2018-06-26 Nr. AB-12251-3-61-3-01244-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-438-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01244-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. M.-U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M.-U. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja J. M.-U. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija, atsakovas) direktoriaus 2018 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. A28.1(1)-237 „Dėl perkėlimo į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir kvalifikacijos tobulinimo“ ir įpareigoti atsakovą išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl pareiginės algos ir priedų už tarnybos Lietuvos valstybei stažą skirtumo, perkėlus į žemesnes pareigas. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydama, kad su ginčijamu įsakymu ji buvo supažindinta 2018 m. kovo 5 d., jame nenurodyta apskundimo tvarka, o 2018 m. kovo 21–23 d. ir nuo 2018 m. balandžio 5 d. ji buvo laikinai nedarbinga.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėja į teismą su skundu kreipėsi praleidusi skundo padavimo terminą, ir kad apskundimo tvarkos neišaiškinimas ginčijamame įsakyme savaime nėra kliūtis imtis aktyvių veiksmų aiškinantis skundo padavimo tvarką. Nustatęs, jog pareiškėja buvo nedarbinga 2018 m. kovo 21–23 d., 24–29 d., 2018 m. balandžio 5–10 d., teismas konstatavo, kad tai, jog nuo įsakymo sužinojimo iki ligos pradžios (beveik tris savaites) bei 2018 m. kovo 30 d. – balandžio 4 d. pareiškėja nesidomėjo savo galimai pažeistų teisių gynimu, yra nesuderinama su rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartu, todėl netenkino jos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą.

III. Pareiškėja J. M.-U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį ir priimti jos skundą; teismui pripažinus, kad skundas paduotas praleidus terminą, atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad ji praleido terminą skundui paduoti, teigia, kad ji su skundžiamu įsakymu susipažino 2018 m. kovo 5 d., todėl nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti.

Pareiškėja nurodo, kad ji prieš pateikdama skundą kreipėsi į atsakovą prašydama pateikti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. vasario 27 d. išvadą Nr. A44-150, kurios pagrindu buvo priimta skundžiamas įsakymas, tačiau atsakovas atsisakė šią išvadą pateikti. 2018 m. kovo 21–29 d. ir 2018 m. balandžio 5–10 d. pareiškėja buvo laikinai nedarbinga, todėl negalėjo kreiptis į teismą. Pareiškėja pabrėžė, kad ji terminą praleido nežymiai, be to, skundžiamame įsakyme nenurodyta, kad jis gali būti skundžiamas teismui, jo apskundimo tvarka ir terminai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos J. M.-U. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. A28.1(1)-237 „Dėl perkėlimo į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir kvalifikacijos tobulinimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant) laikantis įstatymo įtvirtintų skundų padavimo teismui terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 65 straipsnio 3 dalį mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną.

Pareiškėja nurodo, kad ji skundžiamą įsakymą gavo 2018 m. kovo 5 d. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja 2018 m. kovo 5 d. dokumentų valdymo sistemoje pateikė komentarą dėl skundžiamo įsakymo. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjai skundžiamas įsakymas buvo įteiktas anksčiau nei ji dėl skundžiamo įsakymo pateikė komentarą dokumentų valdymo sistemoje, todėl teisėjų kolegija vertina, kad skundžiamą įsakymą pareiškėja gavo 2018 m. kovo 5 d. Remiantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi bei 65 straipsnio 3 dalimi, skundas teismui galėjo būti paduotas iki 2018 m. balandžio 5 d. Pareiškėja skundą dėl 2018 m. kovo 2 d. įsakymo panaikinimo teismui išsiuntė 2018 m. balandžio 9 d. (žyma ant voko). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas.

Remiantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012; 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016). Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013).

Pareiškėja prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti motyvuoja tuo, kad skundžiamame įsakyme nenurodyta jo apskundimo tvarka, be to, pareiškėja 2018 m. kovo 21–29 d. ir 2018 m. balandžio 5–10 d. laikinai buvo nedarbinga.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, jog aplinkybė, kad skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai atskirais atvejais (atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto apskundimo tvarkos bei terminų teisinio reglamentavimo specifiką) gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Be to, administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas nesuderinamas su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte tinkamai neišaiškino jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., 2004 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-266/2004; 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008).

Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai 2018 m. kovo 21–29 d. ir 2018 m. balandžio 5–10 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Kitų duomenų apie pareiškėjos negalavimus nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. balandžio 2 d. teismui nebuvo pateikta. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjai ne tik nebuvo išaiškinta individualaus administracinio akto apskundimo tvarka, bet taip pat skundo padavimo termino metu ji laikinai buvo nedarbinga.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų faktinių aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos objektyviomis ir nepriklausančiomis nuo pareiškėjos valios, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad praleistas terminas skundui paduoti turi būti atnaujinamas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą yra tenkinamas ir skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. M.-U. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjos J. M.-U. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinti ir terminą atnaujinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos J. M.-U. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan