69d9e8cf-e77e-4cdf-a8ce-4d298552c349 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-2088-945/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10680-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.14; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

P.-L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18106-886/2019 pagal ieÅ¡kovės R. P.-L. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Onrama“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir kompensacijos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (b. l. 3–7) pašė pripažinti neteisėtu 2019 m. sausio 24 d. su atsakove sudarytos darbo sutarties nutraukimÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė 2019 m. vasario 28 d. informavo ieÅ¡kovę apie darbo sutarties, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė dirbo pardavėja – konsultante, nutraukimÄ Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, nors ieÅ¡kovė nebuvo teikusi praÅ¡ymo nutraukti darbo santykius. TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovei telefonu buvo praneÅ¡ta, kad darbo sutarties nutraukimas DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu atÅ¡auktas, o, ieÅ¡kovei atvykus į darbÄ 2019 m. kovo 1 d., jai pateikta pasiraÅ¡ytinai susipažinti 2019 m. vasario 25 d. bandomojo laikotarpio įvertinimo forma ir iÅ¡ darbo ieÅ¡kovė atleista 2019 m. kovo 5 d. vadovaujantis DK 36 straipsnio 3 dalimi.

Ieškovė nurodo esanti diplomuota prekybos darbuotoja, turinti patirties prekybos įmonėse, nėra gavusi jokių drausminių nuobaudų, pretenzijų ar pastabų iš darbdavio, kitų darbuotojų ar klientų. Ieškovei nebuvo pateikti susipažinti ir pasirašyti pareiginiai nuostatai, bendrovės vidaus tvarkos taisyklės, darbų ir priešgaisrinės saugos taisyklės, darbo grafikas, kas leidžia spręsti, kad su ja buvo sudaryta laikino darbo sutartis, neketinant įdarbinti nuolatiniam darbui.

2. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b. l. 66–72) atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei nurodė, kad pardavėja – kasininkė A. K. 2019 m. vasario 20 d. tarnybiniu praneÅ¡imu informavo darbdavį apie asmenis, parduotuvėje reikalaujančius skolų grÄ Å¾inimo iÅ¡ ieÅ¡kovės, 2019 m. vasario 25 d. tarnybiniu praneÅ¡imu informavo, kad ieÅ¡kovė nuolat kalba telefonu, nereaguoja į pastabas, nepalaiko tvarkos sandėlyje. Ä®vertinusi ieÅ¡kovės darbo veiklÄ , 2019 m. vasario 25 d. tiesioginė ieÅ¡kovės vadovė pateikė bandomojo laikotarpio įvertinimo formÄ , kurioje nurodyta, kad darbuotoja nėra tinkama darbui.

Kandidatams į pardavėjo – konsultanto pareigas nėra keliami specialÅ«s reikalavimai iÅ¡silavinimui. IeÅ¡kovė savo kompetencijÄ galėjo įrodyti tinkamai vykdydama darbines funkcijas. Klientų ir darbdavio raÅ¡ytinių pretenzijų nebuvimas nereiÅ¡kia, kad darbuotojas savo pareigas vykdė nepriekaiÅ¡tingai. RuoÅ¡iant darbo sutarties su ieÅ¡kove nutraukimo dokumentus buvo padaryta techninė klaida, įvardijant netinkamÄ DK straipsnį. Pastebėjus klaidÄ , buvo nedelsiant imtasi veiksmų klaidai iÅ¡taisyti.

Ä®monė nevykdo praktikos formaliai supažindinti darbuotojus su vidaus teisės aktais, jiems pasiraÅ¡ant žurnaluose ar registruose. IeÅ¡kovė supažindinta su elektroninio formato dokumentais, tÄ ji patvirtino darbo ginčų komisijos posėdžio metu. Darbo grafikai įmonėje ruoÅ¡iami prieÅ¡ 7 dienas, ieÅ¡kovė laikydavosi darbo laiko režimo, t. y. su darbo grafiku buvo supažindinama tinkamai. Darbdavys ieÅ¡ko nuolatinių, patikimų ir sÄ Å¾iningų darbuotojų. IeÅ¡kovė yra pirmoji darbuotoja, atleista iÅ¡ darbo dėl nepatenkinamų bandomojo laikotarpio rezultatų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (b. l. 113–118) ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės 3,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

4. Teismas nurodė, kad jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iÅ¡ darbo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu ir kreipiasi į teismÄ , darbdavys privalo įrodyti, jog darbuotojas neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. NeigiamÄ iÅ¡bandymo rezultatÄ darbdavys gali įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, kad darbuotojas neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo.

5. Teismas konstatavo, kad surinkti rašytiniai įrodymai, atsakovės atstovės ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog ieškovė pažeidė kasininko – pardavėjo pareiginių nuostatų 53 punkto (darbo metu asmeniniai pokalbiai neturi trukdyti kolegoms dirbti ir (ar) bendrauti su klientais, taip pat neturi trukdyti darbuotojui atlikti darbo sutartimi sulygtų darbo funkcijų), 30 punkto (gavus prekes, ruošti jas pardavimui ir patikrinti), 7 punkto (vykdyti tiesioginio vadovo žodines užduotis ir pavedimus) reikalavimus. Teismas kaip nepagrįstus, nepatvirtinančius ieškovės reikalavimų pagrįstumo, atmetė ieškovės atstovų argumentus dėl atsakovės pateiktų įrodymų turinio skirtumų.

6. Teismas nurodė, kad byloje nėra nustatyta, jog tarnybinių pranešimų turinys neatitinka tikrovės. Įmonės darbuotoja A. K. apklausiama liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino pranešimus rašiusi savo nuožiūra.

7. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės teiginiai, jog ji niekada nebuvo nuÅ¡alinta nuo darbo, jai neskirta drausminių nuobaudų, nepraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti dėl netinkamai vykdomų pareigų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovė savo pareigas atliko tinkamai. Liudytojų paaiÅ¡kinimai ir raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtinta, kad žodinių pastabų dėl naudojimosi telefonu ir netinkamai atliekamų pareigų ieÅ¡kovė buvo gavusi. DarbuotojÄ atleidžiant iÅ¡bandymo laikotarpiu teisės aktai darbdaviui numato paprastesnę procedÅ«rÄ , įstatyme nėra imperatyviai nurodytas reikalavimas prieÅ¡ atleidžiant darbuotojÄ DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu jį nuÅ¡alinti nuo darbo ar skirti drausmines nuobaudas.

8. Teismas sprendė, kad klaida nurodant neteisingÄ DK straipsnį, kaip atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ , nebuvo esminė, ji buvo nedelsiant iÅ¡taisyta, jokių pasekmių nesukėlė. Darbdavio ketinimas atleisti darbuotojÄ iÅ¡ užimamų pareigų yra akivaizdus, o atleidimo motyvas bÅ«tent ir yra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

9. Teismas, remdamasis tuo, kad liudytoja J. Č., kuri buvo tiesioginė ieÅ¡kovės vadovė, teismo posėdyje patvirtino atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytÄ aplinkybę, jog su kasininko – pardavėjo pareiginiais nuostatais ieÅ¡kovė buvo supažindinta, Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovės atstovai teismo posėdžio metu neginčijo, darė iÅ¡vadÄ , kad vien supažindinimo su vidaus dokumentais patvirtinimo paraÅ¡u nebuvimas nėra pagrindas spręsti, jog atsakovė siekė sudaryti laikinojo darbo sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu (b. l. 121–122) ieÅ¡kovė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Visa eilė aplinkybių verčia pagrįstai abejoti tiek bandomojo laikotarpio įvertinimo formoje, tiek praneÅ¡ime apie darbo sutarties nutraukimÄ , tiek tarnybiniuose praneÅ¡imuose iÅ¡dėstytų pretenzijų ieÅ¡kovės atžvilgiu realumu, objektyvumu ir pagrįstumu, raÅ¡ytinių įrodymų teisėtumu. 1.2.

Ieškovė yra diplomuota prekybos darbuotoja, yra dirbusi prekybos įmonėse, jokių pretenzijų iš darbdavio, bendradarbių, klientų ar drausminių nuobaudų dėl netinkamo darbo nėra gavusi. 1.3. Atsakovės atstovai ir liudytojai patvirtino, kad viena iš priežasčių nutraukti su ieškove darbo sutartį buvo vykdomi išieškojimai ieškovės atžvilgiu, kas yra atvira diskriminacija dėl turtinės padėties. 1.4. Darbdaviui laikantis pozicijos, kad ieškovė neišlaikė išbandymo, darbo sutartis turėjo būti nutraukta DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau šis pagrindas buvo pasirinktas tik po to, kai ieškovė nesutiko su atsakovės įformintu darbo sutarties nutraukimu pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.

Darbdavys siekė nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove bet kokiu bÅ«du ir bet kokiu pagrindu, realiai neįvertindamas ieÅ¡kovės darbo kokybės iÅ¡bandymo laikotarpiu. Kadangi darbdavys elgėsi akivaizdžiai nesÄ Å¾iningai ir sÄ moningai, tikslingais veiksmais siekė pažeisti ieÅ¡koves teises ir teisėtus interesus, jam turi tekti su tuo susijusios neigiamos pasekmės. 1.5. FaktÄ , kad atsakovė nesiekė sudaryti su ieÅ¡kove nuolatinės darbo sutarties, patvirtina ir aplinkybės, jog ieÅ¡kovei nebuvo pateikti susipažinti ir pasiraÅ¡yti bendrovės vidaus darbo tvarkos taisyklės bei pareiginiai nuostatai, ieÅ¡kovė nebuvo supažindinta su prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklėmis, taip pat nebuvo pasiraÅ¡ytinai supažindinta su darbo grafiku. 1.6.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi A. K. tarnybiniais praneÅ¡imais, tačiau visiÅ¡kai ignoravo aplinkybę, kad Å¡ie tarnybiniai praneÅ¡imai buvo suraÅ¡yti darbdavio nurodymu. Sprendime iÅ¡dėstyta iÅ¡vada, kad darbdavys nenurodė A. K., koks turi bÅ«ti praneÅ¡imų turinys, tėra visiÅ¡kai nepagrįsta teismo prielaida. Teismas taip pat niekaip nereagavo į ieÅ¡kovės argumentus, kad praneÅ¡imai yra galimai suklastoti.

11. Atsakovė atsiliepimu (b. l. 124–128) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė nenurodė jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu tiesiog pareiÅ¡kė savo nuomonę. Teismas, vertindamas į bylÄ surinktus įrodymus, vadovavosi įstatyme įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad darbo santykiai buvo nutraukti dėl diskriminacijos, nenagrinėtina ir atmestina, nes yra nauja Å¡ioje byloje ir peržengia apeliacinio skundo ribas, kadangi ieÅ¡kovė Å¡ios aplinkybės nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi nei praÅ¡yme, pateiktame darbo ginčų komisijai, nei ieÅ¡kinyje, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pokalbis priėmimo į darbÄ metu neturi nieko bendro su atleidimo pagrindu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 12.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Vadovaujantis CPK 312 straipsniu, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Å i nuostata yra suderinta su darbo ginčų nagrinėjimo ypatumus reglamentuojančiomis CPK 414 straipsnio 3 dalies, 417–418 straipsnių normomis, pagal kurias virÅ¡yti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , patenkinti daugiau darbuotojo reikalavimų ar darbuotojo teises apginti alternatyviu bÅ«du gali tik pirmosios instancijos teismas ir tik atsižvelgdamas į tai, kokiu pagrindu savo reikalavimus darbuotojas grindžia.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad aktyvus teismo vaidmuo darbo bylose nereiÅ¡kia, jog darbuotojui, kaip bylos Å¡aliai, tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019). Darbuotojo pareiga suformuluoti reiÅ¡kiamo reikalavimo pagrindÄ bei jį įrodinėti yra įtvirtinta ne tik bendrosiose CPK normose (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai, 178 straipsnis), bet ir procesinius klausimus reglamentuojančiose DK nuostatose.

Pvz., DK 26 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant nediskriminavimo bylas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojas privalo įvardinti aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidÄ , jog darbuotojas patyrė diskriminacijÄ , ir tik tada darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo. Kitaip tariant, jeigu darbuotojas neįrodinėja galimos diskriminacijos fakto ir tokio pobÅ«džio aplinkybe negrindžia savo byloje reiÅ¡kiamo reikalavimo, jos vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas.

14. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundÄ , aplinkybes, susijusias su galima diskriminacija turtiniu pagrindu, ieÅ¡kovė įvardijo tik apeliaciniame procese, jos nebuvo vertinamos bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme, todėl jas vertinti nagrinėjant apeliacinį skundÄ draudžia imperatyvios civilinio proceso normos (CPK 312, 320 straipsniai). Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 15. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodė praÅ¡anti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Nagrinėjamu atveju praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo yra nemotyvuotas, ieÅ¡kovė nenurodė, kokie įrodymai negalės bÅ«ti iÅ¡tirti ar kokios aplinkybės negalės bÅ«ti įvertintos bylÄ nagrinėjant raÅ¡ytinio proceso tvarka. IeÅ¡kovė tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir teikdama apeliacinį skundÄ turėjo galimybę raÅ¡tu iÅ¡dėstyti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes bei savo pozicijÄ byloje nagrinėjamais klausimais, todėl spręsti, kad apeliacinis procesas negalimas papildomai neiÅ¡klausius ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų žodinio posėdžio metu, nėra pagrindo.

Dėl nurodytos priežasties praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka atmetamas. Dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo 16. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2019 m. sausio 24 d. darbo sutarties (b. l. 16–20) pagrindu ieÅ¡kovė dirbo pardavėja – konsultante, sudarydamos darbo sutartį Å¡alys, besivadovaudamos DK 36 straipsnio 3 dalimi, susitarė dėl trijų mėnesių bandomojo laikotarpio. Darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta 2019 m. kovo 5 d. (b. l. 20, 35), prieÅ¡ tai įteikus ieÅ¡kovei 2019 m. kovo 1 d. praneÅ¡imÄ apie ketinimÄ nutraukti darbo sutartį (b. l. 22).

IeÅ¡kovė neįrodinėja aplinkybės, kad darbdavys, inicijuodamas darbo sutarties nutraukimÄ , bÅ«tų nesilaikęs DK 36 straipsnio 4 dalyje nustatytų procedÅ«rinių reikalavimų.

17. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, ieÅ¡kovė jos teisių pažeidimÄ sieja su aplinkybe, kad prieÅ¡ nutraukdamas darbo sutartį DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu darbdavys 2019 m. vasario 28 d. nutraukė darbo sutartį su ieÅ¡kove taikydamas DK 55 straipsnio 1 dalį (b. l. 19), nors ieÅ¡kovė nebuvo pateikusi praÅ¡ymo nutraukti darbo sutartį darbuotojos iniciatyva. Ä®vertinusi šį argumentÄ teisėjų kolegija pažymi, kad, nevertinant aptariamo darbdavio veiksmo teisėtumo ir pagrįstumo, jis nesukÅ«rė jokių teisinių pasekmių, kadangi darbdavys savo priimtÄ sprendimÄ atÅ¡aukė (b. l. 48–50), kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių (b. l. 37–39) ir apmokėjimo už darbÄ dokumentų (b. l. 40–42), ieÅ¡kovės darbo santykiai su atsakove tęsėsi ir po 2019 m. vasario 28 d.

Vien Å¡i aplinkybė pati savaime leidžia spręsti, kad realias faktines pasekmes sukÅ«rė 2019 m. kovo 1 d. inicijuotas ir 2019 m. kovo 5 d. įgyvendintas darbo sutarties nutraukimas DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, jokių pasekmių nesukÅ«rę ankstesni darbdavio veiksmai, kuriuos ieÅ¡kovė vertina kaip neteisėtÄ darbdavio elgesį, o atsakovė – kaip techninę klaidÄ (b. l. 54), negali bÅ«ti vertinami kaip turintys kokios nors įtakos savarankiÅ¡ko darbdavio veiksmo – darbo sutarties nutraukimo kitu pagrindu – teisėtumui ir pagrįstumui.

18. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su skundžiamame sprendime pateiktu aiÅ¡kinimu, kad darbo sutarties nutraukimui DK 36 straipsnio pagrindu negali bÅ«ti taikomi tokios pačios apimties įrodinėjimo standartai, kaip ir nutraukiant darbo sutartį DK 57–58 straipsniuose nurodytais pagrindais. Inicijuodamas darbo sutarties nutraukimÄ dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo (DK 58 straipsnis) darbdavys turi įvykdyti griežtai reglamentuotÄ darbo sutarties nutraukimo procedÅ«rÄ , kurios tikslas yra objektyviais įrodymais užfiksuoti netinkamo darbuotojo elgesio pavyzdžius. Inicijuodamas darbo sutarties nutraukimÄ savo iniciatyva dėl netenkinančių darbo rezultatų (DK 57 straipsnis) darbdavys turi įvardinti darbo rezultatams neigiamos įtakos turinčias darbuotojo gebėjimų ar darbo funkcijų vykdymo spragas, suteikti darbuotojui galimybę tokias spragas paÅ¡alinti, o, darbuotojui to nepadarius, nutraukdamas darbo sutartį iÅ¡mokėti darbuotojui iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

19. Kartu įstatyme yra numatyta aukščiau aptarto griežto darbo santykių nutraukimo teisinio reglamentavimo iÅ¡imtis, suteikianti galimybę Å¡alims darbo santykius nutraukti paprastesne tvarka. Vadovaujantis DK 36 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡bandymo terminas nustatomas tam, kad darbdavys galėtų įvertinti, ar darbuotojas tinka darbui, į kurį jis priimtas. Toks teisinis reglamentavimas lemia aptariamo darbo sutarties nutraukimo pagrindo taikymo specifiÅ¡kumÄ . Pirma, darbdavys iki bandomojo termino pabaigos turi teisę darbo sutartį nutraukti pigiau (nemokėdamas iÅ¡eitinės iÅ¡mokos) ir paprastesne tvarka (įspėjęs darbuotojÄ prieÅ¡ tris darbo dienas).

Antra, darbo sutarties nutraukimo pagrindu yra įvardijamas darbdavio sprendimas, kad darbuotojas neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo, t. y. jog darbuotojas, darbdavio vertinimu, nėra tinkamas darbui, dėl kurio sudaryta darbo sutartis. AiÅ¡kindamas tokį teisinį reglamentavimÄ kasacinis teismas yra nurodęs, kad iÅ¡bandymo rezultatų vertinimas yra darbdavio prerogatyva. Darbo sutartis sudaroma Å¡alių valia ir tik Å¡ios sutarties Å¡alys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai iÅ¡bandymas nustatytas darbuotojo praÅ¡ymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestÄ darbÄ (kai iÅ¡bandymas nustatomas darbdavio iniciatyva).

Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iÅ¡ darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismÄ , darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iÅ¡ tiesų neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymÄ ir darbo teisinių santykių sutartinį pobÅ«dį yra darbdavio prerogatyva, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui.

Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, kad darbuotojas neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-632-611/2015, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484-701/2016). Kitaip tariant, aptariamas darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra lankstesnis tuo aspektu, kad įrodinėjant aplinkybę, jog darbuotojas netinka darbo sutartyje nurodytam darbui, netaikomas objektyvusis įrodinėjimo standartas, pagal kurį darbdavio nurodomas darbo sutarties nutraukimo priežastis kiekvienas asmuo turėtų objektyviai įvertinti kaip pakankamas pripažinti, kad darbuotojas neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo.

Darbuotojui nesutinkant su darbo sutarties nutraukimo DK 36 straipsnio pagrindu teisėtumu, darbdaviui pakanka įrodyti, kad egzistavo sÄ lygos susiformuoti konkretaus darbdavio subjektyviai pozicijai, jog darbuotojas jam netinka.

20. Nutarties 19 punkte pateiktas teisinio reglamentavimo aiÅ¡kinimas paneigia apeliacinio skundo argumentų, kad ieÅ¡kovė buvo baigusi mokslus, reikalingus darbo funkcijoms vykdyti (b. l. 23–26) ir turi panaÅ¡aus darbo patirties (Å¡iai aplinkybei pagrįsti į bylÄ nepateikta jokių įrodymų), reikÅ¡mę. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad Å¡ios ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės buvo vertinamos sudarant su ieÅ¡kove darbo sutartį ar darbdaviui priimant sprendimÄ darbo sutartį nutraukti. Susitaręs dėl iÅ¡bandymo termino darbdavys turėjo teisę vertinti, ar darbo funkcijas ieÅ¡kovė vykdo taip, kaip iÅ¡ jos tikimasi.

21. Nors ieškovė ir akcentavo skirtingai ieškovės bendradarbių tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 51–53) ir darbdavio ieškovei pateiktoje bandomojo laikotarpio įvertinimo formoje (b. l.

21) nurodytas iÅ¡bandymo neiÅ¡laikymo priežastis, teisėjų kolegija tokį ieÅ¡kovės argumentÄ vertina kaip formalų, nepaneigiantį darbdavio veiksmų teisėtumo. Ä®vertinimo formoje (b. l.

21) nurodyta, kad ieÅ¡kovė nesupranta jai skiriamų užduočių, jas vykdo netiksliai, nuolat kalba ar kitaip naudojasi telefonu, nepaiso kolegų pastabų, netinkamai bendrauja su klientais. Å ios aplinkybės atitinka nurodytÄ sias A. K. 2019 m. vasario 25 d. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 53). Nurodyta darbuotoja, dirbusi kartu su ieÅ¡kove, 2019 m. vasario 20 d. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l.

52) taip pat buvo nurodžiusi, kad ieÅ¡kovei dirbant pas jÄ ateidavo paÅ¡aliniai asmenys, kurie reikalaudavo grÄ Å¾inti skolas, dėl ko A. K. nepasitikėdavo ieÅ¡kove, bijodavo palikti ieÅ¡kovę vienÄ prie kasos aparato. Nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ne tik A. K. (2019 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 1 val. 39 min. 45 sek. iki 2 val. 13 min. 15 sek.), bet ir atsakovės direktoriaus pavaduotoja J. Č., nurodžiusi tiek faktÄ , kad ieÅ¡kove skundėsi bendradarbiai, tiek ir aplinkybę, jog ieÅ¡kovė nereaguodavo į žodines pastabas, nebuvo suinteresuota darbo funkcijas vykdyti tinkamai (2019 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 1 val. 7 min. 35 sek. iki 1 val. 38 min. 50 sek.). Tos pačios aplinkybės akcentuojamos ir ieÅ¡kovei įteiktame praneÅ¡ime apie darbo sutarties nutraukimÄ (b. l. 22). A. K. 2019 m. vasario 20 d. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l.

52) akcentuotas pasitikėjimo ieÅ¡kove nebuvimas dėl pas ieÅ¡kovę darbo vietoje besilankydavusių asmenų, reikalavusių grÄ Å¾inti skolas, vertinant jÄ kartu su iÅ¡ antstolių gautais duomenimis apie ieÅ¡kovės atžvilgiu vykdomus priverstinius iÅ¡ieÅ¡kojimus (b. l. 47), nors ir tiesiogiai nepaminėti įvertinimo formoje, įvertinus ieÅ¡kovės pareigybės pobÅ«dį (b. l. 97–103) galėjo turėti įtakos tiek ieÅ¡kovės bendradarbiams, tiek ir darbdaviui subjektyviai vertinant ieÅ¡kovės elgesį, jos tinkamumÄ užimamoms pareigoms. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių visumÄ pagrįstai įvertino kaip sukÅ«rusiÄ pagrindÄ atsakovės vadovui priimti sprendimÄ dėl to, kad ieÅ¡kovė neatitiko lÅ«kesčių, siejamų su pardavėjos – konsultantės pareigas užimančiu darbuotoju.

22. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovės pozicija dėl atsakovės į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų galimo suklastojimo yra vertintina kaip jokiais įrodymais nepagrįsta prielaidos forma pateikta gynybinė pozicija. Tarnybinių praneÅ¡imų suraÅ¡ymo aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino juos suraÅ¡iusios liudytojos. Jokių prieÅ¡ingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikta. Tas pats pasakytina ir apie ieÅ¡kovės pozicijÄ , kad darbdavys siekė sudaryti su ieÅ¡kove laikinÄ sutartį.

Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia darbdaviui sudaryti terminuoto pobÅ«džio sutartis su darbuotoju net ir neterminuoto pobÅ«džio darbui (DK 67 straipsnio 4 dalis), todėl, tuo atveju, jeigu bÅ«tų neketinęs sukurti su ieÅ¡kove neterminuotų darbo santykių, darbdavys turėjo galimybę sudaryti terminuotÄ darbo sutartį. Vien aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nebuvo pasiraÅ¡ytinai supažindinta su vidiniais įmonės dokumentais, galėtų bÅ«ti pagrindu, esant įstatyme įtvirtintoms sÄ lygoms, taikyti darbdaviui atsakomybę už netinkamÄ darbo santykių įforminimÄ , tačiau savaime nepaneigia darbdavio veiksmų nutraukiant darbo santykius teisėtumo.

Nesupažindinimas raÅ¡tu su darbo grafiku paneigtų darbdavio teisę taikyti atsakomybę už darbo laiko režimo nesilaikymÄ (nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė laikėsi darbo laiko režimo, t. y. žinojo, kada turi bÅ«ti darbe, nėra). Nesupažindinimas raÅ¡tu su pareigybės apraÅ¡ymu ar darbo tvarkos taisyklėmis galėtų tapti kliÅ«timi taikyti DK 58 straipsnio nuostatas už nurodytuose lokaliniuose teisės aktuose nurodytų taisyklių pažeidimÄ , tačiau nagrinėjamoje byloje toks klausimas ir nekeliamas.

Darbdavys aiÅ¡kiai nurodė priežastis, dėl kurių darbuotoja buvo įvertinta kaip netinkama užimamoms pareigoms, pateikė įrodymus, kurių visuma leido susiformuoti darbdavio sprendimui dėl sÄ lygų nutraukti darbo sutartį DK 36 straipsnio pagrindu egzistavimo.

23. Apibendrindama nutarties 17–22 punktuose nurodytų aplinkybių visumÄ teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė įrodė darbo sutarties nutraukimo su ieÅ¡kove teisėtumÄ , pirmosios instancijos teismas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡sprendė tinkamai, skundžiamÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl procesinės bylos baigties 24. Apeliacinį skundÄ atmetus, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iÅ¡ esmės nepakeistas.

Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad sisteminis CPK 83 straipsnio aiÅ¡kinimas lemia, kad darbuotojai darbo bylose yra atleidžiami ne tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bet ir nuo kitų iÅ¡laidų valstybei atlyginimo. Å i iÅ¡vada lemia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , be pagrindo priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimÄ , todėl sprendimo rezoliucinė dalis tikslinama, panaikinant dalį dėl iÅ¡laidų valstybei atlyginimo priteisimo.

25. BÅ«dama atleista nuo iÅ¡laidų valstybei atlyginimo, ieÅ¡kovė nėra atleista nuo pareigos atlyginti kitos Å¡alies turėtas iÅ¡laidas, todėl, apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteisiamas atsakovės iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu, atlyginimas – 800 Eur (b. l. 129–130) (CPK 93, 98 straipsniai). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį, panaikinant jos dalį dėl 3,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Onrama“, juridinio asmens kodas 135910150, iÅ¡ ieÅ¡kovės R. P. – L., gim. (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų eurų) atstovavimo iÅ¡laidų apeliaciniame procese atlyginimÄ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Nijolia Indreikienė Izolda Nėnienė