis apvirto, pasakyti negali, neaiÅ¡kÅ«s kontaktai transporto priemonių ir su briedžiu. Mercedes Benz stabdymo pabaigoje buvo kontaktas su briedžiu. Pravažiavus briedį Mercedes Benz atsitrenkė Setra – nėra duomenų kiek briedis pervažiuotas tyrimo medžiagoje nebuvo pateikta. Mercedes Benz pervažiavus per briedį ar bÅ«tų virtęs nežino, neaiÅ¡ku per kur pervažiavo briedį. SÄ lygojo susidÅ«rimÄ ir vertimÄ si nuvažiavimas nuo kelio.

Pagal pateiktÄ medžiagÄ esant Mercedes Benz stabdymui atsitrenkė autobusas, briedžio pervažiavimas ir atsitrenkimas buvo tuo pačiu metu. Nebuvo pavaizduota kaip briedis buvo iÅ¡sidėstęs. RaÅ¡oma iÅ¡vada pagal turimÄ medžiagÄ . Kad transporto priemonės susidÅ«rė kairėje kelio pusėje duomenų nėra. Pėdsakai užfiksuoti deÅ¡inėje kelio pusėje. Atsitrenkė greičiau važiuojanti transporto priemonė į lėčiau važiuojančiÄ transporto priemonę. Setra prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ transporto priemonėms važiavo tiesiai, pėdsakai užfiksuoti lygiagrečiai, loginė iÅ¡vada transporto priemonės važiavo lygiagrečiai aÅ¡iai, jeigu pėdsakai bÅ«tų iÅ¡sidėstę kitaip situacija bÅ«tų kitokia.

Setra vairuotojo nurodytas atstumas 20 metrų, kad savalaikiai sustabdyti transporto priemonę pastebėjus kliÅ«tį tai jeigu padidina greitį kalbėti apie distancijÄ nekorektiÅ¡ka. Mercedes Benz vairuotojas ar turėjo techninę galimybę stabdymo bÅ«du iÅ¡vengti užvažiavimo ant briedžio, kad sustot prieÅ¡ kliÅ«tį reikia jÄ pastebėti. Pateiktoje medžiagoje apie briedžio matomumÄ nebuvo pateikta duomenų. Yra 2 ekspertų iÅ¡vados eksperto V. M. ir jo, jos skirtingos. Kito eksperto iÅ¡vados komentuoti negali, nes atsako kiekvienas už savo iÅ¡vadÄ .

Duomenų apie kelio matomumÄ nebuvo pateikta, kliÅ«ties ir kelio matomumas nėra vienas ir tas pats, jeigu tokių duomenų nėra iÅ¡vada sÄ lyginė. SusidÅ«rus su kliÅ«timi mažėja kinetinės energijos kiekis, mažėja greitis. Dėl susidÅ«rimo su kliÅ«timi transporto priemonės greitis mažėja.Papildomai apklaustas ekspertas I. G. paaiÅ¡kino, kad savo iÅ¡vadÄ tvirtina. PaaiÅ¡kino, kad jo iÅ¡vadoje buvo pasakyta, kad buvusioje kelio situacijoje autobuso „Setra“ vairuotojas A. N. atsižvelgiant į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojantį automobilį Mercedes Benz, jeigu jis bÅ«tų stabdomas bei laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir nesumažino judėjimo greičio iki priekyje važiuojančio automobilio judėjimo greičio, dėl ko atsitrenkė į priekyje važiavusį ir intensyviai stabdomÄ automobilį Mercedes Benz techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo transporto priemonių susidÅ«rimÄ .

Mitunevičiaus iÅ¡vadoje veiksmai konkrečiau neįvardijami. Nurodytas (duomenys neskelbtini) str. sako, kad reikia pasirinkti greitį atsižvelgiant į važiavo sÄ lygas, kad galėtum esant kliūčiai sustabdyti. Paskutinis sakinys pabrauktas kaip esminis, kad pasirinkdamas greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

IÅ¡vadoje nurodyta, kad darytina iÅ¡vada, kad eismo įvykis įvyko neva dėl to, kad Mercedes Benz autobuso vairuotojas nepasirinko priimtino greičio atsižvelgiant į kelio matomumÄ . Tyrimui pateikti kelio matomumo skirtingi parametrai, kliÅ«ties matomumas tai yra briedžio matomumas. Nei vieno matomumo nėra pateikta medžiagoje, todėl neaiÅ¡ku kokiu pagrindu M. prieÅ¡ punktÄ 2.4 nurodo atstumÄ 50,8 m., ir laiko jį kelio važiuojamosios dalies elementų matomumo atstumu buvusiomis prieÅ¡ eismo įvykį sÄ lygomis.

Kaip jis tai nustato neaiÅ¡ku. Tai gali bÅ«ti nustatyta eksperimento bÅ«du, kitokie bÅ«dai nėra aiÅ¡kÅ«s. Kita vertus jeigu iÅ¡vadoje laikoma, kad abi transporto priemonės važiavo viena paskui kitÄ vienodu greičiu, tai jeigu priekyje važiuojančio autobuso veiksmai techniniu požiÅ«riu nepriimtini tai ir iÅ¡ paskui važiuojančio, o raÅ¡oma, kad priežastiniame ryÅ¡yje, negali paaiÅ¡kinti tokio dalyko, tokie duomenys eksperimento bÅ«du nustatinėjami. Pagrindinis skirtumas tarp transporto priemonių vairuotojų veiksmų ir dėl Å¡io įvykio kilimo yra Å¡iam teiginyje.

Atkreiptinas dėmesys, kad ant Mercedes Benz yra pritvirtintas atsarginis ratas, tas ratas yra tvirtinamas prie rėmo, rėmas tvirtinamas prie vyrių kairės pusės durelių, tai smūgis tenka į Mercedes Benz užpakalinę dalį veikiami vyriai ties sandūra prie durelių, visi sugadinimai Mercedes Benz išsidėstę užpakalinėje dalyje, taip pat autobuso priekinės dalies dešinė pusė ties galu nėra giliau deformuota nei esanti arčiau, tokiu požiūriu darytina išvada, kad plokštumos buvo lygiagrečios. Ekspertas paminėjo kur briedis buvo pervažiuotas, pėdsakai nebuvo tiksliai nurodyti, kad briedis pervažiuotas, tai tik subjektyvūs duomenys nustatyti iš eismo įvykio dalyvių nurodytų aplinkybių, kitų objektyvių duomenų nėra.

IÅ¡ praktikos ekspertas nurodė, kad bÅ«na atvejų jog vienas nutrenkia kitas pervažiuoja. Atlikdamas užduotį koks buvo Setra greitis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ buvo toks klausimas ir atsakymas, kad Setra automobilio buvo didesnis greitis negu 39 km/val., susidÅ«rimo metu Mercedes Benz greitis buvo apie 39 km/val., o apskaičiuoti tiksliau kokiu greičiu važiavo Setra paskui Mercedes Benz negalima, nes nepaliko pėdsakų pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti judėjimo rėžimÄ . Autobuso greitis turėjo bÅ«ti didesnis, nes jis atsitrenkė.

Kuo greitesniu greičiu susiduria važiuojančios transporto priemonės tuo labiau jos sugadinamos. Mercedes Benz greitis prieš užvažiuojant ant briedžio nebuvo skaičiuojamas, pervažiavimo vieta per briedį nebuvo nustatyta ir negalima skaičiuoti. Duomenų, kad autobusas Setra tiek kairės tiek dešinės pusės ratais kaire puse važiavo nėra, Mercedes Benz stabdymo pėdsakai pavaizduoti dešinėj kelio pusėj nėra fiksuoti kaip kelio pločio atžvilgiu išsidėstę, jeigu Setra išvažiuotų į kairę pusę, tai pėdsakas būtų kairėj pusėj.

Setra ir Mercedes Benz susidÅ«rė deÅ¡inėj kelio pusėje, nes taip užfiksuoti pėdsakai. Atsakydamas iÅ¡vadoje į 9 klausimÄ , atsakymai nurodyti dvejuose punktuose. 85,2 m atstumas yra Mercedes Benz važiuojančio 78 km/val. greičiu yra sustabdymo kelias buvusioje kelio situacijoje tai yra reaguojant į kliÅ«tį, į gulintį briedį. Transporto priemonių susidÅ«rimas - tai viena važiuojanti iÅ¡ paskos transporto priemonė atsitrenkė į prieÅ¡ais važiuojančiÄ transporto priemonę tiesiog važiavo ir pataikė priekine dalim, deÅ¡iniu Å¡onu atsitrenkė į kito automobilio užpakalinės dalies kairę dalį, neprasilenkė, o atsitrenkė į priekyje važiuojantį.

Stabdymo pėdsakai nėra fiksuoti ar Setra važiavo nevisai deÅ¡ine kelio puse nebuvo tokio klausimo ir neakcentavo, atsakė į pateiktus klausimus. Liudytojo R. K. nuotraukas užfiksuotas matė, bet ne visada ir eismo dalyviai nurodo tikras aplinkybes, gal kiti nesuvokia, kitaip atrodo, briedis užfiksuotas, matosi briedis, bet stabdymo pėdsakų nėra.E. V. M. palaiko savo iÅ¡vadÄ . V. M. paaiÅ¡kino, kad suraÅ¡ant iÅ¡vadÄ vadovavosi pateikta medžiaga nustatant įvykio mechanizmÄ už pagrindÄ buvo imami objektyvÅ«s duomenys abiejų transporto priemonių sugadinimo pobÅ«dis ir intensyvumas, taipogi eismo įvykio schemos duomenys.

Buvo įvertintas automobilio Mercedes Benz greitis betarpiškai po susidūrimo, kad jis atsidurtų galutinėj vietoj ir tas greitis buvo panašiai apie 42 km/h. Remiantis nustatytu greičiu, transporto priemonės apgadinimu buvo įvertinta, kad susidūrimo metu galutinis greitis Mercedes Benz buvo apie 12 km/h., o autobuso Setra tuo metu turėjo būti maždaug apie 44 km/h. Pagal stabdymo pėdsakus nustatyta Mercedes Benz greitis prieš vairuotojui pradedant stabdyti buvo 71 km/h. Kalbama apie minimalius greičius, kadangi 12 km/h smūgio metu Mercedes Benz greitis vertinamas kaip minimalus.

Tokiu bÅ«du nustatytas greitis 71 km/h buvo vertinamas saugus Mercedes Benz greitis. Buvo tuo momentu tamsus paros metas, stovėjo dar trečias automobilis tas matymo atstumas, kurį įvertino minimalus matymo atstumas, saugus greitis 59 km/h. Taigi važiuojant 71 km/h buvo virÅ¡ytas saugus greitis. Tarp transporto priemonių minimali distancija, priimant tÄ prielaidÄ , kuri taikoma eismo įvykių ekspertizių metodikoje, imamas minimalus laikas vairuotojo reakcijai 0,3 s. minimali distancija yra 6,9 metro. Vadovaujantis tais duomenimis automobilio Mercedes Benz judėjimo procesas prieÅ¡ užvažiuojant ant briedžio yra apskaičiuojamas pagal stabdymo pėdsako ilgį, nustatoma kokiu maždaug greičiu iki užvažiavimo turėjo užsidegti automobilio Mercedes Benz stabdžiai ir nustatyta, kad tikėtinas atstumas nuo automobilio Setra iki automobilio Mercedes Benz buvo apie 14,2 metrai.

Atliko tyrimÄ ir padarė iÅ¡vadas. Viena iÅ¡ iÅ¡vadų, kad eismo įvykio kilimo pagrindinė priežastis yra, kad automobilio Mercedes Benz vairuotojas virÅ¡ijo saugų greitį ir dėl to nesugebėjo sustabdyti automobilio iki buvusios kliÅ«ties ir užvažiavimas ant tos kliÅ«ties sÄ lygojo tai, kad Mercedes Benz pasisuko galine dalimi į kairę ir tas galėjo sÄ lygoti autobuso atsitrenkimÄ ir šį įvykį. Pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis, kad automobilio Mercedes Benz vairuotojas virÅ¡ijo greitį, nepastebėjo laiku kliÅ«ties ir nesugebėjo sustabdyti automobilio iki kliÅ«ties.

Pats faktas užvažiavimas ant kliÅ«ties reiÅ¡kia, kad buvo virÅ¡ytas saugus greitis, reikia važiuoti tokiu greičiu pagal matymo atstumÄ , kad galėtų dėl kliÅ«ties sustoti, jei matymo atstumas 20 metrų pamatęs kliÅ«tį per 20 metrų sustoji. Greitį reikia pasirinkti tokį, kad per tÄ matymo atstumÄ galima bÅ«tų sustoti. Å iuo atveju, kadangi užvažiavo ant briedžio, tai reiÅ¡kia virÅ¡ytas greitis, užvažiavimas ant briedžio sÄ lygoja staigų automobilio Mercedes Benz greičio sumažėjimÄ ir buvo užvažiuota priekine deÅ¡ine puse ir pasisukimas į kairę yra eismo įvykio logiÅ¡ka seka.

Galima stabdyti ir ne dėl kliūties, jeigu yra pavojus saugiam eismui. Stabdo ir jam iš paskos atsitrenkia iš paskos važiuojantis automobilis, tai tokioje situacijoje iš paskos važiavusio vairuotojo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su pasekmėmis ir eismo įvykio pagrindinė priežastis, kad jis šiuo atveju nesilaikė minimalios distancijos, jeigu taip būtų, kad pirmas automobilis sustoja iki kliūties. Jeigu nėra užvažiavimo ant kliūties tai iš paskos važiavusio yra kaltė. Tyrimui pateiktoje medžiagoje yra nuotraukos.

Persidengimo centimetrus įvertino pagal vaizdus kaip yra sugadintas autobusas, pusiau vizualiai pusiau panaudojant kompiuterinę technikÄ buvo įvertinta, kad persidengimas maždaug 70-80 cm. Nuotraukose matyti, kad užpakalinio kairio stovo vidinė pusė yra įlenkta daugiau nei iÅ¡orinė pusė, vadinasi smÅ«ginis poveikis žiÅ«rint automobilio Mercedes Benz buvo nukreiptas kryptim iÅ¡ deÅ¡inės žiÅ«rint pagal automobilio Mercedes Benz tiesiÄ padėtį. Tai tokiomis sÄ lygomis autobuso pasisukimas 10-15 laipsnių kampu tokioj situacijoje neįmanomas, tai vadinasi panaÅ¡iu kampu turėjo bÅ«ti prieÅ¡ susidÅ«rimÄ pasisukęs automobilis Mercedes Benz.

Stabdymo procesas yra bent 4 sekundės arba 5 sekundės, per tokį laikÄ briedis negalėjo įeiti. Galimai vairuotojas sureagavo stabdymu į kitÄ pavojų, sakykim mirktelėjo kito automobilio žibintai ar dar kažkas ir jis jau pradėjo stabdyti ir tik tada briedis atsirado jo eismo juostoje, parašė iÅ¡vadoje Å¡iÄ pastraipÄ priimant tokiÄ prielaidÄ . Minimali distancija tarp automobilių važiuojant 71 km/h įvertinus abiejų automobilių stabdžių sistemų savybes yra 6,9 metro. Tokiomis sÄ lygomis skaičiuojant minimaliÄ distancijÄ imama vairuotojo reakcija 0,3 sek.

Duomenų, kad transporto priemonės judėjo nevienodu greičiu nėra, o jeigu buvo greitis skirtingas, tai koks vienos ir koks kitos, tokių duomenų įvertinti negalima, tai Å¡iuo atveju atliekamas tyrimas imant prielaidÄ , kad abi transporto priemonės viena kitos atžvilgiu važiuoja vienodu greičiu 71 km/h. SusidÅ«rimo metu greitis žaibiÅ¡kai sumažėja, jeigu nėra kliÅ«ties, tai iÅ¡ paskos važiuojantis kaltas, jeigu pirmojo stabdymas buvo reikalingas. Mercedes Benz iÅ¡eina iÅ¡ tokių duomenų, visų pirma tai subjektyvÅ«s liudytojų parodymai, kad buvo užvažiavimas ant briedžio, po to smÅ«gis, kitas dalykas objektyvÅ«s duomenys, kad Mercedes Benz stabdymo pėdsakai buvo tiesÅ«s po to užsilenkė į deÅ¡inę.

A. E. SÄ jungos dokumentai sako, kad stabdant automobilį negali blokuotis užpakaliniai ratai Å¡is pėdsakas yra bÅ«tent automobilio Mercedes Benz priekinių ratų pėdsakas ir užsilenkimas pėdsakų į deÅ¡inę reiÅ¡kia priekinės dalies smÅ«gis priekine deÅ¡ine dalimi automobilio priekis užsilenkia į deÅ¡inę, o galas sukasi pagal laikrodžio rodyklę ir iÅ¡sikiÅ¡a į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir tas pėdsakų užsilenkimas rodo, kad užvažiavimas ant kliÅ«ties pėdsakų užsilenkimas, staigus greičio sumažėjimas ir vertinama kaip priežastis Å¡io eismo įvykio.

SmÅ«ginis poveikis sprendžiant pagal transporto priemonių sugadinimÄ daugiau 32 km/h greitis, po tokio smÅ«gio Mercedes Benz automobilį nupÅ«tė, pėdsakas nenutrÅ«kstamas tai įvyko iki Setra atsitrenkimo. Pėdsakai atspindi nublokÅ¡to automobilio Mercedes Benz judėjimÄ , stabdymo pėdsako nusilenkimas pasikeitimas į deÅ¡inę paaiÅ¡kinamas tik automobilio Mercedes Benz užvažiavimu ant kliÅ«ties. Užsilenkimas kiek buvo negali vertinti, nes matmenimis nepažymėta, yra pažymėtas principinis pėdsako vaizdas, kad jis iÅ¡ pradžių yra tiesus po to užsilenkia.

Faktas yra toks, kad susidūrimo atveju padėtys tokios kaip pavaizduota 2 paveikslėlyje 4 puslapis autobuso kampinis pasisukimas galėtų būti labai nedidelis, Mercedes Benz turėjo būti pasisukęs tuo nurodytu 10-15 laipsnių kampu į dešinę. Pėdsakai pasidarė nuo Mercedes Benz priekinių ratų, jie nėra pririšti skersinių matmenų atžvilgiu. 15 laipsnių pasisukimas gaunamas dauginant Mercedes Benz ilgį 6 metrų 1,60 m poslinkis, gaunasi persidengimas 70-80 cm. Pėdsakai palikti Mercedes Benz priekinių ratų.

Viskas priklauso nuo to kaip buvo iÅ¡sidėstę pėdsakai, jeigu kairys pėdsakas 80 centimetrų nuo aÅ¡inės linijos, tai vadinasi autobusas Setra deÅ¡iniuoju Å¡onu važiavo pagal aÅ¡inę linijÄ ir gaunasi 80 cm persidengimas. Setra važiuoja deÅ¡iniu Å¡onu pagal aÅ¡inę linijÄ lygiagrečiai, o Mercedes Benz atitinkamai 80 cm. Jeigu atstumas pėdsakų ne 80 cm, o daugiau ar mažiau tai matmenys bus kitokie. Ekspertas subjektyviais duomenis gali vadovautis tik tiek kiek yra pavedimas, kai duomenys neprieÅ¡tarauja objektyviems duomenims.

Ekspertas vadovavosi būtent objektyviais duomenimis: pėdsako ilgiais, greičiais nustatytais susidūrimo metu ir nustatė pvz. išvados 7 puslapis, automobilio Mercedes Benz vairuotojas sureagavo stabdymui, esant jo vairuojamo automobilio priekiui ne mažesniu kaip 50,8 m atstumu iki užvažiavo ant briedžio buvimo vietos. Nustatyta pagal pėdsakų ilgį, pagal greitį 71 km/h ir paimti minimalūs laikai. Tokais duomenimis vadovaujantis nustatyta kurioje vietoje sureagavo automobilio Mercedes Benz vairuotojas, po to apskaičiuojama kurioje vietoje užsidegė stabdžiai, o po to Setra vairuotojas turėjo sureaguoti stabdyti.

KliÅ«tis staiga atsiradusi ir kliÅ«tis pastoviai matoma, vertinimo požiÅ«riu skirtingi atvejai. Pėsčiasis stovi sakykim jis pažeidė KET, bet tai yra kliÅ«tis, vairuotojas turi mažinti greitį, jeigu vairuotojas partrenkė pėsčiÄ jį jis kaltas, kad negalėjo sustoti. Kita situacija staiga kliÅ«tis atsiranda ir vertinama kokiu atstumu buvo ta kliÅ«tis ar galima sustabdyti, yra skirtingos situacijos. Å ioje situacijoje specialistai negali vertinti staigi ar nestaigi kliÅ«tis, yra pėdsakas vadinasi jau automobilis stabdomas ir specialistai skaičiuoja kuriam taÅ¡ke vairuotojas sureagavo.

Å ioje situacijoje tai pamatė gulintį briedį. Atstumas 14,2 m tarp transporto priemonių važiuojant 71 km/h esant Å¡lapiai kelio dangai pakankamas, yra paskaičiuota.G. T. (duomenys neskelbtini) atstovas paaiÅ¡kino, kad suvestinę pateikęs, jeigu kaltinamasis bÅ«tų pripažintas kaltu, tai draudimo bendrovės atsakomybė yra iÅ¡vestinė. Dėl asmens sužalojimo yra apskaičiuota A. J. 5000 litų neturtinės žalos, 352, 01 Lt gydymui ir reabilitacijai. Gydytoja iÅ¡vadoje yra iÅ¡dėliojusi kas kompensuojama. 5000 Lt suma priimtina atsižvelgiant į sužalojimų mastÄ ir teismų praktikÄ , sumos yra nuo 3000-10000 Lt vertinant kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl nustatyta 5000 Lt suma atitinka teismų praktikai.

P. P. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinė žala 1000 Lt, 81,31 Lt dėl gydymosi iÅ¡laidų, patikslinus duomenis priimta, kad tiek reikia kompensuoti, dėl negautų pajamų per tÄ laikÄ 70,27 Lt. Taip pat buvo R. R. nežymiai sutrikdyta sveikata 1000 Lt priimtina. T. B. taip pat 1000 Lt, V. M. 3000 Lt nesunkus sveikatos sutrikdymas, teisiniu požiÅ«riu nesunkus pagal turimus duomenis tai iÅ¡ esmės formaliai neginčija iÅ¡vados dėl neturtinės žalos, kelionės ir gydymosi iÅ¡laidų.

S. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, gydytoja atsižvelgia į pasekmes nustatė 800 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat (duomenys neskelbtini) automobilio Mercedes Benz apskaičiuota rinkos vertė 6235 Lt. (duomenys neskelbtini) patikslino ieÅ¡kinį dėl negautų pajamų. Kaip ir praÅ¡yme raÅ¡tu yra iÅ¡dėstyta, kad negautos pajamos suprantama pelnas tais atvejais žiÅ«rima dėl to, kad įvyko neteisėtas veiksmas ir patirta iÅ¡laidų. Jeigu transporto priemonė nevažiuoja tai negauna pajamų, tačiau važiuodama patiria iÅ¡laidų eksploatacijai, kuro, vairuotojo atlyginimui, tai yra sÄ naudų.

IÅ¡ pateikto reikalavimo Mercedes Benz autobusui nėra nurodyta kiek patirta sÄ naudų, reikalavimas pateiktas keliasdeÅ¡imt tÅ«kstančių. Paties autobuso vertė pakankamai nedidelė apie 8000 Lt, todėl visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka tokia situacija versle, kad naudoja, uždirba pajamas ir visÄ laikÄ patirtų didžiulius nuostolius dėl autobusiuko, kurio vertė nesiekia 10000 Lt. Neįtikėtina, kad neįmanoma nusipirkti panaÅ¡ios vertės autobusiuko ir vykdyti veiklÄ . Prievolės turi bÅ«ti vykdomos ekonomiÅ¡kiausiu bÅ«du ir nelogiÅ¡ka, kad neperkama kito autobusiuko, o specialiai patiriama daug nuostolio.

Taip pat pateikta (duomenys neskelbtini) dėl autokrautuvo Bobcat nuomos, kad buvo negautos pajamos, nes eismo įvykyje sužalotas asmuo A. J. neva vienintelis turi teisę dirbti su autokrautuvu. Kas matę tokius krautuvus, kad Alytaus regione vienas žmogus moka dirbti su autokrautuvu Bobcat, vėlgi toks pareiÅ¡kimas neįtikina. IÅ¡ pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų matosi, kad autokrautuvo nuomos buvo labai skirtingas valandų kiekis, sudėjus per mėnesį 21 darbo dienÄ po 8 val. gautÅ«si 168 val. iki įvykio autokrautuvas buvo nuomojamas mažesniais laikotarpiais, o kai reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl autokrautuvo nuomos, tai nurodoma, kad neva po įvykio jis bÅ«tų dirbęs visÄ laikÄ , reikalavimas nelogiÅ¡kas.

Formalus dalykas, tiek autobusas, tiek krautuvas nuomojami, tai koks nuomojimas jei administracijos vadovų pavardės kelia abejonių ir ieškovai to neslepia, kad iš esmės įmonės susijusios, akcininkai yra tėvas ir sūnus, nuomos daugiau formalaus pobūdžio, labiau susijusios su verslo vykdymo specifika, o ne rinka. Todėl šitoj situacijoje dėl negautų pajamų reikalavimo šioje dalyje nepripažįsta. Dėl nuomojimo autobusiuko neįrodyta, nepateikti įrodymai, o dėl krautuvo nuomos neįtikina tokia situacija.

Nukentėjusiojo S. L. sÄ raÅ¡e nėra, nes jis nesikreipė ir nepateikė įrodymų, jeigu reikalavimo nėra tai ir negalėjo nagrinėti. Jeigu bÅ«tų toks reikalavimas, nežymiai sutrikdyta sveikata dėl neturtinės žalos bÅ«tų pripažinta nuo 800 iki 1000 Lt, kaip ir kitiems kuriems apskaičiuota už nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Dėl turtinės žalos draudikų suma yra 5000 Lt, tai reikalavimai nevirÅ¡ytų, kadangi 2 asmenys yra sužaloti nesunkiai, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymo mastui teismai priteisia nuo 3000 -10000 Lt.

Jeigu teismas manys, kad siÅ«loma suma per maža, tai bendra suma teoriÅ¡kai galėtų virÅ¡yti, bet nelabai žymiai, realiai yra galimybės draudimo sumoje tilpti dėl visų nukentėjusiųjų. Dėl turtinės žalos, jeigu teismas manys, kad reikia priteisti, tai priteistina iÅ¡ AB Lietuvos draudimas. Mercedes Benz sužalojimo ginčo nėra dėl 6235 Lt. Gydytojo eksperto iÅ¡vadoje yra nurodyta gydymo ir kelionės iÅ¡laidos sumos pakankamai neženklios, o dėl negautų pajamų visiÅ¡kai nepripažįsta dėl autobusiuko yra neįrodyta nepateiktos sÄ naudos, o dėl krautuvo visiÅ¡kai nesutinka.

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo tai yra administracinės teisės pažeidimas ir teismas žalos atlyginimo klausimo nesprendžia, draudikai vertina pagal poįstatyminį aktÄ yra pradinė versija vyriausybės nutarimas Nr. 795, po to kitas nutarimas Nr. 122 numato, kad vertinant neturtinę žalÄ yra po 20 Lt už kiekvienÄ nedarbingumo dienÄ dabar po 6 eurus, kai nežymiai sutrikdyta sveikata iki 10 dienų, tačiau teismų praktikoje priteisiama 500-1500 Lt. Draudimas nevertina po 20 Lt už kiekvienÄ dienÄ , draudimas vertina reikÅ¡mingesnėmis sumomis kiek įmanoma teisingiau.

Vidurkis bÅ«tų 6000 Lt, kadangi jie dirba su nelaimėmis ekspertė apžiÅ«rėjo sužalojimÄ , tos pasekmės gali labai skirtis, medicininiu požiÅ«riu ir teisiniu sužalojimai skiriasi. BÅ«tent gydytoja ekspertė įvertina neturtinės žalos dydį, ji raÅ¡o kokie kriterijai, jeigu teismas manys daugiau jie priims. Gydymo trukmė aktualu ar iki 10 ar virÅ¡ 10 dienų, iÅ¡ esmės, jeigu žmogus ilgai gydosi atsispindi per turtinę žalÄ , jeigu žmogui paskiria reabilitacijÄ nekompensuoja pats žmogus moka draudimas.

Dėl neturtinės žalos daugiau žiÅ«rima į patį sužalojimÄ koks jis gavosi dėl eismo įvykio. Žmonės yra skirtingi gyja skirtingai todėl labiau įtakoja sužalojimai gauti įvykio metu.Advokatas L. P. – nurodė, kad dėl civilinių ieÅ¡kinių ieÅ¡kovų ir atsakovų sumos skiriasi. Malonu iÅ¡girsti, kad draudimo kompanija žiÅ«ri liberaliau, žiÅ«ri į sužalojimo mÄ stÄ ir žmogaus padėtį. J. neturtinės žalos dydį kompanija ketina atlyginti 5000 Lt, atsižvelgiant į sužalojimo mÄ stÄ per mažai, nes žemiau nei numatytas vidurkis teismų praktikoje dėl analogiÅ¡kų kÅ«no sužalojimų.

Manau pareikÅ¡tas J. ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal tuo metu esančiÄ situacijÄ 3000 Lt protingas bei pagrįstas tai vertins teismas ir priims teisingÄ sprendimÄ . Dėl turtinės žalos klausimų nekyla, atlygina ta apimtimi kuri suformuluota. (duomenys neskelbtini) kas liečia pozicijos kardinaliai skiriasi. Nekyla ginčo nes Mercedes Benz sugadinta nepataisomai 6235 Lt, su Å¡ia suma sutinka. Klausimų kyla dėl negautų pajamų, nuomos Mercedes Benz ir autokrano. Draudimo atstovas sieja (duomenys neskelbtini) bendroves per akcininkų sudėtį, tačiau B. pavardė vienos ir kitos įmonės vadovus sieja tik pavardės, negiminės tiesiogiai.

Bet bet kokiu atveju susidarė nuomonė, jeigu asmenys susiję ir padaroma žala vien tik giminystės ryÅ¡io faktas lygtai sudaro teisines prielaidas žalos neatlyginti, tai nebÅ«tų pagrindas nereikalauti ir atmesti ieÅ¡kinį, arba žala yra arba jos nėra, klausimas tik kiek. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl Bobcat autokrano nuomos, tai iÅ¡ teismui pateiktos pažymos matyti, kad autokranistas vienas A. J., autokranistų Lietuvoje labai daug, tačiau įvertinus statybinių organizacijų kiekį Lietuvoje ir Alytuje, kai asmuo susijęs su statybinėmis įmonėmis, tai nėra taip lengva surasti kranistÄ jį apmokyti reikalinga finansinių iÅ¡teklių.

J. apklausinėjant paaiškėjo, kad tai specifinis statybos įrankis reikalaujantis tam tikros kvalifikacijos. Akivaizdu A. J. nedarbo metu, kuris truko 3 mėn., surasti, paruošti ir išmokyti žmogų dirbti su tuo autokranu nėra paprasta. Draudimo kompanija išanalizavo sutartis, atitinkamais laikotarpiais autokranas iki eismo įvykio nebuvo maksimaliai išnaudojamos civilinio ieškinio apimtyje jis pareikštas pagal darbo dienų ir valandų skaičių, jeigu maksimaliai būtų naudojamas, šioje dalyje pasilieka prie kliento pozicijos, ieškinio nekeičia t. y. už 56 darbo dienas, įvertinus, kad dirba 8 val. susidaro 448 val. rinkos kaina 70 Lt, 31360 Lt suma.

Draudimo kompanija su įrenginio nuomos kaina nesutinka, kaina protinga, nesutika su Lietuvos draudimo atstovo pozicija, kad Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys nepagrįstas ir atmestinas. Žalos faktas akivaizdus, transporto įrenginys autokrautuvas nedirbo dėl to, kad nebuvo kas jį vairuoja. Dėl autobusiuko byloje pateikta eilė dokumentų, kurie patvirtina, kad iki eismo įvykio minėta transporto priemonė buvo naudojama, nuomojama tretiesiems asmenims ir buvo gaunamos pajamos. Draudimo kompanijai kyla abejonių, kad reikalavimas nėra pagrįstas vėl sÄ sajos daromos su akcininkų sÄ statu, nors nieko bendro neturi su žalos atlyginimu.

Civilinio ieÅ¡kinio dydis per didelis, bet ne (duomenys neskelbtini) kalta, kad bylinėjimosi procesas vyksta daugiau nei 2 metai. Jei draudimo kompanija bÅ«tų atlyginus žalÄ tai gautomis lėšomis bÅ«tų galima įsigyti autobusÄ . Nenorėtų pateikti civilinio ieÅ¡kovo Å«kinės veiklos finansinių dokumentų, yra komercinės paslaptys, bet kokiu atveju (duomenys neskelbtini) nėra, kad blizgėtu pelnais. Taigi ar įmonė turėjo galimybę įsigyti kitÄ transporto priemonę ne Å¡ios bylos objektas, turtinės neturtinės žalos atlyginimas, bet kokiu atveju nukentėjusysis turi teisę į tinkamÄ Å¾alos atlyginimÄ .

Å iuo atveju dėl transporto priemonės sužalojimų patyrė žalÄ , nes transporto priemonė buvo nuomojama tretiesiems asmenims. IeÅ¡kinys suformuojamas nuo transporto priemonės apgadinimo, praėjo 531 diena, nuomos kaina yra 50 Lt parai, taigi bendra turtinės žalos suma (duomenys neskelbtini) sudaro 64147 Lt. Vėlgi galutinį verdiktÄ iÅ¡neÅ¡ teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tik tuo atveju jeigu teismas pripažins kaltu Setra vairuotojÄ . Visi civiliniai ieÅ¡kovai norime maksimumo, reikalavimas yra suformuotas tokioje apimtyje ir jeigu teismas sumažintų protingai problemos nebÅ«tų, bet kokiu atveju žalos atsiradimo pagrindas akivaizdus.

Atsakyti dėl (duomenys neskelbtini) apyvartos - Å¡iam klausimui nepasiruošęs, jeigu bÅ«tų toks praÅ¡ymas ar įpareigojimas be abejo bÅ«tų pateikti dokumentai. IÅ¡ įmonės Apdaila gaunama apie 25000 Lt pajamų į mėnesį tik iÅ¡ nuomos. Dėl ko neperka autobuso, sunku pasakyti, žiÅ«rint iÅ¡ žmogiÅ¡kos logikos neperkama, kad nėra už kÄ , bet tik subjektyvi nuomonė. Mercedes Benz sÄ naudos pagal pateiktÄ dokumentÄ papildomų įrodymų neteiks. Nemano reikia pateikti dokumentus dėl sÄ naudų, reikalavimus grindžia dokumentais kuriuos jau pridėti nuomos sutartys ir buhalteriniai dokumentai, nes faktas iki eismo įvykio pajamos buvo, po įvykio nebuvo, o į laikotarpį teismas atsižvelgs.

Å iai dienai (duomenys neskelbtini) iÅ¡kelta bankroto byla.  Įrodymų vertinimas Kaip matyti iÅ¡ nuosprendyje aukščiau aptartų įrodymų kaltinamasis A. N. nepripažįsta savo kaltės dėl kilusio eismo įvykio ir jo pasekmių bei tvirtina, kad dėl Å¡io eismo įvykio kaltas autobusiuko „Mercedes Benz 410“ vairuotojas A. B.. Todėl norint pripažinti kaltinamÄ jį kaltu bÅ«tina paneigti kaltinamojo ir kartu su juo važiavusių nukentėjusiųjų nurodytas eismo įvykio aplinkybes ir neabejotinai nustatyti, kad surinkti įrodymai leidžia daryti vienintelę ir neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog eismo įvykis kilo tik dėl A.

N. kaltų veiksmų, o ne dėl kitos transporto priemonės vairuotojo A. B. veiksmų. BK 281 str. 1 d. yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Å iame straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl, kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ pagal minėtÄ BK specialiosios dalies straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ - Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , bet ir padarinius (žmogaus nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ), o taip pat - kas Å¡iuo atveju bÅ«tina - ir priežastinį ryšį tarp eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių, Å¡iuo atveju - žmogaus sveikatos sutrikdymÄ , bei kaltę.

Asmuo gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibÅ«dinančių prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ , visuma. Jei nėra bent vieno Å¡ių požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties. Pagal teismų praktikÄ , kadangi priežastinis ryÅ¡is yra BK 281 str. 1 d. numatyto nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis, iÅ¡vadÄ apie jo buvimÄ daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryÅ¡io buvimo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2K-6/2008). Nagrinėjamu atveju eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai – kaltinamasis A.

N. ir autobusiuko „Mercedes Benz 410“ vairuotojas A. B.. Kiekvienam iÅ¡ jų keliami reikalavimai laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, todėl sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimÄ negali bÅ«ti apsiribojama vien tik jo veiksmų vertinimu. Eismo įvykio kilimo priežasčiai nustatyti privalo bÅ«ti vertinami ir kito eismo dalyvio, Å¡iuo atveju – A. B., veiksmai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai eismo įvykyje dalyvauja dvi transporto priemonės, iÅ¡vadai apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių padaryti reikia nustatyti, kurio vairuotojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo bÅ«tinoji baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo sÄ lyga.

Lietuvos A. T. praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų.

Be to, A. T. nurodo, kad tais atvejais, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo sukelia BK 281 straipsnyje numatytus padarinius patekęs į avarinę situacijÄ , susidariusiÄ dėl kito eismo dalyvio padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (pvz.: netikėtai sudaroma kliÅ«tis jo vairuojamai transporto priemonei), teismas sprendžia, ar konkrečioje situacijoje iÅ¡ minėto vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (pvz.: ar jo veiksmai buvo adekvatÅ«s kilusiam pavojui, ar jis turėjo realiÄ galimybę iÅ¡vengti nusikalstamų padarinių) (Teismų praktikos apžvalga dėl BK 281 straipsnio taikymo baudžiamosiose bylose, 2009 m.

Teismų praktika Nr. 30, iÅ¡vadų 15.5 punktas 584).Atsižvelgiant į tokiÄ teismų praktikÄ , byloje bÅ«tina nustatyti ar Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė kaltinamasis A. N., ar juos pažeidė A. B., ar tÄ padarė abu vairuotojai. Taip pat bÅ«tina nustatyti ar eismo įvykio pasekmės kilo dėl abiejų vairuotojų padarytų pažeidimų ar tik dėl kurio nors vieno vairuotojo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Kaltinamasis A. N. savo kaltės dėl eismo įvykio ir jo pasekmių nepripažįsta ir tvirtina, kad Å¡is įvykis įvyko dėl to, kad jam lenkiant automobilį „Mercedes Benz 410“, jam iÅ¡važiavus į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susigretinus su automobiliu „Mercedes Benz 410“ Å¡io automobilio galinė dalis atsidÅ«rė truputį jo eismo juostoje todėl įvyko susidÅ«rimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis savo parodymuose yra nenuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad „Mercedes Benz 410“ autobusiukas pradėjo stabdyti, nes užsidegė stabdymo žibintai. Jis parodė posÅ«kį ir bandė jį aplenkti, nes jis pradėjo mėtytis po važiuojamÄ jÄ dalį. Kaltinamasis A. N. norėjo apvažiuoti autobusiukÄ , iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir bandant aplenkti „Mercedes Benz 410“ autobusiuko galÄ užmetė į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ .

Jo vairuojamas autobusas priekine dalimi atsitrenkė į autobusiuko „Mercedes Benz 410“ galÄ ir nuo smÅ«gio autobusiukas nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė.Teismo posėdžio metu A. N. jau nenurodė, kad „Mercedes Benz 410“ pradėjo mėtytis po važiuojamÄ jÄ dalį. Jis nurodė, kad kai pamatė jog „Mercedes Benz 410“ užsidegė stabdymo žibintai pradėjo lenkimÄ ir jam jau bÅ«nant visais keturiais ratais prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje „Mercedes Benz 410“ galÄ užmetė į jo eismo juostÄ ir tada jis atsitrenkė į autobusiuko galÄ .Tokius A.

N. parodymus vertinant visų įrodymų kontekste akivaizdu, kad tokia eismo įvykio situacija negalima, tai paneigia liudytojo R. K. parodymai, kuris nurodė, kad matė prieÅ¡ais atvažiuojančias transporto priemones ir jam susilyginus su autobusiuku „Mercedes Benz 410“ beveik bÅ«nant lygiagrečiai įvyko susidÅ«rimas prieÅ¡ tai prieÅ¡ jį prabėgo briedis kitÄ briedį jis kliudė. Lenkimas nebuvo įmanomas, didelis autobusas (Setra) negalėjo lenkti, nes mažesnis autobusas (Mercedes Benz 410) stabdė pro jį pravažiuodamas.

Todėl akivaizdu, kad jo važiuojamoji eismo juosta (Setra autobusui priešpriešinė eismo juosta) buvo užimta ir negalėjo važiuoti kita transporto priemonė. Kaltinamojo parodymus paneigia R. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, jame užfiksuotos ratų stabdymo slydimo pėdsakas, taip pat ir liudytojų pateiktos papildomos fotonuotraukos, apklaustų liudytojų, kurie dalyvavo eismo įvykio apžiūroje parodymai, taip pat „Mercedes Benz 410“ autobusiuku važiavusių asmenų parodymai, kad „Mercedes Benz 410“ važiavo dešine juosta, liudytojų Matulionio bei R.

B. parodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo. Tai patvirtina, kad „Mercedes Benz 410“ ratų stabdymo slydimo pėdsakas yra deÅ¡inėje pusėje, jokio mėtymosi nėra, pėdsakas vientisas, lygus. Nei apžiÅ«ros protokole, nei eismo įvykio vietos plane nei ekspertų iÅ¡vadose nenustatyta automobilių susidÅ«rimo vieta. IÅ¡analizavus ekspertų iÅ¡vadas ir jų paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, matyti, kad savo tyrimams jie turėjo nevienodos apimties medžiagÄ ir davė skirtingas iÅ¡vadas.

E. V. M. specialisto iÅ¡vadÄ surašė vien tik iÅ¡ kaltinamojo A. N. advokato D. R. pateiktų duomenų, tarp kurių nebuvo atspausdintų spalvotų eismo įvykio vietos nuotraukų kurias vėliau teismo posėdžiuose pateikė liudytojai R. K. ir liudytojas R. B.. Tuo tarpu R. B. pateiktose atspausdintose nuotraukose, o dar aiÅ¡kiau diskelyje pateiktose nuotraukose (T. 4 b. l. 159-162) matosi automobilio „Mercedes Benz 410“ stabdymo pėdsakai. Stabdymo pėdsakas yra deÅ¡inėje kelio pusėje, stabdymo pėdsakas tolygus ir jokių mėtymosi požymių nėra.

Todėl eksperto iÅ¡vada, kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ â€žMercedes Bens 410“ su autobusu buvo pasisukęs apie 10-15 laipsnių kampu pagal laikrodžio rodyklę yra akivaizdžiai neteisinga, nes ji padaryta neturint visų objektyvių duomenų apie Å¡io automobilio paliktus pėdsakus. Todėl ir iÅ¡vadoje eismo įvykio mechanizmas detalizuotas tiriamojoje dalyje ir apibendrintas 2.6 p. yra netikslus.Eksperto V. M. iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad A. B. prieÅ¡ eismo įvykį virÅ¡ijo saugų greitį, nes nesugebėjo iÅ¡vengti užvažiavimo ant važiuojamojoje dalyje buvusios kliÅ«ties, taip pat akivaizdžiai neteisinga.

Teismui paskyrus eksperimentÄ , eksperimento protokole yra užfiksuota, kad pradedant eksperimentÄ pirmas vairuotojas K. B. vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 410“ apie 20 kilometrų per valandÄ greičiu, vairuotojui pastebėjus kliÅ«tį bei suÅ¡ukus matau, per deÅ¡inės pusės automobilio langÄ buvo iÅ¡mestas maiÅ¡elis su žvyru. IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio buvo pamatuotas atstumas nuo maiÅ¡elio iki imituotos kliÅ«ties ir jis buvo 24,3 metro. AnalogiÅ¡kai kartojant šį veiksmÄ už automobilio vairo sėdo vairuotojas A.

R. ir po pastebėjimo kliÅ«ties (nuo iÅ¡mesto maiÅ¡elio su žvyru) iki imituotos kliÅ«ties atstumas buvo 41,3 metro. TrečiÄ kartÄ kartojant šį veiksmÄ ir automobilį vairuojant A. B., iÅ¡matavus atstumÄ nuo maiÅ¡elio iki imituotos kliÅ«ties, jis buvo 42,8 metro (T. 4, b. l. 132-134). IÅ¡vedus aritmetinį Å¡ių matavimų vidurkį jis bÅ«tų 36,13 m. Todėl akivaizdu, kad jei važiuojant 20 km/h greičiu kliūčiai pamatyti iki kliÅ«ties reikėjo apie 36,13 metrų, tai važiuojant 72 km/h greičiu, (ginčo dėl greičio iki stabdymo pėdsako nei tarp ekspertų nei tarp vairuotojų nėra), reikėjo tris kartus ilgesnio atstumo.

Abiejų ekspertų iÅ¡vadose nurodyta, kad jei buvusioje eismo situacijoje automobilio „Mercedes Benz 410“ vairuotojas turėjo objektyviÄ galimybę pamatyti kliÅ«tį (ant kelio gulėjusį briedį) bÅ«damas ne mažesniu nei 85 m atstumu iki jos, tai tokiu atveju jis bÅ«tų turėjęs techninę galimybę laiku stabdyti vairuojamÄ transporto priemonę iki kliÅ«ties. Todėl akivaizdu, kad A. B. važiuojant 72 km/h greičiu, jis neturėjo objektyvios galimybės pamatyti kliÅ«tį (ant kelio gulėjusį briedį) ir neturėjo techniniu požiÅ«riu galimybės sustabdyti iki kliÅ«ties vairuojamos transporto priemonės „Mercedes Benz 410“.

Todėl ir eismo įvykio pagrindine priežastimi nebuvo automobilio „Mercedes Benz 410“ vairuotojo A. B. veiksmai, prieštaravę KET 133 p. reikalavimams. V. M. išvadoje, analizuojami „Mercedes Benz 410“ vairuotojo veiksmai ir išvadoje nurodoma, kad „Mercedes Benz 410“ autobusiukas buvo pasisukęs, o nebuvo lygiagrečiai autobusui Setra ir tai pagrindžia „Mercedes Benz 410“ sugadinimais. Šiuos V. M. argumentus paneigė ekspertas I. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, ir jis nurodė, kad ant „Mercedes Benz 410“ galo yra pritvirtintas atsarginis ratas prie rėmo, rėmas tvirtinamas prie vyrių kairės pusės durelių, tai kai smūgis tenka į „Mercedes Benz 410“ užpakalinę dalį, veikiami vyriai ties sandūra prie durelių, visi sugadinimai „Mercedes Bens 410“ išsidėstę užpakalinėje dalyje, taip pat autobuso Setra priekinės dalies dešinė pusė ties galu nėra giliau deformuota negu esanti arčiau, todėl seka išvada, kad plokštumos buvo lygiagrečios.

Duomenų, kad Setra įvažiavo kaire puse nėra.Vertinant kito eksperto I. G. duotÄ iÅ¡vadÄ , ji atitinka V. M. duotai iÅ¡vadai dalyje dėl A. N. veiksmų. Neatitinka, tik A. B. veiksmų dalyje, tačiau aukščiau minėtų sugretintų aplinkybių ir įrodymų viseto prasme V. M. duotos iÅ¡vados dalis dėl A. B. veiksmų atmetama. Ekespertizės aktas (specialisto iÅ¡vada) BPK 20 straipsnio prasme gali bÅ«ti priskirtas prie įrodymų, nustatant kaltę asmens, kaltinamojo padarius BK 281 straipsnio atitinkamoje dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , tačiau tai yra tik vienas iÅ¡ įrodymų baudžiamojoje byloje, jie neturi didesnės įrodomosios galios ir turi bÅ«ti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Be to eismo įvykio ekspertizės akte pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje, vykstančios dėl BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų galimo padarymo, įvykio faktinės aplinkybės dažnai itin tiksliai negali būti nustatomos. Tačiau tai nereiškia, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas tokiose situacijose yra neįmanomas, kad nuosprendžiai tokiais atvejais turi būti pripažinti neteisėtais dėl jų grindimo prielaidomis.

Baudžiamojo proceso principai nėra pažeidžiami, jei apkaltinamasis nuosprendis tokiose bylose yra priimamas patikimai nustačius esmines teisingam bylos išsprendimui aplinkybes.Kadangi eismo įvykyje dalyvavo du eismo dalyviai su dviem automobiliais, reikalinga itin didelį dėmesį sutelkti kiekvieno eismo dalyvio padarytų veiksmų teisiniam vertinimui kelių eismo taisyklių pažeidimo požiūriu, t. y. nustatyti kokias kelių eismo saugumo taisykles pažeidė kiekvienas eismo dalyvis, nustatyti priežastinio ryšio tarp padarytų pažeidimų ir atsiradusių padarinių.

Konstatuojant priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių bÅ«tina nustatyti, dėl kokių konkrečių Kelių eismo taisyklių pažeidimo atsirado BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodyta žala. BÅ«tinosios sÄ lygos taisyklė, bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis bÅ«tų įvykęs jei nebÅ«tų pažeistos Kelių eismo taisyklės. Jei A. B. bÅ«tų turėjęs objektyviÄ galimybę pamatyti kliÅ«tį anksčiau, tai jis bÅ«tų suspėjęs laiku sustabdyti automobilį.

Tačiau tokios galimybės jis neturėjo. A. B. veiksmai aktyvus stabdymas pastebėjus kliÅ«tį, patys savaime nebÅ«tų sukėlę kokių nors pasekmių, jei Å¡ių Kelių eismo taisyklių bÅ«tų nepažeidęs A. N.. Jei A. B. kliÅ«tį bÅ«tų pastebėjęs anksčiau ir dar anksčiau bÅ«tų pradėjęs stabdyti tai A. N. dar anksčiau bÅ«tų atsitrenkęs į „Mecedes Benz 410“ autobusiukÄ , nes jis nepasirinko saugaus greičio, laiku nesulėtino greičio, ir nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę.

A. N. nenumatė, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė, atsiradus netikėtai kliūčiai, gali staigiai stabdyti, todėl nesilaikė pakankamai saugaus atstumo, nors pagal eismo sÄ lygas bei situacijÄ , kitų eismo dalyvių veiksmus turėjo ir galėjo tai numatyti. Jis matė nuo pat Seirijų miestelio važiuojančiÄ transporto priemonę, neįvertino oro sÄ lygų, neatsižvelgė į tai, kad kaip jis pats aiÅ¡kino, kad matė kairėje kelio pusėje sustojusiais transporto priemones su mirksinčiais žibintais, tačiau to neįvertino, jis net nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į priekyje važiavusiÄ transporto priemonę, kuri nuo smÅ«gio sukosi pagal laikrodžio rodyklę ir apvirto.

Autobusiukas „Mercedes Benz 410“ nebūtų virtęs, nes jis betarpiškai iki kliūties (prieš briedį) jau buvo beveik sustojęs. Tai patvirtina „Mercedes Benz 410“ važiavę nukentėjusieji, ekspertizės akte ir tachografo diagramoje užfiksuotas važiavimo greitis.Dėl automobilyje „Mercedes Benz 410“ važiavusių nukentėjusiųjų parodymuose esančių prieštaravimu, ar „Mercedes Benz 410“ užvažiavo ant briedžio ar ne. Asmenų parodymai subjektyvūs, tačiau neginčijama, kad pamačius kliūtį automobilis buvo stabdomas, tik vieni juto, kiti to nejuto, nes miegojo.

Vertinant Å¡ių asmenų parodymus gretinant su įvykio vietos schema, kad stabdymo žymės nutrÅ«ksta dar iki kliÅ«ties, medžiotojas liudytojas V. G. nenurodė briedžio sužalojimų, atstumas nuo stabdymo pėdsako pabaigos iki briedžio gulėjimo vietos yra 7 metrai, pateiktos R. K. nuotraukos, kuriose matosi nesužalotas briedis, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad „Mercedes Benz 410“ iki kliÅ«ties (briedžio) buvo priartėjęs ir buvo beveik sustojęs, bet ar buvo užvažiavęs ant briedžio objektyvių duomenų nėra.

A. B. ir nukentėjusių asmenų parodymai bei aukščiau aptarti duomenys, prieÅ¡ atsitrenkiant į autobusiuko galÄ Setra autobusui autobusiukas Mercedes Benz 410“ buvo beveik sustojęs arba sustojęs, todėl virsti jis negalėjo, jei nebÅ«tų atsitrenkęs A. N. vairuojamas autobusas. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. N. jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis), nes jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau pagal nustatytas veikos padarymo aplinkybes (važiavimo aplinkÄ ) ir savo asmenines savybes (gyvenimiÅ¡kÄ ir darbinę patirtį, įžvalgumo laipsnį, adekvatų situacijos vertinimÄ ) jis turėjo ir galėjo tai numatyti.

Byloje nustatytos eismo sÄ lygos, prieÅ¡prieÅ¡inio eismo dalyvių buvimas rodo, kad kaltinamasis Å¡iuo atveju turėjo važiuoti mažesniu greičiu, laikytis didesnio atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės ir bÅ«ti atsargesnis valdydamas didesnio pavojaus Å¡altinį.Bausmės skyrimas BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės rÅ«Å¡ys - bauda, areÅ¡tas, laisvės atėmimas iki 2 metų. Parenkant bausmę bÅ«tina atsižvelgti į BK 54 str. 2 d. nustatytus bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 41 str. nustatytÄ bausmės paskirtį.

Kaltinamasis padarė neatsargiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nusikalto pirmÄ kartÄ . Jis nebaustas administracine tvarka. Charakterizuojamas gerai, dirba. Jo atsako­my­bę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teisėja atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes prieina prie iÅ¡vados, kad kaltinamajam skirtina Å¡velniausia bausmės rÅ«Å¡is bauda bus pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytÄ veikÄ , apribos jam galimybę daryti naujas veikas ir nepažeis teisingumo principo.

Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į tai, kad jis Å¡iuo metu dirba ir turi pajamas, sprendžiant dėl bausmės dydžio atsižvelgtina į pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių dydį, į tai, kad nukentėjo 7 asmenys, dviem iÅ¡ jų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kitiems nežymus, į padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s, į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, A. N. skirtina mažesnio dydžio nei vidurkis, bauda.

Nusikalstamos veikos padarymo metu – 2012 m. galiojo BK 47 str. 3 d. 5 p. redakcija, kurioje nurodyta, kad už neatsargų nusikaltimÄ nustatoma iki 75 MGL dydžio bauda. Civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimas. Nukentėjusiems A. J. ir V. M. padaryti nesunkÅ«s sveikatos sutrikdymai, kitiems nukentėjusiems nežymiai sutrikdyta sveikata, tai patvirtina teismo medicinos iÅ¡vados. Ginčo dėl pasekmių nėra. P. A. teismo praktikÄ nukentėjusiems eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ paprastai priteisiama nuo 2000 iki 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, t. y. nuo 579 - 2869 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Atsižvelgiant į tokiÄ formuojamÄ A. T. praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam A. J. priteistina 2896 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajam V. M. priteistina 2027 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajam S. L. 434 eurų neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajam S. S. priteistina 347 eurų neturtinės žalos, atlyginimui, nukentėjusiajam T. B. priteistina 521 euras neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam R.

R. priteistina 579 eurų neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajam P. P. priteistina turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui 521,31 eurų. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniai priteistini solidariai iÅ¡ KET 133  ir KET 133 Byloje yra pareikÅ¡tas ir (duomenys neskelbtini) civilinis ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų (duomenys neskelbtini) ir AB „Lietuvos draudimas“ 64 147 Lt (18 578,25 Eur). PraÅ¡oma priteisti už sugadintÄ Mercedes Benz 410“ autobusiukÄ 6237 Lt (1806,36 Eur), už autokrautuvo Bobcat SW 185 nuomÄ 31 360 Lt (9082,48 Eur) ir už sugadinto „Mercedes Benz 410“ autobusiuko nuomÄ negautų pajamų, nes įmonė nuomojo šį autobusiukÄ ir negautos pajamos iÅ¡ autobusiuko nuomos už 531 dienÄ bÅ«tų 26 550 Lt (7689,41 Eur), nes viena diena nuomos kainuoja 50 Lt, iÅ¡ viso praÅ¡oma priteisti už 531 dienÄ .Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus Å¡altinį dėl darbo santykių su didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoju, nelaikomas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytÄ Å¾alÄ .

Teismas žalos atlyginimÄ turi priteisti iÅ¡ kaltinamojo darbdavio. Automobilis Setra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl eismo įvykio metu padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ privalo atlyginti draudimo bendrovė.Civilinio ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieÅ¡kinys dėl automobilio Mercedes Benz sunaikinimo tenkintinas visiÅ¡kai priteistina ieÅ¡kovo praÅ¡oma 6237 Lt (1806,36 Eur) suma.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinio suma mažintina. Dalyje dėl autokrautuvo Bobcat nuomos, ieÅ¡kinyje nurodoma, kad įmonė negalėjo gauti pajamų iÅ¡ autokrautuvo Bobcat nuomos, nes darbuotojas A. J. negalėjo dirbti, nedirbo 56 darbo dienas, o jis vienas įmonėje turėjo teisę valdyti autokrautuvÄ . Vadovaujantis protingumo kriterijais civilinis ieÅ¡kinys dėl negautų nuomos pajamų turėtų bÅ«ti mažintinas, kadangi (duomenys neskelbtini) gaudama kiekvienais metais po eismo įvykio pelnÄ , galėjo įsigyti transporto priemonę atitinkamÄ prarastai transporto priemonei, atsižvelgiant į transporto priemonės vertę ji nėra didelė ir neturėti tokių neprotingų iÅ¡laidų.

Ä®monė pati įtakojo tokio dydžio negautų pajamų atsiradimÄ , todėl netekta suma mažintina ir priteistina suma kuri bÅ«tų gauta per vienÄ mėnesį, nuomojant transporto priemonę (20 darbo dienų per mėnesį x 50 Lt ) iÅ¡ viso 289,62 Eur. Taip pat mažintina ir praÅ¡oma priteisti suma už autokrautuvo Bobcat nuomÄ , ji taip pat priteistina tokio dydžio, kuri bÅ«tų gauta per vienÄ mėnesį, nes iki eismo įvykio autokrautuvas dirbo ne visas darbo dienas per mėnesį ir po mėnesio laiko įmonė jau galėjo surasti kitÄ asmenį turintį teisę vairuoti autokrautuvÄ ir taip sumažinti negautas pajamas (21 x 8 val. lygu 168 val. x iÅ¡ 70 Lt lygu 11 760 Lt (3 405,93 Eur).

IÅ¡ viso priteisti solidariai iÅ¡(duomenys neskelbtini) ir AB „Lietuvos draudimas“ (duomenys neskelbtini) 1806,36 Eur už sugadintÄ â€žMercedes Benz 410“ autobusiukÄ ir 3695,55 Eur negautų pajamų. Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas BPK 106 str. 1 d. yra nurodyta, kad teismas pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas paslaugoms apmokėti.

Todėl advokato L. P. praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal pateiktus dokumentus tenkintinas. Bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ kaltinamojo A. N. pagal pridėtas sÄ skaitas faktÅ«ras ir iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ banko (T. 4 b. l. 81-82) A. J. 290 Eur ir 2 756,90 Eur (duomenys neskelbtini) (T. 4 b. l. 84-102, 151-157, T. 5 b. l. 4-8).Byloje kaltinamojo A. N. ir jo advokato praÅ¡ymu dalyvavo ekspertas V. M., kuris davė iÅ¡vadÄ . Proceso dalyvio, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti ekspertÄ , iÅ¡laidas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų (BPK 104 str.2 d.).IÅ¡ kaltinamojo A.

N. priteistinos ir eksperto turėtos iÅ¡laidos už dalyvavimÄ teismo posėdyje pagal sÄ skaitÄ pateiktÄ eksperto V. M. (T. 4 b. l. 39) 338,80 Eur.Vadovaudamasi BPK 297, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėja n u s p r e n d ž i a :       A. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ numatytÄ BK 281 str. 1 d. ir nuteisti 25 MGL 941,50 (devynių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt vieno euro 50 ct) eurų bauda.Priteisti solidariai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A.

J. 2896 (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is) eurus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajam V. M. 2027 (du tÅ«kstančius dvideÅ¡imt septynis) eurus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajam S. L. 434 (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis) eurus neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajam S. S. 347 (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis) eurus neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajam T. B. 521 (penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ ) eurÄ neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajam R.

R. 579 (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt devynis) eurus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajam P. P. 521,31(penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ 31 ct) eurų neturtinės žalos atlyginimui. Civilinio ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieÅ¡kinį tenkinti dalinai. Priteisti solidariai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir AB „Lietuvos draudimas“ (duomenys neskelbtini) 1806,36 (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡is eurus 36 ct) Eur už sugadintÄ â€žMercedes Benz 410“ autobusiukÄ ir 3695,55 (tris tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis eurus 55 ct) Eur negautų pajamų.

IÅ¡ kaltinamojo A. N. priteisti A. J. 290 (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt) Eur ir 2 756,90 (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 90) ct) Eur (duomenys neskelbtini) turėtų proceso iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ . IÅ¡ kaltinamojo A. N. priteisti ir proceso iÅ¡laidų už eksperto V. M. dalyvavimÄ teismo posėdyje, 338,80 (tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 80 ct) Eur.Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                    Irma Blekaitienė