2020-07-01 Nr. AB-12966-3-61-3-02370-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1314-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02370-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.15.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Archimega“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Archimega“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Archimega“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 331C-41413 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2018 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. S-95(7-78/2018) bei įpareigoti VMI grąžinti 65 645 Eur mokestinę permoką.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. vasario 27 d. pateikė VMI prašymą grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) permoką. VMI 2018 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 331C-41413, kuriuo atsisakė grąžinti mokestinę permoką bei, jau pasibaigus terminui, nusprendė atlikti mokesčių mokėtojo mokestinį patikrinimą. VMI nurodė, jog mokestinio tyrimo metu yra nustatyti pažeidimai dėl PVM atskaitos pagrįstumo. VMI nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjui nenurodė pateikti trūkstamus dokumentus prašymui nagrinėti. Prašymas dėl mokestinės permokos grąžinimo buvo pateiktas 2018 m. vasario 27 d., o terminas trūkstamiems dokumentams pareikalauti suėjo 2018 m. kovo 9 d., kadangi šie dokumentai turi būti pareikalauti ne vėliau kaip per 10 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos. Tai patvirtinta ir MGK sprendime. 2018 m. kovo 21 d. VMI informavo pareiškėją apie tai, kad bus atliekamas mokestinis tyrimas dėl prašymo grąžinti 65 545,00 Eur PVM permoką, ir pareiškėjo buvo paprašyta pateikti dokumentus. Pareiškėjo vertinimu, VMI 2018 m. kovo 21 d. raštas Nr. (17.17-40)RES-51042, kuris pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą, negali būti vertinamas kaip nurodymas pateikti trūkstamus dokumentus prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumui patikrinti. Pareiškėjas mano, kad VMI nepagrįstai atsisakė sugrąžinti PVM mokesčio permoką.

3. Pareiškėjas teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog prašymo dėl mokestinės permokos grąžinimo jokių dokumentų netrūko, mokestinė permoka turėjo būti grąžinta per 30 dienų po rašytinio prašymo grąžinti permoką gavimo dienos, t. y. permokos grąžinimas turėjo būti įvykdytas 2018 m. kovo 29 d. Tik baigiantis mokestinės permokos grąžinimo terminui (likus vos 9 dienoms iki termino pabaigos), VMI nusprendė atlikti mokestinį tyrimą, 2018 m. kovo 20 d. suformavo užduotį Nr. FR0688-406, kurios pagrindu 2018 m. kovo 21 d. pateikė pareiškėjui sąrašą prašomų pateikti dokumentų mokestinio tyrimo atlikimui. Pareiškėjo manymu, VMI pareigūnai, supratę, kad praleido terminą dokumentams pareikalauti prašymo dėl mokestinės permokos grąžinimo nagrinėjimui, siekdami pateisinti savo veiksmus, 2018 m. kovo 21 d. rašte nurodė, jog dokumentai reikalingi ne tik mokestiniam tyrimui, bet ir papildomai nurodė, kad mokestinis tyrimas bus atliekamas gavus prašymą grąžinti permoką. Pažymėjo, kad VMI nenustatė, jog esama pareiškėjo prašyme dėl mokestinės nepriemokos grąžinimo trūkumų, neatsiuntė pranešimo, kokie dokumentai ar duomenys turi būti pateikti papildomai, taip pat per įstatymo nustatytą terminą VMI nenusprendė, jog turi būti pradėtas mokestinis patikrinimas, todėl VMI nebuvo jokio pagrindo atsisakyti grąžinti mokestinę permoką.

4. Pareiškėjas nurodė, kad VMI sprendimas buvo priimtas 2018 m. balandžio 5 d., t. y. viena diena anksčiau, nei buvo surašytas VMI 2018 m. balandžio 6 d. pranešimas Nr. FR0687-34 apie atliktą mokestinį tyrimą (pareiškėjui šis pranešimas patalpintas elektroninėje „Mano VMI“ svetainėje 2018 m. balandžio 10 d.), todėl ši aplinkybė lemia, kad VMI negalėjo remtis atlikto mokestinio tyrimo nepatvirtintomis prielaidomis. Teigė, kad su pareiškėjo prašymu dėl mokestinės permokos gražinimo nagrinėjimu yra nesusijęs VMI 2018 m. kovo 21 d. raštas dėl dokumentų pareikalavimo, kadangi šių dokumentų gavimo tikslas buvo surinkti duomenis inicijuotam mokestiniam tyrimui atlikti. Atsižvelgiant į tai, kad per nustatytą terminą nebuvo iš pareiškėjo pareikalauti trūkstami dokumentai prašymo dėl mokestinės permokos grąžinimo nagrinėjimui, todėl negali būti vertinama, kad terminas mokestiniam patikrinimui inicijuoti turi būti skaičiuojamas nuo dokumentų, pareikalautų mokestiniam tyrimui atlikti, pateikimo dienos. Pareiškėjas akcentavo, kad 2018 m. vasario 27 d. pateiktas prašymas dėl mokestinės permokos grąžinimo turėjo būti išspręstas ir mokesčio permoka grąžinta iki 2018 m. kovo 29 d., o VMI sprendimas priimtas 2018 m. balandžio 5 d. Dėl permokos negrąžinimo nepagrįstai trikdoma pareiškėjo ūkinė ir komercinė veikla, dėl ko pareiškėjas patiria nuostolius.

5. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 21 d. pateikė PVM deklaraciją (forma FR0600), kurioje deklaravo grąžintiną 65 645 Eur PVM, o 2018 m. vasario 27 d. pateikė prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas Nr. (17.16-40) GES-88516, t. y. mokesčių mokėtojas paprašė grąžinti iš biudžeto 65 645 Eur PVM skirtumą, susidariusį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. Atsakovo padalinys 2018 m. kovo 5 d. pateikė išvadą. Atsakovo padalinys 2018 m. kovo 14 d. vertino riziką (parengta Mokesčio mokėtojo veiklos analizės išvada Nr. (13.15-38-4)248-1380). Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Klaipėdos AVMI), vykdydama 2018 m. kovo 20 d. užduotį Nr. FR0688-406, atliko pareiškėjo mokestinį tyrimą. 2018 m. kovo 21 d. iš pareiškėjo paprašyta dokumentų (Klaipėdos AVMI 2018 m. kovo 21 d. raštas). 2018 m. kovo 27 d. surašytas poėmio aktas (FR0707-744) dėl pateiktų dokumentų. 2018 m. balandžio 3 d. išvadoje Nr. 13492113 įvertinti gauti dokumentai. 2018 m. balandžio 5 d. pareiškėjas pateikė patikslintą deklaraciją. 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 331C-41413 VMI atsisakė grąžinti 65 645 Eur mokesčių permoką. 2018 m. balandžio 5 d. priimtas pavedimas tikrinti pareiškėją Nr. FR0773-760. 2018 m. balandžio 5 d. pareiškėjas pateikė patikslintą PVM deklaraciją (forma FR0600). 2018 m. balandžio 6 d. surašytas pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. FR0637-346, o 2018 m. balandžio 9 d. – pranešimas mokesčių mokėtojui apie pradėtą mokestinį patikrinimą.

7. Atsakovas teigė, kad mokesčių administratorius turi teisę patikrinti mokesčių mokėtojo prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nustatyta tvarka ir terminais. 2018 m. kovo 21 d. (t. y. praėjus 22 dienoms po 2018 m. vasario 27 d. pareiškėjo rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo) VMI informavo pareiškėją apie tai, kad Klaipėdos AVMI 2018 m. kovo 20 d. užduoties Nr. FR0688-406 atlikti mokestinį tyrimą pagrindu, bus atliekamas mokestinis tyrimas dėl prašymo grąžinti 65 545 Eur PVM permoką ir pareiškėjos buvo paprašyta pateikti dokumentus.

Atsakovas paaiškino, kad mokestinis ginčas kilęs dėl VMI 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 331C-41413 negrąžinti pareiškėjui 65 645 Eur PVM skirtumo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. mokesčių administratoriui inicijavus pareiškėjo mokestinį patikrinimą pagrįstumo. VMI sprendime nurodė papildomus jo priėmimo motyvus: mokestinio tyrimo metu nustatyti pažeidimai dėl PVM atskaitos pagrįstumo, buvo identifikuoti mokesčių vengimo požymiai, kai mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaryti siekiant mokestinės naudos, todėl mokestinio tyrimo metu siūlymas pašalinti nustatytus trūkumus ir prieštaravimus pareiškėjui neteikiamas, o inicijuojamas jo mokestinis patikrinimas.

MGK, be kita ko, konstatavo, kad mokesčių administratorius pažeidė MAĮ 87 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą terminą nurodyti mokesčių mokėtojui pateikti prašymo pagrįstumui įvertinti reikalingus trūkstamus dokumentus (turėjo nurodyti per 10 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos – iki 2018 m. kovo 9 d.). Tačiau šioje teisės normoje įtvirtintas terminas pradėti mokestinį patikrinimą per 5 dienas nuo MAĮ 87 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytų terminų pabaigos dienos nebuvo praleistas – papildomi dokumentai vėliausiai buvo pateikti 2018 m. kovo 27 d., taigi, terminas grąžinti mokesčio permoką baigėsi 2018 m. balandžio 26 d., mokestinis patikrinimas turėjo būti pradėtas per 5 dienas po šio termino pabaigos, pavedimas tikrinti Nr. FR0773-760 išrašytas 2018 m. balandžio 5 d.

Ginčijamas 2018 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. 331C-41413 negrąžinti pareiškėjui PVM skirtumo buvo priimtas nepažeidus 30 dienų termino, skaičiuojamo nuo kitos dienos po pareikalautų dokumentų gavimo dienos.

8. VMI sutiko, kad nebuvo laikytasi visų nustatytų terminų, tačiau įvertinęs veiksmų seką ir atliktų darbų apimtis ir kiekį, pažymėjo, jog VMI veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo, vilkinimo ir pan. VMI atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas prašymą grąžinti mokesčio permoką (skirtumą) pateikė pagal pateiktą PVM deklaraciją (forma FR0600; pildymo data 2018 m. vasario 21 d.; už 2018 m. sausio mėn.; statusas – pirminė), tačiau vėliau, t. y. 2018 m. balandžio 5 d. minėta deklaracija buvo patikslinta (patikslinta 2018 m. balandžio 5 d.; už 2018 m. sausio mėn.; statusas – patikslinta). Taigi nuo pareiškėjo prašymo grąžinti PVM, ne tik VMI atliko daug veiksmų, siekdama įvertinti permokos / skirtumo pagrįstumą, tačiau vieną iš pagrindinių permokos / skirtumo susidarymo dokumentų – PVM deklaraciją, keitė ir pareiškėjas, tokiu būdu deklaruodamas apie galimus pirminėje deklaracijoje esančius neatitikimus.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Archimega“ skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 27 d. pareiškėjas kreipėsi į VMI su prašymu grąžinti (įskaityti) 65 645 Eur sumą (įmokos kodas 1001, grąžinimo (įskaitymo) pagrindo kodas 01) už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. 2018 m. kovo 14 d. mokesčių mokėtojo veiklos analizės išvadoje Nr. (13.15-38-4)248-1380 VMI, nagrinėdama pareiškėjo prašymą ir nustačiusi susijusių asmenų, kurie turi nepriemokų, sandorius, yra įtraukti MOKSI, nustatytos suveikusios RAAS rizikos taisyklės bei 2017 m. PVM skirtumas 341 502 Eur, konstatavo poreikį atlikti pareiškėjo mokestinį tyrimą už nurodytą laikotarpį. 2018 m. kovo 20 d. užduotimi atlikti mokestinį tyrimą Nr. FR0688-406 Klaipėdos AVMI specialistėms pavesta atlikti pareiškėjo mokestinį tyrimą tikslu nustatyti ir įvertinti PVM apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. bei apskaitytų kuro sąnaudų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams pagrįstumą, krovinių gabenimui naudojamų automobilių generuojamų pajamų su atitinkamomis šių automobilių išlaidomis palyginimą, vairuotojų darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo pagrįstumą, išmokėtų dienpinigių sumos atitikimą normoms, grynųjų pinigų, išmokėtų atskaitingiems asmenims (vairuotojams) panaudojimo pagrįstumą. 2018 m. kovo 21 d.

Klaipėdos AVMI paprašė pareiškėjo mokestinio tyrimo atlikimui už minėtą laikotarpį pateikti registrus ir kitus dokumentus: 2018 m. sausio mėnesio Didžiąją knygą, išrašytas ir gautas PVM sąskaitas faktūras bei jų registrus už 2018 m. sausio mėnesį, o PVM tarifą pagrindžiančius dokumentus, kasos knygas ir banko sąskaitų išrašus bei atsiskaitymo per kasą ir banko sąskaitas apskaitos registrus, kasos pajamų bei išlaidų orderius, pinigų priėmimo bei išmokėjimo kvitus ir kt. 2018 m. kovo 27 d. dokumentų poėmio aktu Nr. FR0707-744 iš pareiškėjo buvo paimti pirkimų, pardavimų ir eksporto dokumentai už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. 2018 m. balandžio 3 d.

Klaipėdos AVMI išvada Nr. 13492113 (MGK 16) pasiūlyta pareiškėjo prašymo dėl mokesčio grąžinimo (įskaitymo) netenkinti dėl mokestinio tyrimo metu nustatytų pažeidimų dėl PVM atskaitos pagrįstumo. 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 331C-41413 VMI nusprendė negrąžinti (neįskaityti) pareiškėjui 65 645 Eur, mokestinio tyrimo metu nustačius pažeidimus dėl PVM atskaitos pagrįstumo ir inicijavus mokesčių mokėtojo mokestinį patikrinimą, vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 7 dalies 2 punktu. 2018 m. balandžio 5 d. pavedimu tikrinti Nr. FR0773-760 Klaipėdos AVMI pavesta atlikti pareiškėjo mokestinį patikrinimą. 2018 m. balandžio 6 d. pranešimu Nr. FR0687-346 identifikavus mokesčių vengimo požymius, kai mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaryti siekiant mokestinės naudos nustatytas pagrindas inicijuoti pareiškėjo mokestinį patikrinimą, nesiūlant pareiškėjui pašalinti nustatytų trūkumų.

11. Teismas nurodė, kad ginčijamas sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2018 m. vasario 27 d. prašymą ir pagrįstas MAĮ 87 ir 111 straipsnių bei Mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklių, patvirtintomis VMI viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 (toliau – ir Taisyklės) bei VMI viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių (toliau – ir Tyrimo taisyklės) 11.5 punkto nuostatomis. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nesutikimą su ginčijamu sprendimu grindžia išskirtinai tik terminų praleidimo aplinkybe bei neatitikimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

12. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjas prašymą grąžinti 65 645 Eur PVM skirtumą pateikė 2018 m. vasario 27 d., VMI 2018 m. kovo 20 d. įformino užduotį atlikti mokestinį tyrimą Nr. FR0688-406, kurio tikslas, be kita ko, ir PVM apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. įvertinimas, 2018 m. kovo 21 d. raštu paprašė pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, kita dalis dokumentų paimta 2018 m. kovo 27 d. dokumentų poėmio aktu Nr. FR0707-744, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju VMI pažeidė MAĮ 87 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą terminą nurodyti mokesčių mokėtojui pateikti prašymo pagrįstumui įvertinti reikalingus trūkstamus dokumentus (2018 m. kovo 21 d.). Tai turėjo būti padaryta per 10 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos, t. y. iki 2018 m. kovo 9 d.

13. Teismas sprendė, kad, kaip teisingai konstatuota MGK sprendime, įtvirtintas terminas pradėti mokestinį patikrinimą per 5 dienas nuo MAĮ 87 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytų terminų pabaigos dienos nebuvo praleistas. Papildomi dokumentai gauti 2018 m. kovo 27 d. poėmio aktu, todėl terminas grąžinti mokesčio permoką baigėsi 2018 m. balandžio 26 d, o ginčijamas sprendimas priimtas m. balandžio 5 d. Taigi ginčijamas sprendimas negrąžinti pareiškėjui PVM skirtumo buvo priimtas nepažeidus 30 dienų termino, skaičiuojamo nuo kitos dienos po pareikalautų dokumentų gavimo dienos.

14. Teismas visiškai pritarė MGK sprendimo motyvams, kuriuos įvertino kaip tinkamai pagrįstais, be kita ko, remdamasis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aktualiais išaiškinimais dėl procedūrinių terminų praleidimo vertinimo ir pasekmių. Teismas atkreipė dėmesį, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus. Teismas taip pat sutiko ir su MGK pozicija, jog mokestinio tyrimo metu mokesčių administratoriui identifikavus pareiškėjo veikloje mokesčių vengimo požymius, kai mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaryti siekiant mokestinės naudos, ir todėl inicijavus pareiškėjo PVM patikrinimą, tai, jog prašymo dėl PVM skirtumo grąžinimo nagrinėjimo metu buvo padarytas procedūrinio pobūdžio (termino) pažeidimas, neleidžia daryti išvados, kad dėl šios aplinkybės yra pagrindas grąžinti pareiškėjui PVM skirtumą neatlikus mokestinio patikrinimo.

15. Teismas nurodė, kad kiekvienas nustatytas procedūrinis pažeidimas turi būti vertinamas galutinio tikslo aspektu, t. y. sprendžiama, ar toks pažeidimas turėjo įtakos užtikrinant objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad per ginčo laikotarpį nuo 2018 m. vasario 27 d. (pateiktas prašymas) iki 2018 m. balandžio 5 d. (ginčijamo sprendimo priėmimas) mokesčių administratorius atliko daugybę veiksmų, reikšmingų prašymo tinkamam išsprendimui, todėl nustatytas procedūrinis pažeidimas laikytinas formaliu ir negali būti lemiamu kriterijumi sprendžiant ginčijamo sprendimo teisėtumo klausimą, taigi negali būti ir pagrindu panaikinti ginčijamą įsakymą. Teismas taip pat sprendė, kad palūkanų skaičiavimo dėl negrąžinto 65 645 Eur PVM skirtumo klausimas šio ginčo atveju turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į mokestinio patikrinimo rezultatus. Be to, atlikus pareiškėjo mokestinį patikrinimą, atsižvelgiant į jo rezultatus, turėtų būti iš naujo sprendžiamas ir 65 645 Eur PVM skirtumo grąžinimo pareiškėjui klausimas.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad ginčijamame sprendime neįrodyta ir nepagrįsta, kokiu pagrindu priimtas neteisėtas sprendimas, nenurodyti atsisakymo grąžinti mokestinę permoką reglamentuojantys teisės aktai, teisės aktų pažeidimai ir tai pagrindžiančios aplinkybės, dėl ko pareiškėjas teigė, jog toks sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, nustatė, kad pareiškėjas suprato ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindus, turėjo galimybę ir ja aktyviai naudojosi gindamas savo teises bei kreipdamasis į kompetentingas institucijas (MGK, teismą) ir tai leidžia daryti išvadą, kad sprendimas buvo pakankamai pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis (faktai apie atliktą mokestinį tyrimą ir inicijuotą mokestinį patikrinimą), tiek teisės aktų nuostatomis (MAĮ 87 str., Taisyklės). Todėl teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo vertinti, jog buvo pažeisti VAĮ 8 straipsnio reikalavimai. Teismas padarė išvadą, kad tiek VMI 2018 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. 331C-41413, tiek ir MGK 2018 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. S-95(7-78/2018) yra teisėti ir pagrįsti ir juos naikinti nėra pagrindo.

III. 17. Pareiškėjas UAB „Archimega“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas iki 2018 m. kovo 9 d. (t. y. per įstatyme numatytą terminą, t. y. ne vėliau kaip per 10 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos) pareiškėjui nenurodė, kad jam turi būti pateikti papildomi dokumentai, reikalingi prašymui nagrinėti. Atsakovui nebuvo kliūčių pareiškėjo prašymui dėl mokestinės permokos grąžinimo išnagrinėti, nes pareiškėjas buvo pateikęs visas privalomas deklaracijas. 2018 m. kovo 21 d. (t. y. praėjus 22 dienoms po 2018 m. vasario 27 d. pareiškėjo rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo) atsakovas informavo pareiškėją apie tai, kad Klaipėdos AVMI 2018 m. kovo 20 d. užduoties Nr. FR0688-406 atlikti mokestinį tyrimą pagrindu, bus atliekamas mokestinis tyrimas dėl prašymo grąžinti 65 545 Eur PVM permoką ir pareiškėjo buvo paprašyta pateikti dokumentus (rašte Nr. (17.17-40) RES-51042 nebuvo nustatytas joks terminas dokumentams pateikti). Klaipėdos AVMI 2018 m. kovo 21 d. raštas Nr. (17.17-40) RES-51042, kuris pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą, negali būti vertinamas kaip nurodymas pateikti trūkstamus dokumentus prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumui patikrinti, nes: 1) jis pateiktas pasibaigus MAĮ 87 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam terminui, 2) 2018 m. kovo 20 d. užduotyje Nr. FR0688-406 nurodytas mokestinio tyrimo tikslas ir apimtis išėjo už mokestinės permokos grąžinimo pagrįstumo patikrinimo. Pareiškėjas teigia, kad 2018 m. kovo 20 d. užduotyje Nr. FR0688-406 nurodytas mokestinio tyrimo tikslas yra įvertinti apskaitytų kuro sąnaudų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams pagrįstumą, krovinių gabenimui naudojamų automobilių generuojamų pajamų su atitinkamomis šių automobilių išlaidomis palyginimą, vairuotojų darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo pagrįstumą, išmokėtinų dienpinigių sumos atitikimą nustatytoms normoms, grynųjų pinigų, išmokėtų atskaitingiems asmenims (vairuotojams) panaudojimo pagrįstumą, t. y. visiškai nesusijęs su prašomos mokestinės permokos grąžinimu. Teigia, kad net atsakovui nustačius vairuotojų darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo netikslumus, tai neturėtų jokių teisinių padarinių dėl grąžintinos mokestinės permokos dydžio. Todėl atsakovas, formaliai prisidengdamas kitokio pobūdžio patikrinimu, nepagrįstai sustabdė pareiškėjui grąžintiną mokesčio permoką.

19. Pareiškėjas akcentuoja, jog skundžiamu sprendimu nurodymas pradėti mokestinį patikrinimą yra inicijuotas praleidus įstatyme numatytus terminus. Pagal MAĮ 87 straipsnio 6 dalies, 7 dalies 1 punkto nuostatas atsakovas mokestinę permoką pareiškėjui turėjo grąžinti ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 29 d., tačiau praėjus 7 dienoms po šio termino pabaigos priėmė sprendimą dėl pareiškėjui priklausančios mokestinės permokos negrąžinimo. Sprendimą negrąžinti permokos VMI pateisino dar net nepradėtu mokestiniu patikrinimu.

20. Pareiškėjas nurodo, jog pagal Taisyklių 17 punktą sprendimas dėl mokestinės permokos negrąžinimo buvo priimtas praleidus MAĮ 87 straipsnio 6 punkte nustatytus terminus, t. y. jeigu mokesčių administratorius nusprendžia, kad dėl mokesčio permokos grąžinimo turi būti atliekamas mokestinis patikrinimas, šis patikrinimas turėjo būti pradėtas ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 3 d., be to, per MAĮ 87 straipsnio 6 punkte nustatytą 10 dienų terminą atsakovas nenustatė, kad prašymo grąžinti mokesčio permoką pagrįstumui patikrinti būtų buvę reikalinga pateikti kokius nors papildomus dokumentus. Atsakovas prašymą privalėjo išnagrinėti per įstatymo nustatytą terminą ir priimti sprendimą pagal Taisyklių 53 ir 53.1, 54 punktus.

21. Pareiškėjas teigia, jog atsakovas, priimdamas sprendimą pradėti mokestinį patikrinimą, vadovavosi prielaidomis, nes mokestinio patikrinimo rezultatų nėra iki šiol. Vertina, kad 2018 m. kovo 21 d. raštas buvo susijęs ne su mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimu, o su tikslu inicijuoti mokestinį patikrinimą. Teigia, kad ginčijamu sprendimu buvo pažeistos jo kaip mokesčių mokėtojo teisės, nes mokesčių mokėtojas turi teisę reikalauti laiku grąžinti (įskaityti) mokesčio permokas (MAĮ 36 str. 3 p.). Teigia, kad VMI pažeidė MAĮ 87 straipsnio 6 dalies, 87 straipsnio 7 dalies 1 punkto, 36 straipsnio 3, 9 punktus, 34 straipsnio bei VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Taigi sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas, t. y. turi atitikti MAĮ 34 straipsnio ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus. Sprendime aiškiai ir išsamiai turi būti nurodytos mokestinės permokos atsisakymo grąžinti reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės. Šių įstatymo nuostatų nesilaikymas sudaro pagrindą panaikinti įstatymo normų neatitinkančius viešojo administravimo subjektų priimtus sprendimus. Skundžiamas sprendimas neatitinka nurodytų teisės normų reikalavimų. Akcentuoja, kad pripažinus, jog atsakovo veiksmai yra neteisėtai, mokesčių mokėtojo naudai bus skaičiuojamos palūkanos už laiku negrąžintą mokesčio PVM permoką (skirtumą). Dėl permokos negrąžinimo nepagrįstai trikdoma pareiškėjo ūkinė ir komercinė veikla, dėl ko pareiškėjas patiria nuostolius. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytas aktualias aplinkybes bei į aktualų teisinį reglamentavimą.

22. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsakovas teigia, kad teismo priimtas sprendimas vadovaujantis patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikantis teisės aktų nuostatų bei formuojamos teismų praktikos. Nurodo, kad iš MGK sprendimo yra akivaizdu, jog mokesčių administratorius pažeidė MAĮ 87 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą terminą nurodyti mokesčių mokėtojui pateikti prašymo pagrįstumui įvertinti reikalingus trūkstamus dokumentus (turėjo nurodyti per 10 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos – iki 2018 m. kovo 9 d.), tačiau šioje teisės normoje įtvirtintas terminas pradėti mokestinį patikrinimą per 5 dienas nuo MAĮ 87 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytų terminų pabaigos dienos nebuvo praleistas (papildomi dokumentai vėliausiai buvo pateikti 2018 m. kovo 27 d., taigi, terminas grąžinti mokesčio permoką baigėsi 2018 m. balandžio 26 d., mokestinis patikrinimas turėjo būti pradėtas per 5 dienas po šio termino pabaigos, pavedimas tikrinti Nr. FR0773-760 išrašytas 2018 m. balandžio 5 d.), taip pat ir ginčijamas 2018 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. 331C-41413 negrąžinti pareiškėjui PVM skirtumo buvo priimtas nepažeidus 30 dienų termino, skaičiuojamo nuo kitos dienos po pareikalautų dokumentų gavimo dienos. Pažymi, kad MGK pozicijai pritarė ir pirmosios instancijos teismas.

24. Atsakovas nurodo, kad sutinka, jog nebuvo laikytasi visų nustatytų terminų, tačiau įvertinus atsakovo veiksmų seką ir atliktų darbų apimtis bei kiekį, pažymi, kad atsakovo veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo, vilkinimo ir pan. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė reiškia, kad ne kiekvienas procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Todėl kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūrinio pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. MGK vertinimu, tai, jog prašymo dėl PVM skirtumo grąžinimo nagrinėjimo metu buvo padarytas procedūrinio pobūdžio pažeidimas, neleidžia pripažinti, kad dėl šios aplinkybės yra pagrindas grąžinti pareiškėjui PVM skirtumą neatlikus mokestinio patikrinimo.

25. Atsakovas teigia, kad teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, jog viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui, ir pagrįstai sprendė, jog nustatytas procedūrinis pažeidimas laikytinas formaliu ir negali būti lemiamu kriterijumi sprendžiant ginčijamo sprendimo teisėtumo klausimą, todėl negali būti ir pagrindu panaikinti ginčijamą įsakymą. Kaip teisingai pastebėjo MGK, procedūrinių normų (pvz., MAĮ 87 straipsnio 6 dalies ar 7 dalies 1 punkto) pažeidimas mokesčių mokėtojui suteikia teisę reikalauti atlyginti neteisėta mokesčių administratoriaus veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą (MAĮ 36 str. 11 p.). Tokia mokesčių mokėtojo teisė yra nustatyta ir MAĮ 87 straipsnio 9 dalyje – mokesčių administratorius, per MAĮ 87 straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas iki mokesčio permoka bus grąžinta. Todėl palūkanų skaičiavimo dėl negrąžinto 65 645 Eur PVM skirtumo klausimas šio ginčo atveju turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į mokestinio patikrinimo rezultatus. Be to, atlikus pareiškėjo mokestinį patikrinimą, atsižvelgiant į jo rezultatus, turėtų būti iš naujo sprendžiamas ir 65 645 Eur PVM skirtumo grąžinimo pareiškėjui klausimas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašymą grąžinti mokesčio permoką (skirtumą) pateikė pagal pateiktą PVM deklaraciją (forma FR0600; pildymo data 2018 m. vasario 21 d.; už 2018 m. sausio mėn.; statusas – pirminė), tačiau vėliau, t. y. 2018 m. balandžio 5 d. minėta deklaracija buvo patikslinta. Taigi nuo pareiškėjo prašymo grąžinti PVM ne tik atsakovas atliko daugybę veiksmų, siekdamas įvertinti permokos/ skirtumo pagrįstumą, tačiau vieną iš pagrindinių permokos/skirtumo susidarymo dokumentų – PVM deklaraciją, keitė ir mokesčių mokėtojas, tokiu būdu deklaruodamas apie galimus pirminėje deklaracijoje esančius neatitikimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 331C-41413 negrąžinti pareiškėjui 65 645 Eur PVM skirtumo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

28. Pareiškėjas 2018 m. vasario 27 d. pateikė atsakovui prašymą grąžinti iš biudžeto 65 645 Eur PVM skirtumą, susidariusį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. Dėl šio prašymo atsakovas 2018 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą (b. l. 6-7), kuriuo nusprendė prašomos mokesčių sumos negrąžinti. Iš šio sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas vadovaujantis MAĮ 87 straipsnio 7 dalies 2 punktu (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) ir nurodytas faktinis pagrindas „nuspręsta atlikti mokesčių mokėtojo mokestinį patikrinimą“. Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra.

29. Aukščiau paminėtame MAĮ 87 straipsnio 7 dalies 2 punkte buvo nustatyta tvarka, pagal kurią mokesčių administratorius privalo grąžinti mokesčių mokėtojui mokesčio permoką, t. y. tais atvejais, kai dėl mokesčio permokos grąžinimo atliekamas mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas arba su mokesčio permokos grąžinimu susiję klausimai yra sudedamoji mokesčių administratoriaus atliekamo to mokesčių mokėtojo patikrinimo dalis, mokesčio permoka turi būti grąžinta ne vėliau kaip per 20 dienų po mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos (jei pažeidimų nenustatyta, – pažymos apie tai), įteikimo mokesčių mokėtojui dienos.

30. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas nori atgauti mokesčio permoką tuoj pat, nesilaikant aukščiau paminėtos tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, šalių argumentus, vertina, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Byloje įrodyta, kad mokesčių administratorius 2018 m. balandžio 5 d. nusprendė pradėti mokestinį UAB „Archimega“ patikrinimą bei išrašytas pavedimas tikrinti Nr. FR0773-760 (MGK byla, b. l. 22). Iš šio pavedimo tikrinti matyti, kad bus tikrinamas PVM ir tikrinimo laikotarpis sutampa su prašomos grąžinti PVM permokos laikotarpiu. Šie faktai sutinkamai su aukščiau paminėtu MAĮ 87 straipsnio 7 dalies 2 punktu yra faktinis pagrindas spręsti mokesčio permokos klausimą ne tuoj pat, o per 20 dienų po mokesčių administratoriaus sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos (jei pažeidimų nenustatyta, – pažymos apie tai), įteikimo mokesčių mokėtojui dienos. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2018 m. balandžio 6 d. surašė pranešimą Nr. FR0687-34 apie atliktą mokestinį tyrimą, sutinkamai su aukščiau paminėtu reglamentavimu neturi teisinės reikšmės.

31. MAĮ 87 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodyta faktinė aplinkybė „pradėtas patikrinimas“, kuriai esant taikoma toje teisės normoje nurodyta taisyklė, yra paprasta ir jos pagrindimui sudėtingas motyvavimas nereikalingas. Iš skundo teismui turinio akivaizdu, kad pareiškėjas suprato ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindus, turėjo galimybę ir ja aktyviai naudojosi gindamas savo teises bei kreipdamasis į kompetentingas institucijas (MGK, teismą) ir tai leidžia daryti išvadą, kad sprendimas buvo pakankamai pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aktų nuostatomis. Todėl, šiuo konkrečiu atveju, nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

32. Iš apeliacinio skundo taip pat matyti, kad apeliantas įsitikinęs, jog buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai ir tai sudaro pagrindą grąžinti permoką. Su šiais argumentais teismas nesutinka. Visų pirma, ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; todėl kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūrinio pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

33. Iš mokesčio mokėtojo veiklos analizės, pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą (MGK byla, b. l. 10–13, 18–21), atsakovo paaiškinimų matyti, kad UAB „Archimega“ veikloje esama mokestinio sukčiavimo požymių, taigi mokesčių mokėtojo patikrinimas pradėtas pagrįstai.

34. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, kad kova su galimais sukčiavimu, vengimu ir piktnaudžiavimu yra Šeštosios direktyvos (1977 m. gegužės 17 d. Tarybos šeštoji direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas) pripažintas ir skatinamas tikslas. Jeigu mokesčių administratorius nusprendžia, kad teise atskaityti buvo pasinaudota sukčiaujant, jis turi teisę prašyti atgaline data grąžinti atskaitytas sumas, o nacionalinis teismas turi atsisakyti leisti naudotis teise į atskaitą, jei atsižvelgus į objektyvias aplinkybes įrodoma, kad šia teise remiamasi sukčiaujant. Apmokestinamasis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad įsigydamas prekes jis dalyvavo į sukčiavimą PVM įtrauktame sandoryje, Šeštosios direktyvos tikslais turi būti laikomas kaip šiame sukčiavime dalyvaujantis asmuo, nepaisant to, ar perparduodamas šias prekes jis gauna naudos, ar ne. Nacionalinis teismas turi atsisakyti leisti naudotis teise į atskaitą, jei, atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, įrodoma, kad apmokestinamasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvavo į sukčiavimą PVM įtrauktame sandoryje, netgi jeigu nagrinėjamas sandoris atitinka objektyvius kriterijus, kuriais grindžiamos apmokestinamojo asmens, veikiančio kaip tokio, atliekamo prekių tiekimo ir ekonominės veiklos sąvokos (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. liepos 6 d. sprendimą sujungtose bylose A. K. prieš Belgijos valstybę ir Belgijos valstybė prieš Recolta Recycling SPRL (sujungtos bylos C-439/04 ir C-440/04, 54–59 punktai). Nesant šios nutarties 33 p. paminėto patikrinimo dėl galimo mokesčių sukčiavimo PVM srityje galutinių išvadų nėra galima teigti, kad mokesčių administratorius visus reikiamus dokumentus turėjo. Todėl priešingi apeliacinio skundo teiginiai, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymo dėl mokestinės permokos grąžinimo klausimo sprendimui jokių dokumentų netrūko, atmetami kaip nepagrįsti.

35. Apelianto teiginys, kad 2018 m. kovo 20 d. užduotyje Nr. FR0688-406, nurodytas mokestinio tyrimo tikslas ir apimtis išėjo už mokestinės permokos grąžinimo pagrįstumo patikrinimo ribų yra subjektyvus pareiškėjo vertinimas, su kuriuo teismas nesutinka.

36. MAĮ 87 straipsnio 6 dalyje ir 87 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad mokesčio permoka grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos; tais atvejais, kai mokesčių administratorius paprašo mokesčių mokėtoją pateikti papildomus dokumentus, 30 dienų terminas skaičiuojamas nuo kitos dienos po pareikalautų dokumentų gavimo dienos; jei dėl mokesčio permokos grąžinimo bus atliekamas mokestinis patikrinimas, šis patikrinimas turi būti pradėtas per 5 dienas nuo šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytų terminų pabaigos dienos. Teismas, įvertinęs mokesčio administratoriaus 2018 m. kovo 21 d. reikalavimą pareiškėjui dėl papildomų dokumentų pateikimo, 2018 m. kovo 27 d. poėmio aktą (MGK byla, b. l. 4, 15), vertina, kad papildomi dokumentai gauti 2018 m. kovo 27 d., todėl terminas grąžinti mokesčio permoką baigėsi 2018 m. balandžio 26 d., tuo tarpu ginčijamas sprendimas priimtas 2018 m. balandžio 5 d. Taigi ginčijamas sprendimas negrąžinti pareiškėjui PVM skirtumo buvo priimtas nepažeidus 30 dienų termino, skaičiuojamo nuo kitos dienos po pareikalautų dokumentų gavimo dienos.

37. Teismo nuomone, iš bylos medžiagos matyti, kad šios nutarties 36 punkte paminėti dokumentai buvo reikalaujami dėl to, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 27 d. pateikė atsakovui prašymą grąžinti iš biudžeto 65 645 Eur PVM skirtumą, o ne dėl to, kad mokesčių administratorius nusprendė patikrinti pareiškėją bendra tvarka, todėl apeliantas nėra teisus sakydamas, kad iš pareiškėjo nebuvo pareikalauti trūkstami dokumentai prašymo dėl mokestinės permokos grąžinimo nagrinėjimui.

38. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai vertino, kad nagrinėjamu atveju VMI pažeidė MAĮ 87 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą terminą nurodyti mokesčių mokėtojui pateikti prašymo pagrįstumui įvertinti reikalingus trūkstamus dokumentus; atsižvelgiant į tai, kad per ginčo laikotarpį nuo 2018 m. vasario 27 d. (pateiktas prašymas) iki 2018 m. balandžio 5 d. (ginčijamo sprendimo priėmimas) mokesčių administratorius atliko visą eilę veiksmų, reikšmingų prašymo tinkamam išsprendimui, paminėtas procedūrinis pažeidimas laikytinas formaliu ir negali būti lemiamu kriterijumi sprendžiant ginčijamo sprendimo teisėtumo klausimą, todėl negali būti ir pagrindu panaikinti ginčijamą aktą.

39. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškinęs bei tinkamai pritaikęs materialiosios teisės normas, reglamentuojančias šį ginčą, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Uždarosios akcinės bendrovės „Archimega“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Rytis Krasauskas