69ce4b2c-2c60-488a-bb3f-dbdf308926da · Å iaulių apylinkės teismas

?Administracinė byla Nr. II-64-771/2022 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00643-2021-2 Procesinio sprendimo kategorija 21.9.9. (S) ŠI A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U T A R I M A S 2022 m. kovo 25 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Daliai Kalašinskienei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (toliau – Pareiškėjui) G. L. (apie teismo posėdžiu pranešta tinkamai), teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G.

L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo, n u s t a t ė : G. L. atžvilgiu (duomenys neskelbtini). priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir paskirta 1 000 Eur bauda, dėl to kad jis padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalyje, tai yra dėl to, kad jis, 2021 m. liepos 8 d. 09.50 val. (duomenys neskelbtini) nedėvėjo veidÄ ir nosį dengiančios apsauginės veido kaukės ir atsisakė jÄ dėvėti, kai visoje Å¡alyje nuo 2021 m. liepos 1 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacijÄ ir kurios metu yra privalomos vyresniems nei Å¡eÅ¡ių metų asmenims vieÅ¡ose, uždarose erdvėse, iÅ¡skyrus atvejus, kai sportuojama arba kai teikiama paslauga, kurios negalima suteikti paslaugos gavėjui bÅ«nant su kauke ir kai dėl savo sveikatos bÅ«klės kaukių dėvėti negalima, ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos bÅ«klei.

Tokiais savo veiksmais G. L. pažeidė 2021 m. birželio 28 d. nutarimÄ Nr. 506 „dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 :Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo pakeitimo“. Tame pačiame nutarime buvo patikslinta, kad G. L. pažeidė ne 2021 m. birželio 28 d. nutarimÄ Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo pakeitimo“, bet pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021-06-30 sprendimo Nr. V-1563 Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu bÅ«du, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, loÅ¡imo namų (kazino) ir loÅ¡imo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo bÅ«tinų sÄ lygų 2 punktÄ .

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«muose 2021 m. lapkričio 30 d. gautas persiųstas G. L. skundas. Skunde asmuo nurodo, kad su skundžiamu nutarimu nesutinka, laiko jį neteisėtu, todėl praÅ¡o nutarimÄ panaikinti, o administracinę teisenÄ nutraukti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už CSÄ® ir kitÄ civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymÄ si. PareiÅ¡kėjas yra tos nuomonės, kad jis neatitinka ANK 526 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjekto (specialiojo subjekto) požymių, todėl skundžiamas nutarimas vien tik Å¡iuo aspektu negali bÅ«ti laikomas teisėtu, todėl yra naikintinas.

ANK 526 straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl pagal jÄ kvalifikuojant asmens pažeidimÄ , administracinio nusižengimo protokole bÅ«tina nurodyti konkrečiÄ teisės normÄ - konkretų teisės aktÄ ir Å¡io teisės akto straipsnį, dalį ar punktÄ , kuriÄ yra kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veikÄ , o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, t. y.

žinotų, nuo ko jis gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018). Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo turinio, jame yra nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas neva tai sukėlė ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo (toliau - ESOV) 2021-06-30 sprendimo Nr. 3 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu bÅ«du, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos laisvalaikio ir pramogų vietų, vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių ir kitų pasilinksminimo vietų, loÅ¡imo namų (kazino) ir loÅ¡imo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo bÅ«tinų sÄ lygų“ (toliau - ESOV sprendimas) 2 punktÄ .

Kita vertus, PareiÅ¡kėjas pažymi, kad ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už CSÄ® ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų nevykdymÄ ar pažeidimÄ , padarytÄ karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Jau minėta, kad ANK 526 straipsnio 3 dalis nustato administracinę atsakomybę už CSÄ® ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų nevykdymÄ ar pažeidimÄ .

CSÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, jog ESOV yra civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliÄ jÄ situacijÄ ir Å¡alinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Å i definicinė teisės norma, aiÅ¡kinant jÄ sistemiÅ¡kai su CSÄ® 3 straipsnyje pateiktu baigtiniu civilinės saugos sistemÄ sudarančių subjektų sÄ raÅ¡u, atskleidžia tai, kad ESOV yra civilinės saugos sistemos subjekto (Å¡iuo konkrečiu atveju - Lietuvos Respublikos Vyriausybės) paskirtas valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, tačiau ESOV nėra savarankiÅ¡ku civilinės saugos sistemos subjektu.

Be to, Å¡i definicinė teisės norma taip pat atskleidžia tai, kad ESOV funkcija yra vadovauti civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliÄ jÄ situacijÄ ir Å¡alinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Pratęsiant tai, pažymėtina, kad civilinės saugos sistemai priklausančių subjektų kompetencija civilinės saugos srityje yra reglamentuota CSÄ® II skyriuje (9-141 straipsniuose). Sisteminė šį įstatymo skyrių sudarančių teisės normų analizė suteikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų projektų rengimas ir/ar jų priėmimas yra priskirtas ribotam, konkrečiai Å¡iame įstatyme nurodytam, subjektu ratui:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybei (CSÄ® 9 str.), 2) Vidaus reikalų ministrui (CSÄ® 10 str. 2 d. 3 p.), 3) PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui bei jam pavaldžioms įstaigoms (CSÄ® 12 str. 2 d. 5 p.). Kita vertus jokia CSÄ® teisės norma nesuteikia ESOV kompetencijos (įgaliojimų) priimti civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktus, todėl PareiÅ¡kėjo vertinimu, ESOV turi teisę priimti tik administracinius sprendimus (teisės aktų reglamentuotu bÅ«du ir (ar) forma iÅ¡reikÅ¡ta vienkartinė vieÅ¡ojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei), bÅ«tinus konkrečiai ekstremaliajai situacijai likviduoti, bet ne norminius administracinius aktus (vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei), reglamentuojančius civilinę saugÄ .

Taigi atsižvelgiant į tai, kad ANK 526 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už CSÄ® ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimÄ , o ESOV, pareiÅ¡kėjo vertinimu, neturi teisės priimti civilinę saugÄ (bendrÄ ja prasme) reglamentuojančių norminių administracinių aktų, o tik administracinius sprendimus, bÅ«tinus ekstremaliajai situacijai likviduoti, skunde aptariamas ir Å¡ioje byloje taikomas ESOV sprendimas turi bÅ«ti traktuojamas kaip administracinis sprendimas, bet ne kaip civilinę saugÄ reglamentuojantis teisės aktas.

Todėl pareiÅ¡kėjo atsakomybė už ESOV sprendimo 2 punktu nurodyto įpareigojimo nevykdymÄ ANK 526 straipsnio pagrindu negali kilti ir dėl Å¡ios priežasties. Gautame Å iaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime nurodoma, kad susipažinus su G. L. skundu, su juo nesutinka, nes mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK normomis. PraÅ¡o skundo netenkinti. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) jÄ paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

ANK 526 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad „Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ asmenims nuo keturiolikos iki trisdeÅ¡imt eurų ir įspėjimÄ arba baudÄ juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trisdeÅ¡imt iki Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų“. To paties straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad „šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudÄ asmenims nuo penkių Å¡itų iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų iki Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių eurų“.

Å ios teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. asmuo padarydamas administracinį nusižengimÄ , turėjo pažeisti ar nevykdyti Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų. Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ , ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, teismas turi nustatyti, ar asmuo nevykdė bei pažeidė Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų numatytus reikalavimus.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad G. L. buvo nubaustas už tai, kad 2021 m. liepos 8 d., 9.50 val. (duomenys neskelbtini), nedėvėjo veidÄ ir nosį dengiančios apsauginės veido kaukės ir atsisakė jÄ dėvėti, kai visoje Å¡alyje nuo 2021 m. liepos 1 d. paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir kurios metu yra privalomos vyresniems nei Å¡eÅ¡ių metų asmenims vieÅ¡ose, uždarose erdvėse, iÅ¡skyrus atvejus, kai sportuoja arba kai teikiama paslauga, kurios negalima suteikti paslaugos gavėjui bÅ«nant su kauke ir kai dėl savo sveikatos bÅ«klės kaukių dėvėti negalima, ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos bÅ«klei.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek (duomenys neskelbtini)administracinio nusižengimo protokolo grafoje „nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“, tiek 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo grafoje „pažeidimo esmė“ nurodytos analogiÅ¡kos pažeidimo padarymo aplinkybės ir (duomenys neskelbtini)koks teisės aktas buvo pažeistas, tačiau pirmiau paminėto nutarimo grafoje „Kitos aplinkybės“ nurodyta „Patiksliname, kad buvo pažeistas ne 2021 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo pakeitimo“, bet pažeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021-06-30 sprendimo Nr. V-1563 Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu bÅ«du, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, loÅ¡imo namų (kazino) ir loÅ¡imo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo bÅ«tinų sÄ lygų 2 punktÄ â€œ.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio mėn. 30 d. sprendimo Nr. V-1563 Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu bÅ«du, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, loÅ¡imo namų (kazino) ir loÅ¡imo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo bÅ«tinų sÄ lygų (toliau – Sprendimas) 2 punktas reglamentuoja – įpareigoti vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes.

Å is reikalavimas netaikomas neįgalumÄ turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos bÅ«klės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos bÅ«klei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui bÅ«nant su kauke. Pažymėtina ir tai, kad Å¡is spendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) 3.1.1. papunkčiu, kuriame nurodyta, jog „paslaugos, teikiamos kontaktiniu bÅ«du, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, loÅ¡imo namų (kazino) ir loÅ¡imo automatų, bingo salonų darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas bÅ«tinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprÅ«pinimo bÅ«tinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sÄ lygas, iÅ¡skyrus Å¡io nutarimo 3.1.2 papunktyje nurodytus atvejus“ bei kitais teisės aktais, tarp jų ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais.

Å ios aplinkybės tik patvirtina, kad 2021 m. birželio 30 d. priimtas Sprendimas tik papildo 2021 m. birželio 28 d. NutarimÄ . Å iuo konkrečiu atveju Nutarimo 3.1.1. punktÄ . ANK 526 straipsnyje numatytos veikos objektas yra valdymo tvarka, o padaryta veika užtraukia atsakomybę už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų nevykdymÄ ar pažeidimus. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už veikÄ numatytÄ ANK 526 straipsnio 3 dalį, asmuo turi bÅ«ti pažeidęs arba nevykdęs Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymÄ ar kitus civilinę saugÄ reglamentuojančius teisės aktus, esant atitinkamai situacijai Å¡alyje.

Be to, svarbu paminėti, kad teismų praktikoje yra akcentuojama, jog už ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialus subjektas. Teismų praktikoje specialus subjektas yra asmuo, kuris įmonėje atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymÄ si (2021 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. II-269-369/2021). Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 1 straipsnį, kuris reglamentuoja, jog Å¡is įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetencijÄ , kitų įstaigų, Å«kio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje, o 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinė sauga - veikla, apimanti valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, Å«kio subjektų ir gyventojų pasirengimÄ ekstremalioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimÄ ir jų padarinių Å¡alinimÄ â€œ.

Civilinės saugos įstatymo 3 straipsnyje pateikiamas baigtinis civilinės saugos sistemÄ sudarančių subjektų sÄ raÅ¡as. Civilinės saugos sistemÄ sudaro 10 subjektų. Ä® civilinės saugos sistemos subjektų sÄ raÅ¡Ä neįtraukta Lietuvos kariuomenė, tačiau remiantis Valstybiniu ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, gali bÅ«ti pasitelkiami kariniai vienetai įstatymų nustatytais atvejais. Taip pat į civilinės saugos sistemÄ neįeina gyventojai. Tačiau Civilinės saugos įstatyme yra reglamentuota, kad paskelbus ekstremaliÄ situacijÄ gyventojai - kiekvienas individas ir Å«kio subjektas, kurį sudaro žmonių grupė, turi savo teises ir pareigas.

Ekstremalios situacijos metu gali bÅ«ti laikinai apribotos tam tikros individų ir grupių teisės. IÅ¡ administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad G. L. nepatenka nė į vienÄ minėtų civilinės saugos sistemos ar civilinės saugos sistemos pajėgų subjektų baigtinį sÄ raÅ¡Ä . Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareigybes, jo teises ir pareigas bei atsakomybę už jam pavestų įgaliojimų atlikimÄ .

Nesant byloje surinktų įrodymų, vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinančių apie G. L. pareigas bÅ«ti atsakingam už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymÄ si, negalima ir jo atsakomybė pagal ANK 526 straipsnį, nes asmuo Å¡io straipsnio atžvilgiu nėra tinkamas administracinėn atsakomybėn patraukti subjektas. IÅ¡ teismų formuojamos praktikos matyti, kad „po karantino paskelbimo veika, kuomet asmuo vieÅ¡oje vietoje nedėvi kaukės ar padaro kitÄ karantino sÄ lygų pažeidimÄ , turi bÅ«ti kvalifikuota nebe kaip ANK 526 straipsnio 3 dalyje, o kaip ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytas nusižengimas“.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenų padaryti administraciniai pažeidimai buvo kvalifikuojami pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį tol, kol buvo kildinami iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų, kurie buvo priimti šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos metu, remiantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo atitinkamomis nuostatomis. Bet iš teismų formuojamos praktikos matyti, kad „karantinas buvo paskelbtas ir jo metu taikomi reikalavimai buvo nustatyti remiantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatomis, todėl analogiška veika po karantino paskelbimo jau kvalifikuojama kaip ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytas nusižengimas“.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismų praktikÄ , G. L. veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuotini ne pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, o pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, kadangi jo padarytas administracinis nusižengimas padarytas paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos laikotarpiu (duomenys neskelbtini), kur PareiÅ¡kėjas nedėvėjo nosį ir burnÄ dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės), taip sukeldamas pavojų iÅ¡plisti COVID-19 ligai. PareiÅ¡kėjo kaltę, padarius šį administracinį nusižengimÄ , patvirtinta raÅ¡ytinė bylos medžiaga: policijos pareigÅ«nų E. G., M.

M. tarnybiniai praneÅ¡imai ir jų priedai (BODY kamerų vaizdo įraÅ¡as), liudytojo – parduotuvės apsaugos darbuotojo V. B. tarnybinis praneÅ¡imas. ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudÄ asmenims nuo penkių Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų iki Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių eurų”.

Å io straipsnio 1 dalis numato, kad „Visuomenės sveikatos srities Europos SÄ jungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ asmenims nuo Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt iki vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt eurų ir baudÄ juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt iki Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų“.

ANK 45 straipsnyje numatytos veikos objektas yra žmonių gyvybė ir sveikatos apsauga. Å is straipsnis užtraukia atsakomybę asmenims už visuomenės sveikatos srities Europos SÄ jungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ANK 45 straipsnis yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimus. Klaipėdos apylinkės teismas apibrėžė, kad „aptariamų teisės normų dispozicijos yra blanketinės, tai yra nukreipiančios į kitus teisės aktus, tai yra:

1) visuomenės sveikatos srities Europos SÄ jungos reglamentus ir sprendimus;

2) higienos norminius aktus;

3) kitus visuomenės sveikatos srities teisės aktus;

4) Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymÄ .“ Nagrinėjamo straipsnio dalykas yra jo dispozicijoje iÅ¡vardytų teisės aktų reikalavimų pažeidimas. ANK 45 straipsnio tikslas yra apsaugoti žmonių sveikatÄ ir gyvybę nuo pavojaus, kuris kyla pažeidus iÅ¡vardintų teisės aktų normas. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos SÄ jungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, sukėlusius pavojų iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytus karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

VeikÄ kvalifikuojant pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo pažeidimÄ . Å iame straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti padarinių, todėl atsakomybei kilti užtenka nustatyti faktÄ , jog buvo pažeistos teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės sveikatos srities reikalavimus, nuostatos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kilti nebÅ«tinas ligos požymių ar jos diagnozavimo nustatymas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat reikÅ¡mės neturi ir tai, ar asmuo buvo persirgęs COVID-19 ir turėjo įgytÄ natÅ«ralų imunitetÄ .

Atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kilti nebÅ«tinas ligos požymių ar jos diagnozavimo nustatymas nei kitiems asmenims, nei pačiam pažeidėjui. Kaip jau buvo minėta, ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytos normos yra blanketinės. Å iuo atveju asmuo padarydamas administracinį nusižengimÄ nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio mėn. 30 d. sprendimo Nr. V-1563 Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu bÅ«du, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, loÅ¡imo namų (kazino) ir loÅ¡imo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo bÅ«tinų sÄ lygų 2 punkte, tuo sukeldamas pavojų iÅ¡plisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai.

IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad G. L. administracinis nusižengimas buvo padarytas – 2021 m. liepos 8 d., t. y. valstybės lygio ekstremalios situacijos metu. Å iuo atveju administracinio nusižengimo kvalifikavimui pakanka nustatyti faktÄ , kad asmuo nesilaikė reikalavimo – vyresniems nei Å¡eÅ¡ių metų asmenims dėvėti veidÄ ir nosį dengiančias apsaugines veido kaukes, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė kitus COVID-19 ar ne.

Neabejotina, kad Å¡iuo metu COVID-19 kelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai. Tačiau, dėl kai kurių asmenų lengvabÅ«diÅ¡ko elgesio, yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma reikalavimo – dėvėti veidÄ ir nosį dengiančias apsaugines veido kaukes, yra pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai Å¡iuo metu, kai visoje Å¡alies teritorijoje yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju vien tik pats reikalavimo nesilaikymo faktas yra pakankamas ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad G. L. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Tai patvirtina byloje iÅ¡tirtos ir nustatytos aplinkybės. ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, ir nustatęs, kad administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimÄ ir paskirti nuobaudÄ , atitinkančiÄ administracinio nusižengimo kvalifikavimÄ .

Pažymėtina, kad toks veikos perkvalifikavimas nekeičia esminių bylos aplinkybių, nesunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties, abiejų straipsnių (ANK 526 straipsnio 3 dalyje ir ANK 45 straipsnio 4 dalyje) sankcijose numatytos identiÅ¡ko dydžio baudos (nuo penkių Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų), todėl galimas. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas aplinkybes, G. L. veika perkvalifikuotina iÅ¡ ANK 526 straipsnio 3 dalies į ANK 45 straipsnio 4 dalį.

ANK 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudÄ â€“ baudÄ , jos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ . ANK 45 straipsnio 4 dalis numato, kad Å¡io administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ nuo penkių Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų. SkundžiamÄ nutarimÄ priėmęs pareigÅ«nas pagrįstai nenustatė G. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir už padarytÄ administracinį nusižengimÄ paskyrė inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį.

Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. 2022 m. kovo 9 d. Šiaulių apylinkės teismo pranešimu teismas raštu G. L. pranešė, kad jam inkriminuojamas administracinis nusižengimas iš Administracinių nusižengimų kodekso 526 str. 3 d. gali būti perkvalifikuota į Administracinių nusižengimų kodekso 45 str. 2 d.

Ä®vertinus surinktų įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, jog G. L. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos (duomenys neskelbtini)nutarimas yra naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas – pagal kurį G. L. pripažintinas kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir jam skirtina nuobauda – bauda, lygi straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 640 str., 642 str.,- n u t a r i a: PareiÅ¡kėjo G. L. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Panaikinti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos (duomenys neskelbtini)nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. L. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 526 straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir nubaustas 1000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) bauda.

Priimti naujÄ nutarimÄ â€“ G. L. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudÄ â€“ 1000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) baudÄ . Nutarimas per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiama Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas Aleksandras Prygunkovas