69d53ece-09af-4e37-8f09-134a1eb03c2b · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. 1S-658-810/2018Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS             N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Danutės Giačaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K.

B. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) priimtÄ nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : K. B. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 187 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, jam paskirta galutinė 17 metų laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2005 m. gegužės 29 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 29 d. Komisija 2018 m. birželio 18 d. priėmė nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam K. B. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mai 2018 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis K.

B. ir daro pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau ji nėra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis K. B. skundžia Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. liepos 24 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra, o to nepadarius, nurodyti kokių veiksmų nuteistasis dar turėtų imtis, kad jam bÅ«tų taikytas lygtinis paleidimas.

Skunde nuteistasis nurodo, jog skundžiama nutartis priimta nesivadovaujant BVK 157 straipsniu, bausmių vykdymo teisės principais, taip pat ir BK 41 straipsnio 2 dalimi, nacionalinių ir tarptautinių teismų praktika, kadangi priimant sprendimÄ teismas nevertino aplinkybių apie tai, kad beveik 4 metai nuteistasis nėra gavęs nuobaudų, ankstesnės nuobaudos nesusijusios su smurto, alkoholio ar narkotikų vartojimu, turi 7 paskatinimus, yra motyvuotas dirbti ir dirbantis, moka susidariusias skolas, mokosi, dalyvauja renginiuose, socialinės reabilitacijos programose, OASys rizika yra sumažinta iki mažos rizikos, vienintelis kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus, kurio jis negali pakeisti net ir atlikęs visÄ laisvės atėmimo bausmę, įgyvendino visus Komisijos nutarimu paskirtus įpareigojimus, atliko didžiÄ jÄ dalį bausmės (daugiau nei 13 metų), yra susitaikęs su nukentėjusiÄ ja, kuri neprieÅ¡tarauja, jog jam bÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas, ji sutinka, kad žalÄ nuteistasis atlygintų išėjęs į laisvę, pretenzijų dėl 2005 m. gegužės 29 d.

įvykių neturi. Tvirtina, jog išėjęs į laisvę turėtų kur gyventi bei darbÄ .Taip pat skunde nurodoma, jog teismai materialųjį lygtinio paleidimo pagrindÄ , kuris yra vertinamojo pobÅ«džio, neturintis atitinkamų kriterijų, dažnai įvertina nepagrįstai ir neadekvačiai esamai situacijai. Jo nuomone, teismai, vertindami materialųjį lygtinio paleidimo pagrindÄ , privalo vadovautis teisės aktais, teisės principais bei suformuota teismų praktika, teisės doktrina, precedentais. Ypatingai žemesnės instancijos teismai privalo vadovautis aukÅ¡tesnės instancijos teismų priimtais sprendimais ir bylose nevertinti analogiÅ¡kų aplinkybių skirtingai.

Apylinkės teismas, aplaidžiai tikrindamas Komisijos nutarimÄ , padarė prieÅ¡ingas iÅ¡vadas nei jos nurodytos nutarime asmenų, kurie kasdien su juo dirba. Toks teismo elgesys ir motyvai yra logiÅ¡kai nesuprantami ir teisiÅ¡kai nepateisinami. K. B. tvirtina, kad jei nuteistasis priklauso žemai nusikalstamo elgesio rizikai, laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, nepažeidinėja rėžimo reikalavimų, savanoriÅ¡kai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ bei glaudžius socialinius ryÅ¡ius, yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, nors apylinkės teismas Å¡ias aplinkybes įvertino kaip tinkamÄ nuteistojo elgesį pataisos namuose.

Jo vertinimu nei BVK 12 straipsnis (bendrosios nuteistųjų pareigos), nei BVK 110 straipsnis (specialiosios nuteistųjų pareigos) nereglamentuoja pareigos dalyvauti socialinės reabilitacijos užsiėmimuose, mokytis bendrojo lavinimo ar profesinio mokymo, dalyvauti bet kokiuose kituose pataisos namuose organizuojamuose užsiėmimuose, kursuose ir pan. Atitinkamai teismas negali vertinti asmens rodomos iniciatyvos dalyvauti užsiėmimuose ir programose kaip jam priskirtos pareigos. Toks asmens elgesys turi bÅ«ti vertinamas kaip jo iniciatyva ir noras keisti gyvenimo bÅ«dÄ bei daugiau nenusikalsti.

Kadangi nuteistiesiems teisės ir pareigos gali bÅ«ti nustatomos tik įstatymu, teismas neturi teisės iÅ¡plėsti Å¡ių pareigų sÄ raÅ¡o ir juo labiau remiantis tuo motyvuoti savo sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo netaikymo.Skundo autorius nurodė, jog teismas negali atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ , motyvuodamas padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, jų skaičiumi, ankstesniais teistumais, kadangi tai yra statiniai veiksniai, kurie negali bÅ«ti pakeičiami ir kurie neiÅ¡nyks net ir atlikus visÄ laisvės atėmimo bausmę.

Anksčiau jam yra taikytas lygtinis paleidimas, jo sÄ lygos nebuvo pažeistos. Be to, Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi (byla Nr. 1S-97-785/2017) taikė lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra, nors asmuo buvo nuteistas už labai sunkius nusikaltimus. Skundžiama nutartis negali bÅ«ti teisėta motyvuojant tik tomis aplinkybėmis, kurios jau nebegali pasikeisti. Tokie teismo veiksmai sudaro prielaidas manyti, kad yra siekiama bet kokiomis priemonėmis užkirsti keliÄ taikyti lygtinį paleidimÄ , o ne vykdyti teisingumÄ .

Taip pat negali bÅ«ti vertinamos aplinkybės dėl padarytos veikos pavojingumo, sunkumo, kadangi tai jau buvo įvertinta skiriant bausmę, o tokiu atveju nuteistasis baudžiamas antrÄ kartÄ . Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais, kitaip lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę. Skunde K. B. nurodo ir tai, kad Å¡iuo metu jis yra atlikęs daugiau nei 13 metų laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – mažiau nei 3 metai 10 mėnesių.

Jo vertinimu toks atliktos bausmės dalies dydis yra svarbus veiksnys, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo, ir ne vienam asmeniui, kuriam buvo taikytas lygtinis paleidimas, buvo likę atlikti treji (ar net daugiau) metų bausmės. Atsižvelgdamas į teismų praktikÄ , Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl precedentų bylose taikymo, nurodo, kad siekiant įgyvendinti teisingumo principÄ bylose, kuriose kyla BVK 157 straipsnio taikymo klausimai, teismų sprendimais turi bÅ«ti remiamasi kaip teisės Å¡altiniais ir vien tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas bei likusi didelė neatlikta bausmės dalis nėra pakankamas motyvas nuteistajam netaikyti BVK 157 straipsnio nuostatų.

Apylinkės teismo argumentai, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ padarytos nusikalstamos veikos, atliktos ir neatliktos bausmės santykis ir jų vertinimas teisės įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikomas neteisėtu, yra neteisėti ir negali bÅ«ti priimtini kaip pagrįsti ir atitinkantys suformuotÄ teismų praktikÄ .Dėl teismo motyvo, jog patvirtinus lygtinį paleidimÄ nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir teisingumo principas, nuteistasis teigia, kad teisingumo principo įgyvendinimas apima ir kaltininko asmenybės vertinimÄ bei sietinas su nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu.

Teismas tik formaliai konstatavo Å¡io principo neįgyvendinimÄ ir neatsižvelgė į aplinkybes, jog nuteistasis susitaikė su nukentėjusiÄ ja. Skundžiamoje nutartyje teismo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas aplaidus ir visiÅ¡kai neadekvatus esamai situacijai. Nepriklausomai nuo to, kad nuo paskutinio OASys vertinimo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 2 balais, pažymėtina, jog nuo bausmės pradžios ji sumažėjo 10 balų ir kiekvieno atlikto vertinimo atveju vis mažėjo. Nuteistasis priskiriamas žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, o teismo konstatavimas, kad 40 balų yra artima vidutinei rizikos elgesio grupei, vertinama kaip teismo sÄ moningas siekis netaikyti lygtinio paleidimo ir verčia abejoti Å¡io teismo nepriklausomumu.

Nuteistasis pažymi, jog statinius ir nekintančius nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus iÅ¡ 40 sudaro 35 balai, tai rodo minimalų jo pavojingumÄ visuomenei, dedamas pastangas taisytis ir ateityje nenusikalsti. Priteistas sumas nuteistasis nurodo mokantis tiek, kiek gali iÅ¡ savo gaunamų pajamų, o tai parodo, jog dedamos pastangos ir Å¡ioje srityje.Skunde taip pat akcentuojamas teismų privalomumas vadovautis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“ bei tai, jog lygtinis paleidimas turėtų bÅ«ti taikomas kaip taisyklė, o ne kaip iÅ¡imtis.

Nurodoma, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija iÅ¡ esmės suteikia nebe rekomendacinį, o privalomÄ pobÅ«dį, todėl taikant lygtinio paleidimo institutÄ privaloma atsižvelgti ir laikytis aukščiau minėtų rekomendacijų. Tiek Komisija, tiek teismai turi siekti bendro tikslo – ne asmenį nubausti, o padėti jam resocializuotis ir reintegruotis į visuomenę. Apibendrinant nuteistasis pažymi, jog jį lygtinai paleidus, bus įgyvendinti nuosprendžiu paskirtos individualizuotos bausmės tikslai, pasiekta nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.Nuteistojo K.

B. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog egzistuoja formalus pagrindas taikyti K. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – nuteistasis per rekomendacijoms skirtÄ laikotarpį nepažeidinėjo nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dalyvavo privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė AA grupės užsiėmimus.

Kita vertus, žemesnės instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, jog sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliÄ sias lygtinio paleidimo sÄ lygas, bet bÅ«tina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindÄ â€“ tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. BÅ«tent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimÄ , kaip esminį motyvÄ atsisakyti taikyti K.

B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos konstatavo apylinkės teismas. Tokiam žemesnės instancijos teismo vertinimui pritaria ir skundÄ nagrinėjantis apygardos teismas. AukÅ¡tesnės instancijos teismas negali sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog apylinkės teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam patvirtinimo klausimÄ , netinkamai įvertino Komisijos pateiktų argumentų pagrįstumÄ bei teisės aktuose numatytas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo sÄ lygas, byloje esančius duomenis, nuteistojo pastangas resocializuotis ir tokiu bÅ«du pažeidė baudžiamojo proceso principus, BVK normas, dėl ko priėmė neteisėtÄ procesinį sprendimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio, žemesnės instancijos teismas atsižvelgė tiek į teigiamai, tiek į neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį pataisos įstaigoje, elgesio pokyčius apibÅ«dinančius duomenis, juos apibendrintai įvardijo bei vadovaudamasis Å¡iais duomenimis padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis daro pažangÄ , tačiau ji nėra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, kurios neva tai buvo apylinkės teismo neįvertintos, yra prieÅ¡taraujančios teismui pateiktai bylos medžiagai, teismo motyvams ir nurodytai teisinei iÅ¡vadai.

Teismas jas įvertino kiekvienÄ atskirai ir susiejus į visumÄ formavo teisingÄ iÅ¡vadÄ nagrinėjamo klausimo kontekste. Pažymėtina, jog K. B. elgesio modelis, susijęs su pakankama motyvacija darbui, drausminių nuobaudų neturėjimu, dalyvavimu įvairiose socialinės reabilitacijos programose, renginiuose, atsižvelgimas į Komisijos nurodytas rekomendacijas, kurios skatina nuteistÄ jį savo elgesį koreguoti, yra tinkamai modeliuojamas ir pastebimos asmens teisingos iÅ¡vados. Pritartina, kad gerų socialinių ryÅ¡ių su artimaisiais – motina, sÅ«numi, broliu bei sutuoktine, palaikymas gali veikti jį kaip veiksnys, apsaugantis nuo tolimesnio nusikalstamo elgesio.

Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinančiais veiksniais laikytinos ir tinkamos nuteistojo gyvenimo sÄ lygos laisvėje, teigiama darbinė motyvacija, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, tai, jog nuteistasis iÅ¡sako neigiamÄ nuomonę psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo atžvilgiu, bei sutikimas, kad lygtinai paleidžiant iÅ¡ pataisos namų jam bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra. Nemenkinamas ir faktas, jog nuteistasis yra skatintas 7 kartus, įžvelgtini aspektai pažymėti alkoholio vartojimo aspektu, tai, jog Å¡ios problemos sprendimui buvo lankyti anoniminių alkoholikų grupės susirinkimai.Kritikuojant teismo sprendimo motyvus dėl nuteistojo aktyvaus dalyvavimo įvairiose programose, atitinkamose priemonėse bei skatinimo priemonių buvime, įvertinus, jog toks nuteistojo elgesys ir turėtų bÅ«ti jam atliekant bausmę pataisos namuose, visiÅ¡kai sutiktina su Å¡iais teismo motyvais, kadangi tai jo naudai ir bausmės paskirčiai įgyvendinti parinktos priemonės, kurias jis atliko bei siekė savo elgesį koreguoti ir taip parodyti, kad jo ketinimai yra teisingi, tačiau tai visiÅ¡kai nepagrindžia galutinio fakto, kad tai yra absoliutus pagrindas ir to pakanka, kad lygtinis paleidimas bÅ«tų taikytas.

Teisėjų kolegijos nuomone, tai formalu, materialaus lygtinio paleidimo pagrindo konstatavimui tik tokių duomenų visumos nepakanka. Vis tik, Å¡ios nutarties 10 punkte nurodytos ir iÅ¡analizuotos aplinkybės, vertinant jas neigiamai nuteistÄ jį apibÅ«dinančių aplinkybių kontekste, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jog jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , apygardos teismas pažymi, jog nors nuteistasis bausmės atlikimo metu 7 kartus skatintas, tačiau daugiau kartų, t. y. 28, jis pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, už kÄ jam skirtos nuobaudos. Minėti pažeidimai daryti nuo bausmės atlikimo pradžios (iki 2012 metų), už juos nuteistasis baustas drausminėmis nuobaudomis, jo elgesys buvo ne itin teigiamas ir pasižymintis vidaus tvarkos taisyklių laikymųsi. Pažeidimai daryti sistemingai, įvairiu bausmės atlikimo laikotarpiu ir ilgÄ laikÄ .

Å iame kontekste aukÅ¡tesnės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo galimybę, negali vertinti ir pasisakyti dėl tų pažeidimų, už kuriuos gautos nuobaudos yra negaliojančios, kadangi kiekvienas bausmės atlikimo vietos rėžimo reikalavimų pažeidimas, nepaisant to, ar už jo padarymÄ buvo paskirta drausminė nuobauda, rodo, kad nuteistasis, net ir bÅ«nant laisvės atėmimo vietoje yra linkęs pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.

Be to, tai leidžia pagrįstai abejoti ir dėl nuteistojo galimybės lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sÄ lygų. Nuteistasis skunde akcentuoja nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, nurodydamas, jog paskutinio vertinimo rezultatas yra 40 balai, balų suma paskutiniu metu sumažėjo ir jis priskirtinas žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog Å¡is vertinimas yra ne tik priskirtinas žemai minėtos rizikos grupei, bet ir itin artimas vidutinei, nes nuo 41 balo nuteistieji jau yra priskiriami vidutinei nusikalstamo elgesio rizikos grupei.

Pažymėtina, jog iÅ¡ jam nustatomų 40 balų, 5 balai yra kintantys, jie gali bÅ«ti koreguojami imantis atitinkamų priemonių. Dėl iÅ¡vados, kuri nepateisino nuteistojo lÅ«kesčių bÅ«ti paleistam, taikant jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutÄ , aktualus ir jo elgesio modelis apie kurį spręstina bausmės atlikimo metu, nesumenkinant nusikaltimui įtakos turėjusių veiksmų atlikimo, kurie pasižymėjo fizinio smurto apraiÅ¡komis, agresija aukai. Tai, kad bausmės atlikimo vietoje Å¡ie elgesio aspektai nepasireiÅ¡kė, nėra absoliutus pagrindas konstatuoti, kad nuteistajam paskirti suvaržymai yra pasiekę tokį lygį, jog bausmės paskirtis pilnai įgyvendinta, o teisingumo principo esmė iÅ¡pildyta.

Anaiptol, tai tik Å¡io instituto vertinimo proceso veiksmų sudėtinė dalis, kuria formavosi teismo iÅ¡vados pagrįstumas. Apeliantas skunde atkreipė teismo dėmesį, jog apylinkės teismas, vertindamas jo lygtinio paleidimo galimybę, vertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir sunkumÄ , kurie jau buvo įvertinti nagrinėjant bylÄ teisiamajame posėdyje. Sutiktina su nuteistojo argumentu, jog Å¡ie požymiai jau buvo įvertinti, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, tačiau visiÅ¡kai nesutiktina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ labai sunkaus nusikaltimo padariusio asmens atžvilgiu į tai negali bÅ«ti atsižvelgta.

Teismas nutartyje nurodė, kad Å¡ie aspektai nėra lemiantys lygtinio paleidimo taikymÄ , tačiau jie sudaro visumos aplinkybių dalį ir į juos atsižvelgtina. Apygardos teismo vertinimu, tuo nebuvo padarytas esminis pažeidimas, kas galimai nulemtų skundžiamos nutarties panaikinimÄ . Taip pat apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog taip nuteistasis yra baudžiamas antrÄ kartÄ , kadangi nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas įvertintas tik asmens elgesį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, jo dar kartÄ neteisiant ar neskiriant atitinkamų bausmių už tai, Skunde kritikuojami ir teismo motyvai, susiję su neatlikta bausmės dalimi.

Å iame kontekste apygardos teismas neįžvelgia procesinių ar aplinkybių vertinimo pažeidimų, kuriuos, anot nuteistojo, padarė apylinkės teismas. Tai, kad vertinant galimybę bei pakankamÄ pažangÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų iÅ¡pildymo, atsižvelgus į neatliktos bausmės dalį, gretinant ir nemenkinant vieÅ¡ojo intereso esmės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo, buvo padaryta pagrįsta ir teisinga iÅ¡vada Å¡iame kontekste. Faktas, jog nuteistasis susitaikė su nukentėjusiÄ ja tik patvirtina, kad daromos tinkamos ir teisingos iÅ¡vados nuteistojo elgesio koregavime, tačiau tai tik viena aplinkybė, kuri apibÅ«dina nuteistÄ jį teigiamai.

Teismas taip pat nustatė, kad neteisėtais K. B. veiksmais buvo padaryta žala nukentėjusiajai, jo atžvilgiu teismas priteisė žalos atlyginimÄ , tuo tarpu dirbdamas pataisos namuose ir gaudamas atlyginimÄ , jis su nukentėjusiÄ ja sudarė susitarimÄ , kuriuo žalÄ atlygins jai tik išėjus į laisvę. Tai, jog bÅ«damas bausmės atlikimo vietoje jis turi galimybę Å¡iÄ priteistÄ sumÄ mažinti bei dėti, tačiau to nedaro, tik įrodo nuteistojo atsakomybės stokÄ .Nuteistasis skunde taip pat akcentuoja, jog teismas savo sprendimÄ motyvavo bausmės paskirties ir teisingumo principo neįgyvendinimu.

Nuteistojo teigimu, bausmės esmė, teisingumo principas nagrinėjamu atveju bus užtikrintas, kadangi jis su nukentėjusiÄ ja susitaikė, ji dėl nuteistojo lygtinio paleidimo neprieÅ¡taravo. Teismo vertinimu, tokie nuteistojo argumentai yra tik deklaratyvi jo nuomonė, kadangi dar kartÄ patikrinus faktines bylos aplinkybes bei skundžiamos nutarties motyvus, materialaus pagrindo konstatavimui duomenų nepakanka. Apylinkės teismas, įvertinęs duomenų visumÄ sprendė, kad bausmės paskirtis ir teisingumo principas, paleidus nuteistÄ jį lygtinai, nebus įgyvendinta Taip taip ir apygardos teismas tvirtina, jog bylos aplinkybių visumoje nesant besÄ lygiÅ¡ko pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos ir pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistÄ jį lygtinai iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, bus įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Nors nuteistojo nuomonė skiriasi nuo teismų, tačiau ji nėra privaloma sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. AukÅ¡tesniajam teismui pateiktos bylos medžiaga leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padės nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatins tik teisėtÄ elgesį. Skunde nurodytos pareiÅ¡kėjui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl atlikto vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymams ir duodančiomis pagrindÄ daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei padarė apylinkės teismas.Taip pat skunde analizuojama ne tik nacionalinių teismų, bet ir tarptautinių teismų pozicija lygtinio paleidimo taikymo kontekste, tarptautinės reikÅ¡mės Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“, tačiau jokie tarptautiniai teisės aktai ar rekomendacijos neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir taip iÅ¡reikÅ¡ti pasitikėjimÄ nuteistuoju, jei teismas nebuvo įtikintas, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, kad nuteistasis bÅ«damas paleistas į laisvę anksčiau nei buvo paskirta teismo nuosprendžiu, gebės gyventi laisvėje gerbdamas teisę ir visuomenę.

Nuteistasis siekdamas Å¡io instituto taikymo turi bÅ«ti padaręs atitinkamas iÅ¡vadas bei bÅ«ti motyvuotas ateityje nesieti savo gyvenimo su prieÅ¡ingu teisei veikimu, o ta turi įrodyti tolesnio bausmės atlikimo metu elgdamasis nepriekaiÅ¡tingai. Tokios iÅ¡vados bÅ«tinos gerbiant ne tik nuteistojo interesus, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Pažymėtina, jog apygardos teismo paskirtis yra patikrinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kÄ teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju ir atliko. Nuteistojo skunde formuojamas praÅ¡ymas jo atžvilgiu netaikius lygtinio paleidimo nurodyti, kÄ nuteistasis dar turėtų konkrečiai padaryti, kad bÅ«tų paleistas lygtinai, nėra Å¡io teismo nagrinėjimo dalykas, todėl Å¡iuo klausimu skundÄ nagrinėjantis teismas nepasisako. Nuteistasis skunde daug dėmesio skiria teisminei praktikai dėl lygtinio paleidimo bei nurodo jo atžvilgiu taikytinų precedentų atvejus bylose.

Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog kiekviena byla yra individuali ir klausimai nagrinėtini tik atsižvelgus į bÅ«tent tos bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu – nuteistuoju bei jo elgesiu bausmės atlikimo laikotarpiu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008).

Taigi, nuteistojo atliktas teisminės praktikos interpretavimas nėra teismui privalomas bei nesukuria pagrindo tvirtinti, jog teismas netinkamai taikė BVK normas. SkundÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis K. B. padarė pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pripažinti, kad žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ , neteisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutÄ , netinkamai, nepakankamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Skundžiama Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. liepos 24 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, jÄ naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi, teisėjų kolegija n u t a r i a : atmesti nuteistojo K. B. skundÄ ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. liepos 24 d. nutartį. Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai              Edita Dambrauskienė              Giedrius Endriukaitis              Danutė Giačaitė