2025-04-23 Nr. AB-7012-3-61-3-08208-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-120-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08208-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fajus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fajus“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Fajus“ (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20747 (toliau – ir Nutarimas) ir nutraukti pradėtą administracinę teiseną pripažinus ją mažai pavojinga.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) pilietis R. R. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į UAB „Fajus“ dėl įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Užsienietis nurodė, kad turi jam išduotą leidimą gyventi Lietuvoje ir kreipimosi metu yra įsidarbinęs įmonėje UAB „Sausumos laivai“, tačiau nori pakeisti darbovietę. UAB „Fajus“ vadovas P. J. paaiškino Užsieniečiui, kad, pagal tvarką, darbuotojas, siekiantis pakeisti darbdavį, pirmiausiai turi pateikti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) prašymą leisti pakeisti darbdavį.

3. Užsienietis 2022 m. liepos 8 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) pateikė prašymą pakeisti darbdavį. Laukiant Migracijos departamento sprendimo, 2022 m. liepos mėnesį Užsieniečiui paskambino Migracijos departamento darbuotojai ir pranešė, kad negali priimti norimo sprendimo pagal pateiktą prašymą dėl darbdavio pakeitimo, kadangi sistemoje mato, jog Užsienietis 2022 m. liepos 5 d. buvo atleistas iš darbovietės UAB „Sausumos laivai“ ir jam parekomendavo atsisakyti pateikto prašymo, nes jis negalės būti tenkintas. Užsienietis 2022 m. liepos 29 d. per MIGRIS pateikė prašymą nutraukti jo prašymo nagrinėjimą, atsižvelgiant į tai, kad pasibaigė darbo santykiai su UAB „Sausumos laivai“ ir Migracijos departamento darbuotojai pateikė tokias rekomendacijas.

4. Migracijos departamento darbuotojai paaiškino, kad Užsieniečiui išduotas leidimas gyventi nebus panaikintas, tačiau patarė kreiptis dėl naujo leidimo gyventi išdavimo tarpininkaujant naujam darbdaviui UAB „Fajus“.

5. 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta darbo sutartis tarp UAB „Fajus“ ir Užsieniečio. Pareiškėjo įsitikinimu, tarpininkaujančios įmonės pakeitimas yra tik formalus veiksmas, dėl kurio leidimas gyventi Lietuvoje nenustoja galioti ir dėl to nėra sustabdomos ir neišnyksta visos tokiam asmeniui suteiktos teisės, įskaitant ir teisę įsidarbinti Lietuvos Respublikoje registruotoje įmonėje. Be to, Užsienietis siekė įsidarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 58 straipsnio 11 punktu, šis asmuo buvo atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, kadangi minėta profesija buvo įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus 2021 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. V-457 „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2022 metams patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. Užimtumo tarnybos darbuotojai paskambino UAB „Fajus“ direktoriui ir nurodė, kad, nagrinėjant Užsieniečio prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvoje, negali priimti jo atžvilgiu sprendimo dėl Užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, nes sistemoje mato, jog šis asmuo yra įdarbintas UAB „Fajus“. Dėl šios priežasties šalys abipusiu sutarimu sutarė nutraukti darbo sutartį 2022 m. rugpjūčio 23 d., o 2022 m. rugpjūčio 25 d. buvo priimtas Užimtumo tarnybos įsakymas „Dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams“, kuriuo nuspręsta, kad Užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 16 d. pakartotinai įdarbino Užsienietį įmonėje, tačiau 2022 m. rugsėjo 22 d. elektroniniu paštu buvo gautas pranešimas iš Migracijos departamento, kad priimtas sprendimas panaikinti Užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti naują leidimą laikinai gyventi.

7. Pareiškėjas nurodė, kad susidarė tokia situacija, jog R. R. 2022 m. rugsėjo 22 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje tarpininkaujant pareiškėjui, tačiau, įdarbinus šį asmenį laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. ir laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d., VDI Nutarimu buvo konstatuotas Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir to paties straipsnio 2 dalies pažeidimas.

8. Inkriminuojami teisės pažeidimai buvo padaryti formaliai, dėl klaidingo teisės aktų supratimo, neteisingų Migracijos departamento darbuotojų konsultacijų ir bendro suklydimo, kuris leido pareiškėjui manyti, kad Užsieniečio turėtas ir nepanaikintas leidimas gyventi Lietuvoje leidžia įdarbinti jį, kai šis asmuo įdarbinamas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, todėl, vadovaujantis Įstatymo 58 straipsnio 11 punktu, Užsienietis buvo atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, o privalėjo turėti tik leidimą laikinai gyventi Lietuvoje arba kitą dokumentą, suteikiantį teisę teisėtai būti šioje šalyje, kadangi minėta profesija buvo įtraukta į Įsakymą.

9. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju svarbu atsižvelgti į Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. birželio 18 d. direktyvos 2009/52/EB (toliau – ir Direktyva) taikomas nuostatas.

10. Pareiškėjo įsitikinimu, VDI priėmė skundžiamą Nutarimą, neteisingai įvertinusi faktines aplinkybes, nes jis padarė pažeidimą netyčine veika, dėl neatsargumo, neturėdamas jokių savanaudiškų ar kitokių piktavališkų motyvų. Be to, pažeidimo padarymą iš esmės lėmė netinkamas itin sudėtingo ir painaus užsieniečių įdarbinimo Lietuvos teisinio reglamentavimo supratimas ir neįvertinimas, todėl nagrinėjamos aplinkybės turi būti kvalifikuotinos kaip įvykis, įvykęs iš nežinojimo ir esminio suklydimo, o susiklosčiusios aplinkybės pripažintinos administracinę atsakomybę šalinančiomis aplinkybėmis dėl to, kad ši veika yra mažai pavojinga, pavienis ir atsitiktinis veiksmas.

11. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija nenagrinėjo, ar 2022 metams nustatyta kvota užsieniečiams transporto sektoriuje buvo išnaudota, ar pareiškėjo nepateikti duomenys (LDU forma) turėjo kokios nors įtakos šios kvotos išnaudojimui, t. y. ar dėl pareiškėjos laiku neatliktų veiksmų (pranešimo apie užsieniečio įdarbinimą) buvo neįgyvendintas įstatymo reikalavimas ir kokias pasekmes tai sukėlė. Pagal viešai skelbiamą informaciją, 2022 metų kvotos tarptautinio krovinių vežimo transporto priemones vairuotojo pareigoms užsieniečiams nebuvo išnaudotos ir pareiškėjo pavėluotai pateikta LDU forma neturėjo įtakos kvotos išnaudojimui, kadangi kvotos buvo likusios neišnaudotos.

12. Pareiškėjo nuomone, įdarbinant Užsienietį buvo gauti visi reikalingi dokumentai ir gautas leidimas gyventi Lietuvoje tarpininkaujant UAB „Fajus“, o VDI konstatuotas pažeidimas laikytinas formaliu, nesukėlusiu teisinių pasekmių pažeidimu, nes iki tinkamų dokumentų įforminimo ir gavimo Užsienietis faktiškai dirbo tik 17 dienų. Šio pažeidimo kvalifikavimą formaliu pažeidimu pagrindžia dar ir tai, kad Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje leidimo laikinai gyventi užsieniečiui, kuris ketina dirbti, išdavimo sąlygas, nustatyta, kad jau sprendžiant dėl leidimo išdavimo yra vertinama, ar nėra išnaudota šio įstatymo 57 straipsnyje numatyta kvota (užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl kurių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo). Vien tik formalus Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sankcijos laikymasis prasilenkia su konstitucine teisingumo samprata, t. y. kad skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.

13. VDI sistemiškai nevertino visų pažeidimo aplinkybių ir neatsižvelgė į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 12 straipsnį, veika gali būti vertinama kaip mažai pavojinga. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo padarytas pažeidimas nesukėlė jokių didelių neigiamų teisinių ar mokestinių pasekmių bei nepažeidė visuomenės interesų.

14. Pareiškėjo vertinimu, VDI paskirtos baudos pasekmės yra neproporcingai griežtos padarytam pažeidimui – nepaisant nedidelio paskirtos baudos dydžio, pats skirtos administracinės atsakomybės faktas sukels neproporcingai sunkias pasekmes pareiškėjui. Pareiškėjas negalės įdarbinti užsieniečių, dėl darbuotojų trūkumo transporto sektoriuje tai neabejotinai sukels jo veiklos sutrikdymą, prisiimtų sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą ir galimą veiklos žlugimą. Pareiškėjo įsitikinimu, yra visi pagrindai pagal VDI konstatuotą administracinės teisės pažeidimą vertinti jo veiką kaip mažai pavojingą ir atleisti jį nuo administracinės atsakomybės, taikant ANK 12 straipsnio nuostatą.

15. Atsakovas VDI atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

16. VDI paaiškino, kad Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi 44 straipsnio nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį, nesilaikydamas Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.

17. Įstatymo 62 straipsnio 8 punktas nustato, jog darbdavys, įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia VDI ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinę sistemą, VSDFV direktoriaus, vyriausiojo VDI inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. VSDFV direktoriaus, vyriausiojo VDI inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir LDU pateikimo tvarkos aprašas) 7 punkte nustatyta pranešimo tvarka ir terminai: darbdavys, įdarbinęs šio aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.

18. Patikrinus VSDFV informacinėje sistemoje, UAB „Fajus“ pranešimas apie Lietuvoje dirbantį Užsienietį LDU pateiktas pavėluotai, t. y. tik 2022 m. spalio 25 d.

19. Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad Užsienietis, įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, vadovaujantis Įstatymo 58 straipsnio 11 punktu, yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, kadangi minėta profesija yra įtraukta į Įsakyme nustatytą sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2022 metams.

20. Užsienietis UAB „Fajus“ buvo įdarbintas nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki šiol. Įdarbinant Užsienietį jis turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galioja iki 2024 m. birželio 20 d., tačiau leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento duomenimis, išduotas tarpininkaujant UAB „Sausumos laivai“. Migracijos departamento sprendimas dėl Užsieniečio leidimo dirbti pas darbdavį UAB „Fajus“ priimtas tik 2022 m. rugsėjo 22 d., t. y. po įdarbinimo. VDI nurodė, kad, sudarant darbo sutartis su Užsieniečiu, VSDFV buvo pranešta apie įdarbinimą tik teikiant 1-SD pranešimą, tačiau LDU pranešimai iki 2022 m. spalio 25 d. pateikti nebuvo. Todėl pareiškėjas sąmoningai pažeidė užsieniečių įdarbinimo tvarką, kadangi, pateikęs tarpininkavimo raštą dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo Migracijos departamentui, nesulaukęs sprendimo įdarbino Užsienietį.

21. Pareiškėjas privalėjo įsitikinti, kad Užsieniečio pateiktų dokumentų pagrindu su juo gali būti sudaryta darbo sutartis. Vien Užsieniečio pageidavimas įsidarbinti įmonėje nereiškia, kad darbdavio atsakingas asmuo privalo priimti jį į darbą, pažeisdamas įstatymus. Galimybė užsieniečiui pakeisti darbdavį numatyta Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje, tačiau užsienietis gali pasinaudoti šia galimybe, tik gavęs Migracijos departamento leidimą pakeisti darbdavį, taip pat kai teikdamas prašymą dėl leidimo pakeisti darbdavį užsienietis nurodo darbdavį, pas kurį jis planuoja įsidarbinti, esant teigiamam Migracijos departamento sprendimui.

22. LDU pateikimas ypač svarbus, užtikrinant Įstatymo 571 straipsnio įgyvendinimą, t. y. kvota nustatoma užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl kurių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo. Užimtumo tarnybos direktorius tvirtina Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis kalendoriniams metams ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui teikia siūlymą dėl kvotos nustatymo ar jos patikslinimo. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis gali būti patikslintas vieną kartą per metus. Kvota laikoma išnaudota, jeigu užsieniečiams, kurie atvyksta dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, Lietuvos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų užsienyje išduotų nacionalinių vizų, Migracijos departamento išduotų leidimų laikinai gyventi skaičius ir šio Įstatymo 62 straipsnio 11 dalyje nurodytų užsieniečių, apie kurių įdarbinimą pagal tokią profesiją pranešta Užimtumo tarnybai, skaičius bendrai pasiekia kalendoriniams metams nustatytą kvotą. Migracijos departamentas skaičiuoja kvotos išnaudojimą ir apie išnaudotą kvotą skelbia viešai. Užimtumo tarnyba teikia Migracijos departamentui informaciją apie šio Įstatymo 62 straipsnio 11 dalyje nurodytų užsieniečių įdarbinimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie užsieniečio įdarbinimą gavimo Įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Išnaudojus kvotą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie ketina dirbti Lietuvoje, privalo įsigyti leidimą dirbti.

II. 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Fajus“ skundą.

24. Teismas nustatė, kad:

24.1 (Duomenys neskelbtini) pilietis R. R. 2022 m. liepos mėnesį kreipėsi į UAB „Fajus“ dėl įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Užsienietis turėjo jam išduotą leidimą gyventi Lietuvoje ir kreipimosi metu buvo įsidarbinęs įmonėje UAB „Sausumos laivai“, tačiau norėjo pakeisti darbovietę.

24.2 Užsienietis 2022 m. liepos 8 d. per MIGRIS pateikė prašymą pakeisti darbdavį, o 2022 m. liepos 29 d. pateikė prašymą nutraukti jo prašymo nagrinėjimą, atsižvelgiant į tai, kad pasibaigė darbo santykiai su UAB „Sausumos laivai“ ir Migracijos departamento darbuotojai pateikė tokias rekomendacijas.

24.3 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta darbo sutartis tarp UAB „Fajus“ ir R. R.

24.4 2022 m. rugpjūčio 23 d. Užimtumo tarnybos darbuotojai paskambino UAB „Fajus“ direktoriui ir nurodė, kad, nagrinėdami Užsieniečio prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvoje, negali priimti jo atžvilgiu sprendimo „Dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams“, nes sistemoje mato, jog šis asmuo yra įdarbintas UAB „Fajus“. Todėl pareiškėjas ir R. R. 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutraukė darbo sutartį.

24.5 Užimtumo tarnybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu „Dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams“ nuspręsta, kad Užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 16 d. pakartotinai įdarbino Užsienietį įmonėje, o 2022 m. rugsėjo 22 d. elektroniniu paštu gavo pranešimą iš Migracijos departamento, kad priimtas sprendimas panaikinti Užsieniečio leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti naują leidimą laikinai gyventi.

24.6 VDI 2022 m. lapkričio 17 d. priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjui skyrė 200 Eur baudą pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 2 dalies pažeidimą.

25. Byloje nustatyta, kad R. R. UAB „Fajus“ buvo įdarbintas nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d. UAB „Fajus“ direktorius P. J. pateikė dokumentus, iš kurių nustatyta, kad tarp įmonės ir R. R. 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 25. Užsienietis buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Įmonės vadovas taip pat pateikė 2022 m. rugsėjo 16 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 38 kopiją. Šia darbo sutartimi Užsienietis nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. vėl buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Taigi 2022 m. rugpjūčio mėnesį Užsienietis dirbo UAB „Fajus“ 11 dienų ir išdirbo 88 darbo valandas. 2022 m. rugsėjo mėnesį Užsienietis faktiškai dirbo įmonėje taip pat 11 dienų ir išdirbo 88 darbo valandas.

26. Teismas pažymėjo, kad UAB „Fajus“ direktorius P. J. įdarbino Užsienietį žinodamas, jog jis turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir dirbti pas kitą darbdavį, tačiau tuo momentu Užsienietis jau buvo kreipęsis į Migracijos departamentą dėl leidimo dirbti UAB „Fajus“ suteikimo, nors dar nebuvo gavęs sprendimo. Užsienietis 2022 m. rugpjūčio 23 d. buvo atleistas iš UAB „Fajus“ dėl Užimtumo tarnybos reikalavimo, kadangi nebuvo galima priimti dirbančio asmens be darbo vietos atitikties sprendimo, o 2022 m. rugsėjo 16 d. P. J. vėl įdarbino R. R. į UAB „Fajus“, nors Migracijos departamento sprendimas dėl Užsieniečio leidimo dirbti pas kitą darbdavį (UAB „Fajus“) buvo gautas tik 2022 m. rugsėjo 22 d.

27. Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjas, nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d. įdarbindamas Užsienietį, turintį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, išduotą tarpininkaujant UAB „Sausumos laivai“, pažeidė Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje numatytą imperatyvią užsieniečių įdarbinimo sąlygą, jog užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnio nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo įdarbinti jį, ir padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pažeidimą, t. y., nesulaukęs Migracijos departamento sprendimo dėl R. R. leidimo dirbti pas kitą darbdavį, įdarbino Užsienietį.

28. Teismas pažymėjo, kad jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnį, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo įdarbinti jį Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 44 str. 7 d.). Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytas ribojimas reiškia tai, kad laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu užsienietis negali sukurti (individualių) darbo santykių su kitais asmenimis. Šios Įstatymo nuostatos privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys, o tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Netgi esant tokiai situacijai, kai su Užsieniečiu sudaroma darbo sutartis, jam turint galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu tarpininkaujant uždarajai akcinei bendrovei UAB „Sausumos laivai“, tai neatleidžia naujo darbdavio nuo pareigos įdarbinti Užsienietį tik po to, kai jis kreipiasi ir gauna naują leidimą, išduotą tarpininkaujant UAB „Fajus“, nes nustatytas reglamentavimas sieja leidimo laikinai gyventi išdavimą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu su užsieniečio teise dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje.

29. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal LDU pateikimo tvarkos aprašo 7 punktą, darbdavys, įdarbinęs šio aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėjas pranešė apie R. R. įdarbinimą VSDFV įprastine forma teikdamas 1-SD pranešimą, nepateikė LDU pranešimo laiku. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pateikė LDU pranešimą apie dirbantį Užsienietį pavėluotai, t. y. tik 2022 m. spalio 25 d., tačiau pabrėžė, kad toks pavėluotas pranešimas neturėjo įtakos kvotos išnaudojimui, kadangi kvotos buvo likusios neišnaudotos.

30. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad atsakovas netikrino, ar 2022 m. buvo išnaudotos kvotos, neturi teisinės reikšmės, kadangi tai neturi jokios įtakos padaryto pažeidimo kvalifikavimui ir pažeidimo fakto konstatavimui. Pareiškėjo padaryto pažeidimo sudėtis yra formali, ji nereikalauja konkrečių materialinių padarinių. Bendrai vertinant, pasekmė yra netinkamai apskaičiuotas įdarbintų užsieniečių kiekis ir dėl to netinkamai apskaičiuotas kvotų išnaudojimas. Taigi VDI pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas prisidėjo prie šių iškreiptų statistikos duomenų savo neteisėtais veiksmais (neveikimu), neužtikrinęs ir nekontroliavęs, kad pranešimas apie įdarbintą Užsienietį būtų pateiktas įstatymo nustatyta tvarka. Teismas vertino, kad pareiškėjo veiksmais (neveikimu) yra padaryta žala nustatytai valdymo tvarkai ir valstybės nustatytai tinkamai užsieniečių įdarbinimo kontrolės mechanizmo veiklai. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog pažeidimu nebuvo sukeltos jokios teisinės pasekmės.

31. Pareiškėjo argumentus, kad VSDFV buvo informuota apie Užsieniečio įdarbinimą, todėl pareiškėjas tikėjosi, kad to pakanka, siekiant teisėtai įdarbinti darbuotoją, teismas vertino kaip samprotavimus ir prielaidas bei gynybinę pareiškėjo poziciją, kadangi informacija apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius turi būti pateikiama nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka, o ne apsiribojant pranešimu VSDFV. Be to, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas nuo 2021 m. yra įdarbinęs ne vieną užsienietį, todėl jam turėtų būti gerai žinomas teisinis užsieniečių įdarbinimo reglamentavimas ir jo įforminimo tvarka.

32. Teismas laikė pareiškėjo dėstomus argumentus dėl Direktyvos nuostatų taikymo nepagrįstais ir atmetė juos. Pareiškėjas tvirtino, kad jis negali būti traukiamas atsakomybėn už duomenų nepateikimą, tačiau jis nurodo Direktyvoje įtvirtintą teisės normą, reikalaujančią pateikti tuos duomenis.

33. Apibendrindamas teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, sudarydamas darbo sutartį su R. R., kuris turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą tarpininkaujant UAB „Sausumos laivai“, bei pateikęs pranešimą apie dirbantį Užsienietį LDU pavėluotai, t. y. tik 2022 m. spalio 25 d., pažeidė užsieniečių įdarbinimo tvarką.

34. Teismo vertinimu, VDI, priimdama Nutarimą, pagrįstai vadovavosi bendra taisykle, kad būtent Užimtumo įstatymas yra specialusis teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu. Todėl pareiškėjo argumentai pripažinti jo padarytą pažeidimą mažai pavojingu ir netraukti jo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 12 straipsnio nuostatas buvo atmesti kaip nepagrįsti.

35. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl teismas vertino, kad nėra reikšmingi pareiškėjo nurodyti argumentai, kad jis nepateikė privalomų dokumentų dėl tinkamo nesukontroliavimo, tai nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo administracinės atsakomybės, nes netinkamas bendrovės vidaus valdymas, administravimas negali būti pagrindu išvengti administracinės atsakomybės ir nesilaikyti teisės aktuose nustatytų pareigų.

36. Teismo vertinimu, tai, kad pažeidimo nustatymo faktas sukelia pareiškėjui neigiamas pasekmes, t. y. pareiškėjas teigia, kad jis negalės įdarbinti užsieniečių, dėl darbuotojų trūkumo transporto sektoriuje tai neabejotinai sukels jo veiklos sutrikdymą, prisiimtų sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą ir galimą veiklos žlugimą, neturi įtakos Nutarimo pagrįstumui ir neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės.

37. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje aprašyta pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. pranešimo apie įdarbintą užsienietį nepateikimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pažeidimas buvo padarytas. Pareiškėjo kaltę dėl Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje padarytų pažeidimų įrodo Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20747, VSDFV išrašai, kita rašytinė bylos medžiaga. Pareiškėjas, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį ir žinodamas trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, įskaitant ir LDU formos pranešimų pateikimo tvarką, nesilaikė jos, taip padarydamas Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažeidimą.

38. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaip lengvinanti atsakomybę aplinkybė nurodyta tai, jog juridinis asmuo pripažino, kad jis padarė pažeidimą, padėjo VDI atlikti pažeidimo tyrimą. Teismo vertinimu, VDI pagrįstai sprendė, jog už nustatytų pažeidimų padarymą pirmą kartą pareiškėjui skirtina Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta minimali bauda – 200 Eur. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad VDI pareiškėjui skirta bauda yra neproporcinga.

39. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (200 Eur ekonominė sankcija) yra motyvuota, atitinka Užimtumo įstatymo nuostatas. Nenustatyta, kad, priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialiosios ar proceso teisės normos, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 40. Pareiškėjas UAB „Fajus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 4 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi.

41. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus. Pareiškėjo nuomone, priimant sprendimą nebuvo atsižvelgta į tai, jog nustatytas pareiškėjo administracinių teisės normų pažeidimas yra formalaus pobūdžio, o paskirtos ekonominės sankcijos sukels įmonę žlugdančias ir pažeidimo mastui neproporcingas pasekmes, kurias įmonė patirs vien dėl to, kad formaliai turės administracinį baustumą už užsieniečių įdarbinimo tvarkos ir taisyklių pažeidimą. Paliekant galioti VDI Nutarimą, kylančios administracinės atsakomybės pasekmės tampa neproporcingai griežtos padarytam pažeidimui. Pagal galiojantį reglamentavimą, vien dėl taikytos administracinės atsakomybės pareiškėjas ne mažiau kaip metus negalės įdarbinti užsieniečių, nes jiems nebus išduodami leidimai laikinai gyventi tarpininkaujant įmonei, o įmonėje įdarbintiems užsieniečiams atsiranda pagrindas panaikinti jau išduotus leidimus. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo skunde nurodytus argumentus dėl veikos pripažinimo mažareikšme ir dėl atleidimo nuo administracinės atsakomybės (ANK 12 str. ir 21 str.).

42. Pareiškėjas teigia, kad dar iki formalaus pažeidimo padarymo momento 2022 m. liepos 5 d. R. R. buvo atleistas iš buvusios darbovietės UAB „Sausumos laivai“ ir darbo teisiniai santykiai su šiuo darbdaviu buvo pasibaigę, tai iš esmės suklaidino pareiškėjo vadovą. Užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje įdarbinimo UAB „Fajus“ metu nebuvo panaikintas, t. y. asmuo turėjo galiojantį dokumentą, leidžiantį teisėtai ir pagrįstai būti bei įsidarbinti Lietuvos Respublikoje. Būtent dėl šios priežasties UAB „Fajus“ klaidingai traktavo ir vertino, jog Užsieniečio turimas dokumentas neribojo teisės įdarbinti jį įmonėje, atsižvelgiant ir į tai, kad darbuotojo pareigybė buvo įtraukta į trūkstamų pareigybių sąrašą.

43. Pareiškėjo veiksmai galimai formaliai atitinka administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau veiksmai buvo padaryti dėl nuoširdaus suklydimo ir neteisingo teisės aktų taikymo, o jo veika gali būti pripažinta mažai pavojinga, padaryta vadovaujantis klaidinga oficialia konsultacija, tai sudaro pagrindą atleisti jį nuo administracinės atsakomybės.

44. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-1102 patvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu Šio įsakymo 1.3 papunktyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, jei yra visi šio įsakymo 1.1 papunktyje nustatyti kriterijai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo veika tiek iki užfiksuoto administracinio pažeidimo padarymo, tiek jo aiškinimosi metu atitiko visus įsakyme numatytus kriterijus, todėl egzistuoja visi pagrindai pripažinti UAB „Fajus“ veiką mažai pavojinga.

45. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo suklaidintas dėl netikslių valstybinių institucijų – Migracijos departamento ir Užimtumo tarnybos – konsultacijų telefonu. Tokiu būdu pareiškėjas iš esmės apeliavo į ANK 21 straipsnio taikymą, nors konkrečiai nebuvo nurodęs šios teisės normos.

46. Pareiškėjo įsitikinimu, padaryta veika buvo mažareikšmė, jos pavojingumas yra nedidelis, padaryta veika nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, įdarbintas Užsienietis niekad nedirbo socialiai nedraustas, todėl jo teisės nebuvo pažeistos, nebuvo siekiama išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo, jos buvo mokamos.

47. Nors VDI Nutarime UAB „Fajus“ skiriant administracinę sankciją yra įvardinama tik paskirta administracinė bauda, tačiau dėl darbdavio patraukimo administracinėn atsakomybėn jam automatiškai taikomos kitos papildomos poveikio priemonės ir atsiranda daug didesnę žalą sukeliančios pasekmės, kurios akivaizdžiai nesuderinamos su proporcingumo ir teisingumo principais, o taip pat neatitinka administracinėje teisėje siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, suvaržo asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Net ir darant prielaidą, kad VDI Nutarimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei 57 straipsnio 2 dalies pažeidimai buvo nustatyti teisėtai ir nuobauda buvo paskirta teisėtai, asmens nubaudimas neapsiriboja tik Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija. Asmuo, padaręs Užimtumo įstatymo 57 straipsnio pažeidimą, faktiškai baudžiamas ne tik bauda, tačiau ir 1 metus trunkančiu draudimu įdarbinti užsieniečius. Tai reiškia, kad UAB „Fajus“ neturės galimybių tarpininkauti. įmonės darbuotojams (užsieniečiams) siekiant gauti darbo vizas, pakeisti ar išduoti leidimus laikinai gyventi ir dirbti, o įmonėje jau įdarbintiems užsieniečiams (įmonėje įdarbinta 30 darbuotojų) gali būti panaikinti išduoti leidimai gyventi bei nutrauktos darbo sutartys.

48. UAB „Fajus“ nebausta administracine tvarka už analogiškus pažeidimus, iš karto pripažino savo kaltę, dėl to nuoširdžiai gailisi, atliko visus veiksmus, reikalingus pašalinti pažeidimus ir jų padarinius bei padėjo išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes, tai iš esmės reiškia lengvinančias aplinkybes (ANK 35 str. 1 d. 1 p. bei Užimtumo įstatymo 60 str. 3 d.), nenustatyta sunkinančių aplinkybių. Aptartos aplinkybės sudaro sąlygas charakterizuoti darbdavį UAB „Fajus“ teigiamai ir leidžia manyti, kad padarytas nusižengimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio.

49. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti jį ir palikti galioti VDI Nutarimą.

50. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą iš esmės nurodo analogiškas aplinkybes, kuriomis grindė savo atsiliepimą į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 51. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDI Nutarimo, kuriuo pareiškėjui skirta 200 Eur bauda dėl Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 57 straipsnio 2 dalies pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

52. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas, sudarydamas darbo sutartį su Užsieniečiu, kuris turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą tarpininkaujant UAB „Sausumos laivai“, bei pateikęs apie dirbantį Užsienietį LDU pranešimą pavėluotai, t. y. tik 2022 m. spalio 25 d., pažeidė užsieniečių įdarbinimo tvarką, o už tai skirta 200 Eur bauda yra proporcinga.

53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu ir prašo panaikinti jį.

54. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Užsienietis buvo įdarbintas UAB „Fajus“ nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. ir yra įdarbintas nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki šiol. Įdarbinant Užsienietį, jis turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galioja iki 2024 m. birželio 20 d., tačiau leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas tarpininkaujant UAB „Sausumos laivai“. Migracijos departamento sprendimas dėl Užsieniečio leidimo dirbti pas darbdavį UAB „Fajus“ priimtas tik 2022 m. rugsėjo 22 d. Sudarant darbo sutartis su Užsieniečiu, VSDFV buvo pranešta apie įdarbinimą tik teikiant 1-SD pranešimą, tačiau LDU pranešimai nebuvo pateikti iki 2022 m. spalio 25 d..

55. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Dėl to ši byla nagrinėjama apeliacine tvarka ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas, neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

56. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

57. VDI Nutarimas priimtas, konstatavus Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą, t. y. dėl darbuotojo (užsieniečio) įdarbinimo įmonėje UAB „Fajus“, darbuotojui (užsieniečiui) turint leidimą laikinai gyventi, išduotą tarpininkaujant kitam darbdaviui. Konstatuota, kad UAB „Fajus“, įdarbinusi ir leidusi faktiškai pradėti dirbti Užsieniečiui, neturinčiam leidimo laikinai gyventi, kuris būtų išduotas tarpininkaujant UAB „Fajus“, pažeidė Įstatymo 62 straipsnio 4 dalį ir Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį, nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Iš šios teisės normos matyti, kad jos sudėtis yra formali, nes atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti, jog buvo pažeista užsieniečių įdarbinimo tvarka, numatyta Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje, nepriklausomai nuo to, ar šios tvarkos pažeidimas sukėlė kokias nors materialias pasekmes. Be to, ši teisės norma yra ir blanketinė, nes jos sudėtis yra detalizuojama Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

59. Taigi tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Be to, jis gali įsidarbinti / būti įdarbintas tokiomis sąlygomis tik tuomet, kai jam jau yra išduotas leidimas laikinai gyventi.

60. Išimtis iš šios taisyklės nustatyta Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje, kuri numato, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.

61. Pagal šią išimtį užsienietis gali pakeisti darbdavį, tačiau tai gali padaryti tik esant šioms sąlygoms: i) jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją; ii) Migracijos departamentas turi priimti sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.

62. Taigi užsieniečio įdarbinimas pas konkretų darbdavį yra atitinkantis minėtų teisės aktų reikalavimus, kai: i) užsieniečiui yra išduotas Migracijos departamento leidimas laikinai gyventi; ii) šis leidimas turi būti išduotas arba pakeistas konkrečios įmonės (darbdavio) tarpininkavimo pagrindu (atžvilgiu); iii) užsienietis turi būti įdarbintas šioje konkrečioje įmonėje. Toks teisės normų išaiškinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-682-624/2023; 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-307-662/2023). Šių Įstatymo nuostatų privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-307-662/2023).

63. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) nustatyta, kad darbdavys, įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

64. LDU pateikimo tvarkos aprašo 4.1 punktas nustato, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją teikia VDI ir Užimtumo tarnybai per EDAS, užpildydamas LDU pranešimą apie įdarbintą užsienietį. LDU pranešimas privalo būti teikiamas ir tais atvejais, kai užsienietis darbdavio pavedimu dirbs užsienyje. Pagal LDU pateikimo tvarkos aprašo 7 punktą, darbdavys, įdarbinęs aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.

65. VSDFV duomenimis, pareiškėjas pateikė LDU pranešimą apie įdarbintą Užsienietį pavėluotai, t. y. 2022 m. spalio 25 d.

66. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad UAB „Fajus“ įdarbino trečiosios šalies pilietį, nesilaikydama Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, bei nepateikė LDU pranešimo apie Lietuvoje dirbantį užsienietį LDU pateikimo tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta tvarka ir terminais. Taigi VDI Nutarimu pagrįstai buvo konstatuoti Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 2 dalies pažeidimai.

67. Pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalį, Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.

68. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, jog asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios nutraukė pažeidimą, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.

69. Atsakovas, įvertinęs tai, kad pažeidimų padarymas susijęs su netinkamu bendrovės darbo organizavimu, įmonės atstovas pripažino pažeidimus, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgęs į lengvinančias aplinkybes – įmonė bendradarbiavo su tyrimą atliekančia institucija, teikė dokumentus, sutiko su pažeidimu, skyrė pareiškėjui minimalią 200 Eur piniginę baudą (finansinę sankciją).

70. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008).

71. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių kitų išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Užimtumo įstatyme nustatytų baudos dydžių ir skirti pareiškėjui mažesnę nei sankcijoje nustatytą minimalią baudą. Byloje taip pat nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad pareiškėjui paskirta bauda yra neproporcinga ir dėl to turėtų būti mažinama.

72. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad jam buvo suteikta klaidinga konsultacija, teisėjų kolegija pažymi, jog, remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 32 straipsnio 2 dalimi, ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos, jeigu ūkio subjektas vadovaujasi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu administraciniu sprendimu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (klaidinga).

73. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad buvo pateikta klaidinga konsultacija, todėl nėra pagrindo taikyti VAĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatų.

74. Pareiškėjas nurodo, kad pažeidimas yra formalus, padaryta veika yra mažai pavojinga, todėl jis neturėtų būti traukiamas atsakomybėn.

75. VAĮ 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymų numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu ūkio subjektas nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo, pakartotinai rašytinis nurodymas negali būti pateiktas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminai, nurodomi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose administraciniuose aktuose.

76. Nesant nustatyto teisinio reguliavimo, kuriame būtų įvardinta, kad tam tikri Užimtumo įstatymo reguliavimo srities pažeidimai gali būti laikomi mažareikšmiais, ar kuriame būtų nustatyti tokių pažeidimų kriterijai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti padarytą veiką mažareikšmiškumo aspektu.

77. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su baudos dydžiu, ir pagrįstai skyrė pareiškėjui 200 Eur dydžio baudą. Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, tokio dydžio baudos skyrimas atitinka proporcingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus.

78. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

79. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fajus“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis