2013-08-21 Nr. AB-4320-3-61-3-01805-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS146-685/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01805-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovei D. K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S., R. K., R. K. dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, pareiškėjas) su prašymu (b. l. 1−10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2012 m. spalio 25 d. deklaracijos (toliau – ir Deklaracija) apie statybos užbaigimą Nr. UDR-00-121025-00348 galiojimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 7 d. nutartimi (b. l. 93−94) pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovei D. K. (toliau – ir atsakovė), tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. S., R. K., R. K. dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo, atsisakė priimti, kaip nepriskirtiną administraciniam teismui.

Teismas nustatė, jog atsakovė D. K. atliko patalpų-kūrybinių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kapitalinį remontą ir 2012 m. spalio 18 d. Inspekcijos paprašė užregistruoti užpildytą deklaraciją apie kūrybinių dirbtuvių remonto užbaigimą informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Pareiškėjas pagal įstatymų reikalavimus patikrino pateiktus dokumentus ir nenustatęs pažeidimų Deklaraciją patvirtino. Inspekcijai patvirtinus kapitalinio remonto užbaigimo faktą, patvirtinant deklaraciją informacinėje sistemoje, buvo įvesti duomenys, kad kapitalinis remontas atliktas 114,74 kv. m ploto patalpose, ir įregistruotos nuosavybės teisės atsakovei. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenų matyti, kad atsakovė nuosavybės teise valdė 51,23 kv. m ploto kūrybinių dirbtuvių, o patvirtinus kapitalinio remonto užbaigimo faktą, plotas padidėjo iki 114,74 kv. m.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 281 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nurodyta, jog nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta. Į administracinį teismą kreipiamasi, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 281 str. 1 d. 2 p.). Teismas pažymėjo, kad remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis, nustačius, kad deklaracija apie kapitalinio remonto užbaigimą, kuriuo atsakovei sukurta nuosavybės teisė į 114,74 kv. m kūrybinių dirbtuvių bendro ploto, patvirtinta nepagrįstai, šioje byloje iškils klausimai ir dėl kapitalinio remonto padarinių šalinimo bei galimos žalos atlyginimo pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 3, 4, 6 dalis, todėl šis ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme ir jis nepriskiriamas administracinių teismų kompetencijai. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris administracinėje byloje Nr. A502-1410/2011 pasisakė, kad teismas nagrinėdamas reikalavimą panaikinti administracinius sprendimus ex officio privalo patikrinti, ar ginčijamų aktų panaikinimas sukels teisines pasekmes, ar konkrečiu atveju yra pareikštas konkretus prašymas dėl ginčijamų aktų pagrindu atsiradusių materialinių teisinių pasekmių likvidavimo – statybos padarinių pašalinimo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundą atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atskirąjį skundą (b. l. 96−98), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl Inspekcijos 2013 m. gegužės 29 d. prašymo Nr. (2.34)-2D-8463 dėl 2012 m. spalio 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. UDR-00-121025-00348 galiojimo panaikinimo priėmimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pažymi, jog kadangi akivaizdu, kad ginčijamos Deklaracijos pagrindu buvo pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenys, deklaracija, remiantis Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatomis, gali būti panaikinta tik teismo, tačiau Statybos įstatymas nenustato, į kokius teismus kreipiamasi dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą panaikinimo, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau − ir ABTĮ) nuostatomis, susiklosčiusia teismų praktika. Paaiškina, kad dėl skundžiamos Deklaracijos panaikino į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką (2012 m. gegužės 17 d. nutartis, 2011 m. liepos 13 d. nutartis), pagal kurią pateikiant deklaraciją ir ją registruojant informacinėje sistemoje „Infostatyba“ susiklosto statytojo ir viešojo administravimo subjekto (Inspekcijos ar jos padalinių) teisiniai santykiai, kurie yra reglamentuojami administracinės teisės normų, ir nors šio santykio subjektai nėra siejami pavaldumo santykių, juose vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, todėl reikalavimai panaikinti tokių deklaracijų apie užbaigtą statybą galiojimą yra nagrinėtini administraciniame teisme. Inspekcijos nuomone, tai, kad tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos administraciniuose teismuose patvirtina teisminiai procesai, kuriose priimti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai administracinėse bylose Nr. A556-1474/2013, A822-959/2013.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Statybos įstatymo 281 straipsnio nuostatomis. Nagrinėjamu atveju šis straipsnis netaikytinas, nes reglamentuoja statybą leidžiančių dokumentų ginčijimo, taip pat jų pagrindu atsiradusių padarinių šalinimo tvarką, o šiuo atveju pareiškėjas tokių reikalavimų nepateikė. Nagrinėjamu atveju Inspekcija neturi duomenų apie tai, kad buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat nėra nustatytas savavališkos statybos faktas. Šiuo aspektu taip pat pažymi, kad savavališkos statybos padarinių nustatymo ir šalinimo procedūra yra savarankiška, reglamentuojama Statybos įstatymo 28 straipsnyje, taip pat statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827. Nurodo, kad teismui panaikinus Deklaraciją, Inspekcija imtųsi Statybos įstatymo 28 straipsnyje numatytų veiksmų, t. y. patikrintų vietoje, ar atlikti savavališkos statybos darbai, jei taip − surašytų savavališkos statybos aktą, numatytų terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, per kurį statytoja galėtų bandyti įsiteisinti atliktus statybos darbus ar dalį jų, ir tik pasibaigus Inspekcijos nustatytam terminui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir šio reikalavimo neįvykdžius, Inspekcija teiktų atskirą ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo bendrosios kompetencijos teismui. Todėl teismo išvada, kad nustačius, jog Deklaracija patvirtinta nepagrįstai, byloje iškils klausimai ir dėl kapitalinio remonto padarinių pašalinimo bei galimos žalos atlyginimo pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 3, 4 ir 6 dalis, yra nepagrįsta, o šios išvados pagrindu priimta nutartis turi būti panaikinta. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-11410/2011, nes minimos ir šios bylos ratio decidendi visiškai skiriasi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2012 m. spalio 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. UDR-00-121025-00348 galiojimą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti Inspekcijos skundą konstatavęs, jog šis ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (ABTĮ 16 str. 1 d., 37 str. 2 d. 2 p.).

Inspekcija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir atskirajame skunde teigia, jog reikalavimai panaikinti deklaracijų apie užbaigtą statybą galiojimą yra nagrinėtini administraciniame teisme. Nagrinėjamu atveju Inspekcija ginčydama Deklaracijos galiojimą, be kita ko, teigia, jog statytoja nepateikė statybą leidžiančio dokumento – rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo kapitalinio remonto projektui, taip pat statytoja neturėjo teisės surašyti Deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą jai nepriklausiančiose patalpose. Matyti, jog pareiškėjas siekia Deklaracijos panaikinimo.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (ABTĮ 3 str. 1 d.).

2012 m. spalio 25 d. užregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. UDR-00-121025-00348 skelbia, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus užbaigta 114,74 kv. m bendro ploto kūrybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios paskirtis – gamybos pramonės, kapitalinis remontas.

Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, 8.3 punkte numatyta, jog deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo, savininko, valdytojo, paveldėtojo) ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus Reglamento 8.2 punkte nurodytus) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. To paties reglamento 44 punkte numatyta, kad deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog tik deklaracijos patvirtinimas ir registracija IS „Infostatyba“ yra kompetentingos valstybės institucijos administracinis sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2706/2012).

Specialioji teisėjų kolegija 2012 m. liepos 16 d. nutartyje byloje Nr. T-126/2012, nagrinėdama klausimą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareikšto reikalavimo dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo teismingumo, remdamasi Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, 8.3, 44 punktais, inter alia išaiškino, kad pati deklaracija apie statybos užbaigimą yra dokumentas, parengiamas ir pasirašomas statytojo. Kadangi statytojas nėra viešojo administravimo subjektas, deklaracija negali būti laikoma viešojo administravimo veiksmu, o ginčai dėl jos panaikinimo – administracinio teisinio pobūdžio ginčais. Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas, specialioji teisėjų kolegija sprendė, kad deklaracija, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintinas vienašaliu sandoriu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 str.), todėl atitinkamai ginčai dėl jos panaikinimo – civilinio teisinio pobūdžio ginčais. Išvadą, jog deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo klausimas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė ir 2013 m. gegužės 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-938/2013. Pastebėtina, jog nuo to, kaip bus išspręstas Deklaracijos galiojimas, priklausys ir kiti klausimai, susiję su statytojos nuosavybės teisių įgyvendinimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, laikytina pagrįsta ir teisėta.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-11410/2011, kadangi bylų ratio decidendi yra skirtingos, ir Statybos įstatymo 281 straipsnio nuostatomis, kadangi pareiškėjas reikalavimų dėl statybą leidžiančių dokumentų ginčijimo ir jų pagrindu atsiradusių padarinių šalinimo nebuvo pareiškęs, nedaro įtakos tai išvadai, jog byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, bei nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atmestini.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo Inspekcijos skundą, kadangi jis turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, laikytina pagrįsta ir teisėta, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė