69dcbce8-4659-4c48-bd49-d439098a0023 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-441-150/2016Proceso Nr. 1-01-1-01741-2015-4Procesinių sprendimų kategorijos: 1.2.19.1.; 2.1.7.4.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,teisėjų Sigitos Bieliauskienės ir Violetos Ražinskaitėssekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui,nuteistiesiems G.

R. (G. R.) ir V. B. (V. B.),jų gynėjui advokatui Remigijui Merkevičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų G. R. ir V. B. gynėjo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 60 MGL (2 260 Eur) dydžio bauda.V. B. pripažintus kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda.IÅ¡ G.

R. ir V. B. konfiskuota po 50 Eur.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : G. R. ir V. B. nuteisti už tai, kad jie, bÅ«dami valstybės tarnautojais ir veikdami abiejų naudai, priėmė 100 Eur kyšį už teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, o bÅ«tent:G. R., bÅ«damas valstybės tarnautoju, dirbdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) (duomenys neskelbtini) bÅ«rio vyriausiuoju patruliu, kartu su kitu valstybės tarnautoju – Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) bÅ«rio vyriausiuoju patruliu V.

B., tarnybiniu automobiliu „VW Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), patruliuodami po paskirtÄ teritorijÄ Vilniaus mieste ir vykdydami policijos pareigÅ«no funkcijas, 2015-01-10, apie 19.05 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sustabdė T. Č., kuris bÅ«damas neblaivus (1,27 promilės), neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, vairavo nustatyta tvarka neįregistruotÄ automobilį „VW Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), kuriam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra.

T. Č. pasiÅ«lius 100 Eur kyšį už automobilio nenuvežimÄ , abu pareigÅ«nai su tuo sutiko ir kartu nuvežė T. Č. iki bankomato, esančio TiÅ¡kevičiaus g. 22, Vilniuje, kur T. Č. išėmus iÅ¡ banko sÄ skaitos 100 Eur, G. R. ir V. B. savo tarnybiniame automobilyje „VW Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), stovėjusiame Å¡alia pastato minėtu adresu, priėmė T. Č. atneÅ¡tus pinigus, t. y. tiesiogiai priėmė 100 Eur kyšį už automobilio „VW Jetta“, v/n (duomenys neskelbtini), priverstinį nenuvežimÄ ir jo teisėtÄ grÄ Å¾inimÄ T.

Č., t. y. už savo teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus.G. R. ir V. B. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 1 dalyje. Nuteistųjų G. R. ir V. B. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-03-21 nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nuteistųjų gynėjas teigia, kad teismas klaidingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir neteisingai vertino jas, dėl ko buvo nepagrįstai pripažinta ginamųjų kaltė padarius BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

Apeliaciniame skunde dėstomos teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su T. Č. praÅ¡ymu, kad policijos pareigÅ«nai paliktų jo vairuotÄ automobilį, pinigų siÅ«lymu nuteistiesiems ir su vėlesnių visų įvykio dalyvių veiksmų padarymu (t. 3, b.l. 129), bei teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje apraÅ¡ytos įvykio eigos, jame dalyvavusių asmenų veiksmų, jų chronologijos nepagrindžia byloje surinkti įrodymai. G. R. ir V. B. kaltė yra grindžiama liudytojo T. Č. parodymais ir informacija, kuri užfiksuota Vieningoje pajėgų valdymo (toliau – VPV) sistemoje.

Apeliantas analizuoja VPV sistemos užfiksuotus duomenis (t. 3, b.l. 130) ir daro tokias išvadas:

1) nuo 19:07:22 val. iki 19:07:33 val. T. Č. galimai įlipo į policijos pareigūnų automobilį;

2) nuo 19:07:47 val. iki 19:08:08 val. tarnybinio automobilio vairuotojas G. R. galimai išlipo iš transporto priemonės ir paėmė alkotesterį, reikiamų surašyti dokumentų blankus. Kita vertus, bylos teisminiame procese nebuvo aiškinamasi, kokiu tikslu išlipo pastarasis nuteistasis;

3) nuo 20:01:14 val. iki 20:03:10 val. buvo atidaromos vien priekinės kairės (vairuotojo) pusės durelės, o G. R. 20:03:10 val. galimai įlipo į tarnybinį automobilį ir buvo jame;

4) nuo 20:04:18 val. iki 20:04:25 val. T. Č. galimai iÅ¡lipo iÅ¡ policijos pareigÅ«nų automobilio. Tokiu bÅ«du nenustatytas laikotarpis, per kurį T. Č. ir G. R. buvo vienu metu ar atskirai iÅ¡lipę iÅ¡ tarnybinio automobilio ir kažkokį laikÄ kartu buvę lauke. Policijos pareigÅ«nų transporto priemonė iÅ¡ vietos pajudėjo iÅ¡ karto, t. y. po 10 sekundžių, kai T. Č. galimai iÅ¡lipo iÅ¡ jos. Todėl, nuteistųjų gynėjo nuomone, Å¡io liudytojo parodymai, kad jis pasiÅ«lė pinigus G.

R. jiems kartu rÅ«kant prie tarnybinio automobilio, neatitinka VPV sistemoje užfiksuotų duomenų. Be to, T. Č. parodymai yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi ir iÅ¡ dalies nelogiÅ¡ki. Liudytojas 2015-11-16 teisiamajame posėdyje teigė, kad jis iÅ¡lipo iÅ¡ tarnybinio automobilio tik tuomet, kai pats surašė ir pasirašė praÅ¡ymÄ palikti automobilį, o policijos pareigÅ«nai priėmė T. Č. palankų sprendimÄ dėl transporto priemonės. Remiantis T. Č. parodymais, dar iki kyÅ¡io pasiÅ«lymo jis suprato ir žinojo, kad automobilis jam bus paliktas.

Vėliau liudytojui bÅ«nant policijos pareigÅ«nų automobilyje ir siÅ«lant jiems pinigų, nuteistieji nepriėmė pasiÅ«lymo. Byloje surinktais objektyviais įrodymais nenustatyta, kad G. R. ir V. B. sÄ moningai delsė priimti sprendimus, G. R. tikslingai iÅ¡lipo iÅ¡ transporto priemonės siekdamas pasikalbėti su T. Č. dėl kyÅ¡io, Å¡is lauke pasiÅ«lė G. R. pinigų už automobilio nenuvežimÄ , o policijos pareigÅ«nas sutiko su liudytojo pasiÅ«lymu ir tik tada buvo raÅ¡omas sprendimas palikti T.

Č. transporto priemonę. Nuteistųjų gynėjas kelia klausimÄ , jei T. Č., berÅ«kydamas lauke prie policijos pareigÅ«nų automobilio, pasiÅ«lė G. R. kyšį už tai, kad nebÅ«tų nuvežtas automobilis, nors toks sprendimas jau buvo priimtas ir liudytojas žinojo Å¡iÄ aplinkybę, kokia prasmė T. Č. buvo siÅ«lyti ir duoti kyšį. Pastarojo samprotavimai apie tai, kad jis, duodamas pinigus policijos pareigÅ«nams, tikėjosi bÅ«ti nenubaustas, prieÅ¡tarauja tiek faktiniams įvykiams, tiek paties liudytojo parodymams, kad jis suprato, jog nuteistieji nesutiko dėl galimybės susitarti, kad už pinigus nebÅ«tų raÅ¡omas administracinio teisės pažeidimo protokolas, dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų byla bus nagrinėjama teisme ir bÅ«tent teismas, o ne policijos pareigÅ«nai skirs T.

Č. administracinę nuobaudÄ . Gynėjas pateikia ir kitus liudytojo parodymų nenuoseklumo bei prieÅ¡taravimo pavyzdžius (apeliacinio skundo 15-16 lapai, t. 3, b.l. 139-140), t. y. T. Č. ikiteisminiame tyrime melagingai teigė, kad policijos pareigÅ«nai provokavo jį duoti kyšį, liudytojas bylos teisminiame procese negalėjo įvardyti vietos, iÅ¡ kur jis paskambino ir pranešė apie duotÄ kyšį, kokį telefono numerį surinko. T. Č. klaidingai nurodė, kad G. R. atliko visus veiksmus, susijusius su jo automobilio sustabdymu, nes iÅ¡ tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus matyti, kad iÅ¡ transporto priemonės buvo iÅ¡lipęs ir V.

B., kuris priėjo prie T. Č. automobilio. Be to, T. Č., duodamas parodymus teismui, pripažino, kad jis paskambino bendrajam pagalbos centrui dėl kyÅ¡io norėdamas „pamokyti“ policijos pareigÅ«nus, nes jis buvo piktas dėl suraÅ¡yto administracinio teisės pažeidimo protokolo, tuo labiau kad po kelių dienų liudytojas turėjo laikyti vairavimo egzaminÄ â€žRegitroje“, o jo padarytas administracinis teisės pažeidimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kė, kad jis neįgis teisės vairuoti transporto priemones.

Tai rodo, kad T. Č. yra asmuo, turintis interesÄ , ir nėra neÅ¡aliÅ¡kas informacijos Å¡altinis. Gynėjas pažymi, kad liudytojas, praneÅ¡damas apie policijos pareigÅ«nų tariamo kyÅ¡io priėmimÄ ir vėliau bendradarbiaudamas ikiteisminiame tyrime su pareigÅ«nais, siekė iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir iÅ¡saugoti galimybę įgyti specialiÄ jÄ teisę. Galimai vien liudytojo, turinčio interesÄ , parodymai nėra ir negali bÅ«ti pakankamas bei patikimas pagrindas kilti kito asmens baudžiamajai atsakomybei.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, skundžiamame nuosprendyje remdamasis VPV sistemos duomenimis, konstatavo, kad Å¡ie duomenys gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, tačiau nagrinėjamu atveju nevertinta, kaip buvo gauta ir fiksuota informacija VPV sistemoje, kas tai per informacija, koks jos turinys ir kt. aplinkybės. G.

R. ir V. B. gynėjas cituoja VPV sistemos nuostatų turinį (apeliacinio skundo 11 lapas, t. 3, b.l. 135) ir tvirtina, kad tokioje sistemoje yra surenkama ir saugoma gausybė įvairios informacijos apie konkrečius Å¡ias pajėgas sudarančius policijos pareigÅ«nus, t. y. jų buvimo vietÄ realiu laiku, judėjimo marÅ¡rutÄ , kryptį, konkrečius veiksmus konkrečioje vietoje, kas verčia daryti iÅ¡vadÄ , kad VPV sistemoje sukaupta aptariama informacija pakliÅ«na į pajėgas sudarančių policijos pareigÅ«nų bent dalinio privatumo sferÄ .

VPV sistemos duomenys gaunami pagal analogijÄ kaip slaptai sekant transporto priemonę Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 160 straipsnio nustatyta tvarka. SlaptÄ sekimÄ sankcionuoja ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, tačiau byloje nėra procesinio sprendimo, leidžiančio baudžiamajame procese naudotis VPV sistemos sukaupta informacija, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas bei klaidingai vadovaujantis BPK 97 straipsnio reikalavimais, dėl ko Å¡ie duomenys negali bÅ«ti pripažinti leistinais įrodymais.Pasak apelianto, prie bylos pridėtÄ apžiÅ«ros protokolÄ , kuriame apraÅ¡yti VPV sistemos užfiksuoti duomenys, surašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) Imuniteto skyriaus vyresnysis tyrėjas J.

R., nors ikiteisminį tyrimÄ byloje pradėjo Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausioji tyrėja J. T., tuo metu ėjusi Å¡io skyriaus virÅ¡ininko pareigas, kuri pavedė ikiteisminį tyrimÄ atlikti vyresniajai tyrėjai D. B.. Byloje nėra jokio pavedimo J. R. atlikti ikiteisminį tyrimÄ ar atskirus tyrimo veiksmus, todėl remiantis BPK 18 straipsnio 1 dalimi ir BPK 164 straipsnio 1 dalimi minėtas vyresnysis tyrėjas niekada neturėjo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no teisių ir procesinių įgalinimų, o jo padaryti veiksmai byloje nesukelia jokių procesinių padarinių.Skundžiamame nuosprendyje pripažįstant G.

R. ir V. B. kaltais didelis dėmesys skiriamas atskirų veiksmų padarymo ir tam tikrų faktų buvimo laikui, pavyzdžiui, įvykiams, buvusiems nuo 20:09:38 val. iki 20:13:29 val. prie prekybos centro „Maxima“ stovėjimo aikštelės esančio bankomato (skundžiamo nuosprendžio 13 lapas), tačiau toks teismo argumentavimas yra grindžiamas prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, nesigilinant į detales, nesistengiant jas sugretinti ir daryti išvadas duomenų visumos pagrindu. Kad atskirų veiksmų padarymo ir tam tikrų faktų buvimo laiku, užfiksuotu skirtinguose informacijos šaltiniuose, negalima kategoriškai tikėti, apeliantas pateikia pavyzdį, kad remiantis VPV sistemos duomenimis T.

Č. vairuotas automobilis buvo sustabdytas 19:06:34 val., o policijos pareigÅ«nų automobilio vaizdo registratorius užfiksavo Å¡iÄ aplinkybę 18:56:46 val. Be to, skundžiamo nuosprendžio vienuoliktame lape teigiama, kad tarnybinis automobilis 20:18:59 val. sustojo (duomenys neskelbtini), o dvyliktame lape nurodoma, kad G. R. nuo 20.17 val. iki 20.30 val. atsiskaitė už prekes degalinėje. Gynėjui neaiÅ¡ku, kur iÅ¡ tiesų buvo minėtas policijos pareigÅ«nas 20.17-18 val. – (duomenys neskelbtini). Taigi, byloje nėra duomenų, kad laikas skirtinguose įrenginiuose buvo nustatytas toks pats, įrenginiai buvo techniÅ¡kai tvarkingi Å¡iuo aspektu ir jie vienodai tiksliai skaičiavo laikÄ , todėl negalima lyginti ir tapatinti laikų, kurie užfiksuoti byloje, bei daryti kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas dėl policijos pareigÅ«nų automobilio sustojimo ir T.

Č. pinigų išėmimo iš bankomato tarpusavio ryšio. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas nustatė tam tikrus faktus net neturėdamas jokio informacijos šaltinio, pavyzdžiui, skundžiamo nuosprendžio vienuoliktame lape dėstoma, kad tarnybinis automobilis 20:13:41 val. pajudėjo iš aikštelės ir 20:18:59 val. sustojo (duomenys neskelbtini), kur atsidarė dešinės pusės galinės durelės, tačiau to nepatvirtina byloje esantys duomenys.Papildomai dėl abejonių VPV sistemos duomenų tikslumu ir teisingumu gynėjas nurodo, kad policijos pareigūnų automobilio vaizdo registratoriaus užfiksuota aplinkybė, jog V.

B. iÅ¡lipo per transporto priemonės priekines deÅ¡inės pusės dureles, nenustatyta VPV sistemoje, t. y. nėra duomenų apie Å¡ių durelių atidarymÄ . Be to, iÅ¡ esmės nė vienas aptariamos sistemos techninis komponentas neturi patikimumÄ ir tikslumÄ garantuojančių patikrų, pavyzdžiui, metrologinės patikros. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad faktinė informacija, kuri fiksuojama ir kaupiama VPV sistemoje, gali bÅ«ti naudojama tik VPV sistemos nuostatuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams pasiekti, bet ne asmens baudžiamajai atsakomybei pagrįsti.Paskutinėje apeliacinio skundo dalyje teigiama, kad hipotetiÅ¡kai policijos pareigÅ«nų apkalbėjimo versija yra ne mažiau tikėtina nei tariama kyÅ¡io priėmimo versija, ir dėstomos pirmÄ versijÄ galimai pagrindžiančios aplinkybės (apeliacinio skundo 17-18 lapai).

T. Č. paskambino bendrajam pagalbos centrui dėl kyÅ¡io davimo maždaug po 42 minučių nuo to momento, kai policijos pareigÅ«nų automobilis pajudėjo iÅ¡ liudytojo automobilio sustabdymo vietos, ar maždaug po 28 minučių, kai tarnybinis automobilis sugrįžo į sustabdytos transporto priemonės buvimo vietÄ . Kita vertus, kelionė nuo sustabdyto T. Č. automobilio buvimo vietos iki bankomato automobiliu trunka 5-7 minutes. T. Č. teigė, kad jis įvykio vakarÄ pirko degalinėje cigarečių, tačiau byloje netirta, kÄ liudytojas iÅ¡ tiesų įsigijo ir kaip atsiskaitė už prekes.

Be to, pasak T. Č., jis, iÅ¡lipęs iÅ¡ tarnybinio automobilio, paprašė, kad G. R. pavaiÅ¡intų cigarete, nors liudytojas neva buvo nusipirkęs cigarečių. Tai, kad nuteistieji buvo prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje maždaug tuo metu, kai T. Č. išėmė pinigus iÅ¡ bankomato, neįrodo ginamųjų kaltės, nes Å¡i vieta pateko į jų patruliavimo marÅ¡rutÄ , tuo labiau kad iÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog prie minėto prekybos centro buvo ir daugiau policijos pareigÅ«nų automobilių.

T. Č., atvežto į Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyrių, niekas nepaklausė ir formaliai nepatikrino, ar šis piniginėje neturi iš bankomato paimtų 100 Eur, taip pat nevertinta, ar galima apklausinėti neblaivų asmenį, kiek jo parodymai yra tikslūs ir teisingi.Apibendrindamas G. R. ir V. B. gynėjas konstatuoja, kad ginamieji nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, todėl skundžiamas apkaltinamas nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Teismo posėdyje bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistieji G. R., V. B. ir jų gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė nuteistųjų G. R. ir V. B. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistųjų G. R. ir V. B. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. PrieÅ¡ingai nei teigia G. R. ir V. B. gynėjas apeliaciniame skunde, apygardos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė pakankamai detalia įrodymų visumos analize ir iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad nuteistųjų gynėjui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.BK 225 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjusiam ar susitarusiam priimti kyšį arba reikalavusiam ar provokavusiam duoti kyšį, arba priėmusiam kyšį už teisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-696/2016).

BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytas teisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus siejamas su tuo, kad kyšio gavėjas veikia neperžengdamas savo įgaliojimų ribų, nepažeisdamas teisės aktų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-489/2016).Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje nustatytu laiku ir vietoje automobilio „VW Jetta“ vairuotojas T. Č. buvo sustabdytas policijos pareigūnų G.

R. ir V. B.. Patikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojas buvo neblaivus, neapdraudęs transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir neatlikęs jos valstybinės techninės apžiÅ«ros. Be to, T. Č. vairavo lengvÄ jį automobilį neturėdamas teisės vairuoti Å¡ios kategorijos transporto priemonių. Remiantis liudytojo T. Č. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, jam bÅ«nant tarnybiniame automobilyje, vienas iÅ¡ pareigÅ«nų rašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , skambino, kad atvažiuotų automobilis nutempti liudytojo transporto priemonę, tačiau sužinojo, kad Å¡iam veiksmui atlikti reikia ilgai laukti.

T. Č. prašė policijos pareigūnų, kad automobilis nebūtų paimtas iš jo, siūlė pinigų. Po to vienas iš policijos pareigūnų išlipo iš tarnybinio automobilio, taip padarė ir liudytojas, lauke pasiūlęs 100 Eur, kuriuos būtų galima išgryninti bankomate. Susitarus nuteistieji su T. Č. tarnybiniu automobiliu nuvažiavo prie prekybos centro „Maxima“ esančio bankomato, liudytojas išėmė iš viso 100 Eur (dvi kupiūras po 50 Eur) ir padėjo pinigus policijos pareigūnų transporto priemonėje, priekyje tarp sėdynių (t. 3, b.l. 66-70).

Liudytojas ikiteisminiame tyrime davė iš esmės tokius pačius parodymus (t. 1, b.l. 9-11, 19-22). Teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų, kad T. Č. būtų suinteresuotas apkalbėti G. R. ir V. B. ar duoti melagingus parodymus, kurių esminės aplinkybės baudžiamajame procese nesikeitė. Nuteistųjų gynėjas, apeliaciniame skunde kritiškai vertindamas liudytojo parodymus, detaliai analizuoja VPV sistemos duomenis (t. 3, b.l. 130) ir teigia, kad nenustatytas laikotarpis, per kurį T. Č. ir G.

R. buvo vienu metu ar atskirai iÅ¡lipę iÅ¡ tarnybinio automobilio ir kažkokį laikÄ kartu buvę lauke, kas leistų daryti iÅ¡vadÄ apie pinigų pasiÅ«lymÄ G. R.. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistųjų gynėjo apeliaciniame skunde nenuosekliai pateikiamas VPV sistemos duomenų vertinimas, nes, viena vertus, Å¡iame procesiniame dokumente teigiama, kad tokie duomenys laikomi teisingais ir patikimais, kurie paneigia liudytojo T. Č. tam tikras nurodytas aplinkybes (t. 3, b.l. 130), kita vertus, vėliau apeliantas jau tvirtina, kad VPV sistemos duomenys kelia abejonių, nes jie, pavyzdžiui, neatitinka tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuotų aplinkybių, aptariama sistema neturi patikimumÄ ir tikslumÄ garantuojančių patikrų ir kt. (t. 3, b.l. 137-138, 140).

Nagrinėjamu atveju G. R. ir V. B. gynėjas nepagrįstai T. Č. parodymų nepatikimumÄ iÅ¡skirtinai sieja su VPV sistemos duomenimis, kuriais užfiksuotas tarnybinio automobilio durelių atidarymas ir uždarymas. Pažymėtina, kad vien remiantis Å¡ia informacija, atsietai nuo kitų byloje surinktų įrodymų, negalima kategoriÅ¡kai nustatyti visÄ eigÄ , kada policijos pareigÅ«nas G. R. ir T. Č. įlipo (iÅ¡lipo) iÅ¡ transporto priemonės. Akivaizdu, kad durelių atidarymo užfiksavimo faktas gali reikÅ¡ti ir kitas aplinkybes, pavyzdžiui, kad asmuo ne įlipo į automobilį, bet pasiėmė kokius nors dokumentus ar kitus daiktus arba durelės nebuvo gerai uždarytos.

Pats nuteistųjų gynėjas, apeliaciniame skunde dėstydamas tarnybinio automobilio durelių atidarymo ir uždarymo eigÄ , vartoja žodį „galimai“ (t. 3, b.l. 130), kas rodo, kad apelianto pateiktas VPV sistemos duomenų vertinimas Å¡ioje dalyje pagrįstas subjektyvia nuomone. Kita vertus, apygardos teismas teisingai nurodė, kad VPV sistemoje užfiksuota, kad nuo 19:07:22 val. iki tarnybinio automobilio pajudėjimo 20:04:36 buvo atidaromos transporto priemonės priekinės ir galinės durelės. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo netikėti liudytojo T.

Č. parodymais, kad jis pasiÅ«lė G. R. konkrečiÄ pinigų sumÄ dėl vairuoto automobilio neiÅ¡vežimo jiems kartu bÅ«nant prie tarnybinio automobilio. Å iame kontekste pabrėžtina, kad G. R. ir V. B. nebuvo nuteisti už tai, kad T. Č. pasiÅ«lė kuriam nors iÅ¡ pareigÅ«nų kyšį konkrečioje vietoje (lauke ar tarnybiniame automobilyje), todėl baudžiamojo įstatymo prasme nėra reikÅ¡minga nuteistiesiems kyÅ¡io pasiÅ«lymo vieta. Be to, kyÅ¡io pasiÅ«lymo faktÄ Ä¯rodo tolimesnė nagrinėjimo įvykio eiga, kuriÄ patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Teisėjų kolegija priimtame procesiniame dokumente vėliau detalizuos pastarÄ jÄ iÅ¡vadÄ .Nuteistųjų gynėjas apeliaciniame skunde analizuoja T. Č. parodymus dėl liudytojo ir policijos pareigÅ«nų veiksmų tarnybiniame automobilyje, susijusių su liudytojo vairuotos transporto priemonės nenuvežimu, t. y. kad remiantis T. Č. parodymais, jis pasiÅ«lė pinigus tik tuomet, kai policijos pareigÅ«nai priėmė T. Č. palankų sprendimÄ dėl transporto priemonės. Kaip minėta, analizuojant T.

Č. parodymus, duotus teisimajame posėdyje, policijos pareigūnai, būdami tarnybiniame automobilyje, sužinojo, kad reikės laukti nemažai laiko, kol atvažiuos automobilis nutempti liudytojo transporto priemonę. Būtent po to T. Č. prašė jų, kad automobilis nebūtų nutemptas (t. 3, b.l. 66-70). Byloje yra T. Č. 2015-01-10 prašymas palikti jam priklausantį automobilį „VW Jetta“ (t. 1, b.l. 162). Taigi, nors liudytojas įvykio vietoje buvo neblaivus, tačiau transporto priemonė vis tiek jam buvo palikta.

Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ prie 2015-02-18 apžiÅ«ros protokolo pridėtų pokalbių stenogramų matyti, kad patrulis (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu dirbo abu nuteistieji, per radijo ryšį paprašė, kad į (duomenys neskelbtini) atvažiuotų automobilis, kuris nutemptų T. Č. transporto priemonę. Kita vertus, per kitÄ radijo ryÅ¡io pokalbį tas pats patrulis atÅ¡aukė savo praÅ¡ymÄ nurodydamas, kad atsirado atsakingas asmuo už automobilį (t. 1, b.l. 132-134). Taigi, oficialiai praneÅ¡ta priežastis, dėl kurios buvo nuspręsta atÅ¡aukti automobilį, galintį nutempti T.

Č. transporto priemonę, neatitinka realios situacijos, nes prie liudytojo automobilio neatvyko joks Å¡io pažįstamas ar artimas asmuo, galintis nuvairuoti transporto priemonę į saugiÄ vietÄ . Nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių nuteistieji negalėjo per radijo ryšį praneÅ¡ti tikrosios priežasties, dėl kurios nebereikėjo nutempti T. Č. automobilį. G. R. teisiamajame posėdyje teigė, kad jie atÅ¡aukė praÅ¡ymÄ dėl automobilio, galinčio nutempti liudytojo transporto priemonę, iÅ¡kvietimo, nes pastarasis gyvena 10-20 metrų nuo automobilio stovėjimo vietos, T.

Č. pasakė, kad jis pats pasirÅ«pins transporto priemone, be to, transporto priemonė netrukdė eismui, nes toje vietoje baigėsi kelias (t. 3, b.l. 32). Esant nuteistojo iÅ¡vardytoms priežastims, nelogiÅ¡kas nuteistųjų elgesys, kai jie nedelsdami kreipėsi dėl automobilio, galinčio nutempti liudytojo transporto priemonę, iÅ¡kvietimo, nes akivaizdu, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiami asmenys galėjo iÅ¡ karto priimti liudytojui palankų sprendimÄ , tačiau jie nepadarė to. Nagrinėjamu atveju T.

Č. parodymų patikimumui neturi reikÅ¡mės nuteistųjų gynėjo akcentuojama aplinkybė, kad liudytojas siÅ«lė konkrečiÄ pinigų sumÄ , kaip kyšį, G. R. jau po to, kai buvo suraÅ¡ytas praÅ¡ymas palikti jam automobilį, nes nėra abejonių, kad siÅ«lyti pinigai buvo susiję bÅ«tent su Å¡iuo klausimu, t. y. kaip atsidėkojimas, kad bÅ«tų nenutempta liudytojo transporto priemonė. Pasak apelianto, byloje surinktais objektyviais įrodymais nenustatyta, kad G. R. ir V. B. sÄ moningai delsė priimti sprendimus ir laukė pasiÅ«lymų už automobilio nenuvežimÄ , tačiau jie nenuteisti už provokavimÄ ar reikalavimÄ duoti kyšį, todėl nuteistųjų gynėjo akcentuojamas ginamųjų veiksmų neatlikimas neturi įtakos vertinant jų kaltę pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.Apeliaciniame skunde, siekiant sumenkinti T.

Č. parodymų reikÅ¡mę, nepagrįstai pabrėžiami jo nurodytų tam tikrų aplinkybių neesminiai neatitikimai byloje surinktiems įrodymams ar nevisiÅ¡kas jų konkretumas. Nuteistųjų gynėjas pateikia tik savo subjektyviÄ nuomonę, kad T. Č. ikiteisminiame tyrime melagingai teigė, kad policijos pareigÅ«nai provokavo jį duoti kyšį. Kiekvienas asmuo sÄ monėje gali nevienodai suvokti skirtingus reiÅ¡kinius, vykstančius objektyvioje tikrovėje. Tai, kad T. Č. subjektyviai nurodė aplinkybę, kad, jo nuomone, G.

R. ir V. B. provokavo duoti kyšį, kuri nepasitvirtino byloje, savaime neįrodo visų liudytojo parodymų neatitikimÄ tikrovei ir tai negali bÅ«ti pagrindas kategoriÅ¡kai atmesti jo parodymus. Kitos aplinkybės, kad T. Č. bylos teisminiame procese negalėjo įvardyti vietos, iÅ¡ kur jis paskambino ir pranešė apie duotÄ kyšį, kokį telefono numerį surinko, be to, liudytojas klaidingai nurodė, kad G. R. atliko visus veiksmus, susijusius su jo automobilio sustabdymu, yra neesminės ir nelemiančios G.

R. ir V. B. nepagrįstÄ patraukimÄ baudžiamojon atsakomybėn. Nuteistųjų gynėjas apeliaciniame skunde iÅ¡ konteksto cituoja T. Č. parodymus, kad jis paskambino bendrajam pagalbos centrui dėl duoto kyÅ¡io norėdamas „pamokyti“ policijos pareigÅ«nus. Asmuo gali dėl įvairių priežasčių oficialiai praneÅ¡ti, kad jis davė kyšį policijos pareigÅ«nams, o Å¡ie priėmė jį. Be to, tokio asmens parodymai baudžiamajame procese vertinami visų byloje surinktų įrodymų kontekste.

Nagrinėjamu atveju T. Č. duotus parodymus dėl nuteistiesiems duoto kyÅ¡io patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl liudytojo asmeniniai motyvai, akcentuojami apeliaciniame skunde (administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymas, padaryto administracinio teisės pažeidimo užkirtimas įgyti teisę vairuoti transporto priemones), dėl praneÅ¡imo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nėra pakankamas pagrindas visiÅ¡kai nesivadovauti jo parodymais nustatant bylos faktines aplinkybes. Nuteistųjų gynėjas teigia, kad liudytojas, praneÅ¡damas apie policijos pareigÅ«nų tariamo kyÅ¡io priėmimÄ ir vėliau bendradarbiaudamas ikiteisminiame tyrime su pareigÅ«nais, siekė iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir iÅ¡saugoti galimybę įgyti specialiÄ jÄ teisę.

Pažymėtina, kad teisė spręsti asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimÄ yra priskiriama ne ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, o tokiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui ar kitai kompetentingai institucijai. Byloje nustatyta, kad T. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-02 nutarimu buvo nubaustas už padarytus administracinius teisės pažeidimus 1 160 Eur bauda su automobilio „VW Jetta“ konfiskavimu (t. 3, b.l. 103). Taigi, net ir davęs nuteistiesiems nepalankius parodymus baudžiamojoje byloje, T.

Č. neišvengė pakankamai griežtos administracinės atsakomybės. Kita vertus, po nubaudimo liudytojas taip pat nepakeitė savo parodymų šioje byloje. Todėl G. R. ir V. B. gynėjo nurodyti argumentai neįrodo T. Č. parodymų neobjektyvumo.Teisėjų kolegija taip pat nepritaria ir kitiems nuteistųjų gynėjo apeliacinio skundo argumentams, kuriais siekiama pagrįsti, kad T. Č. galėjo apkalbėti baudžiamojon atsakomybėn traukiamus asmenis. Nagrinėjamu atveju nėra svarbu, po kiek laiko praėjus nuo nagrinėjamo įvykio liudytojas pranešė bendrajam pagalbos centrui dėl kyšio davimo abiem policijos pareigūnams.

Apelianto akcentuojamas laikas, kuris nevirÅ¡ija nė vienos valandos, nelaikytinas kaip itin ilgas, kuris leistų abejoti T. Č. nurodytomis aplinkybėmis ir įrodytų jo sÄ moningÄ norÄ nepagrįstai apkaltinti G. R. ir V. B.. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad byloje netirta, kÄ liudytojas iÅ¡ tiesų įsigijo ir kaip atsiskaitė už prekes prieÅ¡ sustabdymÄ , nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Nuteistųjų gynėjo cituojami T. Č. parodymai, kad jis, iÅ¡lipęs iÅ¡ tarnybinio automobilio, paprašė, kad G.

R. pavaiÅ¡intų cigarete, nors liudytojas neva buvo nusipirkęs cigarečių, neįrodo liudytojo parodymų neteisingumo. Be to, T. Č. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis buvo palikęs cigaretes transporto priemonėje, todėl ir prašė G. R. cigaretės (t. 3, b.l. 69). Pastebėtina, kad Å¡is nuteistasis bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neneigė, kad jis rÅ«ko (t. 3, b.l. 33). T. Č. iki įvykio nebuvo pažįstamas su G. R., todėl abejotina, ar liudytojas galėtų kategoriÅ¡kai tvirtinti, kad vienas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų rÅ«ko nežinodamas tokios aplinkybės. Tai, kad T.

Č., atvežtas į Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyrių, nebuvo apklaustas, ar jis turi iÅ¡ bankomato paimtų 100 Eur, neturi įtakos Å¡io asmens parodymų visapusiÅ¡kumui ir teisingumui, nes byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia abejoti, kad minėti pinigai buvo duoti G. R. ir V. B. kaip kyÅ¡is. Nors liudytojas įvykio dienÄ buvo neblaivus, tačiau nenustatyta, kad jis negalėjo įsiminti ir tinkamai papasakoti bylai reikÅ¡mingų aplinkybių. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad patys nuteistieji prieÅ¡ tai bendravo su T.

Č. ir jiems nekilo sunkumų kalbant su liudytoju.Kaip minėta, liudytojo T. Č. parodymai, duoti baudžiamajame procese, patvirtina, kad sutarus, jog liudytojas duos nuteistiesiems 100 Eur už transporto priemonės nenuvežimÄ , jie visi tarnybiniu automobiliu nuvažiavo prie prekybos centro „Maxima“ esančio bankomato, kur liudytojas išėmė Å¡iÄ pinigų sumÄ . UAB „First Data Lietuva“ 2015-03-17 raÅ¡te ir prie jo pridėtame priede, taip pat 2015-03-19 raÅ¡te, kuriuo papildytas pirminis raÅ¡tas, užfiksuota, kad T.

Č. vardu iÅ¡duota banko mokėjimo kortelė buvo panaudota 2015-01-10, 20:11:19, bankomate, esančiame J. TiÅ¡kevičiaus g. 22, Vilniuje, ir iÅ¡ jos iÅ¡imta 100 Eur (2 kupiÅ«ros po 50 Eur) (t. 1, b.l. 40-42). Analizuojant VPV sistemos duomenis, po T. Č. vairuoto automobilio sustabdymo nuteistųjų tarnybinis automobilis 2010-05-10, 20:04:36, pajudėjo, o jis tÄ pačiÄ dienÄ , 20:09:31, sustojo prie J. TiÅ¡kevičiaus g. 22, Vilniuje, kur yra prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telė.

Tarnybinis automobilis vėl pradėjo važiuoti 2015-01-10, 20:13:41 (t. 1, b.l. 67-70, 77, 80-81). Taigi, laikas, kai T. Č. išėmė pinigus iš bankomato ir stovėjo G. R. bei V. B. tarnybinis automobilis prie to paties pastato, esančio J. Tiškevičiaus g. 22, Vilniuje, sutampa. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į anksčiau aptartus T. Č. parodymus, neįtikėtina, kad jo ir nuteistųjų buvimo vieta sutapo atsitiktinai, juolab nuo liudytojo sustabdymo vietos iki bankomato yra pakankamai didelis atstumas (G.

R. teisiamajame posėdyje parodė, kad Å¡is atstumas – 1,5 km, t. 3, b.l. 35), T. Č. nepasinaudojo savo sustabdytu automobiliu nuvažiuoti iÅ¡imti pinigų bankomate, o pėsčiomis jis negalėjo nueiti šį atstumÄ Å¾iemos metu per mažiau nei 7 minutes. Vertinant visų įrodymų kontekste, negalima ignoruoti ir tos aplinkybės, kad remiantis VPV sistemos duomenimis tarnybinio automobilio galinės keleivio deÅ¡inės pusės durelės buvo atidarytos du kartus – 2015-01-10, 20:09:38 ir 20:13:29 (t. 1, b.l. 81).

BÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu iÅ¡ T. Č. vardu iÅ¡duotos banko mokėjimo kortelės buvo iÅ¡imta 100 Eur. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kuriam nors iÅ¡ nuteistųjų reikėjo atidarinėti minėtas tarnybinio automobilio dureles. Be to, abejotina, kad G. R. ar V. B. sėdėjo ant galinės transporto priemonės sėdynės. Byloje nėra duomenų, kad nuteistieji gavo iÅ¡kvietimÄ prie prekybos centro „Maxima“, dėl ko jie turėjo atvažiuoti ir kelias minutes tiesiog stovėti automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje.

Visa tai įrodo, kad T. Č. važiavo kartu su nuteistaisiais tarnybiniu automobiliu prie bankomato, esančio J. TiÅ¡kevičiaus g. 22, Vilniuje, kad jis galėtų iÅ¡imti pinigus ir vėliau duoti juos baudžiamojon atsakomybėn traukiamiems asmenims už jo vairuoto automobilio nenuvežimÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ netiesiogiai patvirtina ir 2015-01-19 apžiÅ«ros protokole užfiksuota aplinkybė, kad remiantis VPV sistemos duomenimis, G. R. ir V. B. tarnybinis automobilis praėjus mažiau nei Å¡eÅ¡ioms minutėms po iÅ¡važiavimo iÅ¡ prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės grįžo į T.

Č. automobilio sustabdymo vietÄ . Visa nagrinėjamo įvykio eiga neleidžia abejoti, kad nuteistieji sÄ moningai grįžo į pirminę vietÄ , kad kartu su jais važiavęs T. Č. bÅ«tų iÅ¡leistas iÅ¡ transporto priemonės. Pats G. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad suraÅ¡ius administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir paleidus T. Č., jie neva dar gal pusę minutės palaukė ir pažiÅ«rėjo, kad liudytojas neatsisėstų į Å¡io transporto priemonę (t. 3, b.l. 35), todėl dar kartÄ praėjus itin trumpam laiko tarpui važiuoti patikrinti, ar T.

Č. automobilis stovi toje pačioje vietoje, yra nelogiška. Darytina išvada, kad apygardos teismas teisingai įvertino aplinkybes, buvusias prie prekybos centro „Maxima“ stovėjimo aikštelės esančio bankomato, o nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo argumentavimas šiuo klausimu yra pagrįstas prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, nesigilinant į detales, nesistengiant jas sugretinti ir daryti išvadas duomenų visumos pagrindu, yra deklaratyvus ir atmetamas kaip nepagrįstas.Sprendžiant dėl G.

R. ir V. B. kaltės priėmus 100 Eur kyšį, svarbÅ«s įrodymai, gauti iÅ¡ degalinių, kuriose nuteistieji lankėsi praėjus neilgam laikui po aptartų įvykių. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad degalinėje „Statoil“, esančioje J. TiÅ¡kevičiaus g. 24, Vilniuje, G. R. 2015-01-10, 20.25 val., atsiskaitė 50 Eur kupiÅ«ra už pirktÄ kavÄ (t. 1, b.l. 112-118, 119-120). Praėjus mažiau nei pusvalandžiui, 2015-01-10, 20.54 val., V. B. atsiskaitė 50 Eur kupiÅ«ra už pirktas prekes degalinėje UAB „Lukoil Baltija“, esančioje Kirtimų g. 29, Vilniuje (t. 1, b.l. 123-127, 128-129).

Dėl nustatytų aplinkybių pasakytina, kad G. R. ir V. B. iÅ¡ tikrųjų neėmus pinigų iÅ¡ T. Č., neįprastas policijos pareigÅ«nų elgesys, kai jie po nuvažiavimo prie liudytojo automobilio stovėjimo vietos per trumpÄ laikÄ vyko į dvi skirtingas degalines, kuriose jie atsiskaitė didelėmis pinigų sumomis už pirktas nedidelės vertės prekes. Be to, nenustatyta objektyvių priežasčių, kurios trukdė abiem policijos pareigÅ«nams iÅ¡leisti 50 Eur vertės kupiÅ«ras vienoje iÅ¡ degalinių.

PrieÅ¡ingai, visa nagrinėjamo įvykio eiga leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji elgėsi tokiu bÅ«du sÄ moningai, kad jie nebeturėtų iÅ¡ T. Č. priimtų piniginių kupiÅ«rų. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlikus tarnybinį patikrinimÄ , G. R. ir V. B. buvo paskirtos drausminės nuobaudos už tai, kad jie tarnybos metu turėjo daugiau pinigų nei leidžiama teisės aktų nustatyta tvarka (t. 2, b.l. 85-87).Nuteistųjų gynėjas apeliaciniame skunde abejoja techninėmis priemonėmis užfiksuotomis aplinkybėmis grįsdamas tuo, kad tie patys įvykiai yra užfiksuoti skirtingu laiku.

Pažymėtina, kad skirtingose techninėse priemonėse dėl nevienodo sureguliavimo natūraliai gali pasitaikyti tam tikrų tarpusavio laiko fiksavimo neatitikimų, tačiau tai savaime neleidžia vertinti jomis užfiksuotas aplinkybes kaip neturinčios įrodomosios vertės. Apelianto pateikti pavyzdžiai dėl T. Č. vairuoto automobilio sustabdymo laiko fiksavimo dešimčia minučių skirtumu VPV sistemoje ir tarnybinio automobilio vaizdo registratoriuje ar tarnybinio automobilio buvimo ne toje pačioje vietoje fiksavimo 2015-01-10, apie 20.19 val., iš esmės nėra prieštaringi, kad būtų galima daryti priešingas išvadas, nei nurodytos skundžiamame nuosprendyje.

Dėl pastarojo atvejo pabrėžtina, kad G. R. teisiamajame posėdyje neneigė, kad tarnybiniu automobiliu pastovėjus prie prekybos centro „Maxima“, abu nuteistieji grįžo į T. Č. automobilio sustabdymo vietÄ pažiÅ«rėti, ar pastarasis neva vykdo reikalavimÄ nevažiuoti transporto priemone (t. 3, b.l. 33). Be to, G. R. bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino, kad po to jie lankėsi degalinėje, kur 2015-01-10, apie 20.30 val., nuteistasis atsiskaitė 50 Eur kupiÅ«ra už pirktas prekes (t. 3, b.l. 33).

Atsižvelgiant į tai, nėra abejonių dėl nagrinėjamo įvykio sekos teisingumo. Nuteistųjų gynėjo pateiktas techniniais įrenginiais užfiksuotų aplinkybių kritiÅ¡kas vertinimas yra nepagrįstas, juolab apeliantas neteisingai tiesiogiai sieja tam tikrus aptartus netikslumus su savo subjektyvia nuomone, kad tarnybinio automobilio stovėjimas prie tos pačios vietos, kur T. Č. išėmė pinigus iÅ¡ bankomato, nėra tarpusavyje susiję įvykiai. Å ios iÅ¡vados nepaneigia tai, kad tokia vieta pateko į nuteistųjų patruliavimo marÅ¡rutÄ , o, pasak nuteistųjų gynėjo, iÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog prie minėto prekybos centro buvo ir daugiau policijos pareigÅ«nų automobilių.Apeliaciniame skunde nepagrįstai kvestionuojami VPV sistemoje surinkti duomenys apie G.

R. ir V. B. tarnybinį automobilį. Å ių duomenų rinkimÄ reglamentuoja VPV sistemos nuostatai. Taigi, nėra pagrindo abejoti dėl aptariamų duomenų rinkimo teisėtumo. Pati VPV sistemos duomenų gavimo ir fiksavimo proceso eiga nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apygardos teismas neturėjo pareigos aiÅ¡kintis minėtos informacijos rinkimo techninių charakteristikų. Nuteistųjų gynėjas, papildomai kritiÅ¡kai vertinamas VPV sistemos duomenų tikslumÄ , teigia, kad policijos pareigÅ«nų automobilio vaizdo registratoriaus užfiksuota aplinkybė, jog V.

B. iÅ¡lipo per transporto priemonės priekines deÅ¡inės pusės dureles, nenustatyta VPV sistemoje. VPV sistemos duomenys nėra tiesioginis įrodymų Å¡altinis, kuriuo kategoriÅ¡kai gali bÅ«ti įrodyta G. R. ir V. B. kaltė padarius kyÅ¡ininkavimÄ . Kaip minėta, Å¡ioje sistemoje surinkti duomenys yra vertinami greta kitų byloje surinktų įrodymų ir bÅ«tent įvertinus jų visumÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimÄ . Atsižvelgiant į tai, vien apelianto nurodyta minėta aplinkybė nėra pakankamas pagrindas visiÅ¡kai atmesti VPV sistemos duomenis kaip įrodymÄ .

Be to, nei nuteistieji, nei jų gynėjas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė abejonių dėl VPV sistemos duomenų gavimo ir fiksavimo, jų rinkimo atitikties techniniams reikalavimams.BPK 160 straipsnis reglamentuoja nevieÅ¡o pobÅ«džio procesinę prievartos priemonę – slaptÄ sekimÄ . Visos procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK, patenka į baudžiamojo proceso teisės reguliavimo dalykÄ , t. y. jos gali bÅ«ti taikomos tik nuo to momento, kai kompetentingos institucijos, nustačiusios galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pradeda baudžiamÄ jį procesÄ .

Nepradėjus Å¡ios procesinės veiklos, taikyti BPK 160 straipsnyje ar kitame baudžiamojo proceso įstatymo straipsnyje numatytÄ procesinę prievartos priemonę nėra teisinio pagrindo. Pastebėtina, kad VPV sistemoje buvo renkami duomenys apie G. R. ir V. B. tarnybos metu naudotÄ automobilį dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo byloje, todėl vien dėl Å¡ios priežasties aptariamų duomenų rinkimo negalima prilyginti slaptam sekimui BPK 160 straipsnio prasme. Be to, procesinės prievartos priemonės pagal savo pobÅ«dį yra skirtos siekti baudžiamojo proceso tikslų, o BPK I dalies XII skyrius nustato iÅ¡samų procesinių prievartos priemonių sÄ raÅ¡Ä .

VPV sistemoje numatytos informacijos rinkimas nėra reglamentuotas baudžiamojo proceso įstatymo normų, todėl šis veiksmas nėra tapatus procesinei prievartos priemonei. Šiame kontekste pažymėtina, kad vienas iš VPV sistemos uždavinių yra realiuoju laiku atvaizduoti pajėgų vienetų duomenis, reikalingus valdyti ir kontroliuoti pajėgas (VPV sistemos nuostatų 7.1. punktas), o VPV sistemos nuostatų 8 punktas aiškiai apibrėžia šios sistemos pagrindines funkcijas, pavyzdžiui, automatiškai rinkti, kaupti, saugoti, sisteminti pajėgų telemetrijos duomenis (pajėgų judėjimo, vietos, laiko, atstumo, veiklos statusų, įrangos būsenų ir kitus duomenis), realiuoju laiku atvaizduoti ir istorinius telemetrijos duomenis skaitmeniniame žemėlapyje, atvaizduoti įvykio duomenis skaitmeniniame žemėlapyje ir kt.

Taigi, akivaizdu, kad VPV sistema pagal savo pobÅ«dį yra skirta rinkti informacijÄ siekiant kitų tikslų, nei numatyti baudžiamojo proceso įstatyme. Vien pareigÅ«nų tarnybinių funkcijų atlikimas sudaro teisinį pagrindÄ fiksuoti atitinkamus duomenis VPV sistemoje. Å ios sistemos nuostatai yra teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti, todėl nėra abejonių, kad G. R. ir V. B., vykdžiusiems savo tarnybines pareigas, buvo žinoma, kad važiavimas tarnybiniu automobiliu ir kiti veiksmai, susiję su tokios transporto priemonės naudojimu, yra fiksuojami VPV sistemoje.

Atsižvelgiant į tai, nuteistųjų gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju prieš fiksuojant duomenis VPV sistemoje turėjo būti priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis remiantis BPK 160 straipsniu, yra nepagrįstas. Be to, byloje objektyviai negalėjo būti pažeistos ir BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalies, BPK 97 straipsnio nuostatos. Taip pat pasakytina, kad BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais.

VPV sistemos duomenų rinkimui yra numatytas teisinis pagrindas, jie byloje buvo ištirti ir įvertinti, kas atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad faktinė informacija, kuri fiksuojama ir kaupiama VPV sistemoje, gali būti naudojama tik VPV sistemos nuostatuose nustatytiems tikslams ir uždaviniams pasiekti, bet ne asmens baudžiamajai atsakomybei pagrįsti, atmetamas kaip nepagrįstas.G. R. ir V. B. gynėjas be pagrindo abejoja byloje esančio 2015-01-19 apžiūros protokolo, kurį surašė vyresnysis tyrėjas J.

R. (t. 1, b.l. 67-70), teisėtumu. IÅ¡ tikrųjų 2015-01-10 protokole-pareiÅ¡kime užfiksuota, kad byloje ikiteisminį tyrimÄ pradėjo vyriausioji tyrėja J. T., o ikiteisminis tyrimas pavestas atlikti vyresniajai tyrėjai D. B.. Kita vertus, Å¡ios aplinkybės savaime neleidžia pripažinti 2015-01-19 apžiÅ«ros protokolÄ niekiniu dėl padaryto esminio baudžiamojo proceso pažeidimo. Vyresnysis tyrėjas J. R. tuo metu dirbo tame pačiame Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriuje kaip ir vyresnioji tyrėja D.

B.. J. R., t. y. ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbančiam asmeniui, nebuvo tiesiogiai įforminta pavesti atlikti VPV sistemos duomenų, susijusių su nuteistųjų patruliavimo maršruto istorija, analizę, tačiau nėra pagrindo manyti, kad surašytame procesiniame dokumente užfiksuota informacija yra neteisinga. Be to, prie 2015-01-19 apžiūros protokolo pridėti VPV sistemos duomenys, atspausdinti popieriniame variante (t. 1, b.l. 71-90), pagrindžia, kad vyresniojo tyrėjo J. R. surašytame procesiniame dokumente pateikta informacija atitinka tikrovę.

Taigi, nepritartina G. R. ir V. B. gynėjui, kad atliktas aptariamas procesinis veiksmas byloje negalėjo sukelti jokių padarinių.Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pripažintina, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad G. R. ir V. B. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 1 dalyje, nes jie skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis priėmė kyšį už teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus. Byloje nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, susijusių su įrodymų rinkimu ir vertinimu.

Todėl naikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį nuteistųjų gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistųjų G. R. (G. R.) ir V. B. (V. B.) gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                  RÅ«ta Mickevičienė Teisėjos                                                                                                               Sigita Bieliauskienė                                                                                                                             Violeta Ražinskaitė