2020-10-28 Nr. AB-20136-3-61-3-03764-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1641-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03764-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mariba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mariba“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mariba“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT) su prašymu ištirti, ar Apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinių pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-734 (2017 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. 5-V-567 redakcija) (toliau – ir Kontrolinių pirkimų tvarkos aprašas), 4, 5, 6, 8, 9, 13 ir 32 punktų nuostatos neprieštarauja šiuo metu galiojančioms Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 17 ir 593 straipsnių, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 158 straipsnio 1 ir 2 dalies, 159 straipsnio 1 dalies bei 1601 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalies, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 11 dalies nuostatoms; 2) sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą; 3) LVAT priėmus sprendimą, skundžiamą norminį administracinį aktą (ar jo dalį) pripažinti prieštaraujančiu minėtiems įstatymams arba pripažinti neteisėtu norminio administracinio akto dalį ir kuris negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos, o pareiškėjo atžvilgiu tenkinti skundą ir panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2018 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. ATK2-158/18 (toliau – ir Nutarimas) taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ, Alkoholio kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jo patikrinimo metu buvo daromas vaizdo įrašas „20180810_224420.mp4“, kurį vertino kaip atliktą neviešai, tikėtinai policijos rėmėjams dar prieš ūkio subjekto patikrinimo pradžią buvo pateikta slaptai įrašanti vaizdo įranga, tačiau apie jos panaudojimą nepažymėta Pavedime atlikti kontrolinį pirkimą Nr. 10-1L-15058, taip pat neaišku, kokiomis aplinkybėmis ir kokie subjektai atliko tų aplinkybių vaizdo fiksavimą.

3. Pareiškėjas manė, kad Vilniaus m. 3 policijos komisariato pareigūnų veiksmai ir Nutarimas yra nulemti neteisėto norminio akto įgyvendinimu ir jame nustatytų reikalavimų vykdymu. Policijos pareigūnai vadovavosi Kontrolinių pirkimų tvarkos aprašu, kuris galbūt neatitinka norminio teisės akto teisėtumo. Tokio kontrolinio pirkimo metu atliekami policijos įstaigų subjektų veiksmai ir juos nustatančios poįstatyminio teisės akto nuostatos sudaro prielaidas dėl tikrinamųjų asmenų teisių ir laisvių suvaržymo ir apribojimų bei dėl teisinės atsakomybės atsiradimo. Tokie policijos pareigūnų veiksmai, susiję su atliekamais kontroliniais pirkimais ūkio subjektų atžvilgiu, ir jų atlikimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, jų atlikimo tvarka turi būti įtvirtinti tik įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte.

4. Pareiškėjas teigė, kad Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, kad jame konstatuotos ir byloje nurodytos faktinės aplinkybės bei jų surinkimui ir užfiksavimui buvo atlikti galbūt neteisėti policijos pareigūnų veiksmai, kuriuos nulėmė galbūt neteisėto norminio akto priėmimas ir įgyvendinimas, tokiu atveju, atskirai dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo, nurodyto skundžiamame Nutarime, materialinės ir proceso teisės pažeidimų nepasisakė.

5. Atkreipė dėmesį į tai, kad kontrolinis pirkimas savo esme yra traktuotinas nevienareikšmiškai. Pirma, jį taikydami teisėsaugos įstaigų pareigūnai atlieka tokius neviešo pobūdžio imitacinius administracinio nusižengimo veiksmus, kurių realus atlikimas nesusijęs su teisinės atsakomybės už tokius veiksmus atsiradimu, antra, juos atlikdami, pareigūnai ar jų nurodymu kiti asmenys (bylos atveju, policijos rėmėjai) imituoja veiksmus, kurie užtraukia administracinę atsakomybę patiems šių veiksmų vykdytojams, tačiau atleidimo nuo administracinės atsakomybės teisinės sąlygos tokiais atvejais nustatytos ne ANK nuostatose (17 straipsnis) ar kitokiame įstatyminiame lygmenyje, o Kontrolinių pirkimų tvarkos aprašo 32 punkte. Pažymėjo, kad vadovaujantis konstitucine jurisprudencija, tokios priemonės nustatymas būtinas tik įstatyminiu lygmeniu. Todėl Kontrolinio pirkimo tvarkos aprašo 4, 5, 6, 8, 13 ir 32 punktų nuostatų, nustatančių administracinių nusižengimų teisenoje priimamų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą bei gautų rezultatų panaudojimo administracinių nusižengimų bylų teisenoje teisėtumą, nustatymas poįstatyminiu teisės aktu prieštarauja imperatyvioms ANK 17 ir 593 straipsnių teisės normoms. Kontrolinių pirkimų tvarkos aprašo 4, 6, 8 ir 13 punktų nuostatos savo teisine prigimtimi analogiškos procesinėms prievartos priemonėms, nustatytoms BPK 158 ir 159 straipsniuose, tokiu atveju, neteisėtai ir nepagrįstai suvaržomos asmenų teisės ir laisvės, o nustatyti tokiu teisiniu reguliavimu asmens veiklos apribojimai ar tokios veiklos reikalavimų kontrolės užtikrinimas, prieštarauja teisinės valstybės ir teisės aktų hierarchijos sistemos principams.

6. Manė, kad Kontrolinių pirkimų tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta teisės norma, imperatyviai nurodanti, kad pavedimas surašomas vienu egzemplioriumi ir ūkio subjektui, su kuriuo bus deramasi ir bus atliekamas kontrolinis pirkimas, neįteikiamas, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 11 daliai, kuri imperatyviai viešojo administravimo subjektus įpareigoja prieš patikrinimą ūkio subjektą supažinti su sprendimu atlikti jo kaip verslo subjekto veiklos patikrinimą. Kontrolinių pirkimų tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad kontroliniam pirkimui atlikti gali būti pasitelkiami policijos rėmėjai, tačiau, pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse tokių funkcijų ir teisių policijos rėmėjams nenustatyta. Be to, Policijos veiklos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta generalinio komisaro pareiga nustatyti kontrolinių pirkimų atlikimo tvarką prieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso 158 straipsnio 1–2 dalių bei 1601 straipsnio 1 dalies nuostatoms, ANK 17 ir 593 straipsnių nuostatoms, nes tik įstatymu turi būti nustatoma policijos pareigūnų veiksmų atlikimo tvarka siekiant Policijos veiklos įstatyme jiems nustatytų uždavinių įgyvendinimo.

7. Pažymėjo, kad Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generaliniam komisarui įsakymu nustačius tokį teisinį reglamentavimą, kuriuo jis viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir kompetenciją, buvo pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas ir iš šio principo bei kitų konstitucinių imperatyvų kylantys reikalavimai teisėkūros subjektams, inter alia (be kita ko) teisės aktų hierarchijos principas.

8. Skunde pareiškėjas taip pat rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo, Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika.

9. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į LVAT dėl Kontrolinių pirkimų tvarkos aprašo nuostatų neteisėtumo ištyrimo netenkinti, o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Paaiškino, kad Departamentas, atlikęs byloje esančių įrodymų vertinimą, nenustatė policijos pareigūnų, atlikusių kontrolinį pirkimą ir pareiškėjo patikrinimą, veiksmų neteisėtumo, dėl kurių byloje esančius įrodymus būtų galima pripažinti surinktus neteisėtai.

11. Departamento vertinimu, policijos pareigūnai, atlikdami kontrolinį pirkimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais (Policijos veiklos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Kontrolinių pirkimų tvarkos aprašu) ir jų nepažeidė. Kontrolinių pirkimų tvarkos aprašas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Kontrolinių pirkimų tvarkos aprašas yra bendro pobūdžio organizacinės tvarkomosios taisyklės, jomis nesukuriamos naujos elgesio normos, subjektams neatsiranda naujos teisės. Jos yra privalomos tik kontrolinį pirkimą atliekantiems pareigūnams.

12. Manė, kad pareiškėjo nurodyta LVAT praktika nėra susijusi su nagrinėjama byla, kadangi faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl taikyti analogijos nėra pagrindo. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, kad Kontrolinių pirkimų tvarkos aprašas prieštarauja BPK nuostatoms. Atkreiptas dėmesys, kad minėto aprašo 2 punkte aiškiai nurodyta, kad aprašas netaikomas, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo ir BPK nuostatomis atliekami nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14. Teismas, vadovaudamasis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 10-S-77681(1.46-10-14) pateikta medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas jam priklausančioje viešojo maitinimo vietoje parduoda alkoholius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. 2018 m. rugpjūčio 10 d. apie 23 val. pareiškėjui priklausančioje viešojo maitinimo vietoje barmenas, veikdamas pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, pardavė alkoholinius kokteilius asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų. Tokiu būdu pareiškėjas nepaisė draudimo alkoholinius gėrimus parduoti ne jaunesniems kaip 20 metų asmenims.

15. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde iš esmės nepasisako dėl faktinių aplinkybių ir neneigia alkoholinių gėrimų pardavimo asmenims, neturintiems 20 metų, fakto. Pareiškėjas savo skunde prašė teismo sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Kontrolinių pirkimų tvarkos aprašo atitinkami punktai neprieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams, o LVAT pripažinus, kad Kontrolinių pirkimų tvarkos aprašas prieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams ir yra negaliojantis nuo priėmimo momento, tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Nutarimą.

16. Teismas nurodė, jog įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtino policijos pareigūnams teisę, užtikrinant jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka atlikti apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat legalioje apyvartoje esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinius pirkimus. Pažymėta, kad Kontrolinių pirkimų tvarkos aprašu nustatyta šios policijos pareigūnų teisės įgyvendinimo tvarka. Teismas, atlikęs byloje esančių įrodymų vertinimą, nenustatė policijos pareigūnų, atlikusių kontrolinį pirkimą ir pareiškėjo patikrinimą, veiksmų neteisėtumo (provokacinių ar kurstymo veiksmų), dėl kurių byloje esančius įrodymus būtų galima pripažinti surinktus neteisėtai. Priešingai, byloje esantys įrodymai, o ypač vaizdo įrašas aiškiai patvirtino, kad tokių neteisėtų veiksmų nebuvo. Be to, policijos pareigūnai, atlikdami kontrolinį pirkimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais (Policijos veiklos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Kontrolinių pirkimų tvarkos aprašu) ir jų nepažeidė. Kontrolinių pirkimų tvarkos aprašas yra bendro pobūdžio organizacinės tvarkomosios taisyklės, kurių paskirtis užtikrinti institucijų darbo, vidaus organizacinę, bendravimo su išorės subjektais tvarką, jomis nesukuriamos naujos elgesio normos, subjektams neatsiranda kokios nors naujos materialiosios ar procesinės kilmės teisės. Jos yra privalomos tik kontrolinį pirkimą atliekantiems pareigūnams. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodė, kad Kontrolinių pirkimų tvarkos aprašas prieštarauja ANK ir BPK nuostatoms. Atkreiptas dėmesys, kad minėto aprašo 2 punkte aiškiai nurodyta, kad jis netaikomas, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo ir BPK nuostatomis atliekami nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai.

17. Teismas nurodė, jog policijos rėmėjų įgaliojimai įtvirtinti Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo 4 straipsnyje. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kokias teises turi policijos rėmėjai, kartu su policijos pareigūnais saugodami viešąją tvarką.

18. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. pavedimas Nr. 10-IL-15056 atlikti kontrolinį pirkimą buvo išduotas įgalioto asmens – laikinai atliekančio komisariato viršininko funkcijas A. Š., įteiktas pasirašytinai pareiškėjo darbuotojui, todėl teisės aktų pažeidimų šiuo aspektu nenustatyta. Atsižvelgiant į policijos rėmėjų įgaliojimus, nustatytus Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatyme, taip pat į minėtą pavedimą atlikti kontrolinį pirkimą nebuvo pagrindo teigti, kad policijos rėmėjai, kaip teigia pareiškėjas, negalėjo atlikti kontrolinių pirkimų.

19. Teismui nekilo abejonių dėl Kontrolinių pirkimų tvarkos aprašo 4, 5, 6, 8, 9, 13 ir 32 punktų atitikties pareiškėjo nurodytiems aukštesnės galios teisės aktams, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą netenkintas.

20. Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, teismas nusprendė, kad ginčijame Departamento 2018 m. spalio 4 d. nutarime Nr. ATK2-158/18 faktinės aplinkybės vertintos ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos taikytos tinkamai, Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 21. Pareiškėjas UAB „Mariba“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundo reikalavimus.

22. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, o atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į LVAT bei dėl skundo tenkinimo ir Nutarimo panaikinimo nepateikė aiškių ir išsamių argumentų.

23. Pareiškėjo manymu, teismo pareiga buvo tirti ir išsiaiškinti, ar šioje konkrečioje situacijoje pareiškėjo skunde išdėstyti teisiniai argumentai ir motyvai dėl norminio administracinio akto ar jo dalies ištyrimo yra pagrįsti ir atitinkantys faktines bylos aplinkybes. Tačiau teismas tik bendro pobūdžio sakiniais, be jokių teisinių argumentų išdėstė savo poziciją.

24. Teismas sprendime padarė išvadą, kad policijos pareigūnai, atlikdami kontrolinį pirkimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Tačiau faktinės bylos aplinkybės, nurodytos skunde ir bylos medžiagoje, atskleidžia, kad kontrolinį pirkimą atliko ne policijos pareigūnai, o policijos rėmėjai.

25. Taip pat pareiškėjas skunde kėlė slapto vaizdo įrašo atlikimo teisėtumo klausimus, tačiau teismas dėl vaizdo įrašo, atlikto kontrolinio pirkimo metu, net nepasisakė.

26. Pareiškėjo teigimu, jo skunde buvo detaliai išdėstyta teisinė nuomonė dėl kiekvieno konkretaus teisės akto neatitikimo aukštesnės galios norminam aktui ir teisiniai motyvai juos sugretinus su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau teismo sprendime nėra nei vieno konkretaus argumento, kodėl padaryta teismo išvada, kad Kontrolinių pirkimų tvarkos aprašo punktai atitinka pareiškėjo nurodytiems aukštesnės galios teisės aktams.

27. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28. Departamento nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina pareiškėjo padaryto Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo sudėtį.

29. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Kontrolinio pirkimų tvarkos aprašas prieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams.

30. Departamento vertinimu, policijos pareigūnai, atlikdami kontrolinį pirkimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais (Policijos veiklos įstatymo 24 str. 1 d. 8 p., Kontrolinių pirkimų tvarkos aprašu) ir jų nepažeidė.

31. Departamentui nekyla abejonių dėl tinkamai panaudotos techninės priemonės, be to Departamento duomenimis, policijos pareigūnų veiksmai nėra įstatymų nustatyta tvarka apskųsti, todėl laikytina, kad jie atlikti vadovaujantis nustatyta tvarka.

32. Atsakovo teigimu, Departamentas, priimdamas Nutarimą nepažeidė teisės normų, todėl pagrįstai, nustatęs pažeidimo sudėties elementus skyrė ekonominę sankciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2018 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. ATK2-158/18 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui pritaikyta ekonominė sankcija už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ, Alkoholio kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

35. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo prašyme išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo ir patikslina juos, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus bei bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

37. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyto pažeidimo padarymo fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl pareiškėjo kaltės padarius šį įstatymo pažeidimą.

38. Apeliaciniame skunde iš esmės nekeliamas įrodymų vertinimo klausimas (išskyrus byloje esantį vaizdo įrašą „20180810 224420.mp4“) ir neginčijami Įstatymo pažeidimo sudėties požymiai, o iš esmės kritikuojama pirmosios instancijos teismo pozicija atsisakyti kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti ar apeliaciniame skunde nurodyti teisės aktai atitinka teisėtumą bei stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.

39. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apelianto argumentus dėl byloje esančio vaizdo įrašo, pažymi, kad kaip tvirtina byloje pateiktas kontrolinį pirkimą vykdžiusios S. M. paaiškinimas, vaizdo įrašą padarė ji savo telefonu ir šį įrašą pateikė prie savo paaiškinimo (b.l. 45). Taigi, buvo panaudota ne policijos skirta vaizdo įrašymo įranga, todėl apie jos panaudojimą pagrįstai nėra pažymėta pavedime atlikti kontrolinį pirkimą.

40. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismui nekyla abejonių dėl “Apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinių pirkimų tvarkos aprašo“, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-734“ teisėtumo.

41. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad norminio administracinio teisės akto teisėtumas, kai tai susiję su individualiąja administracine, byla gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.), arba, kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 111 str. 3 d.). Teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto. Nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne asmens, prašančio ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-947-822/2018).

42. Norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo administraciniuose teismuose specifika lemia, jog bylos dėl šių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė (teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę), kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką.

43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skunde bei apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjo manymu turėtų būti ištirtas „Apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinių pirkimų tvarkos aprašo“, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-734“ teisėtumas, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apelianto išdėstyti teiginiai, vertinant juos nagrinėjamo administracinio nusižengimo kontekste, nesudaro pagrindo abejoti šio norminio teisės akto teisėtumu, todėl apelianto prašymas negali būti tenkinamas.

44. Atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas ar administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus), Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 24 straipsniu pareigūnams suteikta teisė generalinio komisaro nustatyta tvarka atlikti apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinius pirkimus. Minėto Įstatymo pagrindu, priimtas „Apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinių pirkimų tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-734“. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju kontrolinis pirkimas buvo atliktas teisėtai, nepažeidžiant tokius veiksmus reglamentuojančių teisės normų, todėl jokių kliūčių remtis šio patikrinimo metu gautais duomenimis sprendžiant pareiškėjo atsakomybės klausimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra.

45. Apelianto subjektyvi nuomonė, kad policijos rėmėjų veikla turi būti reglamentuota įstatyminiame lygmenyje, t. y. taip, kaip BPK yra nustatyti nusikalstamą veiklą imituojantys veiksmai, bylą nagrinėjančiam teismui nesudaro pagrindo kreiptis į LVAT su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Be to, nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra vertinama policijos pareigūnų veikla, jų priimti administraciniai aktai, nėra sprendžiama dėl kontrolinį pirkimą vykdžiusių asmenų atleidimo nuo atsakomybės, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje administracinėje byloje negali būti tiriama minėto aprašo nuostatų atitiktis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Policijos veiklos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir kt., nuostatoms.

46. Apibendrinant pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde pateiktus argumentus bei keliamus reikalavimus, bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mariba“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė