69dd3ed5-9e86-4e01-8bef-5acd6f8a44d5 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-314-407/2021 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01156-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.8.1.2 (s) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Marimotorai“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Marimotorai“ ieÅ¡kinį atsakovams K.

B. ir uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus kėbulų remontas“ dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais sukeltos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Marimotorai“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Alytaus kėbulų remontas“ ir K. B. ieÅ¡kovei atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ neteisėtai gautÄ naudÄ â€“ bendrÄ jį pelnÄ â€“ už 3 metų laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., kuris preliminariai sudaro 235 055 Eur, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už Å¡ioje civilinėje byloje priteistÄ sumÄ nuo Å¡ios civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad UAB „Marimotorai“ buvo įsteigta 1996 m. liepos 4 d., veiklos pobūdis – „Ford“ ir kitų markių automobilių priežiūra ir remontas, remonto paslaugos. Ieškovė aptarnavo didžiausias Alytaus miesto ir apskrities bendroves – UAB ,,Parama“, Alytaus apskrities policija, VSAT Lazdijai, UAB ,,Dzūkijos statyba“ UAB ,,Savos girios“ ir kt. Atsakovas K. B. pradėjo dirbti ieškovės įmonėje nuo 2003 m. rugpjūčio 13 d. serviso priėmėju-detalių pardavėju, o nuo 2013 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. sausio 6 d.

ėjo serviso konsultanto-dalių prekybos vadovo pareigas. Atsakovo K. B. pareiginiuose priėmėjo-pardavėjo nuostatuose buvo nustatyta pareiga saugoti įmonės komercines paslaptis. 2015 m. spalio 1 d., pasikeitus ieÅ¡kovės įmonės direktoriui, bendrovėje buvo atliktas auditas ir pradėta pertvarkyti įmonės veikla. Atsakovas K. B. reiÅ¡kė pasipiktinimÄ , ėmė grasinti, kad įkurs konkuruojančiÄ Ä¯monę, pervilios geriausius klientus bei darbuotojus ir taip sužlugdys ieÅ¡kovę.

3. Atsakovas K. B. abipusiu susitarimu atleistas 2016 m. sausio 6 d. Praėjus 6 dienoms nuo darbo sutarties su ieÅ¡kove nutraukimo, 2016 m. sausio 15 d. atsakovas K. B., bÅ«damas vienintelis akcininkas ir direktorius, įsteigė konkuruojančiÄ bendrovę – UAB „Alytaus kėbulų remontas“, kurios veiklos pobÅ«dis visiÅ¡kai analogiÅ¡kas ieÅ¡kovės veiklos pobÅ«džiui – „Ford“ markės ir kitų markių automobilių priežiÅ«ra ir remontas, remonto paslaugos. Atsakovas K. B. perviliojo ilgamečius ieÅ¡kovės bendrovės darbuotojus – serviso meistrÄ I.

P., serviso technikÄ A. K., vyr. buhalterę A. M.. Pirmaisiais savo veiklos mėnesiais atsakovai perėmė Å¡iuos buvusius ieÅ¡kovės įmonės nuolatinius klientus: UAB ,,Parama“, Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, VSAT Lazdijų rinktinė, UAB ,,DzÅ«kijos statyba“, UAB ,,Saulmega“, KB ,,DzÅ«kijos pienas“, UAB ,,Autodeta ir Ko“, UAB ,,Grindalita“, UAB „JDC prekyba“, UAB ,,FHT konstruktion“, UAB „Eimija“, UAB „Vektrona“, MB „Alytausgidas.lt“, UAB „Kadastras“, UAB „DzÅ«kijos dujos“, UAB „Saugios geroves garantas“, UAB „Studija plius Baltija“, UAB „Rosveda“, MB „Agera grupė“, UAB „Lankava“, B.

G., UAB „Transaibė“, ŽŪB „Kalnas“, M. J., UAB „STORA ENSO LIETUVA“, UAB „Agrosac“, UAB „Alrodis“, UAB „Sinerta LDC“, UAB „Juspa“, AB „Snaigė“, UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“, UAB „Vita Baltic International“, UAB „Inti“, UAB „Dzūkijos mediena“, UAB „Ordo“, UAB „Kortas“, B. individuli įmonė. Beveik visos atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ pajamos yra generuojamos iš buvusių nuolatinių ieškovės klientų.

Å is sÄ raÅ¡as klientų buvo ieÅ¡kovės daugiametės veiklos ir investicijų rezultatas bei veiklos pagrindas.

4. Atsakovui K. B. pagal jo užimamas pareigas buvo žinoma informacija ne tik apie ieÅ¡kovės klientus, bet ir konkretÅ«s kiekvieno kliento poreikiai, mokumas, finansinė bÅ«klė, patikimumas, konkrečiam klientui teikiamas paslaugų komplektas, sÄ lygos ir kainos. Informacija apie klientų aptarnaujamų automobilių remonto istorijÄ yra svarbi, leidžia patirti mažiau kaÅ¡tų identifikuojant naujus gedimus. Atsakovų veikloje buvo pasinaudota ieÅ¡kovės komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija, t. y. užsakymų ir pardavimų duomenimis, klientų serviso istorija.

Bylos aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, palikdamas ieÅ¡kovės įmonę, atsakovas K. B. kartu su buvusia vyr. buhaltere nukopijavo ir ieÅ¡kovės įmonės apskaitos sistemos „ECount“ (klientų duomenys, jų automobilių sÄ raÅ¡ai, remonto istorija) duomenis ir juos persikėlė į atsakovų veikloje taip pat naudojamÄ â€žECount“ sistemÄ . Priėjimas prie ieÅ¡kovės „ECount“ apskaitos programos nebuvo vieÅ¡as, jį turėjo tik ieÅ¡kovės įmonės darbuotojai, įsipareigoję saugoti ieÅ¡kovės įmonės komercines paslaptis.

5. Be to, atsakovai savo veikloje naudojo žymenis apie „20 metų patirtį“ bei „Ford“ ženklÄ , nors vienintelis oficialus „Ford“ atstovas Alytuje yra ieÅ¡kovė, o deklaruojama „20 metų“ patirtį turi bÅ«tent ieÅ¡kovės įmonė, o ne atsakovai. Å ie atsakovų veiksmai buvo atliekami turint tikslÄ konkuruoti naudojantis ieÅ¡kovės įmonės reputacija, produktų, žymenų imitavimu, vartotojų klaidinimu.

6. Ieškovė pažymėjo, kad, pavyzdžiui, ilgametė ieškovės klientė UAB ,,Parama“ 2014 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu ieškovei buvo pateikusi 36 232 Eur vertės užsakymų, o po atsakovės įmonės įsteigimo ir darbuotojų perviliojimo, ieškovės klientė pateikė užsakymų 4 912 Eur sumai. Ieškovės klientas Alytaus apskrities policija 2014 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu ieškovei buvo pateikusi 58 324 Eur vertės užsakymų, o po atsakovės įsteigimo ir darbuotojų perviliojimo, ieškovės klientas Alytaus apskrities policija pateikė tik 800 Eur vertės užsakymų.

Ieškovei yra žinoma, kad atsakovės užsakymų iš buvusių ieškovės klientų skaičius esmingai išaugo. Tai nebuvo tiesiog atsitiktinis šių klientų perėjimas iš ieškovės, su kuria buvo susiklostę stabilūs ir ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, prie kitos, iš esmės tik pradėjusios aktyviau veikti autoservisų rinkoje, įmonės.

7. IeÅ¡kovė praÅ¡o teismo atlyginti netiesioginius nuostolius, pasireiÅ¡kiančius kaip komercinės paslapties savininko (ieÅ¡kovės) negautos pajamos, kurias ji bÅ«tų gavusi, jeigu jos teisės ir teisėti interesai nebÅ«tų buvę pažeisti. Negautas pajamas ieÅ¡kovė skaičiuoja kaip rezultatÄ , gautÄ iÅ¡ perviliotų klientų uždirbus marÅ¾Ä , kuri gaunama pardavus reikiamas atsargines dalis ir sukÅ«rus darbÄ jų keitimo metu. IeÅ¡kovė, atsižvelgdama į atsakovės 2017 m.–2018 m. finansinių ataskaitų duomenis, pažymi, kad 2016 m. atsakovės bendrasis pelnas sudarė 44 643 Eur, 2017 m. – 80 033 Eur, o 2018 m. – 110 379 Eur. Taigi ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ atlyginti 235 055 Eur dydžio nuostolius iÅ¡ atsakovų solidariai.

8. Atsakovė UAB „Alytaus kėbulų remontas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad neatliko neteisėtų veiksmų. Dėl specifinio veiklos pobūdžio atsakovė objektyviai negalėjo pervilioti klientų. Paslaugų poreikis klientams yra atsitiktinis, nulemtas automobilių gedimų, eismo įvykių ir pan., kurio automobilių servisas iš anksto negali numatyti. Atsakovė niekada klientams neteikė automobilių priežiūros paslaugų. Pirmaisiais metais nuo UAB „Alytaus kėbulų remontas“ įkūrimo didžioji dauguma klientų kreipėsi tik dėl kėbulo darbų remonto (po eismo įvykių), o, atsiradus atitinkamos srities specialistams, atsakovė remontuoja automobilių gedimus, kurie niekaip nesusiję su eksploataciniu einamuoju remontu.

Atsakovė dėjo dideles pastangas, siekdama pritraukti naujų klientų: reklamavo savo teikiamas paslaugas interneto portaluose „www.alytausgidas.lt.“ ir „www.autoalytus.lt.“; platino reklamines skrajutes ant automobilių priekinių stiklų automobilių detalių parduotuvėse: A. Š. firma „Detava“, A. B. IĮ, UAB „Inter cars Lietuva“, UAB „Juta“. Atsiradus poreikiui, klientai kiekvienu atskiru atveju patys ieško paslaugų tiekėjo. Ieškovė su ginčo įmonėmis nebuvo sudariusi nuolatinių automobilių aptarnavimo sutarčių.

IeÅ¡kovės į bylÄ pateikta 2012–2017 m. UAB „Marimotorai“ pardavimų suvestinė aiÅ¡kiai atspindi iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų – faktÅ«rų kiekį ginčo klientams. IÅ¡ minėtos suvestinės matyti, kad iÅ¡ beveik visų ginčo klientų gaunamos pajamos iÅ¡nyko ne per 2016 m. t. y. ne tada, kada pradėjo veikti UAB „Alytaus kėbulų remontas“, tačiau 2017 m., t. y. praėjus vieneriems metams po atsakovės bendrovės įsteigimo. IeÅ¡kovės pardavimų pajamos iÅ¡ lentelėje nurodytų klientų pradėjo tendencingai mažėti 2015 m. (lyginant su 2014 m.), t. y. dar iki atsakovės įsteigimo.

9. Atsakovas K. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. IeÅ¡kovė savo darbo nesėkmę bando sugretinti su atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ darbo sėkme. Pati ieÅ¡kovė pripažįsta, kad per savo 21 veiklos metus tokių pajamų kaip atsakovė UAB „Alytaus kėbulų remontas“ niekada neturėjo. Patikslintame ieÅ¡kinyje minimos atsakovės gautos pajamos per darbo laikotarpį apima ne tik tas įmones, apie kurių perviliojimÄ kalba ieÅ¡kovė, bet visus iki vieno atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ klientus.

Akivaizdžiai neteisinga iÅ¡ visų atsakovės klientų gautas pajamas prilyginti ieÅ¡kovės negautoms pajamoms. Atsakovas K. B. jokio pelno / naudos sau negavo, todėl negali bÅ«ti reikalaujama kitų asmenų naudos dydžio žalos iÅ¡ atsakovo K. B.. Tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės sudarytoje darbo sutartyje nebuvo įraÅ¡yta jokių papildomų įsipareigojimų dėl konfidencialumo ar komercinės paslapties laikymosi. Su atsakovu nebuvo sudaryta jokia kita atskira sutartis, iÅ¡skyrus visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, o tai rodo, kad darbo sutarties turinys yra bendro pobÅ«džio ir deklaratyvus, o atsakovas nebuvo įsipareigojęs saugoti komercines paslaptis, nebuvo supažindintas su komercinių paslapčių sÄ raÅ¡u.

Informacija, kuria atsakovas K. B. disponavo dirbdamas pas ieÅ¡kovę, buvo tik ta, kuri reikalinga darbo funkcijoms atlikti. Ji nebuvo įvardinta kaip slapta, konfidenciali. Atsakovas K. B. nesudarinėjo sutarčių su klientais, nesitarė dėl vienokių ar kitokių sutarčių sÄ lygų, o sÄ skaitose-faktÅ«rose nėra raÅ¡oma slapta ar konfidenciali informacija, kad galėtų sukelti nesÄ Å¾iningos konkurencijos kilimo galimybę ateityje. DidžiausiÄ Ä¯takÄ darbuotojų išėjimui iÅ¡ darbo turėjo ieÅ¡kovės įmonės vadovų pasikeitimas, darbovietėje buvo bloga emocinė atmosfera, nuolatinė įtampa, buvo priekaiÅ¡taujama daugumai darbuotojų.

Akivaizdu, kad dėl tų pačių priežasčių, ieÅ¡kovė galimai sumažino ir darbų apimtis, kas sÄ lygojo ir pajamų mažėjimÄ .

10. Alytaus apylinkės teismas Alytaus rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. BylÄ perdavus nagrinėti iÅ¡ naujo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mams, ieÅ¡kovė patikslino ieÅ¡kinio reikalavimus ir, remdamasi atsakovės finansinės atskaitomybės duomenimis, padidino ieÅ¡kinio sumÄ . Civilinė byla pagal teismingumÄ buvo perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

12. Teismas sprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių, jų atstovų paaiškinimai, leidžia pagrįstai teigti, jog ieškovė ir atsakovė dėl vykdomos ūkinės veiklos specifiškumo, verslo modelio, yra ūkio subjektai ir konkurentai Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio prasme. Tačiau pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas nėra neteisėta veika.

13. Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad atsakovas K. B. su ieškove buvo sudaręs darbo sutartį ir nuo 2003 m. rugpjūčio 12 d. dirbo serviso priėmėjo-detalių pardavėju, o nuo 2013 m. gegužės 13 d. – serviso konsultanto-dalių prekybos vadovu. Darbo sutartyje nebuvo įrašyta jokių papildomų įsipareigojimų, tokių kaip konfidencialumo įsipareigojimas, komercinės paslapties saugojimas ar pan. Su juo nebuvo sudaryta jokia kita atskira sutartis, išskyrus visiškos materialinės atsakomybės sutartį, o tai rodo, kad darbo sutarties turinys yra standartinio pobūdžio.

14. IeÅ¡kovės pateikti priėmėjo-pardavėjo pareiginiai nuostatai Nr. 4 numato priėmėjo-pardavėjo atsakomybę už jam pavestų užduočių vykdymÄ , įmonės komercinių paslapčių saugojimÄ , materialinių vertybių saugojimÄ , už padarytÄ Å¾alÄ ir kt., tačiau, teismo įsitikinimu, tai negalėjo bÅ«ti laikoma tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovas K. B. yra pasirašęs ir supažindintas su įmonės komercinėmis paslaptimis, kad jam nurodyta, kas įmonėje yra komercinė paslaptis ir kÄ jis turėtų saugoti. IeÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, kad bÅ«tų supažindinusi atsakovÄ su komercinių paslapčių sÄ raÅ¡u ir draudimu jas naudoti, jog įmonėje buvo komercinę paslaptį sudarančios informacijos sÄ raÅ¡ai ir jos saugojimo taisyklės. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nesiėmė protingų pastangų bendrovės komercinėms paslaptims įvardinti ir jas apsaugoti.

15. IÅ¡ serviso meistro pareiginių nuostatų Nr. 7 matyti, kad, einant Å¡ias pareigas, meistras įsipareigoja neatskleisti paÅ¡aliniams asmenims jokios komercinės, dalykinės, finansinės bei kitokios informacijos, su kuria jis buvo supažindintas ar ji jam tapo prieinama ir žinoma dirbant pas ieÅ¡kovę. Ä®vertinęs Å¡iÄ formuluotę, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad darbdavys privalėjo pasiraÅ¡ytinai supažindinti ir aiÅ¡kiai nurodyti darbuotojui, kokia informacija laikoma įmonės komercine paslaptimi, kur ir kada galima tokiÄ informacijÄ naudoti, o kada – draudžiama. Teismas sprendė, kad tik aiÅ¡kiai įformintos lokaliuose ieÅ¡kovo teisės aktuose ir Å¡alių sutartyse sÄ lygos gali rodyti, kokie reikalavimai iÅ¡saugoti konkrečiÄ informacijÄ darbuotojui iÅ¡ anksto žinomi, Å¡iuos dokumentus pasiraÅ¡ant, o Å¡ios pareigos nesilaikymo padarinius turi prisiimti darbdavys.

16. Teismas sprendė, kad informacija, kuria atsakovas K. B. disponavo dirbdamas pas ieÅ¡kovę, buvo ta informacija, kuri buvo reikalinga darbo funkcijoms atlikti. Ji nebuvo įvardinta kaip slapta, konfidenciali, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama darbuotojų gebėjimų, įgÅ«džių bei žinių dalimi, todėl, teismo įsitikinimu, darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobÅ«džio informacijÄ tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje jÄ sužinojo, neteikti konkuruojančioms bendrovėms. Teismas taip pat vertino ir darbo vietoje gaunamÄ informacijÄ , kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., vieÅ¡ai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, vieÅ¡ai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.).

17. Teismas pažymėjo, kad pareiga saugoti tiek konfidencialiÄ informacijÄ , tiek komercinę paslaptį egzistuoja, kai ji pirmiausia įvardinta ir įforminta atskiroje darbuotojo ir darbdavio sutartyje, o po to tokia pareiga papildomai gali kilti ir iÅ¡ įstatymo.

18. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad K. B., ilgÄ laikÄ turėjo ir iki dabar turi bendrovę UAB „AutoAlytus“, kuri veikė tose pačiose patalpose, kaip ir ieÅ¡kovės bendrovė, t. y. naudojosi tomis pačiomis patalpomis kaip ieÅ¡kovė, vykdydamas veiklÄ (dėl to ginčo taip pat nekyla), todėl teismas rėmėsi atsakovo K. B. paaiÅ¡kinimais, kad ieÅ¡kovės minimi klientai buvo ir jo bendrovės UAB „AutoAlytus“ klientai, pažįstantys atsakovÄ Ä¯monės veikloje jau daugelį metų. Atitinkamai, jam, kaip įmonės UAB „AutoAlytus“ vadovui, tokie klientai buvo žinomi ne tik kaip ieÅ¡kovės, bet ir kaip jo įmonės klientai, kurių duomenys (kontaktiniai telefonų numeriai, automobilių remonto istorija) žinomi ne dėl to, kad K. B. dirbo pas ieÅ¡kovę, bet ir dėl to, kad Å¡iuos klientus jis aptarnavo kaip savo bendrovės UAB „AutoAlytus“ klientus.

19. Teismas nustatė, kad Å¡iuo atveju naujos įmonės įsteigimas nebuvo orientuotas į ieÅ¡kovės įmonės žlugdymÄ , klientų viliojimÄ , vartotojų klaidinimÄ ir pan. Tai yra dar vienas Å«kio subjektas, teikiantis panaÅ¡ias paslaugas kaip ir daugelis Å«kio subjektų. O kiekvieno naujo Å«kio subjekto atsiradimas yra natÅ«rali konkurencija tarp jų pačių, kuri nėra draudžiama, yra netgi skatinama, kadangi tai reguliuoja paslaugų kokybę ir kainas rinkoje. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad K. B. siÅ«lė klientams pirkti analogiÅ¡kas autoserviso paslaugas iÅ¡ naujosios bendrovės, Å¡meižė ieÅ¡kovės teikiamas paslaugas ir skatino ilgamečius klientus nebepirkti paslaugų iÅ¡ ieÅ¡kovės.

20. Teismas pažymėjo, kad atsakovas K. B. neturėjo jokių nekonkuravimo įsipareigojimų ieÅ¡kovės atžvilgiu dėl panaÅ¡ios komercinės veiklos nevykdymo. Darbdavys yra laisvas pasirinkti, mokėti kompensacijÄ buvusiam darbuotojui už jam taikomus jo teisių suvaržymus, ar jos nemokėti, ir taip galbÅ«t konkuruoti su buvusiu darbuotoju atitinkamoje verslo srityje. Taigi verslo subjektas turi teisę pasirinkti ir netaikyti susitarimo dėl nekonkuravimo bei nemokėti kompensacijų darbuotojui, o darbuotojas tokiu atveju tampa laisvas pasirinkti savo veiklÄ ar darbÄ ir jam netaikomi jokie suvaržymai.

Teismas sprendė, kad atsakovo K. B. ilgametės patirties ir turimų žinių bei įgÅ«džių panaudojimas realizuojant konstitucinę Å«kinės veiklos laisvę steigti įmonę ir veikti toje pačioje rinkoje kaip ieÅ¡kovė, nėra draudžiamas ir nėra laikomas neteisėtais veiksmais, savaime sÄ lygojančiais ieÅ¡kovės nuostolius. Remdamasis tais pačiais argumentais teismas sprendė, kad nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, jog naujai įsteigtoje bendrovėje (UAB „Alytaus kėbulų remontas“) atsakovai neteisėtai pasinaudojo ieÅ¡kovės konfidencialia informacija ir (ar) komercine paslaptimi, t. y. neteisėtai panaudojo konfidencialiÄ informacijÄ , susijusiÄ su ieÅ¡kovės darbuotojais ir klientais, kuris Å¡iuos duomenis panaudojo juos viliojant.

21. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo netikėti atsakovo teiginiais, jog jis, bÅ«damas serviso priėmėjas-detalių pardavėjas, vėliau – konsultantas, dalių prekybos vadovas, programoje „ECount“ turėjo teisę tik atlikti detalių pirkimÄ -pardavimÄ , suvesti sÄ skaitas, Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė informacijÄ apie klientus kaupė programoje „ECount“. IeÅ¡kovė pati nurodė, kad didžiausiÄ prieigÄ prie Å¡ios sistemos turėjo buhalterė.

22. Teismas sprendė, kad byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių duomenų, kad atsakovai bÅ«tų atlikę kokius nors nesÄ Å¾iningus viliojimo veiksmus klientų atžvilgiu. Motyvai, kad klientai perėjo pas atsakovus dėl jų automobilių remonto istorijos, niekaip neįrodyti byloje.

23. Vertindamas darbuotojų darbo santykių su ieÅ¡kove – UAB „Marimotorai“ nutraukimo 2016 metais priežastis, teismas laikė pagrįsta atsakovų pozicijÄ , kad darbo santykių pabaigÄ galėjo sÄ lygoti sumaiÅ¡tis įmonėje dėl pasikeitusio vadovo. Tai, kad pasikeitus įmonės vadovui ne visi darbuotojai norėjo prisitaikyti prie naujos tvarkos, patvirtino ir pati ieÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose. Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kad bÅ«tent atsakovai bÅ«tų teikę aiÅ¡kius ir konkrečius siÅ«lymus ieÅ¡kovės darbuotojams nutraukti darbo santykius ir pereiti dirbti į atsakovę UAB „Alytaus kėbulų remontas“. Byloje surinktų, iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma nepatvirtina, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

24. Bendrovėms veikiant tame pačiame rajone ir ne itin plačioje rinkoje, tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės bendrovių veikloje gali bÅ«ti sudaromi komerciniai sandoriai, kada dalis kontrahentų bus tie patys rinkos dalyviai, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų atlikimo. Informacija apie klientus susideda iÅ¡ įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryÅ¡ius, t. y. kokie konkretÅ«s kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė bÅ«klė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sÄ lygomis teikiamas, už kokiÄ kainÄ tai daroma. Tačiau, nagrinėjamu atveju, tai nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovų veiksmų perimant ieÅ¡kovės klientus bei žalos padarymo Å¡iais veiksmais dėl neteikimo paslaugų įstaigoms, kurios paslaugas perka per vieÅ¡uosius pirkimus (kaip jau minėta dalis įvardintų nuviliotų klientų paslaugas pirko per vieÅ¡uosius pirkimus).

25. K. B. tose pat patalpose kaip ir ieškovė nuomojosi patalpas ir turėjo įmonę UAB „AutoAlytus“, teikė automobilių nuomos ir automobilių serviso paslaugas: stabdžių sistemos, greičių dėžės, važiuoklės, variklio remonto, kėbulo remonto darbus, elektros sistemos ir diagnostikos paslaugas, todėl, tikėtina, kad ieškovės minimi klientai buvo ir atsakovo įmonės UAB „AutoAlytus“ klientai. Jie buvo ne tik ieškovės, bet ir atsakovo K. B. įmonės klientai, kurių duomenys (kontaktiniai tel. Nr., automobilių remonto istorija) tapo žinomi būtent dėl to, kad atsakovas šiuos klientus aptarnavo kaip ir savo įmonės UAB „AutoAlytus“ klientus. Dalis UAB „Alytaus kėbulų remontas“ klientų yra tie patys, kaip ir buvo įmonėje UAB „AutoAlytus“.

26. IeÅ¡kovė neįrodė atsakovės nepagrįsto praturtėjimo sÄ lygų. IeÅ¡kovė kartu su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikė lentelę, kurioje nurodė, kaip atsispindi ieÅ¡kovės pajamų pokytis po atsakovės bendrovės įkÅ«rimo. IeÅ¡kovės pateiktoje lentelėje pajamų pokytis yra lyginamas su 2015 m., tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kokias pajamas iÅ¡ savo klientų gavo ieÅ¡kovė lyginamuoju laikotarpiu. Byloje pateikta ieÅ¡kovės PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau duomenų apie 2015 m. visas gautas pajamas iÅ¡ visų ginčo klientų nepateikta, todėl tokie skaičiavimai nėra objektyvÅ«s. IeÅ¡kovė nurodo, kad senieji klientai ginčo laikotarpiu pas jÄ lankėsi, bet tik epizodiÅ¡kai, dėl specializuotų „Ford“ automobilių paslaugų, tačiau apie ieÅ¡kovės gautas pajamas iÅ¡ visų ginčo klientų nurodomu laikotarpiu nėra pateikta, todėl ieÅ¡kovės teiginiai niekuo nėra pagrįsti.

27. Iš ieškovės pateiktos lentelės matyti, kad iš ginčo klientų dalies gaunamos pajamos padidėjo, o ne mažėjo (pajamos ženkliai didėjo iš UAB „Agrosac“, UAB „Alrodis“. UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“, UAB „Lankava“, AB „Snaigė“). Taip pat ieškovės pateiktoje lentelėje daugeliu atveju nurodoma, kad ieškovė ginčo laikotarpiu iš kai kurių klientų prarado pajamas, tačiau, analizuojant lentelės turinį, matyti, kad ieškovės daromos išvados yra klaidingos, kadangi iš tam tikrų klientų gautos pajamos iki atsakovės įkūrimo buvo itin mažos, neatspindi pajamų praradimo.

Pavyzdžiui, nurodoma, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ UAB „Studija plius Baltija“ 2016 metais neteko 79,32 proc. pajamų, o vėlesniais 2017 ir 2018 metais 100 proc. pajamų, lyginant su 2015 metais. Tačiau lyginamaisiais 2015 metais, nuo kurių ieÅ¡kovė skaičiuoja pajamų sumažėjimÄ , iÅ¡ minėtos bendrovės gavo tik 73,73 Eur pajamų, o 2014 metais pajamų negavo. AnalogiÅ¡ka situacija yra ir dėl kitų kai kurių bendrovių, iÅ¡ kurių 2015 metais gautos pajamos buvo nedidelės, o tai paneigia ieÅ¡kovės įvardijamÄ klientų nuolatinumo faktÄ (MB „Ageragrupė“, UAB „Sinerta LDC“).

28. Be to, ieškovės pateiktoje lentelėje kartu yra pateikti duomenys apie gautas pajamas iš ginčo klientų 2014 metais. Iš UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“, UAB „Dzūkijos dujos“, B. G., UAB „Eimija“, UAB „Grindalita“, UAB „Rosveda“, UAB „Studija plius Baltija“, UAB „Transaibė“ 2014 metais ieškovė negavo jokių pajamų, o iš UAB „Alrodis“, B. IĮ, UAB „Dzūkijos statyba“, M. J., UAB „Saulmega“, UAB „STORA ENSO LIETUVA“, UAB „Vita Baltic International“, VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės ieškovė vėlesniais 2015 m. gavo mažiau pajamų, nei 2014 m., tuo tarpu atsakovės bendrovė buvo įkurta tik 2016 m. Taigi iš byloje pateiktos lentelės bei duomenų matyti, kad nurodytų klientų ieškovės gaunamos pajamos pradėjo mažėti dar iki atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ įkūrimo.

29. Tai, kad ieÅ¡kovės pajamų iÅ¡ daugelio ginčo klientų sumažėjimas nėra susijęs su atsakovės UAB „Alytaus kėbulų remontas“ įkÅ«rimu, patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai apie bendrÄ ieÅ¡kovės finansinių rodiklių pasikeitimÄ . IÅ¡ byloje esančių finansinės atskaitomybės dokumentų akivaizdžiai pastebimas ieÅ¡kovės pajamų ir pelningumo tendencingas kritimas, prasidėjęs kelis metus iki atsakovės įsteigimo. IÅ¡ pelno (nuostolių) ataskaitos už 2015 metus matyti, jog dar 2014 finansiniais metais ieÅ¡kovės pardavimų pajamos sudarė 1 534 388 Eur, grynasis pelnas – 127 188 Eur, tuo tarpu 2015 metais pajamos sudarė 676 680 Eur, grynasis pelnas neigiamas (-34 966 Eur), 2016 metais pajamos sudarė 410 294 Eur, grynasis pelnas neigiamas (-88 414 Eur).

Taigi ieÅ¡kovė veiklÄ vykdė nuostolingai. Ä®vertinus ieÅ¡kovės nurodomÄ Å¾alos pagrindimÄ bei tai, kad ieÅ¡kovė jau anksčiau ėmė patirti nuostolių, akivaizdu, jog ieÅ¡kovė nepagrindė ir neįrodė žalos, kuri kiltų konkrečiai dėl atsakovų atliktų veiksmų, t. y. bÅ«tų jų pasekmė bei kaltė.

30. Teismo įsitikinimu, ieÅ¡kovės darbo apimčių sumažėjimÄ lėmė, tikėtina, vidinės problemos ieÅ¡kovės bendrovėje. Byloje ieÅ¡kovės pateikta darbuotojų sÄ raÅ¡o lentelė įrodo, kad laikotarpiu nuo 2001 m. ieÅ¡kovės bendrovėje iÅ¡ viso buvo įdarbinti 27 asmenys, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovės bendrovę laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. paliko net 19 darbuotojų, kas, tikėtina, lėmė verslo nuosmukį ir neprisidėjo prie jo klestėjimo. Tokia didelė darbuotojų kaita ir išėjimas dėl konfliktų bei nesutarimų bendrovės viduje patvirtina, kad įmonės veiklos nuosmukis buvo susijęs su įmonės vidaus veikla (vadovo pasikeitimu, įvedimu naujų tvarkų ir pan.) ir tai nėra susiję su atsakovų veikla.

31. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neįrodė neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io ir žalos. Taip pat teismas nenustatė ir atsakovų kaltės dėl ieÅ¡kovės patirto finansinio nuosmukio. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 32. IeÅ¡kovė UAB ,,Marimotorai“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, patikslintÄ 2019 m. kovo 21 d. ir 2019 m. spalio 23 d. pareiÅ¡kimais.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 32.1. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo atsakovų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus, kurie pasireiÅ¡kė (i) konkuruojančio subjekto įkÅ«rimu, (ii) ilgamečių ir svarbiausių ieÅ¡kovės darbuotojų perviliojimu, (iii) ilgamečių ir nuolatinių ieÅ¡kovės klientų perėmimu ir (iv) pasinaudojimu ieÅ¡kovės konfidencialia informacija ir komercinėmis paslaptimis. Visi Å¡ie atsakovų veiksmai lėmė didžiulę ieÅ¡kovės finansinę žalÄ , kuriÄ solidariai atlyginti privalo abu atsakovai.

Pirmosios instancijos teismas paneigė daugiau nei 20 metų sÄ Å¾iningai ir kryptingai vystyto verslo ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus ir apgynė akivaizdžiai nesÄ Å¾iningÄ Å¡alį – atsakovus, kurie savo nesÄ Å¾iningais ir aiÅ¡kiai teisės normoms prieÅ¡taraujančiais veiksmais nubraukė ieÅ¡kovės daugiametes investicijas į klientų pritraukimÄ ir verslo vystymÄ . 32.2. Teismas klaidingai nustatė daugelį bylos faktinių aplinkybių, taikė netinkamÄ tokio pobÅ«džio (nesÄ Å¾iningos konkurencijos) byloms įrodinėjimo standartÄ ir iÅ¡ esmės nukrypo nuo nusistovėjusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos bylose dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos priteisimo. 32.3.

Atsakovas, bÅ«damas vienintelis akcininkas ir direktorius, įsteigė konkuruojančiÄ bendrovę – UAB „Alytaus kėbulų remontas“, kurios veiklos pobÅ«dis visiÅ¡kai analogiÅ¡kas ieÅ¡kovės veiklos pobÅ«džiui – automobilių priežiÅ«ra ir remontas, remonto paslaugos. Pervilioti darbuotojai apklausų teismo posėdyje metu aiÅ¡kiai patvirtino, kad juos dirbti / pereiti į konkuruojantį subjektÄ pakvietė bÅ«tent atsakovas (2018 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio garso protokolas (24:00 min.), 2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso protokolas (40:30 min., 1:17 min.).

Atsakovui steigiant konkuruojančiÄ Ä¯monę, norÄ nutraukti darbo santykius su ieÅ¡kove pareiÅ¡kė ne vienas, o visi 3 svarbiausi ieÅ¡kovės kvalifikuoti specialistai. Visi jie svarių darbo santykių su ieÅ¡kove nutraukimo priežasčių nenurodė, kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl darbo sutarties nutraukimo beveik tuo pačiu metu, o, nutraukę darbo santykius, iÅ¡ karto įsidarbino pas atsakovę. Å iÄ aplinkybę pervilioti darbuotojai patvirtino 2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio metu.

Atsakovės veiklos pradžioje buvę 3 ieÅ¡kovės darbuotojai sudarė ne maÅ¾Ä jÄ dalį, o visus 3 (100 proc.) atsakovės darbuotojus. 32.4. Jau patį pirmÄ savo veiklos mėnesį atsakovai perviliojo svarbiausius ir didžiausius ieÅ¡kovės klientus. IÅ¡ atsakovės pateikto 2016 m. sausio 15 d. – 2017 m. kovo 13 d. laikotarpio iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registro matyti, kad beveik visos atsakovės pajamos jau pirmais veiklos mėnesiais buvo generuojamos iÅ¡ buvusių nuolatinių ieÅ¡kovės klientų. 32.5.

IeÅ¡kovė savo veikloje naudojosi „ECount“ apskaitos ir duomenų bazės programa, skirta bÅ«tent autoservisų paslaugoms teikti. Joje kaupiama visa tinkamam autoserviso paslaugų teikimui reikalinga informacija, t. y. remontų istorija, serviso darbų planavimas, paraiÅ¡kos, darbo produktyvumo rodikliai, detalės paieÅ¡ka pagal automobilį, ridų fiksavimas, individualių klientų sÄ raÅ¡ai, automobilių modelių sÄ raÅ¡ai, teiktų paslaugų sÄ raÅ¡ai, aptarnavimo istorija, pardavimai, sÄ skaitos, nuraÅ¡ymai, atsakingų asmenų, savininkų ir klientų duomenys, kompleksinės pardavimų suvestinės, laikotarpiai ir pan.

Priėjimas prie ieÅ¡kovės „ECount“ apskaitos programos nebuvo vieÅ¡as. Kiekvienas darbuotojas, turėjęs teisę prisijungti prie „ECount“ duomenų bazės, turėjo jam skirtÄ slaptažodį ir vartotojo vardÄ . Be to, atitinkamai, kokias funkcijas darbuotojai atliko ieÅ¡kovės įmonėje, jie turėjo ir skirtingo lygmens priėjimÄ prie Å¡ios informacijos. Atsakovas ir vyr. buhalterė ieÅ¡kovės įmonėje turėjo plačiausiÄ galimÄ priėjimÄ prie ieÅ¡kovės „ECount“ programoje patalpintos informacijos.

Atsakovas kartu su buvusia vyr. buhaltere nukopijavo ieÅ¡kovės įmonėje buvusios duomenų bazės „ECount“ (klientų duomenys ir konkreti remonto istorija) duomenis ir juos persikėlė į atsakovų veikloje taip pat naudojamÄ â€žECount“ sistemÄ . Be to, atsakovas visuomet tiesiogiai bendravo su ieÅ¡kovės įmonės klientais (tai patvirtino ir pervilioti darbuotojai teismo posėdyje apklausos metu), jam buvo žinoma ieÅ¡kovės įmonės finansinė bÅ«klė, tiekėjų ir pirkėjų duomenys, veiklos kaÅ¡tai, pardavimų sÄ lygos, pardavimų kainos, ir kt., o tai yra tiesiogiai susiję su ieÅ¡kovės įmonės Å«kinės-finansinės veiklos organizavimu, dalykine reputacija, ryÅ¡iais, komercine rizika.

Todėl atsakovui buvo žinoma visa esminė informacija apie ieÅ¡kovės įmonės klientus. Teismas taikė per aukÅ¡tÄ Ä¯rodinėjimo standartÄ , selektyviai ir izoliuotai vertino bylos aplinkybes, neatsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumÄ . 32.6. Skundžiamame sprendime nepagrįstai spręsta, kad ieÅ¡kovė nesiėmė protingų pastangų bendrovės komercinėms paslaptims įvardinti ir jas apsaugoti. K. B. ieÅ¡kovės įmonėje nuo 2003 m. rugpjūčio 12 d. dirbo serviso priėmėju-detalių pardavėju, o nuo 2013 m. gegužės 3 d.

– serviso konsultanto-dalių prekybos vadovu. Ieškovės priėmėjo-pardavėjo pareiginių nuostatų Nr. 4, patvirtintų ieškovės direktoriaus 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. DS-10, 38 punktas numato, kad priėmėjas-pardavėjas pasižada ir įsipareigoja neatskleisti žodžiu, raštu ar kitokiu pavidalu pašaliniams asmenims jokios komercinės, dalykinės, finansinės bei kitokios konfidencialios informacijos, su kuria jis buvo supažindintas arba ji tapo jam prieinama ir žinoma dirbant ieškovės įmonėje.

Vien faktas, kad ieÅ¡kovė vienareikÅ¡miÅ¡kai neįrodė, jog atsakovas buvo supažindintas su komercinių paslapčių sÄ raÅ¡u, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovė nedėjo pakankamų pastangų apsaugoti konfidencialiÄ informacijÄ , taip pat nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė nedėjo pakankamų pastangų apsaugoti konfidencialiÄ informacijÄ . 32.7. Nors atsakovas niekada neginčijo priėmėjo-pardavėjo pareiginiuose nuostatuose minėto įpareigojimo, skundžiamo sprendimo 30 punkte teismas ex officio (savo iniciatyva) sprendė, kad toks neapibrėžtas įsipareigojimas, prisiimtas kaip savanoriÅ¡kas ir sutartinis, negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningai įraÅ¡yta sÄ lyga.

Teismas neturėjo teisės ir pagrindo ex officio pripažinti ieÅ¡kovės priėmėjo-pardavėjo pareiginių nuostatų dalies nesÄ Å¾ininga sÄ lyga. Toks teismo sprendimas yra siurprizinis ir užkirto keliÄ ieÅ¡kovei pasisakyti dėl tokių argumentų pagrįstumo, pažeidė ieÅ¡kovės teisę į tinkamÄ procesÄ . 32.8. KÄ® 15 straipsnio 4 dalyje nustatytas įpareigojimas taikomas nepriklausomai nuo to, ar buvo sudarytas nekonkuravimo ar konfidencialumo susitarimas. Todėl nepagrįsta skundžiamo sprendimo iÅ¡vada, jog pareiga saugoti tiek konfidencialiÄ informacijÄ , tiek komercinę paslaptį egzistuoja, kai ji pirmiausia įvardinta ir įforminta atskiroje darbuotojo ir darbdavio sutartyje, o po to tokia pareiga gali kilti papildomai ir iÅ¡ įstatymo.

Dėl savo pareigų ir patirties atsakovas turėjo žinoti, kas ieškovės įmonėje yra laikoma konfidencialia informacija, todėl suprato (turėjo suprasti), kokia informacija yra laikoma konfidencialia. Atsakovo darbo sutarties 1.2 papunktyje buvo nurodyta, kokias pareigas užims atsakovas ir kokie pareiginiai nuostatai jam bus taikomi. Šiose taisyklėse, be kita ko, ir buvo įtvirtinta, kad darbuotojas pasižada ir įsipareigoja neatskleisti žodžiu, raštu ar kitokiu pavidalu pašaliniams asmenims jokios komercinės, dalykinės, finansinės bei kitokios konfidencialios informacijos, su kuria jis buvo supažindintas arba ji tapo jam prieinama ir žinoma dirbant pas ieškovę.

Su Å¡iomis darbo tvarkos taisyklėmis atsakovas buvo supažindintas, taigi, darytina iÅ¡vada, kad lokaliniu ieÅ¡kovės teisės aktu atsakovas buvo įsipareigojęs laikytis konfidencialumo. Atsakovas negalėjo nesuprasti, kad naudojimasis informacija apie buvusio darbdavio klientus suteiks naujai įsteigtai įmonei aiÅ¡kų konkurencinį pranaÅ¡umÄ . 32.9. PrieÅ¡ingai nei nustatė teismas skundžiamame sprendime, ieÅ¡kovė ėmėsi pakankamų pastangų apsaugoti konfidencialiÄ informacijÄ : (i) įsakymuose ir pareiginiuose nuostatuose, su kuriais buvo supažindinti visi darbuotojai pagal savo pareigas, įpareigojo darbuotojus neatskleisti jokios komercinės, dalykinės, finansinės bei kitokios konfidencialios informacijos, su kuria jie buvo supažindinti arba ji tapo jiems prieinama ir žinoma dirbant ieÅ¡kovės įmonėje ir, svarbiausia, (ii) komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ saugojo ieÅ¡kovės duomenų bazėje (serveryje), kuri jokiu bÅ«du nebuvo vieÅ¡a ir buvo apsaugota kiekvienam darbuotojui atskirai suteikiamu slaptažodžiu.

Pats teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė pateikė duomenis, jog prie Å¡ios sistemos prisijungti galima tik su slaptažodžiu. 32.10. Teismas klaidingai nustatė aplinkybę, kad atsakovui, kaip pagrindiniam ieÅ¡kovės vadybininkui, atsakingam už visus pardavimus, neva nebuvo suteikta visiÅ¡ka prieiga prie „ECount“ duomenų bazės. Teismas ignoravo svarbiÄ ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, jog iÅ¡ tiesų atsakovas turėjo pilnÄ prieigÄ prie „ECount“ duomenų bazės. Teismas selektyviai ir nepagrįstai referavo į pareiginius nuostatus, kuriuose apskritai nieko nekalbama apie „ECount“ duomenų bazę.

Atsakovas ir perviliota vyr. buhalterė ieÅ¡kovės įmonėje turėjo plačiausiÄ galimÄ priėjimÄ prie ieÅ¡kovės „ECount“ programoje esančios informacijos (tai patvirtino ir pervilioti darbuotojai teismo posėdyje apklausos metu). 32.11. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad informacija, kuria atsakovas disponavo dirbdamas pas ieÅ¡kovę, nebuvo įvardinta kaip slapta, konfidenciali, todėl Å¡i informacija neva konfidencialia netapo. Atsakovas tiesiogiai bendravo su visais ieÅ¡kovės įmonės klientais (tai patvirtino ir pervilioti darbuotojai teismo posėdyje apklausos metu), jam buvo žinoma ieÅ¡kovės finansinė bÅ«klė, tiekėjų ir pirkėjų duomenys, veiklos kaÅ¡tai, pardavimų sÄ lygos, pardavimų kainos ir kita, kas yra tiesiogiai susiję su ieÅ¡kovės įmonės Å«kinės-finansinės veiklos organizavimu, siekiant gauti pelnÄ , su dalykine reputacija, ryÅ¡iais, komercine rizika.

Todėl atsakovui buvo žinoma visa esminė informacija apie ieÅ¡kovės įmonės klientus. Be to, Å¡i informacija buvo kaupiama ir saugojama „ECount“ duomenų bazėje, prie kurios atsakovas turėjo prieigÄ . 32.12. Duomenys apie klientus yra saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, vieÅ¡ai neprieinamos, kaip, pavyzdžiui, kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklÄ , paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt.

Komercinę vertę turi ir duomenys apie tai, kokiomis paslaugomis ir kokiomis sÄ lygomis Å«kio subjektai naudojasi. Informacija apie klientus susideda iÅ¡ įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryÅ¡ius, t. y. kokie konkretÅ«s kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė bÅ«klė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sÄ lygomis teikiamas, už kokiÄ kainÄ tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama vieÅ¡ai. Atsakovui, kuris buvo atsakingas už visus ieÅ¡kovės įmonės pardavimus, planavimÄ , organizavimÄ ir koordinavimÄ , neabejotinai turėjo bÅ«ti suprantama paminėtos informacijos komercinė vertė.

Teismas nenustatė (ir negalėjo nustatyti), kad ieÅ¡kovė bÅ«tų vieÅ¡ai prieinamoje erdvėje skelbusi savo klientų sÄ raÅ¡us, jų poreikius, su jais sudaromų sutarčių sÄ lygas (paslaugų apimtis, taikomas kainodaros taisykles ir panaÅ¡iÄ informacijÄ ). Å i aplinkybė teismų praktikoje pripažįstama pakankama konstatuoti atitinkamos informacijos slaptumÄ ir protingas jos apsaugos pastangas. 32.13. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ir klaidingai nustatė, kad neva kita atsakovo įmonė UAB „AutoAlytus“ veikė ieÅ¡kovės patalpose (adresu:

Alytus, Santaikos g. 26). Å is faktas neatitinka tikrovės. Nėra aiÅ¡ku, iÅ¡ kokio Å¡altinio ar informacijos teismas nustatė tokiÄ aplinkybę. Kaip matyti iÅ¡ Juridinių asmenų registre kaupiamos informacijos, juridinis asmuo UAB „Autoalytus“ buvo įkurtas 2011 m. lapkričio 2 d., registracijos adresu Alytus, Suvalkų g. 40. Å iuo adresu UAB „AutoAlytus“ veikia iki Å¡iol ir niekada neveikė ieÅ¡kovės patalpose. Dar daugiau, UAB „AutoAlytus“ niekada neteikė automobilių serviso paslaugų.

Kaip matyti iÅ¡ oficialiai pateikiamos informacijos, UAB „AutoAlytus“ užsiima tik automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir iÅ¡perkamÄ ja nuoma. UAB „AutoAlytus“ niekada neturėjo darbuotojų, kurie teiktų automobilių serviso paslaugas. Pažymėtina, kad pats UAB „AutoAlytus“ perka autoserviso paslaugas iÅ¡ atsakovės. Nors nagrinėjamoje byloje UAB „AutoAlytus“ veikla apskritai nėra reikÅ¡minga, tačiau teismas, remdamasis klaidingomis prielaidomis apie Å¡iÄ Ä¯monę, padarė klaidingas ir esmines iÅ¡vadas, kad, neva, ieÅ¡kovės minimi klientai buvo ir jo bendrovės UAB „AutoAlytus“ klientai, tokie klientai buvo žinomi kaip atsakovo įmonės klientai, kurių duomenys tapo žinomi ne dėl to, kad atsakovas dirbo pas ieÅ¡kovę, bet ir dėl to, jog Å¡iuos klientus jis aptarnavo kaip savo bendrovės UAB „AutoAlytus“ klientus ir pan. 32.14.

Teismas nevertino akivaizdžios duomenų perėmimo aplinkybės – ieÅ¡kovė pateikė ir paskutinių sudarytų kompleksinių pardavimų suvestinių sudarymo istorijÄ , kurioje aiÅ¡kiai užfiksuota, kad bÅ«tent perviliota darbuotoja vyr. buhalterė A. M. sudarė paskutines kompleksinių pardavimų suvestines, o atsakovas, prieÅ¡ palikdamas ieÅ¡kovės įmonę, sudarė „stambiausių klientų suvestinę“. 32.15. Atsakovai ir netgi pats „ECount“ programos kÅ«rėjas patvirtino, kad visi duomenys gali bÅ«ti nukopijuoti ir suvedami į sistemÄ tiek rankiniu, tiek automatiniu bÅ«du.

ReikÅ¡minga ir tai, kad patys atsakovai teismui pateiktais papildomais įrodymais patvirtino, jog laipsniÅ¡kai (kartais net po 9 buvusius ieÅ¡kovės klientus per vienÄ dienÄ , nors, kaip matyti iÅ¡ atsakovės sÄ skaitų-faktÅ«rų registro, tokie klientai nurodytomis dienomis net nesilankė pas atsakovę) susivedė klientų duomenis į savo „ECount“ apskaitos sistemÄ . Be to, raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtino, kad ieÅ¡kovės buvusių klientų duomenų suvedimo į atsakovės „ECount“ sistemÄ pradžia sutapo ir su darbo sutarties su buvusia ieÅ¡kovės buhaltere nutraukimo data.

Tačiau visus Å¡iuos duomenis teismas vertino visiÅ¡kai nepagrįstai, teigdamas, kad iÅ¡ „ECount“ programos informacija kopijuota nebuvo. 32.16. IeÅ¡kovė pateikė savo pajamų iÅ¡ perviliotų klientų pokyčių lentelę, kurioje aiÅ¡kiai matyti ieÅ¡kovės buvusių nuolatinių klientų sÄ raÅ¡as, pajamų, gautų iÅ¡ Å¡ių klientų, rodikliai prieÅ¡ įkuriant atsakovÄ ir, atitinkamai, pajamų pokytis jiems perėjus pas atsakovus ginčo laikotarpiu, t. y. 2016, 2017 ir 2018 metais.

Be to, ieÅ¡kovė pateikė teismui duomenis apie visus 19 klientų, tačiau teismas klaidingai nustatė, kad iÅ¡ Å¡ių 19 ieÅ¡kovės klientų atsakovės servise lankėsi tik 10. Byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtino, kad iÅ¡ 19 ieÅ¡kovės klientų atsakovės servise lankėsi visi 19 ieÅ¡kovės klientų. IÅ¡ pateiktų duomenų akivaizdžiai matyti, kad pervilioti klientai iki tol trukusį intensyvų bendradarbiavimÄ su ieÅ¡kove sumažino iki minimumo arba apskritai nutraukė iÅ¡kart po atsakovės įkÅ«rimo, o keli užsakymai ieÅ¡kovei jiems jau perėjus pas atsakovę buvo visiÅ¡kai epizodiniai ir sÄ lygoti objektyvių aplinkybių. 32.17.

Teismas nevertino nei užsakymų perkėlimo iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei tendencijos, nei momento, kada tai įvykdo (didžiÄ ja dalimi – 2016 m. vasario-gegužės mėnesiais), o tai sudaro pakankamÄ pagrindÄ spręsti, jog toks pasikeitimas nebuvo atsitiktinis, o buvo nulemtas bÅ«tent informacijos apie klientus turėjimo, galimybės pasinaudoti turima informacija bei pasinaudojimo ja, siÅ«lant nurodytiems klientams savo paslaugas. Teismas neatliko sisteminio faktinių aplinkybių vertinimo, nevertino ir užsakymų kitimo periodiÅ¡kumo, laiko, kada klientai perėjo pas atsakovę, t. y. iÅ¡kart po atsakovės įmonės įkÅ«rimo.

Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai aiÅ¡kiai liudija reikÅ¡mingos dalies buvusių ieÅ¡kovės klientų perviliojimÄ per santykinai trumpÄ laikotarpį, faktiÅ¡kai sutampantį su atsakovo darbo santykių pabaiga ieÅ¡kovės įmonėje ir atsakovės darbo pradžia, staigiu klientų persiorientavimu bendradarbiauti su atsakove. 32.18. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nepateikė ilgalaikių sutarčių su buvusiais klientais, duomenų apie iÅ¡ Å¡ių klientų gautų pajamų dydį.

Byloje pateikti įrodymai aiÅ¡kiai patvirtino, kad pervilioti pagrindiniai ieÅ¡kovės klientai buvo nuolatiniai ir ilgalaikiai. IeÅ¡kovė pateikė iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų kopijas bei ieÅ¡kovės pajamų lenteles, kurios aiÅ¡kiai patvirtina, kad atsakovų iÅ¡ ieÅ¡kovės pervilioti klientai nebuvo trumpalaikiai ar atsitiktiniai. Teismas taip pat nevertino, kad susiformavusioje teismų praktikoje pripažįstama, jog formalių ilgalaikių bendradarbiavimo sutarčių nebuvimas per se (pats savaime) nepaneigia, jog nebuvo neteisėtai atskleista ir pasinaudota komercine paslaptimi.

Ilgalaikių bendradarbiavimo sutarčių sudarymas nėra įprasta verslo praktika automobilių servisų rinkoje. Teismai jau yra iÅ¡aiÅ¡kinę, kad verslo santykių ilgalaikiÅ¡kumÄ lemia ne vien ilgalaikio pobÅ«džio sutarčių egzistavimas, bet ir faktiniai ilgÄ laikÄ besitęsiantys, intensyvÅ«s bendradarbiavimo santykiai. 32.19. Teismas konstatavo, kad nurodytiems darbuotojams pas atsakovę mokamas mažesnis darbo užmokestis. Teismų praktikoje nurodoma, kad aplinkybė, jog darbuotojai pas atsakovÄ Ä—mė dirbti mažesniu darbo užmokesčiu, negu gaudavo dirbdami ieÅ¡kovės įmonėje (iÅ¡ esmės blogesnėmis darbo sÄ lygomis) leidžia pagrįstai manyti, kad darbuotojai galėjo bÅ«ti atsakovų paskatinti pas juos įsidarbinti pateikiant kitus patrauklesnius pasiÅ«lymus dėl bÅ«simų darbo sÄ lygų. 32.20.

Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus apie trumpalaikius ir sezoninius darbuotojus, su kuriais nuolat sudarinėjamos ir nutraukinėjamos darbo sutartys, taip pat neatsižvelgė į tai, kad dauguma iÅ¡ darbo išėjusių darbuotojų dirbo tik po kelis mėnesius ir visiÅ¡kai nevertino elementarios darbuotojų kaitos aplinkybės ilgais laikotarpiais. Visgi svarbiausia yra iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretÅ«s pervilioti darbuotojai gali bÅ«ti laikomi darbuotojais, turinčiais specifinių žinių, ar juos reikia specialiai apmokyti darbui ir dėl tokių darbuotojų praradimo įmonė patirtų esminę žalÄ .

Teismas ignoravo aplinkybę, kad pervilioti darbuotojai buvo vieni iÅ¡ svarbiausių ilgamečių darbuotojų ieÅ¡kovės įmonėje. Darbuotojai pas ieÅ¡kovę dirbo ilgÄ laikÄ ir buvo atsakingi už esminę ieÅ¡kovės veiklÄ , todėl negali bÅ«ti vertinami taip pat kaip ir bet kokie kiti išėję darbuotojai. 32.21. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotÄ praktikÄ , pagal kuriÄ suformuota laikotarpio, už kurį gali bÅ«ti atlyginama žala, padaryta nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, taisyklė ir nukentėjusiam asmeniui nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos apskaičiavimo bÅ«do taisyklė, t. y. ieÅ¡kovui, reiÅ¡kiančiam reikalavimÄ priteisti neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens neteisėtai gautÄ naudÄ , tenka pareiga įrodyti tik atsakovo gautÄ bendrÄ jį pelnÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).

Atsižvelgiant į atsakovo bendrojo pelno rodiklius už 2016, 2017, 2018 metus, ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tas reikalavimas yra 235 055 Eur. Atsakovų veiksmų civilinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu negalima atriboti konkrečiai įvardijant iÅ¡ kiekvieno priteistinos žalos dydžio sumÄ , todėl nurodyta 235 055 Eur nuostolių suma iÅ¡ atsakovų priteistina solidariai.

33. Atsakovas K. B. atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 33.1. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės kvestionuojama teismo įrodymų vertinimas, apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nenurodoma, kokias teisės normas pirmosios instancijos teismas taikė netinkamai. 33.2. IeÅ¡kovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad aptarnavo didžiausias Alytaus miesto ir apskrities bendroves, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikia.

Akivaizdu, kad tokiais teiginiais tik siekia suklaidinti teismÄ , sudarydama įvaizdį, kad ieÅ¡kovė buvo itin sėkmingai veikianti įmonė. 33.3. IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų matyti, kad iki 2016 m. vasario 5 d. ieÅ¡kovės pagrindė veikla buvo „Ford“ markės automobilių pardavimas ir specializuotas aptarnavimas bei automobilių nuoma. Tačiau, 2015 m. spalio 7 d. pasikeitus vadovui, pradėjo kisti ir ieÅ¡kovės veikla, nes įmonė jau nebesiskelbė veikianti automobilių nuomos srityje, o pateikė duomenis apie tiesiog bendrÄ automobilių remontÄ .

Ieškovė automobilių nuomos srityje galėjo veikti tik dėl atsakovo, nes automobilių nuomos veikla buvo vykdoma atsakovo valdomos įmonės UAB „AutoAlytus“, kuri ir veikė ieškovės patalpose, sudarydama galimybę ieškovei reklamuotis ir automobilių nuomos paslaugų srityje. Todėl nepagrįsti ir melagingi ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad UAB „AutoAlytus“ neveikė ieškovės patalpose. 33.4. Byloje pateiktas UAB „Insolita“ atsakymas apie tai, kad ši įmonė neatliko jokio duomenų importo ar perkėlimo iš kitų klientų į UAB „Alytaus kėbulų remontas“ programos „ECount“ duomenų bazę.

Atsakovei buvo paleista programa su tuščia standartine duomenų baze. Jei teoriÅ¡kai bÅ«tų pasisavinti ir panaudoti duomenys, tik pirkėjų ir automobilių sÄ raÅ¡ai, nes kiti duomenys, tokie kaip remonto istorija, remonto paraiÅ¡kos, darbo laiko kalendorius, užsakymai (pirkėjų ir tiekėjams) skolos ir kiti buhalteriniai duomenys teoriÅ¡kai negali bÅ«ti perkelti į „ECount“ duomenų bazę dėl jos vidinės struktÅ«ros ryÅ¡ių. 33.5. IeÅ¡kovė nuo pat pradžių nei viename savo procesiniame dokumente, įskaitant ir dabartinį apeliacinį skundÄ nepateikia ir neatriboja, kas yra laikoma komercine paslaptimi, o kas –konfidencialia informacija, kuri buvo neteisėtai gauta ir neteisėtai panaudota.

IeÅ¡kovė tiesiog mano, kad visi duomenys, kurie buvo „ECount“ programoje yra ir komercinė paslaptis, ir konfidenciali informacija. Tačiau tokie abstraktÅ«s teiginiai negali bÅ«ti laikomi tinkamu įrodinėjimu. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad ieÅ¡kovė nežino, kas ta informacija, kuri gali bÅ«ti laikoma turinti atitinkamos komercinės reikÅ¡mės. IeÅ¡kovė nei viename procesiniame dokumente ir teisminio nagrinėjimo metu negalėjo ir iki Å¡iol negali nurodyti, kokia konkreti informacija atsakovei suteikė konkurencinį pranaÅ¡umÄ ir kaip tai pasireiÅ¡kė.

Tai patvirtina, kad ieÅ¡kovės reikalavimai yra nepagrįsti ir tėra bandymas neteisėtai praturėti atsakovų sÄ skaita. 33.6. IeÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, jog bÅ«tų supažindinusi atsakovÄ K. B. su komercinių paslapčių sÄ raÅ¡u ir draudimu jas naudoti, nes ieÅ¡kovės įmonėje nebuvo galiojančių komercinę paslaptį sudarančios informacijos sÄ rašų ir jos saugojimo taisyklių, nes nebuvo tokios informacijos apskritai. Todėl akivaizdu, kad pati ieÅ¡kovas nesiėmė protingų pastangų bendrovės komercinėms paslaptims apsaugoti. 33.7.

IeÅ¡kovė klaidina apeliacinės instancijos teismÄ , kad buvo nuvilioti visi svarbiausi ilgalaikiai ir nuolatiniais laikytini klientai, kaip, pavyzdžiui, Alytaus apskrities VPK. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Alytaus apskrities VPK viešųjų pirkimų suvestinė už 2016 metus patvirtina, kad Å¡i institucija automobilių transportavimo paslaugas pirko iÅ¡ UAB „Alytaus autoklubo įmonė“, IÄ® „Milčija“, transporto priemonių techninės apžiÅ«ros ir aptarnavimo paslaugas, detalių pirkimÄ â€“ iÅ¡ UAB „Skirlita“, UAB „SDG motors“, D.

B. IĮ „Parabolika“, AB „Alytaus chemija“, automobilių remonto ir priežiūros paslaugas – iš UAB „Autodeta ir Ko“, UAB „Moller Auto Alytus“, UAB „Kemi Service“, UAB „Intersera“, UAB „Autovytaras“, K. R. IĮ, G. M., V. S. IĮ, AB „Variklio galvučių remonto centras“, dviejų automobilių išorinio dažymo darbus pirko iš atsakovės. Įstaiga nurodė, kad nėra pasirašiusi transporto priemonių remonto sutarties su UAB „Alytaus kėbulų remontas“.

Aplinkybė, kad įmonės neturi nuolatinio automobilio remonto serviso neturi ir servisÄ renkasi pagal poreikį, nurodyta ir įmonių raÅ¡tu teismui pateiktuose paaiÅ¡kinimuose. 33.8. UAB „Grindalita“ atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovė nebuvo pagrindinis jų servisas, o kad jie renkasi tÄ Ä¯monę, kuri gali suteikti reikiamas paslaugas artimiausiu metu. TÄ patį iÅ¡ esmės patvirtino ir kiti byloje apklausti ieÅ¡kovės klientų atstovai. Byloje taip pat yra duomenys – raÅ¡ytiniai KB „DzÅ«kijos pienas“, UAB „DzÅ«kijos statyba“, UAB „JDC prekyba“, UAB „Parama“ dokumentai, kuriuose Å¡ios įmonės aiÅ¡kiai įvardija priežastis, dėl kurių nenori bÅ«ti ieÅ¡kovo klientais, konkrečiai nurodydami, kad nebuvo patenkinti ieÅ¡kovės paslaugomis, kad kilo su ieÅ¡kove konfliktai ir pan.

FaktÄ , kad ieÅ¡kovės nurodomi klientai nebuvo nuolatiniai, patvirtino ir ieÅ¡kovės vadovas 2018 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu. Jis aiÅ¡kiai nurodė, kad nuolatinės sutartys su klientais nebuvo sudarinėjamos, o paslaugos teikiamos vienkartinių paraiÅ¡kų pagrindu. IeÅ¡kovės vadovas J. J. taip pat patvirtino, kad klientų poreikiai sužinomi ne iÅ¡ „ECount“ programos, o iÅ¡ bendravimo su jais. 33.9. Darbuotojai teisme paaiÅ¡kino, kad jie iÅ¡ ieÅ¡kovės įmonės išėjo dėl nepalankių darbo sÄ lygų, konfliktiÅ¡kų santykių su darbdaviu ir blogos darbo atmosferos.

I. P. nurodė, kad jis iÅ¡ darbo išėjo dėl neteisingo serviso vadovo elgesio su juo. A. K. paaiÅ¡kino, kad išėjo, nes buvo kaltinimas, jog nori visus darbuotojus pakeisti. A. M. nurodė, kad išėjo iÅ¡ darbo, nes jai buvo priekaiÅ¡taujama dėl vaiko ligos, jog dažnai serga. Tai, kad darbuotojai masiÅ¡kai išėjo iÅ¡ darbo (išėjo 19 darbuotojų panaÅ¡iu laikotarpiu) paskyrus naujÄ vadovÄ , neginčija ir ieÅ¡kovė. IÅ¡ visų darbuotojų pas atsakovę įsidarbino tik keli darbuotojai, o tai savaime neigia viliojimo faktÄ . 33.10.

Atsakovės pateiktoje 2019 m. lapkričio 29 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 01, kuriÄ atliko UAB „Apskaitos ir audito paslaugos“ nurodyta, kad pagal specialistui pateiktus UAB „Alytaus kėbulų remontas“ buhalterinės apskaitos duomenis ir, atlikus aukščiau pateiktus apskaičiavimus, iÅ¡ klientų MB „Agera grupė“, UAB „Agrosac“, Alytaus apskrities policija, MB „Alytausgidas.lt“, UAB „Alrodis“, UAB „Autodeta ir Ko“, B. G., A. B. IÄ®, UAB „Druskininkų komunalinis Å«kis“, UAB „DzÅ«kijos dujos“, UAB „DzÅ«kijos mediena“, KB „DzÅ«kijos pienas“, UAB „DzÅ«kijos statyba“, UAB „Eimija“, UAB „FIIT konstruktion“, UAB „Grindalita“, UAB „Inti“, UAB „JDC prekyba“, UAB „Juspa“, UAB „Kadastras“, ŽŪB „Kalnas“, UAB „Kortas“, UAB „Lankava“, M.

J., UAB „Ordo“, UAB „Parama“, UAB „Rosveda“, UAB „Saugios gerovės garantas“, UAB „Saulmega“, UAB „Sinerta LDC“, AB „Snaigė“, UAB „Stora Enso Lietuva“, UAB „Studija plius Baltija“, UAB „Transaibė“, UAB „Vektrona“, UAB „Vita Baltic Intemational“, VSAT Lazdijų rinktinė, UAB „Alytaus kėbulų remontas“ gavo bendrojo pelno 2016 m. – 8 667 Eur, 2017 m. – 12 234 Eur, 2018 m. – 16 193 Eur, iÅ¡ viso per nagrinėjamÄ laikotarpį – 37 094 Eur, grynojo pelno (gauta nauda) 2016 m.

– 7 536 Eur, 2017 m. – 10 615 Eur, 2018 m. – 13 736 Eur, iÅ¡ viso per nagrinėjamÄ laikotarpį –31 887 Eur. Å ie duomenys nėra nuginčyti, todėl jais nesivadovauti, net ir esant ieÅ¡kinio pagrįstumui (nors to nėra), nėra jokio pagrindo. Tokių pagrindų nenurodo ir ieÅ¡kovė savo apeliaciniame skunde, kuriame net nesusiejama priežastiniu ryÅ¡iu praÅ¡oma priteisti žala, jos dydis ir konkretÅ«s neteisėti atsakovų veiksmai.

34. Atsakovė UAB „Alytaus kėbulų remontas“ atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 34.1. IeÅ¡kovė iÅ¡vardijo tik teismų praktikoje iÅ¡skirtas komercinę paslaptį turinčios informacijos rÅ«Å¡is, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė, pavyzdžiui, kokie konkretÅ«s ieÅ¡kovės sukaupti ginčo klientų duomenys bÅ«tų atsakovei suteikę konkurencinį pranaÅ¡umÄ , kokie ginčo klientų ypatingi poreikiai, kuo iÅ¡siskiria minėtų bendrovių mokumas, ar ginčo klientams buvo taikomi kokie nors paslaugų komplektai.

Visi Å¡ie klausimai ieÅ¡kovei buvo keliami bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau ieÅ¡kovė jokių paaiÅ¡kinimų apie specifinės ir reikÅ¡mingos informacijos sukaupimÄ apie ginčo klientus nepateikė, tik abstrakčiais teiginiais palaikė savo ieÅ¡kinį, kurį tikslino daugybę kartų. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad tarp Å¡alių nesant iÅ¡ anksto aptarto komercinę paslaptį sudarančios paslapties turinio (o vien tik esant bendram įsipareigojimui neatskleisti komercinės paslapties), bÅ«tent darbdaviui tenka įrodinėjimo naÅ¡ta įrodyti, kad darbuotojui buvo žinoma, kas laikoma įmonės komercine paslaptimi. 34.2.

Komercinės paslapties turinio ieÅ¡kovė ne tik neįvardijo teismo proceso metu, tačiau ir savo lokaliuose teisės aktuose. Å ioje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė nebuvo sudariusi komercinę paslaptį turinčios informacijos sÄ raÅ¡o, t. y. nesiėmė veiksmų jai apsaugoti. Teismų praktikoje yra pažymima, jog komercinių paslapčių sÄ raÅ¡o sudarymas yra vienas iÅ¡ komercinę vertę turinčios informacijos apsaugos bÅ«dų. Nors atsakovo pareigos bendrovėje keitėsi nuo 2013 m., tačiau K.

B. nebuvo supažindintas nei su naujos pareigybės nuostatais, nei su komercinių paslapčių sÄ raÅ¡u, kurio, kaip nustatyta byloje, apskritai nebuvo. 34.3. IeÅ¡kovė nurodo, kad minėta komercinę vertę turinti informacija buvo kaupiama ir saugoma „ECount“ apskaitos sistemoje, prie kurios priėjimas nebuvo vieÅ¡as. Tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieÅ¡kovė nepagrindė argumento, jog atsakovas K. B., dirbdamas ieÅ¡kovės bendrovėje, buvo atsakingas už prisijungimus prie „ECount“ programos ir kad su buvusia vyr. buhaltere A.

M. nukopijavo ieÅ¡kovės įmonėje buvusios apskaitos sistemos „ECount“ klientų duomenis ir konkrečias remonto istorijas bei persikėlė į atsakovų veikloje taip pat naudojamÄ â€žECount“ apskaitos sistemÄ . Atsakovas K. B. programoje „ECount“ turėjo teisę tik atlikti detalių pirkimÄ â€“pardavimÄ , suvest sÄ skaitas. Kitokia atsakovo pareigų apimtis, kuriÄ nepagrįstai siekia praplėsti ieÅ¡kovė, nebuvo įtvirtinta nei atsakovo darbo sutartyje, nei į bylÄ pateiktuose pareigybės nuostatuose.

Be to, „ECount“ sistema yra bÅ«tent apskaitos programa, ir, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Å¡i programa skirta ne duomenų bazei apie ieÅ¡kovės klientus kaupti, o buhalterinei apskaitai vykdyti. 34.4. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡tirta ir nustatyta, kad ieÅ¡kovė prie ginčo klientų nepagrįstai priskyrė ir tas bendroves, kurioms atsakovė UAB „Alytaus kėbulų remontas“ niekada nesuteikė jokių paslaugų ir prekių. Byloje nustatyta, kad atsakovė neturėjo jokių komercinių ryÅ¡ių su Å¡iomis ieÅ¡kovės nurodytomis bendrovėmis:

UAB „Moller Auto Alytus“, UAB „Savos girios“, UAB „Salgina“, UAB „BMC service“, UAB „Cozyhouses“, Valkininkų miškų urėdija, UAB „MK tekstilė“ (K. K. IĮ), UAB „Medinės sijos statyba“, MB „Alymont“. Taigi, iš ieškovės nurodytų 19 klientų, atsakovės automobilių servise lankėsi tik 10 klientų: UAB „Parama“, UAB „Dzūkijos statyba“, KB „Dzūkijos pienas“, Alytaus apskrities VPK, VSAT Lazdijų rinktinė, UAB „Saulmega“, UAB „Autodeta ir Ko“, UAB „Grindalita“, UAB „JDC prekyba“, UAB „FHT konstruktion“.

Tai, kad minėta dalis klientų niekada nebuvo atsakovės klientais, buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu pagal atsakovės PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų registrÄ . Be to, šį faktÄ pripažino ir pati ieÅ¡kovė, kadangi kartu su 2017 m. gegužės 23 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikė ginčų klientų lentelę, tas bendroves, su kuriomis atsakovė neturėjo jokių komercinių santykių, eliminavo. IeÅ¡kovė įrodinėdama klientų perviliojimo faktÄ , nepagrindė ir nepaaiÅ¡kino, kokie gi klientai buvo pervilioti, o tik apsiriboja bendro pobÅ«džio teiginiais, jog klientų buvo perviliota „ženkliai daugiau“. 34.5.

IeÅ¡kovė su ginčo įmonėmis nebuvo sudariusi nuolatinių automobilių aptarnavimo sutarčių. Teismo posėdžio metu UAB „Marimotorai“ direktorius J. J. patvirtino, kad paslaugos klientams paprastai buvo teikiamos pagal vienkartines paraiÅ¡kas, nuolatinės sutartys su klientais nebuvo sudarinėjamos, o klientų poreikiai sužinomi per bendravimÄ (o ne per „ECount“ sistemÄ , kaip teigiama ieÅ¡kinyje). Nors ieÅ¡kovė teigia ir įrodinėja, kad vien tik nuolatinių sutarčių nebuvimas nepaneigia santykių su klientais pastovumo, tačiau ieÅ¡kovės deklaruojamų nuolatinių santykių buvimo su ginčo klientais nepatvirtina ir jokie kiti įrodymai. 34.6.

IÅ¡ pateiktos pajamų lentelės matyti, kad 2016 m. ieÅ¡kovė iÅ¡ ginčo klientų gavo pajamų, tai reiÅ¡kia, kad minėtos bendrovės vienu metu naudojosi tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės automobilių servisų paslaugomis. Tai patvirtina, kad ieÅ¡kovė savo klientų dėl atsakovės įsteigimo neprarado, kadangi dauguma ieÅ¡kovės įvardijamų įmonių 2016 m. ir toliau iÅ¡liko ieÅ¡kovės klientėmis. Todėl situacija, kuomet tie patys klientai naudojasi tiek ieÅ¡kovės, tiek ir atsakovės paslaugomis, yra sÄ Å¾iningos konkurencijos ir laisvos rinkos pavyzdys. 34.7.

Svarbu atkreipti dėmesį į ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktÄ 2012-2017 m. UAB „Marimotorai“ pardavimų suvestinę, kuri aiÅ¡kiai atspindi iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų-faktÅ«rų kiekį ginčo klientams. IÅ¡ minėtos suvestinės matyti, kad iÅ¡ beveik visų ginčo klientų gaunamos pajamos iÅ¡nyko ne per 2016 m., t. y. ne tada, kai pradėjo veikti UAB „Alytaus kėbulų remontas“, tačiau 2017 m., t. y. praėjus vieneriems metams po atsakovės bendrovės įsteigimo. Be to, remiantis minėta suvestine, ieÅ¡kovės pardavimų pajamos iÅ¡ lentelėje nurodytų klientų pradėjo tendencingai mažėti 2015 m. (lyginant su 2014 m.), t. y. dar iki atsakovės įsteigimo. 34.8.

Atsakovės reklaminiame pristatyme nėra jokios nuorodos ar informacijos, kad automobilių serviso paslaugas teikia UAB „Alytaus kėbulų remontas“ ir kad bÅ«tent Å¡i bendrovė turi 20 metų patirtį. Kita vertus, žymuo „20 metų patirtis“ yra bendrinis, neturi jokio iÅ¡skirtinumo, niekaip nenukreipia į ieÅ¡kovės veiklÄ . IeÅ¡kovės į bylÄ pateikiamame interneto svetainės iÅ¡raÅ¡e matyti, kad yra pristatomas ne „Ford“ prekės ženklas, tačiau pavaizduoti Å¡ios markės automobiliai.

Be to, „Ford“ automobilių atstovai niekada nesikreipė į UAB „Alytaus kėbulų remontas“ dėl galimai neteisėto prekės ženklo naudojimo ar kitų teisių pažeidimo. 34.9. Ginčas dėl neteisėto darbuotojų viliojimo Å¡ioje byloje buvo iÅ¡spręstas dar Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-104-273/2019, kurios 38 punkte teismas konstatavo, kad darbuotojai iÅ¡ ieÅ¡kovės įmonės išėjo dėl nepalankių darbo sÄ lygų, naujo direktoriaus J.

J. įvestos naujos tvarkos įmonėje, konfliktiÅ¡kų santykių su darbdaviu ir blogos atmosferos. Teismas sprendė, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių, todėl apeliacinis skundas dalyje dėl atsakovo K. B. nesÄ Å¾iningų veiksmų perviliojant darbuotojus laikytinas nepagrįstu. 34.10. Nuo oficialios naujojo įmonės direktoriaus J. J. vadovavimo pradžios darbo santykius su ieÅ¡kove nutraukė net 12 darbuotojų. Tokia itin didelė ir tendencinga darbuotojų kaita liudija, kad Å¡is procesas buvo susijęs su įmonės vidaus veiklos valdymo trÅ«kumais, todėl vos trijų ieÅ¡kovės darbuotojų perėjimas dirbti pas atsakovę, kai tuo pačiu laikotarpiu ieÅ¡kovės bendrovę paliko didžioji dalis darbuotojų, paneigia ieÅ¡kovės teiginius apie tariamÄ darbuotojų perviliojimÄ .

I. P. be kita ko paaiÅ¡kino, kad po to, kai išėjo iÅ¡ darbo pas ieÅ¡kovę, užsiregistravo į darbo birÅ¾Ä , tačiau darbo biržoje jam negalėjo pasiÅ«lyti darbo automobilių servise (nes nebuvo tokio darbo), o vėliau, po kelių mėnesių, rado skelbimÄ ir įsidarbino UAB „Alytaus kėbulų remontas“. IeÅ¡kovės vyr. buhalterė A. M. tuo pačiu laikotarpiu (nuo 2016 m. vasario 1 d.) pusę metų su ieÅ¡kovės žinia dirbo tiek ieÅ¡kovės, tiek ir atsakovės bendrovėse (abejose bendrovėse dirbo buhaltere), dėl to apeliaciniame skunde visiÅ¡kai nepagrįstai teigiama apie tariamÄ darbuotojų perviliojimÄ . 34.11.

IeÅ¡kovė neįrodė atsakovų civilinės atsakomybės, t .y. nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų, žalos ir priežastinio ryÅ¡io. IeÅ¡kovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia bet kokiomis priemonėmis susigrÄ Å¾inti buvusius klientus, nepripažįsta naujų rinkos dalyvių, siekia bet kokiais bÅ«dais juos paÅ¡alinti iÅ¡ rinkos, sudaryti kliÅ«tis sėkmingai komercinei veiklai plėtoti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir taikytino teisinio reguliavimo 35.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

36. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais sukeltos žalos atlyginimo. Kadangi ieÅ¡kovė atsakovų civilinę atsakomybę kildina iÅ¡ atsakovų veiksmų, atliktų nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nagrinėjamoje civilinėje byloje bus remiamasi CK 1.116 straipsnio 4 dalies redakcija, galiojusia nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., ir ginčui aktualiu KÄ® 15 straipsniu, kuris iÅ¡ esmės nėra pasikeitęs iki bylos nagrinėjimo dienos.

Dėl byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės 37. Ieškovė UAB „Marimotorai“ (buvusi UAB „Alytaus Vista“) teikia specializuotas „Ford“ automobilių serviso paslaugas – originalios „Ford“ automobilių detalės, „Ford Motorcraft“ programa, saugoma automobilio remonto istorija, suteikiami pakaitiniai automobiliai, specializuotos bendrosios automobilių remonto paslaugos, automobilio paruošimas ir pateikimas techninei apžiūrai, automobilių draudimas, automobilių plovykla.

38. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo K. B. 2003 m. rugpjūčio 12 d. buvo sudaryta darbo sutartis (1 t., b. l. 40), pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas į serviso priėmėjo-detalių pardavėjo pareigas, nuo 2013 m. gegužės 3 d. atsakovas dirbo serviso konsultanto-dalių prekybos vadovu. UAB „Alytaus Vista“ priėmėjo-pardavėjo pareiginių nuostatų Nr. 4, patvirtintų UAB „Alytus Vista“ direktoriaus 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. DS-10, 38 punktas numatė, kad priėmėjas-pardavėjas pasižada ir įsipareigoja neatskleisti žodžiu, raÅ¡tu ar kitokiu pavidalu paÅ¡aliniams asmenims jokios komercinės, dalykinės, finansinės bei kitokios konfidencialios informacijos, su kuria jis buvo supažindintas arba ji tapo jam prieinama ir žinoma dirbant UAB „Alytaus Vista“.

AnalogiÅ¡ka sÄ lyga numatyta automobilių techniko pareiginių nuostatų Nr. 9, patvirtintų UAB „Alytaus Vista“ 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. DS-50, 37 punkte, serviso meistro pareiginių nuostatų Nr. 7 41 punkte. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas su minėtais nuostatais buvo supažindintas ir įsipareigojo jų laikytis. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2016 m. sausio 6 d. Å¡alių susitarimu.

39. Atsakovė UAB „Alytaus kėbulų remontas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2016 m. sausio 15 d., įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas atsakovas K. B.. Nagrinėjamoje civilinėje byloje iš esmės nekyla ginčas dėl to, kad ieškovė ir atsakovė dėl vykdomos ūkinės veiklos specifiškumo, verslo modelio, yra konkurentai KĮ 3 straipsnio prasme.

40. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų ir dėl to patirtų nuostolių atlyginimo. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovai atliko nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus – įkÅ«rė konkuruojantį subjektÄ , perviliojo ilgamečius ir svarbiausius ieÅ¡kovės darbuotojus, perėmė ilgamečius nuolatinius ieÅ¡kovės klientus ir pasinaudojo ieÅ¡kovės konfidencialia informacija bei komercinėmis paslaptimis. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė.

IeÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, ieÅ¡kovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė daugelį faktinių bylos aplinkybių, neatsižvelgė į bylos specifiÅ¡kumÄ ir taikė netinkamÄ Ä¯rodinėjimo standartÄ , nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos bylose dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos priteisimo. Dėl komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos naudojimo ir perdavimo 41. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobÅ«dį ir svarbÄ bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali bÅ«ti skirstoma į informacijÄ , kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., vieÅ¡ai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, vieÅ¡ai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.).

Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali bÅ«ti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimÄ , pavieÅ¡inimÄ ar panaudojimÄ nekiltų teisinių padarinių. Konfidencialia informacija taip pat gali bÅ«ti laikoma informacija, kuriÄ Ä¯monės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgÅ«džių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo bÅ«dai ir kt.).

Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobÅ«džio informacijÄ tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje jÄ sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautÄ aptariamos rÅ«Å¡ies informacijÄ savo naudai ir interesais. Specifinio pobÅ«džio konfidenciali informacija – tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau, kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi.

Å i informacija yra saugoma, o už jos atskleidimÄ ar panaudojimÄ , net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Taigi, nepaisant to, kaip konfidencialiÄ informacijÄ apibrėžė Å¡alys, ne visais atvejais už tokios informacijos atskleidimÄ yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti.

42. Komercinė paslaptis yra konfidencialios informacijos dalis. Komercine paslaptimi laikoma informacija, jeigu ji turi tikrÄ ar potencialiÄ komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali bÅ«ti laisvai prieinama dėl Å¡ios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas jÄ yra patikėjęs, protingų pastangų iÅ¡saugoti jos slaptumÄ . Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad komercine paslaptimi gali bÅ«ti informacija, kuri neprivaloma vieÅ¡ai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir jÄ pagal įstatymÄ nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kuriÄ savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas bÅ«tų komerciÅ¡kai žalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006, 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011, kt.).

43. Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategorijÄ , taigi komercinės paslaptys yra viena iÅ¡ konfidencialios informacijos rÅ«Å¡ių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sÄ vokÄ ir Å¡iuo pagrindu bÅ«ti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialiÄ informacijÄ paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iÅ¡ įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

44. Informacijai, kuri gali bÅ«ti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡ esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos Å¡iai informacijai iÅ¡saugoti. Slaptumas ir vertingumas aiÅ¡kinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o jÄ turinčiam asmeniui Å¡i informacija sukuria konkurencinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji bÅ«tų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranaÅ¡umo, finansinės naudos ir kita.

45. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nenurodė ir neiÅ¡skyrė, kokiÄ konkrečiai informacijÄ ji laiko konfidencialia, o kokiÄ â€“ komercine paslaptimi, apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė taip aiÅ¡kiai Å¡ios aplinkybės nedetalizuoja. Komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos atskyrimas yra svarbus, kadangi, kaip jau buvo minėta anksčiau, ne bet kokios konfidencialios informacijos panaudojimas (atskleidimas) yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovės procesinių dokumentų turinį, laiko, kad, ieÅ¡kovės teigimu, atsakovas įgijo konfidencialiÄ (komercinę paslaptį sudarančiÄ ) informacijÄ â€“ informacijÄ , kuri buvo saugoma bendrovės „ECount“ duomenų bazėje.

IÅ¡ 2017 m. gegužės 23 d. ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad Å¡ioje duomenų bazėje buvo kaupiami duomenys apie prekių tipus, pirkėjus (klientus, jų poreikius, suteiktas paslaugas, kainodarÄ ), tiekėjus, sudarytas prekių katalogas, prekių analogas, buhalterinės apskaitos dokumentų (pirkimo-pardavimo, nuraÅ¡ymo, važtaraščių ir kt.) ruoÅ¡iniai ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors „ECount“ programa yra skirta buhalterinei apskaitai vesti, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad joje buvo saugoma ieÅ¡kovės komercinę paslaptį sudaranti informacija.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, „ECount“ duomenų bazėje saugomi duomenys – važtaraščiai, tiekėjai, prekių katalogas – per se negali bÅ«ti laikoma komercinę paslaptį sudarančia informacija, ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių neįrodinėjo. Tačiau teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose dėstomais argumentais, kad techninė informacija apie tai, kokios paslaugos ir kada buvo teiktos klientams, taip pat gali bÅ«ti komerciÅ¡kai vertinga, gali padėti greičiau identifikuoti problemÄ ir jÄ paÅ¡alinti, taigi įgyjamas tam tikras veiklos pranaÅ¡umas.

Visgi ieškovės vadovas J. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gedimas paprastai identifikuojamas pagal kliento nurodytas konkrečias problemas. Byloje nėra duomenų, kad be klientams teiktos paslaugų istorijos nebūtų galima identifikuoti naujo gedimo. Be to, klientas gali ir pats nurodyti (papasakoti) apie jam anksčiau suteiktas paslaugas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laiko, kad iš esmės informacija apie klientams suteiktas konkrečias paslaugas šiuo atveju nėra laikytina komercine paslaptimi.

Atsakovas, kuris, be kita ko, buvo atsakingas ir už remonto procesų organizavimÄ , Å¡iÄ informacijÄ Ä¯gijo eidamas tiesiogines savo pareigas, ji tapo neatsiejama jo gebėjimų, įgÅ«džių bei žinių dalimi. Kaip jau buvo minėta anksčiau, darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobÅ«džio informacijÄ tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje jÄ sužinojo.

47. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde akcentavo, kad atsakovas pasinaudojo komercinę paslaptį sudarančia informacija apie klientus. Teisėjų kolegijos vertinimu, turint informacijÄ apie klientus, jiems suteiktas nuolaidas, kainodarÄ , Å¡ia informacija potencialiai galima pasinaudoti, ji yra komerciÅ¡kai vertinga ir gali bÅ«ti laikoma komercine paslaptimi.

48. Pažymėtina, kad informacija apie asmens klientus gali bÅ«ti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, vieÅ¡ai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklÄ , paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015, 2016 m. vasario 5 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

Komercinę vertę turi ir duomenys apie tai, kokiomis paslaugomis ir kokiomis sÄ lygomis Å«kio subjektai naudojasi. Informacija apie klientus susideda iÅ¡ įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryÅ¡ius, t. y. kokie konkretÅ«s kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė bÅ«klė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sÄ lygomis teikiamas, už kokiÄ kainÄ tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama vieÅ¡ai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014).

49. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad konfidencialios informacijos apsauga bendrovėje buvo pakankama. Pareiginiuose nuostatuose saugotina informacija apibrėžta itin plačiai – tai bet kokia komercinė, dalykinė, finansinė bei kitokia konfidenciali informacija, su kuria darbuotojas buvo supažindintas arba ji tapo jam prieinama ir žinoma einant savo pareigas. Taigi darbdavys aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ informacijÄ apie savo veiklÄ saugoti.

50. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė nebuvo patvirtinusi konfidencialios informacijos sÄ raÅ¡o. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad sÄ raÅ¡as fizine prasme yra tik vienas iÅ¡ bÅ«dų suformuoti asmens žinojimÄ apie tam tikros informacijos slaptumÄ , tačiau Å¡is bÅ«das nėra vienintelis. Komercinės paslapties savininkas Å¡iuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu bÅ«du asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiÅ¡kus ir nedviprasmiÅ¡kas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis.

Svarbu tai, kad pasirinktas bÅ«das leistų vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktÄ (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

51. Atsakovas, pas ieÅ¡kovę dirbo nuo 2003 m., o nuo 2013 m. ėjo serviso konsultanto-dalių prekybos vadovo pareigas. IÅ¡ esmės nebuvo ginčijama ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybė, kad atsakovas, be kita ko, buvo atsakingas už detalių kainos paskaičiavimÄ klientui ir remonto procesų organizavimÄ . Taigi jam neabejotinai turėjo bÅ«ti suprantama paminėtos informacijos komercinė vertė. Atsakovas turėjo ir galėjo suvokti, kad dalis informacijos, kuria jis disponuoja, yra komercinė paslaptis.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir byloje esantys duomenys, kad atsakovas K. B. prieÅ¡ pat darbo santykių nutraukimÄ sudarė stambiausių klientų suvestinę (2019 m. kovo 6 d. praÅ¡ymas dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos, DOK-9151; 6 t. b. l. 198). Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad nebuvo supažindintas su naujais pareiginiais nuostatais, kai 2013 metais pasikeitė jo darbo funkcijos, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad atsakovui buvo žinoma apie tai, jog ieÅ¡kovė saugo savo komercines paslaptis, taip pat, pasikeitus darbo funkcijoms, neiÅ¡nyko anksčiau atsakovo prisiimta pareiga saugoti komercines paslaptis.

52. Be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad priėjimas prie ieÅ¡kovės „ECount“ apskaitos programos nebuvo vieÅ¡as, kiekvienas ieÅ¡kovės darbuotojas, turėjęs teisę prisijungti prie „ECount“ duomenų bazės, turėjo jam skirtÄ slaptažodį ir vartotojo vardÄ . Pagal tai, kokias funkcijas darbuotojai atliko ieÅ¡kovės įmonėje, jie turėjo ir skirtingo lygmens priėjimÄ prie informacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad informacija, esanti „ECount“ duomenų bazėje, buvo slapta ir pakankamai apsaugota. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas taip pat turėjo specialų jam skirtÄ prisijungimÄ prie „ECount“ duomenų bazės, galėjo matyti ir susipažinti su informacija apie ieÅ¡kovės klientus ir jiems teiktų paslaugų pobÅ«dį. Taigi atsakovas žinojo ieÅ¡kovės komercines paslaptis, kurias privalėjo saugoti.

53. Nustatyta, kad atsakovas komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ teisėtai gavo eidamas savo pareigas ir vykdydamas tiesiogines jam paskirtas funkcijas. Byloje nebuvo keliamas ginčas, kad atsakovas komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ gavo neteisėtai. Asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su Å«kio subjektu, gali naudoti Å¡iÄ informacijÄ praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (KÄ® 15 straipsnio 4 dalis).

PareigÄ atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties Å¡alis, atskleidusi gautÄ komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Be to, atsakovei, kaip Å«kio subjektui, buvo draudžiamas informacijos, kuri yra kito Å«kio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas ar gavimas iÅ¡ asmenų, neturinčių teisės Å¡ios informacijos perduoti, turint tikslÄ konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalÄ Å¡iam Å«kio subjektui (KÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Tam, kad Å¡iais pagrindais kiltų civilinė atsakomybė, turi bÅ«ti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos.

54. IeÅ¡kovė komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimÄ (perdavimÄ , gavimÄ ) iÅ¡ esmės įrodinėjo tuo, kad atsakovas pasinaudojo informacija apie klientus ir juos perviliojo į savo įkurtÄ Ä¯monę. Teisėjų kolegija toliau dėl to pasisako. Dėl konkuruojančio verslo subjekto įsteigimo ir klientų perviliojimo 55. Lietuvos Å«kis grindžiamas asmens Å«kinės veiklos laisve ir iniciatyva, draudimu monopolizuoti rinkÄ , taip pat sÄ Å¾iningos konkurencijos laisve, kuriÄ saugo ir gina įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 4 dalys).

BÅ«tina prielaida sÄ Å¾iningai konkurencijai, kaip vienai iÅ¡ pamatinių rinkos ekonomikos vertybių, apsaugoti yra nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų įvardijimas ir uždraudimas įstatymu. KÄ® 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å«kio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieÅ¡taraujančius Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito Å«kio subjekto galimybėms konkuruoti. Taigi norint asmens atliktus veiksmus pripažinti nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, bÅ«tina konstatuoti, kad: pirma, egzistuoja konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, atitinkami konkurento veiksmai nėra sÄ Å¾iningi, t. y. atlikti turint tikslÄ konkuruoti nesÄ Å¾iningai; trečia, Å¡ie veiksmai gali pakenkti (ar pakenkė) konkurento Å«kinei veiklai, jo gebėjimui konkuruoti toje Å«kinėje veikloje.

Pavyzdinis nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų, kurie per se pripažįstami neteisėtais sÄ Å¾iningos verslo praktikos požiÅ«riu, sÄ raÅ¡as įvardijamas KÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, kita vertus, iÅ¡ minėtos teisės normos pirmosios dalies dispozicijos akivaizdu, kad Å¡is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. NesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais gali bÅ«ti pripažinti ir veiksmai, neįvardinti KÄ® 15 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju konkuruojančio subjekto veiksmų kvalifikavimas neteisėtais sÄ Å¾iningos konkurencijos požiÅ«riu priklauso nuo to, ar egzistuoja pagrindai, leidžiantys pripažinti juos prieÅ¡taraujančius įprastai Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ar geriems papročiams (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-440-790/2019).

56. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas per se nėra neteisėta veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tarp ieškovės ir atsakovo K. B. nebuvo sudaryti jokie nekonkuravimo susitarimai, todėl atsakovas neįsipareigojo nevykdyti tokios pačios arba panašios kaip ieškovė ūkinės-komercinės veiklos.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad atsakovas ilgÄ laikÄ dirbo pas ieÅ¡kovę, organizavo automobilių remonto procesus, parinkdavo detales, naudojosi (iÅ¡moko naudotis) programa „ECount“, kuriÄ vėliau įdiegė savo įkurtoje bendrovėje, buvo materialiai atsakingas už prekių sandėliavimÄ , priėmimÄ , turėjo kitų pareigų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas asmeniniais sugebėjimais ir pastangomis sÄ Å¾iningai įgijo patirtį, suformavo įgÅ«džius, iÅ¡ugdė gebėjimus ir įgijo iÅ¡imtinių žinių, kurias vėliau panaudojo kurdamas savo bendrovę.

IeÅ¡kovė neįrodinėjo, kad atsakovas savo veikloje panaudojo ieÅ¡kovės specifinio pobÅ«džio saugomÄ konfidencialiÄ informacijÄ , už kurios atskleidimÄ bÅ«tų pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės lemtų ribojimÄ atsakovui, nesant nekonkuravimo susitarimo, dirbti toje pačioje srityje kaip ir ieÅ¡kovė, turimas žinias ir patirtį panaudoti darbe.

57. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovai, pasinaudodami turima ieškovės komercine paslaptimi, nuviliojo jos ilgamečius nuolatinius klientus: UAB ,,Parama“, Alytaus apskrities policija, VSAT Lazdijų rinktinė, UAB ,,Dzūkijos statyba“, UAB ,,Saulmega“, KB ,,Dzūkijos pienas“, UAB ,,Autodeta ir Ko“, UAB ,,Grindalita“, UAB „JDC PREKYBA“, UAB ,,FHT konstruktion“, UAB „Eimija“, UAB „Vektrona“, MB „Alytausgidas.lt“, UAB „Kadastras“, UAB „Dzūkijos dujos“, UAB „Saugios geroves garantas“, UAB „Studija plius Baltija“, UAB „Rosveda“, MB „Ageros grupė“, MB „Lankava“, B.

G., UAB „Transaibe“, ŽŪB „Kalnas“, M. J., UAB „Stora enso Lietuva“, UAB „Agrosac“, UAB „Alrodis“, UAB „Sinerta LDC“, UAB „Juspa“, AB „Snaigė“, Druskininkų komunalinis ūkis, UAB „Vita Baltic International“, UAB „Inti“, UAB „Dzūkijos mediena“, UAB „Ordo“, UAB „Kortas“, B. individuali įmonė.

58. Kaip jau buvo minėta anksčiau, teisėjų kolegija pripažino, kad duomenys apie klientus sudarė ieÅ¡kovės komercinę paslaptį. Pripažįstama, kad Å«kio subjektui praradus klientÄ ar klientus, jo konkuravimo sÄ lygos pablogėja, tačiau, sprendžiant, ar Å¡ie klientai yra prarasti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų – komercinės paslapties perdavimo (neteisėto gavimo), reikÅ¡minga nustatyti, ar klientų praradimas nėra natÅ«ralios laisvos konkurencijos, kuria, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniu, grindžiamas Lietuvos Å«kis, pasekmė.

59. Ginčas vyksta dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų teikiant automobilių serviso paslaugas. IÅ¡ civilinėje byloje esančios medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovės klientai KB ,,DzÅ«kijos pienas,“ UAB „DzÅ«kijos mediena“ ir UAB „DzÅ«kijos dujos“ automobilių aptarnavimo paslaugas taip pat pirko ir iÅ¡ kitų paslaugų teikėjų – UAB „Alkesa“, MB „Autorėjas“, UAB „Sostena“, UAB „JMA KAUNAS“, UAB „MOLLER AUTO ALYTUS“, UAB „AUTOMEDIKA“, Lipeikio įmonė „Egzotika“, UAB „VIVATRANS“.

IÅ¡ Alytaus apskrities VPK viešųjų pirkimų suvestinės matyti (2 t, b. l. 35), kad automobilių priežiÅ«ros paslaugos buvo perkamos viešųjų pirkimų bÅ«du, organizuojant paslaugų teikėjų apklausÄ . Paslaugos buvo perkamos iÅ¡ UAB „Autodeta ir ko“, UAB „MOLLER AUTO ALYTUS“, UAB „Kemi Service“, UAB „Intersera“ ir kt. Tai rodo, kad automobilių priežiÅ«ros (remonto) paslaugų rinka yra labai didelė ir paslaugų teikėjų pasirinkimas yra platus, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti, kad pagrįstai galėjo tikėtis, jog ginčo klientai ir toliau su ieÅ¡kove tęs bendradarbiavimÄ ir pirks paslaugas.

Atsakovė nurodė, kad, siekdama pritraukti klientus, reklamavo teikiamas paslaugas interneto portaluose, platino skrajutes, taigi vien aplinkybė, kad ginčo klientai iÅ¡ ieÅ¡kovės perėjo pas atsakovę, nėra pagrindas konstatuoti nesÄ Å¾iningos konkurencijos faktÄ .

60. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, ignoravo ieškovės esmines pajamas generavusius klientus, tokius kaip UAB „Parama“, UAB „Dzūkijos statyba“ ar Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, tačiau apeliaciniame skunde nepaneigė pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų, kad Alytaus apskrities VPK nėra privatus verslo subjektas, jis negali rinktis kurio nors vieno serviso, kadangi paslaugas įsigyja vykdydamas viešuosius pirkimus.

IÅ¡ byloje esančio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. kovo 30 d. raÅ¡to matyti, kad Å¡is ieÅ¡kovės klientas taip pat nėra sudaręs jokios ilgalaikės sutarties su atsakove. UAB „Parama“, viena iÅ¡ svarbiausių ieÅ¡kovės klienčių, kuriai ieÅ¡kovė reguliariai teikė paslaugas nuo 2012 metų, 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡te nurodė, kad su ieÅ¡kove nustojo bendradarbiauti 2016 metais dėl pasikartojančių nesÄ Å¾iningų ir galimai nusikalstamų veiksmų (2 t, b. l. 63), UAB „JDC PREKYBA“ 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡te paaiÅ¡kino, kad nebuvo patenkinti ieÅ¡kovės teikiamų paslaugų kokybe (2 t, b. l. 62), KB „DzÅ«kijos pienas“ 2017 m. kovo 31 d. raÅ¡te nurodė, kad su ieÅ¡kove kilo konfliktas (2 t, b. l. 60), UAB „DzÅ«kijos statyba“ 2017 m. balandžio 11 d. raÅ¡te nurodė, kad apie atsakovę sužinojo iÅ¡ internetinės svetainės, į atsakovę kreipėsi dėl to, kad ji vienintelė galėjo iÅ¡ karto priimti ir skubiai pradėti remonto darbus, ir, kadangi liko patenkinti atliktais darbais, tęsė bendradarbiavimÄ (2 t, b. l. 61).

Taigi iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovės nurodomi didžiausi klientai nutraukė bendradarbiavimÄ dėl objektyvių, nuo atsakovų nepriklausančių priežasčių.

61. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad bylose dėl komercinės informacijos atskleidimo įrodinėjimas turi tam tikrÄ specifikÄ . Su komercinės paslapties atskleidimu susijusiose bylose reikÅ¡mingi yra netiesioginiai įrodymai ir jų visapusiÅ¡kas bei objektyvus vertinimas, nes gauti tiesioginių įrodymų apie paslapties atskleidimÄ patvirtinančius veiksmus ar neveikimÄ yra sunku. Tokiose bylose teismai dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, jų tarpusavio ryÅ¡io turi spręsti vertindami byloje esančių įrodymų, tarp jų – ir netiesioginių, viseto duomenis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013 ir kt.).

Tačiau Å¡iuo atveju vien faktas, kad ginčo klientai iÅ¡ ieÅ¡kovės perėjo pas atsakovę nėra pakankamas netiesioginis įrodymas nesÄ Å¾iningos konkurencijos faktui konstatuoti. IeÅ¡kovė neįrodė, kad paslaugas teikė tinkamai ir todėl ginčo klientai neturėjo jokių objektyvių priežasčių bendradarbiavimui su ieÅ¡kove nutraukti.

62. Be to, teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad nėra pagrindo visų ginčo klientų laikyti ieÅ¡kovės nuolatiniais ilgamečiais klientais. Nors sutiktina, kad formalių ilgalaikių bendradarbiavimo sutarčių nebuvimas per se nereiÅ¡kia, jog kliento negalima laikyti nuolatiniu, tačiau 2018 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu UAB „Marimotorai“ direktorius J. J. patvirtino, kad su didžiÄ ja dauguma klientų paslaugos buvo atsitiktinai, klientams kreipiantis tiesiogiai. IÅ¡ esmės tÄ patvirtino ir liudytojas, UAB „Grindalita“ atstovas, kuris nurodė, kad sprendimÄ , kur remontuoti automobilius, lemia priėmimo laikas, o ne servisas, t. y. kur yra galimybė norimu laiku susiremontuoti automobilį, ten ir vykstama.

63. Pažymėtina, kad nukentėjęs asmuo be kita ko privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018 ir kt.).

Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Nustačius, kad automobilių aptarnavimo paslaugų rinka yra itin plati, o ginčo klientai automobilių priežiÅ«ros (remonto) paslaugas pirko iÅ¡ ne vieno paslaugų teikėjo, ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės negalėjo turėti pagrįstų ir teisėtų lÅ«kesčių, kad visi jos iÅ¡vardinti klientai kreipsis bÅ«tent į ieÅ¡kovę, kadangi Å¡ie klientai niekaip nebuvo ieÅ¡kovei įsipareigoję.

64. Be to, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundÄ , pajamos iÅ¡ kai kurių klientų pradėjo mažėti dar 2015 metais, iki atsakovės įsteigimo, pavyzdžiui, VSAT Lazdijų rinktinei 2014 metais buvo iÅ¡raÅ¡ytos 102 sÄ skaitos faktÅ«ros, o 2015 metais – tik 28, UAB ,,Autodeta ir Ko“ 2014 metais buvo iÅ¡raÅ¡ytos 13 sÄ skaitų faktÅ«rų, o 2015 metais – tik 8 (4 t, b. l. 3), UAB „Juspa“ 2015 metais paslaugų iÅ¡ viso neįsigijo, klientai MB „Alytausgidas.lt“, UAB „Kadastras“, MB „Agera grupė“ ir kt. 2015 metais iÅ¡ ieÅ¡kovės įsigijo ženkliai mažiau paslaugų nei 2014 metais (8 t, b. l. 5).

IÅ¡ ieÅ¡kovės pelno (nuostolių) ataskaitos už 2015 m. matyti (5 t, b. l. 45), kad 2014 m. finansiniais metais ieÅ¡kovės pardavimų pajamos sudarė 1 534 388 Eur, grynasis pelnas – 127 188 Eur, o 2015 m. pajamos sudarė 676 680 Eur, grynasis pelnas – neigiamas (-34 966 Eur), 2016 m. pajamos sudarė 410 294 Eur, grynasis pelnas – neigiamas (-88 414 Eur). Taigi dar iki atsakovės įsteigimo, t. y. 2015 m., ieÅ¡kovė veiklÄ vykdė nuostolingai, klientų nuolat mažėjo.

65. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad ieškovės pajamos pradėjo mažėti dar iki atsakovės įsteigimo, o su klientais bendradarbiavimas nutrūko dėl objektyvių aplinkybių – pasikeitusių santykių su ieškove, netinkamo aptarnavimo, paslaugų kokybės. Remiantis byloje esančiais duomenimis, pagrįsta spręsti, kad buvę ieškovės klientai rinkosi ir kitus automobilių servisus, rinkoje yra daug panašias ir tokias pačias paslaugas teikiančių subjektų, todėl konkurencija yra didelė.

Byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių duomenų, kad atsakovai bÅ«tų atlikę kokius nors nesÄ Å¾iningus viliojimo veiksmus klientų atžvilgiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad klientai nustojo naudotis ieÅ¡kovės teikiamomis paslaugomis ne dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, taigi nėra pagrindo konstatuoti KÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto, KÄ® 15 straipsnio 4 dalies ir CK 1.116 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Dėl klaidinančio prekės ženklo naudojimo 66. Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieÅ¡taraujančius Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito Å«kio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavaliÅ¡kÄ naudojimÄ Å¾ymens, kuris yra tapatus ar panaÅ¡us į kito Å«kio subjekto pavadinimÄ , registruotÄ prekių ženklÄ ar neregistruotÄ plačiai žinomÄ prekių ženklÄ , ar kitÄ pirmumo teise naudojamÄ Å¾ymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavÄ su Å¡iuo Å«kio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesÄ Å¾iningai pasinaudoti Å¡io Å«kio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti Å¡io Å«kio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti Å¡io Å«kio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis (KÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

67. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas visiÅ¡kai ignoravo aplinkybę, jog atsakovai klaidino klientus ir naudojo ieÅ¡kovės „Ford“ prekės ženklo žymenis, o atsakovų nurodyta „20 metų patirtis“ įmonės, kuri įsteigta 2016 metais, reklamoje, tokiu bÅ«du naudojantis ilgametėmis ieÅ¡kovės investicijomis vystant automobilių servisÄ , klaidino atsakovės klientus.

68. IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų nustatyta, kad žodinis ir grafinis prekės ženklas „Ford“ priklauso „FORD MOTOR COMPANY“. Nenustatyta, kad ieÅ¡kovė turėtų iÅ¡imtines prekių ženklo „Ford“ naudojimo teises, byloje taip pat nėra duomenų, kad Å¡io ženklo atstovai kreipėsi į UAB „Alytaus kėbulų remontas“ dėl galimai neteisėto prekės ženklo naudojimo ar kitų teisių pažeidimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė savo reklamoje galimai naudodama „Ford“ prekės ženklÄ kaip nors galėjo pažeisti ieÅ¡kovės, kuri nėra Å¡io ženklo savininkė, teises.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad žymuo apie „20 metų patirtį“ yra bendrinis, neturi jokio iÅ¡skirtinumo, ieÅ¡kovės neidentifikuoja, todėl nesudaro pagrindo painioti ieÅ¡kovės ir atsakovės veiklos. Taigi pirmosios instancijos teismas KÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo nekonstatavo pagrįstai. Dėl darbuotojų perviliojimo 69. Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieÅ¡taraujančius Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito Å«kio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant siÅ«lymÄ konkuruojančio Å«kio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų, siekiant naudos sau ar padarant žalÄ Å¡iam Å«kio subjektui (KÄ® 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

70. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas KÄ® 15 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ yra nurodęs, kad, taikant Å¡iÄ normÄ , bÅ«tina aiÅ¡kintis, ar yra pakankamai duomenų apie reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ apie sÄ Å¾iningos konkurencijos pažeidimÄ : ar ginčo Å¡alys yra konkuruojantys subjektai, ar atsakovas siÅ«lė ieÅ¡kovo darbuotojams pereiti dirbti pas jį, ar siÅ«lymu siekė sumažinti kito Å«kio subjekto gebėjimÄ konkuruoti, ar tokiais veiksmais buvo padaryta žala ieÅ¡kovui, ar dėl to padidėjo atsakovo konkurencinės galimybės. Å ios aplinkybės gali bÅ«ti nustatomos tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai – aiÅ¡kinantis darbuotojų darbo sÄ lygas, sulygtÄ darbo užmokestį ir kitas darbo sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovo ir atsakovo įmonėje, darbuotojų elgesį iki ir po darbo sutarčių su ieÅ¡kovu nutraukimo, darbo sutarčių nutraukimo priežastis, darbuotojų motyvacijÄ dirbti atsakovo įmonėje ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip Å«kio subjektų, padėtį atitinkamoje verslo srityje, jų galimybes konkuruoti, darbuotojų išėjimo ar, prieÅ¡ingai, atėjimo įtakos darbdavio finansinei, konkurencinei bÅ«klei mastÄ ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2009).

Tik faktas, kad darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011).

71. Objektyviai įmonės gebėjimÄ sumaniai veikti mažina kvalifikuoto darbuotojo netekimas, o jo perėjimas į konkuruojantį subjektÄ (perviliojimas) rodo tai, kad dar labiau iÅ¡auga konkurento galimybės. Kaip nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmas, siÅ«lymas darbuotojams nutraukti darbo sutartį gali duoti naudos tiesiogiai. NeieÅ¡koma tinkamų, bet galbÅ«t dirbti mažiau parengtų darbuotojų laisvoje darbo rinkoje, o jau pasinaudojama parengtais specialistais, dirbančiais konkurentui, turinčiais patirties ir kvalifikacijos.

Kvalifikuoto darbuotojo netekimas įmonei, nepriklausomai nuo to, pereis jis dirbti, ar ne, savaime turi jai neigiamos įtakos, taip pat ir jos konkurencingumui. Taigi, jeigu darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iÅ¡ karto įsidarbinama konkuruojančiame Å«kio subjekte, tai gali bÅ«ti svarstoma, ar darbo sutarties nutraukimas nėra susijęs su nesÄ Å¾ininga konkurencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011).

72. Kartu pažymėtina, kad, siekiant konstatuoti nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus, svarbu nustatyti, ar įmonės darbuotojams vienaip ar kitaip buvo siÅ«loma pereiti dirbti į kitÄ Ä¯monę, ar tam netiesiogiai sudaromos sÄ lygos. Be to, vien minėto fakto nustatymas ir jo intensyvumas nėra vienintelės aplinkybės, nustatant nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus. Kadangi tiesioginio viliojimo faktÄ (pasiÅ«lymo nutraukti darbo sutartį pateikimÄ ) įrodyti sunku ar to padaryti neįmanoma, apie žodinio arba pagrįsto bendru supratimu susitarimo buvimÄ teismas taip pat sprendžia iÅ¡ perviliojamų darbuotojų ir konkuruojančios įmonės suderintų veiksmų, nukreiptų į darbo sutarčių nutraukimÄ ir naujų sudarymÄ .

73. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė nuviliojo tris svarbiausius ieÅ¡kovės darbuotojus – serviso meistrÄ I. P., pas ieÅ¡kovę dirbusį nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. vasario 19 d., serviso technikÄ A. K., pas ieÅ¡kovę dirbusį nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2016 m. balandžio 25 d., vyr. buhalterę A. M., pas ieÅ¡kovę dirbusiÄ nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. Apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovės veiklos pradžioje buvo 3 darbuotojai ir visi jie buvo pervilioti iÅ¡ ieÅ¡kovės. Be to, patys darbuotojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad juos dirbti pakvietė bÅ«tent atsakovas. 74. 2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio metu serviso meistras I.

P. paaiškino, kad darbo sutartis su UAB „Marimotorai“ buvo nutraukta dėl nuolatinio spaudimo, neteisingo elgesio su darbuotojais, kuris pasireiškė priekaištavimu, kad darbuotojai „neuždirba reikiamų pinigų“. Liudytojas paaiškino, kad darbe buvo sunki atmosfera. Be to, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad I. P. pas atsakovę įsidarbino ne iš karto, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau ten negalėjo pasiūlyti darbo automobilių servise. I. P. pas atsakovę UAB „Alytaus kėbulų remontas“ įsidarbino po poros mėnesių, kai nutraukė darbo sutartį su ieškove.

75. Serviso technikas A. K. 2017 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad išėjo iš ieškovės bendrovės dėl to, jog buvusioje darbovietėje buvo kalbama, kad ketinama pakeisti visus darbuotojus, buvo kabinėjamasi prie smulkmenų. Paaiškino, kad darbe buvo neigiama atmosfera: buvo viskas labai stebima, priekaištaujama dėl ne vietoj padėtų daiktų, fotografuojama darbo vieta ir pan. Anot liudytojo, darbuotojai keitėsi dažnai (pasikeitė 3-4 technikai). Liudytoja A. M. 2018 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje paaiškino, kad jai nuolat buvo reiškiamos pretenzijos, jog serga vaikas, taip pat paliudijo, kad po J. J. atėjimo buvo kalbama, jog senus darbuotojus reikia pakeisti naujais.

76. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors darbuotojų nuomonė apie padėtį darbe yra subjektyvi ir vertintina kritiškai dėl to, kad liudytojai vis dar yra atsakovės darbuotojai, taigi netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau buvusių ieškovės darbuotojų motyvus dėl prastos emocinės atmosferos patvirtina ir kitų liudytojų paaiškinimai, byloje esantys įrodymai. Iš civilinėje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2015 m. spalio 1 d. ieškovės bendrovėje pasikeitė vadovas, pradėjo dirbti J.

J., kuriam atėjus buvo pradėta vykdyti pertvarka. 2018 m. gegužės 14 d. teismo posėdžio metu J. J. paaiÅ¡kino, kad, atėjęs dirbti, pačiÄ pirmÄ darbo dienÄ atliko veiklos analizę, gavo rezultatus ir sudarė veiklos planÄ , kaip koreguoti įmonės veiklÄ . Nurodė, kad darbuotojai sunkiai reagavo į įmonės veiklos pakeitimus, jie neprisitaikė prie naujos tvarkos, o naujÄ jį direktorių vertino kaip pernelyg jaunÄ , neturintį toje srityje patirties. Be to, teismo posėdžio metu J.

J. nurodė, kad darbuotojai kiekvienÄ dienÄ grasindavo, jog iÅ¡eis iÅ¡ darbo. Patvirtino, kad dėl minėtų priežasčių ieÅ¡kovė turėjo ginčų su darbuotojais. PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde, aplinkybė, kad darbuotojai sutiko dirbti mažesniu darbo užmokesčiu nei pas ieÅ¡kovę, rodo, kad situacija pas ieÅ¡kovę nebuvo gera. Kadangi darbuotojai perėjo dirbti pas atsakovę prastesnėmis sÄ lygomis, labiau tikėtina, kad pasirinkimas dirbti prastesnėmis sÄ lygoms naujai susikÅ«rusioje įmonėje galėjo bÅ«ti nulemtas paties asmens apsisprendimu, o ne atsakovų aktyviais veiksmais perviliojant ieÅ¡kovės darbuotojus ir siÅ«lant galimai palankesnes sÄ lygas.

Byloje nėra duomenų, kad darbuotojams – A. M., A. K., I. P. – buvo sudarytos kitos ypatingos sÄ lygos, dėl kurių jie bÅ«tų sutikę dirbti ir už mažesnį darbo užmokestį. Taigi laikytina, kad darbuotojų išėjimÄ iÅ¡ darbo lėmė objektyvios priežastys ir nėra pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtų veiksmų. Tokias iÅ¡vadas pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas.

77. Be to, byloje nepaneigta aplinkybė, kad I. P. pas atsakovę įsidarbino tik po dviejų mėnesių po darbo sutarties su ieÅ¡kove nutraukimo, buvo registruotas darbo biržoje, todėl nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog I. P. aktyviai buvo siÅ«loma nutraukti darbo santykius su ieÅ¡kove. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kad bÅ«tent atsakovai bÅ«tų teikę aiÅ¡kius ir konkrečius siÅ«lymus ieÅ¡kovės darbuotojams nutraukti darbo santykius ir pereiti dirbti pas atsakovę UAB „Alytaus kėbulų remontas“, tokių aplinkybių nenurodė ir ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde. Tai, kad atsakovas K. B. sutiko A. M. ir I. P. parduotuvėje ir papasakojo apie savo naujai įkurtÄ servisÄ , negali bÅ«ti laikoma pakankama aplinkybe civilinei atsakomybei pagal KÄ® 15 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ kilti.

78. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytus liudytojų paaiÅ¡kinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bendrovėje susiklostė nepalanki situacija, iÅ¡kilo daugybė klausimų dėl ateities perspektyvų, o tai laikytina pakankamai svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį, siekiant užtikrinti savo, kaip darbuotojų, teises ir teisėtus interesus ieÅ¡kantis naujo darbo. Kadangi tiesioginį viliojimo faktÄ Ä¯rodyti sunku, todėl tokio pobÅ«džio bylose svarbÅ«s netiesioginiai įrodymai, tačiau ir jie Å¡iuo atveju nėra pakankami konstatuoti, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus.

79. Galiausiai, atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ pagrįstai pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-104-273/2019 konstatavo, kad darbuotojai iÅ¡ ieÅ¡kovės įmonės išėjo dėl nepalankių darbo sÄ lygų, naujo direktoriaus J. J. įvestos naujos tvarkos įmonėje, konfliktiÅ¡kų santykių su darbdaviu ir blogos atmosferos, teismas pažymėjo, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių, todėl apeliacinį skundÄ dalyje dėl atsakovo K.

B. nesÄ Å¾iningų veiksmų perviliojant darbuotojus atmetė kaip nepagrįstÄ . Nepaisant to, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas buvo panaikintas visas, tačiau ginčas dėl darbuotojų perviliojimo buvo iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iÅ¡ naujo, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas spręsti dėl darbuotojų perviliojimo kitaip, nei konstatuota Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-104-273/2019.

Dėl procesinės bylos baigties 80. Kaip jau buvo minėta anksčiau, deliktinė atsakomybė už nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus galima tik nustačius visas civilinės atsakomybės bÅ«tinÄ sias sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ , kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Pareiga pagrįsti egzistuojant Å¡ias sÄ lygas tenka ieÅ¡kinį reiÅ¡kiančiam asmeniui (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, reikalavimas atlyginti nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais padarytÄ Å¾alÄ gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius, jog atitinkamoje rinkoje ieÅ¡kovo atžvilgiu kitas subjektas atliko tyčinius Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams prieÅ¡taraujančius veiksmus, o Å¡ie veiksmai tiesiogiai paveikė ieÅ¡kovÄ ir padarė jam žalÄ .

Nustačius, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo pasisakyti dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

81. Ä®vertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, iÅ¡analizavusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino KÄ® nuostatas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

82. Atmetus apeliacinį skundÄ , spręstinas atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnis). Atsakovas K. B. pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti 1 735 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, o atsakovė UAB „Alytaus kėbulų remontas“ – 3 267 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos), už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ priteistinas maksimalus užmokestis gali bÅ«ti 1 818,05 Eur (1 398,50 Eur (2020 m. II ketvirčio bruto darbo užmokestis be individualių įmonių) × 1,3 (Rekomendacijų 7, 8.11 punktai)). Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo priteisti didesnes iÅ¡laidas, nei numatyta Rekomendacijose, nėra, todėl atsakovei UAB „Alytaus kėbulų remontas“ priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki Å¡ios sumos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Marimotorai“ (juridinio asmens kodas 153698051) 1 735 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus kėbulų remontas“ (juridinio asmens kodas 304164167) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Marimotorai“ (juridinio asmens kodas 153698051) 1 818,05 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniolika eurų 5 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Dalia Kačinskienė Danguolė Martinavičienė Vigintas ViÅ¡inskis