Legislator Case Law & Legislation
69ce1355-248b-4b4e-8eb1-226b2bb73deb AI generated

69ce1355-248b-4b4e-8eb1-226b2bb73deb · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 69ce1355-248b-4b4e-8eb1-226b2bb73deb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės, kolegijos teisėjų R. GudžiÅ«nienės, H. Jaglinskio, sekretoriaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui R. Misiui, atsakovo (apelianto) atstovui advokatui M. Devyžiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Stilmeda“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d.

Legislator headnote

AI generated

69ce1355-248b-4b4e-8eb1-226b2bb73deb · Vilniaus apygardos teismas: su elektriniu pjÅ«klu, nes jis buvo baigęs dailidės mokymo programÄ Jeruzalės darbo mokymo centre. Teismas pažymėjo, kad DK 270 str. nuostata, reglamentuojanti darbuotojų instruktavimÄ , mokymÄ ir atestavimÄ darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, taikytina ne tik tais atvejais, kuomet darbuotojas pasiųstas dirbti į įmonę iÅ¡ kitos įmonės, bet ir tuomet, kai jis atvyko dirbti baigęs atitinkamus kursus ar programÄ konkrečioje mokymo įstaigoje. Nepagrįstu laikytas atsakovo argumentas, jog pats ieÅ¡kovas prisiėmė rizikÄ dirbdamas su darbo įrankiu, su kurio eksploatavimo instrukcija jis nebuvo supažindintas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-155-340/11

Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-08324-2009-5

Procesinio sprendimo kategorija: 16.2.1; 44.2.4.2; 121.15; 121.18; 121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės, kolegijos teisėjų R. Gudžiūnienės, H. Jaglinskio, sekretoriaujant

L. Versekienei,

dalyvaujant ieškovui A. G.,

ieÅ¡kovo atstovui advokatui R. Misiui, atsakovo (apelianto) atstovui advokatui M. Devyžiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Stilmeda“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d.

sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui UAB „Stilmeda“ dėl neturtinės

žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Stilmeda“ 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2005-09-01 sudarė darbo sutartį su atsakovu, pagal kuriÄ priimtas dirbti dailide. IeÅ¡kovo teigimu, darbdavys jo neapmokė dirbti su rankiniu elektriniu pjÅ«klu, dėl ko 2006-07-05 13.40 val. darbe įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu, pjaunant lentÄ elektriniu pjÅ«klu, jam buvo sužalota deÅ¡inė ranka (pilna deÅ¡inės plaÅ¡takos amputacija). Dėl patirtos traumos patyrė didelį fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, neteko 60 procentų darbingumo. Kadangi nebejaučia rankos ir nevaldo pirÅ¡tų, tai sukelia didelius nepatogumus buityje, kasdieniame gyvenime, tenkinant bÅ«tinuosius poreikius (gaminant maistÄ , apsirengiant, raÅ¡ant). Po traumos ieÅ¡kovas nebegali vairuoti automobilio.

Atsakovas atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ėmėsi visų galimų priemonių vykdant DK 259 str. reikalavimus. PasiraÅ¡ius darbo sutartį 2005-06-01 ieÅ¡kovas buvo instruktuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, pasiraÅ¡ytinai instruktuotas įmonėje galiojančiomis darbo saugos ir sveikatos instrukcijomis darbo vietoje. IeÅ¡kovui buvo suteiktos asmeninės apsaugos priemonės. Nors atsakovas pasiraÅ¡ytinai nesupažindino ieÅ¡kovo su rankinio elektrinio pjÅ«klo eksploatavimo instrukcija, ieÅ¡kovui laikantis nustatytų reikalavimų, nelaimingas atsitikimas nebÅ«tų įvykęs. Atsakovas, pavesdamas ieÅ¡kovui paruoÅ¡ti paruoÅ¡as gamybai, nenurodė, kad ieÅ¡kovas privalo atlikti darbÄ rankiniu elektriniu pjÅ«klu. Atsižvelgdamas į tai, jog instrukcija draudžia ieÅ¡kovui dirbti su įrankiais, kurių eksploatavimo instrukcijos yra ieÅ¡kovui nežinomos, atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad ieÅ¡kovas laikysis darbo saugos ir sveikatos reikalavimų bei pavestÄ darbÄ atliks su tinkamu darbo įrankiu, t. y. su įrankiu, su kuriuo jis įprastai dirbo ir kurį tokiems darbams paprastai naudojo – grandininiu pjÅ«klu. IeÅ¡kovas, žinodamas, kad atsakovo patvirtintos darbo saugos ir sveikatos taisyklės draudžia darbui naudoti įrankius su kurių naudojimu darbuotojas nėra supažindintas, neturėdamas darbdavio nurodymų pavestÄ užduotį atlikti rankiniu elektriniu pjÅ«klu, privalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo laipsnį ir elgtis atitinkamai, kad iÅ¡vengtų jam kenksmingų pasekmių. Atsakovo nuomone, sprendžiant jo civilinės atsakomybės klausimÄ turėtų bÅ«ti įvertinti paties ieÅ¡kovo veiksmai nelaimingo atsitikimo metu – bÅ«tent paties ieÅ¡kovo neatsargÅ«s veiksmai, kuriais jis iÅ¡ esmės prisiėmė žalos atsiradimo rizikÄ , lėmė nelaimingÄ atsitikimÄ ir jo metu ieÅ¡kovui kilusias pasekmes – sveikatos sužalojimÄ . Nurodė, kad praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra neprotingai didelis ir neatitinkantis susiklosčiusios teismų praktikos.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-05-21 sprendimu ieškinį iš dalies tenkino; priteisė ieškovui A. G. iš

atsakovo UAB „Stilmeda“ 25 000 Lt neturtinę žalÄ . Teismas nustatė, kad dailidė A. G. 2006-07-05 apie 13.00

val., gavęs iÅ¡ gamybos direktoriaus S. S. užduotį atpjauti uosinės lentos paruoÅ¡as, rankiniu elektriniu pjÅ«klu norėjo perpjauti uosinę 17 cm pločio 3 m ilgio lentÄ ; nelaimingo atsitikimo metu jam buvo sužalota deÅ¡inė ranka. Akte valstybinės darbo inspekcijos pareigÅ«nas nustatė nelaimingo atsitikimo priežastis: netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas; darbas atliktas nepakankamai instruktuoto asmens, nesupažindinto su rankinio elektrinio pjÅ«klo IE-5107G eksploatavimo instrukcija; dailidė A. G. instruktuotas pagal „Dirbančiųjų su kilnojamaisiais elektros įrenginiais saugos ir sveikatos instrukcijÄ â€œ Nr. 30, patvirtintÄ 2004-03-24 direktoriaus įsakymu Nr. 6-D, kurioje nenurodyti saugÅ«s darbo metodai su rankiniu elektriniu pjÅ«klu, tuo pažeisti „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos“ (patvirtintos 2005-04-20 Vyriausiojo darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 1-107) 16 ir 16.1 punktų „Įmonėje rengiamose instrukcijose pateikiama tokia informacija: pavojai, pavojingi ir kenksmingi rizikos veiksniai, esantys arba galintys pasireikÅ¡ti aplinkoje, atliekant jam pavestÄ darbÄ â€œ reikalavimai. IeÅ¡kovo trauma priskirta prie sunkių; konstatuotas darbingumo lygis – 40 procentų. IÅ¡tyręs visus įrodymus teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad darbdavys neužtikrino A.

G. saugių darbo sÄ lygų, o bÅ«tent, pasikliaudamas ieÅ¡kovo apmokymais Jeruzalės darbo mokymo centre, neapmokė jo dirbti su rankiniu elektriniu pjÅ«klu, neparengė ir nesupažindino su rankinio elektrinio pjÅ«klo IE-5107G eksploatavimo instrukcija; neužtikrino kad elektrinis pjÅ«klas bus techniÅ¡kai tvarkingas – su reikiamomis apsaugomis; nesudarė galimybių ieÅ¡kovui saugiai dirbti ant stalo, nereagavo į tai, kad darbai dirbami (pjaunamos lentos) ant grindų. Dėl to, teismas sprendė, kad darbdavio kaltė dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo nepaneigta. Tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis

ryšys. Teismas sprendė, kad nepagrįsti atsakovo argumentai, jog A. G. nereikėjo instruktuoti, kaip saugiai dirbti

su elektriniu pjÅ«klu, nes jis buvo baigęs dailidės mokymo programÄ Jeruzalės darbo mokymo centre. Teismas pažymėjo, kad DK 270 str. nuostata, reglamentuojanti darbuotojų instruktavimÄ , mokymÄ ir atestavimÄ darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, taikytina ne tik tais atvejais, kuomet darbuotojas pasiųstas dirbti į įmonę iÅ¡ kitos įmonės, bet ir tuomet, kai jis atvyko dirbti baigęs atitinkamus kursus ar programÄ konkrečioje mokymo įstaigoje. Nepagrįstu laikytas atsakovo argumentas, jog pats ieÅ¡kovas prisiėmė rizikÄ dirbdamas su darbo įrankiu, su kurio eksploatavimo instrukcija jis nebuvo supažindintas.

Teismas sprendė, kad darbdavys privalo instruktuoti darbuotojÄ kaip saugiai dirbti su visais darbo įrankiais ar mechanizmais, kurie yra jo darbo vietoje, o jeigu darbdavys mano, kad darbuotojas negali dirbti su vienu ar kitu darbo įrankiu, esančiu jo darbo vietoje, tai tas darbo įrankis privalo bÅ«ti patikimai izoliuotas (rakinamoje spintoje) ir prieinamas tik tam darbuotojui, kuris su tuo įrankiu gali dirbti, t. y. instruktuotas apie saugų darbÄ . Nustatęs, kad elektrinis pjÅ«klas esantis ceche, kuriame dirbo A. G., buvo atvirai laikomas, jį galėjo naudoti darbui kiekvienas ten dirbantis dailidė ar stalius, teismas sprendė, jog pats darbdavys nesudarė prevencinių priemonių, kad darbuotojai bÅ«tų apsaugoti nuo profesinės rizikos.

Padarius iÅ¡vadÄ , kad darbdavys yra kaltas dėl darbuotojo suluoÅ¡inimo darbo vietoje, pastarajam turi bÅ«ti atlyginta neturtinė žala. Teismas nustatė, kad patirta trauma ženkliai atsiliepė ieÅ¡kovo gyvenimo kokybei tiek psichologine, tiek buitine prasme, ieÅ¡kovas patyrė didžiulį fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dėl ko susirgo sunkia depresija; dėl traumos sutriko jo lytinė potencija, iÅ¡iro partnerystė, iÅ¡nyko galimybė susirasti darbÄ pagal turimÄ kvalifikacijÄ ; ieÅ¡kovas visus darbus privalo atlikti viena ranka, dažnai negali iÅ¡siversti be kitų asmenų pagalbos.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, jog atsakovas nėra stambaus kapitalo įmonė, turi įsiskolinimų kreditoriams, šiuo metu išgyvena ekonomikos krizės laikotarpį, todėl vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismų praktika, teisingumo bei protingumo kriterijais sprendė, kad neturtinės žalos dydis nustatytinas 25 000 Lt.

Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-05-21 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas pilnai; priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apelianto nuomone, sprendimas nemotyvuotas, jį priimant nebuvo visapusiÅ¡kai ir pilnutinai iÅ¡nagrinėti byloje esantys įrodymai, netinkamai aiÅ¡kintos ir taikytos materialinės ir procesinės teisės normos. Nurodo, jog sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimÄ , teismas privalėjo įvertinti ir paties ieÅ¡kovo veiksmus nelaimingo atsitikimo metu, kadangi bÅ«tent ieÅ¡kovo neatsargÅ«s veiksmai, kuriais jis prisiėmė žalos atsiradimo rizikÄ , lėmė nelaimingÄ atsitikimÄ ir jo metu kilusias pasekmes; atsižvelgiant į tai teismas netinkamai taikė DK 274 str., CK 6.253 str. bei CPK 270 str. 4 d., nepasisakius, kodėl atmetami ir nevertinami atsakovo argumentai dėl ieÅ¡kovo veiksmų įtakos. Sprendime konstatuodamas atsakovo kaltę dėl kilusio nelaimingo atsitikimo, teismas netinkamai taikė DK 259 str. bei CK 6.248 str. nuostatas ir vertino byloje surinktus įrodymus. Apelianto įsitikinimu, dėl nelaimingo atsitikimo jo kaltės nebuvo, jis laikėsi teisinės pareigos sudaryti darbo sÄ lygas užtikrinančias darbuotojo saugumÄ , nenurodė ieÅ¡kovui dirbti su rankiniu elektriniu pjÅ«klu; atkreipia dėmesį, jog teismas nevertino, kad atsakovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo nutrauktas; teismas sprendimÄ grindė bylos metu nenustatytomis aplinkybėmis, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 6.250 str. 2 d.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog byloje esantys duomenys, kuriuos teismas iÅ¡tyrė ir įvertino, pagrindžia, kad darbdavys neužtikrino saugių darbo sÄ lygų. IeÅ¡kovÄ ne visiÅ¡kai tenkina priteistos neturtinės žalos dydis, kadangi jo nuomone, įvertinus padarinius ir neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ , parinkta per maža satisfakcija, tačiau sprendimo neskundžia, dėl pablogėjusios sveikatos, kas riboja galimybę tęsti ginÄÄ .

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus byloje įrodymus, tinkami iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimÄ , ieÅ¡kovo reikalavimai iÅ¡ dalies patenkinti remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Žmogaus teisė turėti saugias ir sveikas darbo sÄ lygas įtvirtinta konstitucijoje; teismas pagrįstai pažymėjo, kad DK 2 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad darbo ir sveikatai nekenksmingų darbo sÄ lygų sudarymas yra darbo santykių

teisinio reguliavimo principas; jo įgyvendinimas yra darbdavio pareiga. DK 260 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienam

darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos

darbo sÄ lygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Å io įstatymo 11 str. 1 d. taip pat įtvirtinta darbdavio

pareiga užtikrinti darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ . Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 str. 2 d. nustatyta, kad darbdavys neatsako už darbuotojų

saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimÄ arba darbdavio atsakomybė už tai gali bÅ«ti sumažinta, jeigu iÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ darbe nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavys negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima iÅ¡vengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės. Taigi, teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovo (darbdavio) kaltė dėl to, kad jis nesudarė saugių darbo sÄ lygų, yra preziumuojama, t. y. nagrinėjamoje byloje atsakovas turėjo įrodyti, kad ieÅ¡kovas buvo sužalotas ne dėl atsakovo kaltės (paties ieÅ¡kovo ar dėl trečiųjų asmenų kaltės) bei atitinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ .

Teismas pagrįstai pasirėmė nelaimingo atsitikimo darbe 2006-07-31 akto Nr.

2 nustatytomis aplinkybėms ir iÅ¡vadomis; aktu nustatyta, kad kadangi lenta gulėjo ant grindų ir patikimai nebuvo pritvirtinta, atpjaunat lentÄ nebuvo užtikrinta darbų sauga. Akto iÅ¡vada apie nelaimingo atsitikimo priežastis – netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas; darbas atliktas nepakankamo instruktuoto asmens, nesupažindinto su rankinio elektrinio pjÅ«klo IE-5107G eksploatavimo instrukcija; dailidė A.

G. instruktuotas pagal „Dirbančiųjų su kilnojamais elektros įrenginiais saugos ir sveikatos instrukcijÄ â€œ Nr. 30, patvirtintÄ direktoriaus įsakymu Nr. 6-D, kurioje nenurodyti saugÅ«s darbo metodai su rankiniu elektriniu pjÅ«klu, tuo pažeisti „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos“ (patvirtintos 2005-04-20 vyriausiojo darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 1-107) nuostatai. Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-01-28 specialistų iÅ¡vada Nr. 11-2507 konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi tikėtina yra tai, kad įvykio metu naudojamas diskinis pjÅ«klas nebuvo tinkamai apsaugotas atitinkamais apsaugais ir buvo techninė galimybė įrankį naudojančio darbuotojo rankai patekti po veikiančiu pjÅ«klu; ekspertai taip pat konstatavo, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad „Dirbančiųjų su kilnojamais elektros įrenginiais saugos ir sveikatos instrukcijÄ â€œ Nr. 30 buvo parengta pagal diskinio pjÅ«klo gamintojo nustatytus saugaus darbo reikalavimus, todėl pagal jÄ 2005-09-01 pirminio instruktavimo darbo vietoje metu instruktuotas A. G. iÅ¡ esmės nebuvo supažindintas su diskinio pjÅ«klo gamintojo nustatytais saugaus darbo reikalavimais ir tai organizaciniu požiÅ«riu galėjo įtakoti tiriamÄ nelaimingÄ atsitikimÄ . Atsakovas neginčijo nelaimingo atsitikimo darbe aktu nustatytų aplinkybių.

Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbdavio veiksmų ir jo pareigos užtikrinti sveikas ir saugias darbo sÄ lygas įvykdymo. Darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiÅ¡kai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi bÅ«ti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Tai, kad darbdavys neužtikrino saugių darbo sÄ lygų, savaime nelėmė darbuotojo sužalojimo. Tiesioginės neigiamos pasekmės kilo dėl nukentėjusiojo veiksmų, kuris gavęs užduotį atpjauti uosinės lentos paruoÅ¡as, rankiniu elektriniu pjÅ«klu norėjo perpjauti uosinę 17 cm pločio 3 m ilgio lentÄ , gulinčiÄ ant grindų; darbo metu rankinis elektrinis pjÅ«klas atitinkamų apsaugų neturėjo. IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės nebuvo supažindintas su diskinio pjÅ«klo gamintojo nustatytais saugaus darbo reikalavimais, t. y. nežinojo visų rizikos faktorių tokio darbo metu; tai, kad ieÅ¡kovas neatsisakė dirbti su tokiu įrankiu, vertintina, kaip paprastas neatsargumas, neatleidžiantis atsakovo (darbdavio) nuo atsakomybės.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, kad darbdavys pažeidė savo pareigÄ ir neužtikrino ieÅ¡kovui saugių darbo sÄ lygų: pasikliaudamas ieÅ¡kovo apmokymais darbo mokymo centre, neapmokė jo dirbti su rankiniu elektriniu pjÅ«klu, nesupažindino su jo eksploatavimo instrukcija, neužtikrino, kad elektrinis pjÅ«klas bÅ«tų apsaugotas reikiamomis apsaugomis ir leido pjauti lentas elektriniu pjÅ«klu ant grindų; visa tai nulėmė nelaimingÄ atsitikimÄ .

Dėl ieškovo veiksmų ir jų įtakos nelaimingam atsitikimui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nagrinėjamoje byloje neįrodė CK 6.253 str. 5 d. numatytų pagrindų visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleisti atsakovÄ nuo atsakomybės dėl paties ieÅ¡kovo veiksmų. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog teismas nevertino ieÅ¡kovo veiksmų bei jų įtakos nelaimingam atsitikimui. Teismas savo sprendime motyvuotai atmetė atsakovo argumentus, jog ta aplinkybė, kad A.

G. buvo baigęs dailidės mokymo programÄ Jeruzalės darbo centre, atleido darbdavį nuo pareigos apmokyti darbuotojÄ dirbti su didesnį pavojų keliančiu įrankiu, bei atitinkamai jį instruktuoti. Teisėjų kolegija sutinka su teismo DK

270 str. 2 d. nuostatų aiÅ¡kinimu bei padaryta iÅ¡vada, jog norma, įpareigojanti darbdavį užtikrinti, kad darbuotojas, pasiųstas į įmonę iÅ¡ bet kurios kitos įmonės nepradėtų darbo tol, kol nėra informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad kitoje įmonėje jis buvo instruktuotas, taikytina ir atvejams, kai darbuotojas atvyksta dirbti baigęs kursus ar programÄ konkrečioje mokymo įstaigoje. Dėl analogiÅ¡kų motyvų atmetamas skundo argumentas, jog ieÅ¡kovui, kaip asmeniui, įgijusiam dailidės kvalifikacijÄ specialiame Vilniaus Jeruzalės mokymo centre turi bÅ«ti keliami didesni rÅ«pestingumo reikalavimai.

Apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovas pažeidė DK 274 str. 1 d. nuostatas, atmetamas. Å i norma numato, kad darbuotojai privalo vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir kaip galima labiau rÅ«pintis kitų darbuotojų sauga ir sveikata. Apelianto vertinimu, nesant atsakovo pavedimo atlikti darbÄ su bÅ«tent rankiniu elektriniu pjÅ«klu bei egzistuojant aiÅ¡kiam draudimui atlikti darbus darbo įrankiais, su kuriais dirbti ieÅ¡kovas nebuvo apmokytas, ieÅ¡kovui laikantis paminėtų reikalavimų nelaimingas atsitikimas nebÅ«tų įvykęs; ieÅ¡kovas pasirinkdamas darbo atlikimui diskinį pjÅ«klÄ , kai buvo reali galimybę pasirinkti kitÄ , saugesnį darbo įrankį, su kuriuo jis buvo apmokytas dirbti (grandininį pjÅ«klÄ , rankinį pjÅ«klÄ ), prisiėmė tokių nesaugių veiksmų padarinius. Tačiau pagal bylos medžiagÄ ieÅ¡kovas negalėjo pasinaudoti grandininiu pjÅ«klu – įrankiu, kurį jis paprastai naudojo tokiems darbams atlikti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek parengiamojo teismo posėdžio bei teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nuosekliai aiÅ¡kino, kad darbe buvo naudojamas ir saugesnis grandininis pjÅ«klas, tačiau nelaimingo įvykio dienÄ grandininiu pjÅ«klu ieÅ¡kovas dirbi negalėjo, nes grandinė nebepjovė medžio, buvo susidėvėjusi (b.l. 122, 136); ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai dėl Å¡ios

aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo atsakovo atstovo V. D. paneigti (b.l. 137). Ieškovas A. G. 2006-07-11 paaiškinime

dėstydamas nelamingo įvykio aplinkybes nurodė, kad darbuotojai lentÄ paprastai nusipjaudavo grandininiu pjÅ«klu, tačiau šį kartÄ po ranka buvo rankinis elektrinis pjÅ«klas, juo ieÅ¡kovas ir pasinaudojo (b.l. 42), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios ieÅ¡kovo 2006-07-11 paaiÅ¡kinime iÅ¡dėstytos aplinkybės neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimams teismo posėdžių metu. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad tai buvo ne pirmas atvejis, kai jis dirbo su rankiniu elektriniu pjÅ«klu. Tokiu bÅ«du nelaimingo atsitikimo dienÄ ieÅ¡kovas, gavęs nurodymÄ atpjauti pusinės lentos paruoÅ¡as, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, negalėjo laisvai pasirinkti darbo įrankio; esant tokioms bylos aplinkybėms, apelianto nurodyta aplinkybė, jog darbdavys nebuvo tiesiogiai nurodęs ieÅ¡kovui dirbti su rankiniu elektriniu pjÅ«klu, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės.

Apeliantas nurodo, kad įmonės „Kilnojamųjų elektros įrankių operatoriaus darbo saugos ir sveikatos instrukcijos“ (su kuria ieškovas buvo supažindintas)

1.2 punktas numato, kad dirbti su kilnojamais elektriniais įrankiais bei maÅ¡inomis gali asmenys, susipažinę su įrenginiu eksploatavimo taisyklėmis, 1.10 punktas draudžia atlikti darbus, kurių atlikimo tvarka nenumatyta instrukcijoje, 1.7 punktas įpareigoja darbuotojÄ dirbti tik tuos darbus, pagal kuriuos iÅ¡klausė instruktavimÄ . IeÅ¡kovas, pradėjęs pjauti lentas su įrankiu, su kuriuo nebuvo apmokytas dirbti, pažeidė instrukcijos nuostatas; neatsisakydamas tokių savo neteisėtų ir akivaizdžiai pavojingų veiksmų, ieÅ¡kovas prisiėmė tokių veiksmų padarinių rizikÄ ; ieÅ¡kovo elgesys turėjo bÅ«ti teismo įvertintas kaip didelis neatsargumas –pagrindas atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 str. 1 d. ir 5 d. numatytais pagrindais. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokia apelianto argumentacija. Kaip jau buvo paminėta, pagal bylos medžiagÄ nelaimingo atsitikimo dienÄ ieÅ¡kovas negalėjo pasinaudoti kitokiu, saugesniu įrankiu – grandininiu pjÅ«klu, kuris tÄ dienÄ buvo techniÅ¡kai netvarkingas. IeÅ¡kovas nebuvo apmokytas saugiai dirbti su rankiniu elektriniu pjÅ«klu, nebuvo supažindintas su gamintojo nustatytais saugaus darbo reikalavimais, todėl negalima sutikti, kad visos galimos darbo su tokiu įrankiu pasekmės ieÅ¡kovui buvo akivaizdžios ir ieÅ¡kovo elgesys gali bÅ«ti vertinamas kaip didelis neatsargumas, atleidžiantis atsakovÄ nuo atsakomybės. Apeliantas, pagrįsdamas savo teiginį apie nukentėjusiojo kaltę, kaip pagrindÄ atleisti darbdavį nuo atsakomybės, nurodo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006. Tačiau apelianto cituojamoje byloje Aukščiausias Teismas, pažymėjęs, kad bylÄ nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo ir nukentėjusio asmens kaltę, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus iÅ¡ dalies tenkinti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo paliko nepakeistus, t. y. nukentėjusiojo asmens dalinė kaltė nebuvo vertinama kaip pagrindas visiÅ¡kai atleisti darbdavį nuo atsakomybės.

Dėl analogiÅ¡kų motyvų teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentÄ , kad ieÅ¡kovo elgesys nesuderinamas su protingumo kriterijumi. Atsakovas teigia, kad bet koks protingas žmogus suvoktų, kad rizikinga atlikti darbus su elektriniu įrankiu, su kurio eksploatacija ir darbo specifika nesusipažinęs, nesiimant visų bÅ«tinų saugumo priemonių, tačiau Å¡is apelianto argumentas pagrįstas jo įsitikinimu; apeliantas nepateikė argumentų, kodėl jis laiko, jog visi darbo su rankiniu elektriniu pjÅ«klu rizikos faktoriai yra akivaizdÅ«s vidutiniÅ¡kai informuotam protingam asmeniui.

Dėl atsakovo kaltės.

Apelianto teiginys, jog atsakovas laikėsi teisinės pareigos sudaryti darbo sÄ lygas užtikrinančias darbuotojo saugumÄ , atmetamas. Apeliantas nurodė, kad pasiraÅ¡ius 2005-06-01 darbo sutartį su ieÅ¡kovu, ieÅ¡kovas buvo instruktuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, kÄ patvirtina Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų žurnalas, o taip pat pasiraÅ¡ytinai instruktuotas įmonėje galiojančiomis darbo saugos ir sveikatos instrukcijomis Nr. 2, 6, 10, 13, 15, 17, 21, 24, 30 darbo vietoje. Tačiau nelaimingo atsitikimo darbe 2006-07-31 aktu Nr. 2 ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-01-28 specialistų iÅ¡vada Nr. 11-2507 nustatyta, kad atsakovo „Dirbančiųjų su kilnojamais elektros įrenginiais saugos ir sveikatos instrukcija“ Nr. 30, pažeidžiant „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos“ (patvirtintos 2005-04-20 vyriausiojo darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 1-107) nuostatus, nebuvo parengta pagal diskinio pjÅ«klo gamintojo nustatytais saugaus darbo reikalavimais, t. y. pagal jÄ 2005-09-01 pirminio instruktavimo darbo vietoje metu instruktuotas A. G. iÅ¡ esmės nebuvo supažindintas su diskinio pjÅ«klo gamintojo nustatytais saugaus darbo reikalavimais. Dėl to apelianto argumentas, jog atsakovas maksimaliai stengėsi užtikrinti saugias darbo sÄ lygas, atmetamas, kaip nepagrįstas.

Apelianto argumentas, kad tai, jog atsakovas nesilaikė saugos užtikrinimo reikalavimų, negali bÅ«ti laikomas nelaimingo atsitikimo priežastimi, atmetamas dėl jau iÅ¡dėstytų motyvų: tai, kad darbdavys neapmokė ir tinkamai neinstruktavo darbuotojo, savaime nelėmė darbuotojo sužalojimo, tačiau turėjo tiesioginės įtakos nukentėjusiojo veiksmams, kuris gavęs užduotį atpjauti uosinės lentos paruoÅ¡as, dirbo su rankiniu elektriniu pjÅ«klu, pažeisdamas saugaus darbo reikalavimus. Teisėjų kolegija įvertino darbuotojo veiksmus kaip neatsargumÄ , neatleidžiantį darbdavio nuo atsakomybės.

Apelianto argumentas, jog darbdavys nebuvo nurodęs nukentėjusiajam dirbti su rankiniu elektriniu pjÅ«klu, taip pat atmetamas dėl jau aptartų motyvų; byloje nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo dienÄ nukentėjęs realaus pasirinkimo neturėjo.

Apelianto argumentas, kad teismas nevertino, jog atsakovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo buvo nutrauktas, atmetamas. Apelianto manymu, ikiteisminio tyrimo nutraukimas patvirtina, kad dėl nelaimingo atsitikimo nėra atsakovo kaltės. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu teiginiu. IÅ¡ 2009-02-12 Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro K. P. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ tyrimo medžiagos Nr. 57-2-054-06, matyti, kad tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 176 str. 1 d., tačiau faktas, kad darbdavio veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, nepaneigia jo civilinės atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu darbdavio veiksmai Darbo kodekso bei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo normų požiÅ«riu nebuvo tiriami ir vertinami, todėl prokuratÅ«ros nutarimas negali bÅ«ti vertinamas kaip atsakovo kaltės nebuvimo įrodymas nagrinėjamoje byloje dėl atsakovo civilinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentÄ , kad teismas be pagrindo konstatavo, jog atsakovas neužtikrino, jog rankinis elektrinis pjÅ«klas bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingas. Kaip jau buvo paminėta, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-01-28 specialistų iÅ¡vadoje Nr. 11-2507 konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi tikėtina yra tai, kad įvykio metu naudojamas diskinis pjÅ«klas nebuvo tinkamai apsaugotas atitinkamais apsaugais ir buvo techninė galimybė įrankį naudojančio darbuotojo rankai sužaloti; tokios aplinkybės leido teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad įrankis darbo metu nebuvo visiÅ¡kai sukomplektuotas, t. y. visiÅ¡kai techniÅ¡kai tvarkingas. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka, kad teismas sprendime be pagrindo nurodė, jog atsakovas nesudarė galimybių saugiai dirbti ant stalo – byloje yra įrodymų, kad ieÅ¡kovo darbo vietoje buvo tiek stalai, tiek prispaudėjai, tačiau nustačius, kad ieÅ¡kovas nebuvo apmokytas dirbti su rankiniu elektriniu pjÅ«klu ir nebuvo supažindintas su saugaus darbo reikalavimais dirbant su Å¡iuo įrankiu, apelianto paminėtos aplinkybės neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės. Teisėjų kolegija taip pat iÅ¡ dalies sutinka su apelianto teiginiu, jog teismas be pagrindo padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas kaip darbdavys privalėjo izoliuoti potencialiai pavojingÄ darbo įrankį, su kuriuo darbuotojas nebuvo apmokytas dirbti; tokia darbdavio pareiga norminiais aktais nėra nustatyta.

Apeliacinio skundo argumentai kad teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais nagrinėjamoje byloje, atmetami. Palaikydamas šį argumentÄ , apeliantas eilinį kartÄ nurodo į ieÅ¡kovo neapdairumÄ , neatsargumÄ , jo veiksmų neracionalumÄ pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus protingo asmens elgesio standartus nagrinėjamoje situacijoje, kas, apelianto nuomone, sudaro pagrindÄ visiÅ¡kai atleisti darbdavį nuo atsakomybės. Teisėjų kolegija dar kartÄ atkreipia apelianto dėmesį, kad įvertino ieÅ¡kovo veiksmus – tai, kad ieÅ¡kovas neatsisakė dirbti su darbo įrankiu, su kuriuo jis nebuvo apmokytas dirbti, kaip ieÅ¡kovo paprastÄ neatsargumÄ ; ieÅ¡kovo nustatytas nagrinėjamoje byloje kaltės laipsnis neatleidžia atsakovo (darbdavio) nuo atsakomybės. IeÅ¡kovo reikalavimas iÅ¡ dalies patenkintas remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir proporcingas padaryto pažeidimo sunkumui, ieÅ¡kovo ir atsakovo interesų pusiausvyros principas nagrinėjamu atveju nepažeistas.

Dėl neturtinės žalos dydžio.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d., be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl to, jog teismo nustatyto dydžio neturtinės žalos atlyginimas – 25 000 Lt nesuderinamas su teismų praktika, prieÅ¡tarauja protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijams.

Teismas pagrįstai atsižvelgė į itin sunkias pasekmes ieÅ¡kovo fizinei ir dvasinei sveikatai. IeÅ¡kovo trauma priskiriama prie sunkių (b.l. 15); jis patyrė didelį fizinį skausmÄ dėl sužalojimo pobÅ«džio (plaÅ¡takos amputacija), dėl operacijos ir pooperacinio gydymo; Å¡ias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2006-09-07 specialistų iÅ¡vada Nr. G5388, kurioje, be kitų aplinkybių, pažymėta, kad nukentėjęs patyrė intensyvų skausmÄ (8 balai). Ä®rodyta, kad nukentėjęs dėl traumos neteko 60 proc. darbingumo (b.l. 43). Apelianto teiginys, kad ieÅ¡kovas kreipėsi dėl psichologinės pagalbos tik 2009 m., prieÅ¡ paduodant ieÅ¡kinį, atmetamas, nes ieÅ¡kovo 2005-05-25 ligos istorijos iÅ¡raÅ¡o duomenimis ieÅ¡kovui taikomas psichoterapinis gydymas nuo 2006-09-29 (b.l. 130); tai patvirtina, kad ieÅ¡kovas objektyviai patyrė stresÄ , dvasinį sukrėtimÄ ir emocinę depresijÄ dėl sunkios traumos.

Teisėjų kolegija nesutinka, kad byloje neįrodyta, jog ieškovas dėl traumos patiria didelius nepatogumus, tenkinant buitinius poreikius. Taip, psichologinio tyrimo atskaitoje pažymėta, kad testo metu ieškovas negalėjo piešti dešine ranka dėl sužalojimo (b.l. 50); 2005-05-25 ligos istorijos išrašo

duomenimis ieškovui diagnozuota potrauminė dešinės plaštakos parezė (raumenų aktyvių judesių silpnumas dėl inervacijos

sutrikimo) (b.l. 130), taigi, bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas nevaldo deÅ¡inės rankos rieÅ¡o ir paneigia apelianto argumentÄ apie buitinių nepatogumų nebuvimÄ . Apelianto argumentas, kad teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti liudytojo A. B. parodymus apie ieÅ¡kovo psichologinės bÅ«klės po traumos neigiamus pakeitimus, bendravimo sumažėjimÄ , uždarumÄ , atmetamas. Liudytojo A. B. parodymus patvirtina psichologinio tyrimo duomenys: tyrimo metu ieÅ¡kovui nustatytos žymios intravertinės tendencijos bei ryÅ¡kÅ«s nerimo požymiai (b.l. 5). Tokiu bÅ«du teismo sprendime iÅ¡vardinti žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai pagrįsti nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Ä®vertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistas 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nevirÅ¡ija teismų praktikoje panaÅ¡iais atvejais priteisiamų sumų ir atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo kriterijus.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl atsakovo kaltės ir ieÅ¡kovo didelio neatsargumo, bei priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio prieÅ¡taravimo protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijams dėl jau aptartų motyvų. Tai, kad ieÅ¡kovas nesikreipė dėl turtinės žalos atlyginimo nepaneigia ieÅ¡kovo teisės kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo; apeliacinio skundo argumentas 4.4 atmetamas, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas.

Dėl iÅ¡dėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 263, 329-330 str.).

Iš apelianto valstybei priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Stilmeda“ 5,70 Lt (penkis litus, 70 centų) dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybės biudžetui, sumokamų banke į SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė                                                                            T.

Žukauskienė

Teisėjai                                                                                    R.

Gudžiūnienė

                                                                                                           H.

Jaglinskis