69ec8d0a-3915-4d23-8e39-e6377e6cf0f6 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1661-603/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16449-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 121.14.; 121.18.; 121.21; 44.2; 116.1.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2015 m. balandžio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal apelianto atsakovo UAB „Sun Logistika“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „SV Transport“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Sun Logistika“ dėl palÅ«kanų priteisimo,n u s t a t ė :

             2014-05-15 teismas patenkino kreditorės UAB „SV Transport“ praÅ¡ymÄ ir iÅ¡davė teismo įsakymÄ dėl 16293,76 Lt skolos, 48,83 Lt palÅ«kanų, 6 procentų metinių palÅ«kanų ir 522,57 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko/ės UAB „Sun Logistika“. Skolininkas pateikė prieÅ¡taravimus dėl 48,83 Lt palÅ«kanų priteisimo ir nurodė, kad pati skola padengta.IeÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį dėl 48,83 Lt palÅ«kanų, 6 proc. metinių palÅ«kanų ir 572,57 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Nurodė, kad 16293,76 skolos sumokėjimo terminai pagal sÄ skaitas faktÅ«ras buvo suėjęs 2014-04-22 ir 2014-05-07. Atsakovas 8146,88 Lt dalį skolos apmokėjo 2014-05-14, kitÄ 8146,88 Lt dalį – 2014-05-30, t.y. po pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo iÅ¡siuntimo teismui, neinformuojant ieÅ¡kovo apie ketinimus sumas pervesti. Atsakovas nenurodė ieÅ¡kovui, kada pinigus perves, neprašė atidėti mokėjimo termino. Atsakovas skolÄ pripažino jÄ sumokėdamas, dėl neaiÅ¡kių priežasčių nesutinka su palÅ«kanomis ir bylinėjimosi iÅ¡laidomis.

IeÅ¡kovas 2014-04-28 ir 2014-05-07 priminimais įspėjo atsakovÄ , kad kreipsis į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. IeÅ¡kovas palÅ«kanas atsakovui priskaičiavo pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos, įstatyme nustatytÄ metinį palÅ«kanų dydį, t.y. 8,75 proc. atitinkamai už 20 ir 5 pradelstas mokėti dienas.Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovas nurodė, jog visokiais bÅ«dais ragino ieÅ¡kovÄ tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir pateikti visų apmokėjimui bÅ«tinų dokumentų originalus, tačiau ieÅ¡kovas originalų nepateikė, bet kreipėsi į teismÄ .

Apmokėjimo už krovinio gabenimÄ terminas pradedamas skaičiuoti nuo originalių dokumentų (tame tarpe važtaraščių)gavimo dienos. ieÅ¡kovas Å¡ios pareigos nevykdė, atsakovas iki Å¡iol nėra gavęs važtaraščio pagal sutartį Nr. 52109, kuris jam reikalingas įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitÄ . Atsakovas laikė, kad negavęs visų dokumentų (važtaraščių) originalų, nepažeidė sutarčių nuostatų dėl apmokėjimo sÄ lygų. Apmokėdamas sÄ skaitÄ be originalaus važtaraščio atsakovas tikėjosi, kad taip iÅ¡vengs teisminio proceso, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, taip pat ieÅ¡kovas jam iÅ¡ karto po apmokėjimo perduos originalų važtaraÅ¡tį.

Atsakovui be originalaus važtaraščio pareiga mokėti palÅ«kanas nekyla, nes jis apmokėjimo termino nepraleido. IeÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos atsirado dėl jo paties kaltės, nes pats netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus.Vilniaus miesto apylinkės 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.Pirmos instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatė, kad Å¡alys 2014-02-24 ir 2014-03-12 sudarė krovinių gabenimo sutartis Nr. 52068 ir 52109, pagal kurias ieÅ¡kovas atsakovui atliko paslaugas, iÅ¡rašė sÄ skaitas faktÅ«ras, kurių apmokėjimo terminai atitinkamai buvo 2014-04-22 ir 2014-05-07 (b.l. 42-43, 46-50).

Sutarčių 7 p. susitarta, jog užsakovas garantuoja apmokėjimÄ už krovinio gabenimÄ nurodyto termino laikotarpyje, skaičiuojant nuo originalių dokumentų gavimo dienos (b.l. 42-43). Apmokėjimo terminas nurodytas sÄ skaitose faktÅ«rose (b.l. 49-50), o ne CMR važtaraščiuose, todėl teismas sprendė, kad sutarties 7 p. numatyti originalÅ«s dokumentai, tai originalios sÄ skaitos faktÅ«ros. IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad pastarÄ sias atsakovui iÅ¡siuntė ir įteikė laiku, t.y. nepraėjus sÄ skaitose nurodytam jų apmokėjimo terminui (b.l. 80), todėl teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas savo sutartinius įsipareigojimus dėl apmokėjimo dokumentų originalų pateikimo įvykdė laiku ir tinkamai, o sÄ skaitų apmokėjimo terminas pasibaigė atitinkamai 2014-04-22 ir 2014-05-07.

Byloje nustatyta, kad sÄ skaitas atsakovas apmokėjo atitinkamai 2014-05-14 ir 2014-05-30 (b.l. 40-41). IeÅ¡kovas atsakovui palÅ«kanas paskaičiavo nuo 2014-04-22 ir 2014-05-07 iki kreipimosi į teismÄ dienos, t.y. iki 2014-05-12, atitinkamai už 20 ir 5 dienas (b.l. 37)Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Nurodo, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal Å¡alių sudarytas sutartis, kadangi nepateikė visų apmokėjimui atlikti bÅ«tinų dokumentų originalų, tame tarpe CMR važtaraščių.

Taip pat tarpo šalių buvo susiklosčiusi nevienkartinio pobūdžio praktika dėl apmokėjimo termino skaičiavimo nuo CMR važtaraščių originalų pateikimo dienos. Teismas nevertino atsakovo argumentų, kad CMR važtaraštis yra privalomas dokumentas apmokėjimui už paslaugas atlikti. Teismas nevertino teisės aktų, reglamentuojančių krovinio vežimo sutartis, aplinkybės, jog CMR važtaraštis yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Ieškovas neįrodė, kad atsakovui pateikė CMR važtaraščių originalus.

Kaip tik, ieÅ¡kovas CMR važtaraščio originalÄ pateikė atsakovui tik bylÄ nagrinėjant teisme, todėl laikytina, kad sutartyje nustatytas terminas prievolėms pagal sutartį vykdyti nebuvo prasidėjęs. Teismas taip pat netinkamai aiÅ¡kino Å¡alių sudarytos sutarties nuostatas teigdamas, jog sutarties 7 p. numatyti originalÅ«s dokumentai, tai originalios sÄ skaitos faktÅ«ros, kadangi bÅ«tent CMR važtaraÅ¡tis yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis krovinio pristatymÄ Ä¯ vietÄ ir bÅ«tent jo pagrindu iÅ¡raÅ¡oma sÄ skaita – faktÅ«ra.

Taip pat pažymėjo, kad LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos, įstatymas taikomas tik pavėluotiems sandoriams, tuo tarpu atsakovas nepavėlavo vykdyti prievolės. Atsakovas taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė palÅ«kanas, paskaičiuotas pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos, įstatymÄ , kadangi pagal CMR KonvencijÄ turi bÅ«ti taikomos 5 proc. metinės palÅ«kanos. Atsakovo nuomone, bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė tik dėl paties ieÅ¡kovo kaltės.IeÅ¡kovas su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.Nurodė, kad nuo viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ieÅ¡kovas pateikė atsakovui CMR važtaraščių originalus.

Apeliantas į bylÄ pateikė Informacinį praneÅ¡imÄ , kuriuo neva ieÅ¡kovo reikalavo pateikti CMR važtaraščių originalus, tačiau ieÅ¡kovas tokio praneÅ¡imo nėra gavęs. PapraÅ¡ius atsakovo pateikti fakto iÅ¡klotinę, kuri patvirtintų tokio praneÅ¡imo iÅ¡siuntimÄ , tačiau atsakovas to nepadarė. Atsakovas klaidina teismÄ teigdamas, kad ieÅ¡kovas CMR važtaraščio originalÄ pateikė atsakovui tik bylÄ nagrinėjant teisme. IeÅ¡kovas posėdžio metu teikdamas CMR važtaraščio originalÄ nurodė, kad tai yra egzempliorius, kuris lieka pas vežėjÄ , kadangi pagal CMR konvencijÄ važtaraÅ¡tis raÅ¡omas bent trimis egzemplioriais, kurių vienas lieka ir pas vežėjÄ .

Ä®statymuose nėra imperatyviai nustatyta, jog CMR važtaraščio originalas turi likti ir ekspeditoriui, t.y. atsakovui. Atsakovo pozicijos nelogiÅ¡kumÄ patvirtina ir tai, kad atsakovas tvirtina negavęs vieno CMR važtaraščio originalo, tuo tarpu ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi dėl skolos už du atliktus pervežimus. Jeigu atsakovas tvirtina negavęs vieno CMR važtaraščio originalo ir esÄ dėl Å¡ios priežasties neatsiskaitė su ieÅ¡kovu, lieka neaiÅ¡ku, kodėl atsakovas laiku neatliko mokėjimo pagal kitÄ CMR važtaraÅ¡tį, kurį neneigia gavęs. Taip pat apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas turėjo perskaičiuoti palÅ«kanų dydį pagal CMR Konvencijoje nurodytÄ palÅ«kanų dydį, kadangi Å¡is palÅ«kanų dydis taikomas vežėjui.

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų.Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų nekartoja, tačiau pasisako dėl Å¡alių 2014-02-24 ir 2014-03-12 sudarytų krovinių gabenimo sutarčių Nr. 52068 ir 52109 nuostatų bei kitų įrodymų vertinimo.Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių taikymÄ reglamentuoja CK 6.193 straipsnis, jos iÅ¡samiai ir nuosekliai atskleistos kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Vigysta“ v.

V. L., bylos Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „EKSPO–MATEC“ v. UAB „Baltijos verslininkų namai“, bylos Nr. 3K-3-415/2010; kt.). Sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai. Teismas, vertindamas ir aiÅ¡kindamas sutartį, pirmiausia turi nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių Å¡alių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derindamas šį subjektyvų sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize, kaip objektyviausiai atspindinčia tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, ir pagal tai kvalifikuoti jų susitarimÄ .

AiÅ¡kinant sutartį bÅ«tina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, bet ir 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Sutarčių teisėje galioja principas, kad sutartis visų pirma turi bÅ«ti aiÅ¡kinama pagal tikruosius Å¡alių ketinimus ir pagal juos sprendžiama dėl sutarties rÅ«Å¡ies ir esmės. Å ie esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai) lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, tačiau įvertinti ir sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ .

Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v.

UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.)Atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog šalių sudarytų sutarčių 7 p. numatyti originalÅ«s dokumentai reiÅ¡kia originalias sÄ skaitas faktÅ«ras. Toks sutarties 7 p. nuostatos aiÅ¡kinimas bÅ«tų klaidingas ir ydingas, todėl Å¡is pirmos instancijos teismo motyvas Å¡alintinas. Å alių sudarytose sutartyse konkrečiai neapibrėžta, kokie originalÅ«s dokumentai, nuo kurių gavimo dienos užsakovas garantuoja apmokėjimÄ už krovinio gabenimÄ , turima omeny, todėl lieka neaiÅ¡kÅ«s tikrieji Å¡alių lÅ«kesčiai dėl sutartyse įvardijamų originalių dokumentų pateikimo.

Pagal bylos duomenis taip pat negalima spręsti, koks Å¡alių elgesys buvo prieÅ¡ sudarant sutartis ir po to, kadangi byloje duomenys pateikti tik apie du krovinio vežimus, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali bÅ«ti laikoma jau susiklosčiusia Å¡alių praktika. Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos-faktÅ«ros yra pasiraÅ¡ytos tik ieÅ¡kovo, todėl nesant atsakovo paraÅ¡o kaip sutikimo su sÄ skaita-faktÅ«ra, jos pačios savaime neįrodo skolos fakto.Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kas atsakovui buvo pateikti tiek važtaraščiai, tiek jų pagrindu iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos-faktÅ«ros.Kaip matyti iÅ¡ 2014-02-24 ir 2014-03-12 krovinių gabenimo sutarčių Nr. 52068 ir 52109, jose nurodyta, kad apmokėjimo terminas yra 45 kalendorinės dienos.

CMR važtaraščiuose nurodyta, kad kroviniai gavėjui Latvijoje buvo pristatyti 2014-03-03 ir 2014-03-18, atitinkamai 2014-03-04 ir 2014-03-19 buvo iÅ¡raÅ¡ytos ir sÄ skaitos-faktÅ«ros, jose nurodytos apmokėjimo datos: 2015-01-22 ir 2014-05-07, kas yra maždaug 45 kalendorinės dienos nuo jų gavimo dienos. Lietuvos paÅ¡to siuntų paieÅ¡kos duomenimis ieÅ¡kovas 2014-03-04 ir 2014-03-19 pateikė iÅ¡siuntimui atsakovui du registruotus laiÅ¡kus, kurie atsakovui įteikti atitinkamai 2014-03-06 ir 2014-03-21. IeÅ¡kovas viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog jis atsakovui iÅ¡siuntė ir važtaraščius ir sÄ skaitas-faktÅ«ras bei teisėjų kolegijos vertinimu pateikė Å¡iÄ pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus.

Tuo tarpu atsakovo argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovo pateiktas 2014-03-24 informacinis laiÅ¡kas neįrodo atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jam nebuvo pateiktas CMR originalas pagal sutartį Nr. 52109, kadangi nepateikta jokių duomenų apie tokios laiÅ¡ko iÅ¡siuntimÄ ieÅ¡kovui. Sutiktina su ieÅ¡kovo argumentais, jog atsakovo pozicija nenuosekli, kadangi minėtu informaciniu laiÅ¡ku atsakovas reikalauja pateikti važtaraÅ¡tį tik pagal 2014-03-12 sutartį, tuo tarpu dėl tariamai nepateiktų CMR važtaraščių originalų, atsakovas mokėjimo neatliko ir pagal 2014-02-24 sutartį.Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimas teismui, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 179 straipsnis).

Kiekviena Å¡alis turi naÅ¡tÄ Ä¯rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindÄ , Å¡alys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v.

E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

L. v. Lietuvos Respublikos Prezidentė ir kt., bylos Nr. 3K-3-85/2014; kt.).Atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl įrodymų tyrimo bei vertinimo, įvertinus bylos aplinkybių visumÄ , Å¡alių duotus paaiÅ¡kinimus, bei remiantis įrodymų pakankamumo taisykle, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos duomenys leidžia susiformuoti teismo įsitikinimui, grindžiamam visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, dėl fakto – CMR važtaraščių pagal 2014-02-24 ir 2014-03-12 krovinių gabenimo sutartis Nr. 52068 ir 52109 originalų ir jų pagrindu iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų pateikimo atsakovui – buvimo.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo buvo tenkintas pagrįstai. Apeliantas bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio iÅ¡ esmės neginčijo, todėl atmetus apeliacinį skundÄ dalyje dėl palÅ«kanų priteisimo, laikytina, kad teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė pagrįstai.Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių palÅ«kanų dydžiu, pasisakytina, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl bÅ«tent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame Å¡alių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus. Jeigu Å¡alys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali bÅ«ti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali bÅ«ti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimÄ , turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundÄ , nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimÄ lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde iÅ¡dėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmÄ kartÄ nurodytus motyvus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012)Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teismų praktikÄ dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, dėl bylos nagrinėjimo dalyko, apeliacinio proceso tikslÄ , vadovaudamasi CPK 5, 301, 320 straipsnių nuostatomis, apeliacinio skundo argumento, jog teismas nepagrįstai priteisė palÅ«kanas, paskaičiuotas pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos, įstatymÄ , kadangi pagal CMR KonvencijÄ turi bÅ«ti taikomos 5 proc. metinės palÅ«kanos, nevertina.

Nors nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nustatyta, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiÅ¡kinimÄ reglamentuojančias teisės normas bei kasacinio teismo praktikÄ , dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kurios Å¡alintinos iÅ¡ pirmos instancijos teismo motyvų, visgi iÅ¡tyrė bei nustatė visas reikÅ¡mingas bylos iÅ¡nagrinėjimui aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, į tai, kad teisinis bylos rezultatas nesikeičia, vadovaujantis CPK 328 str. nuostata, jog teismo sprendimai negali bÅ«ti naikinami vien formaliais pagrindais, nėra pagrindo naikinti pirmos instancijos teismo sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistu.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Loreta Bujokaitė Aldona Tilindienė Liuda Uckienė