2017-08-23 Nr. AB-15477-3-62-3-01041-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-726-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01041-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Marijampolės pataisos namų 2017 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. 82/04-161 „Dėl nuteistojo nubaudimo“; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 2S-3385; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. birželio 16 d. skundo trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, kad nors pareiškėjo skundo reikalavimai yra tikslūs ir aiškūs, tačiau skundo aplinkybės dėl neturtinės žalos atlyginimo išdėstytos neaiškiai, padrikai, todėl teismas negali nustatyti skundo ribų. Teismas konstatavo, kad iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir suformuluoto reikalavimo nėra aišku, už kokį konkretų laikotarpį pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, todėl tikslintinos skundo aplinkybės, aiškiai nurodant konkretų laikotarpį, kuriuo galbūt buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai ir kildinama prašoma priteisti neturtinė žala. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde tik abstrakčiai dėsto, jo nuomone, galbūt neteisėtas atsakovo veikas ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Todėl pareiškėjui pasiūlyta tikslinti skundo pagrindą, aiškiai nurodant konkrečius atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), kuriais galbūt buvo pažeistos pareiškėjo teisės bei teisėti interesai, taip pat nurodant, kuo ši žala pasireiškė, bei pateikiant įrodymus minėtoms aplinkybėms patvirtinti.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skunde plačiai dėsto savo požiūrį į tai, kaip Marijampolės pataisos namuose atliekama sveikatos priežiūra, teigia, kad pataisos namai neturi tam licencijos, skundžiasi dėl nesuteikto (netinkamai suteikto) priklausomybės ligos gydymo ir pan., pažymėjo, jog ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, yra civilinio teisinio pobūdžio ir teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Dėl to teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis skundą dėl žalos atlyginimo dėl teiktų (netinkamai suteiktų) sveikatos priežiūros paslaugų kokybės pirmiausia turi paduoti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, veikiančiai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o nesutikdamas su jos sprendimu – bendrosios kompetencijos teismui pagal atsakovo buvimo vietą.

Teismo vertinimu, iš skundo turinio taip pat matyti, kad pareiškėjas nesutinka su antstolio patvarkymais vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo lėšų, tačiau administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu (ABTĮ 18 str. 2 d.). Todėl teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis, siekdamas žalos atlyginimo dėl antstolio veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo skundas nepatenka į ABTĮ 40 straipsnyje nustatytas išimtis, todėl prie skundo turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 37 str., 25 str. 2 d.).

Nustatęs nurodytus skundo trūkumus, teismas pasiūlė pareiškėjui pateikti naują skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas, pažymėjęs, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartyje nustatytu terminu pareiškėjas nepateikė teismui naujo skundo, taip pat nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti, sprendė, jog pareiškėjas nepašalino teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, todėl tolimesnis teismo procesas negalimas, t. y. yra pagrindas skundą grąžinti pareiškėjui. Teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, kuris atitiktų ABTĮ reikalavimus.

II. Pareiškėjas G. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad neskundžiama teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi yra apribojama jo teisė į teisminę gynybą, nes iš pareiškėjo yra reikalaujama iš skundo pašalinti reikšmingas kalinimo sąlygų aplinkybes, dėl kurių jis kelia ginčą teisme. Pareiškėjo teigimu, jo pateikto skundo turinys atitiko ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus, todėl skundo trūkumai buvo nustatyti nepagrįstai.

Pareiškėjas paaiškina, kad jis skunde nekėlė ginčo dėl žalos atlyginimo dėl teiktų (netinkamai suteiktų) sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, todėl teismas iš esmės nepagrįstai įpareigojo pareiškėją pašalinti iš bylos dalį aplinkybių. Jokios priklausomybės ligos gydymo paslaugos pareiškėjui nebuvo teiktos (netinkamai teiktos), kaip nurodė teismas. Ginčas yra kilęs dėl gydymo pataisos įstaigoje nesuteikimo ne iš nacionalinių teisės aktų, o iš tarptautinio teisės akto – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nesilaikymo. Skundo argumentacija pasireiškia asmens sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimu, nes pareiškėjas šiuo atveju negauna medikamentų ir nėra specialistų priklausomybės lygoms gydyti, o ne šių paslaugų kokybe. Paslaugų nesuteikimas yra administraciniai teisiniai santykiai ir priskiriami administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. kovo 23 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-33/2017 išaiškino, jog byla teisminga administraciniam teismui, jeigu nekeliami reikalavimai dėl konkrečių antstolio procesinių veiksmų, susijusių su vykdymo procesu, o keliamas ginčas dėl Marijampolės pataisos namų veiksmų vykdant išieškojimą pagal antstolio patvarkymus. Nagrinėjamu atveju Marijampolės pataisos namams yra žinoma, jog jie vykdo neteisėtą ir nepagrįstą antstolio patvarkymą, t. y. atsakovas atlieka neteisėtus ir nepagrįstus vykdymo veiksmus ir dėl to atsirado žala.

Pareiškėjas nurodo, kad skundo trūkumas dėl ginčo laikotarpio patikslinimo nustatytas aiškiai nepagrįstai, nes skunde yra aiškiai nurodytas ginčo laikotarpis (nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2017 m. gegužės 22 d.), o spausdinimo klaidas ir kitus neaiškumus, patikslinimus dėl kalinimo datos pareiškėjas būtų davęs teismo proceso metu, be to, duomenis apie pareiškėjo kalinimo laikotarpį, kameras ir būrius turi pateikti atsakovas. Pareiškėjo teigimu, jo skunde yra išdėstytas tikslus kalinimo sąlygų aprašymas, o pagal teismų praktiką pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui. Tačiau teismas to neįvertino ir nepagrįstai pasiūlė pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas yra priėmęs ir išnagrinėjęs analogiško turinio ir formos skundus, kaip atitinkančius ABTĮ reikalavimus. Tai reiškia, kad teismas šiuo atveju objektyviai neįvertino skunde išdėstytų kalinimo sąlygų aplinkybių, teismų praktikos tokios kategorijos bylose ir nepagrįstai nustatė trūkumus, iš esmės įpareigodamas iš skundo pašalinti netinkamų kalinimo sąlygų aplinkybes bei pateikti įrodymus, kurių dėl objektyvių sunkumų pareiškėjas pateikti negali. Pareiškėjo teigimu, skundas aiškiai atitinka ir ABTĮ 35 straipsnio reikalavimus, t. y. šis trūkumas nustatytas nepagrįstai, nes pareiškėjas neturi pinigų žyminiam mokesčiui sumokėti. Pareiškėjas skunde aiškiai išdėstė atleidimo nuo žyminio mokesčio motyvus. Žyminio mokesčio reikalavimas visiškai panaikintų pareiškėjo teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, apmokėti pašto išlaidas bei kitas socialines bei ekonomines teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis, kuria, pareiškėjui G. K. nepašalinus skundo trūkumų, skundas laikytas nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, kuria laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, nes nustatė, kad pareiškėjas nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų.

Tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostata garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos teisės. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – administracinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų tokiam dokumentui įstatyme nustatytų formos ir turinio reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu skundo įforminimu.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės laikosi pozicijos, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartimi nepagrįstai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, nes jo pateikto skundo turinys atitiko ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, t. y. skundo trūkumai buvo nustatyti nepagrįstai.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde suformulavo tris reikalavimus: 1) panaikinti Marijampolės pataisos namų 2017 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. 82/04-161 „Dėl nuteistojo nubaudimo“; 2) panaikinti Departamento 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 2S-3385; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Iš Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties turinio matyti, kad visi joje nustatyti skundo trūkumai yra susiję su pareiškėjo skunde suformuluotu reikalavimu priteisti neturtinės žalos atlyginimą, išskyrus trūkumą dėl žyminio mokesčio.

Šiame kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjo skundas yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl prie skundo turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau, pareiškėjo teigimu, jis skunde aiškiai išdėstė atleidimo nuo žyminio mokesčio motyvus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde suformulavo prašymą neapmokestinti skundo žyminiu mokesčiu, nes skundas yra dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, o taip pat pareiškėjas negali sumokėti žyminio mokesčio, nes yra visiškai nemokus. Prie skundo taip pat buvo pridėti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo (ne)gautas pajamas, asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šis pareiškėjo skundo prašymas kartu su prie skundo pridėtais dokumentais turi būti vertinamas kaip prašymas atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio, nes motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio nebūtinai turi būti pridedamas prie skundo kaip atskiras dokumentas, toks prašymas gali būti suformuluotas ir skunde. Be to, negalima iš pareiškėjo reikalauti labai tiksliai teisiniais terminais įvardyti, kad jis prašo atleisti nuo žyminio mokesčio, todėl šiuo atveju suformuluotas prašymas neapmokestinti skundo žyminiu mokesčiu laikytinas prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio, kurį pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti. Taigi sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad trūkumas, susijęs su žyminiu mokesčiu, šiuo atveju buvo nustatytas nepagrįstai. Kaip jau minėta, kitų skundo trūkumų, susijusių su reikalavimais panaikinti Marijampolės pataisos namų 2017 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. 82/04-161 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Departamento 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 2S-3385, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio nepagrįstai neišsprendė ir todėl šią skundo dalį nepagrįstai laikė nepaduota.

Dėl skundo trūkumų, susijusių su pareiškėjo skunde suformuluotu reikalavimu priteisti neturtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad skunde turi būti nurodytas ne tik konkretus (tikslus) skundo dalykas, tačiau taip pat turi būti aiškiai, logiškai, nuosekliai, nedviprasmiškai išdėstytas ir skundo pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Nors įstatymo pareiškėjui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas tokiu būdu, jog iš pareiškėjo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą, tačiau būtent skunde, o ne teismo proceso metu pareiškėjas turi nurodyti skundo pagrindą, ir taip apibrėžti siekiamo inicijuoti ginčo ribas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad būtent skundo priėmimo stadijoje sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Vienas iš tokių skundo priėmimo stadijoje sprendžiamų klausimų yra ginčo teismingumo klausimas, nes administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį, nes tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi teismai. Negalima situacija, kai ABTĮ reikalavimų neatitinkantis skundas priimamas ir nagrinėjamas iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas. Procesinių skundo turinio ir formos reikalavimų nustatymas yra būtinas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo priėmimo medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas skundo aplinkybes dėl neturtinės žalos atlyginimo išdėstė dviprasmiškai, neaiškiai, padrikai, todėl teismas negali nustatyti skundo ribų. Nors pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad jis nekelia ginčo dėl antstolio veiksmų ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, tačiau skunde buvo nurodoma, kad antstolis viršijo savo įgalinimus, kad antstolio patvarkymai yra neteisėti ir nepagrįsti, kad įkalinimo įstaigoje buvo teikiamos žemesnio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos nei laisvėje esantiems asmenims, kad nebuvo pakaitinio gydymo, metadono programos, kad pareiškėjas negavo rekomenduotų vaistų, kad įkalinimo įstaigoje trūksta specialistų, kad pareiškėjas negauna reikalingo gydymo ir pan. Taigi pareiškėjui, kuris skunde nurodė ne tik Marijampolės pataisos namų galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir ne tik viešojo administravimo srityje, pagrįstai buvo pasiūlyta pašalinti skundo trūkumus, kad būtų galima teisingai išspręsti pareiškėjo keliamo ginčo teismingumo klausimą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju net nebandė šalinti pirmosios instancijos teismo nurodytų skundo trūkumų ir pateikti teismui aiškiau, nuosekliau surašytą skundą, kuriame būtų pakankamai aiškiai apibrėžtas skundo pagrindas, kuris leistų apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas.

Pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad Kauno apygardos administracinis teismas yra priėmęs ir išnagrinėjęs, pareiškėjo teigimu, analogiško turinio ir formos skundus, kaip atitinkančius ABTĮ reikalavimus, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog šiuo atveju pareiškėjo paduotas skundas turėjo būti priimtas nagrinėti, nes kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiamas individualaus skundo priėmimo klausimas, taigi pareiškėjo argumentai apie priimtus nagrinėti analogiško turinio ir formos skundus vertintini kritiškai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių konkrečių priežasčių, dėl kurių pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą turėjo būti priimtas nagrinėti teisme.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo skundo dalies dėl Marijampolės pataisos namų 2017 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 82/04-161 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Departamento 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 2S-3385 panaikinimo priėmimo klausimą, tačiau skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pagrįstai buvo laikytas nepaduotu, nes pareiškėjas nepašalino teismo nustatytų su šiuo reikalavimu susijusių skundo trūkumų. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties dalį laikyti nepaduota skundo dalį dėl Marijampolės pataisos namų 2017 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 82/04-161 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 2S-3385 panaikinimo ir perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė