2021-01-20 Nr. CB-625-2-68-3-24255-2019-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedsusipažinusi su 2021 m. sausio 13 d. gautu atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti sumokėjimą, Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl permokėtų lėšų ir palūkanų priteisimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas. Kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Legislator headnote
AI generated2021-01-20 Nr. CB-625-2-68-3-24255-2019-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: susipažinusi su 2021 m. sausio 13 d. gautu atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti sumokėjimą, Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl permokėtų lėšų ir palūkanų priteisimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas. Kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Full text
Nr
Nr. DOK-198 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24255-2019-9(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. sausio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės–Balynienės, Danguolės Bublienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2021 m. sausio 13 d. gautu atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti sumokėjimą,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl permokėtų lėšų ir palūkanų priteisimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas. Kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė CK 6.499 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias nuomininko pareigą, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą ir neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims (CPK 178 straipsnis). Kilus ginčui dėl patalpų perdavimo nuomotojui momento ir tai, ar nuomininkė tinkamai įvykdė CK 6.499, 6.535 straipsnių nuostatas, teismai sprendė, kad ieškovė (nuomininkė) tinkamai įgyvendino jai įstatymo nustatytas pareigas; atsakovė tokią išvadą laiko prieštaraujančia ne tik CK nuostatoms, bet ir suformuluotai teismų praktikai, pagal kurią nuomos sutarties pasibaigimo atveju išsinuomoto daikto grąžinimas nuomotojui yra esminis juridinę reikšmę turintis faktas, sprendžiant apie šalių tarpusavio prievolių pabaigą. Teismai nepagrįstai susiejo ginčo patalpų atlaisvinimo ir ginčo patalpų grąžinimo momentus; nepaneigta atsakovės nurodyta faktinė aplinkybė, kad ieškovė neinformavo atsakovės apie patalpų atlaisvinimą ir grąžinimą, patalpų grąžinimo aktas nebuvo sudarytas, todėl ieškovė turėjo pareigą įrodyti nuomojamų patalpų grąžinimo atsakovei 2018 m. gruodžio 12 d. faktą. Nuomininkės pareigą, pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti nuomojamą daiktą, nepagrįstai perkėlę nuomotojai, teismai nukrypo nuo CK 6.499 straipsnio taikymo sąlygas aiškinančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais ir kitais kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, nenagrinėjama su žyminiu mokesčiu susijusio prašymo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė
Danguolė Bublienė
Dalia Vasarienė