69ecbb7c-aef9-4b9c-bc2b-5fcda866f24d · Kauno apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-373-383/2020 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01150-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11, 21.11.10 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal J. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. liepos 17 d. nutarimo J. S. administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė :

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. liepos 17 d. nutarimu J. S. pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir nubausta 2 200 Eur bauda už tai, kad, bÅ«dama MB „B.“ (toliau – bendrovė) vadove, nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2020 m. kovo 17 d., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos (toliau – VMI), t. y., kad jos valdoma bendrovė yra nemoki, privalėjo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei.

Bendrovė jau 2019 m. balandžio 30 d. buvo nemoki, todėl jos vadovė nuo 2019 m. balandžio 30 d. turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei. Jei bendrovės vadovė bÅ«tų laiku pateikusi pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui bÅ«tų mažesni, todėl savo neveikimu bendrovės vadovė pažeidė kreditoriaus VMI interesus. J. S., turėdama pareigÄ kreiptis su pareiÅ¡kimu į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir Å¡io pareiÅ¡kimo nepateikdama, neįvykdė Lietuvos Respublikos Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2.

Kauno apylinkės teismas savo nutarime konstatavo, kad įrodymų visuma nustatyta, kad bendrovės vadovė J. S., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį bei vis didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui, privalėjo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei, tačiau jo nepateikė, tuo pažeidė kreditoriaus VMI interesus ir neįvykdė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

3. Apeliaciniu skundu J. S. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. liepos 17 d. nutarimÄ . Netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, taip pat praÅ¡o pripažinti skunde nurodytas aplinkybes atsakomybę lengvinančiomis ir paskirti mažesnę, nei minimali baudÄ â€“ 200 Eur. 3.1. Skunde nurodo, kad stengėsi laikytis įsipareigojimų, nesiekė tyčia pažeisti kreditoriaus teisių, nevengė mokėti mokesčių valstybei ir atsiskaityti su kreditoriais, siekdama iÅ¡saugoti bendrovės veiklos tęstinumÄ .

Bendrovės pajamos tikrinimo laikotarpiu nebuvo didelės ir jos nebuvo pastovios, tačiau 2019 m. įsiskolinimas neaugo ir keliomis deÅ¡imtimis eurų sumažėjo, palyginus su 2018 m. (2020 m. kovo 3 d. bendras įsiskolinimas – 19 490 Eur, 2019 m. balandžio 30 d. – 19 492,97 Eur, o 2019 m. gruodžio 30 d. – 19 321,55 Eur). Tai rodo, kad ji dėjo visas pastangas užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumÄ ir, turėdama finansinių sunkumų, bendrovė siekė rasti bÅ«dų atsiskaityti su kreditoriais ir iÅ¡likti moki.

Jos veiksmuose nėra tiesioginės tyčios pažeisti kokius nors elgesio standartus, kad bÅ«tų pažeidžiami VMI interesai. Apylinkės teismas neanalizavo, koks konkrečiu laikotarpiu buvo įsiskolinimas VMI. 3.2. Skunde pažymima, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis galėtų ir turėtų bÅ«ti įvertinta tai, kad ji dėjo visas pastangas užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumÄ ir iÅ¡ to matyti, kad turėdama finansinių sunkumų įmonė siekia rasti bÅ«dų atsiskaityti su kreditoriais ir iÅ¡likti moki.

Niekada neneigė savo atsakomybės už bendrovės rezultatus. Å iuo metu dirba UAB ,,G.“ ir gauna minimalų atlyginimÄ â€“ 434 Eur į rankas. Apeliantei jau per 60 metų ir kuo toliau, tuo labiau yra sudėtinga konkuruoti darbo rinkoje ir užsitikrinti bent minimalias pajamas pragyvenimui. Teismas k o n s t a t u o j a :

4. J. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė kelia kaltės klausimÄ ir nesutinka su paskirtos nuobaudos dydžiu.

6. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniu skundu, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog J. S., bÅ«dama bendrovės vadove, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį (nemokumas), turėdama pareigÄ kreiptis su pareiÅ¡kimu į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir Å¡io pareiÅ¡kimo nepateikdama, neįvykdė pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

8. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimÄ (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimÄ , pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimÄ ar pavėluotÄ pateikimÄ teismui, kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimÄ Ä¯statymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra iÅ¡vardyti kaip alternatyvÅ«s, todėl atsakomybė kyla už bet kokį įstatyme iÅ¡vardytÄ alternatyvų pažeidimÄ . ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytam pažeidimui – pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikimui ar pavėluotam pateikimui teismui – konstatuoti bÅ«tina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo atsiradimo sÄ lygas:

1) įmonė tapo nemoki;

2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti;

3) nė vienas kreditorius, iki sueinant Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui (ar kitam asmeniui pagal kompetencijÄ ) kilo pareiga kreiptis į teismÄ , nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

9. Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Taigi, pagal Å¡ias Ä®BÄ® nuostatas, pagrindas, nustatantis pareigÄ Ä¯monės vadovui ar kitiems asmenims pagal kompetencijÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, yra įmonės nemokumas, kuris pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Pagal teismų praktikÄ Ä¯monės nemokumas nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės Å«kinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

10. Bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik paÅ¡alinti nemokiÄ Ä¯monę iÅ¡ rinkos, bet ir, konstatavus įmonės nemokumÄ , kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Dėl to Ä®BÄ® normos nustato įmonės vadovui pareigÄ nedelsiant kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus.

Kad joks delsimas negali bÅ«ti pateisinamas, matyti ir iÅ¡ Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalies nuostatų, nurodančių, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ , esant Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar pavėlavo jį pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Pažymėtina, kad kreditoriaus kreipimasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo negali reikÅ¡ti, kad bendrovės vadovas neturėjo pareigos pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir kad vadovas neturi atsakyti už tokio reikalavimo nevykdymÄ .

11. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas yra trunkamojo pobÅ«džio: tęsiasi tol, kol egzistuoja Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sÄ lygos ir jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba iÅ¡nyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Å iuo atveju kreditorės pareiÅ¡kimas teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei buvo pateiktas 2019 m. gruodžio 30 d. ir tik tada J. S. iÅ¡nyko pareiga pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos bendrovei inicijavimo. Kadangi bendrovės vadovė per Å¡iuos terminus į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nesikreipė, todėl ji pagrįstai patraukta atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

12. Skunde apeliantė akcentuoja, kad jos veiksmuose nenustatytas bÅ«tinasis ANK 120 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymis – kaltė (suvokimas savo pareigÄ elgtis atitinkamu bÅ«du, tačiau Å¡ios pareigos sÄ moningas nevykdymas). Su Å¡iuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019 m. gruodžio 30 d. sudarė 19 321,55 Eur.

Nepavykus mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡koti pagal nurodymus nuraÅ¡yti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ mokesčių mokėtojo sÄ skaitos (sÄ skaitų), VMI virÅ¡ininko įgaliotas asmuo pasirašė 2019 m. balandžio 5 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ieÅ¡koti 5469,81 Eur mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto ir 2019 m. liepos 8 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ieÅ¡koti 8192,43 Eur mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto. Sprendimai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo liko neįvykdyti (b. l. 30, 35).

Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1166-259/2020 iÅ¡kėlė bendrovei bankroto bylÄ pagal VMI pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nutartis įsiteisėjo 2020 m. kovo 3 d. VÄ® ,,R.“ ir VÄ® R. C. duomenimis, bendrovė savo vardu registruoto turto ir transporto priemonių neturi. Juridinių asmenų registrui bendrovė nuo pat jos įkÅ«rimo – 2017 m. gruodžio 6 d. nėra pateikusi jokių finansinės atskaitomybės dokumentų. Byloje atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių apeliacinio skundo teiginį, kad ji ėmėsi priemonių bendrovės mokumui atkurti.

Tai, kad apeliantė keliomis deÅ¡imtimis eurų sumažino finansinį įsipareigojimÄ VMI, nėra pakankama ir nepatvirtina fakto, kad ji ėmėsi veiksmingų priemonių įmonės mokumui atkurti (pvz. veiksmai, siekiant iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ debitorių, įstatinio kapitalo didinimas).

13. IÅ¡ aukščiau aptartų aplinkybių visumos akivaizdu, kad J. S., bÅ«nant bendrovės vadove, buvo žinomos aplinkybės dėl jos vadovaujamos įmonės finansinės padėties (žinojo apie bendrovės kreditorius, debitorius, įmonės turimÄ nekilnojamÄ jį ir kt. turtÄ ) ir jos negalėjimo atsiskaityti su įmonės kreditoriais, įmonėje apskaityto turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams santykio. Nagrinėjamoje byloje nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, ar J.

S. buvo žinoma situacija dėl jos vadovaujamos įmonės nemokumo, juo labiau, kad apie minėtus VMI 2019 m. balandžio 5 d. 2019 m. liepos 8 d. sprendimus iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ apeliantė buvo informuota, savo įstatyme imperatyviai įtvirtintos pareigos nevykdė – veikė sÄ moningai (tyčia). Be to, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad bendrovė nebuvo pajėgi padengti mokestinių nepriemokų, kadangi mokestinė nepriemoka 2019 m. sausio 31 d. buvo 4 897,76 Eur, 2019 m. balandžio 30 d.

– 19 492,97 Eur, o 2019 m. gruodžio 30 d. – 19 321,55 Eur (b. l. 1-41), t. y. įsiskolinimas VMI vis didėjo ir bendrovė neturi jokio turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima padengti turimus kreditorinius įsipareigojimus, o tai, vadovaujantis galiojusiomis Ä®BÄ® nuostatomis, reiÅ¡kė, kad bendrovė nemoki. Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1166-259/2020, kuria bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla ir konstatuotas nemokumo faktas. Å ių aplinkybių visumÄ apylinkės teismas įvertino tinkamai ir pagrįstai J.

S. veikoje nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius jai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

14. Apeliaciniu skundu apeliantė taip pat praÅ¡o už Å¡io nusižengimo padarymÄ paskirti mažesnę, nei numatyta sankcijoje minimali, baudÄ â€“ 200 Eur. Å is praÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad ji dėjo visas pastangas užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumÄ , neneigė savo atsakomybės už bendrovės rezultatus, dirba UAB ,,G.“, gauna 434 Eur atlyginimÄ Ä¯ rankas, yra virÅ¡ (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, sunku susirasti pragyvenimo Å¡altinį. ArgumentÄ , kad J. S. dėjo pastangas užtikrinti įmonės mokumÄ , paneigia Å¡ios nutarties motyvai, dėl jų teismas nesikartoja.

Pažymėtina, kad galimybę skirti mažesnę, nei minimali straipsnio sankcijoje numatyta, įtvirtina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Å is sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016).

Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių ypatingų, iÅ¡imtinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ J. S. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

15. Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje ANK normas, reglamentuojančias administracinių nuobaudų skyrimÄ , aiÅ¡kino teisingai, tačiau nepakankamai įsigilino ir atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir skyrė J. S. per didelę administracinę nuobaudÄ už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ . Å io straipsnio sankcijoje nurodyta, kad už Å¡io nusižengimo padarymÄ asmuo baudžiamas bauda nuo 1400 Eur iki 3000 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad pajamos gaunamos iÅ¡ UAB „G.“ ir UAB ,,A.“ yra vienintelis J.

S. pragyvenimo Å¡altinis, Å¡ios pajamos yra nepastovios ir kintančios. Å ios aplinkybės patvirtina, jog apeliantės finansinė padėtis iÅ¡ tiesų yra bloga ir tai yra vienas pagrindų mažinti skundžiamu nutarimu jai paskirtos baudos dydį. Be to, J. S. praeityje nėra teista, nors ir turi galiojančių nuobaudų, bet nėra bausta už analogiÅ¡ko nusižengimo padarymÄ ar Å¡iurkščius nusižengimus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apygardos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog net ir sumažinus J.

S. paskirtos ir ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos baudos dydį, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu, n u t a r ė: J. S. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. liepos 17 d. nutarimÄ pakeisti ir J. S. paskirtos baudos dydį sumažinti iki 1 500 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų).

KitÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. liepos 17 d. nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas Valdas Vitunskas