2024-07-31 Nr. AB-11259-3-61-3-01307-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-349-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01307-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos kariuomenės (toliau – ir atsakovas) Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės pakomisės Kaune 2024 m. vasario 28 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 936 (toliau – ir Pažyma), įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjo tinkamumo priimant į tarnybą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi įpareigojo pareiškėjo atstovą pašalinti skundo trūkumus, t. y. be kita ko, pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog nebuvo praleistas įstatymo nustatytas terminas skundui paduoti, o taip pat išaiškino procesinę galimybę prašyti praleistą terminą skundui paduoti atnaujinti, pateikiant motyvuotą prašymą.

Pareiškėjo atstovas, šalindamas skundo trūkumus, 2024 m. balandžio 11 d. į bylą pateikė 2024 m. vasario 28 d. 14 val. 14 min. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Kauno poskyrio elektroninį laišką (toliau – ir 2024 m. vasario 28 d. el. laiškas), kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie Pažymą, tačiau nurodė, jog pačią Pažymą gavo tik 2024 m. kovo 26 d., patenkinus pareiškėjo 2024 m. kovo 22 d. prašymą „Išduoti medicininių dokumentų kopijas“. Pareiškėjas manė, jog nėra praleidęs termino skundui paduoti, neteikė motyvuoto prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjo M. M. skundą atsisakė priimti, nurodė grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 1 dalimi, nustatė, jog pareiškėjo pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, jog pareiškėjas apie priimtą administracinį sprendimą (pripažinimą tinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai) bei šio administracinio sprendimo apskundimo tvarką (skundžiant teismui ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį skaičiuojant nuo dienos, kurią asmuo buvo informuotas apie priimtą ekspertinį nutarimą) (Pažymą) buvo informuotas 2024 m. vasario 28 d. el. laišku tą pačią (šio dokumento priėmimo) dieną, todėl sprendė, jog terminas skundui paduoti baigėsi 2024 m. kovo 29 d. Kadangi pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi tik 2024 m. balandžio 4 d. 17 val. 8 min. 15 s, teismas nusprendė, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.

Kadangi pareiškėjas skunde neprašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti, teismas atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Atsisakęs skundą priimti, teismas nurodė grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį (ABTĮ 33 str. 3 d.).

III. Pareiškėjas M. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti skundą „Dėl 2024 m. vasario 28 d. Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės pakomisės Kaune ekspertinio nutarimo pažymos Nr. 936“ ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Pažymos galiojimą iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo nutartis neatitinka faktinės padėties ir byloje pateiktų įrodymų. Teismas neteisingai nurodė 2024 m. vasario 28 d. el. laiško turinį, nes jame nėra Pažymos priėmimo datos, numerio, nėra vertinama sveikatos būklė, nėra nurodyta ir pagal kokius kriterijus dėl tinkamumo pareiškėjas vertintas, kokia nustatyta sveikatos grupė, t. y. 2024 m. vasario 28 d. el. laiške nėra jokios informacijos.

2. Pareiškėjas nesutinka su Pažyma, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėjas pripažintas tinkamu pagal Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449, (toliau – ir Kriterijai) 1 skiltį ir nustatyta B sveikatos grupė. Pareiškėjas Pažymos kopiją gavo tik 2024 m. kovo 26 d., tai patvirtina 2024 m. vasario 28 d. el. laiškas, kuriame nurodyta, jog Pažymos kopiją, pateikus rašytinį prašymą, pareiškėjas gali atsiimti Karinės medicinos ekspertizės komisijoje (toliau – ir KMEK). Pažymos skiltyje „pastaba“ nurodyta: „Ekspertiniai nutarimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį skaičiuojant nuo dienos, kurią asmuo buvo informuotas apie priimtą ekspertinį nutarimą, išskyrus ekspertinius nutarimus dėl asmens sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo. Šie ekspertiniai nutarimai gali būti skundžiami teismui per dešimt dienų nuo jų įteikimo kariui, jo šeimos nariams ar jų prašymu kitam kario interesams atstovaujančiam asmeniui“. Pareiškėjas, 2024 m. kovo 26 d. gavęs medicininių dokumentų kopijas, nepraleido dešimties dienų termino skundui paduoti, nes jis ginčija teisme nustatytos diagnozės asmens sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnius. Pareiškėjas įsitikinęs, jog neteisingai nustatyta jo susirgimo diagnozė.

Atsakovas Lietuvos kariuomenė 2024 m. balandžio 24 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė nuomonę dėl M. M. susipažinimo su ekspertiniu nutarimu, nurodydamas, jog Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutartis yra tinkamai motyvuota, teisiškai pagrįsta.

Atsakovas vadovaujasi Karinės medicinos ekspertizės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125, (toliau – ir Nuostatai), Kriterijais, Medicinos ekspertizės akto turinio ir pildymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos vado 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-424, Ekspertinio nutarimo pažymos forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2022 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. V-589 „Dėl siuntimo į karinę medicinos ekspertizės komisiją, ekspertinio nutarimo pažymos ir karo prievolininko sveikatos būklės deklaracijos formų patvirtinimo“ ir nuomonę grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjo – šaukiamo į privalomąją karo tarnybą – sveikata tikrinama, atranka pagal sveikatos būklę atliekama ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis nustatomas KMEK. Vadovaujantis Kriterijais KMEK pirmininkas 2024 m. vasario 28 d. priėmė ekspertinį nutarimą „Tinka“, kuris įformintas Pažyma. Pažymoje nurodoma, kad pareiškėjas pripažintas tinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą B sveikatos grupę. Ekspertinis nutarimas yra visų gydytojų išvadų apibendrinta visuma. Ekspertinį nutarimą Medicinos ekspertizės akte įrašo KMEK pirmininkas.

2. Pareiškėjo sveikatos būklę vertinę KMEK gydytojai tinkamai supildė Medicinos ekspertizės akte esančią Ekspertinių išvadų lentelę, pateikdami ekspertines išvadas, su kuriomis pareiškėjas susipažino pasirašytinai 2024 m. vasario 27 d. Kartu nurodė, kad su galutiniu ekspertiniu nutarimu susipažinti „neatvyksiu“. Tokiu būdu pareiškėjas jau 2024 m. vasario 27 d. aiškiai sužinojo apie savo tinkamumą privalomai pradinei karo tarnybai ir nuo to momento galėjo įgyvendinti teisės aktais numatytą savo teisių ir teisėtų interesų gynybos institutą. Tačiau to nedarė per nustatytą laiką.

3. Medicinos ekspertizės akte esančioje Ekspertinių išvadų lentelėje ekspertinė išvada įrašyta, KMEK pirmininko ekspertinis nutarimas priimtas bei Pažyma tinkamai surašyta vadovaujantis galiojančiai teisės aktais, jų pateikimo turinys atitinka nustatytą teisinį reguliavimą. Pareiškėjas neįrodo, kad jam nebuvo pateiktas susipažinti Medicinos ekspertizės aktas ir ekspertinis nutarimas, jo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovo neveikimo. 2024 m. vasario 28 d. priėmus ekspertinį nutarimą ir surašius Pažymą, pareiškėjas buvo pasyvus savo teisių gynimo klausimu, Nuostatų nustatytu apskundimo terminu ekspertinio nutarimo neskundė ir tik praleidęs apskundimo terminą, visiškai nepagrįstai bando kvestionuoti ekspertinį nutarimą argumentais, kad ekspertinio nutarimo apskųsti negalėjo, nes jam nebuvo tinkamai pateikiamas Medicinos ekspertizės aktas ir Pažyma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo M. M. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas apie Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės pakomisės Kaune 2024 m. vasario 28 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 936 sužinojo 2024 m. vasario 28 d. 14 val. 14 min., į teismą su skundu dėl atsakovo Pažymos panaikinimo kreipėsi tik 2024 m. balandžio 4 d. 17 val. 8 min. 15 s, sprendė, jog pareiškėjas yra akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kuris baigėsi 2024 m. kovo 29 d. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, laikydamasis pozicijos, kad jis skundo padavimo termino nepraleido, nes Pažymos kopiją gavo tik 2024 m. kovo 26 d., o teismui skundžia nustatytos diagnozės asmens sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnius.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui padavimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Skundo padavimo termino eigos pradžia siejama ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

Byloje nustatyta, kad 2024 m. vasario 28 d. 14 val. 14 min. pareiškėjui elektroniniu paštu buvo atsiųstas pranešimas „Dėl tinkamumo karo tarnybai“, iš kurio turinio aiški sprendimą priėmusi institucija – Daktaro Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninė pakomisė, sprendimo turinys („<...> Jūs buvote pripažintas tinkamu/a privalomajai pradinei karo tarnybai“), kuris pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, nurodyta priimto sprendimo apskundimo tvarka, taigi nepagrįstais pripažintini pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, jog 2024 m. vasario 28 d. el. laiške nėra jokios informacijos.

Byloje taip pat nustatyta, jog KMEK 2024 m. vasario 28 d. priėmė ekspertinį nutarimą „Tinka“, kuris įformintas Pažyma, joje nurodant ekspertinių nutarimų apskundimo tvarką ir terminus. Ekspertinis nutarimas priimtas dėl pareiškėjo tinkamumo priimant į karo tarnybą, t. y. dėl pareiškėjo sveikatos būklės, o ne dėl sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnio nustatymo, todėl, priešingai nei atskirajame skunde teigia pareiškėjas, ekspertinis nutarimas, kaip nurodyta ir Pažymoje, gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį skaičiuojant nuo dienos, kurią asmuo buvo informuotas apie priimtą nutarimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-24-1188/2024). Be kita ko, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas pasirašytinai su galutiniu ekspertiniu nutarimu ir jo apskundimo tvarka susipažino 2024 m. vasario 27 d., pasirašydamas grafoje „Tiriamojo asmens supažindinimas su ekspertiniu nutarimu“, sužinojo apie galimybę ekspertinio nutarimo pažymos kopiją atsiimti KMEK / institucijoje, išdavusioje siuntimą, taigi pritartina atsakovo nuomonei, jog jau nuo šio momento pareiškėjas, žinodamas apie savo tinkamumą privalomai pradinei karo tarnybai, galėjo įgyvendinti savo teisę į teisių ir teisėtų interesų gynybą. Tačiau, nepaisant to, pareiškėjas, net ir gavęs 2024 m. vasario 28 d. el. laišką, į instituciją su prašymu išduoti medicininių dokumentų kopijas kreipėsi tik 2024 m. kovo 24 d.

Kadangi pareiškėjas skundą teismui pateikė 2024 m. balandžio 4 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad terminas skundui dėl Pažymos panaikinimo paduoti praleistas, nes jis skaičiuotinas nuo 2024 m. vasario 28 d., kai pareiškėjas sužinojo apie priimtą sprendimą dėl jo tinkamumo karo tarnybai.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė pirmosios instancijos teismui prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, nustatęs, jog terminas skundui paduoti praleistas, termino trūkumams šalinti nenustato. Kai termino praleidimo faktas yra akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). ABTĮ neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012, 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-628-502/2016, 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-285-502/2017, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-233-756/2018, ir kt.). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pareiškėjas skundą padavė praleidęs skundo padavimo terminą ir neprašė šio termino atnaujinti, pagrįstai buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Pažymos panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą 2024 m. balandžio 16 d. nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Naikinti šią nutartį nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Pažymos galiojimą iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuris sprendžiamas po skundo priėmimo, kai būtina užtikrinti skunde suformuluoto reikalavimo įvykdymą (žr., pvz., 2019 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-741-552/2019). Nagrinėjamu atveju atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, todėl taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra jokio pagrindo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus jo padavimo terminą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Egidijus Šileikis

Skirgailė Žalimienė