2018-11-07 Nr. AB-21983-3-63-3-01665-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5285-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01665-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.10; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, vidutinio darbo užmokesčio ir išeitinės kompensacijos bei neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK, atsakovas) viršininko 2016 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 85-V-495 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, neišdavimo“ (toliau – ir 2016 m. birželio 30 d. įsakymas); 2) panaikinti Tauragės AVPK viršininko 2016 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 85-TE-248 „Dėl R. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir 2016 m. liepos 1 d. įsakymas); 3) atleisti pareiškėją iš Tauragės AVPK pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 62 straipsnio 11 punktą; 4) priteisti iš atsakovo pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo dienos, t. y. nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 2 d.; 5) priteisti iš atsakovo pareiškėjui vidutinį darbo užmokesčio skirtumą už 2017 m. spalio–lapkričio mėn., ir 6 mėn. išeitinę kompensaciją; 6) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 7) priteisti pareiškėjui iš atsakovo atstovavimo išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pareigybės aprašyme, patvirtintame Tauragės AVPK viršininko 2016 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 85-V-10, nustatytas reikalavimas – teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Šiame kontekste pareiškėjas pažymėjo, kad Tauragės AVPK viršininko 2016 m. sausio 7 d. pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl jo galimo tarnybinio nusižengimo, o 2016 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 85-TE-41 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R.

M.“ (toliau – ir 2016 m. vasario 15 d. įsakymas) pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Tuo tarpu skundžiamame 2016 m. birželio 30 d. įsakyme nurodyta neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ nuo 2016 m. liepos 1 d., o 2016 m. liepos 1 d. įsakymu pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos. Tačiau pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad ėjo Tauragės AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pareigas ir jo vadovaujamame skyriuje nebuvo nei vieno dokumento, turinčio slaptumo žymą „Riboto naudojimo“, todėl, nesant tokio pobūdžio informacijos pareiškėjo vadovaujamame skyriuje, negali kilti ir nekyla grėsmė tokios informacijos saugumui.

Pareiškėjo manymu, atsisakymas pateikti raštišką sutikimą, jog būtų tikrinama jo kandidatūra, bei pateikti užpildytą Klausimyną, skirtą leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, kai toks reikalavimas nėra keliamas jo užimamoms pareigoms, negali būti pagrindu konstatuoti, jog asmuo nėra tinkamas darbui su įslaptinta informacija, negali pakankamai atskleisti jo asmeninių savybių, būtinų darbui su įslaptinta informacija bei Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) prasme negali būti vertinamas kaip jo nesąžiningumas, neatsakingumas, savanaudiškumas.

Pareiškėjas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju neaišku, kokie pažeidimai ir jų pobūdis leido atsakovui padaryti išvadą, jog yra tikimybė, kad pareiškėjas ateityje nesilaikys įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų. Be to, akcentavo, kad tik esant tiriamo asmens suteiktai ar atitinkamos valstybės institucijos surinktai informacijai, susijusiai su tiriamu asmeniu ir jo aplinka bei pagrindžiančiai asmens nepatikimumą, nelojalumą Lietuvos valstybei, tyrimo poligrafu neigiamos išvados gali būti vertinamos kaip papildoma informacija, neigiamai apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką.

Šiuo aspektu pareiškėjas kartu nurodė, kad jis nebuvo supažindintas su poligrafo tyrimo išvada, o 2016 m. liepos 1 d. buvo atleistas iš darbo, taip atimant įstatymo suteiktą teisę atlikti pakartotinį tyrimą poligrafu. Tuo tarpu, pareiškėjo manymu, šiuo atveju buvo būtina atlikti pakartotinį tyrimą poligrafu, nes tyrimo išvada dviprasmiška ir kelia abejonių jos patikimumu. Tvirtino, kad poligrafu padarytos išvados yra tokios todėl, jog pareiškėjas nesilaikė instrukcijos (nejudėti, nedaryti gilių kvėpavimų ir atsakyti į klausimus tik „taip“ arba „ne“ be papildomų išsireiškimų tokių kaip „hmm“).

Akcentavo, kad vien dėl fiziologinių bei psichologinių žmogaus savybių yra sunku ir sudėtinga išlaikyti dėmesį, kai tyrimas vyksta 5 val. 24 min. ir per tą laiką iš esmės yra užduodami tie patys klausimai. Pažymėjo, kad II testo dalyje pareiškėjui buvo užduodami 3 esminiai klausimai, kurie buvo kartojami po 5 kartus, t. y. buvo užduota 15 klausimų, iš kurių į 10 pareiškėjas atsakė teisingai, o į 5 klausimus abejotinai, nors visi šie klausimai iš esmės tie patys. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Tauragės AVPK viršininko 2016 m. liepos 1 d.

įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes jame nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis minėtas įsakymas priimtas. Šis įsakymas nepagrįstas konkrečiais pareiškėjo veiksmais ar kitomis objektyviomis aplinkybėmis, lėmusiomis pareiškėjo atleidimą.

3. Dėl prašomos atlyginti neturtinės žalos pareiškėjas paaiškino, kad Tauragės AVPK viršininkas su juo nežmoniškai elgėsi netgi po atleidimo iš darbo, savo pavaldiniams nurodęs, nieko neįspėjus, išjungti jo šeimos narių naudojamus du mobiliuosius telefonus. Šiuo aspektu pažymėjo, kad nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2016 m. liepos 15 d. atostogavo, atostogos buvo suplanuotos prieš pusę metų, o išvykus nebuvo galima nei prisiskambinti, nei prisijungti prie interneto, atlikti bankinius pavedimus, dėl to patyrė daug nepatogumų. Manė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo būtinybės išjungti telefonus, nes Tauragės AVPK Finansų skyriuje yra sumokėtas 29 Eur užstatas, o mėnesio mokestis už abu telefonus vidutiniškai tesiekia 6 Eur. Be to, pasibaigus atostogoms ir atvykus į tarnybinį kabinetą, pareiškėjas rado atrakintus savo darbo stalo stalčius ir metalinę užrakinamą spintą, kur buvo ieškoma tarnybinio nebenaudojamo fotoaparato ir 14 metų nebenaudojamų prietaisų. Šių daiktų ieškoję darbuotojai juos ten rado, tačiau nebuvo jokio būtinumo taip drastiškai ieškoti nebenaudojamų daiktų, tuo labiau, kad už dviejų savaičių ir taip baigėsi pareiškėjo atostogos. Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovo neteisėto elgesio, psichologinio spaudimo darymo ir nepagrįsto atleidimo jis jautė pažeminimą, jautėsi sumenkintas, patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, stresą, dėl to kreipėsi į gydymo įstaigą.

4. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad nuo 2017 m. spalio 2 d. dirba Tauragės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini). Taip pat teigė, jog anksčiau priimtas įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimas yra dėl tų pačių faktų, nes naujų aplinkybių ir duomenų, priimant ginčijamą 2016 m. birželio 30 d. sprendimą, nebuvo nustatyta. Be to, pabrėžė, kad neturtinė žala atsirado dėl to, jog buvo pažeminta pareiškėjo reputacija, buvo daromas psichologinis spaudimas. Kartu pažymėjo, kad poligrafo išvados neskundė, nes nebuvo prasmės to daryti, kadangi buvo priimtas įsakymas atleisti pareiškėją iš tarnybos.

5. Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. sausio 7 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų, o 2016 m. vasario 5 d. priimta tarnybinio patikrinimo išvada, kurios pagrindu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Paaiškino, kad minėta tarnybinio patikrinimo išvada buvo pateikta Tauragės AVPK specialiajai ekspertų komisijai (toliau – ir Specialioji ekspertų komisija) svarstyti dėl pareiškėjo patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei bei teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

Atitinkamai buvo nutarta siūlyti Tauragės AVPK viršininkui teikti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Centrinei specialiajai ekspertų komisijai (toliau – ir Centrinė specialioji ekspertų komisija) teikimą dėl pareiškėjo teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, panaikinimo, o Centrinė specialioji ekspertų komisija įpareigojo spręsti klausimą dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, pareiškėjui suteikimo.

Pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti užpildytą Klausimyną, skirtą asmenims, kurie pretenduoja gauti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ir rašytinį sutikimą būti tikrinamam, o Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 5-IL-1680 „Dėl tyrimo poligrafu atlikimo“ buvo nuspręsta pareiškėjui skirti tyrimą poligrafu. 2016 m. birželio 14 d. Policijos departamento Imuniteto valdyboje buvo atliktas tyrimas poligrafu, kurio išvadoje nurodyta, kad atlikti du testai, naudojant nurodyto melo klausimus (angl.

Directed Lie Screening test) ir Jutos zonų palyginimo metodiką (angl. Utah Zone Comaprison Technique). I-ojo testo metu nustatyta, kad gauti įverčiai nėra pakankamai patikimi nustatyti, ar pareiškėjas, atsakydamas į pateiktus klausimus, sakė tiesą ar netiesą. Tuo tarpu II-ojo testo metu gauti rezultatai leidžia daryti neigiamą išvadą, rodančią, kad pareiškėjas, atsakydamas „Ne“ į pateiktus klausimus, sakė netiesą. Šiame kontekste atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, galiojo iki 2016 m. birželio 30 d., todėl Tauragės AVPK specialioji ekspertų komisija pagrįstai reikalavo, dar prieš pasibaigiant slaptumo žymos galiojimo terminui, užpildyti Klausimyną, skirtą asmenims, kurie pretenduoja gauti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Akcentavo, kad Centrinė specialioji ekspertų komisija taip pat įpareigojo spręsti klausimą dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Atkreipė dėmesį, jog tyrimas poligrafu buvo atliktas kompetentingo specialisto, su tinkama ir kvalifikuota įranga, tam pritaikytose patalpose, todėl abejoti išvados patikimumu nėra pagrindo. Poligrafo tyrimo išvada buvo priimta 2016 m. birželio 27 d., o jau 2016 m. birželio 30 d. pareiškėjui baigėsi slaptumo žymos „Visiškai slaptai“ galiojimo terminas ir buvo būtina priimti tolesnį sprendimą, todėl nebuvo laukiama, kol pareiškėjas apskųs minėtą išvadą.

Pabrėžė, kad pareiškėjui atsisakius atvykti į Tauragės AVPK, jo paties prašymu, tyrimo poligrafu išvada buvo išsiųsta registruotu paštu 2016 m. birželio 29 d., tačiau pareiškėjas jokių laiškų iš pašto neatsiėmė ir taip pats nesusipažino su tyrimo išvada. Akcentavo, kad nors pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, jis turėjo teisę apskųsti tyrimo poligrafu išvadą bei kreiptis į kitos įstaigos vadovą pakartotiniam tyrimui atlikti, tačiau šia teise nepasinaudojo.

7. Atsakovas taip pat teigė, kad teisėtai kreipėsi į UAB „Tele2“ dėl paslaugų atitinkamam judriojo telefono ryšio abonentui nutraukimo. Šiuo aspektu paaiškino, kad 2016 m. liepos 4 d. buvo sudaryta komisija dėl turto inventorizacijos atlikimo ir perdavimo. Kadangi 2016 m. liepos 1 d. pareiškėjas buvo atleistas iš užimamų pareigų, buvo teisėtai atlikta ilgalaikio turto ir atsargų, už kuriuos materialiai atsakingas buvo pareiškėjas, inventorizacija ir perdavimas kitam pareigūnui, laikinai atliekančiam Tauragės AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko funkcijas. Tai buvo ne asmeninis pareiškėjo turtas, todėl atsakovas turėjo visišką teisę atidaryti tiek darbo stalo stalčius, tiek metalinę spintą. Tuo tarpu pareiškėjas savo skunde dėsto bendro pobūdžio teiginius, bet nepateikia jokios faktinės argumentacijos, remiantis kuria būtų galima konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą.

8. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis nėra pagrindas vertinti pareiškėją kaip sąžiningą asmenį. Teigė, kad minėtuose teismų sprendimuose nėra paneigtos tarnybiniuose pranešimuose nurodytos faktinės aplinkybės, o poligrafo išvada papildė pirminius įrodymus.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendimu pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies: teismas panaikino Tauragės AVPK viršininko 2016 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 85-V-495 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, neišdavimo“ ir 2016 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 85-TE-248 „Dėl R. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“; pripažino, kad pareiškėjas R. M. atleistas iš vidaus tarnybos Tauragės AVPK pagal šį teismo sprendimą nuo 2017 m. spalio 2 d.; priteisė pareiškėjui iš atsakovo 19 148,85 Eur (mokesčiai neišskaičiuoti) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 2 d.; kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą; pareiškėjo prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo paliko nenagrinėtą.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ėjo Tauragės AVPK (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pareigas (statutinis valstybės tarnautojas). Šio statutinio valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Tauragės AVPK viršininko 2016 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 85-10-V, 5.3 punkte, kaip vienas iš specialiųjų reikalavimų šias pareigas einančiam statutiniam valstybės tarnautojui, nurodoma atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Pagal VTPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d.) 13 straipsnio 1 dalį paslapčių subjektuose įslaptintos informacijos apsaugą koordinuoja paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos. Specialiosios ekspertų komisijos išvada, kuria remdamasis paslapčių subjektas priima individualų administracinį aktą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, administracinių teismų praktikoje vienareikšmiškai vertinama kaip tokio administracinio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje Specialiosios ekspertų komisijos išvada, kuria, priimdamas pareiškėjo skundžiamą 2016 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 85-V-495, rėmėsi atsakovas, suformuluota šios komisijos 2016 m. birželio 30 d. posėdžio protokole Nr. 85-P1-235. Šioje protokolinėje išvadoje nutarta Tauragės AVPK viršininkui siūlyti nesuteikti pareiškėjui teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Komisija, susipažinusi su 2016 m. vasario 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-IS-6, 2016 m. birželio 27 d. Tyrimo poligrafu išvadoje Nr. 5-IL-1851, pareiškėjo 2016 m. kovo 15 d. skunde Klaipėdos apygardos administraciniam teismui išdėstytais faktais, konstatavo, jog pareiškėjo neatsakingas elgesys, kai jis, turėdamas tikslą padėti L. D., tyčia jam teikė patarimus kaip išvengti transporto priemonės konfiskavimo ir administracinės atsakomybės dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviu, teisės neturinčiam asmeniui, prieštarauja teisės aktų nuostatoms, todėl pareiškėjo asmeninės dalykinės savybės (nesąžiningumas, neatsakingumas, savanaudiškumas) netinka darbui su įslaptinta informacija. Komisija minėtas asmens savybes vertino kaip nelojalumą Lietuvos valstybei, todėl manė, kad kyla grėsmė įslaptintos informacijos saugumui. Aptariamoje išvadoje nurodyta, kad minėtas aplinkybes patvirtina 2016 m. vasario 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-IS-6 surinkta medžiaga bei atliktas tyrimas poligrafu (II testas).

12. Teismas taip pat nustatė, jog Tauragės AVPK Imuniteto skyriaus viršininko 2016 m. sausio 6 d. tarnybinio pranešimo „Dėl prevencinio pokalbio“ Nr. 85-PR2-146 pagrindu Tauragės AVPK viršininko 2016 m. sausio 7 d. pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo. Atlikus patikrinimą, 2016 m. vasario 5 d. surašyta ir patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-6. Vadovaujantis minėta tarnybinio patikrinimo išvada, Tauragės AVPK viršininkas 2016 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 85-TE-41 pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2016 m. vasario 26 d. raštu Nr. S-326-(2.5) „Dėl R. M. elgesio vertinimo“ nustatė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje neatskleistas asmeninis pareiškėjo suinteresuotumas, todėl nėra aišku, ar pareiškėjo veiksmai sudaro teisės aktų reikalavimų pažeidimo sudėtį, ir įpareigojo atsakovą atlikti tyrimą pakartotinai, įvertinant pareiškėjo elgesio atitiktį teisės aktų nuostatoms. Atsižvelgiant į šios komisijos raštą, tyrimą atlikusi tyrėja 2016 m. kovo 9 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-3155 „Dėl tarnybinės nuobaudos pakeitimo“ Tauragės AVPK viršininkui pasiūlė pakeisti 2016 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. 85-TE-41, paskiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Tauragės AVPK viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei Tauragės AVPK Vidaus tyrimų grupės vyresniosios tyrėjos 2016 m. kovo 9 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-3155, pakeitė 2016 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. 85-TE-41 pirmą pastraipą ir pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

13. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1378-342/2016 panaikino minėtą Tauragės AVPK viršininko 2016 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. 85-TE-41, kuriuo pareiškėjui R. M. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, ir Tauragės AVPK viršininko 2016 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. 85-TE-87, kuriuo pakeistas 2016 m. vasario 15 d. įsakymas Nr. 85-TE-41 dalyje dėl tarnybinės nuobaudos rūšies ir paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiamas atsakovo 2016 m. birželio 30 d. įsakymas buvo priimtas vadovaujantis VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu ir 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Pagal VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, jei tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. VTPĮ 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atlikus patikrinimą, nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje.

15. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad tiek iš Specialiosios ekspertų komisijos 2016 m. birželio 30 d. išvados, tiek iš atsakovo atsiliepimo bei atsakovo atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad minėtos komisijos nariai, priimdami protokolinį nutarimą siūlyti nesuteikti pareiškėjui specialiosios teisės, iš esmės vadovavosi 2016 m. vasario 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurios pagrindu buvo priimti 2016 m. vasario 15 d. ir 2016 m. kovo 10 d. įsakymai skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, nustatytomis aplinkybėmis, t. y. M. K. ir K. L. 2016 m. sausio 13 d. tarnybiniais pranešimais, iš kurių turinio matyti, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 5 d. atlydėjo savo pažįstamą L. D. pas Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus pareigūnus aiškintis, kokia tvarka L. D. galėtų atsiimti jam priklausantį priverstinai nuvežtą automobilį. Minėtuose tarnybiniuose pranešimuose teigiama, jog po to pareiškėjas komisariato koridoriuje žodžiu konsultavo L. D., kaip jam reikėtų elgtis tokioje situacijoje, ir kokius melagingus paaiškinimus duoti. Tuo tarpu pareiškėjas savo paaiškinimuose nurodytą aplinkybę neigė ir tvirtino tik padėjęs pažįstamam asmeniui susiorientuoti komisariate ir situacijoje. Atitinkamai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartyje nurodė, kad „net ir pripažinus atsakovo pateikiamą įvykių ir R. M. elgesio versiją atitinkančia tikrovę, nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kad R. M. 2016 m. sausio 5 d. sužinojo apie kokį nors padarytą, daromą ar rengiamą teisės pažeidimą, apie kurį iki tol nebuvo pranešta policijai, o tas faktas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ketina duoti melagingus parodymus, turint omenyje teisės aktuose įtvirtintą tokio asmens teisę neliudyti prieš save, nelaikytinas rengiamu nauju teisės pažeidimu“. Teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pažymėjo ir tai, jog byloje trūko objektyvių duomenų padaryti vienareikšmę išvadą, jog pareiškėjo elgesys buvo netinkamas ir pažeidė Etikos kodekso reikalavimus.

16. Šiuo aspektu teismas pabrėžė, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 2 d.). Taigi, atsižvelgęs į tai, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu (įsiteisėjo 2018 m. gegužės 11 d.) administracinėje byloje Nr. I-1378-342/2016 buvo panaikinti Tauragės AVPK viršininko 2016 m. vasario 15 d. ir 2016 m. kovo 10 d. įsakymai, kurie buvo priimti 2016 m. vasario 5 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-IS-6 pagrindu, teismas padarė išvadą, jog 2016 m. vasario 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotos aplinkybės negalėjo būti pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, ir dėl to, vadovaujantis VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu, pareiškėjui neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

17. Nors atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjo bendravimas (ryšys) su L. D., kuris buvo ne kartą teistas, parodo jo asmenines ir dalykines savybes, patvirtinančias, kad jis nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, teismas akcentavo, kad iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, jog L. D. buvo teistas 2012 m. birželio 20 d. ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. Teismo vertinimu, vien konstatavimas aplinkybės, kad pareiškėjas bendravo su L. D., kuris pagal teismui pateiktus duomenis buvo teistas daugiau kaip prieš 5 metus, nėra pakankamas išvadai, jog pareiškėjo elgesys leidžia konstatuoti jo asmenines ir dalykines savybes: nesąžiningumą, nepatikimumą ir nelojalumą Lietuvos valstybei, o jo darbas su įslaptinta informacija keltų grėsmę tokios informacijos saugumui. Nagrinėjamos bylos atveju, atsakovo teiginiai dėl to, jog pareiškėjo ryšiai ir bendravimas su L. D. kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, teismo vertinimu, yra paremti prielaidomis, todėl negali būti pripažinti pagrindu nesuteikti pareiškėjui specialiosios teisės. Be kita ko, toks rėmimasis duomenimis, nustatytais anksčiau nei prieš 3 metus iki vertinimo, pažeidžia VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą, kuriame įtvirtinta, kad asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui turi būti nustatyti per pastaruosius 3 metus.

18. Dėl atsakovo pozicijos, kad tyrimo poligrafu išvada patvirtina, jog pareiškėjas yra linkęs meluoti, o pareiškėjo atsisakymas pildyti Klausimyną, skirtą leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, įrodo, kad pareiškėjas yra linkęs slėpti tam tikrus faktus, teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsniu, tyrimo išvada yra tik papildoma informacija ir jokiu būdu negali būti esminė informacija, kuria remiantis panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tik esant tiriamo asmens suteiktai ar atitinkamos valstybės institucijos surinktai informacijai, susijusiai su tiriamu asmeniu ir jo aplinka bei pagrindžiančiai asmens nepatikimumą, nelojalumą Lietuvos valstybei, tyrimo poligrafu neigiamos išvados gali būti vertinamos kaip papildoma informacija, neigiamai apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Asmeniui nenaudinga tyrimo poligrafu išvada (jeigu asmens sutikimu toks tyrimas buvo atliktas) arba asmens atsisakymas tirtis poligrafu savaime nesudaro pagrindo neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba panaikinti anksčiau išduotą leidimą. Lemiamą reikšmę tokioms (asmeniui neigiamoms) pasekmėms atsirasti turi prieš tyrimą arba prieš atsisakymą tirtis turima (surinkta) kita informacija apie asmenį, kuri, viena vertus, sukelia pagrįstas abejones dėl asmens tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, kita vertus, nėra pakankama tam, kad būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą apie asmens savybių nesuderinamumą su teise dirbti su tokia informacija. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju lemiamą reikšmę išvadai apie asmens tinkamumą dirbti su įslaptinta informacija turi faktinės asmens elgesį tam tikroje situacijoje charakterizuojančios aplinkybės, kurios teismo turi būti nustatytos ir įvertintos pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ.

19. Šiame kontekste teismas nurodė, kad iš 2016 m. birželio 27 d. Tyrimo poligrafu išvados matyti, jog pareiškėjas 2016 m. birželio 16 d. buvo tiriamas poligrafu. Tyrimo tikslas: patikrinti pareiškėjo pateiktos bei apie jį ir jo aplinką surinktos informacijos patikimumą. Tyrimo metu buvo atlikti du testai (I testas ir II testas). Galutinėje tyrimo išvadoje nurodyta, jog atlikus I testą išvada negalima – pagal testo atlikimo metu surinktus fiziologinius duomenis negalima patikimai nustatyti, ar pareiškėjas sakė tiesą ar netiesą į šiuos klausimus: „Ar per paskutinius 3 metus, prašėte pareigūnų skirti mažesnes nuobaudas, pažeidžiant įstatymus?“, „Ar per paskutinius 3 metus, gavote atlygį už tarpininkavimą skiriant baudas?“. II testo išvada neigiama – testų atlikimo metu surinkti fiziologiniai duomenys rodo, kad pareiškėjas sakė netiesą atsakydamas „Ne“ į šiuos klausimus: „Ar pasakėte D. nurodyti kitą vairavusį asmenį?“, „Ar pasakėte D. nurodyti kitą vairuotoją, kad nekonfiskuotų automobilio?“, „Ar patarėte D. teikti melagingus parodymus dėl vairavusio asmens?“. Teismas, įvertinęs I ir II testo rezultatus, sprendė, kad tyrimo poligrafu galutinė išvada nėra vienareikšmė, todėl vertintina kritiškai. Todėl teismas konstatavo, jog 2016 m. birželio 27 d. Tyrimo poligrafu išvada, vadovaujantis Poligrafo naudojimo įstatymo nuostatomis bei teismų praktika, nesant kitų įrodymų, susijusių su tiriamu asmeniu ir jo aplinka bei pagrindžiančių asmens nepatikimumą, nelojalumą Lietuvos valstybei, negali būti naudojama. Atitinkamai teismas atmetė atsakovo argumentus dėl to, kad tyrimo poligrafu išvada patvirtina neigiamas pareiškėjo asmenines savybes, dėl kurių pareiškėjui nesuteikta specialioji teisė.

20. Dėl pareiškėjo atsisakymo pildyti Klausimyną, skirtą leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, teismas pažymėjo, kad iš Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2016 m. gegužės 9 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, jog Centrinė specialioji ekspertų komisija svarstė klausimą dėl atsakovo pateikto siūlymo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Centrinė specialioji ekspertų komisija nepritarė siūlymui kreiptis dėl minėto leidimo išdavimo panaikinimo, nes leidimas nustos galioti nuo 2016 m. birželio 30 d. Tačiau Centrinė specialioji ekspertų komisija 2016 m. gegužės 9 d. raštu įpareigojo atsakovą spręsti klausimą dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, išdavimo pareiškėjui, nes toks reikalavimas nustatytas jo pareigybės aprašyme. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas užpildė Klausimyną, skirtą asmenims, kurie pretenduoja gauti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Todėl teismas sutiko su pareiškėju, kad atsisakymas pateikti raštišką sutikimą, jog būtų tikrinama jo kandidatūra, bei pateikti užpildytą Klausimyną, skirtą leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, kai toks reikalavimas nėra keliamas jo užimamoms pareigoms, negali būti pagrindas konstatuoti, jog asmuo nėra tinkamas darbui su įslaptinta informacija, bei negali pakankamai atskleisti jo asmeninių bei dalykinių savybių.

21. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad duomenys, kuriais Specialioji ekspertų komisija rėmėsi priimdama protokolinį nutarimą, pripažintini nepakankamais išvadai, jog pareiškėjo elgesys leidžia konstatuoti jo nesąžiningumą, nepatikimumą ir nelojalumą Lietuvos valstybei, o jo darbas su įslaptinta informacija keltų grėsmę tokios informacijos saugumui. Kadangi kitų duomenų, kuriais rėmėsi minėta komisija, priimdama protokolinį nutarimą dėl pareiškėjo asmeninių ir dalykinių savybių, atsakovas teismui nepateikė, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai nekelia pakankamai pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, todėl Specialiosios ekspertų komisijos protokolinis nutarimas laikytinas nepagrįstu, o jo pagrindu priimtas Tauragės AVPK viršininko 2016 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 85-V-495 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, neišdavimo“ naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidus VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto reikalavimus.

22. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas iš pareigų buvo atleistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 62 straipsnio 1 dalies 15 punktu, t. y. kaip įstatymų nustatyta tvarka netekęs specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu, teismas konstatavo, jog šiuo atveju nustačius, kad pareiškėjui buvo nepagrįstai neišduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, Tauragės AVPK viršininko 2016 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 85-TE-248 „Dėl R. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ naikintinas, kaip netekęs teisinio pagrindo.

23. Spręsdamas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagrindo, teismas nurodė, kad pagal Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą, pagal kurį pareiškėjas prašo jį atleisti iš Tauragės AVPK (duomenys neskelbtini) viršininko pareigų, pareigūnas atleidžiamas, kai panaikinama pareigūno pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų. Vadovaujantis minėto įstatymo 70 straipsnio 2 dalimi, teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, pareigūno grąžinimas į eitas pareigas įforminamas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu. Jeigu tos pareigos panaikintos, pareigūnas skiriamas į lygiavertes pareigas. Jeigu ir šių pareigų nėra arba pareigūnas atsisako eiti pasiūlytas pareigas, jis atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal šio statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Tuo tarpu teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 2 d. eina pareigas Tauragės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini). Atitinkamai šiuo atveju pareiškėjas prašo jį atleisti iš pareigų iš esmės ne dėl to, kad jo pareigybė Tauragės AVPK yra panaikinta ir / ar jam galbūt bus pasiūlytos kitos lygiavertės pareigos, kurių jis atsisakys, o dėl to, kad šiuo metu dirba kitame darbe. Todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėją atleisti iš tarnybos Tauragės AVPK pagal Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

24. Atsižvelgęs į tai, kad Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatyme nėra numatytos teisinės pasekmės, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, teismas nurodė, jog sistemiškai su nurodyto statuto normomis taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes. Teismo vertinimu, pareiškėjo teisės nagrinėjamos bylos atveju turėtų būti ginamos pagal Darbo kodekso (redakcija, galiojusi pareiškėjo atleidimo dieną ir netekusi galios 2017 m. liepos 1 s.) 300 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, jog tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje; šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

25. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, jog pareiškėjas, nesant galimybės jį grąžinti į anksčiau užimtas pareigas dėl to, jog jis yra įsidarbinęs kitoje darbovietėje ir nenori tęsti Tauragės AVPK (duomenys neskelbtini) viršininko pareigų, turi būti laikomas atleistas šiuo Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu nuo tada, kai atsirado objektyvi aplinkybė, užkertanti kelią pareiškėjui toliau eiti pareigas vidaus tarnyboje, t. y. nuo 2017 m. spalio 2 d.

26. Dėl vidutinio darbo užmokesčio, jo skirtumo ir išeitinės kompensacijos priteisimo pareiškėjui teismas pažymėjo, kad nuosekliai taikant Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalį, turi būti sprendžiama dėl išeitinės išmokos pareiškėjui ir atlyginimo už priverstinės pravaikštos laikotarpį iki atsirado kita objektyvi aplinkybė, užkertanti kelią pareiškėjui toliau eiti pareigas vidaus tarnyboje. Atitinkamai šiuo atveju laikytina, kad vidaus tarnybos santykiai yra nutraukti nuo 2017 m. spalio 2 d., kai pareiškėjas pradėjo dirbti Tauragės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), o Policijos departamento Buhalterinės apskaitos valdybos Darbo užmokesčio apskaitos skyriaus pažyma patvirtinta, jog pareiškėjo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis atleidimo dieną buvo 60,79 Eur, vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 1 276,59 Eur. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjui nuo 2016 m. liepos 1 d. (atleidimo diena) iki 2017 m. spalio 2 d. (įsidarbinimo diena) priteistinas 15 mėnesių vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį, t. y. 19 148,85 Eur, tačiau iš šios sumos turėtų būti išskaičiuoti mokesčiai ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.

27. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokesčio skirtumą už 2017 m. spalio–lapkričio mėn., teismas nurodė, kad iš išrašo, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, matyti, jog pareiškėjo atlyginimas 2017 m. spalio mėn. buvo 1 044,00 Eur, lapkričio mėn. – 1 081,17 Eur, taip pat pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. spalio 1 d. gavo išmokas (po 333,20 Eur per mėnesį) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus. Taigi, atsižvelgęs į pareiškėjui priteistinos kompensacijos dydį (19 148,85 Eur), į pareiškėjo 2017 m. spalio–lapkričio mėn. gauto atlyginimo dydį (1 044,00 Eur ir 1 081,17 Eur), į tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. spalio 1 d. gavo išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendė, jog šiuo teismo sprendimu priteistina kompensacija už priverstinės pravaikštos laikotarpį iš esmės kompensuoja pareiškėjo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, todėl netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti vidutinio darbo užmokesčio skirtumą už 2017 m. spalio–lapkričio mėn.

28. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas laikomas atleistu šiuo teismo sprendimu nuo 2017 m. spalio 2 d. Pareiškėjui šiuo sprendimu priteitina 19 148,85 Eur už priverstinės pravaikštos laikotarpį, t. y. 15 mėnesių vidutinis darbo užmokestis nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 2 d. Pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 2 d. pradėjo eiti pareigas Tauragės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) ir gavo atlyginimą už darbą (iš esmės pajamas iš valstybės biudžeto). Todėl, teismo vertinimu, šiuo sprendimu priteistina kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką iš esmės kompensuoja pareiškėjo patirtą pajamų netekimą. Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, įvertinęs kompensacijos neteisėtai atleistam ir į tarnybą negrąžinamam valstybės tarnautojui tikslus, esmę ir bendruosius teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principus, teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti išeitinę kompensaciją atmetė kaip nepagrįstą.

29. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, teismas nurodė, kad atsakovas į bylą pateikė 2014 m. lapkričio 26 d. susitarimą „Dėl naudojimosi judriojo telefono ryšio paslaugomis“, iš kurio 1.7 punkto matyti, kad nutrūkus darbuotojo darbo (tarnybos) santykiams su policijos įstaiga, policijos įstaiga nutraukia šį susitarimą ir kreipiasi į UAB „Tele2“ dėl paslaugų atitinkamam judriojo telefono ryšio abonentui nutraukimo. Todėl teismas padarė išvadą, kad 2017 m. liepos 1 d. įsakymu atleidus pareiškėją iš tarnybos, atsakovas teisėtai, vadovaudamasis minėto susitarimo nuostatomis, 2016 m. liepos 5 d. pareiškėjui priklausančiam mobiliojo telefono numeriui sustabdė UAB „Tele2“ teikiamas paslaugas. Dėl pareiškėjo argumento, kad atostogų metu jo kabinete buvo atrakinti darbo stalo stalčius ir metalinė užrakinama spinta, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad šie atsakovo darbuotojų veiksmai nebuvo neteisėti, kadangi nurodytas inventorius buvo ne asmeninis pareiškėjo turtas, o atsakovo nuosavybė. Teismas neatmetė galimybės, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas bei tarnybinis patikrinimas galėjo sukelti pareiškėjui tam tikras neigiamas emocijas, išgyvenimus, tačiau pažymėjo, kad ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais. Teismo vertinimu, pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių didžiulį psichologinį sukrėtimą, fizinius skausmus ar dvasinius išgyvenimus ir įrodančių jam padarytos neturtinės žalos realumą, o jo abstraktūs teiginiai apie pažeminimą, stresą, emocinę depresiją nestabilumą ir kt. nėra pakankami galbūt padarytai neturtinei žalai įrodyti. Todėl, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindžia neturtinę žalą, ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo veiksmų jam būtų pablogėjusi sveikata ir pan., teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

30. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti atstovavimo išlaidas teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pateikti tik 2016 m. liepos 21 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 804974, iš kurio matyti, jog pareiškėjas advokato padėjėjai B. D. sumokėjo 400 Eur už dokumento surašymą ir patarimą pagal sutartį Nr. BD-2016/11, taip pat 2018 m. birželio 15 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 841716, iš kurio matyti, jog pareiškėjas advokato padėjėjui R. C. sumokėjo 400 Eur pagal sutartį Nr. C-18-016, tačiau nėra pateiktas detalus prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kuriame būtų nurodyta, už kokius konkrečiai veiksmus prašoma priteisti atstovavimo išlaidas. Todėl, vadovaudamasis koncentruotumo, ekonomiškumo principais, atsižvelgęs į tai, kad nepateiktas prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas dėl patirtų išlaidų nenagrinėtinas šioje proceso stadijoje.

31. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo reikalavimus tenkino iš dalies: panaikino Tauragės AVPK viršininko 2016 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 85-V-495 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, neišdavimo“ ir 2016 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 85-TE-248 „Dėl R. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“; pripažino, kad pareiškėjas R. M. atleistas iš pareigų šiuo teismo sprendimu nuo 2017 m. spalio 2 d.; priteisė pareiškėjui iš atsakovo 19 148,85 Eur (mokesčiai neišskaičiuoti) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 2 d.; kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 32. Atsakovas Tauragės AVPK padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas mano, kad dalis ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi buvo priimta neobjektyviai, neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos.

32.1. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad praktiškai visos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės šios bylos nagrinėjimui, buvo nustatytos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu išnagrinėjus administracinę bylą Nr. I-1378-342/2016 (įsiteisėjo 2018 m. gegužės 11 d.), kuriuo buvo panaikinti Tauragės AVPK viršininko 2016 m. vasario 15 d. įsakymas Nr. 85-TE-41 ir 2016 m. kovo 10 d. įsakymas Nr. 85-TE-87. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1378-342/2016 konstatavo, jog nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, nes neįrodyta R.

M. kaltė; nurodė, kad buvo techninio pobūdžio klaidų, kurios nebuvo ištaisytos pagal teisės aktuose nustatytą tvarką; taip pat nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, kurias pažeidė pareiškėjas; pažymėjo, kad tiriant R. M. tarnybinį nusižengimą nebuvo tirti visi svarbūs tarnybinį nusižengimą patvirtinantys įrodymai; nustatė, kad trūksta duomenų padaryti vienareikšmę išvadą, jog pareiškėjo elgesys galbūt buvo netinkamas. Atitinkamai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018 konstatavo, kad „tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvadoje ir įsakymuose pareiškėjo veika kvalifikuota netinkamai, kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas nekonkrečiai, pareiškėjo veiksmų nesusiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgesio variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis, be to, teisės aktų normos, kurias atsakovo teigimu pažeidė pareiškėjas, nurodytos neteisingai;

šios nustatytos aplinkybės laikytinos esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimu, todėl Įsakymai skirti tarnybinę nuobaudą, priimti Išvados pagrindu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai panaikinti“. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad šios teismų išvados buvo padarytos vertinant ne Specialiosios ekspertų komisijos 2016 m. birželio 30 d. posėdžio protokole Nr. 85-P1-235 nurodytas aplinkybes, pareiškėjo asmenines savybes, jo veiklą ar ryšius, patikimumą ir lojalumą Lietuvos valstybei, ir ar dėl to buvo pagrįstai neišduotas leidimas dirbti su „Riboto naudojimo“ informacija, o vertinant tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas aplinkybes pareiškėjo elgesio bendraujant su L.

D. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kontekste. Tuo tarpu Tauragės AVPK viršininko 2016 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 85-V-495 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ neišdavimo“ buvo priimtas ne tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu, o Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolo pagrindu. Taigi, šios bylos nagrinėjimui aktualus Tauragės AVPK Specialiosios ekspertų komisijos 2016 m. birželio 30 d. protokolas Nr. 85-P1-235.

Todėl visiškai neaišku, kodėl teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą šioje administracinėje byloje, vadovaudamasis ankstesniu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1378-342/2016, padarė kategorišką išvadą, kad 2016 m. vasario 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotos aplinkybės negali būti pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei.

32.2. Šiame kontekste atsakovas akcentuoja, kad tai, jog tarnybinė nuobauda buvo panaikinta, nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties ir netinkamai kvalifikavus R. M. veiksmus, negalėjo sudaryti pagrindo vertinti jį kaip sąžiningą ir patikimą asmenį. Teismas, išnagrinėjęs bylą Nr. I-1378-342/2016, nepaneigė policijos pareigūnų K. L. ir M. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių, t. y. nebuvo paneigta, kad R. M. su teistu ir tuo metu teisiamu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 straipsnio 2 dalį už padarytą nusikalstamą veiką, veikiant organizuotoje grupėje, L.

D. tikrai ir gana artimai bendravo, nes nebuvo vertinama byloje esanti įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinė, nebuvo paneigtos tyrimo poligrafu išvadoje nurodytos aplinkybės. Teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. I-1378-342/2016 dėl įsakymų pagrįstumo ir tarnybinės nuobaudos panaikinimo, nevertino R. M. ir L. D. bendravimo, ryšių, R. M. asmeninių savybių VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto prasme. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik minėtame teismo sprendime administracinėje byloje Nr. I-1378-342/2016 nustatytais faktais ir nustatė, kad pareiškėjas yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija.

Atsakovas pabrėžia, kad R. M. bendravimas su L. D., kaip faktas, buvo sužinotas tik 2016 metais, o ne tuo metu kai L. D. buvo nuteistas 2012 metais, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad jų bendravimas dėl keliamos grėsmės patikėtos įslaptintos informacijos saugumui yra paremtas tik prielaidomis ir VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto prasme neturi reikšmės vertinant R. M. kaip patikimą asmenį. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, net nevertino Specialiosios ekspertų komisijos 2016 m. birželio 30 d. posėdžio protokole Nr. 85-P1-235 nurodytos aplinkybės, kad Jurbarko rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje L.

D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, veikiant organizuotoje grupėje. Atitinkamai teismo nuosprendis L. D. atžvilgiu buvo priimtas 2016 m. liepos 4 d. ir jis buvo pripažintas kaltu, šis nuosprendis įsiteisėjo vėliau, kadangi buvo apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Tai teismui posėdžio metu buvo nurodžiusi ir atsakovo atstovė, o teismas šiuos duomenis galėjo matyti ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, todėl neaišku, kodėl teismas pasisakė tik apie L. D. teistumus 2012 metais.

32.3. Atsakovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino poligrafo išvadą. Paaiškina, kad pirmojo ir antrojo testų metu buvo užduodami ne tapatūs, o visiškai skirtingi klausimai, todėl ir testo rezultatai galėjo būti skirtingi. Pirmojo testo atlikimo metu pateikti klausimai buvo užduoti siekiant nustatyti, ar R. M. nėra padaręs korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų, o antrojo testo metu užduodami klausimai buvo skirti nustatyti, ar R. M. melavo bendraudamas ir teikdamas patarimus L. D.. Todėl aplinkybė, kad po pirmojo testo atlikimo nebuvo galima patikimai nustatyti, ar pareiškėjas sakė tiesą ar netiesą, o antrojo testo metu surinkti fiziologiniai duomenys parodė, kad R. M. sakė netiesą, negalėjo būti pagrindas pripažinti, jog poligrafo išvada nėra vienareikšmė. Be to, teismas, nesiremdamas poligrafo išvada, nevertino, kad pats pareiškėjas nurodė, jog gali būti, kad jis yra prašęs pareigūnų skirti mažesnes nuobaudas jo giminėms, draugams, pažįstamiems, kas visiškai yra nesuderinama su policijos pareigūno veikla, taip pat nevertino aplinkybių, kad R. M., teigdamas, jog jis tik pažįstamas ir tarpusavyje beveik nebendrauja su L. D., sakė netiesą.

32.4. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, atsakovas tvirtina, kad Specialiosios ekspertų komisijos priimtas sprendimas neišduoti R. M. leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, yra pagrįstas ir teisėtas, nes: 1) pareigūnų K. L. ir M. K. pateikta informacija buvo teisinga, kas vėliau patvirtinta atlikus tyrimą poligrafu; 2) R. M., teikdamas atsakymus (tyrimo poligrafu II testas), pagal pareigūnų K. L. ir M. K. pateiktą informaciją, sąmoningai sakė netiesą ir bandė išvengti atsakomybės; 3) buvo nustatyta, kad R. M. palaiko glaudžius ryšius su asmeniu (L. D.), kuris yra organizuotos grupės narys (telefoninių pokalbių išklotinės, teismo nuosprendžiai); 4) R. M., sulaužydamas duotą priesaiką, nevykdydamas pagrindinių policijos uždavinių ir nesilaikydamas pagrindinių policijos veiklos principų, teikė patarimus organizuotos grupės nariui, kaip išvengti atsakomybės padarius teisės pažeidimą; 5) R. M. visus šiuos veiksmus atliko būdamas statutinis valstybės tarnautojas (skyriaus viršininkas) ir suprasdamas, kad tokie veiksmai niekaip nesuderinamai su policijos pareigūno statusu ir profesija, o jam, kaip vadovui, yra keliami griežtesni reikalavimai ir jo lojalumas bei patikimumas visai policijos sistemai ir visuomenei neturi kelti jokių abejonių.

32.5. Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo pareiškėjui atsakovas pažymi, kad Tauragės AVPK viršininko 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 85-AK-141 R. M. nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2016 m. liepos 15 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos ir 2016 m. birželio 21 d. padarytas bankinis pavedimas, pervedant į R. M. sąskaitą 1 438,24 Eur. Iš atsiskaitymo lapelio matyti, kad už 2016 m. liepos mėn., t. y. atostogų dienas, R. M. buvo priskaičiuota 608,50 Eur, iš jų 146,05 Eur sumokėta mokesčiams. Vadinasi R. M. už 2016 m. liepos mėn. faktiškai buvo išmokėta 462,45 Eur atostoginių ir ta suma negalėjo būti priteista kaip neišmokėta vidutinio darbo užmokesčio dalis už priverstinės pravaikštos laiką. Tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 2 d. Atsižvelgęs į tai, atsakovas pabrėžia, kad valstybės lėšos negali būti naudojamos neracionaliai ir dvigubos išmokos pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 15 d. priteisimas prieštarauja sąžiningumo, proporcingumo ir teisingumo principams.

32.6. Be to, atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino Tauragės AVPK turtinės padėties ir galimybės sumokėti 19 148,85 Eur dydžio kompensaciją bei darbdavio, kaip juridinio asmens, teisinio statuso. Šiuo aspektu akcentuoja, kad Tauragės AVPK yra finansuojamas iš valstybės biudžeto, todėl nagrinėjamu atveju atsakovui yra paskirta neadekvati ir neproporcinga sankcija, kuri užkerta kelią darbdaviui tinkamai vykdyti su kitais darbuotojais (valstybės tarnautojais) sulygtas darbo (valstybės tarnybos) sąlygas, nes kiekvienais metais atsižvelgiant į pareigybių skaičių yra skiriamos fiksuotos lėšos darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti. Teismas taip pat neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo trukmę ir į tai, kad ši administracinė byla buvo sustabdyta, nesivadovavo teisingumo ir proporcingumo principais.

33. Pareiškėjas R. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendimą nepakeistą. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, taip pat remiasi ginčijamo teismo sprendimo motyvais. Papildomai nurodo šiuos argumentus:

33.1. Iš Tauragės AVPK specialiosios ekspertų komisijos 2016 m. birželio 30 d. protokolo Nr. 85-P1-235 matyti, jog komisija vertino: 1) 2016 m. vasario 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-6 ir joje nustatytus faktus; 2) R. M. atsisakymą pateikti raštišką sutikimą, kad būtų tikrinama jo kandidatūra, bei pateikti užpildytą Klausimyną, skirtą leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“; 3) tyrimo poligrafu išvadą; 4) 2016 m. kovo 15 d. pareiškėjo skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas vertino visus duomenis, kuriais rėmėsi minėta komisija, ir nurodė, kad kitų duomenų, kuriais rėmėsi komisija, priimdama protokolinį nutarimą dėl pareiškėjo asmeninių ir dalykinių savybių, atsakovas teismui nepateikė, todėl teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai nekelia pakankamai pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, todėl komisijos protokolinis nutarimas laikytinas nepagrįstu, o jo pagrindu priimtas Tauragės AVPK viršininko 2016 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 85-V-495 naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

33.2. Vienos dienos pokalbių išklotinė su atsakovo nurodytomis valandomis nuo 00.00 val. iki 24.00 val., kurią pats pareiškėjas pateikė teismui jau vykstant teismo procesui, apie jo bendravimą su L. D. nieko nesako, kadangi vienos dienos minėto asmens, patekusio į keblią padėtį, skambučiai nereiškia, kad jie bendravo, nes bendravimas yra nuolat palaikomi glaudūs ryšiai. Be to, ši išklotinė Tauragės AVPK Specialiosios ekspertų komisijos 2016 m. birželio 30 d. protokole Nr. 85-Pl-235 net nėra minima. Negana to, apie L. D. teistumą Vokietijoje pareiškėjas sužinojo jau vykstant teismo procesams iš atsakovo pateiktų pažymų, apie vykstančius teismus Lietuvoje taip pat nežinojo ir jam nebuvo uždrausta kalbėtis su L. D., o šio asmens teistumas Lietuvoje įsiteisėjo tik 2018 metais, nors pareiškėjas atleistas nuo 2016 m. liepos 1 d., todėl neaišku, kodėl teismas, atsakovo manymu, turėjo domėtis L. D. likimu ir jo teistumais jau po pareiškėjo atleidimo.

33.3. Teismas tinkamai vertino tyrimo poligrafu išvadą, kuri yra dviprasmiška ir kelia abejonių jos patikimumu.

33.4. Tauragės AVPK viršininko 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 85-AK-141 R. M. nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2016 m. liepos 15 d. buvo suteiktos 18 kalendorinių dienų trukmės kasmetinės atostogos. Tuo tarpu pareiškėjas, atsižvelgiant į tai, jog jis buvo atleistas 2016 m. liepos 1 d., jau buvo užsidirbęs 22,5 kalendorinės dienos atostogų. Taigi, atsakovas pareiškėjui dar liko skolingas 4,5 dienos, už kurias jam sumokėjo papildomai jau atleidus iš pareigų. Atitinkamai teismas nurodė, kad iš pareiškėjui priteistos sumos turėtų būti išskaičiuoti mokesčiai ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Tačiau, pareiškėjo manymu, jam turėtų būti priskaičiuota atostogų kompensacija už visą priverstinės pravaikštos laiką.

33.5. Priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina atsakovas, pirmosios instancijos teismas įvertino Tauragės AVPK turtinę padėtį ir galimybę sumokėti kompensaciją bei nepriteisė pareiškėjui išeitinės kompensacijos, vidutinio darbo užmokesčio skirtumo už 2017 m. spalio–lapkričio mėn. ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Tauragės AVPK viršininko 2016 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 85-V-495 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, neišdavimo“ ir 2016 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 85-TE-248 „Dėl R. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Pareiškėjas prašė panaikinti minėtus Tauragės AVPK viršininko 2016 m. birželio 30 d. ir 2016 m. liepos 1 d. įsakymus, atleisti jį iš Tauragės AVPK pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 62 straipsnio 11 punktą, priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo dienos, t. y. nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 2 d., taip pat vidutinį darbo užmokesčio skirtumą už 2017 m. spalio–lapkričio mėn., ir 6 mėn. išeitinę kompensaciją bei 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, be to, prašė priteisti atstovavimo išlaidas.

36. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendimu pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies: teismas panaikino Tauragės AVPK viršininko 2016 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 85-V-495 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, neišdavimo“ ir 2016 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 85-TE-248 „Dėl R. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“; pripažino, kad pareiškėjas R. M. atleistas iš vidaus tarnybos Tauragės AVPK pagal šį teismo sprendimą nuo 2017 m. spalio 2 d.; priteisė pareiškėjui iš atsakovo 19 148,85 Eur (mokesčiai neišskaičiuoti) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 2 d.; kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą; pareiškėjo prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo paliko nenagrinėtą. Tačiau atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde pateikdamas tokio nesutikimo motyvus (žr. šios nutarties 32.1–32.6 p.).

37. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teistumą ir pagrįstumą, visų pirma, pažymi, kad VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindas gali būti nustatytas tik per konkrečių faktų, įvykių, kurie atskleidžia tokias leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojo asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, kurie paslapčių subjektui sukelia abejonių dėl tokio asmens patikimumo darbui su įslaptinta informacija ar lojalumo Lietuvos valstybei. Kilus ginčui dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis) turi vertinti, ar paslapčių subjektas pagrįstai nustatė, jog leidimo turėtojas pagal atitinkamas savybes, pasireiškusias konkrečiose faktinėse situacijose (per konkrečius faktus) VTPĮ keliamų patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimų kontekste yra netinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2702-146/2015).

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija. Todėl nagrinėjamai bylai yra svarbu (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo požiūriu reikšminga) išaiškinti faktus, kurie atskleidžia nurodytas asmens savybes“ (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-465-143/2015).

39. Nagrinėjamu atveju atsakovo 2016 m. birželio 30 d. įsakymas buvo priimtas Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolo Nr. 85-P1-235 pagrindu (ginčo dėl šios faktinės aplinkybės nėra), kuriame, kaip teigia atsakovas savo apeliaciniame skunde, ir yra atskleistos bei pagrįstos faktinės aplinkybės, suponavusios pareiškėjo pripažinimą nepatikimu ir nelojaliu Lietuvos valstybei. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvilgė (šio baigiamojo teisės akto 32.1 p.), o tai viena iš priežasčių tenkinti apeliacinį skundą.

40. Prieš pasisakant dėl šio baigiamojo teisės akto 39 punkte paminėto aspekto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokole Nr. 85-P1-235, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tvirtinimu, yra išdėstytos šios Specialiosios ekspertų komisijos aplinkybės, kurios ir nulėmė siūlymą Tauragės AVPK viršininkui nesuteikti R. M. teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“: 1) R. M. neatsakingas elgesys, kai pastarasis, turėdamas tikslą padėti L. D. (kuris buvo teistas Vokietijoje ir kurio atžvilgiu vyksta (jau įvyko) teisminis tyrimas Jurbarko rajono apylinkės teisme bei yra paieškomas), tyčia teikė patarimus L. D., kaip išvengti transporto priemonės konfiskavimo ir administracinės atsakomybės; 2) tyrimo poligrafu rezultatai nepašalino abejonių dėl R. M. veiklos ir ryšių, dėl kurių gali kilti grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui; 3) R. M. atsisakė pateikti raštišką sutikimą, kad būtų tikrinama jo kandidatūra, bei pateikti užpildytą Klausimyną, skirtą leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, gauti.

41. Visas 40 punkte paminėtas pagrindines aplinkybes (Nr. 1, 2, 3) Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai ir aptarė bei padarė išvadas, nulėmusias skundžiamą sprendimą. Tai, jog atsakovas nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu, nesuponuoja teiginio dėl pirmosios instancijos teismo darbo trūkumo – pareigos nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.).

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų faktinių aplinkybių vertinimui iš esmės pritaria ir akcentuoja, kad nebuvo pagrindo kitokiai išvadai, nei padaryta šio baigiamojo akto 16 punkte.

43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartyje buvo nurodyta, kad „<…> net ir pripažinus atsakovo pateikiamą įvykių ir R. M. elgesio versiją atitinkančia tikrovę, nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kad R. M. 2016 m. sausio 5 d. sužinojo apie kokį nors padarytą, daromą ar rengiamą teisės pažeidimą, apie kurį iki tol nebuvo pranešta policijai, o tas faktas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ketina duoti melagingus parodymus, turint omenyje teisės aktuose įtvirtintą tokio asmens teisę neliudyti prieš save, nelaikytinas rengiamu nauju teisės pažeidimu“. Priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimas (bendrine prasme) paneigė galimybę remtis Specialios ekspertų komisijos konstatuota aplinkybe dėl R. M. neatsakingo elgesio (kai pastarasis, turėdamas tikslą padėti L. D. (kuris buvo teistas Vokietijoje), tyčia teikė patarimus L. D., kaip išvengti transporto priemonės konfiskavimo ir administracinės atsakomybės). Todėl pirmosios instancijos teismas, paisydamas ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies, privalėjo eliminuoti šią aplinkybę, kaip vieną iš aplinkybių, suponavusių R. M. pripažinimą nepatikimu bei nelojaliu Lietuvos valstybei.

44. Jau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-465-143/2015 buvo pažymėta ir tai, jog „<…> kolegija dar kartą pabrėžia, kad nurodytu tikslu tikrinamo asmens (pareiškėjo) atžvilgiu pradėtas ir tęsiamas ikiteisminis ir netgi teisminis tyrimas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka taip pat, kaip ir tokio asmens atsisakymas būti patikrintam poligrafu, savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu pripažinti šį asmenį netinkamu turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto bei 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo prasme“. Taigi atmestina ir apeliacija dėl bendravimo su asmeniu (L. D.), kurio atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla (šios nutarties 32.2 p.), t. y. šis momentas nepateko į VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte apibrėžtą nuostatą.

45. Vadinasi, nebelikus aplinkybių, nurodytų šio baigiamojo teisės akto 40 punkte, t. y. aplinkybių Nr. 1 ir Nr. 3 (esminės apeliacijos dėl aplinkybės Nr. 3 nepateikta, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturi pagrindo nesutikti su išvada, esančia šios nutarties 20 p. – ABTĮ 56 str. 6 d.), nebeliko ir nebėra pagrindo remtis vien poligrafo rezultatais, kurie, kita vertus, tik iš dalies nepalankūs pareiškėjui.

46. Be kita ko, poligrafo rezultatų aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „<...> asmeniui nenaudinga tyrimo poligrafu išvada (jeigu asmens sutikimu toks tyrimas buvo atliktas) arba asmens atsisakymas tirtis poligrafu savaime nesudaro pagrindo neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba panaikinti anksčiau išduotą leidimą. Lemiamą reikšmę tokioms (asmeniui neigiamoms) pasekmėms atsirasti turi prieš tyrimą arba prieš atsisakymą tirtis turima (surinkta) kita informacija apie asmenį, kuri, viena vertus, sukelia pagrįstas abejones dėl asmens tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, kita vertus, nėra pakankama tam, kad būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą apie asmens savybių nesuderinamumą su teise dirbti su tokia informacija“ (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-465-143/2015).

47. Išdėstytos aplinkybės, teisinis reguliavimas, formuojama administracinė jurisprudencija šios kategorijos bylose vis dėlto turėjo lemti paneigimą Specialios ekspertų komisijos konstatuotų aplinkybių, o kartu ir skundo reikalavimų dėl 2016 m. birželio 30 d. įsakymo bei 2016 m. liepos 1 d. įsakymo panaikinimo.

48. Atsakovo apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad išmokos priteisimas pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 15 d. prieštarauja sąžiningumo, proporcingumo ir teisingumo principams (šios nutarties 32.5 p.), bet tai niekuo nepagrįsta. Nėra nurodoma bei patvirtinta, kad už kasmetines atostogas buvo sumokėta už neišdirbtą laikotarpį, t. y. jau už laikotarpį po 2016 m. liepos 1 d. Kita vertus, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai nurodė, kad priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį turėtų būti išskaičiuoti mokesčiai ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Tai reiškia, kad atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą, turi teisę atlikti aritmetines korektūras (mokesčių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas apimtyje), išmokėdamas vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

49. Negali būti pripažįstama pagrįsta ir apeliacija, išdėstyta šios nutarties 32.6 punkte, nes iš tikro netenkinti pareiškėjo reikalavimai dėl išeitinės kompensacijos, vidutinio darbo užmokesčio skirtumo, neturtinės žalos atlyginimo, o tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei teisingą sprendimą.

50. Dėl išdėstytų priežasčių Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas pripažintinas pagrįstu bei teisėtu, todėl paliktinas nepakeistu. Apeliaciniame skunde nebuvo nurodyta aplinkybių, lemiančių apskųsto sprendimo panaikinimą ar jo pataisymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė