Legislator Case Law & Legislation
69d97705-a4dc-43e9-b720-9bd651b976d5 AI generated

69d97705-a4dc-43e9-b720-9bd651b976d5 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 69d97705-a4dc-43e9-b720-9bd651b976d5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. B. atstovui advokatui Arvydui Peneliui, ir jos gynėjui advokatui Jonui Milčiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. iÅ¡teisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., požymių.

Legislator headnote

AI generated

69d97705-a4dc-43e9-b720-9bd651b976d5 · Å iaulių apygardos teismas: B. atstovui advokatui Arvydui Peneliui, ir jos gynėjui advokatui Jonui Milčiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. iÅ¡teisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., požymių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Klavdija Kruminienė

      Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-354/2011

                                                                                         Â

(Proceso Nr. 1-07-3-000043-2010-1)

                                        Â

                                                Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

      1.2.8.1.1., 2.1.3.1., 2.4., 2.9., 2.1.14.

                                                               Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 9 d.

 Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės, teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vaclovo Iždono,                            sekretoriaujant Renatai Lesanavičienei,

dalyvaujant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. atstovui advokatui Arvydui Peneliui,

išteisintajai A.

U. ir jos gynėjui advokatui Jonui Milčiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. iÅ¡teisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., požymių.

Vadovaujantis

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., privataus kaltintojo A. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str., privataus kaltintojo A. B. prašymas priteisti išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti, atmestas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str. 6 p., iÅ¡ privataus kaltintojoÂ

A. B. A. U. priteista 1000 Lt proceso išlaidų.

Kolegija

nustatė:

A.

B. privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas patraukti A. U. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., kaltindamas A. U. Å¡meižtu, t. y. tuo, kad ji paskleidė melagingas žinias 2010-01-12 Å iaulių miesto apylinkės teismui privataus kaltinimo tvarka pateikdama skundÄ , kuriame teigė, kad jis 2009-10-31 apie 1 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir kitos merginos ir joms besistumdant, priÅ¡okęs prie jos rankomis ir kojomis pradėjo jÄ muÅ¡ti, sudavė rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas kelis smÅ«gius, smurtaudamas jai iÅ¡mušė du priekinius dantis ir vienÄ dantį nuskėlė, paskleisdama Å¡ias tikrovės neatitinkančias žinias pažemino jo garbę ir orumÄ .Â

Å iaulių miesto apylinkės teismas kaltinamosios atžvilgiu priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, padaręs iÅ¡vadÄ , kad A. U. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., požymių.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. B. prašo panaikinti Šiaulių miesto

apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir A. U. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį

nuosprendį, nubaudžiant baudžiamÄ ja tvarka, ir priteisti jam iÅ¡ A. U. 10000 Lt neturtinės žalos bei

bylinėjimosi iÅ¡laidas. Â

Skunde apeliantas teigia, kad teismas,

konstatuodamas, jog jis kažkada yra sumušęs kaltinamÄ jÄ A. U., rėmėsi vienintelės kaltinamosios parodymais, juos įvardydamas

nuosekliais ir neginčijamais, tačiau nekreipė dėmesio į tai, kad ir jo parodymai yra nuoseklūs, ir taip, nenurodydamas jokių argumentų, pažeisdamas BPK 20 str. nuostatas, suteikė viršenybę išskirtinai kaltinamosios parodymams.

Be to, apeliantas nurodo, kad jis niekada neginčijo fakto, jog A.

U. buvo kažkada sužalota, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kaltinamÄ jÄ sužalojo bÅ«tent jis pastarosios skunde nurodytÄ dienÄ . A. B. nuomone, liudytojų

A. D., M. M., L. A., D. U., R. K. žinojimo apie A. U. sumuÅ¡imÄ Å¡altinis yra pati kaltinamoji arba apie tai jie sužinojo

iÅ¡ trečiųjų asmenų, o liudytojai L. T., A. P. buvo kartu su juo ir A. U. ir jokio pastarosios muÅ¡imo nematė, tačiau apylinkės teismas Å¡ių liudytojų parodymus atmetė, nenurodydamas jokių įrodymų, kuriems tie parodymai prieÅ¡tarautų. Taip pat skunde teigiama, kad iÅ¡ nuosprendžio visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiais įrodymais remiantis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad L. T. yra aiÅ¡kiai suinteresuota bylos baigtimi.

Skundu apeliantas atkreipia dėmesį, kad

A. U. kaltinimÄ privataus kaltinimo byloje, kurioje buvo nukentėjusioji, atsiėmė ne dėl to, kad jie susitaikė, o dėl kitų

priežasčių, kas, apelianto manymu, aiÅ¡kiai įrodo, jog kaltinamoji A. U. paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ

informacijÄ apie jį, tačiau teismas to nevertino.

Taip pat skunde apeliantas pažymi, kad teismas nepateikė jokių argumentų ir nenurodė įrodymų, kuriais remdamasis konstatuoja, kad A.

U. kaltė neįrodyta, o jis kaltas dėl jos sumušimo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne visumoje, o atskirai, nepagrįstai nepripažino jo, liudytojų

L. T., A. P. parodymų įrodymais, neištyrė ir nepašalino prieštaravimų

tarp byloje esančių įrodymų, nenurodė, kodėl kaltinamÄ jÄ A. U. teisinančius įrodymus priėmė, o

kaltinančius atmetė.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, jog kaltinamosios kompiuteris 2009-10-30 buvo sudaužytas, kÄ tvirtino liudytojos L. T. ir L. B., nors, apelianto manymu, tai galėjo bÅ«ti A. U. pretekstas apkalbėti jį dėl sumuÅ¡imo.

Atsikirtimu į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintoji A. U. praÅ¡o privataus kaltintojo A. B. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendį, priteisti iÅ¡ privataus kaltintojo iÅ¡laidas, jos turėtas teisinei pagalbai apmokėti.

Atsikirtime iÅ¡teisintoji nurodo, kad A. B. jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtÄ , dėl ko ji buvo sužalota, apie tai papasakojo byloje apklaustiems liudytojams, mėgino šį įvykį su A. B. iÅ¡spręsti be teisėsaugos institucijų pagalbos, tačiau pastarajam nesutikus, kreipėsi į Å iaulių apskrities VPK, o vėliau įstatymų nustatyta privataus kaltinimo tvarka į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ , o dar vėliau, pasinaudodama savo teise, kaltinimo atsisakė. Tokius veiksmus, iÅ¡teisintosios teigimu, ji atliko tik gindama savo pažeistas teises ir laisves, kas nieko bendra neturi su BK 154 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.Â

Apeliacinės

instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. B. atstovas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintoji

A. U. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas. Â

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino A. U. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. atsako tas asmuo, kuris paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. atsiranda, jei tikrovės neatitinkančiÄ ir kito žmogaus garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ ar niekinančiÄ informacijÄ skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo.

Jau buvo minėta, kad apeliantas, pateikdamas skundÄ privataus kaltinimo tvarka apylinkės teismui (b. l. 1), A. U. kaltino tuo, kad ji 2010-01-12 Å iaulių miesto apylinkės teismui privataus kaltinimo tvarka pateikdama skundÄ apkaltino jį (A. B.) 2009-10-31 apie 1 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, fizinio smurto naudojimu ir sužalojimu (dviejų priekinių dantų iÅ¡muÅ¡imu ir vieno danties nuskėlimu) ir taip paskleidė apie jį melagingÄ informacijÄ , kuri pažemino jo garbę ir orumÄ .

Skunde A. B. akcentuoja, kad apylinkės teismas, nenurodydamas jokių įrodymų, konstatavo jo kaltę sumuÅ¡us iÅ¡teisintÄ jÄ ir jÄ sužalojus. Dėl tokių argumentų kolegija pažymi, kad priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pirmosios instancijos teismas sprendė ne apelianto kaltės, o A. U. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ dėl jai pareikÅ¡to privataus kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., ir tai aiÅ¡kiai rodo minėto nuosprendžio rezoliucinė dalis, kurioje pirmosios instancijos teismas iÅ¡dėstė savo sprendimÄ iÅ¡teisindamas A. U.. Taigi jokių apelianto kaltės įrodymų teismas nurodyti neprivalėjo ir Å¡ioje dalyje Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Tačiau kolegija pažymi, kad apylinkės teismo skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje vartojamos formuluotės – ,,...nepaneigia A.

B. kaltės“, ,,...nepaneigia A. B. kaltės dėl A. U. sužalojimo“, iš tikrųjų yra ydingos pagal Baudžiamojo

proceso įstatymo prasmę ir suklaidinusios apeliantÄ , nes apie tai jis mini savo skunde. Kita vertus, savaime minėti posakiai nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės ir negali bÅ«ti pagrindu naikinti nuosprendį, kadangi byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai objektyviai nepatvirtina, kad A. U. atliko jai inkriminuojamus veiksmus, sudarančius Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. sudėtį, ir kad tie veiksmai buvo nukreipti į A. B. apÅ¡meižimÄ .

Privatus kaltintojas A. B. kaltino A. U. paskleidus tikrovės neatitinkančias žinias apie jį oficialiame dokumente – skunde teismui, kurio turinį, A. B. teigimu, dėl pradėto proceso sužinojo

daugelis skunde neįvardintų žmonių, kas pažemino jo garbę ir orumÄ . Apeliantas A. B. reiÅ¡kiamus kaltinimus, kad iÅ¡teisintoji privataus

kaltinimo tvarka teismui pateiktame skunde, kuriuo kaltino apeliantÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu, sÄ moningai įrašė tikrovės neatitinkančiÄ bei A. B. žeminančiÄ informacijÄ ir jÄ paskleidė, iÅ¡ esmės grindė įvykusiu privataus kaltinimo bylos Nr. PK-138-441/2010 teisminio nagrinėjimo procesu. IÅ¡ aptariamų skundo

argumentų galima suprasti, kad trečiaisiais asmenimis, kuriems, pasak A. B., buvo paskleista jo garbę ir orumÄ Å¾eminanti tikrovės

neatitinkanti informacija, apeliantas laiko teismo teisėjÄ , posėdžių sekretorę, savo pasikviestÄ gynėjÄ ir pačiÄ A. U., nes Å¡ie asmenys dalyvavo teismo posėdžiuose (privataus kaltinimo byla Nr. PK-138-441/2010). Å iuo atveju kolegija pažymi, kad paskleidimu pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitÄ Å¾mogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui privataus pokalbio metu, vieÅ¡ame pasisakyme, laiÅ¡ke ar pan. Kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybes, kurias A. B. įvardija kaip Å¡meižiančias jo asmenį, A. U., kaip nukentėjusioji, iÅ¡dėstė teismui pateiktame privačiame kaltinime – skunde, naudodamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų Ä®statymų garantuojamomis savo teisėmis. Teisėjo, posėdžių sekretorės, advokato ir kt. asmenų, tiesioginių pareigų, susijusių su teisminio nagrinėjimo procedÅ«romis, vykdymas, aiÅ¡kinantis galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , įvykio aplinkybių fiksavimas atitinkamuose procesiniuose dokumentuose, nelaikytinas tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. Kai Å¡meižiama turint tikslÄ , kad bÅ«tų pradėtas baudžiamasis persekiojimas asmeniui, veika gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip melagingas įskundimas ar praneÅ¡imas apie nebÅ«tÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str., 236 str.Â

Kolegija pažymi, kad tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija

– tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų

duomenis – reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima patikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t. y. skleidimas to, kas teigiama esant buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iÅ¡kreipiami.

Savo skunde A. B. neigia kada nors mušęs ir sužalojęs A. U., o pastaroji savo 2010-01-12 skunde dėl A. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos

Respublikos BK 140 str. 1 d. ir teisiamajame posėdyje tvirtino priešingai ir

nurodė, kad 2009-10-31 bute jÄ sumušė ir sužalojo ne kas kitas, o A. B. (b. l. 56). Å iuo atveju kolegija atkreipia dėmesį, kad

privataus kaltinimo byloje, pradėtoje pagal A. U. skundÄ , taikinamojo posėdžio metu pats apeliantas pripažino – ,,...aÅ¡ tik gyniau draugę. Pripažįstu, kad nukentėjusiajai sudaviau smÅ«gius, bet nežinau ar jai iÅ¡daužiau dantis, nes pats asmeniÅ¡kai nemačiau, nors gal ir galėjo taip bÅ«ti“ (byla Nr. PK-138-441/2010, b. l. 19). Toje pačioje byloje esanti specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad A. U. galimai 2009-10-31 apie 1 val. – 2 val. buvo sužalota – iÅ¡muÅ¡ti 1, 2 virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės

dantys ir nuskeltas dešinės pusės 1 dantis (b. l. 2-3). Iš esmės A. B. savo skundu ir neginčija, kad A. U. buvo

padaryti nustatyti sužalojimai. Nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų, tarp jų L. T. ir A. P., į kurių parodymus apeliuoja privatus kaltintojas A. B., teigė nematę konflikto tarp A. U. ir A. B.,

taip pat nematę, ar kas kitas bÅ«tų mušęs iÅ¡teisintÄ jÄ . Tačiau liudytoja L. T. pripažino, kad įvykio dienÄ A. U. matė

ir ji neatrodė sumuÅ¡ta, o kitos dienos ryte jos nematė, nes pastaroji iÅ¡vyko į Biržus. ParvykusiÄ iÅ¡ Å iaulių sumuÅ¡tÄ A. U. matė liudytojos M. M., A. D., L. A., D. U. ir R. K.. Taigi yra pagrindo manyti, kad A. U. buvo sužalota bÅ«tent 2009-10-31 bute, kur be kitų asmenų buvo ir apeliantas. Tai, kad privataus kaltinimo byla dėl A. U. padarytų sužalojimų nebuvo iÅ¡nagrinėta, nes pastaroji kaltinimo atsisakė, nepaneigia to, kad iÅ¡teisintoji 2009-10-31 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, buvo sumuÅ¡ta, ir to, kad A. U. galimai sužalojo A. B..

Aptartos aplinkybės neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad kreipdamasi teisminės gynybos Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka iÅ¡teisintoji A. U. piktnaudžiavo teise, sÄ moningai nepaisė atidumo ir rÅ«pestingumo imperatyvų ir tokiu bÅ«du atliko neteisėtus veiksmus. Â

Apelianto skunde

keliama versija apie A. U. motyvÄ apÅ¡meižti A. B. dėl jos sugadinto kompiuterio jau savaime yra nelogiÅ¡ka.

Byloje nėra jokių duomenų, siejančių A. U. sužalojimÄ Ä¯vykio dienÄ ir jos kompiuterio sugadinimÄ , tuo labiau, kad ne A. B., o liudytojas A. P. prisipažino vakarėlio metu užlipęs ant kompiuterio, tačiau dėl to iÅ¡teisintoji pretenzijų nereiÅ¡kė (b. l. 62). Â

Privatus kaltintojas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė pažeisdamas baudžiamojo proceso normas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK

20 str. 5 d., teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Kolegija, įvertinusi surinktÄ bylos medžiagÄ , sprendžia, kad

pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Taigi, nenustačius nagrinėjamoje byloje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., sudėties požymių, konstatuojama, kad byloje kaltinta A.

U. nepadarė Å¡ios nusikalstamos veikos, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos atžvilgiu priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Todėl keisti ar naikinti nuosprendį, kaip praÅ¡o apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka iÅ¡teisintoji A. U. prašė priteisti jos turėtas proceso iÅ¡laidas. Kaip matyti iÅ¡ 2011-01-27 Pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) ir 2011-03-02 Pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini), už dokumento suraÅ¡ymÄ bei kitas teisines paslaugas iÅ¡teisintoji A. U. advokatams sumokėjo 800 Lt.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6 d., teismui suteikta teisė bylose, pradėtose tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nuspręsti, kad proceso iÅ¡laidas apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas.

Kolegijos manymu, honoraro suma (800 Lt) advokatams už atsikirtimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , patarimus ir kitas teisines paslaugas bei iÅ¡teisintosios gynybÄ apeliacinės instancijos

teisme privataus kaltinimo byloje, kurioje apeliantas buvo apkaltinęs A. U. nusikaltimo padarymu, atsižvelgiant į bylos faktinį ir

teisinį sudėtingumÄ , yra pagrįsta, atitinkanti protingumo bei teisingumo kriterijų. Todėl minėtas iÅ¡laidas kolegija pripažįsta proceso iÅ¡laidomis (BPK

103 str. 1 d. 6 p.) ir iÅ¡ieÅ¡ko iÅ¡ nukentėjusiojo A. B..    Â

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutaria:

nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. B. apeliacinį skundÄ atmesti.

IÅ¡ A. B. priteisti A. U. 800 Lt proceso iÅ¡laidų už advokatų suteiktÄ teisinę pagalbÄ .

Nutartis neskundžiama.

 Â

Kolegijos pirmininkė                                                                                    Â

   Nijolė Matuzevičienė

Teisėjai                                                                                               Â

Zigmas Kavaliauskas

                                                                                                                        Vaclovas

Iždonas